Valstybinės valdžios sistema

Turinys

ĮVADAS 3
Lietuvos Respublikos Seimas 4
Lietuvos Respublikos Prezidentas 8
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 11
Teismai 18
IŠVADOS 19
NAUDOTA LITERATŪRA 20ĮVADAS
Kiekviena valstybė savo funkcijas įgyvendina per valstybės valdžios institucijų sistemą. Valstybės valdžia – tai valstybės funkcijų įgyvendinimo per valdingus įgaliojimus turinčius institucijas svarbiausias būdas. Valstybės valdžios institucijos gana įvairios, nes jos atlieka skirtingas funkcijas. Jas galima klasifikuoti įvairiais pagrindais: pagal valstybės veiklos pobūdį – į politines, socialines, ekonomines, ūkines; pagal formavimo tvarką – į renkamąsias, skiriamąsias ir t.t.
Demokratinėse šalyse valstybės valdžio intitucijų organizavimo pagrindinis principas yra valdžių pasidalijimo į įstatymų leidžiamąją, vykdomąja ir teisminę, kurios visiškai savarankiškos ir nepriklausomos, teeorija. Toks valdžių pasidalijimo principas grindžiamas tuo, kad valstybėje būtina atlikti tris funkcijas: įstatymų priėmimą, jų vykdymą ir teisingumo įgyvendinimą, t.y. žmogaus teisių ir laisvių qapsaugą, teisės pažeidėjų nubaudimą, problemų, konfliktų susijusių su įstatymų taikymu, sprendimą. Kiekvienai valstybės valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkamai kompetencijai, kurios ribų negalima viršyti, apibrėžiama jų tarpusavio sąveika.
Valdžių pasidalijimo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 staripsnyje. Jame sakoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Šio principo tuurinys detaliau atskleidžiamas atskiruose Konstitucijos skirsniuose.Lietuvos Respublikos Seimas
Kiekvienos demokratinės šalies valstybės valdžios intitucijų sistemoje ypatingą vietą užima gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas – parlamentas. Parlamentas atstovauja tautos suverenitetui ir tik jis gali išreikšti tautos valią įstatymo forma. Parlamentas, at

tsiradęs Anglijoje XIII a.,įvairiose šalyse vadinamas skirtingais pavadinimais, iki šiol yra svarbiausias konstitucijos laikymosi garantas. Atsižvelgiant į konkrečią valstybės santvarkos formą parlamenas gali būti sudarytas iš vienerių arba dvejų rūmų. Vienerių rūmų parlamentas dažniausiai yra valstybėse su gimininga gyventojų nacionaline sudėtimi arba nedidelės teritorijos šalyse.
Vienerių rūmų parlamentas yra ir Lietuvos Respublikos Seimas, kurio istorija prasideda nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochos. Priėmus 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimas atgavo savo tikrąjį istorinį vardą ir yra ankstesnių nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimų teisių ir tradicijų tesėjas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija (V skirsnis), seimo rinkimų įstatymas (2000 m. redakcija), seimo statusas (1998 m.) reglamentuoja seimo formavimo tvarką, jo sudėtį ir struktūrą, įgaliojimus, Seimo nario teisinę padėtį, įstatymų leidybos procedūrą, Seimo priežiūrinę veiklą, apkaltos procesą ir kitus organizacinius veiklos klausimus.
Seimo rinkimų tvvarka. Rinkimai į seimą turi didelę politinę reikšmę, nes paaiškėja, kokios politinės partijos ir kokios jėgos pradės valdyti valstybę. Seimo rinkimai yra svarbūs ir kaip rinkėjų nuotaikų rodiklis.
Į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141 Tautos atstovas ketveriems metams vienmandatinhėse ir daugiamandatinėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaqptu balsavimu teisio)giniuose mišrios sistemos rinkimuose. Juose teisę turi dalyvauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus piliečius, teismo pripažintais naveiksniais.
Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pa
asižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Seimo narias gali būti renkami asmenys, kurie likus 65 dienomis iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, asmenys, teismo priepažinti neveiksniais arba napakaltinamais, taip pat asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąja karo arba alternatyviąja krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienomis likus iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininku, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnymų apmokami pareigūnai.
Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Eilinius Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prišš mėnesį iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus keturiems mėnesiams iki Seimo narių kadencijos pabaigos, respublikos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų datos, Vyriausioji rinkimų komisija, kurios uždavinius, įgaliojimus, darbo organizavimo tavrką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (2002), eilinius seimo rinkimus rengia paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma 71 vienmandatė apygarda (atsižvelgiant į administracinį teritorijos suskirstymą ir rinkėjų skaičių), kuriose asmeniškai varžosi įvairių partijų bei pažiūrų kandidatai. Šiose apygardose turi būti išrinktas 71 seimo narys. Konkrečioje vienmandatėje apygardoje rinkimai la
aikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja daugiau kaip 40 proc. Rinkėjų, įrašytų į tos apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas gavęs daugiausia rinkimuose dalkyvavusių rinkėjų balsų. Jei kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, parlamentaru tampa vyriausiasis pagal amžių kandidatas.
Greta vienmandatės Seimo rin.kimai vyksta ir daugiamandatinėse rinkimų apygardose, kurioje išrenkama 70 Seimo narių. Čia rinkaimai laikomi vykusiais ir nteisėtais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip 25 proc. visų rinkėjų. Daugiamandatėje apygardoje balsuojama už partiją ir jungtinių kandidatų rinkiminius sąrašus, kuriuos sudaro ir patvirtina partijos savo suvažiavimuose ar konferncijose ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų įteikia Vyriausiąjai rinkimų komisijai. Partijų kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.
Neatvykus reikiamam rinkėjų skaičiui, t.y. rinkimams neįvykus ar rinkimus pripažintais negaliojančiais dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, rengiami pakartotini rinkimai, bet ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų. Tačiau pakartotini nrinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.
Seimo nario teisinis statusas – tai Konstitucijos ir Seimo statuso nustatyta parlamentaro teisinė padėtis, reguliuojanti nario mandato atsiradimą, nutrūkimą bei veikimo laiką, nario teises ir pareigas, atsakomybę, taip pat veiklos garantijas.
Pagrindinės Seimo na
ario teises galima suskirstyti į individualias ir kolektyvines.
Prie individualių priskiriamos šios teisės:
• Balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;
• Rinkti ir būti išrinktam į bet kurias pareigas Seime;
• Laisvai jungtis į frakcijas, kurias gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai;
• Turėtų įstatymų leidybos inciatyvos teisę;
• Pateikti paklausimą Vyriausybės nariams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro ar renka Seimas, vadovams. Į Seimo nario raštišką paklausimą turi būti atsakyta per 10 dienų ir kt.;

Pagrindinės kolektyvinės Seimo nario teisės yra šios:
• Teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo;
• Inicijuoti apkaltą;
• Pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras;
• Šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neelinį posėdį;
• Kreiptis į Konstitucinį teismą ir kt.

Seimo nario pareigos:
• Dalyvauti seimo posėdžiuose. Šios pareigos vykdymą kontroliuoja Etikos ir procedūrų komisija;
• Būti kokio nors komiteto nariu;
• Laikytis Seimo statuso ir jame numatytų Seimo nario drausmės reikalavimų;
• Nuolat susitikinėti su rinkėjais ir kt.

Seimo nario įgaliojimų pabaigos pagrindų išsamius atvejus pateikia Kosntitucijos 63 staripsnis ir Seimo statuso 8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta kai:
• Pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktaisis Seimas;
• Jis miršta;
• Atsistatydina;
• Teismas pripažįsta jį naveiksniu;
• Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;
• Rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
• Pereina dirbti arba per tris mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
• Netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

Seimo įgaliojimai. Vadovaudamasi Konstitucijos 67 straipsniu Seimas:
• Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
• Leidžia įstatymus;
• Priima nutarimus dėl referendumų;
• Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
• Steigia įstatymo nustatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;
• Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
• Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
• Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
• Prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru
• Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus;
• Skiria ir atleidžia Valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;
• Skiria savivaldybių tarybų rinki.mus;
• Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičią jos sudėtį;
• Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;
• Nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
• Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
• Nustato Respublikos administracinį suskirstymą;
• Steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
• Leidžia amnestijos aktus;
• Įveda tiesioginį valdymą, karo ir kaip nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.

Seimo struktūra ir darbo tvarka. Seimo struktūrą sudaro Seimo vadovai – Seimo Pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo pavaduotojai. Jie vadovauja Seimo darbui ir posėdžiams. Minėti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdybą, kurios pagrindinis uždavinys – spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus.
Seimas kasmet renkasi į eilines pavasario ( nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d.) ir rudens (nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d.) sesijas. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.
Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, o šalyje įvedus karo ar nepaprastą padėtį – Respublikos Prezidentas.

Seimo kontrolieriai. Konstitucija naujai įtvirtinto Seimo kontrolierių – ombudsmenų instituciją, kurios pagrindinis tikslas – tirti piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piknaudžiavimo ir biurokratizmo. Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo narių, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų veiklos, Ministro Pirmininko, Valstybės kontrolieriaus ir Vyriausybės bei vietos savivaldybių tarybų veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos Prezidentas
Prezidentas – demokratinių valstybių valdovas, aukščiasis pareigūnas, atliekantis konstitucijos jam suteiktą ypatingą vaidmenį valstybės mechanizme. Prezidentas yra savotiškas valstybės simbolis ir tautos oficialus atstovas. Kadangi prezidentas savo mandatą gauna iš tautos, jo negali kontroliuoti parlamentas. Stipri prezidento valdžia jokiais būdais negriauna teisinės valstybės demokratinių pagrindų, priešingai, esant tam tikromis sąlygomis, ji yra vienintelis galimas konstitucinės tvarkos išsaugojimo instrumentas.
Demokratinėse valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kur veikia valdžių pasidalijimo principai, prezidento funkcijos siejasi su visomis trimis valdžiomis (pavyzdžiui, įstatymų leidybos srityje jis pasirašo įstatymus, turi veto teisę, formuopja vyriausybę, su kuria kartu sprendžia užsienio politikos klausimus, teisminės valdžios atžvilgiu turi teisę skirti tam tikrų teismų teisėjus, teikti malonę nuteistiesiems ior kt.), bet vis dėlto jo pagrindiniai uždaviniai ir įgaliojimai yra susiję su vykdomąja valdžia.
Prezidento institucija Lietuvoje atkurta įsigaliojus 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o priėmus Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą (1993 m.) ir Respublikos Prezidento įstatymą (1993 m.), pirmasis pokarinis nepriklausomas Lietuvos Respublikos Prezidentas buvo išrinktas 1993 m. vasarį.
Respublikos Prezidnto rinkimai. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, ne jaunesnis kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas seimo nariu. Jį renka Lietuvos Respublikos piliečiai 5 metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats Respublikos Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Prezidentui keliamus nurodytus reikalavimus atitinkantis Lietuvos Respublikos pilietis, surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų ir sumokėjęs penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatą, kuris grąžinamas kandidatui, jei jis surinko nustatytą rinkėjų parašų skaičių. Rinkimų kompanijos metu yra numatyta kandidato neliečiamybė. Asmenys, kliudantys pasinaudoti rinkimų teise, taip pat pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus ir pan., atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BK 134 ir 135 str.).
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Konstitucijoje numatytais atvejais Respublikos prezidentui paskelbus pirmalaikius Seimo rinkimus naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.
Respublikos Prezidento statusą reglamentuoja Konstitucija, Respublikos Prezidento įstatymas ir kiti įstatymai.
Asmuo,išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kompanijos pradžios, kad jis būtų nepriklausomas nuo jį rėmusių politinių struktūrų bei atstovautų visos Tautos interesams.
Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėjn atsakomybėn. Jo garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Jie numato atsakomybę už viešą Respublikos Prezidento įžeidimą arba šmeištą. Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.

Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
• Pasibaigia lai.kas, kuriam jis buvo išrinktas;
• Įvykstapirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
• Atsistatydina iš pareigų
• Respublikos Prezidentas miršta;
• Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
• Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuoja, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

Respublikos Prezidento kompetencija išsamiai numatyta Konstitucijos 84 straipsnyje ir apima pagrindines valstybės veiklos sferas. Pagal savo įgaliojimus Respublikos Prezidentas:
• Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką;
• Pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas seimui ratifikuoti;
• Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsieniovalstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
• Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;
• Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;
• Priima Vyriausybės atsisitatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali eiti pavesti jiems eii pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.
• Vyriausybei atsistadinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;
• Ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;
• Nustatya tvarka skiria ir atleidžia įstatymų nustatytus valstybės pareigūnus;
• Teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjų, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio Teismo teisėjus, o iš jų Apeliacinio Teismo pirmininką jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo nustatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus;
• Teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;
• Teikia seimui Valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais;
• Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;
• Suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
• Ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
• Įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąja padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui;
• Daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;
• Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Seimo sesiją;
• Skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais – pirmalaikius Seimo rinkimus;
• Įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę;
• Skiria valstybinius apdovanojimus;
• Teikia malonę nuteisteisiems;
• Pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos seimui Konstitucijos 71 straipnyje nustatyta tvarka.
Visa Respublikos Prezidento veikla, kad ir kokioje sferoje ji pasireikštų, visada skirta apsaugoti Konstituciją, užtikrinti jos nenukrypstamą veikimą. Ypač svarbus uždavinys yra sudaryti tokį teisinį režimą, kad nė viena valstybės institucija napažeistų Konstitucijos, nepriimtų jai prieštaraujančių teisės aktų ir nepažeistų žmogaus ir pilieči.o teisių ir laisvių.Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Vyriausybė – tai valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios tvarkomosios valdžios institucija. Pagrindiniai Vyriausybės uždaviniai yra ekonomikos valdymas, įstatymų valdymo organizavimas, kitų vykdomosios valdžios institucijų veiklos kontrolė. Vyriausybės formavimo tvarka priklauso nuo valstybės valdymo formos, todėl įvairiose šalyse turi skirtingus pavadinimus – dažniausiai ministrų taryba arba ministrų kabinetas.
.Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa
1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
2. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.
3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus;

3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;

4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą;

5) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus;

6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.
Vyriausybės kompetencija. Vyriausybės vietą valstybės valdžios sistemoje nusako jos kompetencija. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai yra išdėstyti Konstitucijos 94 straipsnyje. Pagal šiuos apibendrintus aktus Vyriausybė:
• Saugo konstitucinęsantvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
• Vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstymų bei nacionalinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo patvirtinimą Vyriausybės programą;
• Koordinuoja ministeriją ir Vyriausybės įstaigų veiklą;
• Rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą;
• Remdamiesi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;
• Rengia bei teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
• Teikia Seimui pasiūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;
• Steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie ministerijų;
• Tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatas;
• Kartu su Respublikos Prezidentu Vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgia į seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;
• Įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą ukštesniuose administraciniuose vienetuose;
• Įstatymo nustatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą sqavivaldybės teritorijoje;
• Turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai nepri.eštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
• Skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savibaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;
• Sudaro komisijas bei komitetus;
• Vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas
• Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą;
• Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį;
• Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.
• Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.
• Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą;
• Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė . Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrą Pirmininką pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus;
• Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus anksčiau numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės vadovo kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko pateiktoje Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojančių grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą.

Vyriausybės atsistatydinimas
Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais Konstitucijoje numatytais atvejais:
• kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;
• kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitenkinimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
• kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta
• po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
• kai pasikeitus daugiau nei pusė ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.

Ministerijos
1. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija;
2) ) Finansų ministerija;
3) Krašto apsaugos ministerija;
4) Kultūros ministerija;
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
6) Susisiekimo ministerija;
7) Sveikatos apsaugos ministerija;
8) 8) Švietimo ir mokslo ministerija;
9) Teisingumo ministerija;
10) Ūkio ministerija;
11) Užsienio reikalų ministerija;
12) Vidaus reikalų ministerija;
13) Žemės ūkio ministerija.
2 Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.
3 Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką 4.
4 Ministerijai vadovauja ministras.

5. Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.

6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.

7. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.
8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė

9. Ministerija turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius
10. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės programa, kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su Valstybės. ilgalaikės raidos strategija.
11. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai ministerijos uždaviniai ir būdai juos įgyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų atsižvelgiant į Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą. Seimui pritarus naujos Vyriausybės programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus strateginius veiklos planus per tris mėnesius pateikia Vyriausybei aprobuoti. Jeigu įsteigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris mėnesius nuo įsteigimo dienos.

Ministrai
1. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.
2. Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 8, 11 ir 12 punktuose.
3. Ministras:
• vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;
• užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
• teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
• užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;
• leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;
• teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės bei ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
• teikia Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus. Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;
• tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir pareigybiųsąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
• tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus;
• koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie ministerijos veiklą per šių įstaigų vadovus;
• Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarkaskiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus, įstaigų prie ministerijos vadovus;
• nustato ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių administravimo sritis;
• vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.
4. Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.
Ministras Pirmininkas
1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
2. Ministras Pirmininkas:

1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarkaskiria į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų) vadovus;

4)skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams tarnybinesnuobaudas;

5) skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;

6) Lietuvos Respubli.kos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;

8) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;

9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;

10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;

12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;

14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.Teismai
Teismas – valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir spręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų kategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka.
Įvairiose šalyse teismai, atliekantys iš esmės tas pačias funkcijas, atsižvelgiant į valstybės santvarkos formą skirstomi į paprastuosius ir ypatinguosius. Paprastieji teismai savo ruožtu yra skirstomi į bendrosios kompetencijos ir specializuotus (darbo, arbitražinius, muitų, mokesčių, karinius, religinius ir t.t.) teismus. Neturi stebinti tokia teismų sistemų ir jų rūšių gausa, nes demokratinės valstybės numato visapusišką teisminę piliečių teisminę piliečių teisių ir laisvių apsaugą, valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų teisėtumo efektyvią teisminę kontrolę ir pan.
Valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma sudaro teismų sistemą.IŠVADOS
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Čiočys P. “Teisės pagrindai”. Vilniaus Vadybos Kolegija.Vilnius –2002 m.
2. “Lietuvos Seimas”. Kultūra. Vilnius.- 1996 m.
3. www.google.lt
4. www.lrv.lt
5. Vitkus G. Politologija . Vilnius – 1998 m.

Leave a Comment