TURINYS
ĮVADAS 31. JURIDINIS ASMUO 41.1. Juridinio asmens sąvoka ir požymiai 41.2. Juridinio asmens pavadinimas 61.3. Juridinio asmens dalyvis 71.4. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas 81.5. Juridinio asmens steigimo tvarka 91.6. Juridinio asmens pasibaigimas ir reorganizavimas 101.7. Juridinio asmens bankrotas 112. JURIDINIŲ ASMENŲ RŪŠYS 143. PRIVATIEJI JURIDINIAI ASMENYS 163.1. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys 173.2. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys 173.2.1. Individualios įmonės 173.2.2. Ūkinės bendrijos 183.3. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės 183.3.1. Akcinės bendrovės 183.3.2. Kooperatinės bendrovės 193.3.3. Žemės ūkio bendrovės 194. VEŠIEJI JURIDINIAI ASMENYS 204.1. Viešųjų juridinių asmenų rūšys 214.2. Valstybės ir savivaldybės įmonės 224.3. Valstybės ir savivaldybių įstaigos kaip juridiniai asmenys 234.4. Visuomeninės organizacijos, politinės partijos ir profsąjungos 254.4.1. Visuomeninės organizacijos 254.4.2. Politinės partijos 264.4.3. Profesinės sąjungos 27IŠVADOS 28LITERATŪROS SĄRAŠAS 29ĮVADASCivilinė teisė – tai teisės šaka, reglamentuojanti vienas nuo kito teisiškai nepriklausomų fizinių ir juridinių asmenų santykius. Lietuvos civilinis kodeksas reglamentuoja civilinius santykius: asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius, kitokius asmeninius neturtinius santykius, darbo santykius, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Kodeksas buvo priimtas 2000 m. liepos 18 d., patvirtintas LRS Civilinio kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (Nr. VIII-1864). Įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. (išskyrus kai kurias išimtis). Šis kodeksas vienas naujausių bei moderniausių civilinės teisės kodeksų pasaulyje, sudarytas iš 6 knygų. Privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis reglamentuoja antroji knyga „Asmenys“. Šiuo teisės šaltiniu ir remiuosi rašydama apie juridinius asmenis. Taip pat civilinis kodeksas yra pagrindinis teisinis šaltinis, kuriuo remiasi autoriai paminėti literatūros sąraše (p. 29).
Darbo tikslas – aptarti juridinius asmenis bendrai bei smulkiau apžvelgti viešuosius ir privačiuosius juridinius asmenis.
Darbo uždaviniai:• Apžvelgti juridinio asmens požymius;• Apibrėžti juridinio asmens sąvoką ir nustatyti jam keliamus reikalavimus;• Išsiaiškinti reikalavimus, keliamus juridinio asmens pavadinimo sudarymui;• Apibrėžti juridinio asmens dalyvį;• Aptarti juridinių asmenų teisnumą ir veiksnumą;• Išsiaiškinti juridinio asmens steigimo tvarką, pasibaigimą bei bankrotą;• Aptarti juridinių asmenų rūšis;• Apibrėžti privačiuosius juridinius asmenis bei aptarti jų rūšis;• Išsiaiškinti, viešųjų juridinių asmenų sąvoką bei apžvelgti kai kurias jų rūšis.
Metodika: mokslinės literatūros.
JURIDINIS ASMUO1.1. Juridinio asmens sąvoka ir požymiai(Civilinio kodekso 2.33 str.)
1. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Komentuojamo straipsnio pirmoje dalyje nurodyti juridinio asmens požymiai, pagal kuriuos juridinis asmuo yra atribojamas nuo kitokių žmonių susivienijimų. Juridinio asmens požymiai gali būti pirminiai ir išvestiniai. Pirminiai požymiai apibrėžia juridinį asmenį. Išvestiniai požymiai papildo, detalizuoja pirminius juridinio asmens požymius. Išvestinių požymių raiška gali būti įvairi – tai priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Juridinio asmens pirminiai požymiai yra organizacinis vieningumas, civilinis teisnumas ir veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Susivienijimas gali būti laikomas juridiniu asmeniu tik esant visiems išvardytiems pirminiams požymiams. Kai kurie susivienijimai gali turėti vieną ar keletą, tačiau ne visus juridinio asmens požymius, pavyzdžiui, įmonės gali turėti kolektyvo atstovus, tarybą ir pan. Juridinio asmens filialui gali būti būdingas tam tikras organizacinis vieningumas ir civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas bei kita. Tačiau tokie susivienijimai nebus laikomi juridiniais asmenimis, nes jie neturi visų pirminių juridinio asmens požymių. Juridiniu asmeniu nelaikomas ūkininko ūkis (1999 m. gegužės 4 d. Ūkininko ūkio įstatymo 3 str.). Ūkininko ūkio pagrindas – ūkininko žemės ūkio veikla. Tai fizinio asmens veikla, kuriai nereikia organizacinės struktūros.Advokatūros įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokatų kontora nėra juridinis asmuo. Advokatų kontora turi pavadinimą, tam tikrą struktūrą, tačiau jei nebūdinga veiksnumas ir teisnumas (advokatas pats draudžia civilinę atsakomybę ir atsako už padarytą žalą, sudaro sutartis su klientais). Advokatų kontora yra advokatų, sudariusių partnerystės sutartį, visuma. Partnerystės sutarties tikslas – bendrai praktikuoti. Advokatų kontoros yra kvazijuridiniai asmenys – t.y. asmenys, kuriems būdinga organizacinis vieningumas ir savo pavadinimas. Juridiniai asmenys taip pat nėra notarų biurai (1992 m. rugsėjo 15 d. Notariato įstatymo 2 str.). Susivienijimai, turintys juridinio asmens požymius, pagal veiklos pobūdį gali būti skirstomi į įmones, įstaigas ir organizacijas. Įmonė – tai susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos jos steigėjams. Įstaiga yra susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse, kurio tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pavyzdžiui, viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kita. Organizacija yra bet kuris kitas susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti (visuomeninė organizacija, politinė partija ir pan.). Organizacinis vieningumas pasireiškia vidine struktūra (susivienijimas turi skyrius, padalinius, valdymo, priežiūros organus, dalyvių susirinkimą ir pan.) ir struktūrinių dalių susijungimu į vieną visumą. Kiekvienas struktūrinis padalinys turi kompetencijos ribas ir sąveikauja su kitu struktūriniu padaliniu nustatyta tvarka. Paprastai kompetencijos ribos ir sąveikos tvarka nurodoma bendrame ar kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos reglamente (pvz., akcinės bendrovės valdybos reglamente). Pagrindinis šaltinis, nustatantis svarbiausių struktūrinių padalinių kompetencijos ribas ir sąveiką, yra steigimo dokumentai.Išvestinis juridinio asmens požymis yra ir atskiras juridinio asmens turtas. Jis leidžia juridiniam asmeniui įgyvendinti tikslus, kuriems jis yra įsteigtas. Turto atskirumas reiškia, kad juridinio asmens turtas apskaitomas atskirai nuo juridinio asmens dalyvių ir steigėjų turto.
Skirtingai nei 1964 m. CK, naujajame Civiliniame kodekse juridinio asmens požymiu nelaikoma savarankiška turtinė juridinio asmens atsakomybė už savo prievoles. Sav…arankiška turtinė juridinio asmens atsakomybė yra tada, kai pagal juridinio asmens prievoles neatsako juridinio asmens dalyviai. Juridinis asmuo, turintis tokį požymį, yra vadinamas ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Juridinio asmens dalyvis, atsižvelgiant į įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose įtvirtintas nuostatas, gali atsakyti arba neatsakyti pagal juridinio asmens prievoles. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybė atsiranda, jeigu juridinio asmens turto nepakanka prievolei įvykdyti, kad ir kokios yra aplinkybės. CK 2.50 straipsnyje nurodyta, kad ribota juridinio asmens civilinė atsakomybė gali išnykti esant tam tikroms aplinkybėms. Ribota civilinė atsakomybė gali išnykti ir pagal sutartį. (1, 2)1.2. Juridinio asmens pavadinimas(Civilinio kodekso 2.39 str.)1. Juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.2. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. 3. Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.4. Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį, arba nuo teisės akto priėmimo, jei taikoma šio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis.5. Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui.
Šiame straipsnyje iš dalies pakartotos 1999 m. liepos 1d. Firmų vardų įstatymų nuostatos. Šis straipsnis taikomas visiems juridiniams asmenims, neatsižvelgiant į teisinę formą. Komentuojamo straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas vienas iš juridinio asmens požymių, t.y. reikalaujama, kad juridinis asmuo turėtų pavadinimą. Pavadinimas leidžia identifikuoti juridinį asmenį ir atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito. Tai yra pagrindinis juridinio asmens pavadinimo tikslas. Juridinio asmens pavadinimas taip pat gali, bet neprivalo suteikti tam tikros informacijos apie patį juridinį asmenį, jo veiklą ir steigėjus. Komentuojamo straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad juridinio asmens pavadinimas yra nuosavybės teisės objektas. Tačiau savininko teisė į jį yra apribota. Savininkas (pats juridinis asmuo) negali juridinio asmens pavadinimo parduoti ar kitaip perduoti kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pavadinime negali būti vartojami keiksmažodžiai ir agresiją skatinantys žodžiai. Taip pat jis negali klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo ar dalyvio buveinės, veiklos tikslo ar teisinės formos. Juridinio asmens pavadinimas negali būti tapatus ar panašus į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Nustatant, ar yra panašumo, būtina atsižvelgti į tai, ar pavadinimas gali klaidinti visuomenę, taip pat į juridinio asmens priskyrimą prie viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų. Ketvirtoje dalyje sakoma, kad juridinio asmens pavadinimas registruojamas kartu su juridiniu asmeniu. Jeigu juridinis asmuo steigiamas priimant teisės aktą, pavadinimas saugomas nuo teisės akto priėmimo, bet ne nuo jo įsigaliojimo. Notaras, tvirtindamas juridinio asmens steigimo dokumentų sutikimą su įstatymų reikalavimais, netvirtina, kad juridinio asmens pavadinimas atitinka jam keliamus reikalavimus. Tačiau manydamas, kad neatitinka, notaras gali, bet neprivalo apie tai informuoti juridinį asmenį arba jo steigėją. (1, 2)1.3. Juridinio asmens dalyvis(Civilinio kodekso 2.45 str.)Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.
Komentuojamame straipsnyje pateikiamas juridinio asmens dalyvio apibrėžimas. Juridinis asmuo yra susivienijimas, vienijantis kitų asmenų interesus ir (arba) kapitalą. Šie asmenys ir yra juridinio asmens dalyviai. Kadangi juridinio asmens požymis yra turto atskirumas, juridinio asmens dalyviai paprastai neišsaugo nuosavybės teisių į turtą, kuris perduodamas juridiniam asmeniui arba perduodamas kitam asmeniui. Sujungti juridinio asmens interesai ir kapitalas turi būti valdoma tam tikru būdu, todėl juridinio asmens dalyviai įgyja tam tikras prievoline teise ir pareigas juridiniam asmeniui arba kitiems dalyviams. Juridinio asmens dalyviai įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias juridinių asmenų teisines formas, vadinami įvairiai, pavyzdžiui, akcinės bendrovės – akcininkas, ūkinės bendrijos – tikrasis narys, narys komanditorius, profesinės sąjungos – narys, visuomeninės organizacijos – narys, valstybinės įstaigos – steigėjas ir t.t. juridinio asmens dalyviai gali būti bet kurie juridiniai ar fiziniai asmenys, taip pat užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Juridinio asmens dalyvių susirinkimas yra juridinio asmens organas. Juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens interesai gali nesutapti. Toks nesutapimas ypač būdingas privatiesiems juridiniams asmenims. Tačiau juridinis asmuo, kaip savarankiškas teisės subjektas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nuo juridinio asmens teisinės formos priklauso ir tai, koks bus jo dalyvio dalyvavimo juridinio asmens veikloje laipsnis bei pobūdis. (1, 2)1.4. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumasJuridinis asmuo (kaip ir fizinis asmuo), kaip civilinės teisės subjektas, apibrėžiamas pagal du požymius: teisnumą ir veiksnumą. Juridinio asmens teisnumą sąlygoja jo įsteigimo tikslai ir paskirtis. Todėl juridinių asmenų teisnumas nėra lygus. Juridinio asmens teisnumą nulemia jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir įstatai (nuostatai). Juose įtvirtinama juridinio asmens veiklos sritis, uždaviniai, kartais įvardijamos svarbiausių sandorių rūšys, kuriuos gali sudaryti juridinis asmuo. Tačiau įstatai nepateikia išsamaus galimų sanodrių sąrašo. Todėl juridinio asmens teisnumas vadinamas specialiuoju. Privačių juridinių asmenų teisnumas yra platesnis nei viešųjų, kadangi pastarieji sukurti valstybės, savivaldybių ir kitų viešųjų funkcijų įgyvendinimui.
Civilinio kodekso 49 straipsnis nustato, kad negalioja tie juridinio asmens sudaryti sandoriai, kurie prieštarauja juridinio asmens tikslams, nurodytiems jo steigimo dokumentuose. Sprendžiant juridinio asmens sudarytų sandorių galiojimo klausimą, reikia atsižvelgti į šias dvi aplinkybes: į juridinio asmens rūšį ir ar juridinio asmens kontrahentas, sudarydamas sandorį, žinojo ir ar galėjo žinoti, kad juridinis asmuo neturi teisės sudaryti tokio sandorio.Viešųjų juridinių asmenų teisnumas siauresnis nei privačių. Jie gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie reikalingi jų funkcijoms bei uždaviniams įgyvendinti. Be to, viešųjų juridinių asmenų kontrahentas, sudarydamas sandorį, žino arba privalo žinoti juridinio asmens teisnumo ribas, nes paprastai žinoma tokio juridinio asmens paskirtis. Privačių juridinių asmenų teisnumas platesnis, jis nėra taip griežtai apibrėžtas, todėl tokio asmens kontrahentas ne visuomet gali žinoti privataus juridinio asmens teisnumo ribas. Į visas šias aplinkybes turi atsižvelgti teismai, spręsdami juridinių asmenų sudarytų sandorių galiojimo klausimus.Juridinio asmens sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai juridinio asmens kontrahentas, sudarydamas sandorį, žinojo arba turėjo žinoti, kad juridinis asmuo neturi teisės sudaryti tokio sandorio.Juridinis asmuo kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą, nes jis neturėdamas veiksnumo negalėtų įgyti teisių ir pareigų, – t.y. negalėtų veikti. Juridinis asmuo įgyja civilines teises ir pasiima civilines pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus (Civilinio kodekso 28 straipsnis). Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai (direktorius, pirmininkas, viršininkas ir pan.) ir kolegialūs (akcininkų susirinkimas, taryba, komitetas ir pan.). Juridinio asmens valią formuoja ir išreiškia jo organai. Organų teises, jų sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato įstatymai ir juridinio įstatai (nuostatai).Organo veiksmai, atlikti neprieštaraujant juridinio asmens įstatams (nuostatams) arba juridinio asmens interesams, laikomi paties juridinio asmens veiksmais. Šių veiksmų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra juridinio asmens teisės ir pareigos. Fizinio asmens atliekami veiksmai pripažįstami juridinio asmens organo veiksmais, jeigu: 1) įstatymas arba juridinio asmens įstatai numato atitinkamą organą ir nustato jo sudarymo (paskyrimo) tvarką bei kompetenciją; 2) juridinio asmens organas (fizinis asmuo) yra išrinktas arba paskirtas įstatymo arba įstatų nustatyta tvarka; 3) jis veikia ne kaip privatus asmuo savo interesus, o kaip juridinio asmens organas juridinio asmens interesais.Jeigu trūksta bent vienos iš sąlygų, tokio asmens veiksmai gali būti vertinami kaip juridinio asmens atstovo veiksmai, jeigu jis turi juridinio asmens įgaliojimą, arba juridinis asmuo tokiems veiksmams pritars vėliau. Jeigu fizinis asmuo tokių įgalinimų neturi, už tokių veiksmų teisines pasekmes atsakingas jis pats.Juridiniai asmenys dažniausiai turi individualius įstatus. Tačiau gali būti patvirtinti bendrieji tam tikros viešųjų juridinių asmenų grupės įstatai (nuostatai). Individualūs juridinio asmens įstatai daugeliu atveju ruošiami ir tvirtinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės… patvirtintais pavyzdiniais įstatais. Juridinio asmens įstatai (nuostatai) nulemia juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. (3)1.5. Juridinio asmens steigimo tvarka(Civilinio kodekso 2.59 str.)Juridiniai asmenys steigiami kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka. Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai.Juridiniai asmenys steigiami šia tvarka:1) potvarkine,2) leidimine,3) pareikštine normatyvine,4) pareikštine.Potvarkinė tvarka. Viešosios teisės juridiniai asmenys steigiami potvarkine tvarka. Kompetetinga valstybinė valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. Antai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 21 straipsnis nustato, kad Vyriausybė prireikus steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas. Savivaldybės taip pat steigia įstaigas, įmones.Pareikštine normatyvine tvarka juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra nustatęs tokių juridinių asmenų steigimo tvarką, tikslus, organizacinę struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas. Tokie juridiniai asmenys atsiranda steigėjų iniciatyva. Kompetetinga institucija patikrina, ar registruojamo juridinio asmens įstatai atitinka įstatymo reikalavimus. Tokia tvarka steigiamos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos. Šia tvarka steigiamos partijos, visuomeninės organizacijos.Pareikštine tvarka steigiamos profsąjungos. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnis numato, kad profesinė sąjunga laikoma įsteigta, kai minimalus įstatymo nustatytas steigėjų skaičius (30 arba 1/5 visų darbuotojų) susirinkime patvirtina įstatus ir išrenka vadovaujančius organus. Tačiau juridiniu asmeniu profesinė sąjunga tampa tik įregistravusi savo įstatus.Juridinių asmenų registracija. Civilinio kodekso 26 straipsnis nustato, kad juridinio asmens teisnumas atsiranda nuo jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo momento, o jeigu įstatai turi būti registruojami – tai j registravimo momento. Tai reiškia, kad nuo nurodyto momento steigiamas juridinis asmuo tampa teisės subjektu, t.y. laikoma įsteigtu.Įmonės įstatai patvirtinami įregistruojant įmonę. Įmones registruoja vietos savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerija, kuri registruoja tik iš valstybės lėšų steigiamas įmones, bendras užsienio ir Lietuvos kapitalo įmones bei užsienio kapitalo įmones. Visuomeninių organizacijų, politinių partijų, labdaros fondų, profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų registraciją atlieka ir įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. (1, 3)1.6. Juridinio asmens pasibaigimas ir reorganizavimasJuridinių asmenų pasibaigimas galimas dviem būdais: reorganizavimo ir likvidavimo. Juridinių asmenų reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Įmonių įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, atskirų įmonių įstatai, kiti teisės aktai.Juridinių asmenų reorganizavimas – tai jų pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtiems ar išlikusiems, bet iš esmės pertvarkytiem juridiniams asmenims. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Galimi jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.
Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.Galimi skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas.Juridinių asmenų reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos priklauso nuo jų rūšies ir įsteigimo tvarkos.Institucija ar valdymo organas, nutaręs likviduoti juridinį asmenį, skiria įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo jų paskyrimo dienos įmonės administracijos vadovas ir kiti jos valdymo organai netenka turėtų įgaliojimų įmonę valdyti. Jų funkcijas atlieka likvidatorius, kuris turi pranešti įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui apie jos statuso pasikeitimą.Likviduojamos įmonės likvidatorius turi iš esmės tokias pat, kaip ir buvęs administracijos vadovas teises ir pareigas. Likviduoto juridinio asmens turtas, sumokėjus mokesčius į biudžetą bei atsiskaičius su kreditoriais ir samdomais darbuotojais, paskirstomas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, arba paskirstomas tarp bendrijos narių, atsižvelgiant į jų pajaminius įnašus, arba perduodamas steigėjui. Po to likvidatorius įformina juridinio asmens likvidavimo aktą, pateikia reikalingus dokumentus, išregistruoja jį iš Juridinių asmenų rejestro, perduoda likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.Apie juridinio asmens likvidavimą turi būti viešai tris kartus paskelbta spaudoje arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui, arba tik kreditoriams atskiru raštu, kad jiems būtų žinoma apie juridinio asmens likvidavimą.1.7. Juridinio asmens bankrotasBankrotas – nemokios įmonės ar viešosios įstaigos būsena, kai įmonei iškelta bankroto byla ar kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Bankroto ir įmonės nemokumo klausimai sprendžiami pagal principus:• Kreditorių turtinių teisių apsaugos;• Įmonių mokumo atkūrimo prioriteto;• Bankrutuojančios įmonės darbuotojų turtinių reikalavimų tenkinimo pirmumo principais.Bankroto procedūros:• Teisminė• Neteisminė.Neteisminė procedūra taikoma tada, kai nutarimui ją taikyti pritaria kreditorių susirinkimas ir jei už ją balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suminė vertė sudaro 4/5 visų turimų turtinių įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Negali būti taikoma tada, jei teismuose iškeltos bylos ir jei iš įmonės išieškoma pagal teismų ar kitus vykdomuosius dokumentus. Neteisminę tvarką gali inicijuoti valdymo organai ar dalyviai, jei galimybė atsiskaityti su kreditoriais nenusimato. Teisminė procedūra yra taikoma tada, kai yra keliama bankroto byla. Bankroto byla gali būti keliama tada, jei:• Įmonė yra nemoki;• Įmonė pasiskelbė, kad negali atsiskaityti su kreditoriais.Nemoki reiškia tai, kada įmonė neatsiskaito su kreditoriais per 3 mėnesius ir jei pradelsti įsipareigojimai viršija ½ turto vertės, nurodytos balanse.Kreiptis dėl bylos iškėlimo gali kreditoriai, valdymo organai ar dalyvis, jei aplinkybės yra nurodytos Bankroto įstatyme, pvz., laiku nemoka darbo užmokesčio, mokesčių, nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Teismui iškėlus bankroto bylą ar priėmus sprendimą taikyti neteisminę procedūrą, turi būti paskiriamas administratorius. Iškėlus bankroto bylą valdymo organai netenka įgaliojimų, uždraudžiamos vykdyti prievolės. Įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, kuris pažymimas Juridinių asmenų registre. Jei įmonės likvidavimo procese išaiškinamas jos nemokumas, tai dėl bylos iškėlimo ar neteisminės procedūros turi kreiptis likvidatorius. Bankroto neinicijavimas – kriminalinis nusikaltimas. Bankroto proceso esmė – sustabdyti įmonės veiklą, kad būtų pasiekti minėti principai. Bankrutavusi įmonė teismo sprendimu arba kreditorių susirinkimo nutarimu likviduojama. (4)2. JURIDINIŲ ASMENŲ RŪŠYSJuridinių asmenų gali būti laibai įvairių ir jie gali būti skirstomi remiantis įvairiais kriterijais. Pagal veiklos pobūdį jie gali būti skirstomi į įmones, įstaigas ir organizacijas; pagal veiklos sritį – į juridinius asmenis, užsiimančius ūkine komercine veikla, viešuoju administravimu, kultūrine, socialine, švietimo, mokslo, sportine ir kitokia veikla; pagal turtinės atsakomybės apimtį – į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis; pagal steigimo būdą – į egzistuojančius per se (valstybė, savivaldybės etc.), steigiamus teisės aktu, registruojamus, egzistuojančius atsiradus tam tikroms aplinkybėms ir t.t. Juridinių asmenų skirstymas į viešuosius ir privačiuosius yra vienas iš jų skirstymo būdų, turinčių reikšmę kai kurioms juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. Lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registrų nuostatų 11 ir 12 punktus juridinių asmenų tipai yra: Privatūs juridiniai asmenys:• Advokatų profesinės bendrijos;• Akcinės bendrovės; • Uždarosios akcinės bendrovės;• Individualios (personalinės) įmonės;• Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;• Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai);• Kredito unijos ir kitos kredito įstaigos;• Tikrosios ūkinės bendrijos;• Europos ekonominių interesų grupės;• Žemės ūkio bendrovės.Viešieji juridiniai asmenys:• Asociacijos (bei visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal LR asociacijų įstatymą);• Daugiabučių namų savininkų bendrijos;• Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos;• Gyvenamųjų namų statybos bendrijos;• Labdaros ir paramos fondai;• Politinės partijos ir politinės organizacijos;• Profesinės sąjungos ir jų susivienijimai;• Savivaldybių biudžetinės įstaigos;• Savivaldybių įmonės;• Sodininkų bendrijos;• Religinės bendruomenės ir bendrijos (tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys, kitos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigti juridiniai asmenys);• Valstybės biudžetinės įstaigos;• Valstybės įmonės;• Viešosios įstaigos. (4)3. PRIVATIEJI JURIDINIAI ASMENYSPagrindinis juridinių asmenų skirstymo į viešuosius ir privačiuosius kriterijus yra steigėjų interesas. Privatieji juridiniai asmenys yra to¬kie, kurių tikslas – tenkinti privačius steigėjų interesus. Vis dėlto privačiųjų ir viešųjų interesų atskyrimas nėra toks paprastas kaip gali pasiro¬dyti iš pirmo žvilgsnio. Sąvokoje „viešasis interesas” slypi tam tikras prieštaravimas: „intereso” sąvokoje slypi individualistinis elementas, nes „interesas” iš esmės nusako tai, ko geidžia įvairūs žmonės, o sąvoka „viešasis” nurodo tam tikrą kolektyvinę visumą . Kai kurie moksli¬ninkai mano, kad toks viešojo intereso svarbos iškėlimas yra nepagrįs¬tas, nes kiekvienas interesas, kuris yra legalus, yra ir „viešas”. Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius P. Leonas 1931 m. savo knygoje „Teisės enciklopedija” teigia, jog „interesų turi tik atskiri as¬menys, nes tik jie yra realios visuomenės dalys”. Viešasis interesas yra privačių interesų sujungimas, ir todėl galima pasakyti, kad teisė saugoja tik atskirų žmonių interesus.Egzistuoja ir priešinga nuomonė, paneigianti grynai privataus in¬tereso egzistavimą. Jeigu laikysimės pozicijos, jog asmuo yra pirmesnis nei valstybė, jog valstybė egzistuoja ir veikia žmogaus labui, atskiro žmo¬gaus atžvilgiu vykstantys procesai, pavyzdžiui, teisingumo vykdymas, kon¬krečios teisinės problemos sprendimas gali būti laikomi nebe privačiu to žmogaus interesu, bet iš esmės – viešu interesu . Taigi ir tie intere¬sai, kurie tradiciškai būtų vadinami „privačiais”, patektų į „viešųjų inte¬resų” apsaugos sritį.Nepretenduodami į galutinį šios mokslinės problemos sprendi¬mą, pateiksime privataus intereso apibrėžimą, paremtą naudos kriterijumi. Mūsų nuomone, to pakanka, kad būtų galima tiksliai atriboti privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. Taigi sąvoka „privalus inte¬resai” reiškia bet kokia materialia nauda (pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.), kurią gauna ar siekia gauti privatus asmenys – juridinio asmens steigėjai arba dalyviai.Privačiųjų juridinių asmenų teisinės formos reglamentavimas pasižymi tam tikromis ypatybėmis: 1) jiems būdingas bendrasis teisnumas, tai reiškia, kad jie gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė (CK 2.74 str.), todėl steigimo dokumentuose privačių juridinių asmenų veiklos tikslai gali būti apibū¬dinti labai plačiai (pvz., pelno siekimas, prekyba, gamyba ir kt.); 2) san¬doriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens organai, pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui (CK 1.82 str. 1 d. ir CK 2.83 str. I d.), t. y. netaikomas ultra vires principas.Privačiųjų juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas ki¬taip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Draudžiama tei¬sės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims, o pavienio juridinio asmens teisnumą galima apriboti tik teismo sprendimu. Tačiau skirtin¬go teisnumo nustatymas tam tikros rūšies juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įstatymų nustatyti draudimai tam tikros rūšies juridiniams asmenims užsiimti tam tikra komercine ūkine veikla, nelaikoma diskri¬minaciniu teisnumo apribojimu. (4)3.1. Privačiųjų juridinių asmenų rūšysPrivatieji juridiniai asmenys skirstomi į 1) pelno siekiančius juri¬dinius asmenis – įmones ir 2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridi¬nius asmenis, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijos. Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų juridinių as¬menų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį priva¬čiųjų juridinių asmenų požymį – tenkina privačius jos narių interesus. (4)3.2. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys3.2.1. Individualios įmonėsIndividuali įmonė (toliau – IĮ) yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam as¬meniui. Individualių įmonių steigimų veiklą ir likvidavimą reglamen¬tuoja Individualių įmonių įstatymas, CK. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje indi¬vidualią įmonę įvardijo kaip neinkorporuotą įmone, kuri asocijuojasi su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.IĮ privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė” arba „IĮ”.Individualios įmonės kaip verslo organizavimo įrankio pranašumai yra šie: 1) įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo; 2) IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Jeigu vidutinis sąra¬šuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės paja¬mos neviršija 500 tūkstančių litų, IĮ apmokestinamasis pelnas apmo¬kestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą; 3) IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių, t. y. jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Tačiau IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Be to, IĮ savinin¬kai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmo¬nės veiklai. Beje, IĮ ir iš jos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis sudarę santuoką, tačiau jei IĮ nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui iki santuokos sudarymo, bendroji jungtinė sutuok¬tinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką. (4)3.2.2. Ūkinės bendrijosSteigiant bendriją tarp steigėjų, kurie įregistravus bendriją tampa tikraisiais nariais, pasirašoma jungtinės veiklos sutartis. Ji gali būti ter¬minuota, sudaryta tam tikram jungtinės veiklos tikslui, arba netermi¬nuota. CK 2.47 straipsnis ir ŪBĮ įvardija nuostatas, kurios turi būti nu¬rodytos jungtinės veiklos sutartyje, tačiau nariai gali susitarti ir dėl kito¬kių įstatymui neprieštaraujančių nuostatų. Bendrosios jungtinės veik¬los sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvir¬tinama notariškai. Partnerių įnašai, kuriais pripažįstama visa, kas įnešta į bendrijos veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgū¬džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, visų partnerių susitarimu įvertinami pinigais ir sudaro bendrijos nuosavą kapitalą. Įstatymai ne-reglamentuoja bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo dydžio. Bendri¬ja turi savo pavadinimą (firmos vardą), kuriame turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „tikroji ūkinė bendrija” arba „komandinė ūkinė bendrija” (KŪB). (4)3.3. Ribotos civilinės atsakomybės įmonėsPagal teisinę formą išskiriamos tokios ribotos civilinės atsakomy¬bės įmonės: akcinės, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės. (4)3.3.1. Akcinės bendrovėsAkcinė bendrovė (toliau – bendrovė) yra vyraujanti verslo organi¬zacijos forma Lietuvoje. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės įmo¬nė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalus, vadinamas akcijomis. Ben¬drovių veiklą reglamentuoja CK, Akcinių bendrovių, Vertybinių popie¬rių rinkos ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Bendrovei bū¬dingi šie esminiai požymiai, atribojantys ją nuo neribotos civilinės atsa¬komybės įmonių:1. Ribota civilinė atsakomybė. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovės prievo¬les atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.2. Bendrovės akcijomis, kurios pažymi dalį bendrovės įstatinia¬me kapitale, galima laisvai disponuoti, t. y. parduoti, dovanoti ar perleisti kitu būdu.3. Bendrovė egzistuoja nepriklausomai nuo akcininko, kitų bend¬rovės organų narių bankroto, neveiksnumo ar mirties.4. Įstatymo nustatytos sudėtingos bendrovės valdymo struktūros tikslas yra suformuoti autonomiškų bendrovės, kaip juridinio asmens, valia, skirtingą nuo jos dalyvių ar kitų asmenų, suinte¬resuotų jos veikla, valios. (4)3.3.2. Kooperatinės bendrovėsKooperatinė bendrovė yra privalusis ribotos civilinės atsakomy¬bės juridinis asmuo, įsteigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų, skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika. Kooperatinių bendrovių (toliau tekste -KB) steigimu, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja CK, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas bei įstatai.Kooperatinė bendrovė yra įmonės teisinė forma, kuriai budingi kai kurie ūkinės bendrijos bei uždarosios akcinės bendrovės bruožiu, kuriuos dabar ir aptarsime.Svarbiausias kooperatinės bendrovės bruožas, skiriantis ją nuo aki¬nės bendrijos, yra tas, kad kooperatinė bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės įmonė, tai yra jos nariai atsako už KB prievoles lik įnašų į bendrovės kapitalą (pajų) dydžiu, o KB už savo prievoles atsako tik savo turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su koopera¬tinės bendrovės veikla. (4)3.3.3. Žemės ūkio bendrovėsŽemės ūkio bendroves pagal jų teisinį reguliavimą apibendrintai būtų galima laikyti kooperatinių bendrovių porūšimi. Žemės ūkio ben¬drovė apibūdinama kaip privatus, ribotos civilinės atsakomybės juridi¬nis asmuo, kuriame pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai – bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus žemės ūkio bendrovės narių skaičius yra du. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirin¬kime, be to, nariu gali būti tik fizinis asmuo, o pajininku – fizinis arba juridinis asmuo. Visų dalyvių turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto.Žemės ūkio bendrovės nemoka pelno ir nekilnojamojo turto mokesčių bei nedaro atskaitymų į kelių fondą. Be to, žemės ūkio veikla besiverčiantys asmenys gali pretenduoti j finansinę paramą iš specialios Europos Sąjungos SAPARD programos. (4)4. VIEŠIEJI JURIDINIAI ASMENYSVisi civilinėje apyvartoje dalyvaujantys juridiniai asmenys pagal CK yra skirstomi į privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. CK nenumato visų viešųjų juridinių asmenų teisinių formų. CK 2.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys yra valsty¬bės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių nau¬dos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Šioje normoje įtvirtinti du kriterijai, kuriais vadovaujantis atribojami privatieji ir viešieji juridiniai asmenys, tai – veiklos tikslas ir pelno siekimas. Viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslas – tenkinti vie¬šuosius interesus, privačiųjų juridinių asmenų – tenkinti steigėjų, da¬lyvių interesus. Viešieji juridiniai asmenys yra pelno nesiekiantys. Lietuvos Respublikos galiojančiuose įstatymuose nėra atskleista nei sąvokos „nesiekia pelno”, nei sąvokos „pelno nesiekiantys” samprata. „Nesie¬kia pelno” CK prasme reikėtų aiškinti dvejopai: 1) viešasis juridinis as¬muo iš viso negauna pelno, nes nevykdo tokios veiklos, iš kurios galėtų gauti pelno, kaip, pavyzdžiui, fondas; 2) viešasis juridinis asmuo siekia ir gauna pelno, bet šio gauto pelno neskirsto steigėjams, dalininkams tiek jo veiklos, tiek pabaigos melu, pavyzdžiui, viešosios įstaigos. Taigi viešųjų juridinių asmenų dalyvavimas civilinėje apyvartoje yra pagrįstas tik materialiniu aprūpinimu pagrindinės veiklos, kurios tikslas yra ten¬kinti viešuosius interesus, o ne dalyvauti civiliniuose turtiniuose santy¬kiuose. Todėl viešieji juridiniai asmenys, priešingai nei privalieji, turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyli tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. CK 2.47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešųjų juridinių asme-nų veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veik¬los sritį bei rūšį. Vadinasi, ši norma draudžia viešajam juridiniam asme¬niui vykdyti tokią veiklos rūšį, kuri nenumatyta jo veiklą reglamentuo¬jančiame įstatyme ir įstatuose. Jeigu tokią veiklą viešasis juridinis as¬muo vykdo, jis pažeidžia CK 2.47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, ir sandoriai, kurie bus sudaryti viršijant viešojo juridinio asmens specia¬lųjį teisnumą, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 2 dalimi gali būti pripa¬žinti negaliojančiais. Pažymėtina, kad CK reglamentuoja tuos viešųjų juridinių asmenų santykius, kai viešieji juridiniai asmenys veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, o kitus ypatumus gali nustatyti ati¬tinkamos teisinės formos viešuosius juridinius asmenis reglamentuo¬jantys įstatymai, tačiau jei šie įstatymai numatys normas, kurios priešta¬raus CK, tai pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalį bus taikomos CK normos.Kita vertus, nors CK 1.5 straipsnio 2 dalies norma leidžia civilinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pa¬reigas, tačiau ši norma viešiesiems juridiniams asmenims gali būti… tai¬koma tik kartu su CK 2.74 straipsnio 2 dalimi, tai yra tiek, kiek nustato¬mos teisės ir pareigos nepažeidžia viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentų ir veiklos tikslų. Įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos viešuosius juridinius asmenis, dėl tos priežasties, kad viešasis juridinis asmuo turi specialųjį teisnumą, nenumato minimalaus įstatinio kapitalo dydžio, taip pat bankroto (išskyrus viešųjų įstaigų, vals¬tybės ir savivaldybės įmonių).
Viešųjų juridinių asmenų teisinės formos gali būti įvairios, nes CK 2.34 straipsnyje pateiktas nebaigtinis jų sąrašas: valstybė, savivaldy¬bė, valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir bendrijos, pro¬fesinės sąjungos ir kita. Įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisi¬nės formos viešuosius juridinius asmenis, be anksčiau nurodytų, numa¬to: biudžetines įstaigas, labdaros ir paramos fondus, asociacijas, visuo-menines organizacijas, politines partijas ir politines organizacijas. Ne¬reikėtų atskira teisine forma laikyti meno kūrėjų ir jų organizacijų, nors jas reglamentuoja atskiras Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas. (4)4.1. Viešųjų juridinių asmenų rūšysCK, kaip minėta, nėra baigtinio viešųjų juridinių asmenų sąrašo. Kiekviena juridinio asmens teisinė forma, reglamentuota atskiru įstaty¬mu, turėtų svarbiausiais požymiais skirtis nuo jau egzistuojančios juri¬dinio asmens teisinės formos.Viešuosius juridinius asmenis galima skirstyti į 6 pagrindines grupes pagal šiuos kriterijus: 1) pagal veiklos pobūdį vykdantys gamybinę veiklą, teikiantys paslaugas ir turintys atitinkamus valdingus įgaliojimus; 2) pagal steigėjų, dalyvių sudėtį (į viešuosius ju¬ridinius asmenis, steigiamus tiktai piliečių, užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, arba steigiamus tiktai juridinių asmenų, ir – į viešuosius juri¬dinius asmenis, kurie gali būti steigiami vieno arba kelių steigėjų); 3) pagal steigimo būdą; 4) pagal galimybę turėti narius; 5) pagal absoliutaus draudimo užsiimti komercine veikla taikymą; 6) pagal reikalavimų stei¬gėjams buvimą. Pirmąją grupę sudaro valstybės ir savivaldybės įstaigos – ministerijos, departamentai, turintys valdingus įgaliojimus, ir kitos vals¬tybės ir savivaldybės įstaigos, pavyzdžiui, švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, valstybės ir savivaldybės įmones, neturinčios valdin¬gų įgaliojimų.Antrai viešųjų juridinių asmenų, kurie steigiami tiktai fizinių asmenų, grupei priklauso visuomeninės organizacijos, politinės partijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės bei juridinių as¬menų įsteigtos asociacijų sąjungos. Kaip antros grupės vieno steigėjo pavyzdį galima nurodyti valstybės įmonę, o kelių steigėjų – asociaciją. Visiems antros grupės nurodytiems viešiesiems juridiniams asmenims būdingas vienas bendras bruožas – tenkinti fizinių asmenų, įsteigusių viešąjį juridinį asmenį, bei juridinių asmenų, susijungusių į asociaciją, bendrus nematerialinius poreikius, įgyvendinti ir ginti savo teises ir in¬teresus.Trečią grupę sudaro viešieji juridiniai asmenys, kurie gali būti įsteigti tik potvarkine tvarka, pavyzdžiui, Mokslo ir studijų departamen¬tas, ir viešieji juridiniai asmenys, įsteigti kitais įstatymų numatytais bū¬dais.Ketvirtą grupę sudaro viešieji juridiniai asmenys, neturintys narys¬tės, ir kiti viešieji juridiniai asmenys, turintys narystę, pavyzdžiui, visuo¬meninė organizacija, politinė partija.Penktai viešųjų juridinių asmenų grupei, kuriai taikomas absoliutus draudimas užsiimti komercine veik¬la, priklauso asociacijos. Šeštą grupę sudaro tie viešieji juridiniai asme¬nys, kuriuos gali steigti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, pavyzdžiui, viešoji įstaiga, ir tie viešieji juridiniai asmenys, kurių steigėjams nusta-tyti reikalavimai, pavyzdžiui, politinės partijos nariu gali būti tik Lietu¬vos Respublikos pilietis, turintis aktyviąją rinkimų teisę, ir politinei par¬tijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip keturis šim¬tus steigėjų, o profesinės sąjungos pagal CK 2.38 straipsnį gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ne jaunesni kaip keturiolikos metų ir dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais. (4)4.2. Valstybės ir savivaldybės įmonėsValstybė ir savivaldybės netiesiogiai dalyvauja civiliniuose santykiuose steigdamos valstybės, savivaldybės įmones bei įstaigas. Valstybės ir savivaldybės įmonės yra viešieji juridiniai asmenys, jų steigimą, veiklą ir pabaigą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Valstybės ar savivaldybės įmonės turi specialųjį teisnumą, todėl įmonės steigimo akte, kurį priima Vyriausybė arba kitos įstatymų nustatytos institucijos ar įstaigos, taip pat biudžetinės įstaigos steigėjo priimtame sprendime į valstybės įmonę reorganizuoti biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš valstybės biudžeto, turi būti aiškiai nurodyta veiklos tikslai, veiklos rūšis ir sritis. Valstybės įmonė įsteigta iš valstybės turto, o savivaldybės įmonė – iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto. Valstybės įmonės savininkas yra valstybė, o įmonės turtą valdo, naudoja bei dispo¬nuoja juo patikėjimo teise. Turto patikėjimo teisės turinys atskleistas CK 4.109 straipsnio 1 dalyje:„Valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos val¬do, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą tur¬tą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybes ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojan¬čiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepa¬žeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų”. Valstybės ar savivaldybės įmonė gali įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą.Kadangi valstybės ar savivaldybės įmonė steigiama užtikrinti tam tikrus viešuosius interesus, įmonės steigėjas įsteigtai įmonei turi teisę nustatyti produkcijos, paslaugų kainas ir tarifus. Valstybės ar savivaldy¬bės įmonės yra ribotos atsakomybės įmonės. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato įmonei pareigą sudaryti privalomąjį rezervą, kuris kasmet didinamas, kol jo dydis pasiekia 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Tačiau įstatymas nenumato įmonės savininko kapitalo minima-laus dydžio, termino, per kurį šis kapitalas turi būti suformuotas, taip pat nenumato jo mažinimo pagrindų, todėl trečiųjų asmenų interesai nėra pakankamai apsaugoti.Įmonei vadovauja vadovas. Įmonės vadovas, vadovaudamasis įmo¬nės įstatais, turi teisę sudaryti įmonės sandorius. Įmonės įstatuose gali būti nurodytos rūšys sandorių, kuriems sudaryti įmonės vadovas turi gauti valdybos pritarimą, o jeigu valdyba nesudaroma, – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išankstinį pritarimą. Valdyba yra kolegialus organas, jos narių pareigos, teisės, atsakomybė nustatoma įstatyme ir įstatuose. Valdybos nariu negali būti advokatas, nes įstaty¬mas nustato imperatyvią normą, kad valdybos nariais gali būti tik įmo¬nės darbuotojai, valstybės tarnautojai. Ši nuostata netaikoma Lietuvos bankui.Valstybės ar savivaldybės įmonės vadovaujantis CK Antrosios kny¬gos VIII skyriaus bei Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo normo¬mis gali būti reorganizuojamos bei pertvarkomos. Reorganizuojant gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys, išskyrus įsta¬tymų, reglamentuojančių atskiras juridinių asmenų teisines formas, nu¬statytas išimtis. Tokių išimčių Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nenumatyta. (4)4.3. Valstybės ir savivaldybių įstaigos kaip juridiniai asmenysValstybės ar savivaldybės įstaiga yra valstybės ar savivaldybės insti¬tucija, kuri visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto, todėl šios įstai¬gos dar vadinamos biudžetinėmis įstaigomis. Šių įstaigų teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Jų steigimų, veiklą, finansavimų, pabaigą reglamen¬tuoja Biudžetinių įstaigų, Vyriausybės, Apskrities valdymo, Vietos savi¬valdos, Švietimo, Mokslo ir studijų, Muziejų, Bibliotekų ir kiti įstatymai. Daugumos valstybės ir savivaldybės įstaigų, kurios nėra įsteigtos įstatymu, teisnumas yra apibrėžtas ir jų įstatuose arba nuostatuose. Šių įstaigų veiklos pobūdis priklauso nuo steigėjo. Tais atvejais, kai biudžetinę įstaigą steigia Seimas, Vyriausybė, jos dažniausiai atlieka tam tikras valdymo funkcijas, pavyzdžiui, Seimo įsteigta ministerija, Vyriau¬sybės įsteigtas departamentas. Tais atvejais, kai jas steigia apskritis arba savivaldybė, jos dažniausiai yra skirtos teikti tam tikras paslaugas, pa¬vyzdžiui, švietimo įstaiga.Visos valstybės ar savivaldybės įstaigos turi specialųjį teisnumą, todėl gali įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios numatytos įstatymuose ir neprieštarauja jų veiklos tikslams. Šių įstaigų įstatuose arba nuostatuose veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį. Valstybės ir savivaldybės įstaigos (biudže¬tinės įstaigos) gali turėti nebiudžetinių lėšų. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnį įstaigoms, finansuojamoms iš Lietuvos valstybės biudžeto, nebiudžetinių lėšų sudarymo ir naudojimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o įstaigoms, finansuojamoms iš savivaldybių biudžetų, – savivaldybių vykdomosios institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001. m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.543′ nustatė, kad gaunamas pajamas už teikiamas paslaugas biudžetinės įstaigos įmoka į biudžetą nuo 2002 m. sausio 1 d., viešojo administravimo ir kontrolės įstaigos bei institucijos, mokslo ir studijų institucijos – nuo 2001 m. sau¬sio 1 dienos. Biudžetinės sandaros įstatymo 13 straipsnis numato, kad valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, sudaro valstybės biudžeto pajamas.Nors visos valstybės ir savivaldybės įstaigos turi specialųjį teisnumą, atitinkamos teisines formos juridinius asmenis reglamentuojančiais įstatymais nustatytas skirtingos apimties teisnumas. Pavyzdžiui, Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad turtą., kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, mokslo ir studijų institucijos valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal CK normas. Pagal Aukštojo mokslo įstatymą valstybinės aukštosios mokyklos lėšos, gautos kaip pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų, Vyriausybės nustaty¬ta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos šios aukštosios mokyklos specialiosioms programoms finansuoti. Aukš¬tosios mokyklos jų statutuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgy¬vendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuo¬ja savarankiškai.Valstybės patikėtą turtą valstybės ir savivaldybės įstaigos valdo, naudoja ir juo disponuoja nuostatų, kuriuos tvirtina steigėjas, nustaty¬ta tvarka, joms valstybės patikėtas turtas negali būti įkeistas. Savivaldy¬bei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas gali būti įkeistas įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės tarybos sprendimu tarybos nu¬statyta tvarka. Nematerialusis, finansinis ir materialusis trumpalaikis savivaldybių turtas negali būti įkeistas.Visos valstybės ir savivaldybės įstaigos yra ribotos turtinės atsako¬mybės. Išieškojimas iš valstybės, savivaldybės įstaigų gali būtu nukreip¬tas tik į joms priklausančias pinigines lėšas (Civilinio proceso kodekso 668 str. 4 d.). Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnis numato, kad biudžetinės įstaigos gali būti likviduojamos CK nustatytais pagrindais. Jo 2.106 straipsnyje kaip vienas iš pagrindų nurodytas bankrotas, tačiau Lietu…vos Respublikos bankroto įstatymas nenumato bankroto bylos iš¬kėlimo valstybės ir savivaldybės įstaigai, todėl kreditorių galimybės iš¬ieškoti yra ribotos. (4)4.4. Visuomeninės organizacijos, politinės partijos ir profsąjungos4.4.1. Visuomeninės organizacijosVisuomeninės organizacijos – tai Lietuvos Respublikos piliečių savanoriški susivienijimai (sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.), sudaryti bendriems narių poreikiams ir tikslams tenkinti bei įgyvendinti. Visuomeninės organizacijos steigiamos: tenkinti kūrybiniams jų narių poreikiams (pavyzdžiui, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga ir pan.), ūkiniams-kultūriniams poreikiams (pavyzdžiui, sodininkų, bitininkų, gėlininkų draugijos ir bendrijos), kultūriniams (pavyzdžiui, ryšių su užsienio šalimis draugijos) bei įvairiems kitiems poreikiams.Visuomeninių organizacijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas. Visuomeninių organizacijų nariais ir steigėjais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę aštuoniolikos metų. Tik jaunimo ir vaikų organizacijų veikloje gali dalyvauti ir jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys.Visuomeninė organizacija laikoma įsteigta nuo jos įstatų įregistravimo dienos. Jos narių ir asmenų, dalyvaujančių organizacijos veikloje, teisės yra lygios. Jų teisės nepriklauso nuo mokamo nario mokesčio dydžio ar teikiamos organizacijai paramos.Visuomeninė organizacija yra juridinis asmuo. Ji neatsako pagal jos narių prievoles, o nariai neatsako pagal organizacijos prievoles.Visuomenės organizacijos turi teisę steigti struktūrinius padalinius, tarp jų ir padalinius, turinčius juridinio asmens teises. Steigiant padalinį, turintį juridinio asmens teises, jam organizacija turi suteikti turtą, kad šis galėtų vykdyti savo funkcijas Tokį turtą padalinys valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise.Visuomenės organizacjos veiklos tikslus, valdymo organų struktūrą ir jų kompetenciją nustato įstatai. Visuomeninės organizacijos turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones, užsiimti leidyba, pirkti ar kitaip įgyti reikalingą savo veiklai turtą, jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti, steigti įmones, fondus bei užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla. Valstybės institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą. Visuomeninei organizacijai nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrenginiai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės bei kitas turtas, reikalingas organizacijos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Valstybės valdžios ir valdymo institucijos savivaldybės visuomeninėms organizacijoms lėšų gali skirti tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto ir kitoms socialinėms programoms įgyvendinti. Valstybės institucijos turi teisę kontroliuoti tokių lėšų panaudojimą.Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos įstatuose numatytiems tikslams. Neleidžiama organizacijos lėšas skirstyti nariams, išskyrus tą atvejį, kai visuomeninė organizacija nutraukia savo veiklą jos pačios sprendimu. (3)4.4.2. Politinės partijosPolitinės partijos – tai politiniai Lietuvos Respublikos piliečių susivienijimai, kurių nariai, formuodami Lietuvos Respublikos piliečių nuomonę, ją išreikšdami ir tarpusavyje konkuruodami, rinkimų keliu Lietuvos valstybėje siekia politinės valdžios. Politinė partija ar politinių partijų koalicija, laimėjusi rinkimus, formuoja Vyriausybę, priima įstatymus ir realizuoja rinkimų programą ar programas, už kurias pasisakė dauguma rinkėjų. Pralaimėjusios partijos paprastai sudaro opoziciją valdančiajai partijai ar valdančiųjų partijų koalicijai ir tęsia kovą dėl valdžios.Lietuvoje politinių partijų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas. Politinių partijų steigėjais ir nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę aštuoniolikos metų. Politinės partijos struktūrą, valdymo organus nustato jos valdymo įstatai. Politinė partija juridinio asmens teises įgyja nuo įstatų įregistravimo Teisingumo ministerijoje dienos. Tačiau Politinių partijų ir politinių organizacijų organizacinė struktūra grindžiama tik teritoriniu principu. Darbo kolektyvuose negali būti steigiami ir negali veikti politinių partijų ir politinių organizacijų padaliniai.Politinei partijai nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės ir kitas turtas, reikalingas įstatymuose nustatytiems uždaviniams įgyvendinti. Politinė partija pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Ji neatsako už narių prievoles, o nariai neatsako už partijos prievoles. Nariai neturi dalies partijos turte, todėl, nutraukus partijos veiklą, partijos turtas nariams nedalijamas.Valstybinės valdžios ir valdymo organai, valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos neturi teisės kokia nors forma ar būdu finansuoti politinių partijų ir padalinių, taip pat politinėms partijoms atstovaujančių Seimo narių ar savivaldybių tarybų narių ar jų grupių. (3)4.4.3. Profesinės sąjungosProfesinės sąjungos – tai savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, kurios atstovauja ir gina savo narių darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Jos turi teisę, kaip darbuotojų kolektyvo atstovai, su darbdaviais sudaryti kolektyvines sutartis, sudaryti sutartis su darbdavių organizacijomis dėl darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo.Profesinės sąjungos gali savo nariams įstatymo nustatyta tvarka atstovauti valstybės organams ir ginti jų teises. Pavyzdžiui, gali ginti darbuotojo interesus teismo procese su darbdaviu, reikalauti panaikinti darbdavio neteisėtus sprendimus. Profesinės sąjungos dalyvauja sprendžiant darbo ginčus tarp darbdavio ir darbuotojo. Jos, gindamos savo narių teises, įstatymo nustatyta tvarka turi teisę skelbti streiką.Profesinių sąjungų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. Pagal šį įstatymą teisę jungtis į profesines sąjungas turi Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, ne jaunesni kaip keturiolikos metų ir dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais pagrindais. Profesinė sąjunga juridiniu asmeniu tampa tik įstatymo nustatyta tvarka įregistravus savo įstatus. Organizacinę struktūrą, valdymo organus savo įstatuose nustato pačios profesinės organizacijos.Profesinė sąjunga yra jai priklausančio turto savininkas. Profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kitas turtas. Jos turi teisę, vykdydamos savo funkcijas, užsiimti leidybine, gamybine-ūkine veikla, steigti labdaros ir kitokius fondus. Pagal savo prievoles profesinė sąjunga atsako savo turtu. (3)IŠVADOSŠiame darbe buvo aptarti viešieji ir privatieji juridiniai asmenys. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.). Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.Juridiniam asmeniui labai svarbu turėti pavadinimą. Jis yra įmonės nuosavybė ir negali būti parduodamas. Taip pat juridinio asmens pavadinimo negalima plagijuoti, jis turi atitikti keliamus reikalavimus, negali prieštarauti viešajai tvarkai.Juridinių asmenų teisnumas nėra lygus. Juridinio asmens teisnumą nulemia jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir įstatai (nuostatai). Juridinis asmuo kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą, nes jis neturėdamas veiksnumo negalėtų įgyti teisių ir pareigų, – t.y. negalėtų veikti.Juridinių asmenų pasibaigimas galimas dviem būdais: reorganizavimo ir likvidavimo. Taip pat juridinis asmuo gali bankrutuoti. Bankrutuojančia įmone laikoma nemoki įmonė ar viešoji įstaiga, kai įmonei iškelta bankroto byla ar kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.Taigi juridinių asmenų skirstymas į viešuosius ir privačiuosius yra vienas iš skirstymo būdų, turinčių reikšmę kai kurioms juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Privatieji ir viešieji juridiniai asmenys įeina į juridinių asmenų bendrą grupę, tai reiškia, ir į bendrą teisinę sistemą, aišku, su įvairiomis išimtimis vieniems ar kitiems asmenims. Paprastai teisiniai įsipareigojimai viešiems juridiniams asmenims yra palankesni, o teisinės galimybės platesnės, nei privatiems juridiniams asmenims.LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. – Vilnius: Mūsų Saulužė, 2004;2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002;3. Civilinė teisė. Vadovėlis, Vijusta 1998 m.;4. Civilinė teisė. Bendroji dalis. I tomas. Lietuvos Teisės Universitetas. 2004;Prieiga per internetą:http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=107687 [žiūrėta 2008-04-27]http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Respublikos_civilinis_kodeksas [žiūrėta 2008-04-27]http://lt.wikipedia.org/wiki/Civilin%C4%97_teis%C4%97 [žiūrėta 2008-04-27]