Vidaus Reikalu Valdymas

T U R I N Y S

ĮVADAS..............................2

1. Lietuvos Respublikos Prezidentas.............................. .2

2. Lietuvos Respublikos Seimas..............................4

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė..............................6

4. Ministras Pirmininkas..............................8

5. Teismai..............................8

6. Ministerijos..............................9

7. Savivaldybės ..............................14
.
7.1 Savivaldos Institucijos..............................15

7.1.1. Taryba..............................15
..
7.1.2.Valdyba ..............................16

7.1.3. Meras..............................16

7.1.4. Savivaldybės kontrolės institucija .............................16

7.1.5. Seniūnija..............................16

IŠVADOS..............................17
Naudotos literatūros sąrašas..............................18

ĮVADAS

Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Valstybės valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimas per valdingus įgaliojimus turinčias institucijas. Valstybės valdžios institucijos gana įvairios, nes jos atlieka skirtingas funkcijas. Jas galima klasifikuoti įvairiais pagrindais: pagal valstybės veiklos pobūdį – į politines, socialines, ekonomines, ūkines; pagal formavimo tvarką – į renkamąsias, skiriamąsias ir t.t.
Demokratinėse šalyse valstybės valdžios intitucijų organizavimo pagrindinis principas &##8211; yra valdžių pasidalijimo į įstatymų leidžiamąją, vykdomąja ir teisminę, kurios visiškai savarankiškos ir nepriklausomos, teoriją. Toks valdžių pasidalijimo principas grindžiamas tuo, kad valstybėje būtina atlikti tris funkcijas: įstatymų priėmimą, jų vykdymą ir teisingumo įgyvendinimą, t.y. žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, teisės pažeidėjų nubaudimą, problemų, konfliktų susijusių su įstatymų taikymu, sprendimą. Taip pat kartu atlieka ir kitas funkcijas, kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių subjektų darbą, taiko skatinimo ir prievartos priemones.

Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Vaaldžios įstaigos tarnauja žmonėms. (LR Konstitucijos 5 straipsnis)

Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos pi

iliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. (LR Konstitucijos 119 straipsnis)

Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. (LR Konstitucijos 33 straipsnis)

1. Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidentas – demokratinių valstybių vadovas, aukščiasis pareigūnas, atliekantis konstitucijos jam suteiktą ypatingą vaidmenį valstybės mechanizme. Prezidentas yra savotiškas valstybės simbolis ir tautos oficialus atstovas.
Demokratinėse vaalstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kur veikia valdžių pasidalijimo principai, prezidento pagrindiniai uždaviniai ir įgaliojimai yra susiję su vykdomąja valdžia.
Prezidento institucija Lietuvoje atkurta įsigaliojus 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o priėmus Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą (1993 m.) ir Respublikos Prezidento įstatymą (1993 m.), pirmasis pokarinis nepriklausomas Lietuvos Respublikos Prezidentas buvo išrinktas 1993 m. vasarį.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Prezidentas yra Artūras Paulauskas – laikinai einantis Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

Prezidentūra

S. Daukanto a. 3/8, LT-2001 Vilnius p. internete: http://www.lrp.lt el. p.: info@president.lt

Respublikos Prezidento kompetencija. Pagal savo įgaliojimus Respublikos Prezidentas:
• Sprendžia pa

agrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;
• Pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas seimui ratifikuoti;
• Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
• Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;
• Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;
• Priima Vyriausybės atsisitatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
• Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;
• Ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
• Nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų nustatytus valstybės pareigūnus;
• Teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio Teismo teisėjus, o iš jų Apeliacinio Teismo pirmininką jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo nustatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus;
• Teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų te
eikia seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;
• Teikia seimui Valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;
• Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;
• Suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
• Ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
• Įstatymo nustatyta tvarka skelbia nepaprastąja padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
• Daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;
• Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;
• Skelbia eilinius Seimo rinkimus ir pirmalaikius Seimo rinkimus;
• Įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;
• Skiria valstybinius apdovanojimus;
• Teikia malonę nuteistiesiems;

Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
• Pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;
• Įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
• Atsistatydina iš pareigų;
• Respublikos Prezidentas miršta;
• Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
• Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuoja, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

Visa Respublikos Prezidento veikla, kad ir kokioje sferoje ji pasireikštų, visada skirta apsaugoti Konstituciją, užtikrinti jos nenukrypstamą veikimą. Ypač svarbus uždavinys yra sudaryti tokį teisinį režimą, kad nė viena valstybės institucija napažeistų Konstitucijos, nepriimtų jai prieštaraujančių teisės aktų ir nepažeistų žmogaus ir piliečio teisių ir la

aisvių.

Lietuvos Respublikos Prezidentūrai priklauso šie vidaus reikalų valdymo skyriai bei departamentai:
– Nacionalinio saugumo grupė
– Vidaus politikos grupė
– Viešųjų ryšių grupė
– Teisės departamentas

2. Lietuvos Respublikos Seimas

LR Seimas yra vienerių rūmų parlamentas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tesėjas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija (V skirsnis), seimo rinkimų įstatymas (2000 m. redakcija), seimo statusas (1998 m.) reglamentuoja seimo formavimo tvarką, jo sudėtį ir struktūrą, įgaliojimus, Seimo nario teisinę padėtį, įstatymų leidybos procedūrą, Seimo priežiūrinę veiklą, apkaltos procesą ir kitus organizacinius veiklos klausimus.
Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-2002 Vilnius

p. internete: http://www.lrs.lt

Seimo struktūra ir darbo tvarka.
Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo Pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai. Jie vadovauja Seimo darbui ir posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas yra Česlovas Juršėnas – laikinai einantis Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas.
Pirmininkas ČESLOVAS JURŠĖNAS

Rūmai: I
Kabinetas: 310
Telefonas: (8 5) 239 66 26
El. paštas: Ceslovas.Jursenas@lrs.lt

1–asis Pirmininko pavaduotojas VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS

Rūmai: I
Kabinetas: 311
Telefonas: (8 5) 239 66 07
El. paštas: Vytenis.Andriukaitis@lrs.lt

2-asis Pirmininko pavaduotojas ARTŪRAS SKARDŽIUS

Rūmai: I
Kabinetas: 313
Telefonas: (8 5) 239 60 04
El. paštas: Arturas.Skardzius@lrs.lt

3-iasis Pirmininko pavaduotojas GINTARAS STEPONAVIČIUS

Rūmai: I
Kabinetas: 462
Telefonas: (8 5) 239 60 20
El. paštas: Gintaras.Steponavicius@lrs.lt

Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario ( nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.) ir rudens (nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d.) sesijas. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.
Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, o šalyje įvedus karo ar nepaprastą padėtį – Respublikos Prezidentas.

Seimo įgaliojimai. Vadovaudamasis Konstitucijos 67 straipsniu Seimas:
• Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
• Leidžia įstatymus;
• Priima nutarimus dėl referendumų;
• Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
• Steigia įstatymo nustatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;
• Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
• Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
• Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
• Prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru
• Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
• Skiria ir atleidžia Valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;
• Skiria savivaldybių tarybų rinkimus;
• Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičią jos sudėtį;
• Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;
• Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
• Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
• Nustato Respublikos administracinį suskirstymą;
• Steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
• Leidžia amnestijos aktus;
• Įveda tiesioginį valdymą, karo ir kaip nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.

Seimo nario teisinis statusas – tai Konstitucijos ir Seimo statuso nustatyta parlamentaro teisinė padėtis, pagrindines Seimo nario teises galima suskirstyti į individualias ir kolektyvines.

Prie individualių priskiriamos šios teisės:
• Balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;
• Rinkti ir būti išrinktam į bet kurias pareigas Seime;
• Laisvai jungtis į frakcijas, kurias gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai;
• Turėti įstatymų leidybos inciatyvos teisę;
• Pateikti paklausimą Vyriausybės nariams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro ar renka Seimas, vadovams.

Pagrindinės kolektyvinės Seimo nario teisės yra šios:
• Teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo;
• Inicijuoti apkaltą;
• Pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras;
• Šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį;
• Kreiptis į Konstitucinį teismą ir kt.

Seimo nario pareigos:
• Dalyvauti seimo posėdžiuose. Šios pareigos vykdymą kontroliuoja Etikos ir procedūrų komisija;
• Būti kokio nors komiteto nariu;
• Laikytis Seimo statuso ir jame numatytų Seimo nario drausmės reikalavimų;
• Nuolat susitikinėti su rinkėjais ir kt.

Seimo nario įgaliojimai nutrūksta kai:
• Pasibaigia įgaliojimų laikas;
• Jis miršta;
• Atsistatydina;
• Teismas pripažįsta jį neveiksniu;
• Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;
• Rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
• Pereina dirbti arba per tris mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
• Netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Vyriausybė – tai valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios tvarkomosios valdžios institucija. Pagrindiniai Vyriausybės uždaviniai yra ekonomikos valdymas, įstatymų valdymo organizavimas, kitų vykdomosios valdžios institucijų veiklos kontrolė.

Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa
1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
2. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;
4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą;
5) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus;
6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.

Vyriausybės kompetencija. Vyriausybė:
• Saugo konstitucinęsantvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
• Vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstymų bei nacionalinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo patvirtintą Vyriausybės programą;
• Koordinuoja ministeriją ir Vyriausybės įstaigų veiklą;
• Rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą;
• Remdamiesi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;
• Rengia bei teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
• Teikia Seimui pasiūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;
• Steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie ministerijų;
• Tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatas;
• Kartu su Respublikos Prezidentu Vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgia į seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;
• Įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuose administraciniuose vienetuose;
• Įstatymo nustatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;
• Turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
• Skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savibaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;
• Sudaro komisijas bei komitetus.

Vyriausybės atsistatydinimas:
Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais Konstitucijoje numatytais atvejais:
• kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;
• kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitenkinimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
• kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
• po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
• kai pasikeitus daugiau nei pusė ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingi yra šie departamentai bei institucijos:
-Teisės ir teisėtvarkos departamentas
-Bendrųjų reikalų departamentas
-Europos teisės departamentas
-Kūno kultūros ir sporto departamentas
-Lietuvos archyvų departamentas
-Narkotikų kontrolės departamentas
-Statistikos departamentas
-Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas
-Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
-Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
-Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

4. Ministras Pirmininkas

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas yra Algirdas Mykolas Brazauskas. www.ministraspirmininkas.lt

1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
2. sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;
3. teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
4. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų) vadovus;
5. skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas;
6. skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;
8. teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;
9. teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;
10. kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;
11. suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
12. sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;
13. suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
14. sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;
15. vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

5. Teismai

Teismas – valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir spręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų kategorijų bylas, procesinių įstatymų nustatyta tvarka.
Įvairiose šalyse teismai, atliekantys iš esmės tas pačias funkcijas, atsižvelgiant į valstybės santvarkos formą skirstomi į paprastuosius ir ypatinguosius. Paprastieji teismai savo ruožtu yra skirstomi į bendrosios kompetencijos ir specializuotus (darbo, arbitražinius, muitų, mokesčių, karinius, religinius ir t.t.) teismus.
Neturi stebinti tokia teismų sistemų ir jų rūšių gausa, nes demokratinės valstybės numato visapusišką teisminę piliečių teisių ir laisvių apsaugą, valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumo efektyvią teisminę kontrolę ir pan.
Valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma sudaro teismų sistemą.
Lietuvoje teismų sistema yra pakankamai gerai išvystyta, jų kompetenciją įrodo ir naujausias faktas, kai išnagrinėjus pateiktus kaltinimus bei įrodymus, buvo pripažintas kaltu ir nušalintas nuo pareigų Lietuvos Respublikos prezidentas.
Lietuvoje yra Apeliacinis teismas, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, bei kiekviename Lietuvos mieste, to miesto rajono apylinkės teismas. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose taip pat yra ir apygardos, apygardos administracinis bei miesto apylinkės teismas. Kauno miesto teismų pavyzdys:
-Kauno apygardos teismas
-Kauno apygardos administracinis teismas
-Kauno miesto apylinkės teismas
-Kauno rajono apylinkės teismas.

6. Ministerijos

Ministerija yra šakinės kompetencijos valdymo institucija, kurią valdo vienas iš vyriausybės ministrų ir kuri vadovauja jai pavestai valdymo sričiai. Konkreti jų struktūra, uždaviniai ir funkcijos nustatomi Vyriausybės tvirtinamais nuostatais.
Lietuvos Respublikos ministerijoms vadovauja ministras. Ministerijos administracijai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius. Jis koordinuoja ir kontroliuoja administracijos padalinių veiklą, skiria ir atleidžia ministerijos administracijos valstybės tarnautojus, vykdo kitas ministro pavestas funkcijas. Ministerijoje gali būti keli sekretoriai.
Kiekviena ministerija turi sau pavaldžius departamentus bei ministro asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Tai viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti. Viceministras kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktai ir programų projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje. Taip pat koordinuoja ministro asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą ir vykdo kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Ministro patariamoji institucija yra ministerijos kolegija. Ją sudaro ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai, bei kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai. Kolegija svarsto svarbiausius ministerijos veiklos klausimus, nagrinėja ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus ir t.t.
Ministerijų paskirtis efektyviai įgyvendinti Vyriausybės veiklą Lietuvoje. Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija www.am.lt

– Aplinkos kokybės departamentas
– Aplinkos strategijos departamentas
– Gamtos apsaugos departamentas
– Miškų departamentas
– Statybos ir būsto departamentas
– Teisės ir personalo departamentas
– Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas
– Bendrųjų reikalų departamentas
2) Finansų ministerija www.finmin.lt

– Biudžeto departamentas

– Valstybės iždo departamentas

– Finansų kontrolės metodologijos departamentas

– Fiskalinės politikos departamentas

– Mokesčių departamentas

– Valstybės skolos valdymo departamentas

– Finansinės paramos departamentas

– Nacionalinio fondo departamentas

– Finansų rinkos departamentas

– Teisės departamentas

– Informacinių technologijų departamentas
3) Krašto apsaugos ministerija www.kam.lt

– Administracijos departamentas

– Finansų ir biudžeto departamentas

– Gynybos politikos ir planavimo departamentas

– NATO departamentas

– Personalo ir socialinės saugos departamentas

– Resursų ir programų departamentas

– Tarptautinių ryšių departamentas

– Teisės departamentas

– Viešųjų ryšių departamentas

– Pavaldžios institucijos prie KAM
4) Kultūros ministerija www.muza.lt
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija www.socmin.lt

– Socialinės politikos analizės ir prognozavimo departamentas

– Socialinės integracijos departamentas

– Šeimos, vaikų ir jaunimo departamentas

– Darbo departamentas

– Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamentas
6) Susisiekimo ministerija www.transp.lt

– Strateginio planavimo ir finansų departamentas

– Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamentas

– Tranzito ir geležinkelių transporto departamentas

– Teisės departamentas

– Kelių ir kelių transporto departamentas

– Vandens transporto departamentas

– Civilinės aviacijos departamentas

– Saugaus eismo departamentas

– Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamentas
7) Sveikatos apsaugos ministerija www.sam.lt

– Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyrius

– Bendrųjų reikalų departamentas

– Visuomenės informavimo biuras

– Farmacijos departamentas prie SAM

8) Švietimo ir mokslo ministerija www.smm.lt

– Švietimo strategijos departamentas

– Bendrojo ugdymo departamentas

– Specialistų rengimo departamentas

– Mokslo ir studijų departamentas

– Socialinės politikos departamentas

– Finansų politikos departamentas

– Europos sąjungos paramos koordinavimo skyrius
9) Teisingumo ministerija www.tm.lt

– Teisėkūros ir viešosios teisės departamentas

– Registrų departamentas

– Religijų reikalų tarnyba

– Privatinės teisės departamentas

– Tarptautinės teisės departamentas

– Atašė teisingumo reikalams

– Teisinių institucijų departamentas

– Personalo ir mokymo departamentas

– Finansų departamentas

– Infrastruktūros plėtros ir ūkio tarnyba

– Atstovavimas Europos žmogaus teisių teisme
10) Ūkio ministerija www.ekm.lt

– Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyrius

– Vidaus rinkos koordinavimo departamentas

– Ūkio strategijos departamentas

– Įmonių ekonomikos ir valdymo departamentas

– Prekybos departamentas

– Pramonės ir verslo departamentas

– Energetikos departamentas

– Energetikos išteklių departamentas

– Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamentas

– Valstybės rezervo skyrius
11) Užsienio reikalų ministerija www.urm.lt

– Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas

– Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamentas

– Užsienio politikos analizės ir planavimo departamentas

– Europos šalių departamentas

– Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamentas

– Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamentas

– Saugumo politikos departamentas

– Daugiašalių santykių departamentas

– Teisės ir tarptautinių sutarčių departamentas

– Europos Sąjungos departamentas

– Ekonomikos departamentas

– Konsulinis departamentas

– Finansų departamentas

– Informacinių technologijų departamentas

– Administracinis departamentas
12) Vidaus reikalų ministerija www.vrm.lt

– VRM bendrasis departamentas

– VRM generalinio inspektoriaus skyrius

– VRM Ekonomikos ir finansų departamentas

– VRM personalo departamentas

– Tarptautinių ryšių ir europos integracijos departamentas

– VRM vidaus audito skyrius

– Informacinės politikos departamentas

– Regiono politikos departamentas

– Teisės departamentas

– Viešojo administravimo departamentas

– Viešojo saugumo departamentas
13) Žemės ūkio ministerija. www.zum.lt

– Vidaus audito departamentas

– Kaimo plėtros departamentas

– Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių departamentas

– Teisės departamentas

– Ekonomikos ir finansų departamentas

– Bendrosios rinkos organizavimo departamentas

– Maisto saugos ir kokybės departamentas

Prie ministerijų Vyriausybės nutarimu gali būti steigiamos įstaigos. Tai, taip vadinamos, įstaigos prie ministerijų. Šioms įstaigoms vadovauja vadovai (generalinis direktorius, direktorius viršininkas). Jie pavaldūs atitinkamos ministerijos ministrams (Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir pan.).
Aplinkos ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, gamtos ir rekreacinių išteklių naudojimo, geologijos, miškų ūkio, teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros, statybos, būsto ir komunalinio ūkio, poveikio aplinkai vertinimo, valstybės administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų naudojimo, standartizacijos ir metrologijos sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Finansų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos finansų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Kultūros ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos kultūros srities
valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Susisiekimo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto (oro, vandens, geležinkelių, kelių), pašto ir ryšių (telekomunikacijų, radijo ir televizijos) sričių valdymo funkcijas, formuoja ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Švietimo ir mokslo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas švietimo, mokslo ir studijų sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šių sričių valstybės politiką.
Teisingumo ministerija vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Ūkio ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas ūkio srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Žemės ūkio ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas žemės, maisto, žuvininkystės ūkio, kaimo plėtros valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.

7. Savivaldybės

Savivaldybėms vadovauja išrinkti vadovai; jos disponuoja patvirtintu biudžetu. Atskiros valstybės teritorijos dalys turi ekonominių, socialinių ir kultūrinių ypatumų, todėl viešųjų reikalų tvarkymas negali būti nutolęs nuo gyventojų bendruomenės. O vietinės valdžios institucijos prigimtis yra būtent ta, kad ji yra artimesnė visuomenei ir jos socialinėms ir aplinkos problemoms negu regioninės ir centrinės valdžios institucijos.
Savivaldybių piliečiai turi teisę į tiesioginį dalyvavimą rengiant sprendimų projektus, sueigas, apklausas, peticijas. Taip pat gyventojų bendruomenę savivaldybėje atstovauja gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovas, besirūpinantis bendruomenės interesais ir atstovaujantis ją seniūnijoje, prireikus – ir savivaldybės institucijose bei savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose. Kartu jis supažindina seniūnijos, kuriai priskirta bendruomenės teritorija, seniūną apie viešus bendruomenės reikalus.

Savivaldybės dirba išrinktos savivaldybių tarybos ir suformuotos vykdomosios institucijos, kurios vadovaujasi įstatymo numatytais vietos savivaldos principais:
1) atsakingumas rinkėjams. Savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams;
2) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia visuomeninių organizacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;
3) savivaldybių ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;
4) savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus;
5) veiklos skaidrumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;
6) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas. Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių;
7) viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę. Gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų bei atskirų tarnautojų darbą. Savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla gali būti slapta ar konfidenciali tik įstatymų nustatytais atvejais;
8) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
9) žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. Savivaldybės institucijų ar tarnautojų priimami srendimai neturi pažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių.

7.1. Savivaldos Institucijos

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės institucijos – tai savivaldybės taryba (atstovaujamoji institucija) ir savivaldybės valdyba bei savivaldybės meras (vykdomosios institucijos). Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais. Savivaldos institucijos, vykdydamos įstatymų ir veiklos reglamento pavestas funkcijas, veikia kompetencijos ribose. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybės administracija, kitos įstaigos, tarnybos, savivaldybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendiniai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

7.1.1. Taryba

Taryba – susideda iš savivaldybės tarybos narių, kurių skaičius svyruoja nuo 21 iki 51 (priklauso nuo gyventojų toje savivaldybėje skaičiaus ).
Taip pat iš tarybos narių sudaroma kolegiali vykdomoji institucija – valdyba. Jos narių skaičių nustato pati taryba.
Taryba savo įgaliojimų laikui suformuoja ir vykdomąsias institucijas. Iš tarybos narių renkamas savivaldybės meras ir mero siūlymu – vienas ar keli mero pavaduotojai.
Taryba savo įgaliojimus vykdo svarstydama ir spręsdama klausimus tarybos, komitetų bei komisijų posėdžiuose frakcijų ir grupių pasitarimuose.
Antroji tarybos veiklos forma — komitetai. Jie yra tarybos organai, sudaryti klausimams preliminariai nagrinėti, rengti ir teikti tarybai, merui, valdybai bei kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero, valdybos sprendimai.
Visi komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus, kuriuos savo ruožtu svarsto savivaldybės institucijos, administraciniai padaliniai, savivaldybės įmonės bei organizacijos, jos ir praneša komitetams apie priimtus sprendimus. Taip pat pritariamojo balso teise čia gali naudotis ekspertai bei visuomenės atstovai ir savivaldybės tarnautojai.

7.1.2. Valdyba

Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaro kolegialią vykdomąją instituciją – valdybą – ir nustato jos narių skaičių. Valdybos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kitų (neetatinių) valdybos narių kandidatūras iš tarybos narių savivaldybės tarybai tvirtinti teikia meras.

7.1.3. Meras

Meras yra vykdomoji savivaldos institucija. Jis atstovauja savivaldybei, numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių protokolus. Meras kartu su pavaduotoju organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą. Savo įgaliojimų laikui meras gali turėti sekretorių ir patarėjus.
Mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas.

7.1.4. Savivaldybės kontrolės institucija

Savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto naudojimą bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje. Ši institucija atskaitinga savivaldybės tarybai ir nesusijusi su savivaldybės tarybos įgaliojimų pabaiga. Savivaldybės kontrolės institucijos funkcijoms įgyvendinti savivaldybės kontrolieriaus teikimu savivaldybės taryba gali steigti (kai savivaldybės gyventojų skaičius viršija 30 tūkstančių gyventojų, privalo steigti) savivaldybės kontrolieriaus tarnybą. Jai vadovauja savivaldybės kontrolierius. Savivaldybės kontrolierius, taip pat savivaldybės kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

7.1.5. Seniūnija

Seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribas savo sprendiniu nustato savivaldybės taryba. Seniūnijų skaičių taip pat nustato savivaldybės taryba. Seniūnijai vadovauja seniūnas. Jį konkurso būdu (palanki gyventojų nuomonė laikoma kandidato privalumu) skiria ir atleidžia savivaldybės administratorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymu.

IŠVADOS

Piliečių dalyvavimas sprendžiant svarbiausius valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimus, tame tarpe renkant vietos valdžios organus, yra taip pat svarbus bruožas vidaus reikalų valdyme. Tačiau žinoma kartu viskas priklauso ir nuo to, kaip valstybėje yra įteisintas vietinės ir centrinės valdžios funkcijų pasiskirstymas. Reziumuojant galima išskirti bendrą vietinės ir centrinės valdžios galių santykį ir pabrėžti kad visų valdžios institucijų geras funkcionavimas būtinas, norint užtikrinti šalies vidaus gyvenimo stabilumą.
Vietos valdžios (savivaldybių, ministerijų, departamentų) veikla paprastai apima:
• Politikos ir strategijos įgyvendinimą.
• Atsakomybę už tiesiogiai teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, svaikatos apsaugą, švietimą, socialinį aprūpinimą.
• Biudžeto pajamų rinkimo teisę.
• Vietos rinkimų mandato realizavimą.
Centrinės valdžios (seimo, vyriausybės) veikla apima:
• Įstatymų vykdymo kontrolę, įskaitant teisę atšaukti arba pakeisti vietos valdžią.
• Vietinio pobūdžio institucijų finansavimą.
• Administracinių standartų įdiegimą paslaugų teikimo srityje.
• Visuomenės lūkesčių, kad nacionalinė valdžia gali išspresti problemas, įgyvendinimą.
• Didesnio legitivumo lygio užtikrinimą, nes yra išrinkta didesnio skaičiaus rinkėjų.

Literatūros sąrašas

1. Vidaus Reikalų Ministerijos svetainė: http://www.vrm.lt
2. Vyriausybės interneto svetainė: http://www.lrv.lt , http://www.vm.lt
3. Lietuvos Respublikos interneto svetainė: http://www.lietuva.lt , http://www.valstybė.lt
4. P. Čiočys. Teisės pagrindai – Vilnius, 2002.

5. Valstybės ir savivaldos institucijų bendradarbiavimas – A. Pumputis, A. Bukauskas, LTU, 2001;

6. Viešojo administravimo efektyvumas”, Monografija, KTU, Technologija 2001;

7. Viešo sektoriaus institucijų adminisravimas”, Monografija, LTU, 2002;

8. Lietuvos konstitucinė teisė”, T. Birmontienė, E. Jarašiūnas, E. Kūrys ir t.t., LTU, 2001

9. Valstybės pagrindai” KTU, Technologija, 1996;

10. Šiuolaikinė valstybė”, KTU, Technologija, 1999;

11. Valstybės ir savivaldybių turto valdymas”, V.Obrazcovas, LTU, 2001;

Leave a Comment