Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS
ĮVADAS 3
1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4
2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO
SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5
2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5
2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7
2.3.Duomenų eksportavimas į Excel’į 7
2.4.Užklausos formavimas 8
3.SĄRAŠAI 8
3.1.Vietovių sąrašas 9
4.DUOMENŲ TVARKYMAS 10
4.1.Duomenų perindeksavimas 10
4.2.Duomenų pakavimas 11
4.3.Duomenų archyvavimas 11
4.4.Duomenų atstatymas 11
4.4.1 Duomenų atstatymas iš programos 11
4.4.2 Duomenų atstatymas neįeinant į programą 12
IŠVADOS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15ĮVADAS
Antstolis gauna įvairius vykdomuosius dokumentus, pvz. vykdomuosius raštus, teismo įsakymus, nutarimus, sprendimus, pagal kuriuos yra užvedamos vykdomosios bylos. Užvedus bylą, atliekami tolimesni vykdomieji veiksmai. Norint visa tai atlikti, būtina vykdomąją bylą įvvesti į antstolio vykdomųjų bylų apskaitos programą, iš kurios užvestoji byla, kai baigiamas darbas, perduodama į centrinį vykdomųjų bylų sąvadą. Norint sužinoti pas kokį antstolį papuolusi vienokia ar kitokia byla šią informaciją randame centriniame vykdomųjų bylų sąvade.1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS
(kontekstinė paieška, mygtukų reikšmė)

Paspaudus mygtuką Greitas, pasirodys greito naujos bylos įvedimo langas. Jame matyti laukai, skirti pagrindiniams bylos duomenims įvesti. Su klavišu Tab tai padaryti yra labai patogu ir greita.
a. Antstolis – įrašome antstolio numerį.
b. Byla – tai bylos numeris. Laukas užpildomas atsižvelgiant į išrinktą antstolį. Jis – antstoliui unikalus. Taai yra kiekvienas antstolis gali turėti bylą pirmu numeriu ir t.t. bylos numeris – tai skaičius iki penkių skaitmenų. Jį būtina nurodyti.
c. Data – bylos registracijos data. Pagal nutylėjimą – šios dienos data. Laukas būtinai turi būti užpildytas.
d. Bylos kategorija nurodoma įvedant kodą.
e. Suma – Įvedama išieškoma su

uma.
f. Terminas – iki kada išieškoti. Šis laukas pagalbinis, jo pildyti ne būtina.
g. Pastabos – jei turite kokių nors pastabų, įrašote. Jei ne, su Tab pereiname prie Skolininko duomenų įvedimo.
h. Skolininko duomenys Lange galima įvesti vieno skolininko ir vieno ieškovo pagrindinius duomenis. Mygtukai W ir Z skirti pasirinkti skolininką ir ieškovą iš anksčiau įvestų sąrašo.
1) Esamo skolininko paieška
Norint išvengti duomenų dubliavimosi rekomenduojama ieškoti iš esamo sąrašo. Jei reikiamo skolininko nepavyksta rasti, tuomet reikia įvesti naują skolininką.
2) Naujo skolininko įvedimas
Paspaudus mygtuką Valyti (jis skirtas išvalyti laukams, kuriuose įrašomi skolininko ar ieškovo duomenys (mygtukai atskiri)). Įvesime visai naujo skolininko duomenis:
Jei norimo skolininko sąraše nerandame, užpildome visus laukus.
Ir skolininko, ir ieškovo adreso duomenys gali būti laisvos formos (netikrinamas duomenų, susijusių su gyvenamąja vieta, teisingumas) arba koduotos formos (patikrinamas minėtų duuomenų teisingumas, palyginant su duomenų bazėje esančia informacija). Rekomenduojama skolininko duomenis nurodyti koduota forma.

Gyvenamosios vietos įvedimas. Pažymime KODUOTA (laukų Seniūnija, Gatvė, Vietovė dešinėje atsiranda tam tikras mygtukas. Paspaudus jį galime išsirinkti jau esamų vietovių pavadinimus. Reikia pradėti vesti nuo apatinio lauko, t.y. jei yra seniūnija arba rajonas, tai spaudžiame tą mygtuką ties lauku Seniūnija ir išsirenkame seniūniją. Tada renkantis vietoves, bus siūlomos tik tos, kurios yra pasirinktoje seniūnijoje. Jei seniūnijos nėra, tarkim tai miestas, tuomet spaudžiame ties lauku Vietovė. Tuomet pa
asirinkus vietovę, automatiškai renkantis gatvę bus siūlomos tik tos gatvės, kurios yra įvestos prie to miesto ar gyvenvietės.

Norint išvengti pavadinimų dubliavimosi, geriausia naujas seniūnijas, vietoves ar gatves įvedinėti specialiame lange, į kurį patenkame per meniu punktą Sąrašai > Vietovės.
i. Ieškovo duomenys. Analogiškai Skolininko duomenų įvedimui, įvedame Ieškovo duomenis.
j. Taip pat būtina įvesti duomenis apie vykdomąjį raštą:
Numerį (iki 20 simbolių)
Datą – YYY.MM.DD (kur Y – metai, MM – mėnuo, DD – diena)
Raštą atsiuntusios Organizacijos pavadinimas – pvz. Vilniaus apskrities VMI (įvesti Viln ir spausti ENTERN, bus pasiūlytas organizacijų sąrašas) – Jeigu pažymėta savybė Ieškoti lentelėje, lauke Pavadinimas įvesto organizacijos pavadinimo ieškoma tarp anksčiau įvestų. Jeigu nerandama, pranešama apie tai ir paklausiama, ar įvesti šį pavadinimą į organizacijų sąrašą. Jeigu savybė Ieškoti lentelėje nepažymėta, tai lauke Pavadinimas įvestas organizacijos pavadinimas ieškomas tarp jau esančių organizacijų lentelėje ir neperspėjus įrašomas į lentelę, jeigu nepavyksta rasti. Tad rekomenduojama pažymėti savybę Ieškoti lentelėje.
2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas
Pilnas įvedimas naudojamas, jei yra keli skolininkai ar ieškovai, kadangi praktikoje vis dėl to dažniausiai skirtingi skolininkai įrašomi į skirtingas bylas, (naudojamas greitas įvedimas).
Paspaudus mygtuką Ištrinti, ištrinama išrinkta byla. Prieš trinant du kartus paklausiama. Abu kartus atsakius teigiamai, byla ištrinama. Atsakius neigiamai, byla netrinama.
Paspaudus mygtuką Atrinkti, parodomas vykdomųjų bylų paieškos langas. Galima atrinkti na
aują bylų sąrašą. Bylų atrinkimo lange išsaugomo prieš tai buvusios atrankos kriterijai, kol neuždaromas bylų sąrašo langas. Šią savybę turi ir gaunamų raštų atrinkimo, siunčiamų raštų atrinkimo į siunčiamų raštų langą atrinkimo langai.
Bylų sąrašo lange paspaudus mygtuką Taisyti, atidaromas sąraše išrinktos bylos kortelės langas iš šešių puslapių.
• Bendrieji duomenys
Tai duomenys, kuriuos galima koreguoti:
a. Metai – bylos registravimo metai.
b. Bylos Nr. – tai bylos numeris.
c. Data – tiksli bylos registravimo data.
d. Kategorija – bylos kategorija.
e. Antstolis – antstolio numeris.
f. Skolininkai – skolininkų sąrašas, atskirtas kabliataškiais. Skolininkų duomenis galima redaguoti Skolininkų puslapyje.
g. Ieškovai – ieškovų sąrašas, atskirtas kabliataškiais. Ieškovų duomenis galima redaguoti Ieškovų puslapyje.
h. Baigtas mokėjimas – požymis, kad bylos finansinė pusė pilnai sutvarkyta. Administravimo mokestis ir Data – duomenys iš spec. sąskaitos depozito modulyje.
i. Suma – ieškinio suma.
j. Išieškota – jau išieškota suma. Formatas kaip ir sumos lauko.
k. Iš viso – išieškojimų suma, nurodyta vykdomųjų bylų dalyje ir depozito modulyje.
l. Pastaba – laukas skirtas trumpai pastabai, susijusiai su ieškiniu.
m. Perjungimo mygtukas, skirtas nustatyti bylos būsenai (Vykdoma; Sustabdyta; Užbaigta). Nustačius perjungimą į padėtį sustabdyta, galima nurodyti bylos sustabdymo datą. Perjungus mygtuką į kitą padėtį, sustabdymo data automatiškai išvaloma. Nustačius Užbaigta, galima nurodyti įvykdymo datą. Iškrentančiame sąraše reikia nustatyti bylos įvykdymo kategoriją. Nuimant bylos baigimo pažymėjimą, bylos užbaigimo datos laukas išvalomas.
• Skolininkai
Paspaudus mygtuką Naujas ir Taisyti, atsidaro skolininko kortelės langas, kuriame galima įrašyti naujo bylos skolininko duomenis ar pataisyti sąraše išrinkto skolininko duomenis.
Šiuose laukuose ga
alima koreguoti pagrindinius asmens duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, darbo bei namų telefonus, adresą.
Pakoregavus skolininko duomenis, spaudžiame lango apačioje esantį mygtuką Įrašyti. Programa patikrina, ar skolininko kortelės laukai užpildyti pagal aukščiau nurodytus reikalavimus ir, jeigu viskas gerai, išsaugo duomenis ir uždaro langą. Jeigu duomenys nekorektiški, programa apie tai praneša ir pasiliekama lange. Paspaudus Grįžti, tik uždaromas langas. Visi skolininko kortelėje padaryti pakeitimai ignoruojami.
• Ieškovai
Sąraše rodomi visi byloje įrašyti ieškovai. Kad byla būtų įrašyta, ieškovą nurodyti nėra būtina. Darbas su ieškovų sąrašu – kaip skolininkų atveju. Mygtukas Siųsti paštu skirtas atitinkamai pažymėti ieškovui, neatidarant jo kortelės. Pažymėjus po Pašt parodomas pažymėjimas PE (pašto perlaida).
• Vykdomasis dokumentas
Numeris – gauto vykdomojo dokumento numeris. Daugiausia 20 simbolių.
Data – vykdomojo dokumento data.
Dokumento forma – pasirenkama iš trijų galimų: vykdomasis raštas, nutarimas, kitas. Pasirinkus kitas, parodomas laukas, kuriame galima nurodyti naują dokumento tipo pavadinimą. Pavadinimo lauke veikia kontekstinė paieška. Dešiniau esantis mygtukas (.) leidžia pasirinkti pavadinimą iš anksčiau įvestų pavadinimų.
Dokumentą išdavusios organizacijos pavadinimas.
Atiduota antstoliui – bylos atidavimo antstoliui data.
Pakoregavę duomenis spaudžiame Įrašyti. Bus patikrinta, ar kortelės laukai užpildyti pagal aukščiau nurodytus reikalavimus. Jeigu ne, langas neužsidaro ir pranešama, kas ne taip. Paspaudus Grįžti, tik uždaromas langas ir duomenys išlieka nepakitę. Nauja bylos kor.telė nesukuriama.2.2 Bylų sąrašo spausdinimas
Bylų sąrašą, surūšiuotą pagal skolininką (arba ieškovą, arba bylos numerį), galima atspausdinti, paspaudus Spausdinti. Surūšiavimas pasirenkamas iškrentančiame sąraše, esančiame kairėje nuo mygtuko Spausdinti.2.3.Duomenų eksportavimas į Excel’į
Bylų sąrašą galima eksportuoti į EXCEL (mygtukas spausdinti dešinėje). Eksportuojami duomenys surūšiuojami kaip ir spausdinimo atveju. Kadangi byloje gali būti keli skolininkai, keli ieškovai, tai rūšiavimas apsprendžia, keli įrašai bus suformuoti vienai bylai. Pavyzdžiui, jeigu byla turi du skolininkus, o skleidžiam pagal skolininką, tai šiai bylai bus suformuotos dvi eilutės. Pagal bylos numerį visada bus viena eilutė vienai bylai. Kiekvieną kartą kataloge C:TMP sukuriamas naujas failas (jie kaupiasi). Failo vardas:
VbyIMMMMNNDDVVIISSQ, kur:
MMMM – metai;
NN – mėnuo;
DD – diena;
VV – valanda;
II – minutė;
SS – sekundė;
Q – Skolin, Ieskov arba BylNr, priklausomai pagal kokį bylos parametrą išskleisti duomenys.2.4.Užklausos formavimas
Ši mygtukų grupė skirta formuoti užklausoms Sodrai, bankams. Trys mygtukai iš kairės skirti pažymėti byloms, kurių skolininkų duomenis reikia sužinoti (pažymėti vieną bylą, visas bylas ir nuima pažymėjimus). Mygtukai matomi, jeigu Konfigūracijoje (Konfigūracija > Nustatymai) pažymėta Formuoti užklausas.
Paspaudus mygtuką Užklausa, atsidaro langas: Užklausa. Lange parodytas užklausos tipas. Pažymėjus mygtuką Suformuoti, suformuojamas tekstinis failas SMMMMNNDDDrb.txt kataloge ANTSTOLPASTAS, čia:
• S – užklausos požymis;
• MMMM – metai;
• NN – mėnuo;
• DD – diena;
• Drb – darbuotojo id (skaitmuo).
Šiame faile yra tik tie skolininkai, kurių kortelėje nurodytas asmens kodas. Šį failą įdėjus į e_mail ir pasiuntus adresu Info@Antstoliai.Lt galima gauti duomenis apie asmens darbo vietą bei bankuose turimas sąskaitas. Pirmiausiai gaunamas patvirtinimas, kad laiškas pasiekė adresatą, vėliau – pats atsakymas.
Tie skolininkai, kuriems asmens kodas nenurodytas, surašomi į failą C:TMPSMMMMNNDDDrb.err.
Jeigu mygtukas Suformuoti neužžymėtas, užklausos kaupiamas. Užklausą patartina formuoti bent jau dienos pabaigoje, nes kitą dieną tai padaryti bus sudėtingiau. Suformavus užklausą, sukaupti duomenys išvalomi. Pažymėjus mygtuką Išsiųsti, suformuotas laiškas išsiunčiamas. Atsakymai visada ateina į pašto dėžutę vardas@antstoliai.lt.3.SĄRAŠAI
Programos pagrindinio meniu skyriuje Sąrašai pateiktos priemonės, padedančios tvarkyti pagalbinių sistemos duomenų bazę.3.1.Vietovių sąrašas
Iš pagrindinio programos meniu pasirinkus komandą Sąrašai/Vietovės, parodomas vietovių sąrašo langas. Jis susideda iš trijų sąrašų – seniūnijų, vietovių ir gatvių. Vienu metu rodomos pasirinktoje seniūnijoje pasirinktos vietovės gatvės. Jeigu vietovių sąrašas tuščias, tei reiškia, kad nurodytai seniūnijai neužregistruota nė viena vietovė. Tas pat ir su gatvėmis. Visi sąrašai surūšiuoti pagal abėcėlę.
Seniūnijos pavadinimas Seniūnija 1 rodo, kad vietovių, kurios nepriskirtos jokiai seniūnijai arba kad yra vietovė, kuri priskirta seniūnijai, kurios pavadinimas pasimetęs. Atsistojus ant seniūnijos pavadinimo, vietovių sąraše parodomi šioje seniūnijoje esančių vietovių pavadinimai. Jeigu yra pasimetusių seniūnijų pavadinimų, tai seniūnijų sąraše gali būti ir daugiau fiktyvių pavadinimų (Seniūnija 2, Seniūnija 3,. – tiek, kiek yra prarasta seniūnijų pavadinimų). Jeigu yra fiktyvių vietovių (Vietovė 1, Vietovė 2,.), tai reiškia, kad gatvių, kurios yra iš vietovių, kurių pavadinimai yra prarasti.
Sąrašo viršuje dešinėje rodoma išrinktos seniūnijos ir vietovės pavadinimai.
Sąraše Gatvė matyti konkretaus miesto gatvių sąrašo pradžia. Kadangi miestas nepriklauso jokiai seniūnijai, todėl rodomas fiktyvus seniūnijos pavadinimas.
Su sąrašais galima atlikti pagrindines operacijas – įvesti naujus duomenis, taisyti ar panaikinti jau įvestus duomenis.
Lango apačioje yra perjungimo mygtukas, leidžiantis pasirinkti sąrašą, su kuriuo dirbama. Šis mygtukas taip pat persijungia, bakstelėjus su pele ant sąrašo. Paveikslėlyje parodytu atveju paspaudus mygtuką Naujas ar Taisyti, atsidarys vietovės pavadinimo langas, kuriame įrašomi duomenys apie naują vietovę ar modifikuojamas sąraše išrinktas vietovės pavadinimas.
Lango lauke Pavadinimas įvedamas naujas arba taisomas jau egzistuojantis vietovės pavadinimas. Nustatytoje seniūnijoje jis negali kartotis.
Pastaba. Vietovę priskyrus kokiai nors seniūnijai ir įrašius, seniūniją gali pakeisti tik darbuotojas, turintis tam teisę. Pakeitus seniūniją jau įrašytai vietovei, paklausiama ar pakeisti seniūniją.
Įrašę vietovę, atsistojame ant naujosios seniūnijos. Dabar vietovė bus šios parodyta kaip priklausanti šiai seniūnijai.
Paspaudus Įrašyti, išsaugomi duomenys, o paspaudus Grįžti, tik uždaromas langas. Pakeitimai ignoruojami.
Laukas Seniūnija skirtas nurodyti, kokiai seniūnijai priklauso naujai įvedama arba taisoma vietovė. Jeigu vietovė nepriklauso jokiai seniūnijai, laukas turi būti paliktas tuščias. Lauke vyksta kontekstinė paieška.
Programos aplinkoje vietovės skirstomos į kaimo ir miesto vietoves. Jeigu vietovė nepriklauso jokiai seniūnijai – ji priskiriama miesto vietovėms, o jei priklauso – kaimo vietovėms.
Negali būti dviejų seniūnijų tuo pačiu pavadinimu. Gatvės pavadinimas negali kartotis pasirinktoje vietovėje ir seniūnijoje. Bandant įrašyti pasikartojantį gatvės pavadinimą, parodomas pranešimas.
Galima atlikti dviejų gatvių susijungimą. Tai dažniausiai atliekama, kai plečiantis miestų riboms, prie jų prijungiamos aplinkinės kaimo vietovės. Sujungimas atliekamas, gatvių sąraše išrinkus gatvės, kuri bus prijungta prie kitos, pavadinimą ir paspaudus mygtuką Sujungti. Programa paprašys įvesti Jūsų slaptažodį. Po to pasirodys langas, kuriame beliks įrašyti arba pasirinkti iš sąrašo gatvės, prie kurios bus jungiama anksčiau pasirinkta gatvės, pavadinimą. Jeigu visi duomenys teisingi, spauskite Prijungti. Paspaudus Baigti, prijungimo veiksmas neatliekamas, langas uždaromas.
Sujungus dvi gatves, programa atnaujina duomenų bazę, t.y. visur prijungtoji gatvė pakeičiama gatve, prie kurios ji buvo prijungta. Dėl to gali tekti pakoreguoti antstolių, kurie aptarnavo sujungtas gatves, teritorijų aprašymus.
Mygtukas Ištrinti. Prieš trinant paprašome įvesti jūsų slaptažodį ir dukart paklausiama, ar tikrai norite trinti.
Seniūnijų trynimas : programa patikrina, ar trinamai seniūnijai nepriklauso jokių vietovių, ar trinamos seniūnijos pavadinimo nėra bylų arba antstolių kortelėse. Jeigu taip yra,. trinti neleidžiama.
Vietovių trynimas : programa patikrina, ar trinamai vietovei nepriklauso jokių gatvių, ar trinamos vietovės pavadinimo nėra bylų arba antstolių kortelėse. Jeigu taip yra, trinti neleidžiama.
Gatvių trynimas : programa patikrina, ar trinamos gatvės pavadinimo nėra bylų arba antstolių kortelėse. Jeigu taip yra, trinti neleidžiama.
Paspaudus mygtuką Spausdinti, išspausdinamas pasirinktas sąrašas. Langas uždaromas, paspaudus mygtukų Baigti.4.DUOMENŲ TVARKYMAS
4.1.Duomenų perindeksavimas
Duomenų perindeksavimas reikalingas duomenų bazės langelių indeksams atnaujinti. Šį darbą reikėtų atlikti, kai programa nenormaliai baigia darbą – darbo metu dingsta įtampa, pakimba kompiuteris, . kai programos darbas baigiamas paspaudus kompiuterio mygtuką Power arba Reset. Duomenų perindeksavimas atliekamas iš programos meniu skyriaus Duomenys pasirinkus komandą Perindeksavimas. Prieš pradedant indeksuoti, apie tai paklausiama.
Kitose darbo vietose programa turi būti uždaryta. Perindeksavimo metu paleisti programą iš kitos darbo vietos neleidžiama. Parodomas atitinkamas pranešimas.4.2.Duomenų pakavimas
Duomenų pakavimo procedūra fiziškai panaikina ištrintus įrašus. Duomenų bazės pakavimą galima atlikti pasirinkus komandą Duomenys/Pakavimas.
Kitose darbo vietose programa turi būti uždaryta. Pakavimo metu paleisti programą iš kitos darbo vietos neleidžiama. Parodomas atitinkamas pranešimas.4.3.Duomenų archyvavimas
Duomenų archyvavimas reikalingas tam, kad, jeigu vykdomųjų bylų apskaitos sistemos duomenų bazė bus negrįžtamai sugadinta, būtų galima atkurti bent didžiąją jos dalį, atstatant ją iš paskutinio archyvo.
Pasirinkus komandą Duomenys/Archyvavimas, naudojant duomenų glaudinimo programą ARJ sukuriamas bylos pavidalo duomenų archyvas. Jis užrašomas į katalogo, į kurį yra įdiegta vykdomųjų bylų apskaitos programos bylos, pakatalogį ARCHYVASMMMMNN vardu DDVVMM>ARJ. Čia MMMM – metai, NN – mėnuo, DD – diena, VV – valanda, MM – minutės.
Todėl nesunku atsekti, kurie suarchyvuoti duomenys yra paskutiniai. Rekomenduojama saugoti paskutinių trijų dienų suarchyvuotus duomenis.
Pastaba. Kitose darbo vietose programa turi būti uždaryta. Archyvavimo metu paleisti programą iš kitos darbo vietos neleidžiama. Parodomas atitinkamas pranešimas. Jeigu intstaliuotas depozito modulis, archyvuojami ir vykdomųjų bylų, ir depozito duomenys.4.4.Duomenų atstatymas
Jeigu vykdomųjų bylų apskaitos sistemos duomenų bazė buvo negrįžtamai sugadinta, galima ją atkurti iš archyvo.4.4.1 Duomenų atstatymas iš programos
Jeigu į programą įeiti pavyksta, galima padaryti iš programos pasirinkus komandą Duomenys/Duomenų atstatymas. Pasirinkus šią komandą pasirodys langas: Duomenų atstatymas. Atsakius Yes, pasirodys langas, kuriame reikės nurodyti archyvo bylą iš kurios bus atstatoma duomenų bazė.
Prieš atstatydama duomenis, programa dar kartą suarchyvuos kataloge DATA esančius duomenis ir tik po to pradės atstatymą. Atstačius duomenis, programa praneša apie duomenų atstatymo pabaigą ir baigia darbą.
Pastaba. Kitose darbo vietose programa turi būti uždaryta. Duomenų atstatymo metu paleisti programą iš kitos darbo vietos neleidžiama.4.4.2 Duomenų atstatymas neįeinant į programą
Jeigu į programą įeiti nepavyksta, duomenis reikia atstatyti iš Windows aplinkos. Atstatymą geriausia atlikti iš to kompiuterio, kuriame yra instaliuota programa.
1.Einame į katalogą C:AntstolData ir pervadiname į, pavyzdžiui, Data.Old. Išrinkus Rename katalogo pavadinimą galima jį redaguoti.
2.Sukuriame naują katalogą. Atsiras katalogas, parašome Data ir spaudžiame Enter. Dabar turime tuščią katalogą duomenims, o senieji sugadintieji atsargumo dėlei yra kataloge Data.Old.
3.Nueiname į katalogą C:ANTSTOLARCHYVAS ir išsirenkame reikalingą katalogą. Tarkime, atstatome 2001 metų rugsėjo mėnesio duomenis. Reikėtų įeiti į katalogą C:ANTSTOLARCHYVAS200109.
4.Iš kataloge esančių duomenų archyvų mums reikia išsirinkti patį vėliausią. Tai geriausia padaryti surūšiavus katalogo turinį. Archyvo pavadinimas rodo jo sukūrimo dieną, valandą ir minutes. Tai rodo ir laukas Modified.
5.išsirenkame reikalingą archyvą. Jeigu tuo pačiu pavadinimu yra keletas failų, pvz., 051210.arj, 051210.a01 ir 051210.a02, tai nukopijuojame juos visus: paspaudžiame klavišą Ctrl ir laikome, o su pele pažymime visus reikalingus failus. Paspaudžiame Ctrl + C.
6.Nueiname į katalogą C:ANTSTOLDATA ir paspaudžiame CTRL + V. Turi atsirasti visi 5 žingsnyje nukopijuoti failai.
7.Ekrano apačioje paspaudžiame Start/Run ir parašome:
C:antstolarj e c:antstolarchyvas20020151210.arj c:antstoldata –v –y
Paspaudžiame OK. Atsidarius juodam langeliui, kuriame parodomas išpakavimo procesas. Jeigu baigus pakavimą juodas langelis neužsidaro, reikia jį uždaryti paspaudus kryžiuką lango dešinėje viršuje.
8.Dabar kataloge C:antstolData yra mūsų atstatyti duomenys. Surandame archyvinius failiukus .
9.Paleidžiame vykdyti programą ir patikriname, ar atsistatė lauktieji duomenys.
10.To paties pavadinimo duomenis reikia atstatyti ir kataloge DEPOZIT.IŠVADOS
Kadangi antstolis dirba su vykdomąja byla, kuri yra užvesta viršelyje, analogiškai visi duomenys turi būti ir kompiuteriniame variante, o t.y. antstolio vykdomųjų bylų apskaitos programoje.
Su kiekvienais naujais metais, antstolio vykdomųjų bylų apskaitos programa yra keičiama. Taip daroma, norint patobulinti buvusią programą taip palengvinant antstolio darbą. Pakeitimai būna įvairūs, pvz. keičiami duomenų įvedimai, patobulinami užklausų formavimai ir pan. Vieniems šie pakeitimai yra nenaudingi, kadangi reikia iš naujo studijuoti naują programą, tačiau mano manymu, pakeitimai yra teigiamas reiškinys, nes jie įneša kažką naujo į antstolių vykdomųjų bylų apskaitos programą, tuo palengvindami darbą su programa.
Todėl vykdomųjų bylų apskaitos programa antstolio darbe pati svarbiausia. Jos dėka užvedama vykdomoji byla, atliekami visi kiti reikalingi veiksmai.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Vykdomųjų bylų apskaitos sistema. Pratybos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 1999-2002.
2. Užklausų formavimas. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2003.
3. Vykdomųjų bylų programos patobulinimai ir ištaisytos klaidos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2003.
4. Vykdomųjų bylų programos patobulinimai ir ištaisytos klaidos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2004.
5. www.google.lt

Leave a Comment