Ekologinė Ignalinos rajono situacija

Turinys:

I Įvadas

II Atominės elektrinės

III IAE saugumas

· IAE saugumo gerinimo programa
· Kolektyvinė dozė
· IAE saugumas lyginant su kitomis atominėmis elektrinėmis
· Ekologinės IAE uždarymo pasekmės

IV Išvados

V Naudota literatūra

Įvadas

Visagino apylinkės – nuo seno sėlių genčių gyvenamos žemės. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose vietovė paminėta 1526 metais, Alberto Vaitiekaus Goštauto fundaciniame akte Naujojo Daugėliškio parapijai.
1975 metais šioje vietoje buvo pradėta atominės elektrinės energetikų gyvenvietės statyba. 1977 metais jai suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas ir iki 1992 metų vadinosi Sniečkaus gyvenviete. 1994 metais Visaginui suteiktos respublikos pavaldumo miesto teisės, o 1995 metais – miesto teisės pagal naują addministracinę reformą. 1996 metais Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas. Herbinio skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabrinė gervė, kuri heraldikoje reiškia atsargumą, budrumą.
1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis blokas. Pradėtas statyti 3 energetinis blokas. 1986 m. buvo užbaiginėjami visi montažo darbai. Antrą reaktorių buvo planuojama pradėti eksploatuoti 1986 m., bet dėl avarijos Černobilyje eksploatavimo darbai buvo nukelti į 1987 metus. 1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti 2 blokas. Tuo metu jau buvo pastatyta 60 % trečiojo energobloko, bet netrukus statybos buvo užkonservuotos. 1989 m. 3 reaktoriaus statyba buvo pilnai sustabdyta. Per 11 metų buvo pastatyta paati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje. Statant atominę elektrinę buvo pastatyta: 142 km kelių, 50 km geležinkelio kelių, 390 km ryšio linijų, 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šiluminių tinklų. Taip pat buvo sunaudota 3544000 m3 gelžbetonio konstrukcijų, 76480 t armatūros. Dabar Ignalinos AE di

irba 4634 darbuotojai, iš jų – 1290 moterų. 92,4% darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečiai.
Taciau kokią įtaką Ignalinos Atominė elektrinė turi Lietuvos bei aplinkinių vietovių ekologijai? Tai ir norėčiau aptarti.

IAE saugumas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikia tokius duomenis apie ypač pavojingus Lietuvos objektus, kuriuose įvykus avarijai gali būti padaryta didelė žala aplinkai ir žmonėms:
1. AB “Alytaus tekstilė”
2. AB “Snaigė”
3. UAB “Dzūkijos vandenys” nuotekų valymo įrengimai
.
48. Ignalinos AE
49. „Vilniaus energija”
50. Bartkuškio radioaktyvių atliekų sąvartynas (užkonservuotas)
51. AB „Valstybinė elektrinė“
52. AB “Lietuvos geležinkeliai” Vaidotų geležinkelio mazgas
53. AB “Lietuvos geležinkeliai” Vilniaus geležinkelio mazgas
54. Vilniaus oro uostas
55. Senų pesticidų sandėliai
Tai rodo kad IAE yra vienas iš saugiausių Lietuvos objektų. Norintys, kad ši atominė būtų užsaryta teigia, jog IAE neturi apsauginio gaubto ir tai negali užtikrinti saugumo. Tokį teiginį paneigė prof. Kaazys Almenas: “Daugelis vakarietiškų reaktorių (nors ne visi) turi iš tolo matomą gaubtą. Jis visai ne dėl rimtų sprogimų, o tik skirtas gaudyti radioaktyvioms medžiagoms, jei būtų pažeisti kuro strypų apvalkalai. IAE šią funkciją atlieka ne gaubtas, o sudėtingas, didelių gabaritų įrenginys ACS, labai nesiskiriantis nuo naudojamų kituose RBMK. Jame, kaip ir amerikietiškuose General Electric reaktoriuose, atsiradęs garas su radioaktyviom medžiagom turi praeiti per didelius vandens baseinus. IAE dargi pranašesnė tuo, kad čia ACS tūriai daug didesni, apsauginės stabdymo sistemos tu

uri daugiau laiko ir galimybių gedimų atveju.
Visumoje IAE reaktoriai nemažiau saugūs, kaip kiti. O dėl dėmesio ir investicijų į saugumą –netgi saugesni.

IAE saugumo gerinimo programa
Ignalinos atominės elektrinės saugumas buvo gerinamas ne vieną kartą. Pirmoji IAE saugos gerinimo programa (SIP-1) buvo diegiama 1993-1996 metais. Tai buvo trumpalaikė programa, finansuojama iš IAE lėšų, EBRD/NSA ir užsienio šalių subsidijų. Didžiausią paramą suteikė Švedija per Swedish International Project on Nuclear Safety (SIP).
Svarbiausi saugos programos SIP-1 darbai:
· Vizualinės ir neardomos reaktorių kanalų ir vamzdynų kontrolės tobulinimas.
· Papildomų garo ir dujų mišinio traukos atšakų montavimas esant reaktoriaus ertmės kanalų įtrūkimams.
· Priešgaisrinės apsaugos ir signalizacijos gerinimas.
· Personalo ir aplinkos radiacinės kontrolės gerinimas.
· Vandenilio apskaitą fiksuojančių signalizacijos įrenginių pakeitimas avarijos lokalizavimo sistemoje.
· Pagrindinių saugos vožtuvų pakeitimas abiejuose reaktoriuose.
· Kompiuterinės sistemos sukūrimas techninei dokumentacijai tvarkyti.
·
Nauja kompleksinė saugos gerinimo programa SIP-2 bus įgyvendinama 1997-2005 metais. Ji susideda iš būtinų 183 darbų ir remiasi:
· SAR rekomendacijomis.
· RSR rekomendacijomis.
· Saugos rekomendacijomis.
· Techninėmis saugos gerinimo priemonėmis, kurias nurodo IAE arba užsienio partneriai.

Kolektyvinė dozė
Gyventojų apšvitos kolektyvinės dozės, susijusios su branduolinės energijos panaudojimo veikla, pavaizduotos grafiko forma 1 pav., kuriame parodytos Europos šalių kolektyvinės dozės.Tokiu būdu, bendra Europos šalių gyventojų kolektyvinė dozė įvertinama 2560 manSv, iš kurių 1700 manSv (67 %) yra iškritimų po Černobylio AE avarijos rezultatas, 650 manSv (25%) – nuo iškritimų, susijusių su branduolinio kuro ginklų ba

andymu, 200 manSv (8 %) – nuo Europos įmonių, susijusių su branduolinių medžiagų perdirbimu, 1 manSv (0.04 %) – nuo atominių elektrinių išmetimų ir 0.4 manSv (0.02 %) – nuo turinčios radioaktyvių medžiagų įrangos panaudojimo. Radioaktyviųjų išmetimų į Baltijos jūrą kolektyvinės dozės neviršija 0.004 manSv.
IAE saugumas lyginant su kitomis atominėmis elektrinėmis

Ignalinos atominė elektrinė yra ne vienintelė atominė elektrinė Baltijos regione.
Baltijos regiono atominės elektrinės
Barseback AE, Švedija, 20 km iki Copenhagen; Forsmacrk AE, Švedija; Greifswald AE, Vokietija, 12 km iki Greifswald; Ignalina Ignalinos AE, Lietuva; Leningrad Leningrado AE, Rusija; Loviisa AE, Suomija, 12 km iki Loviisa; Olkiluoto AE, Suomija, 12 km iki Rauma; Oskarshamn AE, Švedija, 20 km iki Oskarshamn; Ringhals AE, Švedija, 50 km iki Gothenburg.
WENRA ( Vakarų Europos atominės energetikos reguliatorių asocijacija ) neturi bendrų sutartų atominių elektrinių saugumo kriterijų. Apie kurios nors šalies atominės elektrinės saugumą sprendžia tos šalies atominės energetikos reguliatorius (Lietuvoje- VATESI ). Todėl tėra tik subjektyvūs samprotavimai dėl Ignalinos AE nesaugumo, remiantis “plačiai Vakarų šalyse naudojamais standartais
”, bet ne objektyviais rodikliais.
Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra jauniausia ir saugiausia iš visų Europoje veikiančių RBMK tipo reaktorius turinčių atominių elektrinių, skelbiama Austrijos ekologijos instituto tyrime.
Apie šio instituto tyrimą, kuriame palyginamas 106 Europoje veikiančių atominių elektrinių saugumas, pirmiausia pranešė Vokietijos dienraštis “Frankfurter Rundschau”.
Tyrimo ataskaitoje pavojingiausia atomine elektrine Europoje pripažįstama Armėnijos “Armėnija”, kuri įvertinta 13 pavojingumo balų. Po jos ataskaitoje sudarytoje lentelėje rikiuojasi 7 Rusijoje ir Ka

azachstane veikiančios RBMK, FBR ir WWER tipo reaktorius turinčios jėgainės. Vidurio ir Pietryčių Europoje Ignalinos AE nėra pati nesaugiausia. Jos pavojingumas tyrime įvertintas 11 balų -dviem mažiau už antrąją vietą visoje Europoje pagal nesaugumą užimančią Kozlodujaus atominę elektrinę Bulgarijoje. Lentelėje tik vienu tašku saugesnės už Ignalinos AE yra Kalder Holo, Čapelkroso ir Bradvelo jėgainės Didžiojoje Britanijoje bei Slovakijos Bo-hunicės AE. Kitų Vidurio Europos atominių elektrinių pavojingumas austrų tyrime įvertintas mažiau balų: Slovėnijos Krsko atominė elektrinė gavo 7, Čekijos Dukovanų – 6, Vengrijos Pakso – 6, Slovakijos Mochovcės – 6, Čekijos Temelino – 5 balus. Kaip teigiama tyrime, jėgainės pavojingumą ekspertai vertino pagal reaktorių tipą, jų amžių, jėgainių saugos sistemas, techninę priežiūrą ir finansinį aprūpinimą. Vienas iš vertinimo kriterijų taip pat buvo atominės elektrinės geografinė vieta, žemės drebėjimų pavojus.
Ekologinės IAE uždarymo pasekmės
Jei uždarysime atominę elektrinę, naftos produktais užsienyje ir Lietuvoje prekiaujantys koncernai vien Elektrėnams per parą atveš 50 vagonų – 3000 tonų – mazuto ir uždirbs 2 milijardus litų per metus. Prisiminkime, kad išmetami dūmai terš aplinką, kad jie radioaktyvesni negu IAE aplinka. Nereikėtų labai žavėtis ir gamtinėmis dujomis. Jų kiekis irgi neamžinas, kai kuriuose Rusijos telkiniuose jų sumažėjo nuo 50 iki 80 procentų. Dujų kaina irgi ne visiems laikams išliks juokingai maža. Realiai galimas ir trigubas jų pabrangimas. Šiluminė dujų tarša ne mažesnė kaip ir deginant mazutą, gal tik radiacijos mažiau. Mazutas bei dujos – tai tik 15-20 metų perspektyva, o naujai Lietuvos energetikai sukurti neužteks ir 20 metų.
Išvados

Dabar galėčiau daryti objektyvias išvadas, jog Ignalinos Atominė elektrinė yra pakankamai saugi tiek Lietuvos, tiek ir aplinkinių šalių ekologijai. Žinoma jinai negalės dirbti labai ilgą laiką ir perspektyvų reikėtų ieškoti, bet nereikėtu IAE tariamą žalą ekologijai naudoti kaip pagrindinį kozirį siekiant uždaryti IAE, nes tai būtų nepagrįsta.

Naudota literatūra:
· Atominės Elektrinės tinklapis
· www.elektroklubas.lt
· “Respublika” Igimanto Ambrazevičiaus straipsnis
· prof. Kazio Almeno interviu
· Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
· BNS

Leave a Comment