Mašinų techninės priežiūros (TP-2) periodiškumas ir darbai, Masinu plovimas

Mašinų techninės priežiūros (TP-2) periodiškumas ir darbai

Techninė priežiūra – tai kompleksas darbų (operacijų), kuriais siekiama išlaikyti pagal paskirtį naudojamo, laikomo arba transportuojamo gaminio darbingumą arba tvarkingumą. Techninė priežiūra apima mašinos techninės būklės kontrolę (diagnozavimą), valymą ir plovimą, tepimą, varžtų užveržimą, kai kurių dalių pakeitimą (pavyzdžiui, filtravimo elementų, purkštuvų), reguliavimą ir kitus mašinos priežiūros darbus. Mašinų techninės priežiūros darbų apimtis ir periodiškumas nurodytas standartuose, mašinos eksploatavimo instrukcijoje arba mašinos techninės priežiūros technologinėse kortelėse, parengtose gamyklų, mokslo ir techninių paslaugų (serviso) įmonių.
Visus techninės prriežiūros darbus galima suskirstyti į dvi grupes:
• būtinus atlikti nustatytu laiku;
• atliekamus pagal reikalą (pašalinami smulkūs gedimai).

Techninės priežiūros sistema – tai logiškai teisingai parinktų instrukcijų, priemonių ir vykdytojų visuma, kuri laiduoja mašinų kokybės išlaikymą ir atstatymą.
Savalaikė ir kokybiška techninė priežiūra leidžia:
• padidinti mašinų techninę parengtį;
• sumažinti išlaidas mašinų remontui;
• prailginti tarpremontinį išdirbį;
• sumažinti degalų ir tepalų sąnaudas;
• sumažinti bendrąsias eksploatacines sąnaudas;
Techninės priežiūros sistemos klasifikuojamos pagal tokius požymius:
• pagal priežiūros periodiškumą;
• pagal priežiūros rūšiy skaičiy;
• pagal priežiūros būdą.
Techninių priežiūrų periodiškumas. Priežiūros sistema parenkama pagal lengvai nustatomą parametrą. Gamyklos, firmos ar komercinės įstaigos maašinų eksploatavimo instrukcijose paprastai nurodo parametrą, pagal kurį turi būti atliekama techninė priežiūra. Rytų Europos ir NVS šalyse darbo apkrova ir priežiūros periodiškumas nustatomas pagal mašinos darbo valandų skaičių, atlikto darbo apimtį, sunaudotų degalų kiekį arba pagal kalendorinių darbo dienu sk

kaičių.
Priežiūra pagal mašinos darbo laiką. Iki pasirodant galingiems traktoriams ir savaeigėms mašinoms, daugelis variklių išdirbio valandų skaitiklių neturėjo, todėl nustatyti darbo valandų skaičių buvo sunku. Dėl to šis rodiklis nelabai tiko techninės priežiūros periodiškumui nustatyti ir praktikoje nelabai paplito. Šiuo metu daugelio mašinų varikliai turi išdirbio valandų skaitiklius. Supaprastėjus darbo laiko apskaitai, jis gali būti naudojamas techninėms priežiūroms planuoti.
Priežiūra pagal atlikto darbo apimtį (išdirbį). Įvairūs laukininkystės darbai lyginami vienas su kitu ir apibendrinami naudojant vieningą rodiklį – sutartinį etaloninį hektarą. Tačiau šį rodiklį naudoti techninės priežiūros periodiškumui nustatyti yra sunku. Be to, dėl dirvos, reljefo ir kelio sąlygų nevienodumo jis nepakankamai tiksliai parodo mašinos darbo apkrovą. Dėl to išdirbis taip pat nerekomenduojamas naudoti priežiūros periodiškumui nustatyti. Tik automobilių ir vilkikų, naudojamų transporto daarbams, priežiūros periodiškumui nustatyti kartais naudojami tonokilometrai ir nuvažiuoti kilometrai, kuriais įvertinamas išdirbis.
Priežiūra pagal degalų sąnaudas. Daug žemės ūkio naudotojų priežiūras planuoja pagal šį parametrą. Degalų sąnaudos palyginti gerai atspindi tikrąjį mašinos apkrovimą. Jį naudoti patogu dar ir dėl to, kad degalų apskaita ūkiuose ir įmonėse palyginti nesunkiai gali būti, tiksliau – turėtų būti vykdoma.
Priežiūra pagal kalendorines dienas. Šios sistemos privalumas yra tas, kad serviso dirbtuvės tolydžiai apkraunamos darbais, sistemą lengva įgyvendinti, jos valdymas paprastas. Pagrindinis trūkumas -neįvertinamas tikrasis mašinų apkrovimas.
Be čia ap
prašytų kuriamos ir diegiamos naujos priežiūros sistemos. Vena iš jų – priežiūros atliekamos vadovaujantis mašinos techninės būklės tyrimo rezultatais. Ši sistema gali būti įgyvendinta tik sukūrus diagnozavimo metodus ir tam reikalingus prietaisus.
Priežiūros pakopų skaičius. Būna trijų ir daugiau pakopų priežiūros. Tikslinga turėti tris pakopas, tada paprasčiau organizuoti darbą, nors gamyklos ir firmos siūlo penkias – šešias, dažnai ir daugiau priežiūros pakopų. Reikia tik, kad visos gamyklos arba firmos rekomenduojamos operacijos būtu atliekamos per kurią nors pakopą.
Priežiūros atlikimo būdai. Pagal atlikimo būdą skiriama vienetinė ir srautinė priežiūra.
Iki pastarojo laiko Lietuvoje mašinų priežiūrą vykdė mechanizatoriai, dirbantys su mašina. Bet jie, neturėdami pakankamai žinių ir būtinų įrengimų, apsiribodavo mašinų valymu ir tepimu. Sudėtingas mašinas privalo prižiūrėti aukštos kvalifikacijos darbininkai gerai įrengtose dirbtuvėse arba mobiliomis techninės priežiūros dirbtuvėmis.

Traktorių techninė priežiūra

1952-1960 m. Lietuvoje traktorių techninių priežiūrų sistema susidėjo iš pamaininės ir keturių pakopų periodinės techninės priežiūros. Vėliau ši sistema buvo supaprastinta. Nuo 1960 m. vidurio buvo atliekama pamaininė ir dviejų pakopų periodinės priežiūros. Bet eksploatavimo patirtis parodė, kad mašinos išdirbis tarp dviejų pirmosios pakopos periodinių priežiūrų yra per ilgas. Todėl nuo 1964 m. Liepos mėn. 1 d. buvo įvesta traktorių techninės priežiūros sistema, susidedanti iš pamaininės (kasdieninės), trijų pakopų periodinės ir sezoninės priežiūros. Ši sistema su kai kuriais daliniais pakeitimais NVS ša

alių gamybos traktoriams galioja ir dabar.
Lietuvoje žemės ūkio technikos (traktorių, sudėtingų žemės ūkio mašinų) techninė priežiūra turi būti atliekama vadovaujantis standartu LST 1471:1997.
1 lentelėje pateiktas NVS šaliy gamybos traktorių ir žemės ūkio mašinų, kurių dabar Lietuvoje yra daugiausia, techninės priežiūros periodiškumas išdirbio valandomis, o 2 lentelėje – ir pagal sunaudotų degalų kiekį.

1 lentelė. NVS šalių gamybos mašinų periodinių techninių priežiūrų periodiškumas (skaitiklyje senesniems traktoriams, vardiklyje – pradėtiems gaminti po 1984 m.)

Mašinos pavadinimas Matavimo vienetai Priežiūrų periodiškumas

TP-1 TP-2 TP-3
Traktoriai išdirbio valandos 60/125 240/500 960/1000
Savaeigiai kombainai ir mašinos išdirbio valandos 60 240 –
Kiti kombainai ir mašinos darbo su apkrova valandos 60 – –

Pamaininės techninės priežiūros atliekamos kas 8-10 traktoriaus ar mašinos darbo valandų.
2 lentelė. Traktorių techninių priežiūrų periodiškumas ir apytikris darbo imlumas
Traktorius Periodiškumas pagal sunaudotu degalų kiekį l
Techninės priežiūros darbo imlumas žm. d. h

TP-1 TP-2 TP-3 TP-1 TP-2 TP-3
MTZ-80, MTZ-82 600 2400 9600 2,7 6,9 19,8
T-40M, T-40AM 540 2160 8640 2,0 6,8 18,0
JuMZ-6 480 1920 7680 2,2 5,9 26,1
T-25A 240 960 3840 2,1 2,8 10,8
T-16M 190 760 3040 0,9 2,7 7,7

TP-1, TP-2, TP-3 atlikimo laikas gali skirtis nuo nurodyto -traktoriams iki 10%, o žemės ūkio mašinoms – iki 20%.
NVS šalyse pagamintu automobilių techninių priežiūrų sistema susideda iš pamaininės (PTP); pirmosios (TP-1); antrosios – (TP-2) ir sezoninės techninės priežiūros (STP).
Kiekviena vakarų šalių traktorių gamybos firma savo produkcijai nustato atskirą priežiūros periodiškumą. Pavyzdžiui, traktorių „Zetor” (Čekija) techninės priežiūros periodiškumas yra 10; 100; 200; 600; 1200; l 800; 2400 darbo valandų. „Massey Ferguson” (Anglija) 6100 serijos traktorių techninės priežiūros periodiškumas yra 10

0; 100; 250; 500 ir 1000 darbo valandų.Traktoriaus Fiat-1380 (Italija) techninės priežiūros periodiškumas ir darbų imlumas nurodytas 3 lentelėje.

3 lentelė. Traktoriaus Fiat-1380 techninės priežiūros periodiškumas ir darbo imlumas
Techninė priežiūra Periodiškumas h Darbo imlumas, žm.d.h

vienkartinis bendras per 1600 h
PTP-1 10 0,39 64,20
TA-1 50 0,17 5,44
TA- 2 200 0,37 2,96
TA- 3 400 0,50 2,00
TA-4 800 2,17 4,34
TA-5 1600 2,20 2,20

Traktorių pamaininė (kasdieninė) techninė priežiūra palaiko traktorių darbingumą. Jei prieš kiekvieną darbo dieną gerai patepama, pripilama švarių degalų, priveržiami ir sureguliuojami mazgai bei mechanizmai, be to, darbo metu kontroliuojamas mechanizmų ir sistemų veikimas, traktoriaus techninė būklė ilgai būna gera.
Pamaininę techninę priežiūrą paprastai atlieka su ta mašina dirbantis žmogus. Jis tikrina, valo, plauna, tepa ir pripila degalų bei kitų skysčių.
Prieš darbo pradžią įjungtas variklis pašildomas ir tikrinamas jo veikimas tuščiąją eiga – pagal prietaisus ir išklausant. Patikrinama ar gerai pritvirtinti mazgai ir agregatai, kaip veikia valdymo mechanizmai apšvietimas ir signalizacija. Tikrinti geriausia po darbo pamainos, nes tuomet lengviau pastebėti, ar neteka degalai bei alyva. Po to mašina valoma ir plaunama. Kol mašina šilta (tai svarbu žiemą), geriau ją ir tepti. Prieš darbo pamainą tikrinamas degalų, alyvos ir aušinimo skysčio lygis, prireikus pripilama.
Pamainos pabaigoje tikrinamas alyvos centrifugos veikimas apžiūrimas turbokompresorius. Nuo mašinos korpuso atjungiamas akumuliatorių baterijos laidas. Išleidžiamas vanduo iš variklio aušinimo sistemos, kai aplinkos temperatūra žemesnė nei +5 °C. Dirbant labai dulkėtomis sąlygomis, nuvalomas radiatoriaus tinklelis, nuplaunamos oro valytuvo detalės, išvalomi transmisijos korpusų alsuokliai.
Pamaininei techninei priežiūrai atlikti kiekvienam traktoriui reikia atskiro įrankių komplekto, be to, šepečio, šluotos ir grandiklio mašinai valyti.
Periodinės techninės priežiūros darbų sąrašas sudaromas pagal traktoriaus konstrukcijos ypatumus, naudojamas alyvas ir eksploatavimo sąlygas. Šis sąrašas būna traktoriaus eksploatavimo instrukcijoje, kurią gamykla prideda prie kiekvienos naujos mašinos.

NVS šalių gamybos traktoriams periodinės techninės priežiūros Nr. 1 (TP-1) metu reikia patikrinti daugiau mechanizmų ir mazgu, negu atliekant pamaininę priežiūrą. Išleisti degalų nuosėdas, valyti alyvos filtrą bei oro valytuvą.
Techninės priežiūros Nr.2 (TP-2) pagrindinė operacija – alyvos keitimas variklio karteryje. Be to, tikrinama ir reguliuojama daugelis mechanizmų, išplaunami filtrai.
Techninė priežiūra Nr.3 (TP-3) atliekama kas 960 variklio darbo valandų. Jos metu išplaunami visi karteriai, filtrai, visur pakeičiama alyva, tikrinama visų mazgų ir mechanizmų techninė būklė.
Atlikti aukštesnės pakopos techninę priežiūrą galima tik padarius žemesnių pakopų priežiūrų darbus. Visus periodinės techninės priežiūros darbus galima suskirstyti į tokias grupes: 1) valymo ir plovimo; 2) kontrolės; 3) suvaržymo; 4) reguliavimo; 5) tepimo ir pripylimo.
Daugelio traktorių techninių priežiūrų darbu sąrašas yra panašus. Vieną tokiu sąrašų matome 4 lentelėje.

4 lentelė. Traktorių NewHolland techninės priežiūros kortelė.

TEPIMO IR PRIEŽIŪROS KONTROLĖ

Serviso inter-
vale

Operacijos Nr.

Priežiūros reikalavimai Tikrinti Valyti Tepti Keisti Reguliuoti

Išleisti vandenį Plaut
i

Kai dega įspėjamoji lemputė 1 Variklio oro filtro išorinis elementas x x

2 Variklio aušinimo skysčio lygis x . . . x

3 Stabdžių skysčio lygis bakelyje x . . . x

4 Sankabos bakelyje skysčio lygis (kur yra) x . . . x

5 Degalų filtras vandens separatorius x . . . . ..x
Kas 10 val. arba kasdien 6 Alyvos lygis variklio karteryje x . . . x

7 Priekinio lango ploviklio rezervuare skysčio
lygis (kur yra) x . . . x

Kas 50 valandų 8

Radiatoriaus alyvos aušintuvo ir oro kondicionieriaus kondensatorius x x

9 Kabinos oro filtras . x

10 Visi tepimo taškai (tepami plastiniu tepalu) . . x

11 Padangų stovis ir slėgis juose x . . . x

12

Priekinių ir užpakalinių ratų tvirtinimo veržlių
užveržimas
x
.
.
.
x

Kas 300 valandų 13

Alyva variklio karteryje ir variklio alyvos filtras
.
.
.
x

14 Elektrolito lygis akumuliaroriuje x x . . x

15

Priekinio varančio tilto ir galinių pavarų reduktorių alyvos lygis
x
.
.
.
x

16 Hidrosistemos ir transmisijos alyvos filtrai . . . x

17

Transmisijos/užpakalinio tilto/hidrosistemos alyvos lygis
x
.
.
.
x

18

Priekinių ratų guoliai (kai priekinis tiltas nevarantis) . . x

19 Šerdėsų guoliai (kai priekinis varantis tiltas) . . x

20 Užpakalinio tilto velenai . . x

21 Daugiapleištis diržas x

22 Stovėjimo stabdis x . . . x

23 Kabinos ir saugos rėmo varžtų užveržimas x . . . x

24 Kabinos oro filtras . . . . . . x
Kas 600 valandų 25 Variklio oro filtro išorinis elementas . x

26

Variklio oro įsiurbimo sujungimų sandarumas

x

27 Variklio vožtuvų tarpelis x . . . x

28 Variklio galvutės gaubto ventiliacijos filtras . . . x

29

Antrinio degalų filtro elementas

x .

. x

Kas 1200 val. arba kasmet 30

Transmisija/užpakalinė ašis/hidraulinė alyva bei filtras . . . x

31

Priekinių varančiųjų ratų ašies diferiancialo alyva . . . x

32 Priekinių varančiųjų ratų ašies stebulės alyva . . . x

33 Baterijos elektrolito lygis x x . . x
Kas 1200 val. arba kas 2 metai 34 Variklio aušinimo skystis . . . x

35 Variklio oro filtro vidinis elementas

. . . x
Kas 1800 valandų 36

Degalų purkštukai x x . . x

Bendroji priežiūra 37 Išvalyti degalų sistemą x . . . x

38 Transmisijos kalibravimas. (?.?) x . . . x

39 Transmisijos kalibravimas. (?.?) x . . . x

40 Transmisijos kalibravimas. (?.?) x . . . x

41 Kalibravimas EMU. (?.?) x . . . x

42

Kalibravimas Elektro-Hidraulinių valdymo vožtuvų x . . . x

43 Pagrindiniai stabdžiai x . . . x

44 Variklio tuščioji eiga x . . . x

45 Oro kondicionierius x

46 Kabinos pakabos reguliavimas x . . . x

47 Priekinių šviesų bei darbo lempų reguliavimas x . . . x

48 Lempučių pakeitimas . . . x

49

Žvakių pakeitimas . . . x

* Alyvos keitimo intervalas sumažės jei degalų sudėtyje bus sieros arba jei traktorius bus naudojamas ypač žemoje temperatūroje.
* Tepimas padažnėja kada dirbama labai drėgnomis, purvo ar dulkių sąlygomis.

Mašinų plovimas

Naudojamų mašinų paviršius apsineša įvairiais nešvarumais. Žemės ūkio mašinų paviršius užsiteršia žemėmis, augalų liekanomis, dulkėmis, alyva, degalais, mineralinėmis arba organinėmis trąšomis, augalų apsaugos chemikalais. Automobiliai aplimpa purvu ir kelio dulkėmis, pervežamo krovinio (cemento,anglių) liekanomis. Purvo ir dulkių dalelės kartu su prasiskverbiančia pro nesandarias vietas alyva ar degalais kaupiasi ant mašinos paviršiaus ir sudaro sunkiai nuvalomą sluoksnį.
Mašinų paviršių valyti ir plauti reikia ne tik dėl jų išorinio vaizdo. Nuo švaros priklauso mašinų eksploatavimo trukmė ir mažėja pavojus užsidegti. Švarios mašinos mažiau rūdija ir kaista. Reguliuojant ar taisant nešvarias mašinas, nešvarumų patenka į jų vidų, dėl ti labiau dyla mechanizmai.
Mašinas būtina plauti prieš jų periodines technines priežiūras ir remontą, baigus darbų ciklą ir ruošiant jas laikyti. Organinėmis ir mineralinėmis trąšomis bei nuodingaisiais chemikalais užterštos mašinos plaunamos baigus tos rūšies darbus. Pageidautina mašinas nuplauti ir pervažiuojant iš vieno lauko į kitą, kad su jomis nenukeliautų kenkėjai, ligų užkratai bei piktžolės.
Valymas-tai procesas, kai pašalinamos augalų liekanos ir žemės bei organinės ir mineralinės medžiagos, prilipusios prie mašinos. Pirmiausia nuvalomos augalų liekanos ir žemės, kurios prilipusios prie mašinos išorės arba likusios jos viduje. Tam naudojami įvairūs grandikliai, šluotelės, šepečiai. Augalinės liekanos pašalinamos sukantis darbinėms dalims be apkrovos.
Plovimas-tai sudėtingas procesas, vykstantis tarp plaunamojo skysčio, teršalo ir detalės paviršiaus.
Plauti mašinas galima tokiais būdais:
• Šaltu vandeniu be slėgio, naudojant šepečius;
• Suslėgtu vandeniu;
• Karštu suslėgtu vandeniu;
• Vandens ir oro mišiniu;
• Vandens ir garo mišiniu.

Be to, galima plauti švariu vandeniu ir su įvairiomis plaunamosiomis medžiagomis.
Plovimas šaltu arba karštu vandeniu. Iš dalies nugrandytas purvas nuplaunamas stipria vandens srove. Atsimušanti į plaunamą paviršių vandens čiurkšlė mechaniškai numuša vandenyje netirpstantį purvą.
Plovimo trukmė ir vandens sąnaudos, naudojant paprastą vandens siurblį, priklauso nuo srovės slėgio, kuris būna 1-3 Mpa. Mažinant plovimo purkšto tūtos skersmenį, galima padidinti vandens srovės slėgį. Tačiau tūtos skersmuo negali būti mažesnis kaip 3-3,5 mm, kad neužsikimštų vandenyje esančiais teršalais. Be to, labai ploną čiurkšlę daugiau veikia oro pasipriešinimas ir ji gali suirti.
Plovimui reikiamo vandens kiekis priklauso nuo mašinos dydžio, vandens slėgio, naudojamų ploviklių, plovimo purkšto konstrukcijos ir kt. Nuplauti vieną traktorių šaltu vandeniu paprasta žarna reikia 300-500 l, o viną krovininį automobilį – 1000 – 1500 l vandens.
Šaltu vandeniu sunku nuplauti tepaluotus paviršius. Kai lauke šalta, mašinos apledėja ir nuplautą mašiną reikia džiovinti. Todėl kartais plaunama karštu vandeniu. Vanduo specialiame įrenginyje įkaitinamas iki 70-90 0C temperatūros. Šiuolaikiniai didelio slėgio plovimo įrenginiai išpurškia vandenį 8-10 MPa slėgiu.
Plovimas vandens ir oro mišiniu. Turint didelio našumo kompresorių, galima atsisakyti didelio slėgio ir našių siurblių mašinoms plauti. Plaunant plovimo purkšto tūta prijungiama prie vandentiekio. Lanksčia žarna į tūtą tiekiamas suslėgtas oras, dėl to vandens čiurkšlės greitis padidėja. Susidariusi smulkialašė čiurkšlė greitai ir gerai nuplauna net kietą purvą.
Plovimas vandens ir garo mišiniu. Vandens ir garo mišiniu palyginti gerai nuplaunamas tepaluotas paviršius, nereikia mašinos džiovinti. Šis būdas tinka plauti detales ir paviršius prieš jas sutepant antikoroziniais tepalais. Plaunama vandens, plaunamųjų medžiagų ir garų mišiniu, kuris ižpurškiamas 0,9-2,0 MPa slėgiu.
Plaunamosios medžiagos. Plaunant vandeniu ir kartu mechaniškai (šepečiais) suardant sluoksnį, pašalinami stipriai prikibę teršalai. Šepečiai išjudina sukibusias mikrodaleles. Organiniais tirpikliais (benzinu, žibalu, dyzeliniais degalais, benzolu, acetonu, ksilolu) nuo mašinų paviršių pašalinami tik juose tirpūs teršalai. Tačiau visi šie tirpikliai yra degūs, nuodingi ir nepakankamai efektyvūs. Todėl į juos įmaišoma specialių plovimą aktyvinančių medžiagų. Dažniausiai naudojami emulsikliai, kurių 50-78% sudaro organinis tirpiklis. Jie efektyvūs, mažiau degūs, tačiau toksiški. Be to, emulsikliais galima plauti, kai jų temperatūra ne aukštesnė kaip 20-30 0C.
Daug efektyvesnės sintetinės plaunamosios medžiagos. Jas sudaro nenuodingi, nedegūs, greitai suyrantys junginiai, sumaišyti su įvairiais tirpikliais, šarmais, aktyvaus paviršiaus medžiagomis, pasyvatoriais. Šių mišinių vandeniniai tirpalai gerai ir greitai nuplauna teršalus ir kartu paviršių bei kurį laiką apsaugo nuo korozijos. Iki šiol naudotas sintetines plaunamąsias medžiagas „Lobomit“ , „Temp“ , „MS“ sudarė bandymais nustatyti optimalūs kalcinuotosios sodos (Na2CO3), natrio tripolifosfato (Na5P3O10) ir natrio metasilikato (Na2SiO3 9H2O) mišiniai su aktyvaus paviršiaus medžiagų priedais.
Nuo tirpalo šarmingumo priklauso plovimo efektyvumas. Kad tirpalui reaguojant su teršalų rūgštimis šarmingumas nesumažėtų, į sintetines plaunamąsias medžiagas dedama kalcinuotos sodos, natrio fosfato (Na3PO4), natrio hidroksido (NaOH), natrio metasilikato (vandeninis 40-60% koncentracijos tirpalas vadinamas skystu stiklu). Be to, įmaišoma korozijos lėtiklių (inhibitorių), kurie lėtina koroziją. Tam naudojami natrio metasilikatas, kalio chrompikas (K2Cr2O7), natrio heksametafosfatas (Na6P6O18), natrio tripolifosfatas (Na5P3O10), natrio nitritas (NaNO2) bei organiniai junginiai-difenilaminas, monoetanolaminas, trietanolaminas, urotropinas, natrio benzoatas ir kt. Sumaišius kelis korozijos lėtiklius, jų poveikis būna efektyvesnis.
Į vandenį įmaišius aktyvaus paviršiaus medžiagų (sulfonato, sulfonolo, sintanolo, sintamido, oksiforo ir kt.), jis pradeda drėkinti net tepaluotą paviršių.
Mašinoms plauti šiuo metu iš Vakarų šalių importuojama įvairių firmų pagamintų plaunamųjų medžiagų. Pavyzdžiui, firma „Elf“ (Prancūzija) gamina kėbulo ploviklius „Gel de Levage“ arba „Schampooing Lustrant“, firma CRC Industries Inc. (JAV) gamina variklių ploviklį „CRC Hot Shot“ ir kt.

Mašinų plovyklos
Mašinos plaunamos atvirose aikštelėse arba specialiai įrengtose patalpose. Žemės ūkio technika dažniausiai plaunama specialiai įrengtose aikštelėse, kuriose gali būti įrengtos 0,8 – 1,2 m aukščio estakados. Paprasčiausios mašinų plovimo aikštelės planas parodytas 1 paveiksle. Aikštelės paviršius išbetonuojamas. Technikos plovimo aikštelės matmenys 6×10 m, kad joje tilptų visas sunkvežimis, traktorius ar priekaba, kombaino pjaunamoji ar dalis paties kombaino. Plovimo aikštelės nuolydis nuotekų rinktuvo kryptimi daromas 0,05 – 0,07 %, kad ant jos nesikauptu nešvarumai ir jų nereikėtų papildomai nuplauti.

1 pav. Paprasta betonuota mašinų plovimo aikštelė:

1 – betonuota aikštelė; 2 – nusodintuvas

Serviso įmonei bei ūkininkui pravartu prie plovyklos įrengti apytakinę vandens tiekimo sistemą. Joje sukauptas vanduo tiks technikai plauti, kitiems gamybiniams poreikiams tenkinti, patalpų sanitarinėms sąlygoms palaikyti. Be to, būtų sukaupiama vandens atsarga gaisro atveju.
Kiekviena mašinų plovykla būtinai turi turėti vandens valymo įrenginį su naftos produktų surinktuvu.
Kada tokioje aikštelėje mašinos plaunamos dažnai, prie jos turi būti atvesta elektros linija ir vandentiekis. Vandens slėgis vandentiekyje ,turi būti ne mažesnis kaip 0,5 MPa ir debitas ne mažesnis 1,5 m3/h.
Agroserviso įmonėse rekomenduojama įrengti mašinų plovimo aikšteles su estakada (2 pav.). Estakada gali būti naudojama traktorių ir automobilių priežiūros darbams (pavyzdžiui, alyvos keitimui, stabdžių reguliavimui ir pan.).

2 pav. Mašinų plovimo aikštelė su estakada:

l – betonuota aikštelė; 2 – purvo nusodintuvas; 3 – estakados grotelės; 4 – kreipiamieji bortai
Plovimo įrenginiai. Paprasčiausias plovimo įrenginys yra lanksti žarna su antgaliu, kuria iš vandentiekio vanduo rankomis nukreipiamas į plaunamą paviršių.
Sudėtingesni plovimo įrenginiai turi siurblį ir su juo lanksčia žarna sujungtą rankomis valdomą plovimo purkštą arba vietoje purkšto įtaisomas skirstomasis vamzdis su daugeliu purkštukų, kuriais mašina plaunama iš visų pusių be tiesioginio rankinio nukreipimo. Be siurblio ir purkšto ar purkštukų plovimo įrenginiai gali turėti šepečius, ploviklių tiekimo , vandens šildymo, garo sudarymo ir kitokius papildomus įtaisus.
Didelę įtaką plovimo kokybei, spartai ir vandens poreikiui turi plovimo purkšto konstrukcija.
Žemės ūkyje technikai plauti dažniausiai naudojamas plovimo įrenginys su siurbliu OM – 830, pagamintas Rusijoje, kurio schema parodyta 3 paveiksle. Jis turi elektros variklį, trijų plunžerių siurblį sumontuotą ant rėmo su dviem rankenomis pernešimui, siurbimo žarnn su filtru ir plovimo žarną su plovimo purkštu. Mašinos plaunamos iki 2 MPa slėgiu. Per minutę sunaudojama apie 30 l vandens.
3 pav. Mašinų plovimo įrenginys OM – 830:

17 16 15 14 13 12 11 10
1- elektros variklis; 2 – jungiamoji mova; 3 – krumpliaračiai; 4 – alkūninis velenas; 5 – švaistiklis; 6 – kotas; 7- plunžeris; 8 – slėgimo ertmė; 9 – purkštas; 10 – filtras; 1l – siurbimo žarna; 12 – siurbimo ertmė; 13 – siurbimo vožtuvas; 14 – slėgio vožtuvas; 15 – praleidimo vožtuvas; 16 – spyruoklė; 17 – reguliavimo varžtas.

Šio įrenginio plovimo purkštas sudarytas iš aliumininio korpuso, kuriame yra kamera 3 (4 pav.) ir figūrinis kamštis 2 . Vanduo iš siurblio gumine žarna teka pro rankeną į kamerą 3. Pratekėjas pro kamščio 2 briaunas, per plokštelės 1 skylę iššvirkščiamas. Sukiojant rankenėlę 7, keičiamas atstumas tarp kamščio 2 ir plokštelės 1, tuo pačiu keičiamas vandens čiurkšlės pavidalas.
4 pav. Plovimo purkštas

1 – plokštelė; 2 – kamštis; 3 – kamera; 4 – kamščio strypas; 5 – riebokšlis; 6 – riebokšlio veržlė; 7 – reguliavimo rankenėlė; 8 – sraigtas; 9 – rankena.

Šilto vandens plaunamosiomis teršalai plaunami 30-80 0C temperatūros vandens arba plovimo tirpalo 5-15 MPa slėgio srautu. Mašinų išorei plauti dažniausiai naudojamos kilnojamosios ir stacionarinės plaunamosios. Kilnojamosiose plaunamosiose vandenį šildo autonominis kaitintuvas. Kilnojamąją plaunamąją sudaro vežimėlis ant kurio sumontuotas didelio slėgio siurblys, jo pavara, vandens kaitintuvas, plovimo medžiagų tiekimo įtaisas, automatikos ir apsaugos priemonės.

Purkštukinės plaunamosios dažniausiai būna kamerinės. Šių plaunamųjų kameros tūris būna iki 120 m3. Plovimo purkštukai išdėstyti kameros pakraščiais ant specialių judamų kolektorių ir nukreipti į plaunamą traktorių arba automobilį iš visų pusių. Vandeniu arba plovimo skysčiu, sušildytu iki 70 – 95°C, plaunama 0,30-0,95 MPa slėgiu. Traktoriai purkštukinėmis plaunamosiomis plaunami remonto įmonėse. Autotransporto įmonėse krovininiai automobiliai taip pat dažniausiai plaunami purkštukinėmis plaunamosiomis. Gaminamos plaunamosios specialios paskirties automobilių (pavyzdžiui, pienovežių, autofurgonų) plovimui.
Purkštukinės plaunamosios pagal vandens slėgį būna:
• mažo slėgio – iki 0,35 MPa;
• vidutinio slėgio – iki 0,4-0,9 MPa;
• didelio slėgio – daugiau kaip 0,9 MPa.
Plovimo kokybė priklauso ne tik nuo vandens slėgio, bet ir nuo čiurkšlių pasvirimo į plaunamąjį paviršių kampo ir jo kitimo plovimo metu. Todėl plaunamųjų kolektoriai su purkštukais daromi judami (svyruojantys, sukami). Vienam automobiliui nuplauti sunaudojama 0,6 – 1,8 m3 vandens. Nuplauti automobilio apačią reikia 0,2 – 0,3 m3 vandens.
5 paveiksle parodyta lengvųjų automobilių purkštukinė plaunamoji.

5 pav. Plaunamoji su judamais purkštukais:

1- plovimo rėmas; 2 – purkštukai; 3 – kronšteinas; 4 – vežimėlis; 5 – kreipiamasis rėmas; 6 -elektros variklis; 7 – reduktorius; 8 – plaunamas automobilis; 9 – žarna.

Užterštą paviršių valant šepečiais, mašina geriau nuplaunama ir mažiau sunaudojama vandens. Pavyzdžiui, nuplauti lengvąjį automobilį plaunamąja su šepečiais reikia tik 0,05 – 0,3 m3 vandens arba plovimo tirpalo. Tokios plaunamosios pagrindinė darbinė dalis yra šepečiai kurių forma ir judėjimo kinematika turi gerai atitikti plaunamą mašinos paviršių. Šepečiai gali būti plokšti, cilindriniai, kūginiai ir kitokie. Šepečiai sudaryti iš atskirų, lengvai pakeičiamų elementų, pagamintų iš sintetinių dažnai iš kaproninių 0,5 – 0,8 mm skersmens siūlų. Rotacinių šepečių skersmuo būna l ,0 – l ,5 m, jie sukasi 150 – 175 min-1 dažniu.
Lengvųjų automobilių šepetinė plaunamoji parodyta 6 paveiksle. Automobilis pro šią plovyklą turi važiuoti ne didesniu kaip 10 m/min greičiu.
6 pav. Lengvųjų automobilių plovimo šepetinė plaunamoji:

1 – sušlapinimo rėmas; 2 – priekinis rotacinių šepečių blokas; 3 – vežimėlis; 4 – horizontalusis rotacinis šepetys; 5 – rėmas; 6 – užpakalinis rotacinių šepečių blokas; 7 – plovimo rėmas.
Šiuo metu Lietuvoje parduodami Europos Sąjungos šalyse pagaminti didelio slėgio šalto ir karšto vandens mažų gabaritų mašinų plautuvai. Šių plautuvų efektyvumą lemia jų sudaromas didelis vandens slėgis – 0,9 – 2 MPa. Jų paplitimą žemės ūkyje, ypač ūkininkų sodybose, stabdo jų brangumas (7,5 – 12,5 tūkst. Lt.).

Leave a Comment