žemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų teisės bei pareigos

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS NARIŲ IR PAJININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS

VERSLO TEISĖS REFERATAS

ATLIKO: AD ½ GRUPĖS STUDENTĖ

LAURA MAČIULYTĖ

Šiauliai

2003

Turinys

Įvadas
..........................
......3
1. ŽŪB samprata ir
steigimas.....................4
2. Statusas, veikla ir
valdymas......................6
3. Bendrovės kapitalas, pajiniai
įnašai..................8
4. Pelnas ir
dividendai......................
...9
5. Bendrovės nariai ir
pajininkai....................10
6. Narystės bendrovėje
pabaiga....................12
7. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas......12

Išvados.......................
........15

Naudota
literatūra......................
.....16

Įvadas

Komercinės teisės subjektais vadinami fiziniai ar juridiniai asmenys,
kurie įstatymų numatyta tvarka gali ir turi teisę verstis komercine – ūkine
veikla bei dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose. Jie savo
asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais,
pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Komercinės teisės subjektai
sudaro komercinius sandorius ir uzsiima komercine veikla turėdami vviena
pagrindinį tikslą – pelno siekimą.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai yra pagrindiniai bendrovės
subjektai, turintys didelę reikšmę bendrovėje.

Bendrovės narys – fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo,
bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovės
įstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo
balso teisę.

Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio
dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis
sprendžiamojo balso teisės.

Darbo tikslas – išanalizuoti kokias teises bei pareigas įgyja
subjektai, tapdami žemės ūkio bendrovės nariais bei pajininkais, kokia
reikšmę jie turi bendrovėje, kokia jų atsakomybė ir pan.

ŽŪB kūūrimosi bumas šiuo metu Lietuvoje jau pasibaigęs, tačiau nėra
visiškai sustojęs – neretai bendrovės yra reorganizuojamos, leidžiami nauji
įstatymai, kurie lemia pokyčius. Šie pokyčiai neretai yra nežinomi
bendrovių nariams ir kitiems susijusiems asmenims. Todėl šio darbo tema yra
aktuali ir svarbi šiandienai.

1. ŽŪB samprata ir steigimas

Lietuvos Re

espublikos įmonių įstatymo 6 str. Išvardytos ir apibūdintos
šios įmonių rūšys:

1) individuali (personalinė) įmonė;

2) tikroji ūkinė bendrija;

3) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija;

4) akcinė bendrovė;

5) uždaroji akcinė bendrovė;

6) investicinė bendrovė;

7) kooperatyvinė bendrovė (kooperatyvas);

8) žemės ūkio bendrovė;

9) valstybinė įmonė;

10) vietos savivaldybės įmonė.

Visų šių rūšių įmonių steigimo, veiklos,valdymo tvarką, kompetenciją ir
kitką nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai,
įmonių įstatai ir kiti teisės aktai.

Žemės ūkio veikla dėl užsienio rinkų reikalavimų produktų kokybei ir
Lietuvoje vyraujančių žemės ūkio veiklos standartų yra gana rizikingas
verslas. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis ir
protingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiam
pradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje,
taip pat papildomos finansavimo galimybės.

Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei
nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys
asmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos
SAPARD programos.

Lietuvos statistikos ddepartamento pateikiamais duomenimis, 2001 m.
sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota Žemės ūkio 2.360, iš jų veikia 632
(27 proc.)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (priimtas 1991 m.
balandžio 16 d.) apibūdina žemės ūkio bendrovę (ŽŪB) kaip fizinių asmenų
įsteigtą įmonę žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jų
turtą į bendrąją nuosavybę. Bendrovės įsipareigojimai visiškai priklauso
nuo kompanijos kapitalo. Ne mažiau kaip 50 proc. ŽŪB pajamų turi sudaryti
pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją arba agroserviso paslaugas. Žemės
ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir
pajininkai. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, ka
ad jie
neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime.

Įmonių ir jų atstovybių steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei
juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas bei
atitinkami įmonių rūšių įstatymai, o registravimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos įmonių rejestro įstatymas.

ŽŪB gali būti steigiama įkuriant naują ūkinį vienetą arba pertvarkant
esamą juridinį asmenį. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos
ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentai
yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigėjų pareiškimas dėl veiklos,
steigiamojo susirinkimo protokolas ir bendrovės įstatai. Steigimo sutartyje
įvardijami steigėjai, nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka (vieta,
laikas) ir už jų priėmimą atsakingi asmenys.

Narių sąraše išvardijami asmenys, pageidaujantys stoti į ŽŪB, nurodomi
iš jų priimtų pradinių įrašų dydžiai, tai patvirtinama parašais.

Steigėjų pareiškime dėl veikos taip pat įvardijami steigėjai (jų vardai
ir pavardės), nurodomas bendrovės pavadinimas ir veikos tikslai, pradinių
įnašų dydis, narių turto priėmimo ir įvertinimo tvarka, steigimo išlaidos.

Parengus šiuos dokumentus ar jų projektus, šaukiamas steigiamasis
susirinkimas, kuris priima nutarimą dėl bendrovės įsteigimo, patvirtina
steigėjų pranešimą, priima įstatus, išrenka bendrovės valdybą, revizijos
komisiją ar revizorių, patvirtina šių organų darbuotojų atlyginimus.
Steigiamasis susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau
kaip 2/3 pageidaujančių įstoti į ŽŪB asmenų.

Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas.

2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė;

3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka;
nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka;

4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašų
pasikeitimo,pardavimo ar perleidimo
bendrovės nariams, pajininkams
bei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti ir
parduoti organizavimo tvarka;

5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės ir
pareigos;

6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimo
tvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka;

7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelno
paskirstymo taisyklės;

8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondų
sudarymo ir naudojimo tvarka;

9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ir
turto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka;

10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenų
teisės, atsakomybė bei pareigos;

11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbo
santykiai;

12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkais
sąlygos,tvarka ir terminai.

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo dienos steigėjai
turi įteikti vietos savivaldybei paraišką įregistruoti bendrovę Įmonių
rejestre. Prie paraiškos pridedami bendrovės steigimo dokumentai.

2. Statusas, veikla ir valdymas

ŽŪB – ribotos turtinės atsakomybės įmonė,jos turtas neatskirtas
nuo narių turto. Bendrovė neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su
jos veikla, kaip ir jos nariai neatsako už bendrovės prievoles.

ŽŪB turi savo pavadinimą (įmonės vardą), kuriame turi būti įrašytas
rajono pavadinimas ir žodžiai „žemės ūkio bendrovė“ arba jų santrumpa ŽŪB.

Pagrindinės ŽŪB teisės ir pareigos išvardytos žemės ūkio bendrovių
įstatymo 4str. Bendrovė turi teisę:

1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla Lietuvos
Respublikoje bei užsienyje;

2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių
bankuose, taip pat antspaudą;

3) steigti savo filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje ir
užsienyje;

4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdais
įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juo
disponuoti;

5) sudaryti sandorius, skolinti bei sk

kolintis pinigines lėšas ir
kitą turtą;

6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenų
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas,
įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybės
reguliuojamas kainas;

8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą;

9) įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis ir
likviduotis bei įstatymų numatyta tvarka būti pertvarkyta.

Bendrovės veiklą kontroliuoja revizijos komisija
(revizorius). Revizijos komisija (revizorius) renkama bendrovės narių
susirinkime ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos
(revizoriaus) darbo tvarką nustato jos (jo) darbo reglamentas.
Reglamentą tvirtina bendrovės narių susirinkimas. Revizijos komisijos
nariais (revizorium) negali būti bendrovės valdybos nariai ir asmenys,
kuriuos su valdybos nariais sieja santuokos, artimos giminystės ar
svainystės ryšiai. Revizijos komisijos nariams (revizoriui),
pasitelktiems ekspertams ir auditoriams už darbą moka bendrovė.

Revizijos komisija (revizorius) privalo tikrinti bendrovės
apskaitą ir atskaitomybę, taip pat periodiškai tikrinti ūkinę ir finansinę
veiklą. Tikrinimai įforminami aktais. Radus pažeidimų, aktai
perduodami svarstyti valdybos posėdyje, o kai yra didelių pažeidimų

arba kai pažeidimų padaro pati valdyba (administracija),
aktai perduodami svarstyti bendrovės narių susirinkimui. Bendrovės
valdyba (administracija), revizijos komisijos (revizoriaus) aktą privalo
per 15 dienų nuo jo gavimo apsvarstyti valdybos posėdyje arba
artimiausiame narių susirinkime ir imtis konkrečių priemonių iškeltiems
trūkumams pašalinti. Revizijos komisija (revizorius) privalo siekti,
kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, o kalti asmenys, padarę
nuostolių bendrovei, būtų patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus ūkiniams metams, likus dviem
savaitėms iki bendrovės narių susirinkimo, valdyba (administracija)

turi pranešti revizijos komisijai (revizoriui), kad bendrovės metinė
apyskaita ir balansas yra parengti ir dokumentus ji galinti tikrinti.
Revizijos komisija (revizorius) pranešime narių susirinkimui pateikia
išvadą apie bendrovės metinę atskaitomybę ir jos finansinę būklę.
Bendrovės veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti
valstybės institucijos. Nepriklausomi ekspertai bendrovės veiklos revizijai

atlikti kviečiami revizijos komisijos (revizoriaus) iniciatyva arba
bendrovės narių, turinčių ne mažiau kaip 1/4 visų balsų,
reikalavimu.

Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba
(administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.
Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir
administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovės
veiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų
nustatyta tvarka. Kiekvienas
bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl

savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius. Bendrovės valdybos
nariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų
neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus ar
Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius
atleidžiami tie bendrovės valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokius
nutarimus arba kurie posėdyje nedalyvavo juos priimant ir per 7 dienas
įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario,
administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų
neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo.

Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis
sprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jos
pirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovės
narius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovės
reorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirsto
pelną,nustato dividendų dydį.

3. Bendrovės kapitalas, pajiniai įnašai

Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas
kapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno, kurio tam
tikros dalys skiriamos pagrindiniam ir rezerviniam fondui suformuoti.
Pagrindinis kapitalas formuojamas iš narių įnašų, kasmetinių atsiskaitymų
iš pelno, kitų pajamų ir skiriamas einamajai bendrovės veiklai finansuoti.
Rezervinio kapitalo fondą sudaro privalomi metiniai atsiskaitymai (ne
mažiau kaip 5 proc. Balansinio pelno dalies), ir jis naudojamas
nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.

Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų.

Bendrovės pagrindinis kapitalas padidinamas:

1) priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu;

2) įskaitant balansinio pelno dalį;

3) iš papildomų pajinių įnašų;

4) neatlygintinai gavus turto;

5) perkainojant turtą (jei jis padidėjo).

Bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas:

1) neatlygintinai perdavus turtą;

2) nurašant iš pagrindinio kapitalo nuostolius,kurių
nepadengia atsargos (rezervinio) kapitalo fondas;

3) mažėjant pagrindinio kapitalo sudėtinių dalių vertėms;

4) perkainojant turtą (jei jis sumažėjo).

Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įrašas,
suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos
pelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ar kitomis
vertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais, kurie pereina bendrovės
nuosavybėn. Minimalus bendrovės nario pajinis įnašas turi būti 1000 Lt
vertės. Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą,
pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) paskirstomas nariams
proporcingai jų pajų vertei. Pajai negali būti pardavinėjami ar perkami per
biržos įstaigas,viešuose aukcionuose.

Asmuo, įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienų
raštu apie tai pranešti bendrovei. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimo
sutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas

privalo įregistruoti naująjį pajininką. Buvusio pajininko turtines
teises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu būdu įsigijęs pajininkas
perima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento.

4. Pelnas ir dividendai

Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius
pasibaigus ūkiniams metams. Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne
vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams. Metiniai atskaitymai
į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro ne mažiau kaip 2
procentus grynojo pelno dalies. Bendrovės narių susirinkimo nutarime
dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) balansinis pelnas;

2) privalomosios įmokos iš pelno;

3) atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą;

4) pelno dalis darbuotojų premijoms;

5) atskaitymai pagrindiniam kapitalui padidinti;

6) dividendai;

7) rezervas.

Metiniai atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro ne

mažiau kaip 2 procentus grynojo pelno dalies. Dividendai yra
bendrovės nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo pajaus
vertei. Bendrovės narių susirinkimo paskelbti dividendai yra
bendrovės įsipareigojimai bendrovės nariams ir pajininkams. Nariai
ir pajininkai turi teisę dividendus išreikalauti iš bendrovės taip
kaip kreditorius. Dividendus bendrovė nariams ir pajininkams išmoka
pinigais. Susirinkimui nutarus ir jeigu nariai bei pajininkai pageidauja,
už dividendus gali būti atlyginama materialinėmis vertybėmis arba
paslaugomis. Bendrovė iš nario ar pajininko negali išieškoti išmokėtų
dividendų, išskyrus tuos atvejus, kai narys ar pajininkas žinojo ar
turėjo žinoti, kad dividendai yra paskelbti ir išmokėti.

5. Bendrovės nariai ir pajininkai

Bendrovės nariai turi turtines ir neturtines teises bei pareigas,

numatytas ŽŪB Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose,
bendrovės įstatuose ir vidaus tvarkos taisyklėse. Bendrovės narys turi
teisę:

1) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais perleisti savo pajų
bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam
asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Šiuos
sandorius teisiškai įregistruoja savivaldybės seniūnijos seniūnas.
Rinkliava už tokių sandorių registravimą – 0,1 procento perleidžiamo
pajaus vertės;

2) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus;

3) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos,
administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovės
buhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės
sandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą
raštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos. Už
komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą narys atsako įstatymų
nustatyta tvarka;

4) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos
išrinktas;

5) skolinti bendrovei lėšų pagal sutartį įstatuose numatyta
tvarka;

6) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus);

7) kitos bendrovės nario teisės nustatomos įstatuose.

Bendrovės narys privalo:

1) laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti
narių susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos)
nurodymus, dalyvauti bendrovės veikloje;

2) tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu;

3) atlyginti bendrovei padarytą žalą;

4) dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose, atvirai reikšti savo

nuomonę apie bendrovės reikalus, siūlyti būdus bendrovės veiklai
gerinti.

Kiekvienas bendrovės narys susirinkime priimant nutarimus turi tiek
balsų, kiek susidarytų padalijus jo turimo pajaus dydį iš bendrovės
įstatuose nustatyto minimalaus pajinio įnašo. Bendrovės narys neturi
teisės balsuoti, kai priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo iš bendrovės.
Turtiniai ginčai tarp bendrovės, jos narių ir pajininkų sprendžiami
teisme. Asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo
bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa
tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas.

Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokio
dydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintis
sprendžiamojo balso teisės.

Pajininkas turi teisę:

1) gauti dalį bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja,dalyvauti
bendrovės narių susirinkimuose;

2) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų gali
perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam
fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta
tvarka.

6. Narystės bendrovėje pabaiga
Narystė bendrovėje pasibaigia, jeigu narys:

1) miršta;

2) išstoja iš bendrovės;

3) pašalinamas iš bendrovės;

4) parduoda, dovanoja arba kitaip perleidžia savo pajų
bendrovei, kitam asmeniui;

5) pajaus nepapildo, kai jis tampa mažesnis už minimalų pajinį įnašą
šiais atvejais: perkainojant turtą, kai jis sumažėja; atimant iš
pagrindinio kapitalo nuostolius, kurių nepadengia atsargos (rezervinio)

kapitalo fondas; kai narių susirinkimas padidina minimalų pajinio įnašo
dydį.

Narys iš bendrovės išstoja pateikęs rašytinį pareiškimą.Išstojusiu
jis laikomas nuo nutarimo narių susirinkime priėmimo momento. Bendrovės
narys, dėl kurio veiksmų bendrovei padaryta turtinė žala, narių
susirinkimo nutarimu gali būti iš bendrovės pašalintas. Narys laikomas
pašalintu nuo to momento, kai narių susirinkimas priima nutarimą jį
pašalinti iš bendrovės. Pašalintas iš bendrovės narys netenka šiame
įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytų bendrovės nario teisių.
Nutarimas dėl pašalinimo gali būti skundžiamas teismui.

7. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas

Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiais
būdais:

1) jungimo;

2) skaidymo.

Po reorganizavimo veiksiančios bendrovės turi parengti savo įmonės
įstatus. Apie numatomą reorganizavimą bendrovės valdyba
(administracija) privalo viešai paskelbti bendrovės buveinėje ir spaudoje
bei raštu informuoti kiekvieną pajininką ir kreditorių ne vėliau kaip
prieš 15 dienų iki narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta
svarstyti bendrovės reorganizavimą. Kiekvienas pajininkas turi teisę

susipažinti su bendrovės reorganizavimo projektu ir kitais su
reorganizavimu susijusiais dokumentais, taip pat šiuos dokumentus
kopijuoti ir nusirašyti. Bendrovė gali būti restruktūrizuojama
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendrovės
teisinė forma keičiama ją pertvarkant pagal Civilinio kodekso
reikalavimus.

ŽŪB veikla gali būti nutraukta:

1) pasibaigus veiklos terminui;

2) narių susirinkimo nutarimu;

3) bendrovei bankrutavus;

4) atšaukus bendrovės registravimą už teisės pažeidimus;

5) teismo sprendimu, kai bendrovė šiurkščiai pažeidžia Lietuvos

įstatymus;

6) kitais bendrovės įstatuose numatytais atvejais.

Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jos
pirmininkas. Jeigu bendrovė likviduojama teismo arba kreditorių
susirinkimo nutarimu, tai likvidacinė komisija skiriama šių
institucijų sprendimu. Jeigu bendrovė likviduojama pasibaigus nustatytam
bendrovės veiklos terminui arba bendrovės narių susirinkimo nutarimu, tai
likvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba
(administracija). Narių susirinkimas turi teisę savo nuožiūra išrinkti
iš bendrovės narių kitus likvidacinės komisijos narius.

Narių susirinkimas, priėmęs nutarimą likviduoti bendrovę, tvirtina
bendrovės nuosavybės paskirstymo, bendrovės turto pardavimo tvarką
bei sąlygas, nustato bendrovės likvidavimo terminus ir įpareigoja
vieną iš likvidacinės komisijos narių organizuoti ir kontroliuoti
pajamų bei sąnaudų apskaitą arba pasamdyti tam tikslui kvalifikuotą
asmenį ar tokių paslaugų įmonę.

Likvidacinė komisija apie bendrovės likvidavimą paskelbia įstatuose
nurodytoje periodinėje spaudoje ir praneša kiekvienam nariui bei
pajininkui raštu, o bendrovės kreditoriui – pasirašytinai ar
registruotu laišku. Kreditorių reikalavimai ir pretenzijos priimami ir
privalo būti patenkinti per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo
dienos. Jei per šį laiką kreditorių reikalavimai nepatenkinami,
kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo pareiškimo pretenzijoms
tenkinti padavimo likvidacinei komisijai dienos kreiptis į teismą dėl
jų reikalavimų patenkinimo teismo tvarka. Šiems terminams pasibaigus,
savo pretenzijų nepareiškę arba nustatyta teismo tvarka nenorintys jų
išieškoti kreditoriai praranda teisę reikalauti, kad būtų pakeistas
priimtas bendrovės nuosavybės paskirstymo planas ir tenkinami jų
reikalavimai.

Bendrovės nariams ir pajininkams negali būti išmokėta jų turto
dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos.
Patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtas
padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančio
pajaus vertei. Paskirsčius nariams ir pajininkams likusį turtą, apie
kiekvienam iš jų tekusį turtą pranešama registruotu laišku arba pranešimu
pasirašytinai įteikimo lape. Likviduojamos bendrovės turto perdavimas
kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos
protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu.

Kilus bendrovės narių ir pajininkų tarpusavio arba narių ir pajininkų
bei likvidacinės komisijos ginčui dėl likusio turto ar turto dalies,
likvidacinė komisija sustabdo turto, dėl kurio ginčijamasi, dalijimą.
Šie tarpusavio ginčai su likvidacine komisija nagrinėjami teismo
tvarka. Turtinių ginčų nagrinėjimas teisme nėra pagrindas bendrovės
likvidavimui sustabdyti.

Bendrovės nariams ir pajininkams, per vieną mėnesį po registruoto

pranešimo išsiuntimo ar įteikimo nepareiškusiems apsisprendimo dėl
jiems tenkančio turto atsiėmimo, turto dalis, priklausanti pinigais,
pervedama į asmeninę sąskaitą banke, o natūrinis turtas išdalijamas
proporcingai pagal pajus kitiems pajininkams

Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuoja apskrities viršininkas. Jeigu
bendrovės narys ar pajininkas atsisako atsiimti likvidacinės
komisijos jam paskirtą turtą ir per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo
dienos nepasirašo turto grąžinimo dokumentuose, surašomas
protokolas, kuriame nurodoma, dėl kokių priežasčių jis atsisako
paskirto turto, ir įteikiamas arba pasiunčiamas registruotu laišku
bendrovės nariui ar pajininkui. Šis per 15 dienų nuo protokolo įteikimo ar
išsiuntimo turi teisę likvidacinės komisijos sprendimą apskųsti teismui.
To nepadaręs, jis praranda teisę į jam skirtą turtą. Šis turtas
paskirstomas kitiems bendrovės nariams ir pajininkams proporcingai jų
pajams.

Išvados

Žemė ūkio bendrovės nariai ir pajininkai – bendrovės subjektai,
turintys didžiausią reikšmę bendrovėje. Jie turi turtines ir neturtines
teises bei pareigas, kuriose nurodyti dalyvavimo bendrovėje ypatumai.
Bendrovės nario teisės: perleisti savo pajų bendrovei, kitam bendrovės
nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui; siūlyti pakeisti
ar papildyti bendrovės įstatus; su bendrovės narių susirinkimų,
valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, rinkti
bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas; gauti dalį
bendrovės pelno skolinti bendrovei lėšų ir pan. Bendrovės nario pareigos:
laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti narių
susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos) nurodymus,
dalyvauti bendrovės veikloje; tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu
dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose atlyginti bendrovei padarytą žalą
ir t. t.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai dalyvauja visoje bendrovės
veikloje: steigime, veikloje,valdyme, reorganizavime, likvidavime,
skirstant dividendus ir pan., todėl referate yra apibūdinami bendrovės
veiklos etapai, kuriuose dalyvauja šie nagrinėjami subjektai.

Rašant referatą, daugiausia buvo naudotas Žemės Ūkio Bendrovių
Įstatymas, įsigaliojęs nuo 2001 m. liepos 1 dienos.

Naudota literatūra

J.Datas „Komercinės teisės subjektai“ , KTU, 1998

Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Bendrovių Įstatymas, „Valstybės žinios“1991
Nr.13-328

Lietuvos Respublikos Įmonių Įstatymas, „Valstybės žinios“1990 Nr.14-395

Interntiniai puslapiai:

http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=2872

http://www.klaipeda.lt/senas/imoniuskyr.htm

http://comments.vmi.lt/pdbw.nsf/0/a0f45ec5d3e1386ac2256d480047a4d0?OpenDocum
ent

http://www1.vks.lt/publikacijos/straipsniai/VBstraipsniai/vb15.htm

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211227&Condition2=

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=216119&Condition2=

Leave a Comment