Vyriausybės institutas Vengrijos konstitucijoje
Vengrijos konstitucija buvo priimta dar 1949 metais ir reformuota 1972 metais. Pirminis konstitucijos tekstas priminė TSRS 1936 m. konstituciją. Tačiau dabar konstitucijos turinys, įskaitant ir valstybės pavadinimą iš esmės pasikeitė. Pagrindinio įstatymo demokratizavimas prasidėjo 1989 metais, kai buvo įsteigtas referendumo institutas, sustiprintas Valstybės susirinkimo savarankiškumas, įtraukta vyriausybės atsakomybė parlamentui procedūra, išplėstos piliečių teisės jungtis į politinius junginius ir kt. 1989 m.įgyvendinta didelė Konstitucijos reforma – priimta nauja Konstitucijos redakcija. Šios reformos bruožai:– politinių – visuomeninių santykių deideologizacija;– pakeistas valstybės pavadinimas (Vengrijos Respublika);– sąlygų pereiti į rinkos ekonomiką sudarymas;– Prezidiumo instituto pakeitimas į Prezidento instituciją;– Teismų sistemos depolitizavimas;– Iš naujo parašytas skyrius apie piliečių teises ir pareigas .1989 m. priimtas rinkimų įstatymas, kuris buvo pritaikytas realiai daugiapartinei sistemai.1990 m. Valstybės susirinkimas įvykdė dar vieną Konstitucinę reformą, kuri įtvirtino rinkos ekonomikos santykius, padidino prezidento kadenciją, pasikeitė prezidento atsakomybės procedūra. Buvo įtrauktas naujas paragrafas, kuris reguliavo vyriausybės įgaliojimų nutraukimą. Taip pat konstitucija numatė konstruktyvųjį nepasitikėjimo votumą Vyriausybės vadovui, pakeitė kai kuriuos valstybinių institucijų terminus: Ministrų Taryba pavadinta Vyriausybe, o Vyriausybės vadovas vadinamas Ministru pirmininku.
Vyriausybė – aukščiausioji kolegiali vykdomosios valdžios institucija. Vyriausybei tenka labai svarbi vieta valstybės valdžios institucijų sistemoje, nes jos veikla turi įtakos valstybingumo raidai. Kiekvienoje valstybėje vyriausybės statusas priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tai šalies valdymo forma, politinės ir istorinės tradicijos, kiti ypatumai. Nuo šių aplinkybių tiesiogiai priklauso vyriausybės formavimo tvarką, jos pavaldumas bei atsakomybė, kompetencija, įtaka valstybės valdžios sistemoje.Kadangi vyriausybės formavimo tvarka, pavaldumas, atsakomybė priklauso nuo valstybės valdymo formos, reikėtų paminėti, kad Vengrijos Respublika yra parlamentinė respublika. Apibūdinant parlamentinę respubliką, pabrėžiamas parlamento kaip atstovaujamosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos vaidmuo įgyvendinant valstybės valdžią ir formuojant valstybės valdžios institucijas. Pagrindinis jos požymis, tai vyriausybės politinė atsakomybė parlamentui. Šioje valstybėje respublikos prezidentas yra tik valstybės, bet ne vyriausybės vadovas. Tai reiškia, kad vyriausybę iš esmės formuoja parlamento rinkimus laimėjusi partija ar partijų koalicija.
Vyriausybė – aukščiausia vykdomoji Vengrijos institucija, kuri susideda iš ministro pirmininko ir ministrų. Ministras pirmininkas renkamas valstybiniams susirinkime (parlamente) prezidento siūlymu, visų parlamento narių balsų dauguma. Kartu parlamentas pritaria vyriausybės siūlomai programai. Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas ministro pirmininko siūlymu (teikimu).Visa vyriausybė atsakinga parlamentui. Pagrindiniai Vengrijos vyriausybės įgaliojimai:– gina konstituciją ir piliečių teises;– atsako už įstatymų įgyvendinimą;– organizuoja ministerijų ir joms pavaldžių institucijų darbą bei koordinuoja jų veiklą;– užtikrina socialinių-ekonominių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą;– nustato uždavinius mokslui ir kultūrai vystytis ir sudaro sąlygas jų vykdymui;– sukuria valstybinė socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos sistemą ir rūpinasi jų finansavimu;– vadovauja karinėms pajėgoms, policijai bei priežiūros institucijoms;– stichinių nelaimių bei jų likvidavimo metu rūpinasi žmonių bei jų turto gerove, užtikrina viešąją tvarką bei apsaugą;– dalyvauja tarpinstitucinėje veikoje, sudaro tarptautines sutartis;– kontroliuoja vietos savivaldos institucijų veiklą .Vyriausybės (teisės) aktai yra nutarimai ir sprendimai pasirašyti ministro pirmininko. Jie negali prieštarauti įstatymui. Iš to seka, kad vyriausybės aktais galima reguliuoti klausimus, kurie nereguliuojami įstatymu. Nutarimai publikuojami (skelbiami) oficialiai spaudoje. Ypatingos padėties metu, vyriausybė įgaliota parlamento, gali priimti nutarimus ir imtis priemonių, kurie nukrypsta nuo atskirų įstatymo teiginių. Tokiu atveju, taisyklės numatomos įstatymu, kuris turi būti priimamas 2/3 visų parlamento deputatų balsų dauguma . Vyriausybė gali pakeisti arba atšaukti bet kokius pavaldžių institucijų (išskyrus teisinių normų) sprendimus arba priemones, kurie prieštarauja įstatymui.Konstitucijoje nurodomi keturi atvejai, kai nustoja vadovauti vyriausybė. Tai:– naujai išrinktas parlamentas suformuoja naują vyriausybę; – ministro pirmininko arba visos vyriausybės atsistatydinimas;– ministro pirmininko mirties atveju;– parlamento nepasitikėjimas vyriausybe, perrenkant naują ministrą pirmininką. Vengrijos konstitucija, reguliuojanti Vyriausybės veiklą yra ypatinga tuo, kad esti konstruktyviojo nepasitikėjimo votumo (balsavimu priimtas nutarimas parlamente) priėmimas, kurio esmė:
– nepasitikėjimo votumo pasiūlymą vyriausybei raštu iškelia nemažiau kaip 1/5 parlamento narių;– pasiūlyme nurodomas numatomas kandidatas į ministro-pirmininko pareigas, tuo atveju, jei pasireiškia (pasitvirtina) nepasitikėjimas esamu;– nepasitikėjimo votumas priimamas tuo atveju, jei už jį balsavo daugiau kaip pusė parlamento narių;– balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe, kartu yra balsavimas už naują ministrą pirmininką (tuo atveju, jei bus priimtas nepasitikėjimas, tai asmuo, nurodytas kandidatu į ministro pirmininko pareigas, automatiškai tampa ministru pirmininku).Galima pastebėti, kad čia, panaudota vokiška patirtis nepasitikėjimo votume, siekiant užkirsti kelią dažnai vyriausybių kaitai. Nors šis konstitucinis mechanizmas nėra nenugalima kliūtis, su ja reikia skaitytis, nes kur kas lengviau surinkti negatyviąją daugumą, paprasčiausiai pašalinančią vyriausybę, negu sutelkti pozityviąją daugumą, sutariančią ir dėl naujojo ministro pirmininko. Taip pat konstruktyviojo nepasitikėjimo votumo privalumas yra tas, kad išvengiama daugiau ar mažiau ilgos vyriausybinės krizės – kai sena vyriausybė žlugusi, o nauja dar nesusiformavusi (nėra). Tuo pačiu Vengrijos konstitucijoje akcentuojama kolektyvinė visos vyriausybės atsakomybė už valstybės politiką. Pareikštas nepasitikėjimas vienam ministrui, dažnai priverčia atsistatydinti ir visus vyriausybės nariusSavo ruožtu, vyriausybė per ministrą pirmininką, pati gali iškelti klausimą parlamente dėl nepasitikėjimo. Šis klausimas gali būti susijęs su kokiu nors projektu, vyriausybės įtrauktu svarstymui parlamente. Jei parlamentas neprabalsuotų parlamente dėl pasitikėjimo (sutinkamai ir jei nepalaikys svarstomo projekto), vyriausybė turi atsistatydinti.Taip pat Konstitucija numato, kad baigiantis vyriausybės mandatui, ji tebevadovauja iki susiformuos nauja vyriausybė, tačiau ji negali sudarinėti tarptautinių sutarčių, o nutarimus gali priimti, tik tam tikrais, įstatymo nustatytais, įgaliojimais, neatidėliotinais atvejais.Išvados
Apibendrinant rašto darbą vyriausybės institutas Vengrijos konstitucijoje galima padaryti keletą išvadų:
1. Vengrijos konstitucija buvo priimta dar 1949 metais, tačiau ji galioja iki šiol. 1989 m.-1990 padaryti esminiai konstitucijos pakeitimai, kurie praktiškai pakeitė valstybės politinę santvarką ir visuomeninius santykius;2. Vyriausybė – aukščiausia vykdomoji Vengrijos institucija. Kadangi Vengrijos Respublika yra parlamentinė respublika, tai vyriausybę iš esmės formuoja parlamento rinkimus laimėjusi partija ar partijų koalicija. 3. Vyriausybės kompetencijai priklauso įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimas, vadovavimas civilinei ir karinei administracijai, vidaus ir užsienio politikos įgyvendinimas, biudžeto projekto sudarymas ir jo vykdymas ir kt.;4. Vyriausybė nustoja vadovauti , kai naujai išrinktas parlamentas suformuoja naują vyriausybę, ministras pirmininkas arba visa vyriausybė atsistatydina, miršta ministras pirmininkas, parlamentas pareiškia nepasitikėjimą vyriausybe, perrenkant naują ministrą pirmininką;5. Siekiant užkirsti kelią dažnai vyriausybių kaitai, numatytas konstruktyviojo nepasitikėjimo votumas. Jam būdinga, kad nepasitikėjimą galima pareikšti vyriausybės vadovui su sąlyga, jei bus nurodytas naujas vyriausybės vadovas. Taip pat nepasitikėjimo klausimą gali siūlyti svartyti tik gana didelė parlamento deputatų grupė ( ne mažiau 1/5);6. Vyriausybės (teisės) aktai yra nutarimai ir sprendimai pasirašyti ministro pirmininko.Vyriausybė gali pakeisti arba atšaukti bet kokius pavaldžių institucijų (išskyrus teisinių normų) sprendimus arba priemones, kurie prieštarauja įstatymui.Literatūra
1. И.А.Алебастрова, Г.Н.Андреева и др. Конституционное право зарубежных стран. М.,,Издательство БЕК,,1997;2. А.В. Якушев. Конституционное право зарубежных стран. М.,,Издательство ПРИОР,, 1999;3. Sartori G. Lyginamoji konstitucinė inžinerija. Kaunas. Poligrafija ir informatika, 2001;4. Šiuolaikinė valstybė.Vadovėlis, Kaunas,Technologija, 1999;5. Vengrijos Respublikos konstitucija – http://www.ilpp.ru/publications/ceeconst/Hungary.