žemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų teisės bei pareigos

pagal
TeisėReferatasIlgas3 024 žodžių16 min. skaitymo
Turinys

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS NARIŲ IR PAJININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS

VERSLO TEISĖS REFERATAS

ATLIKO: AD ½ GRUPĖS STUDENTĖ

LAURA MAČIULYTĖ

Šiauliai

2003

………..16

Įvadas

Komercinės teisės subjektais vadinami fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie įstatymų numatyta tvarka gali ir turi teisę verstis komercine – ūkine veikla bei dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose. Jie savo asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais, pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Komercinės teisės subjektai sudaro komercinius sandorius ir uzsiima komercine veikla turėdami viena pagrindinį tikslą – pelno siekimą.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai yra pagrindiniai bendrovės subjektai, turintys didelę reikšmę bendrovėje.

Bendrovės narys – fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo, bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę.

Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės.

Darbo tikslas – išanalizuoti kokias teises bei pareigas įgyja subjektai, tapdami žemės ūkio bendrovės nariais bei pajininkais, kokia reikšmę jie turi bendrovėje, kokia jų atsakomybė ir pan.

ŽŪB kūrimosi bumas šiuo metu Lietuvoje jau pasibaigęs, tačiau nėra visiškai sustojęs – neretai bendrovės yra reorganizuojamos, leidžiami nauji įstatymai, kurie lemia pokyčius. Šie pokyčiai neretai yra nežinomi bendrovių nariams ir kitiems susijusiems asmenims. Todėl šio darbo tema yra aktuali ir svarbi šiandienai.

1. ŽŪB samprata ir steigimas

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 str. Išvardytos ir apibūdintos šios įmonių rūšys:

1) individuali (personalinė) įmonė;

2) tikroji ūkinė bendrija;

3) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;

4) akcinė bendrovė;

5) uždaroji akcinė bendrovė;

6) investicinė bendrovė;

7) kooperatyvinė bendrovė (kooperatyvas);

8) žemės ūkio bendrovė;

9) valstybinė įmonė;

10) vietos savivaldybės įmonė.

Visų šių rūšių įmonių steigimo, veiklos,valdymo tvarką, kompetenciją ir kitką nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai, įmonių įstatai ir kiti teisės aktai.

Žemės ūkio veikla dėl užsienio rinkų reikalavimų produktų kokybei ir

Lietuvoje vyraujančių žemės ūkio veiklos standartų yra gana rizikingas verslas. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir protingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiam pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje, taip pat papildomos finansavimo galimybės.

Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos

SAPARD programos.

Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2001 m.

sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota Žemės ūkio 2.360, iš jų veikia 632

(27 proc.)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (priimtas 1991 m.

balandžio 16 d.) apibūdina žemės ūkio bendrovę (ŽŪB) kaip fizinių asmenų įsteigtą įmonę žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jų turtą į bendrąją nuosavybę. Bendrovės įsipareigojimai visiškai priklauso nuo kompanijos kapitalo. Ne mažiau kaip 50 proc. ŽŪB pajamų turi sudaryti pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją arba agroserviso paslaugas. Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir pajininkai. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime.

Įmonių ir jų atstovybių steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas bei atitinkami įmonių rūšių įstatymai, o registravimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos įmonių rejestro įstatymas.

ŽŪB gali būti steigiama įkuriant naują ūkinį vienetą arba pertvarkant esamą juridinį asmenį. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentai yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigėjų pareiškimas dėl veiklos, steigiamojo susirinkimo protokolas ir bendrovės įstatai. Steigimo sutartyje įvardijami steigėjai, nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka (vieta, laikas) ir už jų priėmimą atsakingi asmenys.

Narių sąraše išvardijami asmenys, pageidaujantys stoti į ŽŪB, nurodomi iš jų priimtų pradinių įrašų dydžiai, tai patvirtinama parašais.

Steigėjų pareiškime dėl veikos taip pat įvardijami steigėjai (jų vardai ir pavardės), nurodomas bendrovės pavadinimas ir veikos tikslai, pradinių įnašų dydis, narių turto priėmimo ir įvertinimo tvarka, steigimo išlaidos.

Parengus šiuos dokumentus ar jų projektus, šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuris priima nutarimą dėl bendrovės įsteigimo, patvirtina steigėjų pranešimą, priima įstatus, išrenka bendrovės valdybą, revizijos komisiją ar revizorių, patvirtina šių organų darbuotojų atlyginimus.

Steigiamasis susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 pageidaujančių įstoti į ŽŪB asmenų.

Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas.

2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė;

3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka;

nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka;

4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašų pasikeitimo,pardavimo ar perleidimo bendrovės nariams, pajininkams bei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti ir parduoti organizavimo tvarka;

5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos;

6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimo tvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka;

7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelno paskirstymo taisyklės;

8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondų sudarymo ir naudojimo tvarka;

9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir turto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka;

10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenų teisės, atsakomybė bei pareigos;

11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbo santykiai;

12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkais sąlygos,tvarka ir terminai.

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo dienos steigėjai turi įteikti vietos savivaldybei paraišką įregistruoti bendrovę Įmonių rejestre. Prie paraiškos pridedami bendrovės steigimo dokumentai.

2. Statusas, veikla ir valdymas

ŽŪB – ribotos turtinės atsakomybės įmonė,jos turtas neatskirtas nuo narių turto. Bendrovė neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su jos veikla, kaip ir jos nariai neatsako už bendrovės prievoles.

ŽŪB turi savo pavadinimą (įmonės vardą), kuriame turi būti įrašytas rajono pavadinimas ir žodžiai „žemės ūkio bendrovė“ arba jų santrumpa ŽŪB.

Pagrindinės ŽŪB teisės ir pareigos išvardytos žemės ūkio bendrovių įstatymo 4str. Bendrovė turi teisę:

1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla Lietuvos

Respublikoje bei užsienyje;

2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose, taip pat antspaudą;

3) steigti savo filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

5) sudaryti sandorius, skolinti bei skolintis pinigines lėšas ir kitą turtą;

6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenų

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybės reguliuojamas kainas;

8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą;

9) įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis ir likviduotis bei įstatymų numatyta tvarka būti pertvarkyta.

Bendrovės veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisija (revizorius) renkama bendrovės narių susirinkime ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos (revizoriaus) darbo tvarką nustato jos (jo) darbo reglamentas.

Reglamentą tvirtina bendrovės narių susirinkimas. Revizijos komisijos nariais (revizorium) negali būti bendrovės valdybos nariai ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais sieja santuokos, artimos giminystės ar svainystės ryšiai. Revizijos komisijos nariams (revizoriui), pasitelktiems ekspertams ir auditoriams už darbą moka bendrovė.

Revizijos komisija (revizorius) privalo tikrinti bendrovės apskaitą ir atskaitomybę, taip pat periodiškai tikrinti ūkinę ir finansinę veiklą. Tikrinimai įforminami aktais. Radus pažeidimų, aktai perduodami svarstyti valdybos posėdyje, o kai yra didelių pažeidimų arba kai pažeidimų padaro pati valdyba (administracija), aktai perduodami svarstyti bendrovės narių susirinkimui.

Bendrovės valdyba (administracija), revizijos komisijos (revizoriaus) aktą privalo per 15 dienų nuo jo gavimo apsvarstyti valdybos posėdyje arba artimiausiame narių susirinkime ir imtis konkrečių priemonių iškeltiems trūkumams pašalinti.

Revizijos komisija (revizorius) privalo siekti, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, o kalti asmenys, padarę nuostolių bendrovei, būtų patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus ūkiniams metams, likus dviem savaitėms iki bendrovės narių susirinkimo, valdyba (administracija)

turi pranešti revizijos komisijai (revizoriui), kad bendrovės metinė apyskaita ir balansas yra parengti ir dokumentus ji galinti tikrinti.

Revizijos komisija (revizorius) pranešime narių susirinkimui pateikia išvadą apie bendrovės metinę atskaitomybę ir jos finansinę būklę.

Bendrovės veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti valstybės institucijos. Nepriklausomi ekspertai bendrovės veiklos revizijai atlikti kviečiami revizijos komisijos (revizoriaus) iniciatyva arba bendrovės narių, turinčių ne mažiau kaip 1/4 visų balsų, reikalavimu.

Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba (administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.

Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovės veiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Kiekvienas bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius. Bendrovės valdybos nariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus ar

Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrovės valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokius nutarimus arba kurie posėdyje nedalyvavo juos priimant ir per 7 dienas įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario, administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo.

Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jos pirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovės narius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto pelną,nustato dividendų dydį.

3. Bendrovės kapitalas, pajiniai įnašai

Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno, kurio tam tikros dalys skiriamos pagrindiniam ir rezerviniam fondui suformuoti.

Pagrindinis kapitalas formuojamas iš narių įnašų, kasmetinių atsiskaitymų iš pelno, kitų pajamų ir skiriamas einamajai bendrovės veiklai finansuoti.

Rezervinio kapitalo fondą sudaro privalomi metiniai atsiskaitymai (ne mažiau kaip 5 proc. Balansinio pelno dalies), ir jis naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.

Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.

Bendrovės pagrindinis kapitalas padidinamas:

1) priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu;

2) įskaitant balansinio pelno dalį;

3) iš papildomų pajinių įnašų;

4) neatlygintinai gavus turto;

5) perkainojant turtą (jei jis padidėjo).

Bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas:

1) neatlygintinai perdavus turtą;

2) nurašant iš pagrindinio kapitalo nuostolius,kurių nepadengia atsargos (rezervinio) kapitalo fondas;

3) mažėjant pagrindinio kapitalo sudėtinių dalių vertėms;

4) perkainojant turtą (jei jis sumažėjo).

Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įrašas, suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos pelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ar kitomis vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais, kurie pereina bendrovės nuosavybėn. Minimalus bendrovės nario pajinis įnašas turi būti 1000 Lt vertės. Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) paskirstomas nariams proporcingai jų pajų vertei. Pajai negali būti pardavinėjami ar perkami per biržos įstaigas,viešuose aukcionuose.

Asmuo, įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienų raštu apie tai pranešti bendrovei. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimo sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas privalo įregistruoti naująjį pajininką. Buvusio pajininko turtines teises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu būdu įsigijęs pajininkas perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento.

4. Pelnas ir dividendai

Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams. Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams. Metiniai atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro ne mažiau kaip 2

procentus grynojo pelno dalies. Bendrovės narių susirinkimo nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) balansinis pelnas;

2) privalomosios įmokos iš pelno;

3) atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą;

4) pelno dalis darbuotojų premijoms;

5) atskaitymai pagrindiniam kapitalui padidinti;

6) dividendai;

7) rezervas.

Metiniai atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro ne mažiau kaip 2 procentus grynojo pelno dalies. Dividendai yra bendrovės nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo pajaus vertei. Bendrovės narių susirinkimo paskelbti dividendai yra bendrovės įsipareigojimai bendrovės nariams ir pajininkams.

Nariai ir pajininkai turi teisę dividendus išreikalauti iš bendrovės taip kaip kreditorius. Dividendus bendrovė nariams ir pajininkams išmoka pinigais. Susirinkimui nutarus ir jeigu nariai bei pajininkai pageidauja, už dividendus gali būti atlyginama materialinėmis vertybėmis arba paslaugomis. Bendrovė iš nario ar pajininko negali išieškoti išmokėtų dividendų, išskyrus tuos atvejus, kai narys ar pajininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendai yra paskelbti ir išmokėti.

5. Bendrovės nariai ir pajininkai

Bendrovės nariai turi turtines ir neturtines teises bei pareigas, numatytas ŽŪB Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, bendrovės įstatuose ir vidaus tvarkos taisyklėse. Bendrovės narys turi teisę:

1) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais perleisti savo pajų bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Šiuos sandorius teisiškai įregistruoja savivaldybės seniūnijos seniūnas.

Rinkliava už tokių sandorių registravimą – 0,1 procento perleidžiamo pajaus vertės;

2) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus;

3) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovės buhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą raštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos. Už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą narys atsako įstatymų nustatyta tvarka;

4) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas;

5) skolinti bendrovei lėšų pagal sutartį įstatuose numatyta tvarka;

6) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus);

7) kitos bendrovės nario teisės nustatomos įstatuose.

Bendrovės narys privalo:

1) laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti narių susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos)

nurodymus, dalyvauti bendrovės veikloje;

2) tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu;

3) atlyginti bendrovei padarytą žalą;

4) dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose, atvirai reikšti savo nuomonę apie bendrovės reikalus, siūlyti būdus bendrovės veiklai gerinti.

Kiekvienas bendrovės narys susirinkime priimant nutarimus turi tiek balsų, kiek susidarytų padalijus jo turimo pajaus dydį iš bendrovės įstatuose nustatyto minimalaus pajinio įnašo. Bendrovės narys neturi teisės balsuoti, kai priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo iš bendrovės.

Turtiniai ginčai tarp bendrovės, jos narių ir pajininkų sprendžiami teisme. Asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas.

Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės.

Pajininkas turi teisę:

1) gauti dalį bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja,dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose;

2) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų gali perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka.

6. Narystės bendrovėje pabaiga

Narystė bendrovėje pasibaigia, jeigu narys:

1) miršta;

2) išstoja iš bendrovės;

3) pašalinamas iš bendrovės;

4) parduoda, dovanoja arba kitaip perleidžia savo pajų bendrovei, kitam asmeniui;

5) pajaus nepapildo, kai jis tampa mažesnis už minimalų pajinį įnašą šiais atvejais: perkainojant turtą, kai jis sumažėja; atimant iš pagrindinio kapitalo nuostolius, kurių nepadengia atsargos (rezervinio)

kapitalo fondas; kai narių susirinkimas padidina minimalų pajinio įnašo dydį.

Narys iš bendrovės išstoja pateikęs rašytinį pareiškimą.Išstojusiu jis laikomas nuo nutarimo narių susirinkime priėmimo momento. Bendrovės narys, dėl kurio veiksmų bendrovei padaryta turtinė žala, narių susirinkimo nutarimu gali būti iš bendrovės pašalintas. Narys laikomas pašalintu nuo to momento, kai narių susirinkimas priima nutarimą jį pašalinti iš bendrovės. Pašalintas iš bendrovės narys netenka šiame įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytų bendrovės nario teisių.

Nutarimas dėl pašalinimo gali būti skundžiamas teismui.

7. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas

Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiais būdais:

1) jungimo;

2) skaidymo.

Po reorganizavimo veiksiančios bendrovės turi parengti savo įmonės įstatus. Apie numatomą reorganizavimą bendrovės valdyba (administracija) privalo viešai paskelbti bendrovės buveinėje ir spaudoje bei raštu informuoti kiekvieną pajininką ir kreditorių ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrovės reorganizavimą. Kiekvienas pajininkas turi teisę susipažinti su bendrovės reorganizavimo projektu ir kitais su reorganizavimu susijusiais dokumentais, taip pat šiuos dokumentus kopijuoti ir nusirašyti. Bendrovė gali būti restruktūrizuojama

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendrovės teisinė forma keičiama ją pertvarkant pagal Civilinio kodekso reikalavimus.

ŽŪB veikla gali būti nutraukta:

1) pasibaigus veiklos terminui;

2) narių susirinkimo nutarimu;

3) bendrovei bankrutavus;

4) atšaukus bendrovės registravimą už teisės pažeidimus;

5) teismo sprendimu, kai bendrovė šiurkščiai pažeidžia Lietuvos įstatymus;

6) kitais bendrovės įstatuose numatytais atvejais.

Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos pirmininkas. Jeigu bendrovė likviduojama teismo arba kreditorių susirinkimo nutarimu, tai likvidacinė komisija skiriama šių institucijų sprendimu. Jeigu bendrovė likviduojama pasibaigus nustatytam bendrovės veiklos terminui arba bendrovės narių susirinkimo nutarimu, tai likvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba (administracija). Narių susirinkimas turi teisę savo nuožiūra išrinkti iš bendrovės narių kitus likvidacinės komisijos narius.

Narių susirinkimas, priėmęs nutarimą likviduoti bendrovę, tvirtina bendrovės nuosavybės paskirstymo, bendrovės turto pardavimo tvarką bei sąlygas, nustato bendrovės likvidavimo terminus ir įpareigoja vieną iš likvidacinės komisijos narių organizuoti ir kontroliuoti pajamų bei sąnaudų apskaitą arba pasamdyti tam tikslui kvalifikuotą asmenį ar tokių paslaugų įmonę.

Likvidacinė komisija apie bendrovės likvidavimą paskelbia įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje ir praneša kiekvienam nariui bei pajininkui raštu, o bendrovės kreditoriui – pasirašytinai ar registruotu laišku. Kreditorių reikalavimai ir pretenzijos priimami ir privalo būti patenkinti per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos. Jei per šį laiką kreditorių reikalavimai nepatenkinami, kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo pareiškimo pretenzijoms tenkinti padavimo likvidacinei komisijai dienos kreiptis į teismą dėl jų reikalavimų patenkinimo teismo tvarka. Šiems terminams pasibaigus, savo pretenzijų nepareiškę arba nustatyta teismo tvarka nenorintys jų išieškoti kreditoriai praranda teisę reikalauti, kad būtų pakeistas priimtas bendrovės nuosavybės paskirstymo planas ir tenkinami jų reikalavimai.

Bendrovės nariams ir pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos.

Patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtas padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio pajaus vertei. Paskirsčius nariams ir pajininkams likusį turtą, apie kiekvienam iš jų tekusį turtą pranešama registruotu laišku arba pranešimu pasirašytinai įteikimo lape. Likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu.

Kilus bendrovės narių ir pajininkų tarpusavio arba narių ir pajininkų bei likvidacinės komisijos ginčui dėl likusio turto ar turto dalies, likvidacinė komisija sustabdo turto, dėl kurio ginčijamasi, dalijimą.

Šie tarpusavio ginčai su likvidacine komisija nagrinėjami teismo tvarka. Turtinių ginčų nagrinėjimas teisme nėra pagrindas bendrovės likvidavimui sustabdyti.

Bendrovės nariams ir pajininkams, per vieną mėnesį po registruoto pranešimo išsiuntimo ar įteikimo nepareiškusiems apsisprendimo dėl jiems tenkančio turto atsiėmimo, turto dalis, priklausanti pinigais, pervedama į asmeninę sąskaitą banke, o natūrinis turtas išdalijamas proporcingai pagal pajus kitiems pajininkams

Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuoja apskrities viršininkas. Jeigu bendrovės narys ar pajininkas atsisako atsiimti likvidacinės komisijos jam paskirtą turtą ir per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nepasirašo turto grąžinimo dokumentuose, surašomas protokolas, kuriame nurodoma, dėl kokių priežasčių jis atsisako paskirto turto, ir įteikiamas arba pasiunčiamas registruotu laišku bendrovės nariui ar pajininkui. Šis per 15 dienų nuo protokolo įteikimo ar išsiuntimo turi teisę likvidacinės komisijos sprendimą apskųsti teismui.

To nepadaręs, jis praranda teisę į jam skirtą turtą. Šis turtas paskirstomas kitiems bendrovės nariams ir pajininkams proporcingai jų pajams.

Išvados

Žemė ūkio bendrovės nariai ir pajininkai – bendrovės subjektai, turintys didžiausią reikšmę bendrovėje. Jie turi turtines ir neturtines teises bei pareigas, kuriose nurodyti dalyvavimo bendrovėje ypatumai.

Bendrovės nario teisės: perleisti savo pajų bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui; siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus; su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas; gauti dalį bendrovės pelno skolinti bendrovei lėšų ir pan. Bendrovės nario pareigos:

laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti narių susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos) nurodymus, dalyvauti bendrovės veikloje; tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose atlyginti bendrovei padarytą žalą ir t. t.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai dalyvauja visoje bendrovės veikloje: steigime, veikloje,valdyme, reorganizavime, likvidavime, skirstant dividendus ir pan., todėl referate yra apibūdinami bendrovės veiklos etapai, kuriuose dalyvauja šie nagrinėjami subjektai.

Rašant referatą, daugiausia buvo naudotas Žemės Ūkio Bendrovių

Įstatymas, įsigaliojęs nuo 2001 m. liepos 1 dienos.

Naudota literatūra

J.Datas „Komercinės teisės subjektai“ , KTU, 1998

Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Bendrovių Įstatymas, „Valstybės žinios“1991

Nr.13-328

Lietuvos Respublikos Įmonių Įstatymas, „Valstybės žinios“1990 Nr.14-395

Interntiniai puslapiai:

http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=2872

http://www.klaipeda.lt/senas/imoniuskyr.htm

http://comments.vmi.lt/pdbw.nsf/0/a0f45ec5d3e1386ac2256d480047a4d0?OpenDocum ent

http://www1.vks.lt/publikacijos/straipsniai/VBstraipsniai/vb15.htm

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211227&Condition2=

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=216119&Condition2=