Valstybės tarnybos įstatymas

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą ir valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Valstybės tarnyba – teisinių santykių tarnyboje visuma, reglamentuojama valstybės teisės aktais, nustatančiais valstybės tarnautojo statuso įgijimą, pasikeitimą ir praradimą.
2. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei.
3. Valstybės tarnautojo statusas – šio ir kitų įstatymų appibrėžtų tarnybinių teisių ir pareigų visuma, nustatoma teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnautojo priėmimą ir atleidimą iš valstybės tarnybos, jo teises, pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį ir socialines bei kitas garantijas.
4. Valstybės tarnautojo statuso praradimas – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų viešojo administravimo funkcijų valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose atlikimo teisės, kitų teisių, pareigų, atsakomybės, darbo užmokesčio ir socialinių bei kitų garantijų netekimas ir šių asmenų atleidimas iš valstybės tarnybos su teise ar be jos šio įstatymo nustatyta tvarka grįžti į valstybės taarnybą.
5. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta valstybės ar vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti bei numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.
6. Viešojo administravimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės ar

r savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatytas viešojo administravimo funkcijas.
7. Karjeros valstybės tarnautojas – viešojo administravimo valstybės tarnautojas, konkurso būdu priimtas į tarnybą neterminuotam laikui, prisiekęs valstybei ir turintis galimybę nustatyta tvarka siekti aukštesnių ar kitų pareigų tarnyboje.
8. Statutinis valstybės tarnautojas – viešojo administravimo ar paslaugų valstybės tarnautojas (muitininkas, policininkas, kontrolierius, diplomatas, civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojas, Lietuvos banko ar aukštojo mokslo įstaigos darbuotojas ar kitas tarnautojas), kurio statusą nustato atskiras įstatymas ar statutas.
9. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – viešojo administravimo valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą pareigoms, įrašytoms į Seimo patvirtintą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą.
10. Įstaigos vadovas- valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės įstaigai nustatytos kadencijos laikotarpiui.
11. Pakaitinis valstybės tarnautojas- valstybės taarnautojas, atliekantis laikinai nesančio karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo funkcijas.
12. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybės įsteigtų įstaigų veikla, teikianti visuomenei socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas.
13. Paslaugų valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje ir atliekantis ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei.
14. Pareigūnas – valstybės tarnautojas (valstybės saugumo, policijos, muitinės, mokesčių inspekcijos ar kitas tarnautojas), turintis administracinius įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.
15. Privalumai – privalomi ar papildomi administraciniai gebėjimai, profesiniai įgūdžiai ir
r dalykinės savybės, kurie gali būti svarbūs palyginti su kito pretendento į valstybės tarnybą gebėjimais, profesiniais įgūdžiais ir dalykinėmis savybėmis.
16. Nelojalumas – valstybės tarnautojo veiksmai ar elgesys, peržengiantys teisėtumo ribas ir priešiški Lietuvos valstybei bei jos konstitucinei santvarkai.
17. Nešališkumas – sąžiningas tarnybinių pareigų atlikimas nepaisant valstybės tarnautojo ir interesanto lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ar narystės politinėse partijose ar politinėse organizacijose.

18. Asmenys, su valstybės tarnautojais susiję artimais giminystės ir svainystės ryšiais – valstybės tarnautojo tėvai, įtėviai, broliai, seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ir jų vaikai.
19. Valstybės ar savivaldybių institucijos – atstovaujamosios valdžios (Seimas ir savivaldybės taryba) institucijos, valstybės vadovas – Respublikos Prezidentas, vykdomosios valdžios (Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas, meras (valdyba), teisminės valdžios (Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Aukštesnysis administracinis teismas, Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai, prokuratūra), kontrolės (valstybės kontrolierius, Seimo kontrolieriai, Vyriausybės atstovas,Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius, savivaldybės kontrolierius) institucijos, taip pat kitos institucijos, apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo.
20. Valstybės ir savivaldybių įstaigos – Seimo kanceliarija, Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų (komitetai, departamentai, tarnybos, agentūros, inspekcijos ir kt.) bei joms pavaldžios įstaigos, Vyriausybės atstovų tarnybos, apskričių viršininkų administracijos ir apskričių įstaigos, savivaldybių sudarytos ad
dministracijos, įstaigos, tarnybos ar seniūnijos, taip pat kitos valdžios, teisingumo ar kontrolės įstaigos, turinčios įstatymų joms suteiktus įgaliojimus ir atliekančios joms pavestas viešojo administravimo funkcijas.
21. Valstybės politikai – asmenys, į pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai išrinkti Lietuvos Respublikos piliečių arba atstovaujamosios valdžios paskirti politinei programai vykdyti – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, merai, savivaldybių tarybų nariai.
22. Politinė veikla – fizinio asmens dalyvavimas politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, jų organizuojamuose mitinguose, susirinkimuose, demonstracijose ar kituose renginiuose, kuriais padedama formuoti ir išreikšti bendrus piliečių interesus ir politinę valią, taip pat kiti veiksmai, kuriais remiama politinė partija ar politinė organizacija.

3 straipsnis. Valstybės tarnybos pagrindiniai principai
1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros principais.
2. Pagal įstatymo viršenybės principą:
1) valstybės tarnautojo statusas, reglamentuotas šio ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;
2) niekas neturi teisės dėl politinių ar kitų interesų versti valstybės tarnautoją atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, viršijančius jo įgaliojimus;
3) valstybės tarnautojui garantuojama teisė ginti savo teisėtus interesus visais įstatymų nustatytais būdais.
3. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises stoti į valstybės tarnybą, o valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ar subjektyvių kitų aplinkybių.
4. Pagal politinio neutralumo principą viešojo administravimo valstybės tarnautojas pr
rivalo nešališkai tarnauti žmonėms, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus).
5. Pagal skaidrumo principą bet kokia valstybės tarnautojo tarnybinė veikla yra vieša ir suprantama,atvira įvertinti ir susipažinti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, išskyrus įstatymų ar kitų teisės aktų saugomas valstybės ar tarnybos paslaptis.
6. Pagal karjeros principą priėmimas į valstybės tarnybą neterminuotam darbui ir aukštesnių ar kitų pareigų siekimas yra grindžiamas pretendentų konkurencija, objektyviai įvertinant jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso metu.

4 straipsnis. Šio įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas be išlygų taikomas viešojo administravimo valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, kuriems šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai.
2. Paslaugų valstybės tarnautojams taikoma šio įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 10, 12 ir 13 dalys, 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys, 7, 8, 9 ir 18 straipsniai, 56 straipsnio 1 dalies 4 ir 11 punktai, 62 straipsnio 1 ir 7 dalys, 68 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys bei 79 straipsnio 2 dalis. Jiems taip pat taikomos šio įstatymo 16 ir 32 straipsnių bei 69 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, jei atskiri įstatymai ar statutai, parengti atsižvelgiant į tarnybos ypatumus, nenustato kitaip.
3. Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjams ir prokurorams;
3) valstybės kontrolieriui;
4) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams;
5) Seimo kontrolieriams;
6) moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriui;
7)Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams;
8)profesinės karo tarnybos kariams;
9)valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
10) ūkines ir technines funkcijas atliekantiems Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams ne Lietuvos Respublikos piliečiams.

5 straipsnis. Darbo įstatymų taikymas
1. Su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
2. Darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius bei socialines garantijas, viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, kitiems jų statusą reglamentuojantiems įstatymams ar statutams.
3. Paslaugų valstybės tarnautojams taikomi darbo įstatymai,išskyrus jų nuostatas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje bei atskiruose įstatymuose ar statutuose.

ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KLASIFIKAVIMAS
6 straipsnis. Valstybės tarnautojų grupės
1. Valstybės tarnautojai skirstomi į šias grupes:
1) viešojo administravimo(tarp jų statutinius valstybės tarnautojus);
2) paslaugų.
2. Viešojo administravimo valstybės tarnautojai skirstomi į:
1) karjeros;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;
3) įstaigų vadovus;
4) pakaitinius.
3. Paslaugų valstybės tarnautojai skirstomi į:
1) įstaigų vadovus;
2) viešųjų paslaugų (tarp jų statutinius valstybės tarnautojus);
3) atliekančius ūkines ar technines funkcijas.

7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos
1. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 4lygius:
1) A lygis – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis magistro (aukštasis universitetinis) arba jam prilygintas išsilavinimas;
2) B lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis(aukštasis neuniversitetinis) išsilavinimas;
3) C lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija;
4) D lygis – pareigybės, kurioms nebūtinas vidurinis išsilavinimas.
2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 30 kategorijų. Jos apima visus lygius taip, kad 1-a yra žemiausia D lygio kategorija, o 30-a – aukščiausia A lygio kategorija. Kategorijos nustatomos remiantis Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.
3. Pareigybes tam tikram lygiui ir kategorijai priskiria:
1) įstatymas – Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes. Jos priskiriamos A lygiui;
2) Vyriausybė – kitas pareigybes.
4. Tais atvejais, kai nustatant pareigybių kategorijas dėl tam tikrų pareigybių ypatumų neįmanoma tiksliai įvertinti visų Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje nurodytų veiksnių, gali būti nustatyta žemesnė ar aukštesnė kategorija, bet ne daugiau kaip dviem kategorijomis.
5. Steigiant naujas pareigybes, jų kategorijos nustatomos vadovaujantis Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Institucijos ar įstaigos vadovo pareigybės kategorija nustatoma atsižvelgiant į analogiškų pareigybių kategoriją ir nurodoma institucijos ar įstaigos steigimo ar kitame teisės akte.

8 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai ir aprašymai
1. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašuose nurodoma: pareigybės pavadinimas, grupė, lygis ir kategorija.
2. Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras. Į šį sąrašą neįrašomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės, kurių sąrašą tvirtina Seimas.Steigiant naujas pareigybes, valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinis sąrašas papildomas.
3. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus pagal Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą valstybės institucijose, įstaigose ir savivaldybėse sudaro už personalo valdymą atsakingi asmenys.
4. Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus valstybės institucijose ir įstaigose tvirtina:
1) Seimo kanceliarijos, Prezidentūros, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – šių institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) kitų teismų (išskyrus Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) – teisingumo ministras;
3) prokuratūrų – generalinis prokuroras;
4) Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, Seimo kontrolierių įstaigos, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų – šių institucijų ar įstaigų vadovai;
5) Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių komisijų personalo – jų pirmininkai;
6) savivaldybės administracijos ir savivaldybių įstaigų – meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, – valdyba). Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pareigybių sąrašą tvirtina savivaldybės kontrolierius.
5. Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinis sąrašas ir į valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus įrašytų pareigybių aprašymai rengiami pagal Vyriausybės patvirtintą Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką bei patvirtintą tvarką.

TREČIASIS SKIRSNIS
PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNYBĄ

9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnybą reikalavimai
1. Asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą, taikomi šie bendrieji reikalavimai:
1) Lietuvos Respublikos pilietybė ir lietuvių kalbos mokėjimas. Šie reikalavimai netaikomi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais;
2) amžiaus cenzas: ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius. Reikalavimas dėl senatvės pensijos amžiaus netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams bei ūkines ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams;
3) išsilavinimas, būtinas atlikti tam tikro lygio valstybės tarnautojo pareigas;
4) Karo prievolės įstatymo nustatytos pradinės karo prievolės atlikimas. Šis reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenis, kuriems ji atidėta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.
2. Asmenys, stojantys į valstybės tarnybą ir siekiantys viešo konkurso būdu būti paskirti į viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, kurių kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam tikro lygio kategoriją, privalo būti išėję valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programą.
3. Asmenys, siekiantys aukščiausių kategorijų viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigų, privalo būti išėję atitinkamą Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo programą (ar jai prilygintą). Pareigybes, kurioms keliamas šis reikalavimas, nustato Vyriausybė.
4. Reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu netaikomas paslaugų valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos gyventojams ir šių valstybių piliečiams:
1) valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, arba valstybių Europos sutarties dalyvių, įsteigusių asociaciją su Europos bendrijomis ir joms priklausančiomis šalimis narėmis, jeigu jos analogiškais atvejais netaiko pilietybės reikalavimo Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) valstybių, kurios yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) narės, jeigu jos analogiškais atvejais netaiko pilietybės reikalavimo Lietuvos Respublikos piliečiams.
5. Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą netaikomas ūkines ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams.
6. Į valstybės tarnybą negali būti priimti asmenys:
1) teisti už sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus valstybės tarnybai;
2) už tarnybinį nusižengimą pagal šį įstatymą atleisti iš valstybės tarnybos, jei nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 10 metų;
3) buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB,KGB) kadriniai darbuotojai – pagal įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus.
7. Priimant į valstybės tarnybą paslaugų valstybės tarnautojus, šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų apribojimai netaikomi.

10 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnybą paskelbimas
1. Pranešimas apie numatomą priėmimą į valstybės tarnybą skelbiamas „Valstybės žinių“ priede bei konkurso tvarka pasirinktame dienraštyje ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pretendentų atrankos. Savivaldybės apie priėmimą į valstybės tarnybą papildomai gali skelbti vietinėje spaudoje.
2. Apie numatomą priėmimą į valstybės tarnybą skelbia:
1) dėl tarnybos valstybės institucijose ir įstaigose, kai priimama į tam tikro lygio žemiausios kategorijos pareigas ir šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, – valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
2) dėl tarnybos valstybės institucijose ir įstaigose, kai priimama į aukštesnes už tam tikro lygio žemiausios kategorijos, bet žemesnes už 20-os kategorijos pareigas, – už personalo valdymą valstybės institucijoje ar įstaigoje atsakingas asmuo;
3) dėl tarnybos savivaldybės administracijoje ir savivaldybės įstaigose – administratorius. Apie priėmimą į savivaldybės kontrolieriaus tarnybą skelbia savivaldybės kontrolierius.
3. Skelbime apie priėmimą į valstybės tarnybą nurodoma pareigybių pavadinimas, grupė, lygis ir kategorija, taikysimi pretendentų atrankos būdai, egzaminų temos arba klausimai. Jei taikomas pretendentų atrankos būdas yra privalumų vertinimas, skelbime taip pat nurodomi vertinsimi pretendentų privalumai.

11 straipsnis. Dokumentai, pateikiami stojant į valstybės tarnybą
1. Pretendentas į valstybės tarnybą privalo pateikti šiuos dokumentus:
1) prašymą dalyvauti atrankoje;
2) asmens tapatybę liudijantį dokumentą;
3) išsilavinimą liudijantį dokumentą;
4) pretendento pilietybę ir amžių įrodančius dokumentus;
5) dokumentus, įrodančius, kad karo prievolininkas atliko karo prievolę arba kad įstatymo numatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės jis yra atleistas, arba kad karo tarnyba jam yra atidėta;
6) asmeninių privalumų sąrašą, kuriame pretendentas laisva forma nurodo savo įgūdžius ir kitas dalykines savybes;
7) nustatytos formos anketą, kurioje nurodomi šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti ir kiti duomenys.
2. Asmenys, stojantys į valstybės tarnybą ir siekiantys viešo konkurso būdu būti paskirti į viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, kurių kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam tikro lygio kategoriją, ir šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais privalo pateikti dokumentą apie išeitą valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programą.
3. Asmenys, pretenduojantys eiti aukščiausių kategorijų viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, privalo pateikti dokumentą apie išeitą atitinkamą Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo programą (ar jai prilygintą).
4. Pretendentų dokumentai priimami vieną mėnesį nuo paskutinio paskelbimo spaudoje dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose bei 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus, kurie turi būti pateikti ne vėliaus kaip prieš vieną dieną iki pretendentų vertinimo pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijoje. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų, asmuo laikomas atsisakiusiu stoti į valstybės tarnybą.
5. Dokumentai pateikiami:
1) pretendentų į valstybės tarnybą valstybės institucijose ar įstaigose, kai priimama į tam tikro lygio žemiausios kategorijos pareigas,ir šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai;
2) pretendentų į valstybės tarnybą valstybės institucijose ir įstaigose, kai priimama į aukštesnes už tam tikro lygio žemiausios kategorijos, bet žemesnes už 20-os kategorijos pareigas, – valstybės institucijos ar įstaigos personalo tarnybai;
3) pretendentų į valstybės tarnybą savivaldybės administracijoje, savivaldybės įstaigoje ir savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje – savivaldybės personalo tarnybai.
6. Paaiškėjus, kad asmuo, stodamas į valstybės tarnybą, pateikė suklastotus šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus (dokumentą), nuslėpė ar pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, dėl kurių pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalį jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą, iš valstybės tarnybos atleidžiamas atitinkamai pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 9 ar 10 punktus, o valstybės tarnyboje dirbtas laikas neįskaitomas į valstybės tarnybos stažą.

12 straipsnis. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos būdai
1. Priimantį valstybės tarnybą, taikomi šie pretendentų atrankos būdai:
1) egzaminai;
2) privalumų vertinimas.
2. Egzaminai yra pretendentų į valstybės tarnybą privalomų žinių patikrinimas. Pretendentų atsakymai į klausimus arba temos, pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos parinktos iš egzaminų programos, išdėstoma raštu laisva forma arba naudojant testus. Atsakymai komisijos nariams turi būti anonimiški. Taikant šį atrankos būdą, gali būti vertinami ir pačių pretendentų nurodyti privalumai. Jei egzaminų rezultatai vienodi, lemia pretendentų privalumai.
3. Privalumų vertinimas yra tarnybai būtinų bei kitų pretendento įgūdžių ir kitų dalykinių savybių patikrinimas.
4. Pretendentams į valstybės tarnybą valstybės institucijose ar įstaigose – egzaminų programas tvirtina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas. Pretendentams į valstybės tarnybą savivaldybėse egzaminų programų turinio minimumą tvirtina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas, suderinęs su Lietuvos savivaldybių asociacija. Savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, – valdyba) ir savivaldybės kontrolierius tvirtina papildomus klausimus ir temas, susijusias su savivaldybių veiklos ypatumais.

13 straipsnis. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos
1. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos sudaromos paskelbus priėmimą į valstybės tarnybą.
2. Komisijos sudėtį ir darbo tvarką nustato pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti už valstybės tarnybą atsakingo ministro. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos nariais negali būti asmenys, kuriuos su pretendentais sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai ar kitos neobjektyvumą skatinančios aplinkybės.
3. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijas sudaro:
1) dėl pretendentų valstybės institucijose ar įstaigose eiti tam tikro lygio žemiausios kategorijos valstybės tarnautojų pareigas ir šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
2) dėl pretendentų valstybės institucijose ar įstaigose eiti pareigas,kurių kategorija yra aukštesnė negu tam tikro lygio žemiausia kategorija, bet žemesnė už 20-ą kategoriją, – už personalo valdymą valstybės institucijoje ar įstaigoje atsakingas asmuo;
3) dėl pretendentų į valstybės tarnybą savivaldybės administracijoje ar savivaldybės įstaigose – administratorius. Pretendentų į Savivaldybės kontrolieriaus tarnybą atrankos komisiją sudaro savivaldybės kontrolierius.
4. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos:
1) egzaminuoja pretendentus į valstybės tarnybą ir vertina jų privalumus;
2) teikia šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims pasiūlymus skirti atrinktus pretendentus stažuotojais ar bandomajam laikotarpiui tam tikroje valstybės institucijoje ar įstaigoje, savivaldybės administracijos padalinyje ar Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje į konkrečias pareigas.

14 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų priėmimas
1. Karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą etapai yra pretendentų į valstybės tarnybą atranka ir jų stažuotė arba bandomasis laikotarpis. Priimant karjeros valstybės tarnautojus, taikomas atrankos būdas – egzaminai.

2. Pretendentai į karjeros valstybės tarnautojus atrenkami viešo konkurso būdu:
1) į pareigas, kurių kategorija yra žemesnė už 20-ą kategoriją;
2) šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais.
3. Karjeros valstybės tarnautojų priėmimą organizuoja:
1) dėl pretendentų valstybės institucijose ar įstaigose eiti tam tikro lygio žemiausios kategorijos pareigas ir šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
2) dėl pretendentų valstybės institucijose ar įstaigose eiti pareigas, kurių kategorija yra aukštesnė negu tam tikro lygio žemiausia kategorija, bet žemesnė už 20-ą kategoriją, – už personalo valdymą valstybės institucijoje ar įstaigoje atsakingas asmuo;
3) dėl pretendentų į valstybės tarnybą savivaldybės administracijoje ar savivaldybės įstaigose – administratorius. Administratoriaus priėmimą organizuoja savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, – valdyba). Priėmimą į Savivaldybės kontrolieriaus tarnybą organizuoja savivaldybės kontrolierius.
4. Pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisija:
1) pagal egzaminų rezultatus ir, jei egzaminų rezultatai vienodi,pretendentų privalumų įvertinimą atrenka pretendentus, o konkurso rezultatus išdėsto raštu ir skelbia viešai;
2) teikia šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems asmenims pasiūlymus skirti atrinktus pretendentus į konkrečias pareigas tam tikroje valstybės institucijoje ar įstaigoje, savivaldybės administracijos padalinyje, savivaldybės įstaigoje ar Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje. Asmenys, pretenduojantys į tam tikro lygio žemiausios kategorijos pareigas, siūlomi skirti į pareigas stažuotojais. Asmenys, pretenduojantys į pareigas, kurių kategorija yra aukštesnė negu tam tikro lygio žemiausia kategorija, bet žemesnė už 20-ą kategoriją, ir šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais siūlomi skirti į pareigas bandomajam laikotarpiui.
5. Teikdama pasiūlymus, komisija atsižvelgia į pretendentų pageidavimus eiti konkrečias pareigas. Pirmenybę rinktis konkrečias pareigas turi pretendentai, gavę geresnius komisijos įvertinimus. Siūlymai skirti pretendentus stažuotojais į Vyriausybei atskaitingas įstaigas derinami su Personalo valdymo taryba. Siūlymai skirti pretendentus bandomajam laikotarpiui su Personalo valdymo taryba nederinami.
6. Pretendentai negali būti siūlomi į pareigas, kurias einant su tiesioginiu tarnybos vadovu juos sietų artimi giminystės ar svainystės ryšiai, jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba vieno teise kontroliuoti kitą. Į pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, gali būti siūlomi tik asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka gavę leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.
7. Siūlymai skirti pretendentus į valstybės tarnybą stažuotojais ar bandomajam laikotarpiui teikiami:
1) dėl pretendentų, skiriamų į pareigas Seimo kanceliarijoje ar Prezidentūroje, – kanceliarijų vadovams;
2) dėl pretendentų, skiriamų į pareigas Konstituciniame Teisme ar Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, – šių teismų kancleriams;
3) dėl pretendentų, skiriamų į pareigas teismuose (išskyrus Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą), prokuratūrose, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose, – šių institucijų ir įstaigų vadovams;
4) dėl pretendentų, skiriamų į pareigas Vyriausybei atskaitingose institucijose ar įstaigose, – valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovui;
5) dėl pretendentų, skiriamų savivaldybės administracijoje ar įstaigoje, – administratoriui. Siūlymai skirti pretendentus į pareigas Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje teikiami savivaldybės kontrolieriui.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys skiria pretendentus atitinkamose institucijose ar įstaigose į konkrečias pareigas stažuotojais ar bandomajam laikotarpiui per 10 darbo dienų nuo pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos siūlymo.
9. Šio straipsnio 7dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys gali atsisakyti skirti komisijos teikiamą pretendentą stažuotoju į konkrečias pareigas. Apie atsisakymo skirti motyvus informuojama valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. Tokiais atvejais pretendentams, atsižvelgiant į atsisakymo motyvus, siūlomos pareigos Vyriausybei atskaitingose institucijose ir įstaigose.
10. Asmuo, paskirtas stažuotoju ar bandomajam laikotarpiui, pradeda eiti pareigas, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima tarnybos reikalus. Tai netaikoma, jei skiriama į naujai įsteigtą pareigybę. Su stažuotoju ar asmeniu, paskirtu bandomajam laikotarpiui, sudaroma terminuota tarnybos sutartis iki stažuotės ar bandomojo laikotarpio darbo įvertinimo.
11. Stažuotės laikotarpiu stažuotojas mokosi pagal įvadinio mokymo programą. Stažuotojui ar asmeniui, paskirtam bandomajam laikotarpiui, priskiriamas karjeros valstybės tarnautojas, kuris padeda susipažinti su konkrečių pareigų ypatumais.
12. Stažuotojui ar asmeniui, paskirtam bandomajam laikotarpiui, privalomos visos valstybės tarnautojo pareigos, jis naudojasi visomis valstybės tarnautojo teisėmis, socialinėmis ir kitomis garantijomis, išskyrus šio įstatymo šeštojo skirsnio nuostatas.Stažuotojui ar asmeniui, paskirtam bandomajam laikotarpiui, mokamas darbo užmokestis, kurį sudaro 70 procentų einamų pareigų pareiginės algos. Darbo užmokesčio priedas ir priemokos jiems nemokami.
13. Stažuotės ir bandomojo laikotarpio trukmę, kuri pagal pareigybes negali būti ilgesnė kaip atitinkamai dveji ir vieneri metai, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ji taip pat nustato stažuotojų įvadinio mokymo turinį, kitus stažuotės bei bandomojo laikotarpio ypatumus.
14. Stažuotojų ir asmenų, paskirtų bandomajam laikotarpiui, pasibaigus stažuotei ar bandomajam laikotarpiui, tinkamumą valstybės tarnybai vertina jų tiesioginiai tarnybos vadovai.
15. Asmenys, kurių stažuotė ar bandomasis laikotarpis įvertinti teigiamai,skiriami neterminuotam laikui karjeros valstybės tarnautojais.
16. Stažuotojus ar bandomojo laikotarpio asmenis į einamas pareigas atitinkamose valstybės institucijose ar įstaigose įsakymu skiria šio straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys.
17. Įsakymas įsigalioja, kai asmuo, paskirtas į pareigas neterminuotam laikui, prisiekia Lietuvos Respublikai. Įsakymui įsigaliojus, šis asmuo įgyja karjeros valstybės tarnautojo statusą. Valstybės tarnautojui įteikiamas paskyrimo į valstybės tarnybą raštas, pasirašytas už valstybės tarnybą atsakingo ministro, ir valstybės tarnautojo pažymėjimas. Paskyrimo į valstybės tarnybą rašto ir valstybės tarnautojo pažymėjimo pavyzdžius bei jų išdavimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
18. Asmenis, kurių darbą stažuotės ar bandomojo laikotarpio metu jų tiesioginiai tarnybos vadovai įvertina nepatenkinamai, pakartotinai vertina valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės tarnybos vertinimo komisija.
19. Galutinį sprendimą dėl tiesioginio tarnybos vadovo nepatenkinamai įvertinto stažuotojo ar paskirto bandomajam laikotarpiui asmens, darbo, atsižvelgdami į tarnybos vertinimo komisijos išvadas, atitinkamu įsakymu priima šio straipsnio 7 dalyje nurodyti pareigūnai.
20. Jeigu galutinis sprendimas yra stažuotę ar bandomąjį laikotarpį įvertintina patenkinamai,stažuotojas ar bandomajam laikotarpiui paskirtas asmuo iš pareigų atleidžiamas.
21. Įsakymas dėl atleidimo iš pareigų ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po įsakymo įteikimo atleistajam gali būti įstatymo nustatyta tvarka apskųstas teismui.

15 straipsnis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimas
1. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas asmenys priimami be konkurso – valstybės politikų pasirinkimu.
2. Pretendentą į konkrečias pareigas skiria:
1) Seime – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
2) Prezidentūroje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
3) Ministro Pirmininko aparate ir departamentuose prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
4) ministerijose – į viceministro ar viceministro-departamento direktoriaus pareigas – Ministras Pirmininkas ministro teikimu; į kitas pareigas – ministras;
5) savivaldybėse – meras.
3. Vyriausybės atstovus ir apskričių viršininkus skiria Vyriausybė, o apskričių viršininkų pavaduotojus – Ministras Pirmininkas apskrities viršininko teikimu.
4. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą ir paskirtas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautojo statusą įgyja nuo paskyrimo dienos. Jam įteikiamas nustatyto pavyzdžio valstybės tarnautojo pažymėjimas.
5. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnyba baigiasi kartu su juos pasirinkusių valstybės politikų kadencija ar pasibaigus šių politikų įgaliojimams.

16 straipsnis. Įstaigų vadovų priėmimas
1. Į įstaigų vadovų pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu arba be konkurso politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Įstaigas, kurių vadovai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat valstybės politikus, kurie turi teisę skirti šių įstaigų vadovus – politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, – nustato įstatymai.
2. Viešo konkurso būdu įstaigų vadovai priimami įstaigos steigimo akto, kitų teisės aktų nustatytai kadencijai. Kadencija negali būti ilgesnė kaip 5 metai ir nesietina su Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų kadencijomis. Priimant įstaigų vadovus, taikomas pretendentų vertinimo būdas – privalumų vertinimas. Vertinama sugebėjimas vadovauti, vadybos darbo ir profesinė patirtis bei kitos dalykinės savybės.
3. Pretendentai į įstaigų vadovų pareigas, kurios yra įrašytos į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, privalo pateikti dokumentą apie Lietuvos viešojo administravimo institute išeitą aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programą (ar jai prilygintą).
4. Įstaigos vadovą į tarnybą priima institucijos ar įstaigos, kuriai naujai paskirtas įstaigos vadovas yra atskaitingas, vadovas ar jo įgaliotas asmuo (savivaldybėje – administratorius). Įvertinęs pretendentų privalumus, jis nustato konkurso laimėtoją ir skiria jį į įstaigos vadovo pareigas arba atsisako visų pretendentų.
5. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą ir paskirtas įstaigos vadovu, valstybės tarnautojo statusą įgyja nuo paskyrimo dienos. Jam įteikiamas nustatyto pavyzdžio valstybės tarnautojo pažymėjimas.
6. Pasibaigus kadencijai, įstaigos vadovas, paskirtas viešo konkurso būdu, gali pakartotinai dalyvauti viešame konkurse dėl įstaigos vadovo vietos. Vieno asmens kadencijų skaičius eiti įstaigos vadovo pareigas neribojamas, jei įstaigos steigimo ar kituose teisės aktuose nenurodyta kitaip.

17 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas
1. Į pareigas pakaitiniais valstybės tarnautojais priimama viešo konkurso būdu arba politinio(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
2. Asmenys, pakeičiantys laikinai nesančius politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, priimami šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Asmenys, pakeičiantys laikinai nesančius karjeros valstybės tarnautojus, priimami viešo konkurso būdu. Jiems taikomas pretendentų vertinimo būdas – privalumų vertinimas.
4. Pretendentus, priimamus viešo konkurso būdu, vertina, sprendimą dėl jų tinkamumo karjeros valstybės tarnautojų pareigoms priima ir į pareigas skiria:
1) Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje – karjeros valstybės tarnautojus -kanceliarijų vadovai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – šių institucijų vadovai ar jų įgalioti asmenys;
2) Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – šių teismų kancleriai;
3) kituose teismuose (išskyrus Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą), prokuratūrose, Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose- šių institucijų ar įstaigų vadovai;
4) Vyriausybei atskaitingose institucijose ar įstaigose – karjeros valstybės tarnautojus- už personalo valdymą atsakingi asmenys, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – šių institucijų ar įstaigų vadovai;
5) savivaldybėse – karjeros valstybės tarnautojus- administratorius ar savivaldybės kontrolierius,politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – meras. Savivaldybės kontrolierius sprendžia dėl pretendentų tinkamumo karjeros valstybės tarnautojų pareigoms Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje.
5. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą ir paskirtas į pareigas pakaitiniu valstybės tarnautoju, valstybės tarnautojo statusą įgyja nuo paskyrimo dienos. Jam įteikiamas nustatyto pavyzdžio valstybės tarnautojo pažymėjimas.
6. Pakaitiniai valstybės tarnautojai į valstybės tarnybą priimami laikinai, kol sugrįš negalintys eiti savo pareigų valstybės tarnautojai, bet ne ilgiau kaip 4 metams. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (įstaiga).

18 straipsnis. Paslaugų valstybės tarnautojų priėmimas
1. Į paslaugų valstybės tarnautojų pareigas priimama viešo konkurso būdu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba įstatymų ar statutų nustatyta tvarka. Į paslaugų įstaigų vadovų pareigas asmenys priimami pagal šio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.
2. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą ir paskirtas į pareigas paslaugų valstybės tarnautoju, valstybės tarnautojo statusą įgyja šalims pasirašius darbo sutartį pagal Darbo sutarties įstatyme nustatytą formą ir tvarką.

19 straipsnis. Valstybės tarnautojo priesaika
1. Asmuo, įstojęs į valstybės tarnybą eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas,prisiekia Lietuvos Respublikai. Nustatomas šis valstybės tarnautojo priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
Tepadeda man Dievas.“
2. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.
3. Valstybės tarnautojo priesaiką priima:
1) Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje – kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2) Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – šių teismų vadovai;
3) kituose teismuose (išskyrus Konstitucinį Teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) – teisingumo ministras;
4) prokuratūrose – generalinis prokuroras;
5) Valstybės kontrolėje, Lietuvos banke, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Valstybės saugumo departamente – šių institucijų ar įstaigų vadovai;
6) Vyriausybei atskaitingose institucijose ir įstaigose – šių institucijų ar įstaigų vadovai;
7) Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių komisijų personalo – jų pirmininkai;
8) savivaldybėse – administratorius, kontrolieriaus tarnybos pareigūnų ir kitų tarnautojų – savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administratoriaus – meras.
4. Valstybės tarnautojo priesaikos priėmimo tvarką nustato už valstybės tarnybą atsakingas ministras. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

20 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos
Valstybės tarnautojai privalo:
1) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
2) nešališkai tarnauti žmonėms;
3) gerbti žmogaus teises ir padėti šias teises įgyvendinti;
4) tinkamai ir laiku atlikti tarnybos vadovų užduotis ir pavedimus;
5) nedelsdami pranešti tarnybos vadovui apie, jų nuomone, neteisėtas užduotis ar pavedimus;
6) priimti sprendimus pagal jų kompetenciją nustatančius teisės aktus ir reikalauti, kad tie sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. Priimdami sprendimus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis nuostata, kad visi asmenys yra lygūs;
7) laikytis tarnybinės etikos;
8) laikytis nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos;
9) garantuoti savo tarnybinės veiklos skaidrumą, nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
10) kelti kvalifikaciją;
11) ginti teisėtus valstybės ir savivaldybių interesus;
12) spręsdami viešas problemas, bendradarbiauti ir keistis informacija su savo ir kitų institucijų bei įstaigų valstybės tarnautojais;
13) saugoti nuo praradimo ir neteisėto atskleidimo valstybės ar tarnybos paslaptis. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su darbu susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
14) tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir neleisti naudotis valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai, jei valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės vidaus tvarka ar kiti teisės aktai nenumato kitaip;
15) tarnybos metu nedalyvauti politinėje veikloje (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus), kitaip nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos tikslams, išskyrus pedagoginį darbą ir kitą įstatymų nustatytą darbą bei dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Ši veikla neatleidžia valstybės tarnautojų nuo jų tiesioginių pareigų atlikimo;
16) streiko atveju nustatyta tvarka saugoti ir prižiūrėti visuomenei svarbius objektus, įrenginius ir patalpas bei teikti visuomenei minimalias įstatymų nustatytas paslaugas;
17) vykdyti kitas įstatymų ar statutų nustatytas pareigas.

21 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) į realų ir veiksmingą darbą einant tam tikro lygio ir kategorijos pareigas, nepaisant valstybės ar vietos valdžios politinių pasikeitimų.Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ši teisė ribojama;
2) į tarnybinę karjerą pagal savo profesionalumą, turimus privalumus ir valstybės tarnybos galimybes. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
3) į pareiginę algą, atitinkančią jų kategoriją, šio įstatymo nustatytą darbo užmokesčio priedą, priemokas ir kitas išmokas;
4) į mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą valstybės, savivaldybių ir kitų biudžetų lėšomis, valstybės fondų ir kitomis valstybės lėšomis;
5) gauti iš savo vadovų, bendradarbių ir kitų valstybės tarnautojų informaciją, būtiną veiksmingai atlikti užduotis ir pavedimus;
6) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
7) į valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
8) streikuoti. Šios teisės neturi viešojo administravimo valstybės tarnautojai, kurie eina institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas, ir valstybės tarnautojai, kuriems tai draudžia įstatymai ar statutai;
9) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos metu dalyvauti politinėje veikloje. Ši teisė netaikoma valstybės tarnautojams, kuriems tai draudžia įstatymai ar statutai;
10) valstybės tarnautojai profesinių sąjungų atstovai ar rinkti valstybės tarnautojų atstovai – dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų tarnybos vertinimo, pareigų paaukštinimo, nuobaudų skyrimo, darbo sąlygų klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje, tam skiriant iki 10 valandų darbo laiko per mėnesį;
11) ginti teisme pažeistas savo teises ar teisėtus interesus;
12) atsisakyti atlikti užduotį ar pavedimą, jeigu, jų nuomone, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės nutarimui. Apie tai valstybės tarnautojas privalo raštu pranešti savo tarnybos vadovui ir atlikti duotą užduotį ar pavedimą tik tuo atveju, kai to reikalaujama raštu. Šiuo atveju už neteisėtos užduoties ar pavedimo atlikimo pasekmes atsako ne užduotį ar pavedimą atlikęs valstybės tarnautojas, o tą užduotį ar pavedimą davęs vadovas. Jokiais atvejais neturi būti atliekama užduotis ar pavedimas, kurių vykdymas reikštų nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, o valstybės tarnautojas galėjo ir privalėjo suprasti nusikalstamą tokio elgesio pobūdį. Už tokios užduoties ar pavedimo atlikimo pasekmes atsako ne tik tarnautojas, bet ir tą užduotį ar pavedimą davęs vadovas. Taip pat neturi būti atliekama užduotis ar pavedimas, jeigu elgesys, kurio reikalaujama iš valstybės tarnautojo, pažeidžia žmogaus orumą;
13) pasibaigus paskyrimo į šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytas politines pareigas laikui, Seimo ar savivaldybės tarybos kadencijai, atsistatydinus iš šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytų politinių pareigų arba atsisakius Seimo ar savivaldybės tarybos nario mandato, asmenys, kurie prieš paskiriant į šias pareigas ar išrenkant Seimo ar savivaldybių tarybų nariais buvo karjeros valstybės tarnautojai, turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka grįžti į savo buvusias arba, jeigu nėra galimybės, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Šie asmenys dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi kreiptis į valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančią įstaigą. Tokią pat teisę turi Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai, Seimo kontrolieriai, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, Seimo skiriami valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento sudarytų komisijų pirmininkai, pavaduotojai ir nariai, asmenys, pakviesti dirbti tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos specialieji atašė, Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai, jų sutuoktiniai (jeigu išvyko į užsienį kartu su skiriamu į pareigas asmeniu) ir asmenys, pašaukti į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jei prieš paskiriami į šias pareigas, prieš jiems išvykstant į užsienį ar prieš pašaukiami atlikti karo prievolę jie buvo karjeros valstybės tarnautojai. Atlikusiam karo prievolę valstybės tarnautojui užtikrinama teisė grįžti į eitas pareigas toje pačioje institucijoje ar įstaigoje;
14) pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus pasirinkusių valstybės politikų kadencijai ar įgaliojimams arba įstaigų vadovų kadencijai, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų arba įstaigų vadovų pareigas priimti karjeros valstybės tarnautojai turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka grįžti į savo buvusias ar, jeigu nėra galimybės, į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Asmenys, kurie prieš tapdami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais arba įstaigų vadovais nebuvo karjeros valstybės tarnautojai, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Jiems išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai praranda valstybės tarnautojo statusą dėl jiems pareikšto juos pasirinkusių valstybės politikų nepasitikėjimo, jie taip pat praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Jiems išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija;
15) į kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, kuriais Lietuvos Respublika yra susieta tarptautiniais įsipareigojimais, garantuojamas žmogaus teises ir laisves, taip pat į kitų įstatymų ar statutų suteikiamas teises.

22 straipsnis. Su valstybės tarnyba nesuderinama veikla
Valstybės tarnautojams neleidžiama:
1) būti įmonių, ne pelno organizacijų valdymo organų nariais, išskyrus įstatymų numatytus atvejus,bei gauti atlyginimą už darbą šių įmonių ir ne pelno organizacijų valdymo organuose, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
2) sudaryti sandorius institucijos ar įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas, vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkais, tikraisiais nariais ar komanditoriais yra jie ar asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 18dalyje, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie ar asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnio 18dalyje, turi akcijų ar valdo pagal įgaliojimą kito asmens akcijas;
3) atstovauti šalies ir užsienio valstybių įmonių, kitų institucijų ar įstaigų interesams ar vykti įmonių lėšomis į užsienį;
4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą negu šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumų komisijose bei pagal sutartis su rinkimų arba referendumų komisijomis, taip pat darbą įmonių ir ne pelno organizacijų valdymo organuose, jei tai numato įstatymai, už mokslinį ir pedagoginį darbą mokslo, studijų, valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo institucijose, už darbą teisės aktų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas nenumatytas pareigybės aprašyme, taip pat už kūrinius, laikomus autorių teisių objektais pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą;
5) streikuoti, jei viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojas eina institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas arba jei tai draudžia įstatymai ar statutai;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų, profesinių sąjungų ar susivienijimų nariais, dalyvauti politinėje veikloje, jei tai draudžia įstatymai ar statutai;
7) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje.

PENKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA

23 straipsnis. Pareigų paaukštinimas
1. Karjeros valstybės tarnautojų pareigos paaukštinamos viešo arba uždaro konkurso būdu.
2. Asmenys, siekiantys pareigų, kurių kategorija yra žemesnė už 20-ą, gali dalyvauti viešame konkurse kartu su stojančiais į valstybės tarnybą asmenimis. Jei stojančio į valstybės tarnybą asmens ir siekiančio paaukštinimo valstybės tarnautojo vertinimai yra vienodi, pirmumą turi valstybės tarnautojas.
3. Į 20-os ir aukštesnių kategorijų pareigas valstybės tarnautojai skiriami uždaro konkurso būdu. Konkurse gali dalyvauti bet kurios institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojai, kurių kategorija yra viena žemesnė negu siekiamos pareigybės kategorija. Konkurso metu atsižvelgiama į pretendentų profesionalumą, gebėjimą atlikti įvairias tos pačios kategorijos pareigas, einamų pareigų ėjimo trukmę ir kvalifikacijos kėlimą, susijusį su naujomis pareigomis. Uždarus konkursus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės.
4. Pareigoms, į kurias pagal šio straipsnio 3 dalį skiriama uždaro konkurso būdu, gali būti skelbiamas viešas konkursas, kai:
1) paskelbus uždarą konkursą, valstybės tarnautojai į šias pareigas nepretenduoja;
2) pagal uždaro konkurso rezultatus nustatoma, kad tarp konkurse dalyvavusių valstybės tarnautojų nėra atitinkančių pareigybės reikalavimus.
5. Šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti vieši konkursai organizuojami šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Valstybės tarnautojai, siekiantys pareigų, kurių kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam tikro lygio kategoriją, privalo būti išėję valstybės tarnautojų įvadinio mokymo programą.
7. Valstybės tarnautojai, siekiantys aukščiausių kategorijų viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigų, įrašytų į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, privalo būti išėję atitinkamą Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo programą (ar jai prilygintą).
8. Valstybės tarnautojams, perkeltiems į aukštesnes pareigas, jų turimus valstybės tarnautojo pažymėjimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka keičia valstybės institucija,įstaiga ar savivaldybė, kurioje valstybės tarnautojas pradėjo eiti aukštesnes pareigas.

24 straipsnis. Tarnybinis kaitumas
1. Karjeros valstybės tarnautojai gali savo iniciatyva siekti pakeisti einamas pareigas kitomis einamų pareigų lygio ir kategorijos ar žemesnėmis pareigomis kitoje institucijoje ar įstaigoje.
2. Valstybės tarnautojai, siekiantys pareigų,kurių kategorija yra žemesnė už 20-ą, dalyvauja viešuose konkursuose kartu su stojančiaisiais į valstybės tarnybą ar siekiančiais paaukštinimo valstybės tarnautojais.
3. Valstybės tarnautojai, siekiantys 20-os ar aukštesnių kategorijų pareigų, dalyvauja uždaruose konkursuose kartu su siekiančiais paaukštinimo valstybės tarnautojais.
4. Asmenys, laimėję konkursą ir paskirti į pareigas kitoje institucijoje ar įstaigoje, nustatyta tvarka iš einamų pareigų atleidžiami.

25 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimas
1. Tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – ugdyti valstybės tarnautojo profesionalumą. Valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina:
1) valstybės tarnautojo tiesioginis tarnybos vadovas;
2) tarnybos vertinimo komisijos;
3) Personalo valdymo taryba;
4) Pareigūnų tarnybos vertinimo komisija.
2. Valstybės tarnautojo tiesioginis tarnybos vadovas kasmet vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą atsakingo už valstybės tarnybą ministro nustatyta tvarka.
3. Tiesioginis tarnybos vadovas, įvertinęs tarnybinę veiklą, institucijos ar įstaigos vadovui siūlo (jei institucijos ar įstaigos vadovas yra politikas, siūlymas teikiamas asmeniui, institucijoje ar įstaigoje atsakingam už personalo valdymą):
1) skirti valstybės tarnautojui premiją už labai gerą tarnybą (valstybės tarnautojo veiklą įvertinus labai gerai);
2) perkelti jį į kitas tos pačios kategorijos ar žemesnes (valstybės tarnautojo veiklą įvertinus nepatenkinamai) pareigas.
4. Valstybės tarnautojo, einančio žemesnes už institucijos ar įstaigos padalinio vadovo pareigas, tarnybinę veiklą tiesioginiam tarnybos vadovui įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai, ją pakartotinai vertina institucijos ar įstaigos tarnybos vertinimo komisija. Tais atvejais, kai nepatenkinamai įvertinama tarnybinė veikla valstybės tarnautojo, einančio aukštesnes pareigas, ją pakartotinai vertina pagal kompetenciją Personalo valdymo taryba arba Pareigūnų tarnybos vertinimo komisija.
5. Institucijos ar įstaigos vadovas (ar asmuo, atsakingas už personalo valdymą institucijoje ar įstaigoje, jei tos institucijos ar įstaigos vadovas yra politikas), atsižvelgdamas į valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo pasiūlymą bei tarnybos vertinimo komisijos, Personalo valdymo tarybos ar Pareigūnų tarnybos vertinimo komisijos išvadas, priima galutinį sprendimą, išleisdamas atitinkamą įsakymą dėl premijos už labai gerą tarnybą skyrimo, valstybės tarnautojo pažeminimo tarnyboje ar perkėlimo į kitas pareigas.
6. Institucijos ar įstaigos vadovo įsakymą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo išleidimo įstatymo nustatyta tvarka valstybės tarnautojas gali apskųsti teismui. Teismui panaikinus šį įsakymą, valstybės tarnautojui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas darbo užmokesčio skirtumas, kurio jis negavo dėl pareigų pažeminimo. Valstybės tarnautojui taip pat išmokami delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Tarnybos vertinimo komisijos
1. Tarnybos vertinimo komisija sudaroma kiekvienoje valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje iš valstybės institucijų ar įstaigų padalinių vadovų (savivaldybėse – iš savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų padalinių vadovų, savivaldybės kontrolės tarnybos tarnautojų), profesinių sąjungų ir (ar) valstybės tarnautojų rinktų atstovų. Tarnybos vertinimo komisijoms, sudaromoms Vyriausybei neatskaitingose institucijose ar įstaigose, Vyriausybei atskaitingose institucijose, įstaigose bei savivaldybėse, vadovauja atitinkamai šio įstatymo 58, 59 ir 60 straipsniuose nurodyti už personalo valdymą atsakingi asmenys. Komisijų veiklą reglamentuoja nuostatai, parengti pagal pavyzdinius tarnybos vertinimo komisijų nuostatus, patvirtintus už valstybės tarnybą atsakingo ministro.
2. Tarnybos vertinimo komisijos valstybės institucijose ar įstaigose vertina valstybės tarnautojų, einančių žemesnes už institucijų ar įstaigų padalinių vadovų pareigas, tarnybinę veiklą. Savivaldybėse sudaromos tarnybos vertinimo komisijos vertina visų kategorijų savivaldybės tarnautojų tarnybinę veiklą.
3. Tarnybos vertinimo komisijos:
1) pakartotinai vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą tuo atveju, kai tiesioginis tarnybos vadovas ją įvertino labai gerai arba nepatenkinamai, ir savo išvadas teikia institucijos ar įstaigos vadovui.
2) pakartotinai vertina darbą stažuotės ar bandomojo laikotarpio metu, kai stažuotojo ar priimto bandomajam laikotarpiui asmens tiesioginis tarnybos vadovas darbą stažuotės ar bandomojo laikotarpio metu įvertina nepatenkinamai.

27 straipsnis. Personalo valdymo taryba
1. Personalo valdymo tarybą sudaro ministerijų sekretoriai ir Vyriausybės sekretorius. Vyriausybės sekretorius yra Personalo valdymo tarybos vadovas. Šios tarybos veiklą reglamentuoja nuostatai, patvirtinti už valstybės tarnybą atsakingo ministro.
2. Personalo valdymo taryba:
1) vertina Vyriausybės kanceliarijos, įstaigų prie ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vadovų, kurie nėra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, bei jų pavaduotojų, ministerijų sekretorių ir jų pavaduotojų veiklą, kai į Personalo valdymo tarybą kreipiamasi dėl šių asmenų nepatenkinamų darbo rezultatų. Personalo valdymo taryba vertina Vyriausybės kanceliarijos ir Vyriausybės įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų veiklą, kai dėl to kreipiasi Ministras Pirmininkas. Personalo valdymo taryba taip pat vertina ministerijų sekretorių ir jų pavaduotojų bei įstaigų prie ministerijų vadovų ir jų pavaduotojų veiklą, kai dėl to kreipiasi ministrai. Jeigu vertinama ministerijos sekretoriaus ar Vyriausybės sekretoriaus veikla, vertinamasis nuo savo veiklos vertinimo privalo nusišalinti;
2) pakartotinai vertina šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, einančių ne žemesnes už padalinio vadovo pareigas, tarnybinę veiklą tuo atveju, kai tiesioginis tarnybos vadovas ją įvertino nepatenkinamai, ir savo išvadas teikia institucijos ar įstaigos vadovui;
3) teikia išvadas ir pasiūlymus už valstybės tarnybą atsakingam ministrui dėl teisės aktų projektų, reglamentuojančių personalo valdymą Vyriausybei atskaitingose institucijose ir įstaigose;
4) teikia pasiūlymus už valstybės tarnybą atsakingam ministrui dėl valstybės tarnautojų priėmimo į Vyriausybei atskaitingas įstaigas kasmetinio poreikio;
5) atsižvelgdama į pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų išvadas ir pretendentų pageidavimus, teikia pasiūlymus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovui dėl šių pretendentų paskyrimo stažuotojais į Vyriausybei atskaitingas įstaigas;
6) teikia pasiūlymus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovui dėl valstybės tarnautojų kasmetinių mokymo planų ir prioritetų;
7) vykdo kitas Personalo valdymo tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
3. Personalo valdymo taryba, šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinusi nepatenkinamai, teikia vadovams pasiūlymus:
1) perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas toje pačioje institucijoje ar įstaigoje;
2) perkelti valstybės tarnautoją į kitas tos pačios kategorijos pareigas kitoje institucijoje ar įstaigoje.

28 straipsnis. Pareigūnų tarnybos vertinimo komisija
1. Pareigūnų tarnybos vertinimo komisija sudaroma iš 5 asmenų. Po vieną nepriekaištingos reputacijos ir ne mažiau kaip 5 metų darbo stažą valstybės tarnyboje turintį asmenį į komisiją 3 metams skiria už valstybės tarnybą atsakingas ministras, Vyriausybės kancleris, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius ir Policijos departamento generalinis komisaras. Paskirtieji asmenys komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vyriausybė iš Pareigūnų tarnybos vertinimo komisijos narių paskiria komisijos pirmininką. Komisijos darbo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas. Komisijos darbe gali dalyvauti profesinių sąjungų ir (ar) valstybės tarnautojų rinkti atstovai. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Komisiją techniškai aptarnauja valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga.
2. Pareigūnų tarnybos vertinimo komisija vertina pareigūnų, einančių valstybės institucijų ir įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus – politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir ki

Leave a Comment