UŽSIENIO TEISĖS ISTORIJOS (KODAS TISTK 2100)

UŽSIENIO TEISĖS ISTORIJOS (KODAS TISTK 2100)
PROGRAMA

Studijų tikslas – parengti studentus galiojančios teisės disciplinų studijoms, todėl kursas studijuojama teisės studijų pradžioje, ir sudaro išeities poziciją jų specialioms studijoms.
Siektini studijų rezultatai – studijos turėtų suteikti žinių apie pagrindinių teisės institutų formavimąsi ir plėtotę, leidžiančių sėkmingiau naudotis lyginamuoju pažinimo metodu. Ši disciplina taip pat turėtų pakelti būsimojo aukštos kvalifikacijos teisininko bendraistorinį išprusimą.
Tai privalomas studijų dalykas, dėstoma teisės programos bakalauro studijų I kurso 1 semestre. Auditorinis krūvis – 48 valandos (1 valanda paskaitų ir 2 valandos seminarų savaitėje), apimtis – 3 kreditai. Attsiskaitymo formos – nuolatinis vertinimas, koliokviumai, egzaminas. Studijų eigoje taikoma kaupiamojo vertinimo sistema.
Dalyko dėstytojai: prof. Mindaugas Maksimaitis ir lekt. Džiolana Tarvainytė.
Dėstomoji kalba – lietuvių.

Įvadas

Teisės istorijos dalykas ir vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai. Teisės istorijos dėstymo Europos ir Lietuvos universitetuose tradicija.

Užsienio teisės istorija kaip teisės istorijos dalis.

Pirmoji dalis

SENOVĖS IR VIDURAMŽIŲ TEISĖS ISTORIJA

I. SENOVĖS TEISĖ

1. Senovės Rytų teisė

Bendrieji Senovės Rytų teisės bruožai.

Pirmosios valstybės Tigro ir Eufrato upių baseine (Mesopotamijoje). Babilono valstybės iškilimas.

Karaliaus Hamurapio teisynas – Senovės Rytų teisės paminklas. Teeisės primityvumas. Babilono visuomeninės santvarkos savitumų teisinis įtvirtinimas. Nuosavybės teisė. Prievolinių santykių teisinis reguliavimas. Santuoka, šeima ir paveldėjimas. Nusikaltimas ir bausmė. Kraujo keršto transformavimasis į taliono ir kompozicijos sistemas.

2. Antikinė teisė

Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai. Įstatymų leidybos institucijos Atėnuose. Senovės Ro

omos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai.

Atėnų teisė. Drakono įstatymas. Solono įstatymai. Pagrindiniai teisės institutai: nuosavybė ir valdymas, prievolės, sutartys, santuoka, nusikaltimas ir bausmė.

Teisės kultas Romoje. Romėnų teisės kodifikavimas. Gregoriano ir Hermogeniano kodeksai. Teodosijaus kodeksas. Justiniano kodifikacija – pilniausias romėnų teisės rinkinys. Justiniano kodifikacijos struktūra (Digestai, Institucijos, Kodeksas) ir šaltiniai.

II. VIDURAMŽIŲ VAKARŲ EUROPOS TEISĖ

1. Genčių teisė

Barbarų teisė. Gentinis teisės pobūdis. Salijų įstatymo pagrindiniai bruožai. Saksų įstatymas. Bavarų įstatymas. Anglosaksų įstatymai: Etelberto, Inės, Alfredo, Etelstano, Knuto įstatymai.

Perėjimas prie teritorinio teisės taikymo.

2. Kanonų teisė

Krikščionybės atsiradimas ir paplitimas. Didžioji schizma. Popiežių revoliucija ir jų padėties įtvirtinimas. Neigiamas Reformacijos poveikis bažnyčios padėčiai.

Kanonų teisės formavimasis ir šaltiniai. Gratiano “Nesuderinamų kanonų harmonija”. Corpus juris canonici.

Kanonų teisės sistemos struktūriniai elementai: konstituciniai principai, nuosavybė, sutartys, santuoka, paveldėjimas, baudžiamoji teeisė. Inkvizicija ir inkvizicinis procesas.

3. Romėnų teisė

Romėnų teisė Vakarų Romos imperijai žlugus. “Vulgariosios” romėnų teisės šaltiniai. Alariko “Romos vestgotų įstatymas”, Gundobado “Romos burgundų įstatymas”, “Teodoriko ediktas”.

Romėnų teisės atgimimas XI a. Pirmieji Europos universitetai ir romėnų teisė. Glosatorių veikla. Konsiliatoriai (postglosatoriai). Romėnų teisės paplitimas Europoje: jos recepcija Prancūzijoje, Ispanijoje. Romėnų teisė Vokietijoje. Anglija ir romėnų teisė.

4.Lenų ir dvarų teisė

Feodalinių santykių formavimasis frankuose ir anglosaksuose.

Santykių “senjoras-vasalas” ir “dvarininkas-valstietis” teisinis reglamentavimas. Feodaliniai papročiai ir jų užrašai. Lenų teisė italų Umberto de Orto &#

#8220;Feodų papročiuose”, ispanų “Septyniose išmintingojo karaliaus dono Alfonso dalyse”, vokiečių “Saksų veidrodyje”.

Feodalinės nuosavybės žemei formos: alodas, beneficija, feodas. Feodalinė hierarchija. Omažas ir investitūra. Senjoro ir vasalo tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Imunitetiniai raštai. Senjoriniai teismai.

Prekarijus ir komendacija. Servažas ir jo raida.

Lenų ir dvarų teisės ypatumai Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje.

5. Miestų ir prekybos teisė

Miestų Vakarų Europoje atsiradimas ir jų vieta feodalinėje visuomenėje. Kova dėl miestų savarankiškumo.

Miestų valdymas. Gyventojai ir jų organizacija. Italijos miestų teisė. Vokietijos miestų teisė. Miestų teisės šeimos.

Valstybinis gamybos ir prekybos reglamentavimas.

Prekybininkų ir prekybos teisė. Prekybos teisės centrai. Prekybos teisės šaltiniai. 1216 m. “Papročių knyga” Italijoje. Prancūzijos 1673 m. prekybos ordonansas. Prekybos teisė Anglijoje.

Jūrų teisė, kaip sudedamoji prekybos teisės dalis. Svarbiausi jūrų teisės šaltiniai.

6. Karalių teisė.

Prancūzija

Karalių vaidmens teisės kūryboje raida.

Teisės partikuliarizmas. Kutiumai ir romėnų teisė. Karalių aktai: ordonansai, ediktai, deklaracijos. Didieji ordonansai. Paryžiaus parlamento vaidmuo teisės kūryboje.

Turtinių santykių teisinis reguliavimas. Sutarčių santykiai. Šeimos ir paveldėjimo teisė. Baudžiamoji teisė. Teismo procesas.

Vokietija

Vokietijos politinis susiskaldymas.

Imperinė teisė. XII-XV a. imperatorių “taikos statutai”, jų turinys. Romėnų teisė, kaip imperinės teisės šaltinis. 1532 m. “Karolina” – ryškiausias imperinis baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso šaltinis. Baudžiamosios teisės bendrosios dalies ir ypatingosios dalies klausimai “Karolinoje”. Įrodymų sistema.
Žemių teisė. Teisės “veidrodžiai”. “Saksų veidrodis”. “Švabų veidrodis”.

1749 m. “Prūsų žemės teisynas”, jo apibūdinimas.

1768 m. &#

#8220;Tereziana”. Austrijos 1811 m. civilinis kodeksas, svarbiausi jo bruožai.

Anglija

Anglijos teisėkūros institucijų raida. Teismų sistema ir parlamentas.

“Bendrosios teisės” formavimasis: įsakymų teismams sistema ir teismų precedentai. “Teisingumo teisė”. Statutinė teisė.

Specifiniai anglų teisės bruožai: nuosavybės, sutarčių, santuokos ir šeimos, paveldėjimo, nusikaltimų ir bausmių teisinis reguliavimas. Teismo procesas.

III. VIDURAMŽIŲ RYTŲ EUROPOS TEISĖ

1. Bizantijos teisė

Imperatoriaus Justiniano kodifikacija – galiojančios Bizantijos teisės šaltinis. Interpoliacijos. Novelos.

VIII-XIV a. Bizantijos teisės paminklai: Eklogos, Žemdirbystės įstatymo, Prochirono, Bazilikų bendrieji bruožai. K. Armenopulo “Šešiaknygis”.

Nomokanonai.

2. Rusijos teisė

Rusų tiesa ir Bizantijos teisė Kijevo Rusioje. Pagrindinės Rusų tiesos redakcijos. Nuosavybės teisė, prievolės, santuoka ir šeima, nusikaltimai ir bausmės. Teismo procesas.

Mongolų jungo poveikis rusų teisės raidai. Rusų teisės atsilikimas. 1649 m. Soboro statutas. Pagrindiniai teisės institutai. Feodalinė žemėvalda. Sutarčių teisinis reguliavimas. Šeima ir paveldėjimas. Nusikaltimų ir bausmių sistema.

Prielaidų modernizuoti rusų teisę atsiradimas. Įstatymų tvarkymas XIX a. Pilnas Rusijos imperijos įstatymų rinkinys ir Rusijos imperijos įstatymų sąvadas.

Antroji dalis

NAUJOS IR NAUJAUSIOS TEISĖS ISTORIJA

Šiuolaikinės teisės atsiradimas ir svarbiausi principai. Teisės šaltiniai. Pagrindinės teisinės šeimos (sistemos, tradicijos). Teisės raidos tendencijos naujausiais laikais.

I. ANGLOSAKSŲ TEISINĖ ŠEIMA

1. Anglijos teisė

Konstitucinės teisės raida. Konstitucinės monarchijos įvedimas. Respublikos paskelbimas. 1653 m. “Valdymo įrankis”. Monarchijos restauravimas. “Habeas corpus act”. Nerašytoji konstitucija. 1689 m. Teisių bilis. 1701 m. Santvarkos įstatymas. Lordų rūmų statuso pasikeitimai 1911 ir 1949 m. Konstituciniai papročiai. XIX-XX a. parlamento rinkimų reformos.

1873-1875 m. teismų sa

antvarkos aktai ir bendrosios bei teisingumo teisės susiliejimas. Statutų vaidmens didėjimas. Konsoliduojantys aktai.

Prekybos ir pramonės teisinio reglamentavimo raida. Mėginimas įvesti civilinę santuoką. Nuosavybės teisės ypatumai. Prekybos įstatymai. Santuokos-šeimos santykių teisinis reguliavimas. Paveldėjimo teisės pagrindai.

Anglija – darbo įstatymų pradininkas.

Revoliucijos metų baudžiamoji teisė. Baudžiamosios teisės modernizavimas XIX a. Naujovės anglų baudžiamojoje teisėje.

Teismo procesas.

“Anglų teisės” ir “bendrosios teisės” geografija.

2. Jungtinės Amerikos Valstijos

Nepriklausomybės deklaracija. JAV konstitucinė raida. Konfederacijos straipsniai. 1787 m. konstitucija. Pirmosios konstitucijos pataisos. Pilietinio karo pasekmių atsispindėjimas konstitucijoje. XX a. konstitucijos pataisos.

Anglų teisės diegimas Anglijos kolonijose Šiaurės Amerikoje. JAV teisės ypatumai. Federalinė ir valstijų teisė. Teisės šaltiniai – “bendroji teisė” ir įstatymai. Įstatymų kodifikavimas. Vieningi (“pavyzdiniai”) kodeksai. Pagrindiniai civilinės ir baudžiamosios teisės bruožai. Teismo procesas.

II. ROMANŲ-GERMANŲ TEISINĖ ŠEIMA

1. Prancūzijos teisė

Didžiosios prancūzų revoliucijos konstituciniai dokumentai. 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 1791 m. konstitucija. 1793 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir konstitucija.

Konstitucinės teisės raida. Direktorato ir konsulato konstitucijos. Imperijos teisinis įforminimas. Legitiminės ir Liepos maonarchijų konstitucinės chartijos. Antrosios respublikos konstitucija. Antrosios imperijos konstitucinis įforminimas. Trečiosios respublikos konstitucijos parengimas, turinys ir raida. Ketvirtosios ir Penktosios respublikų konstitucijų apibūdinimas.

Naujų teisės principų suformulavimas. Feodalinių santykių panaikinimas. Nuosavybės teisės pertvarkymas. Kanonų teisės vaidmens apribojimas santuokos ir šeimos teisėje.

Civilinio kodekso rengimas. 1804 m. civilinio kodekso šaltiniai ir sistema. Privatinės teisės dualizmas. 1807 m. prekybos kodeksas. Nuosavybės teisės turinys, principai ir raidos tendencijos. Sutarčių teisės turinys ir principai. Sutartinių santykių raida: nutolimas nuo klasikinių principų. Santuokos ir šeimos santykių reguliavimas kodekse ir jo normų novelizacija. Testamentinis ir įstatyminis paveldėjimas. Civilinio kodekso paplitimas.

Samdos sutarties teisinis reguliavimas 1804 m. civiliniame kodekse. Darbo santykių teisinio reguliavimo raida.

Demokratinių baudžiamosios teisės principų paskelbimas. 1791 m. baudžiamasis kodeksas, jo apibūdinimas. 1810 m. baudžiamasis kodeksas: struktūra, nusikaltimų ir bausmių klasifikavimas. Kodekso novelizacija. Pasitraukimas nuo klasikinių baudžiamosios teisės principų.

Teismo procesas. 1806 m. civilinio proceso ir 1808 m. baudžiamojo proceso kodeksai.

2. Vokietijos teisė

Vokietijos konstitucinė raida. Pirmosios vokiškos konstitucijos. 1849 m. Frankfurto ir 1850 m. Prūsijos konstitucijų pagrindiniai bruožai. 1871 m. Vokietijos imperijos konstitucija. Veimaro konstitucija. Demokratinių Veimaro konstitucijos institutų likvidavimas nacistų viešpatavimo metais. Pokario Vokietijos konstitucinė raida.

Vokietijos XVIII-XIX a. partikuliarinė ir bendroji civilinė teisė. Kodekso rengimas. 1900 m. civilinis ir prekybos kodeksai. Jų struktūra. Kodeksų paplitimas. Pagrindiniai institutai, jų socializavimas. Nuosavybės teisė. Sutartys. Santuokos ir šeimos santykių teisinis reguliavimas. Rasistiniai šeimos teisės pakeitimai nacių viešpatavimo metais. Paveldėjimo teisė.

Baudžiamoji teisė. 1872 m. baudžiamasis kodeksas. Bendrosios dalies klausimai. Nusikaltimų ir bausmių klasifikavimas.

Teismo procesas.

3. Italijos tarpukario teisė

Demokratinių Pjemonto karalystės 1848 m. konstitucijos nuostatų likvidavimas, fašistams atėjus į valdžią: parlamentarizmo likvidavimas, vadizmo principo įdiegimas. 1925 m. įstatymas “Apie vyriausybės vadovo įgaliojimus”. Partinės sistemos pertvarkymas.

Civilinio kodekso rengimas ir priėmimas.

1930 m. baudžiamasis kodeksas.

4. Šveicarijos 1912 metų civiliniai įstatymai

Šveicarijos teisės įvairumas XIX a. Pastangos ją unifikuoti. 1881 m. prievolių įstatymas.

1912 m. civilinio kodekso ir naujo prievolių įstatymo įsigaliojimas. Civilinių įstatymų struktūra. Pagrindiniai institutai.

Šveicarijos 1912 m. civilinių įstatymų reikšmė.

III. SKANDINAVŲ (ŠIAURĖS) TEISINĖ ŠEIMA

Būdingi skandinavų teisinės šeimos bruožai.

Veiksniai, nulėmę Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos teisės sistemų panašumą.

Seniausi skandinavų teisės šaltiniai. Papročių teisė ir svarbiausi jos užrašai.

Daniškos ir švediškos skandinavų teisės sistemų susiformavimas. 1683 m. Kristijono V kodeksas Danijoje ir 1687 m. “Norvegijos teisė”. Švedijos 1734 m. teisynas. Jų struktūra. Teisynų tobulinimas.

Skandinavijos šalių bendradarbiavimas įstatymų leidybos srityje XIX-XX a.

SUDERINTA
Teisės istorijos katedros posėdžio

2005-02-08 protokolas Nr.1TISTK-3

LITERATŪRA

1. Užsienio teisės istorijos chrestomtija. Vilnius, 1999.
2. Хрестоматия по всеобщей истории государства и права. T.1-2. M., 1996.
3. Berman H.J. Teisė ir revoliucija. Vilnius, 1999.
4. Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakarų teisės tradicijos. V., 1993.
5. Janulaitis A. Imperijos rūmų teismas. K., 1927.
6. Janulaitis A. Napoleono teisynas. K., 1930.
7. Kipp T. Romėnų teisės šaltinių istorija. K., 1939.
8. Maksimaitis M. Užsienio teisės istorija. V., 2002.
9. Malakauskis P. Bažnytinių teisių šaltiniai. K., 1931.
10. Römeris M. Valstybė. T. I-II. V., 1995.
11. Tamošaitis A., Kairys J. Hammurabio įstatymas. K., 1938.
12. Hattenhauer H. Euroäische Rechtsgeschichte. Heidelberg, 1992.
13. Sójka-Zeliñska K. Historia prawa. Warszawa, 1997.
14. Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teis4s 5vadas. V., 2001.
15. Аннерс Е. История европейского права. M., 1996.
16. Введение в шведское право. M., 1986.
17. Давид Р.Основные правовые системы современности. M., 1988.
18. Дженкс Е. Английское право. M., 1947.
19. Гражданское и торговое право капиталистических государств. M., 1993.
20. Иссаев И. История государства и права Росси. M., 1996.
21. История государства и права зарубежниых стран. 1996-1998. Ч. I-II.
22. История права: Англия и Россия. . M., 1990.
23. Саидов А.Х. Сравнительное правоведение и юридическая география мира. M., 1993.

Leave a Comment