žemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų teisės bei pareigos

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA

ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS NARIŲ IR PAJININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS

VERSLO TEISĖS REFERATAS

ATLIKO: AD ½ GRUPĖS STUDENTĖ LAURA MAČIULYTĖ

Šiauliai 2003

Turinys

Įvadas………………………………………………………………….………………31. ŽŪB samprata irsteigimas………………………………………………………42. Statusas, veikla irvaldymas……………………………………………………..63. Bendrovės kapitalas, pajiniaiįnašai…………………………………………..84. Pelnas irdividendai…………………………………………………………………95. Bendrovės nariai irpajininkai………………………………………………….106. Narystės bendrovėjepabaiga……………………………………………………127. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas…………..12

Išvados…………………………………………………………………………………15 Naudotaliteratūra…………………………………………………………………..16

Įvadas

Komercinės teisės subjektais vadinami fiziniai ar juridiniai asmenys,kurie įstatymų numatyta tvarka gali ir turi teisę verstis komercine – ūkineveikla bei dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose. Jie savoasmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais,pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Komercinės teisės subjektaisudaro komercinius sandorius ir uzsiima komercine veikla turėdami vienapagrindinį tikslą – pelno siekimą.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai yra pagrindiniai bendrovėssubjektai, turintys didelę reikšmę bendrovėje.

Bendrovės narys – fizinis asmuo, sukakęs 18 metų, bei juridinis asmuo,bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius, turintis bendrovėsįstatuose nustatytą minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojobalso teisę.

Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokiodydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintissprendžiamojo balso teisės. Darbo tikslas – išanalizuoti kokias teises bei pareigas įgyjasubjektai, tapdami žemės ūkio bendrovės nariais bei pajininkais, kokiareikšmę jie turi bendrovėje, kokia jų atsakomybė ir pan.

ŽŪB kūrimosi bumas šiuo metu Lietuvoje jau pasibaigęs, tačiau nėravisiškai sustojęs – neretai bendrovės yra reorganizuojamos, leidžiami naujiįstatymai, kurie lemia pokyčius. Šie pokyčiai neretai yra nežinomibendrovių nariams ir kitiems susijusiems asmenims. Todėl šio darbo tema yra

aktuali ir svarbi šiandienai.

1. ŽŪB samprata ir steigimas

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 6 str. Išvardytos ir apibūdintosšios įmonių rūšys: 1) individuali (personalinė) įmonė; 2) tikroji ūkinė bendrija; 3) komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija; 4) akcinė bendrovė; 5) uždaroji akcinė bendrovė; 6) investicinė bendrovė; 7) kooperatyvinė bendrovė (kooperatyvas); 8) žemės ūkio bendrovė; 9) valstybinė įmonė; 10) vietos savivaldybės įmonė. Visų šių rūšių įmonių steigimo, veiklos,valdymo tvarką, kompetenciją irkitką nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai,įmonių įstatai ir kiti teisės aktai. Žemės ūkio veikla dėl užsienio rinkų reikalavimų produktų kokybei irLietuvoje vyraujančių žemės ūkio veiklos standartų yra gana rizikingasverslas. Verslo pradžiai ypatingai svarbi žemės ūkio verslo patirtis irprotingas pradinių investicijų paskirstymas. Tačiau asmeniui, pasiryžusiampradėti tokią veiklą, yra gana daug papildomų lengvatų mokesčių srityje,taip pat papildomos finansavimo galimybės. Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių beinedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantysasmenys gali pretenduoti į finansinę paramą iš specialios Europos SąjungosSAPARD programos. Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, 2001 m.sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota Žemės ūkio 2.360, iš jų veikia 632(27 proc.) Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (priimtas 1991 m.balandžio 16 d.) apibūdina žemės ūkio bendrovę (ŽŪB) kaip fizinių asmenųįsteigtą įmonę žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, sujungus jųturtą į bendrąją nuosavybę. Bendrovės įsipareigojimai visiškai priklausonuo kompanijos kapitalo. Ne mažiau kaip 50 proc. ŽŪB pajamų turi sudarytipajamos už parduotą žemės ūkio produkciją arba agroserviso paslaugas. Žemėsūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai irpajininkai. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jieneturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime. Įmonių ir jų atstovybių steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei

juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas beiatitinkami įmonių rūšių įstatymai, o registravimo tvarką nustato LietuvosRespublikos įmonių rejestro įstatymas. ŽŪB gali būti steigiama įkuriant naują ūkinį vienetą arba pertvarkantesamą juridinį asmenį. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikosir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentaiyra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigėjų pareiškimas dėl veiklos,steigiamojo susirinkimo protokolas ir bendrovės įstatai. Steigimo sutartyjeįvardijami steigėjai, nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka (vieta,laikas) ir už jų priėmimą atsakingi asmenys. Narių sąraše išvardijami asmenys, pageidaujantys stoti į ŽŪB, nurodomiiš jų priimtų pradinių įrašų dydžiai, tai patvirtinama parašais. Steigėjų pareiškime dėl veikos taip pat įvardijami steigėjai (jų vardaiir pavardės), nurodomas bendrovės pavadinimas ir veikos tikslai, pradiniųįnašų dydis, narių turto priėmimo ir įvertinimo tvarka, steigimo išlaidos. Parengus šiuos dokumentus ar jų projektus, šaukiamas steigiamasissusirinkimas, kuris priima nutarimą dėl bendrovės įsteigimo, patvirtinasteigėjų pranešimą, priima įstatus, išrenka bendrovės valdybą, revizijoskomisiją ar revizorių, patvirtina šių organų darbuotojų atlyginimus.Steigiamasis susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiaukaip 2/3 pageidaujančių įstoti į ŽŪB asmenų. Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta: 1) bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas. 2) bendrovės tikslas, veiklos pobūdis ir trukmė; 3) kapitalo didinimo ir mažinimo sąlygos bei tvarka;nepiniginių pajinių įnašų priėmimo ir įvertinimo tvarka; 4) minimalus pajinio įnašo dydis, pajinių įnašųpasikeitimo,pardavimo ar perleidimo bendrovės nariams, pajininkamsbei kitiems asmenims tvarka, uždarų aukcionų pajams pirkti irparduoti organizavimo tvarka; 5) valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarka, teisės irpareigos; 6) narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo, balsavimotvarka ir balsavimo teisės perleidimo tvarka;
7) darbo užmokesčio nustatymo tvarka ir pelnopaskirstymo taisyklės; 8) atsargos (rezervinio) kapitalo fondo ir kitų fondųsudarymo ir naudojimo tvarka; 9) bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo irturto paskirstymo kreditoriams bei pajininkams tvarka; 10) bendrovės narių, bendrovės pajininkų ir samdomų asmenųteisės, atsakomybė bei pareigos; 11) bendrovės ir jos narių, pajininkų turtiniai bei darbosantykiai; 12) bendrovės atsiskaitymo su nariais ir pajininkaissąlygos,tvarka ir terminai. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo dienos steigėjaituri įteikti vietos savivaldybei paraišką įregistruoti bendrovę Įmoniųrejestre. Prie paraiškos pridedami bendrovės steigimo dokumentai.

2. Statusas, veikla ir valdymas

ŽŪB – ribotos turtinės atsakomybės įmonė,jos turtas neatskirtasnuo narių turto. Bendrovė neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias sujos veikla, kaip ir jos nariai neatsako už bendrovės prievoles. ŽŪB turi savo pavadinimą (įmonės vardą), kuriame turi būti įrašytasrajono pavadinimas ir žodžiai „žemės ūkio bendrovė“ arba jų santrumpa ŽŪB. Pagrindinės ŽŪB teisės ir pareigos išvardytos žemės ūkio bendroviųįstatymo 4str. Bendrovė turi teisę: 1) verstis įstatuose nustatyta gamybine ir komercine veikla LietuvosRespublikoje bei užsienyje; 2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybiųbankuose, taip pat antspaudą; 3) steigti savo filialus, atstovybes Lietuvos Respublikoje iružsienyje; 4) valdyti jai priklausantį turtą, pirkti ir kitokiais būdaisįsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip juodisponuoti; 5) sudaryti sandorius, skolinti bei skolintis pinigines lėšas irkitą turtą; 6) nuomoti žemę iš valstybės, savivaldybių ar privačių asmenųLietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; 7) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas,įkainius ir tarifus, atsižvelgiant į numatytais atvejais valstybėsreguliuojamas kainas; 8) kasmet įvertinti (perkainoti) bendrovės turtą; 9) įstatymuose ir įstatuose nustatyta tvarka reorganizuotis irlikviduotis bei įstatymų numatyta tvarka būti pertvarkyta. Bendrovės veiklą kontroliuoja revizijos komisija

(revizorius). Revizijos komisija (revizorius) renkama bendrovės nariųsusirinkime ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos(revizoriaus) darbo tvarką nustato jos (jo) darbo reglamentas.Reglamentą tvirtina bendrovės narių susirinkimas. Revizijos komisijosnariais (revizorium) negali būti bendrovės valdybos nariai ir asmenys,kuriuos su valdybos nariais sieja santuokos, artimos giminystės arsvainystės ryšiai. Revizijos komisijos nariams (revizoriui),pasitelktiems ekspertams ir auditoriams už darbą moka bendrovė. Revizijos komisija (revizorius) privalo tikrinti bendrovėsapskaitą ir atskaitomybę, taip pat periodiškai tikrinti ūkinę ir finansinęveiklą. Tikrinimai įforminami aktais. Radus pažeidimų, aktaiperduodami svarstyti valdybos posėdyje, o kai yra didelių pažeidimų arba kai pažeidimų padaro pati valdyba (administracija),aktai perduodami svarstyti bendrovės narių susirinkimui. Bendrovėsvaldyba (administracija), revizijos komisijos (revizoriaus) aktą privaloper 15 dienų nuo jo gavimo apsvarstyti valdybos posėdyje arbaartimiausiame narių susirinkime ir imtis konkrečių priemonių iškeltiemstrūkumams pašalinti. Revizijos komisija (revizorius) privalo siekti,kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, o kalti asmenys, padaręnuostolių bendrovei, būtų patraukti atsakomybėn Lietuvos Respublikosįstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus ūkiniams metams, likus dviemsavaitėms iki bendrovės narių susirinkimo, valdyba (administracija) turi pranešti revizijos komisijai (revizoriui), kad bendrovės metinėapyskaita ir balansas yra parengti ir dokumentus ji galinti tikrinti.Revizijos komisija (revizorius) pranešime narių susirinkimui pateikiaišvadą apie bendrovės metinę atskaitomybę ir jos finansinę būklę.Bendrovės veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrintivalstybės institucijos. Nepriklausomi ekspertai bendrovės veiklos revizijai atlikti kviečiami revizijos komisijos (revizoriaus) iniciatyva arbabendrovės narių, turinčių ne mažiau kaip 1/4 visų balsų,reikalavimu. Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba(administracija). Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma.Tokiais atvejais jos vykdomosios funkcijos tenka narių susirinkimui ir
administracijos vadovui. Jis vadovauja gamybinei ir komercinei bendrovėsveiklai, tvarko kitus jos reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatųnustatyta tvarka. Kiekvienasbendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius. Bendrovės valdybosnariai privalo solidariai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jųneteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus arLietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostoliusatleidžiami tie bendrovės valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokiusnutarimus arba kurie posėdyje nedalyvavo juos priimant ir per 7 dienasįteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario,administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigųneatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jissprendžia svarbiausius bendrovės klausimus: renka ir atšaukia valdybą, jospirmininką, revizijos komisiją, priima naujus ir šalina iš bendrovėsnarius, keičia ir papildo įstatus, priima sprendimus dėl bendrovėsreorganizavimo ar likvidavimo, tvirtina metinę atskaitomybę, skirstopelną,nustato dividendų dydį.

3. Bendrovės kapitalas, pajiniai įnašai

Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavaskapitalas formuojamas iš narių pajinių įnašų ir bendrovės pelno, kurio tamtikros dalys skiriamos pagrindiniam ir rezerviniam fondui suformuoti.Pagrindinis kapitalas formuojamas iš narių įnašų, kasmetinių atsiskaitymųiš pelno, kitų pajamų ir skiriamas einamajai bendrovės veiklai finansuoti.Rezervinio kapitalo fondą sudaro privalomi metiniai atsiskaitymai (nemažiau kaip 5 proc. Balansinio pelno dalies), ir jis naudojamasnenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti. Skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų. Bendrovės pagrindinis kapitalas padidinamas: 1) priimant į bendrovę naujus pajininkus, jų pajų dydžiu; 2) įskaitant balansinio pelno dalį; 3) iš papildomų pajinių įnašų; 4) neatlygintinai gavus turto; 5) perkainojant turtą (jei jis padidėjo). Bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas: 1) neatlygintinai perdavus turtą;

2) nurašant iš pagrindinio kapitalo nuostolius,kuriųnepadengia atsargos (rezervinio) kapitalo fondas; 3) mažėjant pagrindinio kapitalo sudėtinių dalių vertėms; 4) perkainojant turtą (jei jis sumažėjo). Pajus – tai bendrovės narių turtinis ar neturtinis įrašas,suteikiantis jiems teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jospelno. Pajus gali būti įnešamas pinigais, materialinėmis ar kitomisvertybėmis bei intelektinės veiklos rezultatais, kurie pereina bendrovėsnuosavybėn. Minimalus bendrovės nario pajinis įnašas turi būti 1000 Ltvertės. Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą,pagrindinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) paskirstomas nariamsproporcingai jų pajų vertei. Pajai negali būti pardavinėjami ar perkami perbiržos įstaigas,viešuose aukcionuose. Asmuo, įsigijęs arba paveldėjęs pajų ar jo dalį, privalo per 15 dienųraštu apie tai pranešti bendrovei. Bendrovė, gavusi pajaus perleidimosutarties ar paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, per 3 darbo dienas privalo įregistruoti naująjį pajininką. Buvusio pajininko turtinesteises ir pareigas pajų paveldėjęs ar kitu būdu įsigijęs pajininkasperima nuo pajaus įregistravimo bendrovės dokumentuose momento.

4. Pelnas ir dividendai

Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesiuspasibaigus ūkiniams metams. Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas nevėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams. Metiniai atskaitymaiį atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro ne mažiau kaip 2procentus grynojo pelno dalies. Bendrovės narių susirinkimo nutarimedėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta: 1) balansinis pelnas; 2) privalomosios įmokos iš pelno; 3) atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą; 4) pelno dalis darbuotojų premijoms; 5) atskaitymai pagrindiniam kapitalui padidinti; 6) dividendai; 7) rezervas. Metiniai atskaitymai į atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro ne mažiau kaip 2 procentus grynojo pelno dalies. Dividendai yrabendrovės nariui ir pajininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jo pajaus

vertei. Bendrovės narių susirinkimo paskelbti dividendai yrabendrovės įsipareigojimai bendrovės nariams ir pajininkams. Nariaiir pajininkai turi teisę dividendus išreikalauti iš bendrovės taipkaip kreditorius. Dividendus bendrovė nariams ir pajininkams išmokapinigais. Susirinkimui nutarus ir jeigu nariai bei pajininkai pageidauja,už dividendus gali būti atlyginama materialinėmis vertybėmis arbapaslaugomis. Bendrovė iš nario ar pajininko negali išieškoti išmokėtųdividendų, išskyrus tuos atvejus, kai narys ar pajininkas žinojo arturėjo žinoti, kad dividendai yra paskelbti ir išmokėti.

5. Bendrovės nariai ir pajininkai Bendrovės nariai turi turtines ir neturtines teises bei pareigas, numatytas ŽŪB Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose,bendrovės įstatuose ir vidaus tvarkos taisyklėse. Bendrovės narys turiteisę: 1) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais perleisti savo pajųbendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniamasmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Šiuossandorius teisiškai įregistruoja savivaldybės seniūnijos seniūnas.Rinkliava už tokių sandorių registravimą – 0,1 procento perleidžiamopajaus vertės; 2) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus; 3) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos,administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovėsbuhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovėssandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytąraštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos. Užkomercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą narys atsako įstatymųnustatyta tvarka; 4) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juosišrinktas; 5) skolinti bendrovei lėšų pagal sutartį įstatuose numatytatvarka; 6) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus); 7) kitos bendrovės nario teisės nustatomos įstatuose. Bendrovės narys privalo: 1) laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdytinarių susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos)nurodymus, dalyvauti bendrovės veikloje; 2) tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu;

3) atlyginti bendrovei padarytą žalą; 4) dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose, atvirai reikšti savo nuomonę apie bendrovės reikalus, siūlyti būdus bendrovės veiklaigerinti. Kiekvienas bendrovės narys susirinkime priimant nutarimus turi tiekbalsų, kiek susidarytų padalijus jo turimo pajaus dydį iš bendrovėsįstatuose nustatyto minimalaus pajinio įnašo. Bendrovės narys neturiteisės balsuoti, kai priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo iš bendrovės.Turtiniai ginčai tarp bendrovės, jos narių ir pajininkų sprendžiamiteisme. Asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijobendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampatik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas. Bendrovės pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo įsigijęs bet kokiodydžio pajinį įnašą, nepriimtas į bendrovės narius ir neturintissprendžiamojo balso teisės. Pajininkas turi teisę: 1) gauti dalį bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja,dalyvautibendrovės narių susirinkimuose; 2) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų galiperleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitamfiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatytatvarka.

6. Narystės bendrovėje pabaigaNarystė bendrovėje pasibaigia, jeigu narys: 1) miršta; 2) išstoja iš bendrovės; 3) pašalinamas iš bendrovės; 4) parduoda, dovanoja arba kitaip perleidžia savo pajųbendrovei, kitam asmeniui; 5) pajaus nepapildo, kai jis tampa mažesnis už minimalų pajinį įnašąšiais atvejais: perkainojant turtą, kai jis sumažėja; atimant išpagrindinio kapitalo nuostolius, kurių nepadengia atsargos (rezervinio) kapitalo fondas; kai narių susirinkimas padidina minimalų pajinio įnašodydį. Narys iš bendrovės išstoja pateikęs rašytinį pareiškimą.Išstojusiujis laikomas nuo nutarimo narių susirinkime priėmimo momento. Bendrovėsnarys, dėl kurio veiksmų bendrovei padaryta turtinė žala, nariųsusirinkimo nutarimu gali būti iš bendrovės pašalintas. Narys laikomas

pašalintu nuo to momento, kai narių susirinkimas priima nutarimą jįpašalinti iš bendrovės. Pašalintas iš bendrovės narys netenka šiameįstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytų bendrovės nario teisių.Nutarimas dėl pašalinimo gali būti skundžiamas teismui.

7. Bendrovės reorganizavimas,pertvarkymas ir likvidavimas

Bendrovė gali būti reorganizuojama be likvidavimo procedūros šiaisbūdais: 1) jungimo; 2) skaidymo. Po reorganizavimo veiksiančios bendrovės turi parengti savo įmonėsįstatus. Apie numatomą reorganizavimą bendrovės valdyba(administracija) privalo viešai paskelbti bendrovės buveinėje ir spaudojebei raštu informuoti kiekvieną pajininką ir kreditorių ne vėliau kaipprieš 15 dienų iki narių susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatytasvarstyti bendrovės reorganizavimą. Kiekvienas pajininkas turi teisę susipažinti su bendrovės reorganizavimo projektu ir kitais sureorganizavimu susijusiais dokumentais, taip pat šiuos dokumentuskopijuoti ir nusirašyti. Bendrovė gali būti restruktūrizuojamaĮmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendrovėsteisinė forma keičiama ją pertvarkant pagal Civilinio kodeksoreikalavimus. ŽŪB veikla gali būti nutraukta: 1) pasibaigus veiklos terminui; 2) narių susirinkimo nutarimu; 3) bendrovei bankrutavus; 4) atšaukus bendrovės registravimą už teisės pažeidimus; 5) teismo sprendimu, kai bendrovė šiurkščiai pažeidžia Lietuvos įstatymus; 6) kitais bendrovės įstatuose numatytais atvejais. Bendrovės likvidavimo procedūras vykdo likvidacinė komisija ir jospirmininkas. Jeigu bendrovė likviduojama teismo arba kreditoriųsusirinkimo nutarimu, tai likvidacinė komisija skiriama šiųinstitucijų sprendimu. Jeigu bendrovė likviduojama pasibaigus nustatytambendrovės veiklos terminui arba bendrovės narių susirinkimo nutarimu, tailikvidacinės komisijos funkcijas atlieka bendrovės valdyba(administracija). Narių susirinkimas turi teisę savo nuožiūra išrinktiiš bendrovės narių kitus likvidacinės komisijos narius. Narių susirinkimas, priėmęs nutarimą likviduoti bendrovę, tvirtinabendrovės nuosavybės paskirstymo, bendrovės turto pardavimo tvarką

bei sąlygas, nustato bendrovės likvidavimo terminus ir įpareigojavieną iš likvidacinės komisijos narių organizuoti ir kontroliuotipajamų bei sąnaudų apskaitą arba pasamdyti tam tikslui kvalifikuotąasmenį ar tokių paslaugų įmonę. Likvidacinė komisija apie bendrovės likvidavimą paskelbia įstatuosenurodytoje periodinėje spaudoje ir praneša kiekvienam nariui beipajininkui raštu, o bendrovės kreditoriui – pasirašytinai arregistruotu laišku. Kreditorių reikalavimai ir pretenzijos priimami irprivalo būti patenkinti per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimodienos. Jei per šį laiką kreditorių reikalavimai nepatenkinami,kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo pareiškimo pretenzijomstenkinti padavimo likvidacinei komisijai dienos kreiptis į teismą dėljų reikalavimų patenkinimo teismo tvarka. Šiems terminams pasibaigus,savo pretenzijų nepareiškę arba nustatyta teismo tvarka nenorintys jųišieškoti kreditoriai praranda teisę reikalauti, kad būtų pakeistaspriimtas bendrovės nuosavybės paskirstymo planas ir tenkinami jųreikalavimai. Bendrovės nariams ir pajininkams negali būti išmokėta jų turtodalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos.Patenkinus kreditorių reikalavimus, pajininkams grąžinamas turtaspadalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiopajaus vertei. Paskirsčius nariams ir pajininkams likusį turtą, apiekiekvienam iš jų tekusį turtą pranešama registruotu laišku arba pranešimupasirašytinai įteikimo lape. Likviduojamos bendrovės turto perdavimaskiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijosprotokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Kilus bendrovės narių ir pajininkų tarpusavio arba narių ir pajininkųbei likvidacinės komisijos ginčui dėl likusio turto ar turto dalies,likvidacinė komisija sustabdo turto, dėl kurio ginčijamasi, dalijimą.Šie tarpusavio ginčai su likvidacine komisija nagrinėjami teismotvarka. Turtinių ginčų nagrinėjimas teisme nėra pagrindas bendrovėslikvidavimui sustabdyti. Bendrovės nariams ir pajininkams, per vieną mėnesį po registruoto pranešimo išsiuntimo ar įteikimo nepareiškusiems apsisprendimo dėl
jiems tenkančio turto atsiėmimo, turto dalis, priklausanti pinigais,pervedama į asmeninę sąskaitą banke, o natūrinis turtas išdalijamasproporcingai pagal pajus kitiems pajininkams Bendrovės likvidavimo eigą kontroliuoja apskrities viršininkas. Jeigubendrovės narys ar pajininkas atsisako atsiimti likvidacinėskomisijos jam paskirtą turtą ir per 15 dienų nuo pranešimo įteikimodienos nepasirašo turto grąžinimo dokumentuose, surašomasprotokolas, kuriame nurodoma, dėl kokių priežasčių jis atsisakopaskirto turto, ir įteikiamas arba pasiunčiamas registruotu laiškubendrovės nariui ar pajininkui. Šis per 15 dienų nuo protokolo įteikimo arišsiuntimo turi teisę likvidacinės komisijos sprendimą apskųsti teismui.To nepadaręs, jis praranda teisę į jam skirtą turtą. Šis turtaspaskirstomas kitiems bendrovės nariams ir pajininkams proporcingai jųpajams.

Išvados

Žemė ūkio bendrovės nariai ir pajininkai – bendrovės subjektai,turintys didžiausią reikšmę bendrovėje. Jie turi turtines ir neturtinesteises bei pareigas, kuriose nurodyti dalyvavimo bendrovėje ypatumai.Bendrovės nario teisės: perleisti savo pajų bendrovei, kitam bendrovėsnariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui; siūlyti pakeistiar papildyti bendrovės įstatus; su bendrovės narių susirinkimų,valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, rinktibendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas; gauti dalįbendrovės pelno skolinti bendrovei lėšų ir pan. Bendrovės nario pareigos:laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti nariųsusirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos) nurodymus,dalyvauti bendrovės veikloje; tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimudalyvauti bendrovės narių susirinkimuose atlyginti bendrovei padarytą žaląir t. t.

Žemės ūkio bendrovės nariai ir pajininkai dalyvauja visoje bendrovėsveikloje: steigime, veikloje,valdyme, reorganizavime, likvidavime,skirstant dividendus ir pan., todėl referate yra apibūdinami bendrovėsveiklos etapai, kuriuose dalyvauja šie nagrinėjami subjektai.

Rašant referatą, daugiausia buvo naudotas Žemės Ūkio BendroviųĮstatymas, įsigaliojęs nuo 2001 m. liepos 1 dienos.

Naudota literatūra

J.Datas „Komercinės teisės subjektai“ , KTU, 1998

Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Bendrovių Įstatymas, „Valstybės žinios“1991Nr.13-328

Lietuvos Respublikos Įmonių Įstatymas, „Valstybės žinios“1990 Nr.14-395

Interntiniai puslapiai:

http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=2872

http://www.klaipeda.lt/senas/imoniuskyr.htm

http://comments.vmi.lt/pdbw.nsf/0/a0f45ec5d3e1386ac2256d480047a4d0?OpenDocument

http://www1.vks.lt/publikacijos/straipsniai/VBstraipsniai/vb15.htm

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211227&Condition2=

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=216119&Condition2=