Vaiko apklausa baudžiamajame procese

 

Vaiko apklausa baudžiamajame procese

Psichologijos žinios ypač praverčia, kai yra apklausiamas nepilnametis. Nesvarbu, ar nepilnametis yra apklausiamas kaip įtariamasis, kaip liudytojas ar kaip nukentėjęs asmuo; nesvarbu, ar nepilnametis apklausiamas tiriant mobiliojo telefono vagystę, ar seksualinės prievartos atvejį, jo apklausa labai skiriasi nuo suaugusio asmens apklausos.

Kalbant apie vaikų apklausos ypatumus, svarbu atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, vaikai nėra suaugusieji, jų gebėjimai nuolat vystosi, kinta, tad skirtingo amžiaus vaikų apklausa bus skirtinga. Antra, yra paplitusi nuomonė, jog apklausa, atsižvelgiant į tai, ar vaikas – nukentėjęs, liudytojas ar įtariamasis, skiriasi, net jei apklausiami to paties amžiaus vaikai. Prieš apklausiant nepilnametį vaiką, reikėtų suvokti ir žinoti veiksnius, turinčius įtakos vaiko apklausos rezultams. Kiekvieno vaiko amžiaus gebėjimai skiriasi, dėl to pirmiausia reikėtų nusistatyti:

vaiko gebėjimą atsiminti (atsiminimo apie praeities įvykius tikslumas labai priklauso nuo užduodamų klausimų pobūdžio ir pateikiamų užuominų),;

gebėjimą kalbėti (vaikai ne visada supranta užduodamų klausimų prasmę, ypač jei klausimai suformuluoti sudėtingai ar pateikiami keli klausimai iš karto. Vaikai linkę pateikti atsakymą į klausimą net ir tais atvejais, kaai nesupranta klausimo ar nežino atsakymo. Tai dažna nesusikalbėjimo priežastis, trukdanti vaikams pateikti tikslius parodymus);

vaizduotę (vaikų ir suaugusiųjų vaizduotė yra gan panaši, tačiau vaikai paveikti kitų įtaigos gali negebėti atskirti realius įvykius nuo prisiminimų apie išgalvotus dalykus);

stresą (stresas apklausos metu, ga

ali mažinti vaiko parodymų teisingumą ir didinti įtaigumą),

gebėjimą sąmoningai meluot (vaikai gali meluoti siekiant išsaugoti kieno nors paslaptį, nes vaikas nenori, jog suaugusysis turėtų kokių nors problemų).

pasidavimą kitų asmenų įtaigai (vaiko polinkis priimti klaidingą informaciją).

Be to, yra kitų reikšmingų veiksnių siejamų su pareigūnu , atliekančiu apklausą, ir apklausos atlikimo vieta.

Pareigūnai. Kad nepilnamečio ar mažamečio vaiko apklausa būtų sėkminga, asmuo apklausiantis vaiką turi turėti ne tik teisinių žinių, bet ir psichologinių. Labai svarbu, kad pareigūnai tinkamai formuluotų klausimus:

atsižvelgtų į vaiko amžių, kalbinius sugebėjimus, klausimą pateikti tokiais žodžiai, kad vaikas tikrai suprastų kuo yra klausiamas.

Vengtini uždari klausimai, nes jie vaikui formuoja tam tikrą atsakymą.

Neužduoti atsakymą menčius klausimus.

Vaikai linkę paklusti autoritetui, kadangi vaikai dažnai priima suaugusiuosius kaip autoritetingus asmenis, jų kompetencija jie paprastai pasitiki labiau nei saavo prisiminimais. Be to, ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai remiasi nuostata, kad klausimus užduodantis asmuo šiaip ar taip žino, kas atsitiko. Ir kuo labiau vaikai abejoja savo prisiminimais, tuo labiau jie linkę perimti klausinėjančio asmens požiūrį. Savo ruožtu vaikai taip pat siekia būti bendradarbiaujantys ir padedantys suaugusiajam: jie pateikia tokią informaciją, kurios, jų nuomone, suaugusiam žmogui reikia. Taigi, norėdami nusileisti arba įtikti autoritetingam suaugusiajam, vaikai gali siekti priderinti savo atsakymus prie klausimų turinio, o ne pateikti tikrąsias savo žinias apie įvykį. Ki

ita pareigūnų klaida – šališkumas. Šališkas pareigūnas laikosi išankstinės nuostatos, kad tam tikras įvykis, apie kurį jis klausinėja, iš tikrųjų įvyko. Tuomet pats nesuvokdamas, užduodamas labai konkrečius uždarus klausimus, juos pakartodamas kelis apklausiamam vaikui, įteigia vaikui savo nuomonę (dažnai nepaiso jo versijai netinkančių vaiko atsakymų)

Apklausos vieta. Ji yra labai svarbi apklausiant vaiką, tam tikroje aplinkoje vaikas jausis nesaugiai, dėl to galės duoti neteisingus parodymus. Apklausos metu vaikas jausis saugesnis, jei apklausa bus vykdoma patalpoje, kuri yra pakankamai jauki, šviesi, komfortiška ir kurianti saugumo jausmą. Idealiu atveju vaikas turi būti apklausiamas specialiame vaiko apklausos kambaryje. Pagrindinis reikalavimas, apklausiant nepilnamečius, yra saugumo užtikrinimas. Tyrimų rezultatai rodo, kad jauki aplinka, kurioje nepilnametis (net ir įtariamasis!) jaučiasi gerai ir saugiai, padeda užmegzti geresnį kontaktą ir gauti tikslesnius parodymus. Svarbu vaiko neapklausinėti jo mokykloje, nes jis gali nerimauti, ką pagalvos jo bendraamžiai. Didėjant apklausoje dalyvaujančių asmenų skaičiui, vaikų parodymų tikslumas mažėja. Be to, siekiant nuoseklesnių ir tikslesnių parodymų, reikėtų vengti pernelyg didelės pareigūnų kaitos papildomų apklausų metu.

Apklausos eiga:

Tinkamo kontakto užmezgimas (psichologinio kontakto kokybė tarp apklausėjo ir vaiko gali turėti įtakos vaiko parodymų tikslumui. Atvykęs apklausai vaikas išgyvena didelį vidinį nerimą. Geras kontaktas, pasitikėjimas ikiteisminio tyrimo pareigūnu padės vaikui jaustis saugiai, ramiai papasakoti kas nutiko. Pavyzdžiui, nerimą kontakto už

žmezgimo metu galima sumažinti apklausos pradžioje pakankamai laiko skiriant susipažinimui bei prisistatymui. Susipažinus vertėtų užduoti keletą bendrų klausimų apie vaiko pomėgius, žaislus, išvykas ar pan).

Vaiko vystymosi lygio įvertinimas (prieš pradedant kalbėtis su vaiku apie nusikaltimą, svarbu įvertinti jo pažintinių procesų (atminties, kalbos, suvokimo, dėmesio) išsivystymo lygį. Svarbu yra nustatyti, ar mažametis, nepilnametis gali tinkamai išreikšti sąvokas, nusakančias laiką, santykį, nuoseklumą, vietą, dydį ir kt., stebėti, kokius žodžius jis vartoja sąvokoms apibūdinti).

Kalbinio žodyno ir supratimo įvertinimas (labai svarbu, kad pareigūnas, prieš pradėdamas klausti svarbios informacijos, patikrintų ir įvertintų vaiko ar paauglio turimą kalbinį žodyną).

 

Toliau apžvelgiama filmo „The Hunt“ atliktos mažamečio asmens apklausos klaidos. Filmo problematika – ar galima pasitikėti nepilnamečio asmens parodymais?; kodėl su vaikais dirbantys asmenys, nėra apmokyti, kaip elgtis iškilus panašioms problemoms?; ar dora visuomenei nuteisti žmonių, ankščiau nei tai padaro teismas?

Pagrindinis filmo personažas vidutinio amžiau vyras vadu Lukasas, jis yra vaikų darželio auklėtojas, daržai nuveda mažametę draugo mergaitę , Gretą, pakeliui į darželį. Mergaitė pagalvojus, kad įsimylėjo darželio auklėtoja jį pabučiuoja, vėliau bando jam padovanoti dovanelę Matoma, kad mergaitė susimaišė tarp savo emocijų, šeimoje įtempta aplinka, tėtis su mama neretai pykstasi negana to, jos brolis su draugu parodo jai nešvankaus turinio vaizdelį sakydamas „lazdos į viršų“. Darželio auklėtojui bandant paaiškinti, kad mergaitei ne

edera tokių jausmų skleisti jam, ji supyksta, jaučiasi įžeista ir bando jam savotiškai atkeršyti. Darželio direktorei papasakoja, kad Lukas jai nepatinka „nes jis negražus ir turi pimpią, kuris stovį į viršų“ (pastaruosius žodžiu mergaitė pavartoja iš brolių išsakytų frazių, mergaitė nesupranto tikrojo jų konteksto, bet žino, kad tai negeri žodžiai). Iš šių žodžių, direktorei pasirodo, kad prieš mergaitę buvo nukreiti Lukaso tvirkinamieji veiksmai, dėl to, ji išsikviečia psichologą (ne itin kvalifikuotą), mergaitės apklausai. Tokiais veiksmai, direktorė pažeidė mergaitės ir Lukaso teises tiek procesiškai, tiek morališkai. Mergaitės jos atžvilgiu buvo įvykdyta apklausa, nors nebuvo mergaitės tėvų sutikimo ir apklausoje nedalyvavo jos atstovas. Direktorė, prieš darydama išvadas dėl galimo vaiko tvirkinimo, pirmiausia turėjo pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai, o ne pati atlikinėti veiksmus, išsikviesti asmenį „mokantį“ apklausti vaiką bei juo labiau skleisti disinformacijos aplinkiniams (informavo darbo kolektyvą dėl „mergaitės tvirkinimo“, vaikų tėvų susirinkime visus tėvus) ir nuspręsti, kad žmogaus kaltas. Be to, visa miestelio bendruominė nusigrežė nuo Lukaso, nors jis tvirtino, kad to nepadarė. Netgi, kai mažoji Greta sakė mamai, psichologui ir kitiems aplinkiniams, kad iš tikro Lukasas jai nieko nedarė, ja niekas nepatikėjo, dar geriau, sakydami, kad ji tik nenori prisiminti to, formavo vaiko galvoje vaizdą, kad tai tikrai įvyko. Ilgainiui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš Lukasą, jo metu buvo apklausti visų vaikų tėvai. Tyrimo rezultatai buvo stulbinami, dauguma vaikų tvirtino, kad Lukas juos nepadoriai lietė ir naudojo tvirkinamuosius veiksmus jų atžvilgiu. Tačiau, kai visi vaikai pradėjo pasakoti, kad Lukasas juos nusivedęs į savo namo rūsį su jais atlikinėjo „negerus dalykus“ bei tiksliai nupasakojo kaip rūsys atrodė, iškilo vienas nesutapimas, Lukaso name, nebuvo rūsio.

Pirminė mažametės apklausa atlikta itin nekvalifikuotai, padaryta nemažai mažametės apklausos pažeidimų, turėjusių įtakos jos parodymų teisingumui. Apklausoje padarytos klaidos:

Pirmiausia, netinkama aplinka. Pagrindinis apklausos vietos reikalavimas – kad vaikas toje patalpoje jaustųsi saugiai. Matėsi, kad mergaitė direktorės kabinete jautėsi nepatogiai, vis šnirpčiojo nosimi, dairėsi, sėdėjo nuleidusi galvą, nenoriai atsakinėjo. Taip pat kabinėte buvo pakankamai tamsu nebuvo užtikrinta garso izoliaciją, mergaitę vis blaškė už lango žaidžiantys vaikai, kai paskutinį kartą mergaitė išgirdo krykštaujančius vaikus, susidarė vaizdas, kad į visus jai pateiktus klausimus atsakė greitai ir teigiamai (atsakinėjo taip, kaip suprato, kad nori atsakinėti ją aplausiantys asmenys), kad galėtų greičiau eiti žaisti su bendraamžiais. Patalpa buvo apkrauta daugybė daiktų ir popierių, kurie neleido mergaitei susikoncentruoti. Mergaitė buvo pasodinta į kėdę, neleidžiant jai pasirinkti kur atsisėsti. Be to, buvo nepaisoma rekomendacijų neatlikti vaiko apklausų ugdymo, mokymo įstaigose, nes vaikai jose jaučia draugų spaudimą bei rekomandacijos atlikti apklausą specialiame vaiko apklausos kambaryje. Be to, nepaisyta dar vienos itin reikšmingos rekomendacijos, kad vaiko apklausoje dalyvautų kuo mažiau žmonių, direktorės buvimas patalpoje tik sukėlė stresą ir papildomą įtampą mergaitei;

Tinkamo kontakto neužmezgimas. Apklausinėjantis vyras, net nesistengė užmegzti konktakto su jauna mergaite. Jis nei prisistatė, nei uždavė kasdienių klausimų, nesiėmė jokių priemonė, kad apklausiama mergaitė juo patikėtų ir jaustųsi saugi

Autoriteto įtaiga. Direktorė mergaitei sakė: „būk protinga mergaitė, papasakok ką pasakojai man“. Tokie išsakyti žodžiai, leidžia mergaitei suprasti, jei ji nori atrodyti protinga, turi sakyti, ka ankščiau sakė ir sakyti tai, ką apklausiantieji nori girdėti. Priešingu atveju, mergaitė bus palaikyta neprotinga. Be to, vyras, kuris atliko apklausą, lyg bandė įtikinti mergaitę, kad Lukasas tikrai blogai pasielgė, kad naudojo nepadorius veiksmus jos atžvilgiu, o mergaitė tik neprisimena. Tokiais veiksmais, mergaitė pradeda abejoti savo prisiminimais, jai formuojasi iškreiptas suvokimas, įvykių atsiminimas, nes mergaitė modeliuoja situaciją,kuri net neįvyko, tačiau jos supratimu autoritetingi (suaugę) asmenys žino geriau ir jei taip sako, vadinasi taip ir buvo.

Netinkamų klausimų uždavimas. Asmuo apklausinėdamas mergaites padarė visas įmanomas klausimų uždavimo klaidas. Jis mergaitei uždavė vieną atvirą klausimą, tačiau net nesulaukė Gretos atsakymo, daugiau atvirų klausimų, kurie leistų mergaitei laisvai išsipasakoti, nebuvo. Daugelis jo pateiktų klausimų buvo menantys atsakymą pvz. „jis savo pimpę rodė darželyje?“ , uždari bei asmuo juos vis kartojo (tokia klausimo konstrukcija, leidžia mergaitei suvokti, kad Lukas jai tikrai rodė „pimpę“ tereikia atsiminti ar darželyje, kadangi ji nežinojo atsakymo, ji papraščiausiai linktelėjo galva, o specialistas iš karto, jos akivaizdoje padarė išvadą, kad atsakymas teigiamas).

Apklausiančiojo šališkumas. Iš apklausiančiojo klausimų, jo komentarų ir išankstinių išvadų matyti, kad asmuo jau prieš apklausiant mergaitę, buvo nusprendęs, kad jau buvo tvirkinimo faktas.

Apklausa nebuvo filsuojama video įranga, reikiasi mergaitė buvo apklausiama eilę kartų, tėčio, mamos, kaimynų, kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, psichologų. Kaip žinoma, pakartotinis vaiko apklausinėjimas skatina tikrų įvykių užmiršimą, o įteigiama iškreipta informacija, kuri susiformavo apklausos metu padarytų pažeidimų, visuomenės nepagrįstų kaltinimų, pasekoje. Mergaitė atėjusi pas draugą Lukasą jam pasakė: „visi sako, kad tu pasielgei su manimi blogai, bet aš nežinau, nes nieko neatsimenu“. Reiškia, mergaitė apie netinkamą Lukaso elgesį suprato ne iš savo pojučių, o iš kitų asmenų pasakojimų. O kai galiausiai, Greta pradėjo teigti, kad Lukasas nieko blogo nedarė, ja niekas nepatikėjo.

Savaime aišku, negali būti atmestina galimybė, kad mažametis vaikas tikrai neatsimena jam nemalonių, skausmingų įvykių, tačiau šiuo analizuojamu atveju, kiek filmo kūrėjai norėjo parodyti, įsižeidusios mergaitės pasakyti jai nesuprantami žodžiai, vos nesiugrovė Lukaso gyvenimo. Be to, prie to prisidėjo aplinkinių asmenų nežinojimas, kaip elgtis su vaiku, patyrusiu seksualinę prievartą, kokių veiksmų imtis bei nuo kokių veiksmų susilaikyti.

 

Leave a Comment