Lietuvos advokatūra. sistema,uždaviniai

TURINYS

ĮVADAS .............................. 2 p.
I. ADVOKATŪROS TEISINIO STATUSO UŽUOMAZGOS LIETUVOJE IR ISTORINĖS TEISINĖS IŠTAKOS .............................. 3 – 4 p.
II. ADVOKATŲ VIETA LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE.
PAGRINDINIAI VEIKLOS PRINCIPAI ..................... 5 – 7 p.
III. ASMENS PRIPAŽINIMAS ADVOKATU ..................... 8 – 10 p.
IV. TEISĖ VERSTIS ADVOKATO VEIKLA ..................... 11 – 12 p.
V. ADVOKATŲ TEISĖS IR PAREIGOS.
ADVOKATŲ VEIKLOS GARANTIJOS ......................... 13 – 16 p.
VI. ADVOKATŲ SAVIVALDA .............................. 17 – 19 p.
IŠVADOS .............................. 20 p.
LITERATŪROS SĄRAŠAS ..............................21 p.

ĮVADAS

Advokatūra – konstitucinės teisinės pagalbos funkciją atliekanti ir ypač svarbi teisinės sistemos stiprinimo grandis teisinėje valstybėje. Jos teikiamos aukščiausios kokybės teisinės pagalbos užtikrinimas ir žmonių pagarbos jai ugdymas apskritai, jos teisėtų lūkesčių apsauga ir veiklos stabilumas valstybėje turi būūti įstatymo leidėjo akiratyje.
Advokatas dažniausiai yra privataus asmens atstovas ir gynėjas ne tik civiliniame, baudžiamajame ar administraciniame procese, bet ir kasdieniniame gyvenime tvarkant visus kitus teisinius reikalus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio šeštojoje dalyje teigiama, kad asmeniui, įtariamam padarius nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą.
Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis įtvirtina gynėjo būtinojo dalyvavimo atvejus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kurią 1993 m. gegužės 14 d. pasirašė Lietuva (įsigaliojo 1995 m. biirželio 20 d.), 6 straipsnio trečiosios dalies c punkte teigiama, kad kiekvienam asmeniui, kaltinamam padarius nusikaltimą, suteikiama teisė gintis pačiam ar per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, teisė gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja te

eisingumo interesai.

Advokatas yra reikšminga (privaloma) baudžiamojo proceso figūra. Pagrindinė jo funkcija yra padėti ir patarti savo klientui įvairiais teisiniais klausimais ir tuo garantuoti kvalifikuotą teisinę pagalbą asmeniui teismo procese ar kasdienėje komercinėje ar civilinėje apyvartoje.
Taigi advokatas padeda įgyvendinti teisingumą, kai kalbama apie teismo procesą, taip pat prisideda prie tinkamo galiojančios teisės realizavimo ir aiškinimo kasdieniniame visuomeniniame gyvenime. Advokatas turi veikti savo kliento naudai, tačiau naudotis gali tik teisėtomis priemonėmis.
Šiame darbe, remdamiesi tarptautiniais ir nacionaliniais advokatų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, pabandysime nustatyti pagrindinius advokatų veiklos principus, uždavinius, teises bei pareigas.

I. ADVOKATŪROS TEISINIO STATUSO UŽUOMAZGOS LIETUVOJE IR ISTORINĖS TEISINĖS IŠTAKOS

Advokatūra, kaip asmens teisių gynybos ir atstovavimo institutas, tam tikras advokatų visumos modelis, būdinga visoms demokratinėms ir teisinėms valstybėms. Šio modelio susiformavimo prradžia laikytina senovės Roma, romėnų teisės recepcijos metu pagrindiniai principai, perimti įvairių pasaulio valstybių, Lietuvoje rado atgarsį XVI–XVII a., besiformuojančiai advokatūrai nueinant ilgą evoliucijos kelią iki 2004 m. kovo 12 d. priimto Advokatūros įstatymo.
Pirmą kartą Lietuvos teisės šaltiniuose asmens atstovas teisme, vadinamas prokuratoriumi, minimas 1529 m. Pirmajame Lietuvos Statute, kurio 9 straipsnis nurodė, kad „dėl dvarų, dėl nuostolių, dėl smurtavimų joks svetimšalis neturi prokuratoriumi būti nei kalbėti mūsų, valdovo, akivaizdoje nei žemės teisme, o tik kuris būtų įsikūręs Didžiojoje Kunigaikštystėje. O kai dėl garbės, je

ei kas kieno garbę apšmeižtų, tokioje byloje kiekvienas turi sau turėti prokuratorių, kokį įmanytų gauti, nors ir neįsikūrusį Didžiojoje Kunigaikštystėje. Remiantis Pirmojo Lietuvos Statuto nuostatomis, vienintelė galimybės būti kito asmens atstovu sąlyga buvo nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tačiau, atsižvelgiant į bylos pobūdį, ir šis reikalavimas galėjo būti netaikomas. Prokuratoriaus išsilavinimo, kvalifikacijos, praktinės patirties ir kt. reikalavimai nebuvo keliami. Antrasis ir Trečiasis Lietuvos Statutai taip pat numatė atstovavimo institutą: detaliau negu Pirmajame statute reglamentuojama galimybė būti prokuratoriumi: juo negalėjo būti teisėjai, pateisėjai ir raštininkai, taip pat svetimšaliai, kurie negyveno Lietuvoje. Bylose, kuriose galėjo būti pritaikyta mirties bausmė, buvo leidžiama turėti ir svetimšalį prokuratorių. Teismas prašančiajam, jeigu jis nesugebėdavo ginti savo teisių teisme, turėjo skirti prokuratorių. Sosto įžeidimo bylose prokuratorių skirdavo didysis kunigaikštis. Neturtingiems jo valdiniams,našlėms ir našlaičiams prokuratorius būdavo skiriamas nemokamai.
Kyla klausimas, ar tuometinį prokuratorių, iš kurio nebuvo reikalaujama ne tik teisinio, bet ir apskritai išsilavinimo, praktinės patirties ar atitinkamos kvalifikacijos, galima laikyti šiuolaikinio advokatūros instituto pirmtaku, ar tai tebuvo įstatyme įtvirtintas atstovavimas?

Mokslinėje literatūroje šiuo klausimu iki šiol nėra bendros nuomonės. S. Vansevičiaus, M. Apanavičiaus, S. Dvarecko nuomone, prokuratoriai (gynėjai) laikytini advokatais. Šiai nuomonei nepritaria I. Valikonytė, teigdama, kad prokuratorius klaidingai prilyginamas dabartiniam advokatui: nuo paprotinės teisės laikų Lietuvoje ži
inomas gynėjas dėl Magdeburgo teisės ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio teisminės praktikos įtakos pradedamas vadinti prokuratoriumi. Kartu minimu laikotarpiu iš Lenkijos buvo perimamas ir tapo populiarus prokuratoriaus sinonimas kalbėtojas.
Akivaizdu, kad neturėjusio išsilavinimo, patirties ir kvalifikacijos, nors ir atstovavusio kitiems asmenims ar ginančio jų teises, prokuratoriaus negalima tapatinti ir vadinti šiuolaikiniu terminu „advokatas“, tačiau neabejotinai prokuratoriaus instituto susiformavimasir įtvirtinimas Lietuvos Statutuose parodė, kad XVI a. visuomenė jau buvo subrendusi turėti daugiau galimybių ginti savo teises ir interesus, ir tai turėjo įtakos asmens interesų atstovavimo ir teisių gynybos instituto raidai ir jam tobulėti. Iš to, kas pirmiau pasakyta, darytina išvada, kad advokatūros, kaip tam tikrą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčių profesionalų, užsiimančių išimtinai teisine gynyba ir kita teisine pagalba, institutas nebuvo visiškai susiformavęs iki XX a. pradžios.

II. ADVOKATŲ VIETA LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE.
PAGRINDINIAI VEIKLOS PRINCIPAI

Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.

Advokato veikla.
Lietuvos advokatai dalyvauja įgyvendinant teisingumą, atstovauja ir gina teisėtus savo klientų interesus teisme, valstybės arba savivaldybių institucijose ar kitose organizacijose.
Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė. Advokatas ta

aip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas. Advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą.
Advokatų veiklos pagrindiniai principai:
1. Advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas. Daugelis advokatui nustatytų pareigų reikalauja visiško jo nepriklausomumo nuo bet kokios įtakos, ypač tokios, kuri gali atsirasti dėl jo asmeninių interesų ar išorinės įtakos. Siekiant pasitikėjimo teisingumo įgyvendinimu, toks nepriklausomumas yra būtinas tiek pat, kiek ir teisėjo nešališkumas. Todėl advokatas turi vengti bet ko, kas pakenktų jo nepriklausomumui, o siekdamas įtikti savo klientui, teismui ar tretiesiems asmenims, jis privalo stengtis nediskredituoti savo profesijos standartų. Atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios įtakos, ypač tos, kuri gali kilti dėl asmeninių interesų ar išorinio poveikio; advokatas neatsako drausmine tvarka už atliekant profesines pareigas geranoriškai pareikštą nuomonę; advokatui neturi būti taikomos baudžiamosios, administracinės, civilinės, ekonominės arba kitokios sankcijos už veiksmus, kurių jis ėmėsi kliento įsipareigojimams įvykdyti pagal įstatymų ar profesinės etikos reikalavimus; advokatas pagal sutartį turi teisę be jokių apribojimų dalyvauti savo kliento byloje ar jam atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, išskyrus atvejus, kai advokatas yra visiškai ar laikinai išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
2. Advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija.
3. Advokatų veiklos teisėtumas.

4. Kliento paslapties neatskleidimas. Advokato funkcijos esmė yra ta, kad klientas jam turėtų patikėti dalykus, kurių nepatikėtų kitiems, ir kad advokatas gautų kitą informaciją pasitikėjimo pagrindu. Be konfidencialumo užtikrinimo negali būti pasitikėjimo. Todėl konfidencialumas yra pirmiausia ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga. Advokatas turi klientui garantuoti, kad suteikta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis ir kliento pavedimu advokato surinkti duomenys. Klientas gali leisti advokatui atskleisti tam tikrą informaciją. Konfidencialumo įsipareigojimams senatis netaikoma. Advokatas iš savo kolegų, advokato padėjėjų, kitų savo ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų, kitų asmenų, kuriuos pasitelkia teikdamas teisines paslaugas, turi reikalauti laikytis tokių pačių konfidencialumo įsipareigojimų ir už tai atsako.

5. Lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas. Tinkamai laikydamasis įstatymų ir profesinės etikos taisyklių advokatas visada privalo veikti atsižvelgdamas į savo kliento interesus ir teikti jiems pirmumą, palyginti su savo ar kolegų advokatų interesais. Advokatas negali konsultuoti, atstovauti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu toje pačioje byloje ar tuo pačiu klausimu, jeigu yra tų klientų interesų konfliktas arba didelė tikimybė jam atsirasti.

Advokatas turi nustoti veikti abiejų klientų vardu kilus tų klientų interesų konfliktui, taip pat visais atvejais, kai gali būti pažeistas konfidencialumas ar jo nepriklausomumas.

Advokatas taip pat turi atsisakyti atstovauti naujam klientui, jeigu rizikuojama atskleisti konfidencialią informaciją, kurią jam patikėjo buvęs klientas, arba jeigu advokato turimos žinios apie buvusį klientą suteiktų nepagrįsto pranašumo naujam klientui.
6. Nepriekaištingas elgesys.
Advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializacija).
Advokatų tarpusavio santykiai.
Dėl bendrų savo profesijos vertybių ir interesų advokatai klientų labui turi puoselėti tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, elgtis sąžiningai, draugiškai, taktiškai ir mandagiai. Advokatai taip pat privalo vengti nereikalingo tarpusavio bylinėjimosi ir kitokių, profesijos reputacijai žalingų poelgių.
Advokatas visus advokatus privalo laikyti kolegomis ir, jeigu tai nekenkia kliento interesams, padėti profesinėje veikloje.
Apie ketinimą priimti pavedimą atstovauti klientui, ginti jį advokatas privalo pranešti kitam advokatui, kuris turi ir vykdo tokį patį pavedimą.
Advokatas apie pavedimą atstovauti kliento interesams byloje prieš kitą advokatą privalo pranešti Advokatų tarybai, savo kolegai ir jam pasiūlyti (jeigu tai nekenkia kliento interesams) ginčą baigti taikos sutartimi. Nesudarius taikos sutarties, advokatai neturi gadinti tarpusavio santykių.
Negalėdamas atvykti į teismo posėdį arba ketindamas prašyti teismą pakeisti ar nustatyti kitą teismo posėdžio laiką, advokatas privalo informuoti savo kolegą ir suderinti abiem priimtiną bylos nagrinėjimo datą ir laiką.
Advokatas negali niekam mokėti už tai, kad jam klientas buvo rekomenduotas.
Manydamas, kad kolega pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodeksą, advokatas turi atkreipti į tai jo dėmesį.
Bet kokį tarpusavio ginčą advokatai privalo pirmiausiai stengtis išspręsti abipusiu sutarimu.
Advokatui negalima pradėti jokių procesinių veiksmų ar kitų formalių procedūrų prieš savo kolegą iš anksto nepranešus advokatūrai siekiant suteikti galimybę padėti advokatams susitarti.

III. ASMENS PRIPAŽINIMAS ADVOKATU

Pastarajame dešimtmetyje Lietuvos teisininkų visuomenėje įvyko pokyčių – nemažai buvusių teisėjų, prokurorų, kitų teisininkų tapo advokatais. Natūralu, kad teisininkai susidūrė su adaptacijos advokatūroje problemomis, o kai kurie jų grįžo į ankstesnes pareigas. Ne vienas aukštos kvalifikacijos teisininkas pripažįsta, kad advokato darbas yra sunkus, sudėtingas, reikalaujantis didelės erudicijos, ištvermės, stropumo, kantrybės ir kitų svarbių savybių. Pripažinimas advokatūroje ateina negreitai, klientūra formuojasi sunkiai, o profesinio meistriškumo paslaptys atsiveria itin lėtai. Todėl kiekvienas pageidaujantis tapti advokatu teisininkas turi realiai ir sąžiningai įvertinti savo galimybes ir asmenines savybes – ar jis tinka šiai profesijai, kokių įgūdžių turi, kur, kaip ir per kokį laikotarpį perims specialias žinias, kad nepatirtų asmeninio nusivylimo ir neapviltų kliento.
Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui.

Fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis:
1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2) turi teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;
4) yra nepriekaištingos reputacijos;
5) moka valstybinę kalbą;
6) išlaikė advokato kvalifikacinį egzaminą;
7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
2. ) laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą nereikia asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai.
Nepriekaištinga reputacija.
Siekiantis tapti advokatu asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:
1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo treji metai;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
4) neatitinka reikalavimų, kurie yra nustatyti advokatams Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu šis taptų advokatu.

Pripažinimo advokatu tvarka.
Sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu priima Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo Advokatūros įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Lietuvos advokatūra išsiunčia pareiškėjui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu turi būti motyvuotas. Pareiškėjas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu įteikimo dienos šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.
Sprendimo pripažinti asmenį advokatu pripažinimas negaliojančiu.
Sprendimas pripažinti asmenį advokatu pripažįstamas negaliojančiu:
1) jeigu po sprendimo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų pripažintas advokatu;
2) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;
3) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje išvardytų sąlygų;
4) advokato prašymu;
5) Advokatų garbės teismo sprendimu.
Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu pripažinimo negaliojančiu į Lietuvos advokatūrą taip pat turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Jeigu Lietuvos advokatūra atsisako patenkinti teisingumo ministro prašymą arba per keturiasdešimt penkias dienas nepriėmė sprendimo, teisingumo ministras per trisdešimt dienų turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu.
Advokatas netenka advokato vardo nuo sprendimo pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos. Sprendimas pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos.

IV. TEISĖ VERSTIS ADVOKATO VEIKLA

Teisė verstis advokato veikla
Teisę verstis advokato veikla turi į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi Advokatūros įstatyme nurodytą liudijimą. Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.
Advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, kai:
1) jis prisiekė įstatymo nustatyta tvarka;
2) yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė;
3) jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų;
Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą (jo kopija saugoma advokato asmens byloje) ir advokato pažymėjimą. Jeigu Lietuvos advokatūra nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą išduoti teisės verstis advokato veikla liudijimą ir advokato pažymėjimą.
Užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos, išskyrus Advokatūros įstatymo numatytus atvejus.
Advokatų veiklos formos
Advokatai gali veikti:
1) individualiai;
2) partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens;
3) įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją.
Advokatas turi teisę pasirinkti tik vieną iš nurodytų veiklos formų.
Advokatas turi teisę keisti veiklos formą. Pakeitęs savo veiklos formą, advokatas apie tai turi pranešti Lietuvos advokatūrai.
Išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:
1) jis raštu prašo būti išbrauktas;
2) pripažįstamas negaliojančiu sprendimas pripažinti asmenį advokatu;
3) paaiškėja, kad įrašant į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
4) advokatas yra išrenkamas į mokamas pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose;
5) advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla.
Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.

Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete skelbia Lietuvos advokatūra.

Advokato veiklos apribojimai
Advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims.
Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.
Advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas.
Advokatas negali būti atstovu ar gynėju teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys.
Advokatų tarybos pirmininkas, advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, jei už darbą einant šias pareigas yra nustatytas atlyginimas, negali būti atstovu ar gynėju teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės ar savivaldybių institucijose bei įstaigose.
Advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu.

V. ADVOKATŲ TEISĖS IR PAREIGOS,
ADVOKATŲ VEIKLOS GARANTIJOS

Advokatų pareigos.
Advokatas savo profesinėje veikloje turi pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Advokatūros įstatyme, kituose teisės aktuose, tarptautiniuose dokumentuose ir Advokatų etikos kodekse.
Advokatas privalo:
Sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai; Advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų: klientui; teismams ir kitoms institucijoms, kur jam tenka ginti kliento interesus ar jiems atstovauti ir veikti jo vardu; advokato profesijai; visuomenei. Advokatas, gindamas savo kliento įstatymų saugomus interesus ar atstovaudamas jiems ir veikdamas teisingumo interesais, turi stengtis nepažeisti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, pripažintų tarptautinės ir nacionalinės teisės. Advokatas gali tinkamai apginti savo atstovaujamojo teises tik tuo atveju, kai šis visiškai juo pasitiki. Abipusis advokato ir kliento pasitikėjimas įmanomas, tik kai advokatas yra sažiningas, nešališkas, atidus ir garbingas. Įvairios manipuliacijos, tikslo siekimas nepaisant svarbiausių advokatų veiklos principų neleistinas ir negarbingas.
Savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos;
Saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti.
Teismo posėdžio metu dėvėti mantiją.
Nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos tobulinimą organizuoja Lietuvos advokatūra šios nustatyta tvarka. Advokato veiklai taikomi ypač dideli atidumo, atsargumo ir dėmesingumo reikalavimai, nes jo kvalifikacijos stoka, nekompetentingumas yra tolygūs asmens, dirbančio tam tikros profesijos darbą, kaltei. Paprastai klientas pasitiki advokato išmintimi ir kompetencija, tikisi iš jo gauti kokybišką teisinę pagalbą. Negavęs tokios pagalbos jis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus.
Advokatas privalo kas penkeri metai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą.

Tik dėl svarbių priežasčių advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis priežastimis laikomas Advokatūros įstatymo nurodytų advokatų veiklos principų pažeidimas, advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas.
Apie atsisakymą teikti teisines paslaugas ir tokio atsisakymo motyvus advokatas privalo nedelsdamas pranešti klientui.

Advokatas ir advokato padėjėjas privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Advokatui draudžiama reklamuoti advokato veiklą. Leidžiama tokia informacija, kai duomenys apie advokatą ar advokatų profesinę bendriją yra nurodomi informaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, ant reprezentacinių daiktų, taip pat kai advokatas ar advokatų profesinė bendrija įstatymų nustatyta tvarka nurodomi kaip paramos davėjai.
Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti operatyvinėje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.
Advokatas, kuriam Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato veikla, gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą.
Advokato teisės.
Advokatas savo profesinėje veikloje turi teises, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Advokatūros įstatyme, kituose teisės aktuose, tarptautiniuose dokumentuose ir advokatų etikos kodekse.
Advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu;
2) savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Asmenys, pateikę advokatui reikalingus duomenis, turi teisę į būtinų tokios informacijos pateikimo sąnaudų kompensavimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų, dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje;
4) daryti bylos, kurioje jis yra atstovas ar gynėjas, dokumentų kopijas, išskyrus bylas, kurios nagrinėtinos uždarame teismo posėdyje;
5) tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;
6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis, susijusiomis su advokato veikla.
Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti su klientu. Advokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai.
Advokatas neturi teisės: atlikti veiksmų, kuriuos draudžia Advokatūros įstatymas; veikti byloje neatsižvelgdamas į ginamojo valią, išskyrus atvejus, kai yra įsitikinęs, kad šis neteisingai prisiima kaltę; jeigu klientas prisipažįsta kaltas, advokatas, įvertinęs visus įrodymus ir pagrįstai manydamas, kad kliento veiksmuose yra kitos, lengvesnės nusikalstamos veikos požymių, turi jam tai paaiškinti. Klientui, nesutinkančiam su advokato nuomone ir argumentais bei pasirinkta gynyba, advokatas privalo paaiškinti galimybę atsisakyti advokato paslaugų; ginti tokius kliento interesus, kurie verčia imtis neteisėtų gynybos priemonių ir būdų; pripažinti ginamojo kaltę, kai šis ją neigia, arba kitaip veikti prieš kliento interesus gindamas jį ar atstovaudamas jam teisme, valstybės arba savivaldybių institucijose ar kitose organizacijose.
Advokato veiklos garantijos
Advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.
Atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.
Draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams.
Krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Lietuvos advokatūra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos advokatūros įgaliotų advokatų sąrašą. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais.
Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys.
Kad advokatas tapo įtariamuoju ar kaltinamuoju arba kad atlikti proceso veiksmai, turi būti pranešta Lietuvos advokatūrai.

Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka susitikti su advokatu, kuris yra sulaikytas ar suimtas.

VI. ADVOKATŲ SAVIVALDA

Lietuvos advokatūra
Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra.
Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra. Jos buveinė yra Vilniuje.
Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų nustatyta tvarka.
Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai.
Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių.
Lietuvos advokatūros funkcijos
Lietuvos advokatūros funkcijos yra šios:
1) koordinuoti advokatų veiklą;
2) atstovauti advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;
3) rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;
4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą;
5) organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą;
6) koordinuoti advokatų teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
7) kitos šiame Įstatyme nustatytos funkcijos.
Lietuvos advokatūra gali atlikti ir kitas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatytas funkcijas.
Lietuvos advokatūros organai
Lietuvos advokatūros organai yra:
1) visuotinis advokatų susirinkimas;
2) advokatų taryba;
3) Advokatų garbės teismas;
4) revizijos komisija.
Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organo, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys, renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Visuotinis advokatų susirinkimas.
Visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas.
Visuotinis advokatų susirinkimas:
1) nustato advokatų tarybos bei revizijos komisijos narių skaičių;
2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją, tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;
3) tvirtina metinę advokatų tarybos veiklos apyskaitą ir sąmatą;
4) priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, kurį teisingumo ministras skelbia „Valstybės žiniose“. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą, jeigu jis prieštarauja šiam Advokatūros įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti Lietuvos advokatų etikos kodeksą gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
5) advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį;
6) tvirtina Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką;
7) priima sprendimus steigti, pertvarkyti, reorganizuoti, likviduoti viešąsias įstaigas, kurios teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
8) sprendžia kitus Lietuvos advokatūros įstatuose numatytus klausimus.
Advokatų taryba
Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų trejiems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip aštuonerių metų advokato veiklos stažą. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos vaidmuo auga ir funkcijos plečiasi kartu su pačios advokatūros sparčia tiek kiekybine, tiek kokybine sklaida. 1994-2006 m. sausio 1 d. laikotarpiu advokatų skaičius išaugo nuo 368 iki 1488. Tai liudija Lietuvos advokatūros perspektyvas, jos jaunėjimo tendencijas. Atsižvelgdama į minėtus faktus, dinamišką ir permanentinę teisinės aplinkos kaitą, Lietuvos advokatūros advokatų taryba ypatingai didelį dėmesį skiria profesiniam advokatų tobulėjimui, jų veiklos efektyvinimui, Lietuvos advokatūros dalyvavimui ir integracijai pasaulio ir Europos advokatų organizacijose. Siekiama išlaikyti pagarbą profesinei etikai, užtikrinančiai visuomenės pasitikėjimą savo atstovais teisinėms problemoms spręsti. Advokatų tarybos misija – būti advokatūros savivaldos institucija, siekiančia optimalaus balanso tarp saugotinų advokatūros tradicijų ir šiuolaikinių jos poreikių bei lūkesčių, efektyviai moderuojant jos veiklą ir užtikrinant teisinės gynybos prieinamumą bei kokybę.

Advokatų garbės teismas
Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių.
Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:
1) tris narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas;
2) du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.
Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – treji metai.
Revizijos komisija. Revizijos komisija yra Lietuvos advokatūros priežiūros organas, tikrinantis Lietuvos advokatūros finansinę veiklą.
Advokato ir advokatūros organų santykiai.
Advokato ir advokatūros organų santykiai grindžiami abipuse pagarba ir geranoriška pagalba. Advokatas, išrinktas į bet kuriuos advokatūros organus, privalo dalyvauti jų darbe, posėdžiuose, konferencijose, susirinkimuose ar kitokiuose renginiuose. Apie tai, kad dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti, advokatas privalo laiku informuoti advokatūros organą. Advokatas privalo vykdyti advokatūros organų sprendimus ar nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti advokatūros organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti ir paaiškinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis. Jeigu advokatūros organas (jo vadovas) kreipiasi į advokatą kokiu nors klausimu ar prašo paaiškinti aplinkybes, susijusias su advokato profesine veikla, advokatas privalo per rašte nurodytą terminą pateikti paaiškinimą.

IŠVADOS

1. Pagrindinis advokato veiklos principas – jo laisvė ir nepriklausomumas.
2. Advokato vaidmuo pagarba teisinei valstybei pagrįstoje visuomenėje yra ypatingas, nes jis turi tarnauti teisingumo interesams ir asmenims, kurių teises ir laisves jam patikėta įgyvendinti ir ginti.
3. Advokatas privalo vengti veiksmų, kurie pakenktų jo nepriklausomumui, o siekdamas įtikti savo klientui, teismui ir tretiesiems asmenims, jis turi stengtis nediskredituoti savo profesijos.
4. Socialinis teisinis advokatūros – ypač svarbios Lietuvos teisinės sistemos grandies – potencialas yra labai didelis, ypač kontroliuojant teisėtumo principo realizavimą socialinėje praktikoje, ugdant visuomenės ir piliečių teisinę kultūrą, skatinant socialinę ekonominę valstybės pažangą bei jos teisinių pamatų stiprinimą.
5. Sudėtingos ir atsakingos advokato funkcijos sukuria jam aukštus profesinio ir moralinio pobūdžio reikalavimus tiek teikiant klientui patarimus, tiek vedant jo bylą teisme.
6. Pretendentas į advokatūrą turi būti puikiai pasirengęs savarankiškam darbui įgyvendinant ir ginant kliento jam patikėtas teises ir laisves, ypač sudėtingomis šių dienų socialinių pokyčių, rinkos ekonomikos ir apskritai paaštrėjusių žmonių konfliktų, susvetimėjimo bei valstybės menkai kontroliuojamos konkurencijos sąlygomis.
7. Advokatūros svarbą išreiškia Konstitucijoje įtvirtinta asmeniui garantuojama teisė į gynybą. Vadinasi svarbu, jog toji Konstitucijos garantuojama teisė būtų įgyvendinama kokybiškai. Šiuo atveju advokatūrai tenka svarbus vaidmuo, kadangi ji koordinuoja advokatų profesinę veiklą ir teikiamą garantuojamą teisinę pagalbą.
8. Lietuvos teisinėje sistemoje advokatūra turi nepriklausomą statusą. Advokatūros nepriklausomumas suprantamas kaip galimybė savo vidaus klausimus spręsti nesikišant valstybei bei kitoms valstybės valdžioms. Vykdydama savivaldą advokatūra vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Advokatūros įstatymu, įstatais ir kt.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Balnienė E. Lietuvos Advokatūros teisinės padėties raida. Teisė, 2005. Nr. 56
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija. www.lrs.lt
3. Advokatūros įstatymas.http://www3.lrs.lt/
4. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. www.lrs.lt
5. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. www.lrs.lt
6. Lietuvos advokatų etikos kodeksas. http://www.advoco.lt/
7. Lietuvos Advokatūros Statutas.http://www3.lrs.lt/
8. Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas. http://www.advoco.lt/
9. http://www.advoco.lt/
10. “Lietuvos advokatūra”. 2005 m. Nr. 2, http://www.advoco.lt/
11. 10.“Lietuvos advokatūra”. 2005 m. Nr. 1, http://www.advoco.lt/

Leave a Comment