Gyvsidabris

]

,,Gyvsidabris”

Turinys:

Metalo ir jo lydinių atomo sandara

Paplitimas gamtoje

Gavimas

Fizikinės ir cheminės savybės

Metalo jono reikšmė žmogaus organizme

Metalo lydinių arba junginių sudėtis ir panaudojimas

Skiltis – tai įdomu

Informaciniai šaltiniai

Metalo ir jo lydinių atomo sandara:

Gyvsidabris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Hg, eilės numeris 80. Blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas. Garuoja temperatūroje, aukštesnėje, nei -38,8 laipsniai C, verda prie +356.73 °C. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė. Geras elektros laidininkas.

Gyvsidabrio chloridai :

Gyvsidabrio ir chloro junginiai. Vienvalenčio gyvsidabrio chloridas, Hg2Cl2, kitaip – kalomelis. Gyvsidabrio dichloridas, sublimatas, HgCl2 bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas iš gyvsidabrio sulfato HgSO4 ir natrio chlorido arba gyvsidabrį veikiant chloru. Yra dezinfekuojanti priemonė, katalizatorius org. sintezėje; iš jo gaunami kiti gyvsidabrio junginiai.

Gyvsidabriooksidai:

HgO, Hg2O, HgO2, gyvsidabrio ir deguonies junginiai. Gyvsidabrio oksidas, HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni (spalva priklauso nuo smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta. Kaitinamas skyla į gyvsidabrį ir deguonį. Gaunamas iš gyvsidabrio nitrato. Vartojamas kaip oksidatorius, chem. analizėje, org. sintezėje, medicinoje. Iš jo gaminamos apsauginės laivų korpusų dangos. (Di)gyvsidabrio oksidas, Hg2O, juodi labai nepatvarūs milteliai. Gyvsidabrio peroksidas, HgO2, raudoni milteliai, iš kurių lengvai atskyla deguonis.

Gyvsidabris reaguoja su visais metalais, net su auksu, sudarydamas lydinius, vadinamus amalgamomis. Amalgama susidaro metalui ištirpus gyvsidabryje. Amalgamacijos procesas naudojamas jau šimtmečius, siekiant išskirti auksą, sidabrą, kitus tauriuosius metalus iš rūdų. Taip pat amalgamomis buvo naudojamos kaip vienas iš būdųdengti dirbinius tauriaisiais metalais, tačiau tai yra labai nuodingas technologinis procesas (pakaitintą sidabruojamą, auksuojamą ar pan. Daiktą reikia palaikyti amalgamoje, vėliau gyvsidabrį išgarinti. Tokiu būdu ant daikto lieka plonas tauriojo metalo sluoksnis). Geležis su gyvsidabriu amalgamų nesudaro, todėl gyvsidabrį galima vežioti geležinėje taroje. Stomatologų naudojamą amalgamą sudaro 70% gyvsidabrio ir 30% vario.

Paplitimas gamtoje:

Gyvsidabris – tai retas metalas, Žemėje jo yra nedideli kiekiai. Gamtoje labai išsisklaidęs ir telkiasi sulfidinėse rūdose. Gyvsidabrio sulfidinių rūdų ir gyvsidabrio randama Ispanijoje, Kinijoje, Italijoje, Ukrainoje, JAV, Š.Kaukaze, Užkaukazėje, Jakutijoje, Vid.Azijoje, Altajuje. Cinoberis ( gyvsidabrio rūda ) susidaro šalia naujų vulkaninių uolienų ir karštų versmių. Labai retai kai kuriose uolienose pasitaiko gryno gyvsidabrio lašelių. Šiek tiek gyvsidabrio randama atmosferoje, dirvoje, vandenyje, jis gali kauptis gyvūnų ir žmonių organizmuose. Žemėje yra ~ 500000 t gyvsidabrio rūdos išteklių. Svarbiausias gyvsidabrio rūdos metalas – cinoberis HgS. Žinomi dar 26 reti gyvsidabrio mineralai; svarbesnieji:

timanitas HgSekoloradoitas HgTemontroiditas HgOkalomelis Hg2Cl2livingstonas HgSb4S7

korderoitas Hg3S2Cl2

Gyvsidabrio rūda turinti ~ 1% gyvsidabrio, laikoma sodria, 0,2 – 0,3% – paprasta, 0,02 – 0,06% – skurdžia. Rūdoje būna stibio, vario, švino, cinko, volframo, aukso, sidabro priemaišų; arsenas žalinga priemaiša.Grynas gyvsidabris gaunamas pirometalurginiu būdu – deginant cinoberį: HgS + O2 àHg + SO2 arba hidrometalurginiu būdu – elektrolizuojant HgS, ištirpintą šarminiame natrio sulfido tirpale.

Gavimas:

Tirpsta azoto ir karštoje koncentruotoje sieros rūgštyse, taip pat ir karališkajame

vandenyje. Tirpina daugelį metalų ir virsta amalgama. Gaunamas pirometalurginiu būdu – deginant cinoberį: HgS+O2gHg+SO2 arbahidrometalurginiu būdu – elektrolizuojant HgS, ištirpintą šarminiame natrio sulfido tirpale. Gyvsidabris yra katalizatorius organinėje sintezėje, šaldymo agentas plutonio reaktoriuose. 

Fizikinės ir cheminės savybės:

Gyvsidabrio fzikinės savybės: Gyvsidabris – tai sidabrinis, baltas, sunkusis metalas, chemiškai atsparus, neaktyvus, sunkiai atiduodantis savo elektronus, netirpstantis vandenyje. Jis yra vienintelis metalas, išliekantis skystas kambario ir net žemesnėje temperatūroje. Kai aplinkos temperatūra 0 oC ir daugiau, metalinis gyvsidabris garuoja – virsta gyvsidabrio garais. Jo lydymosi temperatūra labai žema ( -38,87 oC ), o virimo aukšta (357 oC). Gyvsidabris sunkiausias iš visų skysčių ( net 7 kartus sunkesnis už orą, ir 13,6 karto sunkesnis už vandenį ). Jo tankis 13,59 g/cm3 . Tai labai nuodingas ir judrus metalas. Gyvsidabris neišstumia H2 iš rūgščių. Jį nukenksmina sieros ir aliuminio milteliai. Nors gyvsidabris netirpsta vandenyje bet yra jo junginių, kurie gerai tirpsta vandenyje sudarydami labai nuodingus hidratus. Dauguma gyvsidabrio junginių yra kovalentiniai. Gyvsidabrio halidai (išskyrus HgF2)vandeniniuose tirpaluose yra tik silpnai jonizuoti. 

Cheminės gyvsidabrio savybės:a) sąveika su vieninėmis medžiagomis:Gyvsidabris nelabai linkęs jungtis su deguonimi. Oksidas HgO yra termiškai nepatvarus. Tačiau gyvsidabris reaguoja su siera, vandeniliu, selenu, telūru ir halogenais:Hg + S à HgS gyvsidabrio (I) sulfidas Hg + H2 à HgH2 gyvsidabrio (II) hidridasHg + Se à HgSe gyvsidabrio (II) selenidasHg + Te à HgTe gyvsidabrio (II) telūridasHg + 2I à HgI2 gyvsidabrio (II) jodidasHgI2 + Hg à Hg2I2 gyvsidabrio (I) jodidasHg + 2Br à HgBr2 gyvsidabrio (II) bromidasHgBr2 + Hg à Hg2Br2 gyvsidabrio (I) bromidasHg + 2F à HgF2 gyvsidabrio (II) fluoridasHgF2 + Hg à Hg2F2 gyvsidabrio (I) fluoridasHg + Cl2à HgCl2 gyvsidabrio (II) chloridasHgCl2 + Hg à Hg2Cl2 gyvsidabrio (I) chloridasb) sąveika su sudėtinėmis medžiagomisGyvsidabris nereaguoja su rūgštimis,nes neišstumia vandenilio iš jų. 

Gyvsidabrio savybės:• sidabrinis, baltas• sunkusis metalas• chemiškai atsparus• neaktyvus• netirpsta vandenyje• skystasis metalas ( sunkiausias iš visų skysčių )• garuoja ir kambario temperatūrojeGyvsidabris ir jo junginiai naudojamas matavimo prietaisuose, medicinoje, elektrodų gamybai, farmacijos gaminiams, fungicidams , dezinfekuojančioms priemonėms, organinėje sintezėje, pigmentams ir t.t.Gyvsidabris nelabai linkęs reaguoti su deguonimi, tačiau reaguoja su siera, telūru, selenu, vandeniliu ir halogenais.Gyvsidabris neišstumia H2 rūgščių.

Metalo jono reikšmė žmogaus organizmui:

Apsinuodijimas:

Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno sudužusio medicininio termometro. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu. Ūminių apsinuodijimų pasitaiko labai retai (avarijų metu), kai gyvsidabrio garų koncentracija ore 10-15 kartų viršija maksimaliai leistiną (0,01 mg/m³).

Toksinis poveikis:

Gyvsidabrio toksinis veikimas priklauso nuo baltymų sulfhidriliniųgrupių (SH) blokavimo, kuris sutrikdo fermentų veiklą. Fermentų inaktyvavimas sukelia įvairų organizmo sistemų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, pažeidimus. Gyvsidabris yra protoplazmos nuodas, padidina nervinių ląstelių dirglumą, dėl to jos greitai išsenka. Organiniai gyvsidabrio junginiai yra daug nuodingesni už neorganinius ir už laisvą metalą. Kai kurie mikroorganizmai paverčia gyvsidabrį metilgyvsidabrio (CH3Hg+) junginiais, kurie kaupiasi žuvyje ir kituose vandens organizmuose. Gyvsidabris gali patekti į organizmą per odą, virškinimo traktą, per kvėpavimo takus (įkvepiant). Daugiausia apsinuodijama per kvėpavimo takus.

Pirmoji pagalba: Pastebėjus pirmuosius apsinuodijimo gyvsidabriu požymius, reikia gerti vandens su aktyvuota anglimi (1-2 šaukštai aktyvuotos anglies 1 stiklinei vandens), vandens su kiaušinio baltymais (2 kiaušinio baltymai1 stiklinei vandens) arba 5-6 kiaušinius su 0,5 l pieno ir stengtis viską išvemti. Apsinuodijusius būtina kuo greičiau nugabenti į gydymo įstaigą.

Metalo lydinių arba junginių sudėtis ir panaudojimas:

Gyvsidabrio junginiai:

Kai kurie gyvsidabrio junginiai:

Gyvsidabrio(I) chloridas (kalomelis);

Gyvsidabrio(II) chloridas (labai nuodingas);

Gyvsidabrio fulminatas (naudojamas kaip detonatorius);

Gyvsidabrio(II) oksidas;

Gyvsidabrio(II) sulfidas (cinoberis);

Gyvsidabrio(II) selenidas (puslaidininkis);

Gyvsidabrio(II) telūridas (puslaidininkis);

Gyvsidabrio kadmio telūridas bei gyvsidabrio cinko telūridas, naudojami infraraudonojo spinduliavimo detektoriuose.

Organiniai junginiai – metilgyvsidabris (pavojingas katijonas [CH3Hg]+, būdinga bioakumuliacija) ir dimetilgyvsidabris ((CH3)2Hg, labai nuodingas)

2007 m. rugsėjo mėn. atrastas gyvsidabrio fluoridas HgF4, pirmasis žinomas gyvsidabrio junginys kur gyvsidabris turi (IV) oksidacijos laipsnį.

Gyvsidabrio panaudojimo sritys susijusios su jo metališkumu, skystumu ir dideliu tankiu. Gyvsidabris naudojamas termometruose, barometruose, manometruose, gyvsidabriniuose elektros srovės lygintuvuose, dujų slėgio reguliatoriuose, elektros grandinių rėlėse ir jungikliuose, densitometruose, Vestono elementuose, poliarografuose, gyvsidabrio lempose, lygintuvuose, gyvsidabrio ventiliuose. Gyvsidabris yra katalizatorius organinėje sintezėje, šaldymo agentas plutonio reaktoriuose. Gyvsidabriniai elektrodai naudojami aktyviųjų metalų gamybai elektrolizės būdu.Labai įdomus yra HgS junginys, pasižymintis puslaidininkėmis savybėmis. Dailininkai naudoja HgS pigmentus dažams gaminti. HgO yra naudojamas poliravimo medžiagoms, sausiesiems elementams, dezinfekuojantiems dažams, fungicidams, pigmentams. HgCl2 yra naudojamas gyvsidabrio junginių gamybai, dezinfekuojančioms priemonėms, fungicidams, insekticidams, medienos apsaugai nuo puvimo.Hg2Cl2 yra naudojamas elektrodams, farmacijos gaminiams, fungicidams.Gyvsidabris plačiai naudojamas medicinoje. Gyvsidabrio preparatai, vartojami dažniausiai kaip antiseptikai ir kaip priemonė skysčių pertekliui iš organizmo šalinti. Patogeniniams mikroorganizmams odoje ir gleivinėse naikinti vartojamas gyvsidabrio dichloridas (sublimatas), gyvsidabrio cianidas ir oksicianidas, gyvsidabrio amidochloridas ir geltonasis gyvsidabrio oksidas. Gyvsidabrio organinio junginio diocido tirpalais sterilizuojami chirurginiai instrumentai. Gyvsidabrio dijodidu ir pilkuoju gyvsidabriotepalu kartais gydomas sifilis. Gyvsidabrio organiniai junginiai merkuzalis, promeranas ir novuritas skatina šlapimo išsiskyrimą.

Gyvsidabrio panaudojimas:

Gyvsidabrio lempa :

Dujinio išlydžio šviesos šaltinis, kurio balionas prileistas gyvsidabrio garų ir inertinių dujų. Gyvsidabrio lempos balione gali būti ir volframinis kaitinimo siūlelis, pagerinantis gyvsidabrio lempos spektrą. Gyvsidabrio lempos spinduliavimo spektras apima matomąją šviesą, ultravioletinius ir dalį infraraudonųjų spindulių. Įvairesniam spektrui gauti vidinis gyvsidabrio lempos paviršius apipurškiamas liuminoforu, į gyvsidabrio garus pridedama jodidų, natrio, talio ir kt. medžiagų. Galingesnės gyvsidabrio lempos aušinamos paprastai vandeniu. Gyvsidabrio lempos naudojamos gatvių ir plentų apšvietimui, medicinoje (t. y. „Kvarcinė“ lempa), kino technikoje, buityje.

Skiltis tai įdomu:

Kažkada gyvsidabris buvo laikomas pagrindiniu alchemijos ir burtų elementu, garsėjo kaip mirtinas nuodas ir itin stiprus vaistas. Gyvsidabris būdavo nepakeičiamas metalas veidrodžių, termometrų ir svarstyklių gamyboje.

1937 metais pasaulinėje Paryžiaus parodoje buvo pristatytas „Gyvsidabrio šaltinis“ – fontanas su judančia skulptūra, kuriame tryško gyvsidabris, o ne vanduo. Musulmoniškoje Ispanijos dalyje būdavo įrengiami gyvsidabrio baseinai, kad kalifai juose galėtų išvysti savo atspindį. Gyvsidabris yra 13,5 kartų tankesnis nei vanduo, todėl nesvarbu, kad šis metalas yra skystos būsenos: įšokę į tokį baseiną,garantuotai susilaužytumėte kaulus.

XIX amžiuje gyvsidabris būdavo naudojamas fetrinių skrybėlių gamyboje. Siekiant išgauti matinį efektą, gyvūnų odos būdavo užmerkiamos švino nitrato tirpale. Gamybos procese išsiskyrę nuodai taip pažeisdavo darbininkų smegenis, kad skrybėlininkai tapo nuolatiniai psichiatrijos ligoninių klientai. Šiek tiek kvaištelėjusį nuo gyvsidabrio garų Skryblių apysakoje „Alisa stebuklų šalyje“ aprašė žymus britų rašytojas Luisas Kerolis.

XIX amžiuje gyvsidabriu būdavo gydoma tuo metu labai paplitusi venerinė liga sifilis. Teigiama, kad jis veikdavokaip primityvi, antibakterinė chemoterapija. Gyvsidabris būdavo vartojamas išoriškai ir į vidų. Net šiuolaikiniai homeopatai mažas švino dozes skiria pacientams, sergantiems šia liga. Tradicinėje medicinoje ši liga gydoma antibiotikais.

Infromaciniai šaltiniai: http://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvsidabris

https://mokslai.lt/referatai/referatas/gyvsidabri-4-puslapis3.html

http://www.diena.lt/naujienos/mokslas-ir-it/gyvsidabrio-oksidai-praplecia-superlaidininku-pazinima-347327

https://mokslai.lt/referatai/referatas/atomo-sandar-3-puslapis3.html

https://mokslai.lt/referatai/referatas/gyvsidabri-2-puslapis3.html

https://mokslai.lt/referatai/referatas/gyvsidabri-4-puslapis3.html

http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/12/12gy.html

http://www.priekavos.lt/gyvsidabris-stebuklingas-ir-labai-nuodingas-skystasis-metalas/

www.chf.vu.lt www.lt.wikipedia.orgwww.utenosvsc.lt/gyvsidabris.html www.ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/12/12gy.htmlwww.europe.eu.int www.webelements.co