Viešojo administravimo leidžiami aktai. Teisėtumo ir teisingumo principai.

Untitled

Viesojo admin. Leidziami aktai

Viešojo administravimo (administracinis) teisės aktas – tai rašytinis teisinis dokumentas. Išleidžiant administracinį aktą visada atsiranda tam tikros teisinės pasekmės, t.y. teisės ir pareigos viešojo administravimo santykių dalyviams; Viešojo administravimo (administracinis) teisės aktas išleidžiamas laikantis griežtai nustatytos procedūros. Priimant ir išleidžiant viešojo administravimo teisės aktus reikia vadovautis reglamentuose patvirtintais teisiniais standartais, kuriais nustatoma valdymo akto projekto parengimo, derinimo, svarstymo, ekspertinio vertinimo, patvirtinimo, registravimo ir išleidimo tvarka ir pan. Bendrų teisinių standartų kol kas nėra patvirtinta, todėl tenka vadovautis žiinybinio pobūdžio taisyklėmis (pvz., tokios taisyklės yra numatytos LietuvosRespublikos Vyriausybės darbo reglamente); Apibendrinant viešojo administravimo (administracinio) teisės akto požymius, galima teigti, kad viešojo administravimo (administracinis) teisės aktas – tai turintis valdingą pobūdį teisės aktas, kuriame reguliuojami valdymo santykiai arba sprendžiami konkretūs administraciniai ginčai (bylos), nustatomas valdymo subjektų teisinis statusas, išleidžiamas kompetentingų viešojo administravimo institucijų (pareigūnų) nustatyta procedūra (valdymo proceso rėmuose) siekiant pasiekti valdymo tikslus, išspręsti valdymo uždavinius ir įgyvendinti valdymo funkcijas.

1.Viešojo administravimo teisės aktams būdingas įstatymų lydimasis pobūdis, t.y. jis išleidžiamas reemiantis įstatymu ir įgyvendinant įstatyme įtvirtintas nuostatas.

2. Įstatymas yra aukščiausias teisinę galią turintis teisės aktas, priimamas įstatymo leidžiamosios (atstovaujamosios) institucijos (Seimo arba Parlamento) arba referendumo būdu, remiantis nustatytos procedūros. Įstatymas užima ypatingą vietą bendroje teisės aktų sistemoje, nes jo vaidmuo teisinio re

eguliavimo mechanizme yra vyraujantis. Siaurąja prasme, viešojo administravimo teisės aktus priima viešojo administravimo institucijos (pareigūnai), įgyvendindamos vykdomąją ir tvarkomąją veiklą.

Viešojo administravimo teisės aktai ir nevyriausybinių organizacijų leidžiami teisės aktai.

Nevyriausybinių organizacijų leidžiami lokaliniai teisės aktai neturi valdingo charakterio, todėl jiems nėra taikomi viešojo administravimo teisės aktams būdingi požymiai. Kai kuriais atvejais, valstybė įstatymoar kito teisės akto pagrindu nevyriausybinėms organizacijoms paveda (deleguoja) atlikti viešojo administravimo funkcijas valstybės vardu. Iš to seka, kad nevyriausybinių organizacijų aktai įgauna valdingą reikšmę.
2. Nevyriausybinių organizacijų leidžiami teisės aktai yra skirti sureguliuoti organizacijos veiklą, jie privalomi tik šių organizacijų nariams ir galioja konkrečios nevyriausybinės organizacijos viduje (in local).
3. Nevyriausybinių organizacijų leidžiamų teisės aktų teisėtumas užtikrinamas pačios organizacijos vidiniu kontrolės mechanizmu ir teisinėmis priemonėmis.
Viešojo administravimo teisės aktų skirtumai nuo ciivilinių sutarčių. kitas teisės aktas, nuo kurio svarbu atriboti administracinį aktą, yra civilinis sandoris. pastaruoju metu, administracinės teisės teorijoje kaip viena iš viešojo administravimo (administracinių) teisės aktų formų yra administraciniai- teisiniai sandoriai. administracinius aktus nuo civilinių sandorių (sutarčių) galima atskirti pagal šiuos kriterijus:
1. Civilinė sutartis (sandoris) patvirtinama dviejų ar daugiau asmenų (šalių) tarpusavio susitarimu laisvanoriška valia. Tuo tarpu, administracinis aktas priimamas vienašališkai, nepriklausomai nuo antros šalies sutikimo, t.y. teisės subjekto, kuriam adresuojamas administracinis aktas, pageidavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3 str. numato, ka

ad valstybinio valdymo (administraciniai) aktai gali būti kaip pagrindas kilti civilinėms teisėms ir pareigoms.
2. Sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas užtraukia teisinę (deliktinę) atsakomybę, kuri reguliuojama civilinės teisės normomis, o nevykdant administraciniame akte įtvirtintų reikalavimų – taikomos administracinio poveikio (prievartos) priemonės įstatymų nustatyta tvarka.
3. Skirtingas civilinio sandorio ir administracinio akto tikslas. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą, privalo numatyti kokiam tikslui jis skiriamas, t.y. ar atitinka įstatyme numatytam tikslui. Priešingai, įstatymai ir tie patys administraciniai aktai negali nustatyti ir numatyti kiekvieno asmens sudaromo civilinio sandorio tikslo, tačiau tai ir nebūtina, nes civilinės teisės normos reguliuoja civilinius – teisinius santykius pagal vienarūšius visuomeninius santykius.

Viešojo administravimo institucijų aktų klasifikacija
Viešojo administravimo institucijų aktai yra įvairūs. Jie turi tam tikrų specifinių tik jiems būdingų požymių, pagal kuriuos jie gali būti klasifikuojami remiantis įvairiais kriterijais. Teisinėje literatūrojedažniausiai valdymo aktai klasifikuojami taip:
1) pagal juridines savybes,
2) veikimą erdvėje,
3) aktus priimančių institucijų kompetencijos pobūdį,
4) aktus priimančias institucijas ir 5) išraiškos formas.
Pagal juridines savybes viešojo administravimo aktai skirstomi į
1) norminius
2) individualius (administracinius) aktus.
Norminis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

Teisėtumo ir teisingumo principai

Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita

ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio

priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui

ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi

varžyti

asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti,

be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant

interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo

nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno

asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus.

Teisėtumo principas. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindu yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). 2. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. 3. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 4. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Iš įstatymui ir teisei visi lygūs galima išvesti teisėtumo principą, audiatur et altera pars (tebūnie išklausyta ir antroji pusė) principą.

Leave a Comment