Turinys
ĮvadasI. Sienos įgaliotinių institucijaII. Sienos įgaliotinių funkcijos, teisės ir pareigosIII. Tikrinimas jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuoseIV. Bendradarbiavimas su Suomijos pasienio apsaugos tarnyba
V. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos sienos apsaugos institucijomis
Išvados
Literatūros sąrašas
Įvadas
Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis. Ji atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais. Valstybės sienos apsaugą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pagal savo kompetenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su kaimyninių ir kitų užsienio šalių sienos apsaugos institucijomis. Valstybės padeda viena kitai ir glaudžiai bendradarbiauja siekdamos veiksmingai įgyvendinti sienų kontrolę. Tarptautinis bendradarbiavimas sienos saugumo srityje gali būti suskirstytas į daugiašalį, dvišalį ir vietinį bendradarbiavimą. Šiuo požiūriu sutartys su kaimyninėmis šalimis dėl bendradarbiavimo sienos valdymo srityje yra efektyvi priemonė padidinti sienos saugumą. Tai galima realizuoti sukuriant atitinkamus darbinius mechanizmus, pavyzdžiui, apsikeičiant informacija, nustatant atitinkamus ryšių kanalus, vietinius kontaktinius punktus, kraštutinių atvejų procedūras, objektyvų incidentų valdymą, kad būtų galima išvengti politinių ginčų ir pan. Pagal dvišalius susitarimus paskirti valstybės sienos įgaliotiniai, analizuoja ir tiria situaciją Lietuvos Respublikos ir kaimyninės valstybės pasienyje, derina ir koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą, siekia įgyvendinti prioritetines sienos apsaugos kryptis kovoje su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija, neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų apyvarta per valstybės sieną. Užtikrina glaudų bendradarbiavimą, spręndžia klausimus, susijusius su visų rūšių valstybės sienos perėjimo punktų veikla. Lietuvos Respublika įvairaus lygio susitarimus sienos apsaugos klausimais yra sudariusi su visomis kaimyninėmis ir Baltijos regiono valstybėmis. Šiame darbe daugiausiai dėmesio kreipsime sienos įgaliotinių veiklos reglamentavimui, tikrinimui jungtiniuos valstybės sienos perėjimo punktuose.
Rašydami darbą, remsimės Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, dvišalėmis sutartimis, protokolais.I. Sienos įgaliotinių institucija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kaimyninių šalių vyriausybės, norėdamos prisidėti prie tolesnės geros kaimynystės santykių tarp valstybių raidos, siekdamos palaikyti teisėtvarką, sureguliuoti pasienio incidentus Lietuvos Respublikos ir kaimyninių valstybių pasienyje, norėdamos spręsti visus iškylančius pasienio klausimus bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos dvasia, paskiria valstybės sienos įgaliotinius. Toks susitarimas įsigalioja po to, kai šalys praneša viena kitai apie tai, kad buvo įvykdyti visi jo įsigaliojimui reikalingi vidaus teisės reikalavimai ir netenka galios praėjus nustatytam nuo tada, kai viena šalis gauna kitos šalies rašytinį pranešimą apie ketinimą nutraukti tokį susitarimą. Susitarimas gali būti pakeistas ar papildytas abipusiu šalių susitarimu.Toks dvišalis susitarimas neapima teisių ir įsipareigojimų atsirandančių iš kitų Lietuvos Respublikos ir susitariančios šalies sutarčių. Susitarimai dėl Sienos įgaliotinių veiklos yra sudaryti su Latvijos ir Lenkijos Respublikų vyriausybėmis. Valstybės sienos įgaliotiniai – valstybių nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti pareigūnai, kurių kompetencijai priklauso spręsti pasienio incidentus, kylančius prie valstybės sienos, bei užtikrinti dvišalio susitarimo nuostatų įgyvendinimą. Abi susitariančios šalys, siekdamos įgyvendinti dvišalio susitarimo nuostatas, paskiria savo valstybės sienos įgaliotinį.Viena šalis apie valstybės sienos įgaliotinio paskyrimą praneša kitai šaliai diplomatiniais kanalais. Pranešime taip pat nurodoma pavardė, vardas, pareigos, įgaliojimai ir nuolatinė buveinė. Siekdamas užtikrinti valstybės sienos įgaliotinių veiklą, kiekvienos šalies valstybės sienos įgaliotinis skiria reikiamą padėjėjų, sekretorių skaičių ir turi teisę pasitelkti vertėjų bei ekspertų. 1. Valstybės sienos įgaliotiniams suteikiami atitinkami įgaliojimai lietuvių ir valstybės su kuria susitariama kalbomis. 2. Įgaliojimus suteikia Šalių valstybių valstybės sienos apsaugos institucijų vadovai. 3. Abiejų Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotiniai įgaliojimų pavyzdžiais pasikeičia raštu.
II. Sienos įgaliotinių funkcijos, teisės ir pareigos
1. Valstybės sienos įgaliotiniai: 1) užtikrina valstybinių susitarimų valstybės sienos klausimais įgyvendinimą; 2) tiria sienos apsaugos būklę, derina ir koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą, kurios tikslas – sienos apsauga ir bendradarbiavimas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu ir neteisėta narkotinių medžiagų, ginklų, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų, taip pat pavojingų cheminių medžiagų ir produktų, radioaktyviųjų medžiagų ir pavojingų atliekų apyvarta per sieną; 3) užtikrina tvarką Lietuvos ir kitos sutarties šalies pasienyje tirdami bei analizuodami situaciją ir iškylančias problemas; 4) koordinuoja valstybės sienos apsaugos institucijų veiklą; 5) sprendžia klausimus, susijusius su valstybės sienos supaprastinto perėjimo punktų veikla, derina ir nustato jų darbo režimą; 6) derina ir tvirtina keitimosi normatyvine informacija, reikalinga nenutrūkstamam sienos perėjimo punktų darbui, ir statistiniais duomenimis apie valstybės sienos kirtimą juose tvarką; 7) priima sprendimus dėl klausimų, kurių negalėjo išspręsti pasienio užkardų ir rinktinių pareigūnai; 8) perduoda nagrinėti diplomatiniu lygiu klausimus, dėl kurių kilo nesutarimų bendros veiklos metu ir kurių negalėjo išspręsti Šalių valstybių valstybės sienos įgaliotiniai, būtinai apie tai pranešdami kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniui; 9) nustato dokumentų, kuriuos tarpusavyje bendradarbiaudami naudoja valstybės sienos įgaliotiniai, pavyzdžius; 10) pagal savo kompetenciją vykdo sprendimus probleminiais klausimais, nagrinėtais diplomatiniu lygiu. 2. Valstybės sienos įgaliotiniai gali atlikti ir kitas su dvišalio susitarimo įgyvendinimu susijusias funkcijas. Siekdami įgyvendinti šio dvišalio susitarimo nustatytus uždavinius, valstybės sienos įgaliotiniai privalo: 1) organizuoti sienos kirtimo tikrinimą, užtikrinti tinkamą sienos perėjimo punktų darbą ir tarnybų, atliekančių tikrinimo funkcijas perėjimo punktuose, sąveiką; 2) spręsti klausimus, susijusius su įvykiais prie sienos, atlikti tarnybinius tyrimus dėl šių incidentų:• dėl kaimyninės valstybės teritorijos apšaudymo per sieną ir jo padarinių;
• dėl asmenų nužudymo ir kūno sužalojimų, susijusių su veiksmais per sieną, taip pat dėl prievartos naudojimo prieš kaimyninės valstybės piliečius;• dėl to, kad asmenys, transporto priemonės neteisėtai kirto sieną, ir dėl neteisėto krovinių gabenimo per sieną;• dėl daiktų, turto ar naminių gyvūnų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims ar kuriuos valdo valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys, atsiradimo kitos valstybės teritorijoje;• dėl turto grobimo, sunaikinimo ar sugadinimo, susijusio su veiksmais per sieną, taip pat dėl kitų pažeidimų pasienyje, dėl kurių iškilo būtinybė atlyginti nuostolius;• dėl neteisėtų pareigūnų kontaktų per sieną;• dėl to, kad plaukiojančios priemonės, orlaiviai ar kiti skraidymo aparatai neteisėtai bei dėl nenugalimos jėgos (force majeure) kirto sieną, taip pat dėl jų buvimo kitos valstybės teritorijoje. Valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą apie tokius atvejus ir, jei nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita tvarka, grąžina objektą tai valstybei, iš kurios teritorijos jis atvyko, vadovaudamiesi bendro tyrimo išvadomis;• dėl kitų su siena susijusių klausimų, nereikalaujančių priimti sprendimo diplomatine tvarka; 3) informuoti valstybės sienos apsaugos institucijų vadovybę, prireikus Užsienio reikalų ministeriją, kitas valstybės valdžios institucijas klausimais, viršijančiais valstybės sienos įgaliotinių kompetenciją; 4) užtikrinti bendradarbiavimą su atitinkamais kaimyninės Šalies pareigūnais bei valstybės sienos įgaliotiniu, siekiant užkirsti kelią gaisrams, epidemijoms, epizootijoms, pavojingoms cheminėms ir radioaktyviosioms medžiagoms plisti per sieną, taip pat užtikrinti, kad gelbėtojų komandos ir reikalingi specialistai būtų praleisti per sieną stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atvejais remiantis tarptautinėmis sutartimis; 5) organizuoti, kad būtų išduoti leidimai kirsti sieną, kai reikia suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą kaimyninės valstybės piliečiams, jeigu jų gyvybei gresia pavojus, o jam užkirsti kelią gali tik kaimyninės valstybės medicinos darbuotojai; 6) organizuoti valstybės sienos pažeidėjų priėmimą ir perdavimą. 2. Kitos Šalies valstybės sienos įgaliotinis turi būti nedelsiant informuojamas apie:1) pastebėtus rengimosi neteisėtai kirsti sieną požymius ir apie valstybės sienos neteisėto kirtimo faktus;2) pasienio vandenų ir aplinkos užterštumo, epidemijų, epizootijų, gaisrų ir kitų didelių avarijų grėsmės teritorijoje, esančioje šalia sienos, požymius, taip pat apie galimus asmenų, mėginančių išvengti minėtų pavojų, nesankcionuotus sienos kirtimus;3) judėjimo per sienos perėjimo punktus nutraukimą ar apribojimą, apie karantino dėl ligų ir kitų svarbių priežasčių paskelbimą bei apie numatomus judėjimo per šiuos perėjimo punktus atnaujinimo terminus;4) sienos ženklo dingimą, sunaikinimą ar sugadinimą. 3. Valstybės sienos įgaliotiniai imasi priemonių užkirsti kelią neteisėtiems sienos kirtimams bei kitokiems veiksmams, darantiems žalos kitos Šalies valstybei. Valstybės sienos įgaliotiniai informuoja vienas kitą apie tai, jog ėmėsi tokių priemonių. Valstybės sienos įgaliotiniai atlieka bendrus tarnybinius tyrimus tose vietose, kuriose kilo pasienio incidentai, siekdami ištirti jų aplinkybes bei greitai ir geriausiu būdu juos išspręsti. Bendrą tyrimą organizuoja tos valstybės, kurios teritorijoje jis atliekamas, valstybės sienos įgaliotinis. Bendras tarnybinis tyrimas vietoje, kurioje kilo pasienio incidentas, nelaikytinas teisminiu tardymu, kuris priklauso kiekvienos Šalies valstybės teisminių ar administracinių valdžios institucijų kompetencijai ir kuris numato procesinius veiksmus, nustatytus Šalių vidaus įstatymų. Klausimai, kurių sienos įgaliotiniai nepajėgė bendrai išspręsti ir kurie neaptarti kituose teisės aktuose, per 14 parų perduodami spręsti diplomatiniu lygiu. Kilus stichinėms nelaimėms ir kitoms didelėms avarijoms arti sienos, valstybės sienos įgaliotiniai gali žodžiu duoti nurodymus valstybės sienos apsaugos institucijoms leisti gaisrininkų ir gelbėtojų komandoms, medicinos, veterinarijos ar kitų tarnybų personalui, teikiantiems pagalbą lokalizuojant ekstremalią situaciją, kirsti sieną bet kuriuo metu, bet kuriuose sienos perėjimo punktuose ar už jų ribų ir būti kitos valstybės teritorijoje tiek, kiek reikia pagalbai suteikti. Prieš duodami nurodymus žodžiu leisti kirsti sieną, valstybės sienos įgaliotiniai suderina savo sprendimus ryšio priemonėmis. Davę nurodymus žodžiu leisti kirsti sieną, valstybės sienos įgaliotiniai per 24 valandas savo sprendimus patvirtina raštu. Valstybės sienos įgaliotiniai bendrai sprendžia, kaip atlyginti nuostolius, kuriuos vienos Šalies valstybė patyrė kitos Šalies valstybės teritorijoje, jei reikalaujama nuostolių atlyginimo suma jų atsiradimo metu neviršijo 1000 eurų. Tais atvejais, kai valstybės sienos įgaliotiniai negali priimti sprendimo, klausimas perduodamas spręsti diplomatiniu lygiu. Valstybės sienos įgaliotiniai dirba kartu posėdžių ir susitikimų metu, taip pat atlieka bendrus pasienio incidentų bei įvykių tyrimus. Valstybės sienos įgaliotinių posėdžiai (susitikimai) rengiami pagal patvirtintą planą arba be plano vieno iš jų siūlymu. Planiniai posėdžiai ir susitikimai rengiami paeiliui abiejų valstybių teritorijose, neplaniniai posėdžiai ir susitikimai – paprastai posėdžio (susitikimo) iniciatoriaus teritorijoje. Valstybės sienos įgaliotinių susitikimai rengiami ne rečiau kaip keturis kartus per metus. Valstybės sienos įgaliotinių sprendimai, priimti posėdžio (susitikimo) metu, reguliuoja bet kokį pasienio incidentą, kurio išsprendimas priklauso valstybės sienos įgaliotinių kompetencijai. Šie sprendimai yra privalomi vykdyti ir įsigalioja nuo protokolo pasirašymo, jei protokole nenumatyta kita sprendimų įsigaliojimo data. Valstybės sienos įgaliotiniai, atlikdami savo tarnybines pareigas pagal suteiktus jiems įgaliojimus, sieną kerta bet kurioje vietoje, iš anksto suderinę su kitos Šalies valstybės sienos įgaliotiniu. Šalys teikia minėtiems asmenims visokeriopą paramą, kai jie yra jų teritorijoje.III. Tikrinimas jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, siekdamos sudaryti geresnes sąlygas vykti per Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sieną, taip pat užtikrinti tinkamą valstybės sienos perėjimo punktų funkcionavimą ir racionalų juose esančių įrenginių naudojimą, susitarė: Šalių kompetentingos valstybinės institucijos susitarė dėl jungtinių valstybės sienos perėjimo punktų steigimo, geležinkeliokelio ruožų, kuriuose tikrinimas atliekamas važiuojančiuose keleiviniuose traukiniuose, nustatymo, jungtinių valstybės sienos perėjimo punktų teritorijos, pažymėjimo ir jungtinių valstybės sienos perėjimopunktų geležinkelio perdavimo stotyse steigimo.
Jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje kitos šalies pareigūnams suteikiami įgaliojimai atlikti tikrinimą. Jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritoriją sudaro: 1. Geležinkelyje:• pasienio geležinkelio stotyse nustatytas stoties sektorius ir jam priskirti pastatai;• geležinkelio kelio dalis, kurioje tikrinimo metu stovi keleiviniai ar prekiniai traukiniai;• geležinkelio kelio ruožas tarp pasienio stoties ir valstybės sienos;• tikrinimo važiuojančiuose keleiviniuose traukiniuose atveju – traukinys, esantis nustatytame geležinkelio kelio ruože. 2. Automobilių keliuose:• valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje esanti automobilių kelio dalis, įskaitant šalikeles ir kelių įrenginius;• tarnybinių pastatų (patalpų) dalis;• automobilių kelias tarp jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto ir valstybės sienos. Su tikrinimu susiję vienos šalies įstatymai ir teisės aktai vadovaujantis susitarimu taikomi jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje analogiškai kaip ir kitos šalies teritorijoje. Šių įstatymų ir teisės aktų pažeidimo atvejais, įvykdytais jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje, teisinės pasekmės yra tos pačios kaip ir įvykdžius analogiškus pažeidimus šalies teritorijoje. Atliekant tikrinimą jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje, išvažiavimo valstybės tikrinimas atliekamas iki įvažiavimo valstybės tikrinimo pradžios. Paprastai tikrinimas atliekamas tokia tvarka:• išvažiavimo valstybės muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis ir fitosanitarinis tikrinimas;• išvažiavimo valstybės pasienio tikrinimas – atlieka įvažiavimo valstybės pareigūnas;• įvažiavimo valstybės pasienio tikrinimas – atlieka įvažiavimo valstybės pareigūnas;• įvažiavimo valstybės muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis ir fitosanitarinis tikrinimas. Atliekant išvažiavimo tikrinimą, taikomi išvažiavimo valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Atliekant įvažiavimo tikrinimą, taikomi įvažiavimo valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Pareigūnas, atliekantis pasienio tikrinimą, įvažiavimo tikrinimą pradeda iš karto po išvažiavimo tikrinimo, jei nerasta nustatytų išvažiavimo taisyklių pažeidimų. Tuo atveju, jei valstybės sienos kirtimo taisyklių pažeidimų yra rasta, pareigūnas, atliekantis pasienio tikrinimą, praneša asmeniui, vykstančiam per valstybės sieną, apie tai, kad šis pažeidė atitinkamai išvažiavimo ar įvažiavimo taisykles. Technologinę bendro darbo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose tvarką nustato ir tvirtina Šalių kompetentingos valstybinės institucijos. Šiuo Lietuvos – Latvijos vyriausybių susitarimu kiekviena susitariančioji šalis suteikia kitos šalies pareigūnams įgaliojimus atlikti jos teritorijoje esančiuose jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose tikrinimą pagal savo valstybės įstatymus ir teisės aktus taip, kaip jis atliekamas savoje teritorijoje. Šalių pareigūnai, atliekantys jungtinio valstybės sienos perėjimo punkto teritorijoje tikrinimą pagal savo valstybės įstatymus ir teisės aktus, turi teisę neleisti asmeniui vykti per valstybės sieną, grąžinti jį į savo valstybės teritoriją. Šalių pareigūnams nesuteikiami įgaliojimai sulaikyti, grąžinti į savo valstybės teritoriją šalies, kurios teritorijoje yra jungtinis valstybės sienos perėjimo punktas, piliečių. Tokie asmenys gali būti nuvesdinti į šalies, kurios teritorijoje yra jungtinis valstybės sienos perėjimo punktas, valstybės sienos apsaugos tarnybines patalpas. Asmenys, kuriems įvažiavimo valstybės pareigūnai neleido įvažiuoti, grįžta į išvažiavimo valstybę. Šalių pareigūnai teikia vieni kitiems pagalbą vykdydami tarnybines pareigas jungtinio valstybės sienos perėjimo punktot eritorijoje, ypač išaiškinant ir užkertant kelią įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą, pažeidimus. Šalis, kurios teritorijoje yra jungtinis valstybės sienos perėjimo punktas, užtikrina kitos šalies pareigūnams, vykdantiemssavo pareigas pagal šį susitarimą, nekliudomą tikrinimą bei tokią pačią teisinę apsaugą, kokią ji užtikrina savo valstybės pareigūnams. Vienos šalies pareigūnams, kurie, vadovaujantis šiuo susitarimu, yra paskirti vykdyti savo pareigas kitos šalies teritorijoje, suteikiama teisė pereiti valstybės sieną vykstant įdarbo vietą pateikus oficialų tarnybinį dokumentą, įrodantį jų asmens tapatybę, teises ir vykdomų pareigų pobūdį. Šalių kompetentingos valstybinės institucijos keičiasi informacija apie ieškomus asmenis; pamestus, pavogtus ar negaliojančius dokumentus; pavogtas transporto priemones; ieškomus meno kūrinius, kultūros vertybes ir kitus valstybės požiūriu vertingus daiktus; informacija, registruojama pasienio tikrinimo metu, bei kita reikiama informacija. Ši informacija naudojama atliekant tikrinimus jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose. Vienos šalies pareigūnai, kurie, vadovaujantis susitarimu, yra paskirti atlikti pareigas kitos šalies teritorijoje, dėvi tarnybines uniformas. Jie gali turėti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones, kuriuos turi teisę panaudoti savo arba kitų asmenų saugumui užtikrinti pagal tos šalies, kurios teritorijoje yra jungtinis valstybės sienos perėjimo punktas, įstatymus.IV. Bendradarbiavimas su Suomijos pasienio apsaugos tarnyba
Šalys vykdo savitarpio bendradarbiavimą pagal valstybių įstatymus ir kitus teisės aktus, tarptautines sutartis ir Europos Sąjungos teisės aktus. Abi Šalys bendradarbiauja pagal savo kompetenciją. Jei vienos Šalies pasiūlytas bendradarbiavimo klausimas arba žinybinės pagalbos prašymas nepriskirtas kitos Šalies kompetencijai, pastaroji kreipiasi su atitinkamu prašymu suteikti tarnybinę pagalbą į savo valstybės kompetentingą instituciją, apie tai informuodama kitą Šalį. Šalių savitarpio bendradarbiavimas vyksta šiais lygiais: Šalių vadai susitinka ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susitikimų metu aptariami bendradarbiavimo klausimai, principai ir gairės. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Suomijos pasienio apsaugos tarnybos Štabai (toliau – Štabai) vykdo ir koordinuoja bendradarbiavimą pagal Šalių vadų sutartas gaires. Štabų savitarpio bendradarbiavimui priklauso Štabų viršininkų pasitarimai, operatyvus bendradarbiavimas ir įvairių sričių specialistų susitikimai, vykstantys Štabų viršininkų sutartu būdu. Šalys keičiasi informacija ir patirtimi apie mokymų ir mokslinę tiriamąją veiklą, siekdamos vystyti savitarpio bendradarbiavimą šioje srityje bei harmonizuoti aukščiau minėtą veiklą su Europos Sąjungoje vykdomais mokymais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė ir Suomijos Respublikos pasienio apsaugos tarnybos Suomijos įlankos jūrinė rinktinė bendradarbiauja atvykimo į šalį ir išvykimo iš šalies kontrolės klausimais. Operatyviam bendradarbiavimui tarp Šalių priklauso keitimasis informacija ir patirtimi, keitimasis ryšio pareigūnais ir bendradarbiavimas kriminalinės žvalgybos srityje. Šalys keičiasi informacija ir patirtimi apie: padėtį Baltijos jūroje ir pasienio regionuose; valstybės sienos pažeidimus, neteisėtą atvykimą į šalį ir išvykimą iš jos, suklastotus kelionės dokumentus, žmonių kontrabandą ir kitus nusikaltimus per valstybės sieną bei apie jų atskleidimo ir užkardymo metodus; kitus tarp šalių vykstančiuose jachtose, laivuose ir aviacijos eismo srautuose pastebėtus incidentus, reikalaujančius pasienio institucijų veiksmų; abiejų valstybių ir Europos Sąjungos galiojančius teisės aktus, turinčius įtakos sienos kontrolei ir pasienio tikrinimams; darbą tarptautinėse organizacijose; Šalių organizacijos, įrangos ir veiklos principų raidą; šalių pasienio apsaugos tarnybų plėtotę; pasienio kontrolės punktų plėtrą ir tarp jų veikiančių ryšio ir duomenų perdavimo sistemų tobulinimą; gelbėjimo veiklą Baltijos jūroje ir jos aplinkos kontrolę.
Bendradarbiavimo būdai: • Bendradarbiavimo praktinio įgyvendinimo klausimai svarstomi susitikimuose, kurie organizuojami pagal poreikį. Bendradarbiaujama vadovaujantis šalių vadų sutartomis gairėmis bei Europos Sąjungos geriausiais praktiniais sprendimais;• Šalys, siekdamos vykdyti nelegalios migracijos, žmonių kontrabandos ir kitų nusikaltimų per valstybės sieną prevenciją ir užkardymą, štabų viršininkų atskirai sutartu būdu, keičiasi kriminalinės žvalgybos duomenimis ir organizuoja ryšio pareigūnų susitikimus bei mainus;• Šalys, štabų viršininkų susitarimu, gali dalyvauti viena kitos organizuojamuose tarnybinės tematikos renginiuose.V. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos sienos apsaugos institucijomis
Šalių operatyvinės tarnybos ir vykdo bendradarbiavimą tokiomis kryptimis:• Lietuvos ir Rusijos valstybių pasienyje susidariusios situacijos bendra analizė ir prognozė;• keitimasis informacija, susijusia su kova prieš neteisėtą veiklą valstybių pasienyje;• neteisėto vykimo ir nelegalaus žmonių gabenimo per valstybės sieną prevencija;• bendrų veiksmų vykdymas, siekiant išaiškinti ir užkirsti kelią tokiai neteisėtai veiklai, kuri pažeidžia Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos saugumą ir sienų neliečiamumą, arba yra nukreipta prieš Šalių pareigūnus;• paieška tokių asmenų, kurie pažeidė (ketino pažeisti) valstybės sieną, arba užsiima neteisėta veikla pasienyje;• suderintų arba bendrų veiksmų, siekiant patikrinti asmenis, taip pat ir trečiųjų šalių piliečius, sulaikytus už valstybės sienos ir valstybės sienos perėjimo punktų režimo pažeidimus, taip pat užsiimančius neteisėta veikla pasienyje;• valstybės sienos bei valstybės sienos perėjimo punktų režimo užtikrinimas Šalių operatyvinių tarnybų pajėgomis ir priemonėmis;• suderintų arba bendrų pasiūlymų parengimas Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valdžios ir valdymo organams dėl teisėtvarkos Lietuvos Respublikos ir Rusijos federacijos pasienyje užtikrinimo. Šalių operatyvinės tarnybos pagal savo kompetenciją keičiasi informacija apie:• planuojamus ir įvykdytus Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos pažeidimus, kurie buvo įvykdyti, taip pat ir trečiųjų šalių piliečių;
• asmenis, pažeidusius Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos režimą, užsiimančius kontrabanda, ypač nelegaliu narkotinių, psichotropinių, nuodingų, radioaltyviųjų, sprogstamųjų medžiagų, ginklų, šaudmenų, meno dirbinių, religinių, antikvarinių daiktų ir kitokio pobūdžio kontrabandos gabenimu per sieną;• žmonių, prekių ir kitų vertybių gabenimo per sieną kelius, kurių ieško ar bando ieškoti nusikalstamos grupuotės ir pavieniai asmenys;• sanitarinę ir epidemiologinę situaciją, epidemijų bei epizootijų židinių atsiradimą Lietuvos ir Rusijos pasienyje;• kitus duomenis, susijusius su Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos apsauga, į kuriuos Šalių operatyvinėms tarnyboms verta atkreipti dėmesį. Bendradarbiavimo rezultatams aptarti ir tolimesnio bendradarbiavimo operatyvinės paieškos veiklos kryptims nustatyti rengiami Šalių operatyvinių tarnybų vadovų arba vadovų įpareigotų asmenų darbiniai susitikimai. Siekiant išspręsti einamuosius bendradarbiavimo, bendrų veiksmų suderinimo, informacijos pasikeitimo klausimus, rengiami Šalių operatyvinių tarnybų atstovų darbiniai susitikimai regioniniu lygiu. Pagal susitikimų rezultatus surašomas protokolas. Šalių operatyvinių tarnybų atstovai skubia informacija gali pasikeisti telefonu.Informacija žodžiu vėliau gali būti pateikta raštu Šalių operatyvinių tarnybų atstovų susitikimo metu arba kitų techninių priemonių pagalba. VSAT Rusijos federacijos federalinė pasienio tarnyba atsižvelgdamos į būtinybę operatyviai ir efektyviai spręsti klausimus, susijusius su tvarkos palaikymu Lietuvos-Rusijos valstybių pasienyje, susitarė: 1. Klausimams, susijusiems su tvarkos palaikymu pasienyje, spręsti, o taip pat pasienio incidentams sureguliuoti, skiriami Šalių Atstovai. Atstovai, tarpusavyje bendradarbiaudami vykdo savo pareigas pagal įgaliojimus, nustatytus protokole, ir tuo pačiu vadovaujasi visuotinai pripažintomis tarptautinėmis normomis ir savo valstybių įstatymais. 2. Atstovus ir jų pavaduotojus skiria atitinkamai VSAT vadas ir Rusijos Federacijos federalinės pasienio tarnybos direktorius. 3. Atstovų ir jų pavaduotojų veiklos rajonus nustato ir tikslina atitinkamai VSAT vadas ir Rusijos Federacijos federalinės pasienio tarnybos pasienio kariuomenės Kaliningrado grupės vadas. 4. Atstovai pagal savo įgaliojimus:• imasi priemonių užkirsti kelią incidentams pasienyje o šiems kilus juos sureguliuoja;• kontroliuoja tvarkos, nustatančios vykimą per sieną laikymąsi;• užtikrina ūkinės ir kitos veiklos plėtojimo pasienyje taisyklių laikymosi kontrolę;• organizuoja žmonių ir naminių gyvulių, atsitiktinai perėjusių į kaimyninės šalies teritoriją, taip pat asmenų, kurių atžvilgiu priimti suderinti kompetentingų Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos institucijų nutarimai, priėmimą arba perdavimą;• sprendžia kitus tvarkos palaikymo pasienyje klausimus. 5. Atstovai keičiasi informacija pasienio incidentų prevencijos bei kitais teisėtvarkos pasienyje užtikrinimo klausimais. 6. Atstovai, siekdami išspręsti įvairius pasienio klausimus, atlieka bendrus tyrimus ir imasi atitinkamų priemonių tais atvejais, kai:• per sieną apšaudomi kaimyninės šalies asmenys arba teritorija;• perkeliami, pažeidžiami, sugadinami ir prarandami vandens telkinių įrengimai ir navigaciniai ženklai;• pavieniai civiliai asmenys ir Šalių pareigūnai pažeidžia sieną;• kaimyninės šalies gyventojai ūkiniais ir buitiniais reikalais sistemingai pažeidinėja sieną;• siena pažeidinėjama plaukiojimo priemonėmis bei žemai skrendančiais skraidymo aparatais;• randamos plaukiojančios priemonės, žvejybos įrankiai ir kiti daiktai, atsiradę kaimyninės šalies teritorijoje;• per sieną gabenama kontrabanda;• prie sienos susidaro kitos situacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos interesais. 7. Atstovai turi teisę:• susirašinėti pagal savo kompetenciją;• gavę išankstinį sutikimą ir dalyvaujant kitos Šalies Atstovui, sutartose vietose vykti per sieną su lydinčiais asmenimis;• palaikyti ryšį su savo vadovybe Atstovams esant kaimyninėje teritorijoje. 8. Atstovai, tarpusavyje susitarę, nustato susitikimų ir sienos perėjimų vietas, abipusio iškvietimo ir informavimo tvarką, korespondencijos, asmenų, gyvūnų ir turto priėmimo arba perdavimo raštų ir aktų formą. 9. Pagrindinės Atstovų veiklos formos:• Atstovų susitikimai;• bendras incidentų pasienyje tyrimas;• susirašinėjimas su kitos Šalies Atstovais;• apsikeitimas informacija ryšio kanalais. 10. Atstovų susitikimų tikslai:• priemonių, užtikrinančių įsipareigojimų pagal Šalių susitarimus pasienio klausimais vykdymą, parengimas ir patvirtinimas• galimų susitarimų tarp Šalių pažeidimų prevencija ir tokių pažeidimų pasekmių pašalinimas;• pasienio incidentų prevencija ir sureguliavimas, jei šie iškyla;• kitų klausimų, kai reikalingas asmeninis Atstovų dalyvavimas, sprendimas.Išvados1. Priklausomai nuo sienos rūšies (sausuma, jūra, oras) sienos apsaugos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas gali būti organizuojamas per dvišales ar daugiašales sutartis, regioninį bendradarbiavimą, ryšių karininkus.2. Šalys, siekdamos vykdyti nelegalios migracijos, žmonių kontrabandos ir kitų nusikaltimų per valstybės sieną prevenciją ir užkardymą, protokoluose sutartu būdu, keičiasi įvairios rūšies informacija, žvalgybos duomenimis ir organizuoja ryšio pareigūnų susitikimus bei mainus.3. Naudojant tarpvalstybines sutartis dėl pasienio bendradarbiavimo tokiu kontekstu, kuris labiausiai tinka valstybės interesams apsaugoti, Lietuvos Respublika gauma papildomų kompensacinių priemonių sienos apsaugos srityje.
Literatūros sąrašas
1. 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą.2. Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Baltarusijos Respublikos pasienio kariuomenės valstybinio komiteto 2000-02-04 operatyvinių padalinių sąveikos protokolas.3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos vyriausiojo komendanto 2002-03-22 susitarimas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos bendradarbiavimo kovoje su nusikalstamumu.4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Švedijos Karalystės pakrančių apsaugos 2001-06-14 bendradarbiavimo susitarimas.5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Suomijos Respublikos pasienio apsaugos tarnybos 2002-11-29 bendradarbiavimo protokolas.6. Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos 2000-04-28 bendradarbiavimo protokolas.7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vokietijos Federalinės sienos apsaugos direkcijos 2003-09-25 savitarpio supratimo memorandumas8. Lietuvos Respublikos vidaus statuto patvirtinimo įstatymas. www.lrs.lt
9. 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą10. Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Latvijos Respublikos vyriausybės susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose pakeitimo ir papildymo protokolas. www.lrs.lt11. Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Latvijos Respublikos vyriausybės susitarimas dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose. 1995 m. birželio 9 d. www.lrs.lt (žiūrėta 2006-04-02) 12. www.pasienis.lt