Apgyvendinimas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Sveikatos mokslų fakultetas

Rekreacijos ir turizmo katedra

APGYVENDINIMO ĮMONIŲ PASLAUGŲ VARTOTOJŲ TIPAI

APGYVENDINIMO ĮSTAIGŲ VADYBOS IR ADMINISTRAVIMO REFERATAS

Darbo vadovė:

Klaipėda, 2017

TURINYS

ĮVADAS 3

APGYVENDINIMO ĮMONIŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS 4

1.1 Apgyvendinimo įstaigų klasifikacija 7

1.2 Apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai 8

2. APGYVENDINIMO ĮSTAIGŲ SVEČIŲ POREIKIŲ YPATUMAI 10

IŠVADOS 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS

Žmogus pramiega beveik puse savo gyvenimo. Tai rodo, koks svarbus yra poilsis. Keliaujant tai ne mažiau svarbu, todėl ilgainiui atsirado įstaigos, kurios siūlo nakvynę keliaujantiems. Apsistoti geroje vietoje už priimtiną kainą yra labai svarbu. Žmogui užtenka tik vieno mygtuko spūstelėjimo ir jis jau turi užsisakęs nakvynę ar kitas paslaugas.

Kiekvienais metais plečiasi paslaugų verslas. Turizmas yra vienas iš dinamiškiausių, bei šiuo metu perspektyviausių verslo ekonomikos šakų pasaulyje. Turistų poreikiams didėjant, gausėja ir apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių skaičius. Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsio tikslu. Išaugęs poreikis keliauti, žmonių troškimas pažinti kitas tautas ir kultūras lėmė sėkmingą turizmo plėtrą ir viešbučių verslo klestėjimą bei jų teikiams paslaugas.

Tam tikros apgyvendinimo formos pasirinkimas priklauso nuo kelionės pobūdžio, esamos pasiūlos, turisto poreikių, tradicijų, ekonominės padėties bei daugelio kitų faktorių. Nemaža dalis turistų mėgsta apsistoti pas draugus, gimines arba nuosavose apgyvendinimo priemonėse, tokiose kaip palapinės, kemperiai. Nors viešbučiai yra dominuojanti apgyvendinimo forma tarptautiniame turizme, kitos taip pat gali būti patrauklios, svarbios. Apgyvendinimo paslaugų kokybė, jų skaičius ir pasirinkimo galimybė atsispindi bei įtakoja lankytojų skaičių vietovėje.

Apgyvendinimas yra vienas iš pagrindinių apgyvendinimo įmonių siūlomų paslaugų ir vienas iš pagrindinių pelno šalinių. Kiekvieno paslaugų vartotojo poreikiai yra individualūs.

Norint teikti geros kokybės paslaugas, būtina žinoti ko nori vartotojai, kokie jų poreikiai, kas jiems svarbiausia ir kaip jie suvokia gaunamos paslaugos kokybę. Kiekvienas klientas turi savo kokybės vertinimo kriterijus, kuriems suteikia svarbą. Ir pagal kuriuos vertina savo pasirinktą apgyvendinimo įstaigą.

Darbo tikslas: išanalizuoti, apgyvendinimo įstaigų paslaugų vartotojų tipus.

Darbo metodai: literatūros, dokumentų ir internetinių šaltinių analizė.

Darbo uždaviniai: Išsiaiškinti kokie yra pagrindiniai apgyvendinimo įstaigų paslaugų vartotojų tipai.

APGYVENDINIMO ĮMONIŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS

Apgyvendinimas – viena pagrindinių viešbučių siūlomų paslaugų ir viena iš pagrindinių pelno šaltinių. Galima teigti, kad apgyvendinimas tai ne vien kambario ar lovos nuoma, taip pat klientas, perkantis šią paslaugą, perka ir aplinką, saugumą.

Apgyvendinimo paslauga – ne vien tik kambarys, vienvietis ar dvivietis, tačiau ir visa, kas priklauso tam kambariui. Gal pro kambario langus matosi parkas, gal kambaryje yra baras, gal viešbučio televizijos kanalu galima žiūrėti filmus ir t.t. (Miknius, R., 1999., p. 34). Viešbučių paslaugos labai specifinės, įvairios ir nemaža jų dalis individualaus pobūdžio. Kambarių nuoma yra viena pagrindinių viešbutyje teikiamų paslaugų. Vartotojas apsigyvendamas viešbutyje, pageidauja naudos, kurią gali suteikti aplinka, kambario apstatymas ir apsauga. Pavyzdžiui, ar yra kambaryje mini baras, ar galima paskambinti, užsisakyti bilietus ir panašiai. Šios ir eilė kitų paslaugų, teikiančių daugiau galimybių bei malonumų, įeina į viešbučio apgyvendinimo produktą (Jurgutienė, B., 2005).

Pagal P. Grecevičių (2002), apgyvendinimo paslaugos skirstomos į tokias grupes:

Viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos, jas teikia viešbučiai, moteliai, svečių namai;

Specialaus apgyvendinimo paslaugos, jas gali teikti kurortų sanatorijos, kurortų reabilitacijos centrai, kempingai, turizmo centrai, poilsio namai, jaunimo nakvynės namai;

Nakvynės ir pusryčių paslaugos, jas gali teikti individualių patalpų savininkas ar jo šeimos nariai;

Kaimo turizmo paslaugos, jas gali teiki ūkininkas ar individualių patalpų savininkas arba jo šeimos nariai;

Turistinės stovyklos, jas gali kurti fiziniai asmenys turintys verslo liudijimą.

Skirtingų tipų viešbučiai savo svečiams siūlo skirtingos rūšies paslaugas, todėl jie veikia skirtingai. Skiriasi jų tipai, dydis, buvimo vieta, aptarnavimo ir komforto lygis, eksploatacijos pobūdis, organizacinė struktūra, kategorijos (Norvaišienė P, 2003, p. 19). Pasak Norvaišienės P. viešbučiuose teikiamos įvairios paslaugos. Jos skirstomos į nemokamos ir mokamos, nors kartais yra išskiriama ir kitų paslaugų grupė. Šių paslaugų aprašymą pateiksiu 1 lentelėje.

1 lent. Viešbučių paslaugų skirstymas

Šaltinis: Norvaišienė, P. (2003). Viešbučiai ir jų patalpų priežiūra.

Pagrindinės visų kategorijų viešbučių bei viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigų paslaugų yra nakvinė ir pilnas arba dalinis maitinimas.

Svečias nori žinoti, kokio tipo kambaryje jis apsistos. kokioje lovoje miegos, kokio maisto gali tikėtis. Todėl daugelyje šalių yra vartojami panašūs kambarius apibūdinantys terminai.

Viešbučiuose būna įvairių tipų kambariai. Dažniausiai jie skirstomi pagal lovų sakičių ir dydį.

Pagrindiniai lovų tipai priklauso nuo jų pločio:

viengulė (S),

dvigulė (D),

karalienės tipo (Q),

karaliaus tipo (K).

Paprastai karalienės ir karaliaus tipų lovos statomos geriausiuose aukštos klasės viešbučių kambariuose (numeriuose). Karališka lova dažniausiai būna dvigubai platesnė už standartinę viengulę lovą. Triviečiuose ir keturviečiuose kambariuose dažniausiai statomos standartinės viengulės lovos.

Pagrindiniai standartinių kambarių tipai yra:

vienviečiai – su viena viengule lova (angl. Single – SB),

dviviečiai – su dviem viengulėm lovom (angl. Twin – TB),

dviviečiai – su viena dvigule lova (angl. Double – DB),

dviviečiai – su dviem dvigulėm lovom (angl. Double-double – DD),

apartamentai – dviejų ir daugiau kambarių numeriai (angl. Sweet – SU).

Kambarių tipai nustatomi ir pagal kitus rodiklius: kambarių dydį, interjerą, baldus, įrangą, kambarių vietą viešbutyje (viršutiniame aukšte, prie lifto, prie baseino ir pan.), vaizdą pro langą (senamiestis, gatvė, jūra, kalnai). Todėl gali būti ir tokie kambarių tipai: pagerinti, liukso (pvz. dvivietis liuksas), jaunimo apartamentai (vienas kambarys, padalintas į miegamąją ir poilsio zonas), studijos, verslo klasės numeriai (su specialia įranga).

Be pagrindinių paslaugų, apgyvendinimo įstaigos, atsižvelgiant į jų kategoriją, siūlo vis platesnį spektrą papildomų paslaugų. Ryšių, skalbimo, valymo, laisvalaikio, sporto, pramogų galimybės, ekskursijų, bilietų ir transporto užsakymai – būtinos paslaugos daugelyje viešbučių. Verslo klasės viešbučiuose sudaromos visos sąlygos svečių darbui – specialūs kambariai, biuro ir kompiuterinė įranga, konferencijų organizavimo galimybės.

1.1 Apgyvendinimo įstaigų klasifikacija

Apgyvendinimo paslaugos sudaro didžiausią ir labiausiai paplitusį pasaulyje turizmo sektorių. Jos yra būtina turizmo struktūrinė dalis kiekvienoje vietovėje, kuri nori pritraukti ne tik vienadienius lankytojus, bet ir turistus, praleidžiančius joje bent vieną naktį. Apgyvendinimo paslauga, tai būtinos apgyvendinti sąlygos ir veikla, kuria tenkinami turisto nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiai. Viešbučių paslaugų rinka yra viena dinamiškiausių svetingumo paslaugų rinkos dalis. Šiuolaikinėje apgyvendinimo rinkoje prie pagrindinio viešbučio ūkio greitai plinta įvairūs netradiciniai papildomi apgyvendinimo būdai. Jie sėkmingai konkuruoja ir kelia grėsmę viešbučių ūkio plėtrai.

Šio netradicinio ūkio plėtojimąsi lemia:

visuomenės gerovės augimas ir gyventojų pajamų didėjimas;

gyventojų siekimas investuoti savo kapitalą į poilsio vietą;

esminis nekilnojamo turto kainų skirtumas šalies centre ir provincijoje;

visuomenės telkimosi didėjimas išsivysčiusiose šalyse;

turizmo paklausos didėjimas;

keičiasi turizmo paslaugų vartotojų elgesys ir psichologija, atsiranda nauji naujam vartotojui būdingi bruožai: patogumų ieškojimas, nenoras kasdieniškai elgtis, noras būti gamtoje ir pan. Tai skatina norą įsigyti antruosius namus poilsiui;

netradiciniai apgyvendinimo būdai skatina žmogų atostogų metu integruotis į neįprastą aplinką, naudotis iš dalies priprastais patogumais, laikantis indivualaus gyvenimo būdo;

turizmo paklausos individualizmas ir jo segmentavimo plėtotė yra ilgalaikiai veiksniai, lemiantys struktūrinius poslinkiu apgyvendinimo paslaugų rinkoje;

šalies turizmo specializacija.

Paprastai pagrindiniai viešbučių svečiai yra užsienio šalių turistai, o vietiniai šalies gyventojai linkę savo poilsį organizuoti laisvai ir nepriklausomai, mieliau pasirinkdami netradicinio apgyvendinimo būdus.

Apgyvendinimo paslaugų kokybė, jų skaičius ir pasirinkimo galimybė atspindi bei įtakoja lankytojų skaičių vietovėje. Todėl kiekvienos vietovės turizmo strateginio vystymo kryptyse turi būti numatomos ir tai vietovei svrabios bei patrauklios apgyvendinimo formos.

1.2 Apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai

Pasaulyje yra daug įvairių apgyvendinimo įstaigų. Skiriasi jų tipai, dydis, organizacinė struktūra, kategorijos ir kt.

Siūlomi įvairūs apgyvendinimo sektoriaus struktūriniai modeliai, kurių pagrindu imami skirtingi kriterijai. Aptarnavimo paslaugos gali būti skirstomos į tam tikras grupes pagal įvairius kriterijus, pvz.:

pagal aptarnavimo laipsnį- pilno aptarnavimo ar savitarnos;

pagal mokėjimą už paslaugas – mokamos ar nemokamos;

pagal stacionarumą – pastovios arba mobilios (kruizai, traukiniai);

pagal vietą – miestuose ar kaimo vietovėse;

agl turistų kelionės tikslus – komerciniai viešbučiai, atostogų centrai ar kt.;

pagal savarnkiškumo laipsnį – nepriklausomi arba grandinės (priklausantys vietinėms ar tarptautinėms grandinėms, pvz., Holiday Inn).

Tam tikros apgyvendinimo formos pasirinkimas priklauso nuo kelionės pobūdžio, turisto poreikių, esamos pasiūlos, tradicijų, ekonominės padėties bei dauglio kitų faktorių. Nemaža dalis turistų mėgsta apsistoti pas darugus ar gimnes, arba nuosavose apsigyvenimo priemonėse, tokiose kaip palapinės, jachtos ar automobilių priekabose. Tačiau ir šie turistai yra svarbūs bendrai turizmo sistemai. Nors viešbučiai yra dominuojanti apgyvendinimo forma tarptautiniame turizme, kitos taip pat gali būti patrauklios ir svarbios vietinio turizmo plėtrai. Pagrindinės apgyvendinimo formos yra:

Viešbučiai – apgyvendinimui pritaikyti statinai, turintys ne mažesnį už nustatytą minimalų skaičių kambarių bei įrangą nakvynės, higienos, maitinimo ir poilsio poreikiams tenkinti (pagal Lietuvos turizmo įstatymą – ne mažiau kaip 10).

Moteliai- viešbučių tipo apgyvendinimo įstaigos, skirtos autoturistams, teikiančios nakvynės, maitinimo, poilsio bei transporto priemonių priežiūros paslaugas. Moteliai dažnausiai būna prie kelių ar automagistralių.

Svečių namuose keliautojams dažniausiai teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bet gali būti – ir maitinimo bei poilsio.

Poilsio namai dažniausiai įrengiami patraukliose kurortinėse vietovėse ir yra skirti apsistojantiems poilsio ir rekreacijos ilgesniam laikotarpiui.

Apartamentai – butų tipo apgyvendinimo įstaigos, viena iš populiariausių savitrnos apgyvendinimo formų daugelyje Viduržemio jūros kurortų.

Kaimo turizmo paslaugas teikia įvairios apgyvendinimo įstaigos, esančios kaimo vietovėje.

Kempingai – nameliuose, palapinėse ar nemeliuose ant ratų teikiamos apgyvendinimo paslaugos tam skirtose vietovėse.

Atostogų centrai, kaimeliai ar parkai anksčiau buvo sezoninio tipo stovyklavietės, kuriose gyvenama palapinėse ar mediniuose nameliuose. Vienas iš sėkmingai veikiančių tokių centrų pavyzdžių – Center Parcs, turintys jau 14 atostogų centrų Europoje. Įvairių tipų nameliai, maiinimosi galimybės, platus poilsio ir pramogų pasirinkimas, galimybės ilsėtis visus metus pritraukia vis daugiau vietinių ir užsienio turistų.

Laiko pskirstymo formos taikomos dažniausiai visus metus populiariuose kurortuose. Jos parduodamos keliems savininkams, kurių kiekvienasprka teisę naudotis ja tam tikrą laikotrapį, kuris paprastai būna nuo vienos iki kelių savaičių. Kainos paprastai priklauso ne tik nuo trukmės, bet ir nuo metų laiko.

Jaunimo nakvynės namai teikia pigias bendrabučio tipo paslaugas jaunimui. Dažniausiai tai nepelno siekiančios organizacijos.

Studentų bendrabučiai tam tikrais periodais gali būt naudojami apgyvendinti turistus. Juose dažnai apsistoja konferencijų, susitikimų dalyviai, taip pat laisvalaikio turistai, ypač jei bendrabučiai yra populiariose, turistų lankomose vietovėse. Kai kurie studentų bendrabučiai turi įrengtas nuolatines viešbučio tipo patalpas.

Atskirą grupę sudaro apgyvendinimo paslaugos, teikiamos transporto priemonėse: kruiziniuose laivuose, keltuose, traukiniuose, nuomojamuose laivuose.

APGYVENDINIMO ĮSTAIGŲ SVEČIŲ POREIKIŲ YPATUMAI

Kiekvienas keliautojas renkasi tokį apgyvendinimo būdą, kuris labiausiai atitinka jo kelionės poreikius. Taigi apgyvendinimo verslo rinka gali būti segmentuojama pagal apsistojančių viešbučiuose svečių tikslus:

Verslo kelionės, komandiruotės;

Kelionės savo malonumui;

Kelionės, atvykstant dalyvauti įvairiuose renginiuose (konferencijose, suvažiavimuose, susitikimuose).

Turizmo ir apgyvendinimo statistika labai svarbi apgyvendinimo versle. Apgyvendinimo įmonėms tiesiog gyvybiškai būtina disponuoti informacija apie savo klientus bei jų kelionės tikslus. Kuo daugiau informacijos turi viešbutis, tuo tiksliau ir profesionaliau jis gali aptarnauti savo svečius ir pateikti jiems būtent tokio lygio paslaugas, kokių jie tikisi. Būtina ir svečių pageidautina informacija pateikta 2 lentelėje.

2 lent. Būtina ir svečių pageidaujama informacija

Šaltinis: Norvaišienė, P. (2003). Viešbučiai ir jų patalpų priežiūra.

Jonikienė, M., Mikulskienė, A., (2007). Viešbučių verslo pagrindai.

Taip pat reikalingos specialios paslaugos, prie jų priskirtina papildomos įrangos ar inventoriaus nuoma:

Papildoma (sulankstoma) lovelė;

Papildomas patalynės komplektas;

Lygintuvai;

Papildomos pakabos drabužiams;

Audiovizualinė įranga;

Batų valymo paslauga.

Aukštos klasės viešbučiai šias paslaugas gali teikti ir nemokamai, kiti turi joms specialius įkainius. Taip pat skiriasi svečiai ir jų poreikiai.

Verslininkų poreikiai:

Nesudėtingas kambario rezervavimas;

Greitas įsiregistravimas;

Patikimas ir patogus viešbutis;

Poilsio kambariai, barai, konferencijų salės;

Galimybė anksti papusryčiauti ir atsiskaityti;

Speciali įranga;

Organizuotas laisvalaikis.

Turistų poreikiai:

Draugiškas Priėmimo skyrius;

Nebrangi nakvynė;

Patogi vieta;

Valiutos keitykla

Svarbūs viešbučius ir kitas apgyvendinimo formas charakterizuojantys rodikliai yra šie:

Viešbučio vieta;

Viešbučio patalpos ir įranga (kambariai, restoranai, barai, kitos bendro naudojimo patalpos, laisvalaikio praleidimo galimybės ir pan.);

Viešbučio įvaizdis (vardas, kategorija, atsiliepimai);

Paslaugos (paslaugų pasiūla bei personalo dėmesys, kvalifikacija);

Kaina (jos atitikimas kokybę).

Pagrindinės visų kategorijų viešbučių bei viešbučio tipo apgyvendinimo įstaigų paslaugos yra nakvynė ir pilnas arba dalinis maitinimas (Grecevičius, P., 2002, p. 121-122).

Viešbučiai teikia kompleksinį keliautojų aptarnavimą ir komfortą. Juose apsigyvena didžioji dalis keliautojų. Viešbučiams suteikiamos kategorijos priklausomai nuo teikiamų paslaugų kokybės bei įvairovės. Europoje jie vertinami pagal žvaigždučių sistemą. Žvaigždutės suteikiamos atsižvelgiant į kambarių kokybines charakteristikas, patogumus, jaukumą bei turimas restoranų paslaugas. Viešbučių paslaugos labai specifinės, įvairios ir nemaža jų dalis yra individualaus pobūdžio.

IŠVADOS

Apgyvendinimo paslaugų teikimas yra svarbiausia ekonomikos veiklos rūšis, taip pat tai viena iš pagrindinių apgyvendinimo įmonių siūlomų paslaugų ir vienas iš pagrindinių pelno šaltinių. Apgyvendinimo įmonių raida yra susijusi su kelionėmis, išvykomis ir poilsiu. Šiuo metu yra daug ir įvairių apgyvendinimo įmonių tipų: viešbučiai, moteliai, pensionai, svečių namai, jaunimo nakvynės namai, bungalo, oteliai, sanatorijos, kempingai, boteliai, floteliai ir daugelis kitų. Sodybos yra žymimos gandriukais, nuo to priklauso kokios bus suteikiamos paslaugos. Viešbučiai klasifikuojami pagal aptarnavimo lygį, kambarių kainas. Gali būti klasifikuojami pagal jų tikslus, vietą, dydį, patogumus, nuosavybę. Taip pat viešbučiai yra klasifikuojami pagal dydį, tačiau tai nėra vieningas klasifikavimo būdas. Klasifikavimo kriterijai priklauso nuo šalies specifikos, dydžio, turizmo išsivystymo lygio.

Vertinant apgyvendinimo įmones pagal teikiamas paslaugas svarbu nepamiršti, kad paslauga – tai sudėtingas reiškinys. Ji nėra fizinis daiktas, kurį galima paliesti, pajusti, paimti ir išmatuoti. Svečiui vieną kartą suteikta paslauga ilgam išlieka atmintyje. Todėl labai svarbu iš pirmo karto pelnyti svečio palankumą, atspėti ir išpildyti jo norus, patenkinti jo lūkesčius. Kaip nurodo mokslinės literatūros autoriai, paslaugos samprata, būtų neišsami be kokybės apibūdinimo. Dažniausiai paslaugų kokybė yra apibūdinama kaip procesas, kurio metu dalyvauja ne tik paslaugas teikianti įmonė, bet ir vartotojas. Kuo labiau gauta paslauga atitiks vartotojo poreikius ir lūkesčius, tuo ji jam atrodys kokybiškesnė. Pagrindinė visų kategorijų viešbučių paslauga yra nakvynė ir maitinimas. Dar viešbučiuose yra teikiamos ir kitos paslaugos, kurios skirstomos į mokamas ir nemokamas. Kaimo turizmo pagrindinės paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas ir pramogos. Papildomos paslaugos: poilsis gamtoje, sportas, bendravimas, buitinės paslaugos ir kt.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Lietuvos ekonomikos perspektyvos (2017 m.) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą:<( http://www.dnbnord.lt/lt/about/review/)>;

Lietuvos ekonomikos apžvalga Nr. 4 (2005 m. gruodžio mėn) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 10 d.]. Priega per internetą:<(http://www.dnbnord.lt/lt/about/review/)>;

Turizmo sektorių reglamentuojantys teisės aktai, Valstybinins turizmo departamentas prie ūkio ministerijos (neoficialus tekstas su pataisymais ir papildymais iki 2004 m. liepos 1 d.). Seimo leidykla „Valstybės žinios“ ,Vilnius 2004 m.

S. Medlik, H. Ingram „the business of hotels“ Fourth edition. Butterworth – Heinemann Elsevier 2004 m., 222psl.

Kauno Kolegija, Klaipėdos universitetas „Turizmas“ vadovėlis. Recenzentai: dr. R. Urbanskienė ir Dr. J. Ignatonis. Kauno leidybos centras, 2002 m. Kaunas. Naudoti puslapiai: 110-124 ir 133-135.

Irena Svetikienė „Turizmo marketingas“, Vilniaus kolegija 2002 m., Vilnius

Turizmo statistika [interaktyvus]. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą:<(http://www.std.lt/lt/news/view/?id=1378/ )>.

Apgyvendinimo įmonių statistika „2006 m. sausio–rugsėjo mėn. Apgyvendinimo įstaigos sulaukė 14 procentų daugiau svečių“ [interaktyvus]. [Žiūrėta 2017 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą: <( http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1724)>.

Miknius, R., (1999). Svetingas viešbutis sėkmingas verslas. Vilnius: Vyturys.

Jurgutienė, B. (2005). Viešbučio „Palangos stumbras“ klientų aptarnavimo gerinimas. Bakalauro baigiamasis darbas. Šiaulių universitetas, Šiauliai.

Grecevičius, P. ir kt. (2002). Turizmas. Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras.

Norvaišienė, P. (2003). Viešbučiai ir jų patalpų priežiūra. Vilnius.

Jonikienė, M., Mikulskienė, A., (2007). Viešbučių verslo pagrindai. Vilnius