UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS, INDIVIDUALIOSIOS ĮMONĖS IR TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS STEIGIMAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

KOMERCIJOS KATEDRA

DANIUS SMAILYS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS, INDIVIDUALIOSIOS ĮMONĖS IR TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS STEIGIMAS

Kaunas 2003

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

KOMERCIJOS KATEDRA

DANIUS SMAILYS

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS, INDIVIDUALIOSIOS ĮMONĖS IR TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS STEIGIMAS

Darbo vadovas______________ Bakalaurantas_____________

(parašas) (parašas)

__________________________ Darbo įteikimo data________
(darbo vadovo mokslo laipsnis,
mokslo pedagoginis vardas, Registracijos Nr.__________
vardas pavardė)

Kaunas 2003

Turinys

ĮVADAS 4
1. ĮMONIŲ RŪŠYS IR VEIKLOS YPATUMAI 6
1.1 Bendrosios įmonių veiklos nuostatos 6
1.2 Individualioji (personalinė) įmonė 10
1.3 Tikroji ūkinė bendrija 11
1.4 Uždaroji akcinė bendrovė 12
2.TEISĖS AKTŲ, REGKAMENTUOJANČIŲ NAGRINĖTINŲ ĮMONIŲ STEIGIMĄ, ANALIZĖ 13
2.1 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 14
2.2 Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymas 16
2.3 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 18
2.4 Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įsstatymas 20
2.5 Lietuvos Respublikos Įmonių rejestro įstatymas 22
3. ĮMONĖS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS 24
3.1 Individualios įmonės steigimas ir registravimas 27
3.2 Uždarosios akcinės bendrovės steigimas ir registravimas 29
3.3 Tikrosios ūkinės bendrijos steigimas ir registravimas 31
3.4 Įmonės rūšies pasirinkimo motyvai 33
Įmonės rūšies pasirinkimo kriterijai 33
4. ĮMONĖS SU UŽSIENIO KAPITALU 35
4.1 Užsienio investicijos 35
4.2 Įmonių, į kurias investuotas užsienio kapitalas, steigimas 37
4.3 Užsienio valstybių įmonių filialai ir atstovybės 38
IŠVADOS 39
SUMMARY 42
LITERATŪROS SĄRAŠAS: 43
PRIEDAI 45

ĮVADAS

Lietuvos respublikos ūkinė veikla palaipsniui integruojama į rinkos ekonominę struktūra. Atitinkamai vystosi ir juridinė bazė, apimanti visas socialinio – ekonominio gyvenimo sritis, tame tarpe reglamentuojanti įvairių įmonių steigimą ir veiklą. Daugelis juridinių elementų, buvo perimta iš sovietinės sistemos, palaipsniui juuos tobulinant ir pritaikant nuolat kintančių ekonominių ir socialinių sąlygų bei faktorių reikmėms. Nuo 2001 metų liepos 18 dienos Lietuvos Respublikoje galioja naujas civilinis kodeksas, paremtas Europos Sąjungos juridinėmis nuostatomis ir adaptuotas, atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas.
Lietuvos Respublikoje yra steigiamos įvairių rūšių įmonės: že

emės ūkio bendrovės, valstybės, savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės, tačiau daugiausia Lietuvoje yra ra individualių įmonių, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių bei ūkinių bendrijų. Šiame darbe nagrinėjamos trys iš jų: individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ir tikrosios ūkinės bendrijos. Šių rūšių įmonės nėra didelės, tačiau norint jas įsteigti reikia turėti pakankamai daug informacijos, o pats steigimo procesas yra gana sudėtingas bei reikalaujantis daug pastangų, laiko ir investicijų. Aptvertus minėta įmonių grupė skirta vidutinio ir smulkaus verslo kategorijai, kurios vystymasis iš esmės padeda formuotis vidutiniajam visuomenės sluoksniui.
Pareinamasis laikotarpis iš planinės centralizuotos ekonomikos į rinkos ekonomiką įnešė nemažai painiavos, kurios pasėkoje nevienareikšmiškai buvo interpretuojamos kai kurios juridinės bendrovės steigimo, darbo, atsakomybės ir likvidavimo nuostatos. Buvo žinoma aibė įvairių, prieštaraujančių vienas kitam, teismų instancijų spprendimų dėl privatizacijos, bankrotų, akcijų paskirstymo ir emisijos ir tt. Ypač neigiamą įtaką turėjo nepakankamas bendrovių juridinis išprusimas ir, atvirkščiai, – mokėjimas pasinaudoti teisinėmis spragomis, dėl nepakankamų kai kurių juridinių aktų apibrėžtumo. Galima teigti, kad šiuo metu sukurta pakankamai tvirta juridinė sistemą, kurią galima vienareikšmiškai remtis steigiant įmonę.
Šio darbo pagrindinis tikslas detaliai išanalizuoti mano nagrinėjamų įmonių steigimą. Taip pat nustatyti mano nagrinėjamų įmonių vietą ir reikšmę bendrajame įmonių sistemos kontekste, nurodant specifinius įmonės veiklos mechanizmo ypatumus bei atsakomybės laipsnį.
Mokslinis šio da
arbo reikšmingumas yra tas, kad bandoma neatsiejamai pagrysti funkcinius įmonių steigimo klausimus, pasiremiant juridinės sistemos nuostatomis. Šio darbo nauda yra ta, kad įmonės steigimu suinteresuoti subjektai, bent pradiniame įmonės steigimo etape, gali rasti jau juos interesuojančią jau apibendrintą medžiagą ir duomenys, išsamiai nesigilinant į atskirų teisinių aktų turinį.
Pirmoje dalyje nurodysiu įmonių rūšis, detaliau aptardamas individualiąsias įmones, uždarąsias akcines bendroves ir tikrąsias ūkines bendrijas. Taip pat apžvelgsiu šios rūšies įmonių ekonominės veiklos pagrindus. Antroje dalyje aptarsiu pagrindinius teisės aktus, susijusius su nagrinėjamų įmonių steigimu. Trečioje dalyje pateiksiu medžiagą, kurią būtina žinoti steigiant įmonę, nurodysiu įmones registruojančias institucijas bei reikalingus dokumentus. Taip pat aprašysiu įmonės rūšies pasirinkimo kriterijus. Ketvirtoje dalyje apžvelgsiu įmonių su užsienio kapitalu steigimą. Prieduose pateiksiu įmonių registravimui reikalingus dokumentus.
Savo darbe naudojuosi analitiniu įmonių steigimą reglamentuojančių įstatymų tyrimu. Suprantama, kad kol nepakankamai išvystytas smulkių ir vidutinių įmonių tinklas, palyginti nedidelė jų ekonominė reikšmė visuomenėje, nenusistovėjęs jų steigimo ir likvidavimo balansas neleidžia šio bakalauro darbo rėmuose pinai atskleisti įmonių steigimo proceso mechanizmą. Įsigalėjus naujam civiliniam kodeksui ir su juo susijusiais įstatymais, reikia kelerių metų laikotarpio, kad būtų galima surinkti visus reikalingus duomenys.
Pagrindinė darbe naudota literatūra yra nagrinėtų įmonių steigimą reglamentuojantys įstatymai: Lietuvos respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Lietuvos Re
espublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas.

.

1. ĮMONIŲ RŪŠYS IR VEIKLOS YPATUMAI

1.1 Bendrosios įmonių veiklos nuostatos

Pradedant savo verslą reikia apsispręsti, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia pasirinktam verslui vykdyti, t.y., reikia įvertinti, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys įmonė, kiek reikės lėšų verslui pradėti, kiek įmonėje dirbs darbuotojų. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų įmones:
1) individualios (personalinės) įmonės;
2) tikrosios ūkinės bendrijos;
3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos;
4) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės;
5) valstybės įmonės;
6) savivaldybės įmonės;
7) žemės ūkio bendrovės;
8) kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).
Visos nurodytos įmonės skirstomos į dvi pagrindines grupes, turinčias skirtingą juridinį statusą. (1 lentelė).

1 lentelė
Įmonių rūšys
ĮMONĖS
JURIDINIAI ASMENYS FIZINIAI ASMENYS
akcinės bendrovės individualios įmonės
uždarosios akcinės bendrovės tikrosios ūkinės bendrijos
valstybės įmonės komanditinės ūkinės bendrijos
savivaldybės įmonės
žemės ūkio bendrovės
Šaltinis: sudaryta autoriaus

Įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonės dalyvis (individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos nariai).
Įmonė, jei tam neprieštarauja LR konkurencijos įstatymui, gali jungtis į stambesnius darinius (pvz., asociacijas), kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Kiekviena įmonė privalo tu

urėti savo pavadinimą (firmos vardą), atitinkantį LR vyriausybės tvirtintus firmų vardų nuostatus bei įregistruotą Valstybiniame patentų biure. Firmos vardas identifikuoja Įmone ir leidžia ją atskirti nuo kitų įmonių. Firmos vardą sudaro įmones rūšies pavadinimas (arba jos santrumpa), bent vieno jos savininko vardas, pavardė (individualioms įmonėms, ūkinėms bendrijoms), jos veiklos pobūdį apibūdinantys žodžiai (kooperatinėms bendrovėms), rajono arba apskrities, kurioje veikia įmonė, pavadinimas (žemės ūkio bendrovėms). Firmos varde gali būti ir žodžiai, reiškiantys firmos simbolinį vardą. Žodis “Lietuva” firmos varde gali būti vartojamas tik LR Vyriausybei leidus.
Įmonė kaip teisės subjektas gali turėti juridinio asmens teises( 1.1 lentelės 1 skiltis) arba veikti kaip fizinis asmuo (1.1 lentelės 2 skiltis). Individualios įmonės bei ūkinės bendrijos veikia kaip fiziniai asmenys, o visos kitos įmonės, bei jų junginiai turi juridinio asmens teisias. Esminį skirtumą, ypač ekonominiu požiūriu, tarp fizinio ir juridinio asmens apsprendžia įmonės turtinės atsakomybės laipsnis. Fizinio asmens statusą turinti įmonė yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo savininko turto. Tai reiškia, jog pagal įmonės prievoles savininkas atsako visu savo turtu, t.y. bankrutavus įmonei kreditoriai skolą gali išieškoti iš savininko turto, jei tam įmonės turto nepakanka. Juridinio asmens teises turinčios įmonės turtinė atsakomybė yra ribota, t.y. įmonė kaip savarankiškas teisės subjektas pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Šiuo atveju savininko turtas yra atskirtas nuo įmonės turto ir įmonės bankroto atveju savininkai gali prarasti tik tą savo turto dalį, kuri pagal sutartį buvo perduota įmonei.
Pagal LR įstatymus įmonės turi teisę užsiimti bet kokia ūkine – komercine arba kitokia veikla, neuždrausta įstatymais, išskyrus kreditavimo veiklą, kurią vykdo bankai. Konkreti įmonės veikla papildomai apibrėžiama įmonės įstatuose bei kituose steigimo dokumentuose. Visos įmonės nepriklausomai nuo jų rūšies, veiklos pobūdžio, nuosavybės formos turi vienodas teisines – ekonomines sąlygas. Įmonės veikia savarankiškai, joms neprivalomos valdžios ar valdymo organų užduotys, išskyrus LR akcinių bendrovių bei valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymais numatytus atvejus, specialiosios paskirtiems bendrovėms ir valstybės (savivaldybės) įmonėms. Valstybės organai neturi teisės administraciniais ir konkrečiais ekonominiais metodais reguliuoti jų ūkinę veiklą, išskyrus bankroto bei kitais įstatymų numatytais atvejais, kai skiriamas įmonės likvidatorius. Ypatingos padėties paskelbimo atveju arba kai teritorija, kurioje veikia įmonė paskelbiama nelaimės rajonu, įmonė privalo vykdyti LR Vyriausybės ar vietos savivaldybės organų nurodymus.
Įmonė turi teisę laikyti paslaptyje dokumentus apie savo komercinę – ūkinę veiklą, tačiau ji privaloma tvarka veda apskaitą ir atitinkamiems valstybės organams teikia informaciją įmonių apmokestinimo bei apskaitos reikmėms. Jei įmonė savo veiklai privalėjo gauti leidimą, tai valstybės organas, išdavęs šį leidimą, turi teisę gauti informaciją, reikalingą šiai veiklai kontroliuoti. Visi kiti įmonių tikrinimai ir revizijos leidžiamos tik LR įstatymų numatytais atvejais. Valstybė gali kontroliuoti įmonių veiklą jei šios yra gavusios valstybinių organų užsakymą konkrečios tikslinės programos vykdymui.
Lietuvos Respublikoje buvo draudžiama steigti ir laikyti lošimo namus tačiau 2001 m. liepos 1 d. Azartiniai lošimai įteisinami, ir šiuo metu pradėjo veikti atskiros azartinių lošimų įmonės.
Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas numato veiklos sritis, kurios yra draudžiamos įmonėms, veikiančioms laisvose zonose. Tokiose zonose draudžiama ūkinė – komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, kenksmingu poveikiu gamtai, pavojingų ir radioaktyvių aktyvių medžiagų, narkotinių medžiagų gamyba, laikymu, pardavimu, spiritinių gėrimų, tabako gaminių gamyba, vertybinių popierių, piniginių ženklų ir monetų, pašto ženklų gamyba, azartinio lošimo namų steigimas ir laikymas, loterijų organizavimas, bei kt. Mažmeninė prekyba leidžiama tik laisvosios ekonominės zonos vidaus poreikiams tenkinti.
Yra nemažai ūkinės, komercinės veiklos sričių, kuriose įmonėms gali būti suteikta teisė veikti tik su LR Vyriausybės leidimu (licencija). LR įmonių įstatymas nustato 27 licencijuojamas veiklos sritis. Vyriausybės leidimas yra būtinas, jeigu įmonė ketina užsiimti tokio pobūdžio veikla: gaminti ginklus, šaudmenis, sprogmenis, užsiimti farmacine veikla, veikla, susijusia su narkotinių medžiagų gamyba, jų didmenine ar mažmenine prekyba, auginti bei perdirbti kultūras, turinčias narkotinių ar kitokių stipriai veikiančių medžiagų, gaminti nedidelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, gaminti tabako gaminius ir užsiimti jų didmenine prekyba, importuoti alkoholinius gėrimus, užsiimti jų didmenine ar mažmenine prekyba, supirkti juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą bei realizuoti jų atliekas, gaminti antspaudus, spaudus, atlikti auditą, užsiimti draudimo veikla, teikti turizmo paslaugas, spausdinti vertybinius popierius bei dokumentų blankus, projektuoti ir statyti atsakingus objektus ir kt. Tik valstybinės įmonės, turinčios LR Vyriausybės licencijas, turi teisę gaminti stiprius alkoholinius gėrimus, o valstybės, savivaldybės įmonės ar specialios paskirties bendrovės – spausdintis piniginius ženklus, pašto ženklus, gaminti monetas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu licencijas išduoda, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, licencijų galiojimą sustabdo ar panaikina ministerijos ar kitos Vyriausybės įstaigos. Išduodamos licencijos turi atitikti Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles kiekvienai licencijuojamos veiklos sričiai, kuriose numatytos ir licencijuojamos veiklos sąlygos, įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas. Licencija išduodama neterminuotam laikotarpiui, numatant jos perregistravimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą “Valstybės žiniose” skelbia licenziją išdavusi institucija. Atsisakymas išduoti įmonei licenciją negali būti grindžiamas komercinės – ūkinės veiklos netikslingumu.
Įmonė negali užsiimti jokia veikla, jei ji neįregistruota LR įstatymų nustatyta tvarka.
Pirmajame poskyryje aptariau bendrąsias įmonių veiklos nuostatas. Toliau aptarsiu mano nagrinėjamas įmonės rūšis, t.y. Individualiąją įmonę, tikrąją ūkinę bendriją ir uždarąją akcinę bendrovę.

1.2 Individualioji (personalinė) įmonė

Kiekvienas, pažvelgęs į įmonių registrą, netruktų įsitikinti, kad individuali įmonė – itin populiari Lietuvoje ūkinės veiklos organizavimo forma. Ir tai nekelia nuostabos. Juk tam, kad įsteigtum akcinę bendrovę, reikalingas minimalus įstatinis kapitalas – lėšos, kurių dažnai neturi žmonės, norintys užsiimti ekonomine veikla, užsidirbti duonos sau ir savo šeimai. Žinant, kad kita galimybė – imtis ekonominės veiklos įsigyjant patentą (verslo liudijimą) – yra apribota veiklų sąrašu, iniciatyviam žmogui individuali įmonė yra bene prieinamiausia galimybė legaliai vykdyti savo sumanytą ekonominę veiklą. Planuojant vykdyti verslą, kuriam reikia nedidelio pradinio kapitalo ir mažo darbuotojų skaičiaus, galima steigti individualiąją (personalinę) įmonę. Jos steigimą, veiklą bei likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Individuali įmonė turi šiuos privalumus: įmonė gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jai nereikia sudaryti balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. Įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar su šeimos nariais, t.y. jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Įmonėje nustatomas mažesnis – 24 proc. pajamų mokestis.Taip pat teigiama yra tai, kad individuali įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves. Įmonės trūkumas yra tas, kad ją steigiant ir nustatant jos veiklos perspektyvas, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. Įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už įmonės prievoles įmonės ir įsipareigojimus savininkas atsako visu savo turtu. Reikėtų įvertinti riziką, susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, galima paklausa, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan. Prievolės užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams garantuojamos įmonės ir savininko turtu. Tokiu būdu individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Dar vienas individualių įmonių minusas tas, kad jos neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotu specialistų, be to sunku arba visiškai neįmanoma sukurti įmonių, kurioms reikalingas labai stambus pagrindinis kapitalas. Individuali įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomas jos savininkas. Įmonės savininkas dažniausiai yra vienas fizinis asmuo. Bet įmonė gali priklausyti ir keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

1.3 Tikroji ūkinė bendrija

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų: tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos. Ūkinė bendrija steigiama tuomet, kai verslui vykdyti nepakanka vieno asmens turto. Šiai įmonei taip pat nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartį, joje dažniausiai dirba ūkinės bendrijos nariai.
Ūkinė bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė ūkinei komercinei veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės vykdomosios valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikrosios ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės. Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos civilinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Pagal bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla ir turtu.

Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys įgaliotų atstovauti bendrijai bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.
Ūkinių bendrijų steigimą, likvidavimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB. Ūkinė bendrija gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą.

1.4 Uždaroji akcinė bendrovė

Planuojant užsiimti verslu, kuris bus susijęs su didesne rizika, o jam organizuoti reikės nemažų lėšų, darbuotojų ir pan., geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, t.y. tas teisinių formų įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo bendrovės turtu. Bendrovės akcininkas nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę. Paprastai akcijų turėtojai skirstomi į stambiuosius ir smulkiuosius akcininkus. Stambių akcinių bendrovių administravimą ir ūkinės veiklos vykdymą atlieka bendrovės valdyba ir direktorius. Esminiais akcinės bendrovės klausimais (akcijų emisijos, jungimosi į stambesnius vienetus – koncernus, stambių inovacijų, bendrovės likvidavimo ir kt.) šaukiamas akcininkų susirinkimas. Priklausomai nuo įmonės statuto akcininko įtaka bendrovėje tiesiogiai proporcinga turimų akcijų skaičiui. 51% akcijų turėtojas ar turėtojų grupė juridiškai valdo bendrovę, išmokant smulkiesiems akcininkams dividendus, pagal nominalą turimų akcijų vertę. Kuomet nėra dominuojančio akcijų paketo, tačiau akcijų turėtojas turi tam tikrą (10% – 15%) akcijų kiekį, sprendimai priimami daugumos valia, t.y kiekvienas tokio ar panašaus akcijų paketo turėtojas turi po 1 balsą.
Uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
Akcinių bendrovių įstatymas neriboja UAB steigėjų skaičiaus ir leidžia pasirinkti ar steigti bendrovę vienam, ar su bendraminčiais. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.
Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

2.TEISĖS AKTŲ, REGKAMENTUOJANČIŲ NAGRINĖTINŲ ĮMONIŲ STEIGIMĄ, ANALIZĖ

Visos įmonės steigimo ir registravimo procedūros yra reglamentuojamos tam tikrų įstatymų. Šiame skyriuje aptarsiu pagrindinius su mano nagrinėjamųjų įmonių steigimu susijusius teisės aktus. Lentelėje pateiksiu savo nagrinėjamų įmonių rūšis ir jas reglamentuojančius įstatymus.

3 lentelė
Įmones steigimą reglamentuojantys įstatymai
Teisės aktai Akcinė bendrovė Tikroji ūkinė bendrija Individuali įmonė
Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas + + +
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas + + +

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

+ – –
Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas

– + –
Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas + + +
Šaltinis: sudaryta autoriaus

Kaip matome iš 2 lentelės, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas ir Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas reglamentuoja visų trijų nagrinėjamų įmonių steigimą, tuo tarpu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas reglamentuoja tik atitinkamos įmonės rūšies steigimą.

2.1 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas

Steigiant individualią įmonę ar ūkinę bendriją pravartu panagrinėti civilinį kodeksą, kuris reglamentuoja bendruosius juridinės atsakomybės klausimus. Civilinio kodekso II dalis paskirta juridiniams asmenims. Nagrinėjant įmonių steigimo sąlygas ir jų veikimo juridinę bazę, aktualios yra IV ir V dalys.
Juridinis asmuo kodekse apibrėžiamas taip: „Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.“ Juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Individualios įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos yra daugiau privatieji juridiniai asmenys, kadangi privačiųjų juridinių asmenų tikslas – tenkinti savo interesus, tuo tarpu viešieji juridiniai asmenys yra įsteigti valstybės, savivaldybės ar jų institucijų bei kitų, nesiekiančių sau naudos asmenų, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus.
Šios kodekso dalies IV skyriuje yra reglamentuojama steigiamo juridinio asmens pavadinimo sudarymas, paskirtis ir teisinė apsauga, taip pat aptariama juridinio asmens dokumentai, buveinė, filialai bei veiklos laikotarpis.
2.44, 2.46, 2.47 straipsniuose reglamentuojama kas turi būti įvardinta juridinio asmens dokumentuose, steigimo dokumentuose bei įstatuose. Juridinio asmens steigimo dokumentai gali būti: įstatai, steigimo sandoris arba įstatymų numatytais atvejais – bendrieji nuostatai. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, išskyrus atvejus, jeigu kiti įstatymai nenumato kitokio termino.
Kaip jau minėjau šiame skyriuje yra reglamentuojama, kas tai yra juridinio asmens buveinė. Ja laikoma ta vieta , kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.
Steigiant įmonę, bene aktualiausias yra V skyrius – „Juridinio asmens steigimas“. Ši dalis reglamentuoja juridinio asmens steigimo tvarką, steigėjus bei registravimą. Yra nurodyta, kad juridinio asmens steigėjas gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo arba užsienietis.
Aptariant juridinių asmenų registrą civilinio kodekso kontekste, registre yra įvardinti šie reikalavimai: juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre, kuriame įrašomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos. Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis. Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga yra įstatymų nustatyta valstybės institucija. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. 2.64 šio skyriaus straipsnyje yra aptariama juridinių asmenų registravimas Juridiniam asmeniui įregistruoti juridinių asmenų registre turi būti pateikti šie dokumentai: nustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį; juridinio asmens steigimo dokumentai; licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo; dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams; registravimo rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, bei kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
Pagal šį įstatymą yra galimybė, kad jūsų steigiamas juridinis asmuo gali būti neužregistruotas. Taip gali įvykti dėl šių priežasčių: prašymas neatitinka nustatytos formos, arba pateikti nevisi dokumentai, nustatyti įstatymo; pasibaigę įstatymo nustatyti terminai; dokumentai yra neaiškus arba klaidinantys, bei prieštarauja įstatymams.
Detaliau įmonių rejestro įstatymą aptarsiu 2.5 poskyryje.

2.2 Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymas

Įmonių įstatymas skirtas nustatyti Lietuvoje veikiančių įmonių ar subjektų, turinčių teisę savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine-ūkine veikla, steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.Verta atkreipti dėmesį į tai, kad jis galioja ir Lietuvos Respublikoje veikiančioms užsienio valstybių įmonėms, jų filialams ir atstovybėms. Šis įstatymas netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems nekomercine veikla, taip pat fiziniams asmenims, kurie įsigyja patentą ir pagal jį užsiima komercine-ūkine veikla. 2, 3, 4, 5 straipsniuose apibrėžiama įmonė ir jos teisinis statusas: išskiriama, kad įmonė gali veikti kaip fizinis asmuo arba turėti juridinio asmens statusą. Taip pat nurodoma, kad įmonininku gali būti fizinis arba juridinis asmuo, taip pat į bendrovę susijungę keli fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teisę valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu, organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą. Šiuose straipsniuose taip pat kalbama apie įmonės valdymą, darbo santykius įmonėje.
Visas antras skirsnis skirtas įmonių rūšims apibūdinti. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje gali veikti šios įmonės: individualios (personalinės) įmonės; tikrosios ūkinės bendrijos; komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos; akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės; valstybės įmonės; savivaldybės įmonės; žemės ūkio bendrovės (veikla reglamentuojama atskirame įstatyme); kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Sekančiuose šio skirsnio straipsniuose pateikiami jų apibūdinimai bei teisiniai statusai.
Steigiant įmonę derėtu atkreipti dėmesį ir į trečia skirsnį., kuriame išdėstomi įmonių ūkinės veiklos pagrindai. Šiame skirsnyje kalbama apie įmonės veiklos sritis ir komercinės ūkinės veiklos licencijavimą. Licencijuojamos tos komercinės-ūkinės veiklos sritys, kurios yra susijusios su padidėjusiu pavojumi žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluotės gamyba ir įsigijimu, taip pat prekėmis ir paslaugomis, kurioms įstatymai gali nustatyti specialią prekių pardavimo ar paslaugų teikimo tvarką. Kiekvienai licensijuojamai ūkinei veiklai Lietuvos vyriausybė tvirtina atskiras taisykles. Šiame skirsnyje taip pat reglamentuojami įmonių santykiai su valstybės organais. Reikšminga tai, kad įmonės veikia savarankiškai ir valstybės organai neturi teisės tvarkyti įmonių reikalų, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų numatytus atvejus.
Kalbant apie nagrinėjamą temą – įmonių steigimą, labiausiai aktualus yra 4 skirsnis- „įmonių steigimas ir jų veiklos nutraukimas“. Nurodomi šie galimi įmonės steigėjai: Lietuvos valstybė, Lietuvos Respublikos savivaldybės, atstovaujamos savo institucijų, taip pat Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Įmonė laikoma įsteigta jau nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos ( žr. 2.5 poskyrį). Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, komercine-ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama. Įmonei įregistruoti įmonių rejestro tvarkytojui pateikiamas steigėjo ar steigėjų prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, ir įstatymo nustatyti kiti įmonės registravimo dokumentai Sprendimas įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo visų dokumentų įteikimo.

2.3 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

Įstatymas skirtas šioms Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nustatytos rūšies įmonėms – akcinėms iš uždarosioms akcinėms bendrovėms. Jau jų pavadinimai rodo, kad šios rūšies įmonės, t.y bendrovės, yra dviejų rūšių: akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Lietuvoje, kaip matome, vienas įstatymas rengiamas dviejų rūšių bendrovėms. Tačiau užsienio praktika rodo, kad kai kuriose šalyse kiekviena bendrovės rūšis turi po atskirą įstatymą.
Šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas.
Pirmajame skirsnyje aptariama, kas tai yra bendrovė, kuo skiriasi akcinė bendrovė nuo uždarosios akcinės bendrovės, aptariami steigėjai ir akcininkai. Įstatymas nurodo, kad bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Pagal įstatymą bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už savo prievoles ji atsako tik savo (bendrovės) turtu ir neatsako akcininkų turu. Šiame skirsnyje taip pat įvardinama mažiausia bendrovės įstatinio kapitalo riba. Be įstatinio kapitalo dydžio, uždarosioms akcinėms bendrovėms Įstatymas nustato ir kitą ribojimą – didžiausią akcininkų skaičių: negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Mažiausias akcininkų skaičius yra neribojamas. Bendrovėje gali būti tik vienas akcininkas, kuriam priklauso visos tos bendrovės akcijos. Jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams.
Šiame skirsnyje taip pat nurodoma, kas tai yra bendrovės įstatai ir įvardinamas įstatų turinys. Paminėtina tai, kad bendrovės įstatai bei jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.
6 ir 7 šio skirsnio straipsniai numato veiklą, susijusią su dukterinėmis bendrovėmis bei filialais. Nurodoma, kad bendrovė yra patronuojanti, jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.
Visas antras skirsnis skirtas bendrovės steigimo procesui aprašyti. Visų pirma steigėjai turi sudaryti bendrovės steigimo sutartį. Tai pirmasis oficialus bendrovės dokumentas. Privalomąją šio dokumento dalį ir reglamentuoja šis įstatymas. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas, todėl negalima neleisti su jos turiniu susipažinti suinteresuotiems asmenims. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų atstovai. Jeigu bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Paminėtina tai, kad bendrovės steigimo sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą banke ir, steigiant akcinę bendrovę, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje. 10 straipsnyje kalbama apie steigiamos bendrovės akcijų pasirašymą ir apmokėjimą. Išskiriama tai, kad steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai, o akcijų pasirašymo sutarties sąlygos nustatomos steigimo sutartyje. Įstatymo 12 straipsnis įpareigoja sudaryti akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta: steigimo išlaidos; apmokėtas įstatinis kapitalas (apmokėta akcijų nominali vertė); už akcijas gautų pinigų suma.
Šiame skirsnyje taip pat yra aptariama kas tai yra steigiamasis susirinkimas bei ką jis tvirtina. Steigiamasis susirinkimas privalo būti sušauktas iki bendrovės registravimo momento. Balsavimo teisę turi tik įmonės steigėjai. Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus.
Vienas iš svarbiausių bendrovės steigimo etapų yra jos registravimas. Tam skirtas 14 šio skirsnio straipsnis. Kaip ir kiti juridiniai asmenys, bendrovė turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Pagal įstatymą bendrovė, gali būti įregistruota tik tuomet, kuomet yra atlikti šie steigimo etapai: visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas yra įmokėti; įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita ir išrinkti pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės valdymo organo nariai.
Įstatymas numato terminą per kurį bendrovė turi būti įregistruota. 14 straipsnio 3 dalis nurodo, kad bendrovės registravimui yra skirti 4 mėnesiai. Laikas fiksuojamas nuo steigimo sutarties sudarymo dienos.

2.4 Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įstatymas

Šis įstatymas reglamentuoja tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas, taip pat kapitalo formavimą ir jo paskirstymą.
Pirmas įstatymo skirsnis skirtas apibrėžti, kas tai yra bendrija, kuo skiriasi tikroji ūkinė bendrija nuo komanditinės ūkinės bendrijos. Taip pat reglamentuoja bendrijos pavadinimo sudarymo taisykles, bei bendrijos teises ir pareigas.
Bendrijos išskirtinis požymis tas, kad tai yra kelių fizinių ar juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. Kalbant apie bendrijos narius pažymėtina tai, kad bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Taip pat įstatymas nurodo, kad Bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Tikruoju ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės.
3 ir 4 šio skirsnio straipsniai detalizuoja kas tai yra tikroji ūkinė bendrija ir kas tai yra komanditinė ūkinė bendrija. Tikrosios ūkinės bendrijos pagrindinis bruožas tas, kad tai yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Tuo tarpu komanditinėje ūkinėje bendrijoje, be tikrųjų narių, turi būti bent vienas narys komanditorius. Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai.
Kalbant apie bendrijos pavadinimą, įstatymas numato, kad tikrosios ūkinės bendrijos pavadinime turi būti įvardintas bent vienas jos narys. Komanditinės ūkinės bendrijos pavadinime turi būti įvardintas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai “komanditinė ūkinė bendrija” arba jų santrumpa.
Visas antras skirsnis skirtas bendrijos steigimo reglamentavimui, o tiksliau tai bendrijos jungtinės veiklos sutarties reglamentavimui. Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta: bendrijos pavadinimas; bendrijos veiklos pobūdis; fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavardės, vardai ir adresai; įmonių bei organizacijų, kurios yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavadinimai, buveinės, banko sąskaitų numeriai ir kiti šių sąskaitų rekvizitai; tikrųjų narių ir komanditorių teisės ir pareigos; tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrosios nuosavybės teisėje; pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka; pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės; tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka; bendrijos valdymo, jos reikalų tvarkymo taisyklės ir jų keitimo sąlygos; asmenų, įgaliotų atstovauti bendrijai, tai pat tvarkyti kitus jos reikalus, pavardės, vardai, adresai ir įgalinimai; nutarimų priėmimo tvarka; klausimai, dėl kurių nutarimai priimami tik tada, kai sutinka visi nariai; bendrijos reorganizavimo bei likvidavimo tvarka.

2.5 Lietuvos Respublikos Įmonių rejestro įstatymas

Įteigus įmonę, sekantis svarbiausias žingsnis yra jos registravimas. Įmonės registravimą detaliai analizuoja Įmonių rejestro įstatymas. Įstatymą sudaro 11 straipsnių. Lietuvos respublikos rejestro įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro steigimą, tvarkymą, likvidavimą, registravimui rejestre pateikiamus duomenis ir jų naudojimo tvarką. Lietuvos Respublikos įmonių rejestras steigiamas įmonėms, įmonių filialams ir įmonių atstovybėms, registruoti ir informacijai apie juos kaupti. Paminėtina tai, kad įmonių rejestro steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o vyriausiasis tvarkytojas – Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė. Taip pat įstatyme minima, jog šį rejestrą savo kompetencijos ribose tvarko ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Kiekvienos įmonės rejestro duomenys kaupia ir tvarko vietos savivaldos vykdomosios institucijos, išskyrus įmones, registruojamas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje. Tai būtų: iš valstybės lėšų steigiamas įmonės, įmonės, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, draudimo veiklą vykdančios įmonės, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei jų asociacija, užsienio įmonių atstovybės, komerciniai bankai ir jų padaliniai, kitos kredito įstaigos, jų statutai, užsienio valstybių bankų dukteriniai bankai, užsienio valstybių bankų filialai bei Lietuvos ir užsienio valstybių bankų atstovybės.
Įstatymo 4 straipsnyje nurodomi būtini pateikti registravimo duomenys. Registruojant Akcinę bendrovę turi būti pateikti tokie duomenys:
1. „Vizitinė kortelė“: 1.1 pavadinimas (firmos vardas); 1.2 rūšis; 1.3 buveinė (adresas); 1.4 administracijos vadovo vardas, pavardė ir adresas; 1.5 valdybos narių vardai, pavardės ir adresai; 1.5 atstovų (įgaliotinių) vardai, pavardės, adresai, taip pat jų įgalinimai;
2.Veiklos charakteristika: 2.1veiklos pobūdis; 2.2 numatomas komercinės-ūkinės veiklos laikotarpis; 2.3 įregistravimo data.; 2.4 akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės įstatų (pataisų) registravimo data; 2.5 valstybės (vietos savivaldybės) įmonės įstatų pataisų tvirtinimo data; 2.6 įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis; 2.7 akcijų nominali vertė ir jų skaičius pagal rūšis ir klases;
3. Bendrovės priežiūros ir jos likvidavimo duomenys: 3.1 stebėtojų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo vardai, pavardės ir adresai; 3.2 likviduojamos įmonės statuso įgijimo data ir jos likvidatorių vardai, pavardės (juridinių asmenų pavadinimai ir buveinės). Registruojant individualią įmonė ir Tikrąją ūkinę bendriją, be jau minėtų duomenų dar turi būti pateikti individualios įmonės savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių vardai, pavardės ir adresai (firmos vardas ir buveinė); 2) ūkinių bendrijų narių komanditorių vardai ir pavardės (firmų vardai ir buveinės); 3) ūkinės bendrijos narių įnašų suma; 4) likviduojamų ūkinių bendrijų statuso įgijimo data, taip pat likviduojamų ūkinių bendrijų likvidatorių vardai, pavardės ir adresai.
5 straipsnis skirtas registracijos dokumentams įvardinti. Tai buvo detaliau aptarsiu anksčiau pateiktose darbo dalyse. 7 įstatymo straipsnyje yra paminėta, kad rejestro duomenimis ir dokumentais turi teisę atlygintinai naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Įregistravus įmonę rejestre yra išduodamas Statistikos departamento nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris.

10 straipsnyje reglamentuojami įmonės registravimo mokesčiai. Paminėtina tai, kad už įmonių registravimui būtinų duomenų ar steigimo sutarties pakeitimus mokestis nemokamas. Už įmonės perregistravimą mokamas visas registravimo mokestis. Steigiant įmonę tikrai derėtų atkreipti dėmesį į 10 straipsnio papildymus. Ten kalbama apie pasekmes įmonėms, nesilaikančioms įstatymų. Jeigu nebuvo per tam skirtą laiką suformuotas įstatinis kapitalas, nebuvo pateiktos mokesčių muitinių atskaitos bei statistikos ataskaitos atitinkamiems organams, taip pat nebuvo sumokėti kiti privalomi mokesčiai, įstatymas numato tokias sankcijas: sustabdomos muitinės procedūros, naujų įmonių, filialų steigimas, ūkinių sandorių sudarymas, įsigytų transporto priemonių valstybinė registracija.

3. ĮMONĖS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

Įmonių registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas, atskirų rūšių įmonių atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai.
Įmones registruojančios institucijos:
Ūkio ministerija registruoja:
• iš valstybės lėšų steigiamas įmones;
• draudimo veiklą vykdančias įmones;
• įmones su užsienio kapitalu;
• užsienio valstybių įmonių filialus ir atstovybes;
• viešąsias įstaigas ir jų filialus, kurių bent vienas iš steigėjų (dalininkų) yra užsienio valstybių juridinis ar fizinis asmuo;
• prekybos, pramonės ir amatų rūmus bei jų asociaciją.
Jei įmonė registruojama Ūkio ministerijoje, reikalingas vietos savivaldybės leidimas užsiimti komercine-ūkine veikla.
Lietuvos bankas registruoja:
• komercinius bankus ir jų filialus (skyrius);
• užsienio valstybių bankų filialus (skyrius);
• kredito unijas.
Vietos savivaldos vykdomosios institucijos (savivaldybės) registruoja jų teritorijoje steigiamas įmones:
• individualias (personalines),
• tikrąsias ūkines bendrijas,
• komanditines ūkines bendrijas,
• uždarąsias akcines bendroves,
• akcines bendroves,
• kooperatines bendroves (kooperatyvus),
• viešąsias įstaigas ir jų filialus,
• asociacijas ir jų filialus.

Įmonės, kurios buvo užregistruotos atitinkamuose registruojančiose institucijose, privalo taip pat užsiregistruoti, institucijose vykdančiose ir kontroliuojančiose mokesčių mokėjimą. Šis aktas parodo, kad įmonė pradeda savo funkcionavimą „de facto.“
Įmonės registravimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Įmonės registracijos tvarka mokesčių inspekcijoje patvirtinta finansų ministro įsakymų. Tai susieja su mokesčių mokėjimu. Prievolė mokėti mokesčius atsiranda tuomet, kai įmonė teisiškai įregistruota ir pradeda savo veiklą. Registraciją atlieka vietos mokesčių inspekcija per 5 dienas nuo mokesčių prievolės atsiradimo. Įmone laikoma įregistruota mokesčių mokėtojų registre, kai suteikiamas identifikavimo numeris.
Įmonės registravimas Valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Juridinis asmuo per 10 darbo dienų nuo įsteigimo dienos privalo registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) teritoriniame skyriuje, užpildydamas nustatytos formos draudėjo registracijos kortelę. Draudėjui neatvykus registruotis, Sodros teritorinis skyrius įregistruoja jį, remdamasis įmonių rejestro tvarkytojo duomenimis. Įregistravus draudėją, išduodamas draudėjo registracijos pažymėjimas. Pasikeitus draudėjo registracijos kortelėje nurodytiems duomenims, draudėjas privalo apie tai per 10 darbo dienų raštu pranešti Sodros teritoriniam skyriui.
Sąskaitos banke atidarymas. Visos finansinės operacijos turi būti atliekamos per bankus. Atsiskaitomąsias sąskaitas turi atidaryti subjektai, turintys juridinio asmens teisias. Bankui pateikiami šie dokumentai: prašymas, įmonės registravimo pažymėjimo nuorašas, parašų ir antspaudų pažymų kortelės, socialinio draudimo, įregistravusio įmonę pažyma.
Visos įmonės gali turėti tik vieną atsiskaitomąją sąskaita viename iš Lietuvos Respublikos bankų.
Pirmojo parašo teisę turi įmonės vadovas (pavaduotojas) arba jo įgalioti asmenys. Antrojo parašo teisė suteikiama vyriausiajam buhalteriui arba kitam vadovo įgaliotam asmeniui. Parašų antspaudo pavyzdžio kortelė turi būti notaro (vadovo) patvirtinta, o norint pakeisti įrašytą asmenį reikia pateikti bankui naują kortelę. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymu, juridinis asmuo per 5 dienas nuo teisinio įregistravimo dienos privalo kreiptis į teritorinę mokesčių inspekciją ir pateikti nustatytos formos prašymą, kad būtų įregistruotas mokesčių mokėtoju. Kartu su prašymu turi būti pateikti duomenų, įrašytų jame, teisingumą patvirtinantys dokumentai – įmonės registravimo Įmonių rejestre pažymėjimas bei dvi jo kopijos, įstatai ir viena jų kopija bei vadovo pasas. Viena įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų kopija reikalinga mokesčio mokėtojo bylai, antroji registravimo pažymėjimo kopija – specialios apskaitos blankų įsigijimui.
Patikrinus pateiktų duomenų teisingumą, įmonė įregistruojama mokesčio mokėtoju ir išduodama mokesčio mokėtojo registravimo pažyma. Tuo atveju, kai pasikeičia kurie nors iš nurodytų duomenų, įmonė, įsiregistravusi mokesčio mokėtoju, per 5 dienas privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių. Kreipiantis į teritorinę mokesčių inspekciją dėl pasikeitusių duomenų taip pat turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
Firmos vardo registravimas
Kiekvienas ūkio subjektas, pradėdamas veiklą Lietuvoje, turi įregistruoti firmos vardą Valstybiniame patentų biure. Norėdamas įregistruoti firmos vardą, investuotojas turi pateikti prašymą Valstybiniam patentų biurui, kuriame yra nurodomas pareiškėjo vardas, pavardė arba pavadinimas, firmos vardas, firmos rūšis, firmos buveinės adresas (prašymas turi būti pasirašytas). Už paraiškos padavimą turi būti sumokamas 70 Lt. mokestis, už išrašą iš registro – 10 Lt. mokestis. Valstybinis patentų biuras per 3 darbo dienas atlieka firmos vardo paraiškos ekspertizę, per 20 dienų atliekama firmos vardo ekspertizė ir priima sprendimą dėl firmos vardo atitikimo LR firmų vardų įstatymo reikalavimams. Pareiškėjas, gavęs sprendimą neįregistruoti firmos vardo, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos raštu apskųsti šį sprendimą Firmų vardų registro tvarkymo įstaigos (šiuo atveju Valstybinio patentų biuro) vadovui. Skundas išnagrinėjamas per 10 darbo dienų ir priimamas sprendimas. Pareiškėjas, nepatenkintas Firmų vardų registro tvarkymo įstaigos vadovo sprendimu, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka jį apskųsti teismui. Priėmus sprendimą įregistruoti firmos vardą, pareiškėjui išduodamas firmos vardo liudijimas, o jeigu per 30 dienų pareiškėjas liudijimo nepasiima, jis išsiunčiamas jam paštu. Firmos vardas įtraukiamas į LR Firmų vardų registrą. Išimtinės teisės į firmos vardą įsigalioja nuo firmos įregistravimo ir galioja visą firmos galiojimo laikotarpį. Laikina firmos vardo apsauga galioja nuo paraiškos padavimo iki firmos įregistravimo, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.

3.1 Individualios įmonės steigimas ir registravimas

Individuali įmonė dažniausiai registruojama jos steigėjo gyvenamosios vietos adresu, tačiau steigėjo ir įmonės buveinės adresai gali ir nesutapti, pvz., kai įmonės savininkas patalpas numato išsinuomoti. Įmonė registruojama pageidaujamai veiklai ar kelioms veiklos rūšims vykdyti. Yra kai kurios veiklos sritys, kurias vykdant nebūtina registruoti įmonę. Neregistruojant įmonės galima prekiauti turguje, megzti ir siūti drabužius, ir kt.. Tuomet LR Vyriausybės nustatyta tvarka mokesčių inspekcijoje reikia įsigyti patentą ir pagal jį vykdyti komercinę-ūkinę veiklą.

Individualias įmones, kurias steigia LR piliečiai – fiziniai asmenys, registruoja vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Jos kaupia ir tvarko įmonių, įstaigų jų teritorijoje, registravimo dokumentus. Įmonė registruojama pagal įmonės buveinės vietą (adresą). Registruojant įmones, teisinę įmonių registraciją atliekančiai institucijai -savivaldybei, kurios teritorijoje įmonė veiks, pateikiami reikalingi dokumentai ir duomenys, nurodyti LR įmonių rejestro įstatyme
Įmonės įregistravimas tai tik vienas iš įmonės steigimo etapų. Kai kurias veiklos rūšis vykdyti (pvz. gaminti alų, prekiauti alkoholiniais gėrimais, alumi, benzinu ar kitais naftos produktais, ginklais ir šaudmenimis, vežti keleivius, teikti turizmo paslaugas ir t.t.) galima tik gavus LR Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenziją. Yra tokių veiklos rūšių, kurių individualioms įmonėms vykdyti neleidžiama apskritai. Joms neleidžiama spausdinti pašto ženklių, gaminti pinigų, gaminti stiprių alkoholinių gėrimų.
Prieš registruojant įmonę patartina išsiaiškinti kokie reikalavimai taikomi higienos ir ekologijos srityje, numatytai veiklos rūsiai vykdyti. Tikėtina, kad pasirinktai veiklai bus reikalingas leidimas – higienos pasas. Norint gauti tokį pasą, reikia nuvykti į Visuomenės sveikatos centrą. Gydytojas higienistas apžiūrėjęs būsimas gamybines patalpas išduos reikalavimus higienos pasui gauti. Reikalavimus įvykdžius išduodamas higienos pasas.

Priklausomai nuo to kokio dydžio įmonė bus, reikės mokėti mokesčius, kokias finansines ataskaitas reikės sudaryti ir kada pateikti, kokios verslui bus taikomos mokesčių lengvatos – galima sužinoti valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir “Sodroje”(žr. 3 skyrių).
Individualios įmonės pavadinime būtinai turi būti įvardinta savininko pavardė.
Norint įregistruoti individualią (personalinę) įmonę, pateikiami šie dokumentai:
1. Pareiškimas įregistruoti įmonę.(žr Priede nr.5) Pareiškime nurodomas įmonės pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, laikotarpis ir asmeniniai duomenys.
2. Pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą.
3. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą (nurodant kuriam laikui ir adresą) įmonės komercinei-ūkinei veiklai.
4. Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, išduota pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir jis suteikia patalpas įmonės veiklai. Patalpų savininkai juridiniai asmenys išduoda laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu, patvirtintu antspaudu. Patalpų savininkai fiziniai asmenys, suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, išduoda laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažyma apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
5. Leidimas veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje, išduotas zonos valdymo bendrovės, jei registruojama zonos įmonė.
6. Firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas.( Naujai steigiamos įmonės, įstaigos ir organizacijos, prieš pateikdamos registravimo dokumentus įmonių, įstaigų ir organizacijų rejestro tvarkytojams, privalo įregistruoti firmų vardus. Nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja firmų vardų įregistravimą ir išregistravimą, firmų vardų teisinę apsaugą ir Firmų vardų registro tvarkymą)
Dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notaro.
Registravimo mokestis 200litų;

3.2 Uždarosios akcinės bendrovės steigimas ir registravimas

Steigiant UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Šiam ribojimui jokių išimčių ar išlygų nėra. Tačiau kartai uždaroje akcinėje bendrovėje gali atsirasti daugiau kaip 100 akcininkų. Tuomet tenka arba reorganizuotis iš UAB į AB, arba sumažinti akcininkų skaičių iki 100, pvz., superkant akcijas iš smulkių akcininkų. Taip pat galima reorganizuotis skaidymosi į dvi uždarąsias akcines bendroves būdu. Galimi ir įvairūs šių būdų deriniai. Kurį iš galimų būdų ar tam tikrą deriny pasirinkti, yra akcininkų valia.
Bendrovė gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikui. Pastaresnis variantas patogesnis tuo, kad nesuvaržo bendrovės veiklos laiko atžvilgiu. Likviduoti bendrovę kuri įsteigta neribotam laikui, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas. Riboto laiko variantas patogesnis tik tuo požiūriu, kad pasibaigus nurodytam laikui, būtent tuo pagrindu ji ir gali būti likviduojama.

Įstatymas neriboja steigėjų skaičiaus, tačiau yra netiesioginis ribojimas, kuris pasireiškia per akcininkų skaičiaus ribojimą, kadangi akcininkai ir yra bendrovės steigėjai.
Steigimo iniciatorius sprendžia, kiek bus steigėjų ir kas tinka jais būti. Įstatymas šiuo atžvilgiu nenustato jokių ribojimų – steigėjų bei akcininkų gali būti bet kuris LR ar kitų valstybių fizinis bei juridinis asmuo , taip pat Lietuvos valstybė ir bet kuri jos savivaldybė. Galimi įvairūs tiek steigėjų, tiek akcininkų, tiek vienų bei antrų deriniai.
Steigėjai turi sudaryti bendrovės steigimo sutartį. Tai pirmasis oficialus būsimos bendrovės dokumentas. Paminėtina, kad norint išvengti nesutarimų tarp steigėjų, rekomenduojama aiškiai ir detaliai surašyti steigėjų įgaliojimus bei jų pareigų pasiskirstymą steigiant bendrovę ir numatyti kiekvieno atsakomybę už sutarties įsipareigojimų nevykdymą.
Įstatymas numato steigimo sutarties tvirtinimo tvarką. Steigimo sutartims, kada visi steigėjai yra juridiniai asmenys arba įmonės, neturinčio juridinio asmens teisių, notaro patvirtinimas nereikalingas. Tokias sutartys pasirašo steigėjų atstovai. Kiekvienas jų parašas turi būti patvirtintas steigėjo antspaudu. Steigimo sutartis, kai vieni steigėjų yra fiziniai asmenys arba užsienio juridiniai asmenys turi būti tvirtinama notaro.
Steigimo sutartis yra viešas dokumentas, todėl draudžiama neleisti su jos turiniu susipažinti suinteresuotiems asmenims.
Patvirtinta steigimo sutartis suteikia teisę steigėjams atidaryti kaupimo sąskaitą banke.

Prieš registruojant uždarąją akcinę bendrovę, komerciniame banke turi būti atidaryta sąskaita įstatiniam kapitalui formuoti. Tam reikia turėti steigimo sutartį, o jeigu steigėjas vienas asmuo – steigimo aktą. Jeigu numatoma steigti įmonę su minimaliu įstatiniu kapitalu, įstatinis kapitalas formuojamas visas iš karto. Norint įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę, pateikiami šie dokumentai:
1. Pareiškimas įregistruoti įmonę (žr Priede nr.3). Pareiškime nurodomas įmonės pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, laikotarpis ir asmeniniai duomenys.
2. Pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą.
3. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą (nurodant kuriam laikui ir adresą) įmonės komercinei-ūkinei veiklai.
4. Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, išduota pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir jis suteikia patalpas įmonės veiklai. Patalpų savininkai juridiniai asmenys išduoda laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu, patvirtintu antspaudu. Patalpų savininkai fiziniai asmenys, suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, išduoda laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažyma apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
5. Leidimas veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje, išduotas zonos valdymo bendrovės, jei registruojama zonos įmonė.
6. Firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas.
7. Steigimo sutarties .(žr Priede nr.2) nuorašas, o tuo atveju, kai steigėjas vienas asmuo – steigimo akto nuorašas.
8. Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo nuorašas.
9. Bendrovės įstatai.(žr Priede nr.1) (2 egzemplioriai).
10. Steigimo ataskaita ir auditoriaus arba revizoriaus išvados dėl tos ataskaitos (tik akcinėms bendrovėms).
11. Vertybinių popierių įregistravimo akto nuorašas (tik akcinėms bendrovėms).
12. Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje esančius pradinius įnašus.
Pareiškime dėl uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo reikia nurodyti, koks įstatinis kapitalas, akcijų skaičių, akcijų nominalą, jeigu yra stebėtojų taryba ir valdyba – jų narių pavardes, adresus, asmens kodus ir duomenis apie vadovą.
Registracijos mokestis 500litų.

3.3 Tikrosios ūkinės bendrijos steigimas ir registravimas

Ūkinė bendrija tenka įsteigti tuomet, kai komerciniai veiklai vykdyti nepakanka vieno asmens turto. Tai reiškia, kad mažiausiai gali būti du steigėjai. Jeigu įmonės veiklai pakanka vieno asmens turto paprastai steigiama individuali įmonė. Tikrajai ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartį, jeigu joje dažniausiai dirba ūkinės bendrijos nariai.
Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys.
Ūkinės bendrijos narių skaičius yra ribojamas. Kaip jau minėjau, negali būti mažiau dviejų narių, taip pat yra numatyta ir didžiausias narių skaičius – 20. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. Taip pat tikrosios ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės.

Bendrija turi turėti savo pavadinimą. TŪB pavadinime turi būti įvardintas bent vienas jos narys. Bendrijos pavadinime gali būti nurodomos narių pavardės ir vardai arba tik pavardės. Bendrija negali pasirinkti panašaus pavadinimo į kitos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės pavadinimą.
Be visų tikrųjų narių sutikimo bendrijos tikrasis narys neturi teisės turėti individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę arba būti kitos tokios pat rūšies komercine ūkine veikla užsiimančios bendrijos tikrasis narys.
Norint įregistruoti tikrąją ūkinę bendriją pateikiami šie dokumentai:
1. Pareiškimas įregistruoti įmonę (žr Priede nr.4). Pareiškime nurodomas įmonės pavadinimas, adresas, veiklos pobūdis, laikotarpis ir asmeniniai duomenys.
2. Pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą.
3. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą (nurodant kuriam laikui ir adresą) įmonės komercinei-ūkinei veiklai.
4. Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, išduota pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir jis suteikia patalpas įmonės veiklai. Patalpų savininkai juridiniai asmenys išduoda laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu, patvirtintu antspaudu. Patalpų savininkai fiziniai asmenys, suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, išduoda laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažyma apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
5. Leidimas veiklai laisvojoje ekonominėje zonoje, išduotas zonos valdymo bendrovės, jei registruojama zonos įmonė.
6. Firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas.
7. Ūkinės bendrijos bendrosios jungtinės veiklos sutartis arba nuorašas.
Jeigu jau yra išrinktas ūkinės bendrijos vadovas, pateikiamas susirinkimo, kuriame jis buvo išrinktas protokolas. Registruojant įmonę, nurodomi visų savininkų – tikrųjų narių adresai, pavardės ir asmens kodai.
Registravimo mokestis 400litų.

3.4 Įmonės rūšies pasirinkimo motyvai

Norint pradėti savo verslą visų pirma reikia pasirinkti įmonės rūšį. Šis žingsnis gali nulemti jūsų verslo sėkmę ar nesėkmę. Įmonės rūšies pasirinkimą lemia: pasirinkto verslo rūšis, gamybos ar paslaugų apimtys, rinka (pasiūla ir paklausa) ir turimi (galimi) finansavimo šaltiniai. Atsižvelgią į visą tai ir į įmones veikiančius įstatymus, pasirenkamas įmonės tipas, kuris atitiktų pasirinkto verslo strategiją. įmonės rūšies pasirinkimo pagrindiniai kriterijai nurodyti 3 lemtelėje. Ketinant užsiimti verslu, kuris bus susijęs su didesne rizika, o jam organizuoti yra pakankamas kiekis lėšų ir darbuotojų geriausia steigti akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę. Planuojant vykdyti verslą, kuriam reikia nedidelio pradinio kapitalo ir mažo darbuotojų skaičiaus, galima steigti individualiąją (personalinę) įmonę. Ūkinė bendrija steigiama tuomet, kai verslui vykdyti nepakanka vieno asmens turto.

3 lentelė
Įmonės rūšies pasirinkimo kriterijai

Eil.Nr. Vertinimo kriterijų pavadinimai Uždaroji akcinė bendrovė Individuali įmonė Tikroji ūkinė bendrija
1. Savininkų (akcininkų, narių) skaičius:

minimalus 1 1 2

maksimalus 100 – 20
2. Steigėjų juridinis statusas:

juridiniai asmenys + – +

fiziniai asmenys + + +
3. Minimalus akcinis kapitalas(Lt): 10000 – –
4. Privalomi valdymo organai:

stebėtojų taryba – – –

valdyba – – –

administracija + – –

visuotinis savininkų (akcininkų) susirinkimas + – –
5. Atskira vyr. Finansininko tarnyba:

privaloma + – –

neprivaloma – + +
6. Apskaitos metodas:

supaprastintas – – –

pilnas + – +
7. Mokesčių tarifai:

didesni + – –

mažesni – + +

Šaltinis: Lukaševičius K., Martinkus B., Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba, 2001, p.25

Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų, tik tikroji ūkinė bendrija iš mano nagrinėtinų įmonių rūšių, negali būti įsteigta vieno asmens. Maksimalus steigėjų skaičius uždarojoje akcinėje bendrovėje ribojamas iki 100, tikrojoje ūkinėje bendrijoje iki 20. Atsižvelgiant į steigėjų juridinį statusą, tai tiek uždarosios akcinės bendrovės, tiek tikrosios ūkinės bendrijos steigėjais gali būti juridiniai asmenys, tačiau individualią įmonę steigti gali tik fiziniai asmenys. Pradinio kapitalo dydis yra nustatomas tik akcinėse bendrovėse, uždarojoje akcinėje bendrovėje jis negali būti mažesnis nei 10 000lt. Valdymo organai bei atskira vyr. finansininko tarnyba privalomi tiktai uždarojoje akcinėje bendrovėje. Apskaitos metodai netaikomi vien tik individualiai įmonei.

4. ĮMONĖS SU UŽSIENIO KAPITALU

4.1 Užsienio investicijos

Užsienio investicijas reglamentuoja 1999 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, Įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos direktyvomis ir nustato investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms.
Užsienio investicijos – užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje.
Investuotojai gali būti – Lietuvos Respublika, užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar pasitikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.
Investicijų įstatymas įtvirtina nuostatą, kad Lietuva yra atvira investicijoms iš visų užsienio valstybių bei visų investuotojų. Lietuvos ir užsienio investuotojams užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Investuotojų teises ir teisėtus interesus gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
Investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka šiais būdais:
1. steigdami ūkio subjektą, įsigydami Lietuvos Respublikos įregistruoto ūkio subjekto kapitalą arba jo dalį;
2. įsigydami visų rūšių vertybinius popierius;
3. sukurdami, įsigydami ilgalaikį turtą arba didindami jo vertę;
4. skolindami lėšas ar kitą turtą ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui;
5. vykdydami koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.
Užsienio investuotojas piniginį įnašą į formuojamo ūkio subjekto kapitalą gali įnešti tiek užsienio, tiek Lietuvos nacionaline valiuta.
Užsienio investicijos neleidžiamos į šias komercines-ūkines veiklas: valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo; narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ne vaistinės paskirties stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gamybos ir pardavimo bei kultūrų, kuriose yra narkotinių, stipriai veikiančių ir nuodingųjų medžiagų, auginimo, perdirbimo, pardavimo; loterijų organizavimo.
Investuojant į steigiamą ūkio subjektą, kurio veikla pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir kitus tą veiklos sritį reglamentuojančius įstatymus yra licencijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Investuotojai turi teisę įsigyti nuosavybėn visų rūšių nekilnojamąjį turtą. Valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus investuotojas gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.
Įmonių, į kurias yra investuotas užsienio kapitalas, apmokestinimo sąlygos negali būti blogesnės, negu taikomos Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims.
Investuotojas turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį pelną (pajamas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sumokėjęs mokesčius, konvertuoti į užsienio valiutą ir (ar) pervesti į užsienį be apribojimų.

4.2 Įmonių, į kurias investuotas užsienio kapitalas, steigimas

Įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas bei atitinkami įmonių rūšių įstatymai, o registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas.
Įmonės, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, registruojamos, Ūkio ministerijoje, o jų registravimo tvarką reglamentuoja Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr.46.
Visų šalių įmonės, norėdamos steigti įmones Lietuvoje privalo legalizuoti savo dokumentus, t.y. atlikti tokią procedūrą, po kurios įmonės iš užsienio valstybės dokumentai įgyja juridinę galią Lietuvos Respublikoje. Dokumentų legalizavimas atliekamas vadovaujantis Užsienio reikalų ministerijos 1997 m. liepos 21 d. įsakymu Nr.39. Dokumentų legalizavimo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių bei konsulinių įstaigų užsienio valstybėse pareigūnai. Šie pareigūnai legalizuoja dokumentus, išduotus užsienio valstybės institucijų, jei šie dokumentai bus pateikiami Lietuvos Respublikoje ir jeigu dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), numatyta Hagos konvencijoje. Užsienio valstybių įmonių dokumentai legalizuojami, jei jie yra legalizuoti dokumentą išdavusios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje ar konsulinėje įstaigoje.
Jeigu Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su užsienio valstybe sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, dokumentai, parengti ar patvirtinti vienos iš susitariančių šalių kompetentingos įstaigos (t.y. su tos įstaigos antspaudu su valstybės herbu ir įgaliotojo asmens parašu), kitos susitariančios šalies teritorijoje turi įrodomąją galią ir nelegalizuoti. Šiuo metu tokios sutartys pasirašytos su šiomis valstybėmis: Lenkija, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Moldova, Kazachstanu, Uzbekija, Latvija ir Estija.
Dokumentai, kurie patvirtinti Hagos konvencijoje numatyta pažyma (Apostille), galioja Lietuvos Respublikoje be papildomo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ar konsulinės įstaigos legalizavimo.

4.3 Užsienio valstybių įmonių filialai ir atstovybės

1999 m. gruodžio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 1, 2, 12, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 25 straipsniu įstatymas nustato, kad užsienio valstybės įmonė gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje, jeigu įstatymas, pagal kurį įsteigta ir veikia ši įmonė, nedraudžia steigti filialo ar atstovybės.
Užsienio valstybės įmonė – juridinio asmens teises turinti ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, susivienijimas ar kitokia pelno siekianti organizacija, kurios buveinė yra užsienio valstybėje ir kuri įsteigta ir įregistruota pagal užsienio valstybės įstatymus.
Užsienio valstybės įmonės filialas yra buveinę Lietuvoje turintis užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris gali užsiimti ūkine-komercine veikla, sudaryti sandorius bei prisiimti įsipareigojimus tik pagal jį įsteigusios įmonės suteiktus įgaliojimus. Už filialo prievoles užsienio valstybės įmonė atsako visu savo turtu. Užsienio valstybės įmonės filialas nėra juridinis asmuo. Užsienio valstybės įmonės filialas registruojamas Ūkio ministerijoje.
Užsienio valstybės įmonės atstovybė yra buveinę Lietuvoje turintis užsienio valstybės įmonės padalinys, kuris negali užsiimti ūkine-komercine veikla. Už atstovybės prievoles užsienio valstybės įmonė atsako savo turtu. Užsienio valstybės įmonės atstovybė nėra juridinis asmuo. Užsienio valstybės įmonės atstovybė ją įsteigusios įmonės vardu gali sudaryti sandorius tik savo reikmėms tenkinti pagal suteiktus įgaliojimus. Užsienio valstybės įmonės atstovybė registruojama Ūkio ministerijoje.
Duomenų ir dokumentų, kurie būtini užsienio valstybių įmonių filialams ir atstovybėms įregistruoti pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 13 d. nutarimas Nr.827 “Dėl dokumentų, kurių reikia įmonių filialams ir atstovybėms registruoti, pateikimo tvarkos patvirtinimo”.
Užsienio valstybės įmonės filialas ir atstovybė vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Užsienio valstybės įmonės filialo ir atstovybės vadovo įgaliojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams.

IŠVADOS

1. Lietuvos respublikoje baigta formuoti rinkos ekonomikos dėsnius atitinkanti fizinių ir juridinių asmenų įmonių sistema, atsižvelgiant į specifinius Lietuvos ekonomikos ir vietos sąlygas.
2. Sukurta juridinė bazė reglamentuojanti visos įmonės sistemos ir atskirų jos rūšių steigimo, valdymo ir likvidavimo klausimus.
3. Parodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės, individualiosios įmonės ir tikrosios ūkinės bendrijos tinkamai įsirašo visame Lietuvos Respublikos įmonių kontekste, įskaitant įmones su užsienio kapitalu.
4. Pastebėta, kad atskirų įmonių įstatymų tekstai vietomis dubliuoja Lietuvos respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos respublikos rejestro įstatymo nuostatas tuo suteikiant galimybę skirtinga interpretuoti atitinkamus įstatymo straipsnius.
5. Nustatyta, kad dubliuojantis atitinkamiems įstatyminiams aktams, įmonės steigimo ir jų funkcionavimo sąlygos apsunkinamos, sureikšminamos kai kurios antraeilės nuostatos.
6. Įstatymų, reglamentuojančių įmonių steigimą, vaidmuo gali būti ištirtas tiktai lyginant įmonių steigimo teisminių ginčų ir likvidavimo dinamiką bei balansą laikui bėgant.
7. Iš mano nagrinėjamų įmonių rūšių mažiausiai sudėtinga įsteigti ir užregistruoti individualią įmonę, sudėtingiausia- uždarąją akcinę bendrovę.

Išvardintu nuostatų komentarai:
Lietuvos respublikoje yra galimybė įsteigti šias įmonių formas: individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės įmonės; savivaldybės įmonės; žemės ūkio bendrovės; kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).
Jų steigimą ir veiklą reglamentuoją šie įstatymai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas.Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas.Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, Lietuvos Respublikos ne pelno organizacijų (įmonių) reorganizavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas.
Darbe aptariamų įmonių rūšių steigimą reglamentuoja šie įstatymai: individuali įmonė – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas; Uždaroji akcinė bendrovė – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Akcinių bendrovių įstatymas; tikroji ūkinė bendrija – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas.
Įmonių registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas, atskirų rūšių įmonių atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai. Individualias įmones, uždarąsias akcines bendroves ir tikrąsias ūkines bendrijas registruoja vietos savivaldos vykdomosios institucijos (savivaldybės).
Įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, steigimo, veiklos ir likvidavimo tvarką bei juridinį statusą nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas bei atitinkami įmonių rūšių įstatymai, o registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas.
Kad ir kokia įmonės forma būtų pasirinkta, barjerų steigiant įmonę Lietuvoje apstu. Norint įsteigti uždarąją akcinę bendrovę reikalaujama sukaupti įstatinį kapitalą. Lietuvoje įstatinis kapitalas vis dar dažnai įsivaizduojamas kaip bendrovės garantija trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tačiau iš tikro įstatinis kapitalas yra tik vienas iš teisinių įrankių akumuliuoti lėšas bei parodo bendrovės savininkų nuosavybės dalį ir, atitinkamai, įtaką bendrovėje. Steigiant individualią įmonę ar tikrąją ūkinę bendriją, be problemų taip pat neapsieisime. Vien paminėjus steigimui reikalingus dokumentus, galima daryti išvadas, kad tai ilgas procesas.
Įmonių rejestro įstatymas kaip registravimo dokumentą nurodo ir patalpų savininko pažymą apie patalpų suteikimą naudoti įmonės komercinei – ūkinei veiklai, arba patalpų savininko, steigiančio įmonę, nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą. Taip per daug sureikšminama įmonės buveinės vietą. Pati formuluotė “patalpų suteikimas ūkinei-komercinei veiklai” yra ydinga, nes ūkinė veikla nebūtinai turi būti vykdoma patalpose. Atskiras savininko sutikimas, kuris dabar yra reikalaujamas registruojant įmonę, yra tik papildomas formalumas, kurio paskirtis sunkiai pagrindžiama.
Dabar daugelis politikų kalba apie užsienio investicijų skatinimą. Tačiau net ir Lietuvos gyventojui įmonės steigimas nėra lengvas reikalas, o nepatyrusiam užsieniečiui barjerų lyg tyčia prigalvota dar daugiau. Pavyzdžiui, skirtingai nei “lietuviškas” įmones, kurios registruojamos savivaldybėse, įmones, kurių bent vienas steigėjas ar akcininkas yra užsienietis, tenka registruoti Ūkio ministerijoje. Visi Ūkio ministerijai pateikiami įmonių dokumentai turi būti paruošti lietuvių kalba ir jų vertimai turi būti patvirtinti vertėjo parašu. Vertėjas, beje, taipogi turi būti iš vertimų biuro. Tai užsieniečiui jau savaime apsunkina įmonės steigimą.

Danius Smailys. Flotation of Close corporation, General partnership and Individual enterprise // Diploma paper. – Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University, 2003
SUMMARY

Close corporation, General partnership and Individual (personal) enterprise are generally floating in Lithuania. The Flotation of these companies regulates Civil code of the Republic of Lithuania, Law on the Register of Enterprises of the Republic of Lithuania and others company acts. Companies must to register on the division of the register of enterprises. Enterprises with Invested Capital of Foreign Origin must to register on Ministry of Economy the Republic of Lithuania.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS. Lietuvos respublikos įmonių įstatymas [interaktyvus]. Vilnius. 2001 04 17 [žiūrėta 2003 balandžio 16 d.] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=132060&Condition2=

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS. Lietuvos respublikos akcinių bendrovių įstatymas [interaktyvus]. Vilnius. 2000 07 13 [žiūrėta 2003 balandžio 16 d.] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=117107&Condition2=

3. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS. Lietuvos respublikos ūkinių bendrijų įstatymas [interaktyvus]. Vilnius. 1997 12 09 [žiūrėta 2003 balandžio 16 d.] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=47966&Condition2=

4. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS. Lietuvos respublikos įmonių rejestro įstatymas [interaktyvus]. Vilnius. 2002 05 30 [žiūrėta 2003 balandžio 16 d.] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=169273&Condition2=

5. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS. Lietuvos respublikos civilinis kodeksas [interaktyvus]. Vilnius. 2000 05 18 [žiūrėta 2003 balandžio 16 d.] Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2=

6. LUKAŠEVIČIUS. Kazys, MARTINKUS. Bronislovas. Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba. Kaunas. Technologija. 2001. 191 p. ISMB 9955-09-020-0

7. DIEVULIS. Gediminas. Įmonių veiklos pagrindai bei jų steigimo veikla Lietuvos respublikoje. Lietuvos ūkis, 1999m. 1-2. p. 30-31.

8. LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTAS. Įmonių reglamentavimas [interaktyvus]. Vilnius. Birželis 2000 [žiūrėta 2003 balandžio 18d.] Prieiga per internetą: http://www.lrinka.lt/Projektai/Imones.phtml

9. LIETUVOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO AGENTŪRA. Įmonių registravimas [interaktyvus]. Vilnius. 2003 05 05 [žiūrėta 2003 balandžio 18d.] Prieiga per internatą: http://www.svv.lt/verslo_zinynas/imones_registravimas.html

10. LIETUVOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO AGENTŪRA. Įmonių teisinės formos [interaktyvus]. Vilnius. 2003 05 15 [žiūrėta 2003 balandžio 18d.] Prieiga per internetą: http://www.svv.lt/index2.php?article=24

11. LIETUVOS SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO AGENTŪRA. Įmonės su užsienio kilmės kapitalu [interaktyvus]. Vilnius. 2003 04 28 [žiūrėta 2003 balandžio 18d.] Prieiga per internetą: http://www.svv.lt/index2.php?article=27

PRIEDAI

Priedas Nr 1..............................46
Priedas Nr 2..............................53
Priedas Nr 3..............................55
Priedas Nr 4..............................57
Priedas Nr 4..............................59

Priedas Nr. 1
PATVIRTINTA
Kauno miesto savivaldybės tarybos

2003 m. kovo 21 d.
sprendimu Nr. T-95

UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS ,,PEDAGOGIKA“ ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Uždaroji akcinė bendrovė „Pedagogika“ (toliau vadinama – Bendrovė) yra savarankiška akcinio kapitalo įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau tekste – Akcinių bendrovių įstatymas), įstatymų lydimaisiais aktais, taip pat šiais įstatais.
2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Bendrovė pagal savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Bendrovė neatsako pagal akcininkų prievoles, o šie neatsako pagal Bendrovės prievoles, išskyrus įstatymuose, įstatymų lydimuosiuose aktuose arba steigimo dokumentuose numatytus atvejus.
3. Bendrovė turi komercinį-ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą.
4. Bendrovė turi savo antspaudą.
5. Bendrovė turi nustatyto pavyzdžio spaudus bei simboliką ir gali ją keisti bei naudoti savo nuožiūra.
6. Bendrovės finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.
7. Bendrovės buveinės adresas: Savanorių pr. 377, Kaunas, Lietuvos Respublika.
8. Bendrovės veiklos trukmė neribota.

II. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR KOMERCINĖS-ŪKINĖS VEIKLOS RŪŠYS

9. Bendrovės veiklos tikslai:
9.1. gauti pelną iš Bendrovės vykdomos veiklos;
9.2. užtikrinti akcininkų Bendrovei perduoto turto bei Bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą;
9.3. sukurti ir išsaugoti gerą Bendrovės įvaizdį.
10. Bendrovės ūkinės veiklos pobūdis – komercija ir paslaugų teikimas.

11. Komercinės-ūkinės veiklos rūšys:
11.1. kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse (52.12);
11.2. knygų, laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba (52.47);
11.3. kita, niekur kitur nepriskirta, verslo veikla (74.84).

Licencijuojama veikla vykdoma tik gavus atitinkamus leidimus (licencijas).

III. BENDROVĖS TEISĖS IR PAREIGOS

12. Bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir šiems įstatams.
13. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.
14. Bendrovė turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolintis iš savo akcininkų – tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turtą. Bendrovei skolinantis iš akcininko pagal paskolos sutartį, metinė paskolos palūkanų norma negali būti didesnė už praėjusį kalendorinį ketvirtį aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį, kurį „Valstybės žiniose“ skelbia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
15. Bendrovė neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti avansu, duoti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymą, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos Bendrovės akcijų.
16. Jei Bendrovė yra per nustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas šiems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieš investuodama turtą į kitą įmonę privalo gauti šių kreditorių raštišką sutikimą.

IV. BENDROVĖS KAPITALAS

17. Bendrovės kapitalą gali sudaryti nuosavas ir skolintas kapitalas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcijų emisijos kainos ir Bendrovės pelno. Skolintas kapitalas susidaro imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų. Jei nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 3/4 įstatinio kapitalo, administracijos vadovas privalo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame gali būti priimtas nutarimas sumažinti įstatinį kapitalą ar likviduoti bendrovę. Akcininkai taip pat gali nutarti padengti šį skirtumą papildomais įnašais.

V. BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS

18. Bendrovės įstatinis kapitalas – 100195 (vienas šimtas tūkstančių šimtas devyniasdešimt penki) litai. Jis padalytas į 20039 (dvidešimt tūkstančių trisdešimt devynias) paprastąsias vardines 5 (penkių) litų nominalios vertės akcijas. Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso visos 20039 akcijos.
19. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti padidintas arba sumažintas Akcinių bendrovių įstatymo 51 – 54 straipsnių nustatyta tvarka, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas taip nutarė ir atitinkamai pakeitė įstatus. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu ar sumažintu tik įregistravus atitinkamus Bendrovės įstatų pakeitimus įmonių rejestre.
20. Naujai išleidžiamų akcijų įsigijimo ir apmokėjimo tvarką nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės akcijos platinamos uždaruoju būdu.

VI. BENDROVĖS AKCIJOS IR JŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS

21. Visos Bendrovės akcijos yra materialios. Kiekviena akcija akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą. Duomenys apie akcininkus, jų turimų akcijų skaičių bei jų nominalią vertę turi būti įrašomi į Bendrovės akcininkų registravimo knygą. Akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų Bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.
22. Bendrovės akcininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, valstybė ar savivaldybė, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną Bendrovės akciją.
23. Kiekvienas akcininkas Bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios Bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi akcininkai turi vienodas teises ir pareigas.
24. Balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime (išskyrus steigiamąjį susirinkimą) turi tik visiškai apmokėtos akcijos. Viena 5 litų nominalios vertės akcija balsavimo metu suteikia jos turėtojui vieną balsą.
25. Akcininkai turi šias turtines teises:
25.1. gauti Bendrovės pelno dalį (dividendą);
25.2. gauti likviduojamos Bendrovės turto dalį, jeigu visiškai apmokėtos visos akcijos;
25.3. nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš Bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis;
25.4. pirmumo teise įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia visiems akcininkams nesuteikti pirmumo teisės įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų;
25.5. perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn. Ši teisė ribojama Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka;
25.6. kitas įstatymų numatytas turtines teises.
26. Bendrovės akcininkai turi šias neturtines teises:
26.1. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
26.2. gauti informaciją apie Bendrovės ūkinę veiklą;
26.3. apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus. Vienas ar keli akcininkai be atskiro įgaliojimo turi teisę reikalauti akcininkams padarytos žalos atlyginimo;
26.4. sudaryti sutartį su audito įmone Bendrovės veiklai ir dokumentams patikrinti, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje;
26.5. įgalioti kitą fizinį ar juridinį asmenį balsuoti už jį visuotiniame akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Akcininko – fizinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, o akcininko – juridinio asmens įgaliojimas – jo vadovo parašu ir antspaudu;
26.6. kitas įstatymų numatytas neturtines teises.
27. Jei viena akcija yra kelių fizinių asmenų nuosavybė, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcijos suteikiamomis teisėmis naudojasi vienas iš savininkų pagal visų susitarimą, patvirtintą notariškai. Už akcininkų prievoles akcijos savininkai atsako solidariai.

VII. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS, JO KOMPETENCIJA

28. Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas.
29. Valdyba nesudaroma. Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka valdybos funkcijas, teises ir pareigas ir atsakomybę perima administracijos vadovas, išskyrus tas teises, pareigas, kurias pagal minėtą įstatymą turi perimti visuotinis akcininkų susirinkimas.
30. Bendrovės organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės organai neturi teisės priimti sprendimų ir atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Bendrovės įstatus ir yra priešingi įstatuose nurodytiems Bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
31. Aukščiausias Bendrovės organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu Bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems valdymo organams spręsti jo kompetencijai priklausančių klausimų. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę įpareigoti spręsti administracijos kompetencijai priklausančius klausimus.
32. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
32.1. keisti ir papildyti Bendrovės įstatus (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, 51 straipsnio 5 dalyje, 52 straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus);
32.2. rinkti ir atšaukti administracijos vadovą, audito įmonę, nustatyti administracijos vadovo ir audito įmonės atlyginimą bei audito paslaugų apmokėjimo sąlygas. Jei Bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar administracijos vadovas tinka eiti pareigas;
32.3. nustatyti metines išmokas iš grynojo pelno darbuotojams, atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo 61 straipsnio nuostatas;
32.4. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, administracijos vadovo pateiktą Bendrovės veiklos ataskaitą;
32.5. priimti nutarimą padidinti arba sumažinti įstatinį kapitalą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 5, 6 dalyse ir 55 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus);
32.6. nustatyti Bendrovės išleidžiamų akcijų rūšį, klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą;
32.7. priimti nutarimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų konkrečios akcijų emisijos;
32.8. priimti nutarimą keisti vienos rūšies ar klasės Bendrovės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų keitimo tvarką;
32.9. priimti nutarimą likviduoti Bendrovę ar atšaukti Bendrovės likvidavimą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytus atvejus);
32.10. rinkti ir atšaukti Bendrovės likvidatorių (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 76 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus);
32.11. priimti nutarimą reorganizuoti ir pertvarkyti Bendrovę ir tvirtinti reorganizavimo projektą (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnyje numatytą atvejį);
32.12. priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 61 straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį);
32.13. priimti nutarimą sudaryti rezervus, išskyrus perkainojimo rezervą;
32.14. priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
32.15. įsteigti filialą ar atstovybę bei priimti nutarimą nutraukti jų veiklą, patvirtinti filialo nuostatus.
33. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti ir kitus nutarimus, pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
34. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai registruojami pasirašytinai akcininkų registravimo sąraše. Registravimo sąraše turi būti nurodytas kiekvieno akcininko turimų balsų skaičius. Sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Registravimo sąraše turi būti nurodyti akcininkai, jau balsavę bendruoju balsavimo biuleteniu.
35. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke, gali raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią ,,už“ ar ,,prieš“ pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus.
36. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors vienas susirinkimo įgaliotas akcininkas. Akcininkai, visuotiniame akcininkų susirinkime turintys ne mažiau kaip1/10 balsų, turi teisę paskirti savo atstovą visuotinio akcininkų susirinkimo protokolui pasirašyti. Tam jie turi pateikti susirinkimo pirmininkui akcininkų pasirašytą pareiškimą. Įgaliotas (paskirtas) pasirašyti protokolą asmuo turi teisę raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų. Ginčai dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų arba protokolo dalių negaliojimo sprendžiami teisme. Prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pridedamas susirinkime dalyvavusių akcininkų sąrašas, įgaliojimai ir iš anksto raštu balsavusių akcininkų biuleteniai bei dokumentai, įrodantys, kad akcininkai yra informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo priimti nutarimai, keičiantys Lietuvos Respublikos įmonių rejestro duomenis apie Bendrovę, protokolas (jo nuorašas) su priedais (jų nuorašais) per 10 dienų nuo šio susirinkimo turi būti pateikiamas įmonių rejestro tvarkytojui. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai yra oficialūs dokumentai ir yra saugomi ir tvarkomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
37. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą administracijos vadovas privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi administracijos vadovas bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, turinčių daugiau kaip 1/2 visų balsų arba valdančių specialiąsias akcijas (jei jos bus išleistos), sprendimu.
38. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
38.1. Bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 3/4 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo;
38.2. atsistatydina ar nebegali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas administracijos vadovas;
38.3. audito įmonė (revizorius) nutraukia sutartį su Bendrove ar dėl kitų svarbių priežasčių negali patikrinti Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;
38.4. to reikalauja iniciatyvos teisę turintys akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų, arba jeigu tai susiję su Bendrovės ar jos narių interesų užtikrinimu;
38.5. to reikia pagal kitus įstatymus ar Bendrovės įstatus.
39. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai administracijos vadovui pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, siūlomų nutarimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos.
40. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
40.1. susirinkimas nebuvo sušauktas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas Bendrovės akcininkas;
40.2. į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai, kad administracijos vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje;
40.3. į teismą kreipėsi Bendrovės kreditoriai dėl to, kad neeilinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu atveju.
41. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia administracijos vadovas ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Į susirinkimo darbotvarkę privaloma įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus.
42. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma, akcininkų turinčių ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, siūlymu įtraukti naujus klausimus. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
43. Jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie darbotvarkės pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka kaip apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo.
44. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
45. Pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą kiekvienam akcininkui turi būti įteiktas pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku likus ne mažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai arba jų įgalioti atstovai su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, įrodančius, kad akcininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas privalo informuoti akcininkus susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.
46. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta:
46.1. Bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas;
46.2. susirinkimo data, laikas ir vieta;
46.3. susirinkimo darbotvarkė;
46.4. Bendrovės valdymo organas ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai;

46.5. kai į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas nutarimo dėl įstatinio kapitalo sumažinimo priėmimas, – kapitalo mažinimo tikslas ir numatomas būdas.
47. Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 dienų, akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su Bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant ir nutarimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių administracijos vadovui pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, administracijos vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo nutarimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Prie nutarimų projektų nurodoma, kieno iniciatyva jie yra įtraukti. Jei nutarimo projekto iniciatorius pateikė nutarimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie nutarimo projekto.
48. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad kvorumas yra viso susirinkimo metu. Jei nėra kvorumo, per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų susirinktų. Jeigu nutarimui priimti reikia kurios nors rūšies ar klasės akcijų savininkų sutikimo, dėl šio sutikimo nutarimą gali priimti atitinkamos rūšies ar klasės akcijų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvauja akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 1/2 visų šios rūšies ar klasės akcijų. Šiam susirinkimui sušaukti galioja visuotinio susirinkimo šaukimo tvarka.
49. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams.
50. Akcininkai gali balsuoti iš anksto. Šiuo atveju akcininkas, turintis balsavimo teisę, susipažinęs su darbotvarke bei nutarimų projektais, gali iš anksto raštu (užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį) pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno nutarimo. Išankstinis balsavimas biuleteniu įskaitomas į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus. Pakartotiniuose susirinkimuose galioja neįvykusių susirinkimų bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas už nutarimą, dėl kurio iš anksto pareiškė savo valią raštu, neturi teisės balsuoti pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendrasis balsavimo biuletenis turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo keliamus reikalavimus, jis rengiamas, jei tokio balsavimo reikalauja bent vienas akcininkas.
51. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus šiuos atvejus:
51.1. kai priimami nutarimai dėl įstatų keitimo ar papildymo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo, akcijų rūšies, klasės, skaičiaus ir minimalios emisijos kainos nustatymo, akcijų vienos rūšies ar klasės keitimo į kitos, akcijų keitimo tvarkos tvirtinimo, nutarimo likviduoti Bendrovę ar atšaukti Bendrovės likvidavimą priėmimo, Bendrovės reorganizavimo ir reorganizavimo projekto tvirtinimo, pelno paskirstymo, rezervų (išskyrus perkainojimo rezervą) sudarymo, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, kuriems priimti reikia 2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų daugumos;
51.2. kai priimamas nutarimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Bendrovės išleidžiamų akcijų konkrečios akcijų emisijos (šiam nutarimui priimti reikia 3/4 susirinkime dalyvaujančių balsų daugumos).
52. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas suinteresuotų asmenų pareiškimu teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu, jeigu:
52.1. klausimas, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į susirinkimo darbotvarkę;
52.2. įstatymu numatytais atvejais ir terminais susirinkimo nutarimu pakeisti registravimo dokumentai ir duomenys nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių rejestre;
52.3. buvo pažeista susirinkimo sušaukimo arba darbotvarkės sudarymo tvarka, nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 26, 27 ir 28 straipsniuose;
52.4. Bendrovė neparengė ir (ar) neišsiuntė (ar neįteikė) Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka parengtų bendrųjų balsavimo biuletenių, išskyrus atvejus, kai tai neturėjo įtakos susirinkimo kvorumui, nutarimo priėmimui ar nepriėmimui;
52.5. akcininkui visuotiniame akcininkų susirinkime atstovavo asmuo, neturintis akcininko įgaliojimo, akcininko įgaliotinis susirinkime balsavo viršydamas įgaliojimus, buvo balsuojama akcijomis, nesuteikiančiomis balsavimo teisės, išskyrus atvejus, kai tai neturėjo lemiamos įtakos susirinkimo kvorumui, nutarimo priėmimui ar nepriėmimui;
52.6. nutarimas prieštarauja bendrovės įstatams, Akcinių bendrovių ir kitiems įstatymams;
52.7. nutarimas yra žalingas Bendrovei.
53. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

VIII. ADMINISTRACIJA. ADMINISTRACIJOS VADOVAS

54. Bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija, kuriai vadovauja administracijos vadovas (direktorius). Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis.
55. Administracijos vadovą renka, atšaukia bei nustato jam atlyginimą visuotinis akcininkų susirinkimas. Administracijos vadovui parinkti gali būti organizuotas konkursas. Apie administracijos vadovo išrinkimą ar atšaukimą visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo raštiškai informuoti įmonių rejestro tvarkytoją. Darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
56. Administracijos vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų.
57. Administracijos vadovas savarankiškai sprendžia gamybinius, prekybinius, finansinius klausimus, tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, nustato atlyginimus, atlyginimo priedus, skiria nuobaudas, vertina darbo rezultatus, tvirtina pagal savo kompetenciją buhalterinės-finansinės veiklos dokumentus, išduoda įgaliojimus, atstovauja Bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže, atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose, pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus.
58. Administracijos vadovas savo veikloje vadovaujasi Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais (vienintelio visų akcijų savininko sprendimais), administracijos darbo reglamentu.
59. Administracijos vadovas privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, užtikrinti vardinių akcijų savininkų sąrašų parengimą, sudaryti visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes, pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui Bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, Bendrovės veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
60. Sandorius, numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje (sprendimus Bendrovei tapti kitų įmonių steigėja, nare; sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą; sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo) administracijos vadovas gali sudaryti tik remdamasis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, priimtais ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma.
61. Jei Bendrovės administracijos vadovas sudarė sandorį, viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo Bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos Bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, Bendrovė ir jos akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną).
62. Administracijos vadovas, sudaręs sandorį viršydamas savo kompetenciją, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimas nebūna visiškai patenkinamas iš Bendrovės.

IX. BENDROVĖS REVIZORIUS (AUDITORIUS)

63. Bendrovėje, ūkiniams metams pasibaigus, iki visuotinio akcininkų susirinkimo privalo būti patikrinta buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. Tikrina ir Bendrovės finansinę veiklą kontroliuoja revizorius arba auditorius.
64. Revizorių (auditorių) renka visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metams.
65. Revizoriaus (auditoriaus) darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas, kurį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas.
66. Už darbą revizoriui (auditoriui) bendrovė moka atlyginimą. Jo dydį ar apmokėjimo sąlygas nustato visuotinis akcininkų susirinkimas.
67. Revizorius (auditorius) privalo saugoti Bendrovės komercines paslaptis, kurias sužino kontroliuodamas Bendrovės finansinę veiklą.

X. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA

68. Akcininkui raštu pareikalavus, Bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės bei tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų, Bendrovės veiklos ataskaitų, audito išvadų bei ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kitų Bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės paslapties. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/10 akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą viešą informaciją), nustato Bendrovės administracija. Už komercinės paslapties atskleidimą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsisakymą pateikti dokumentus Bendrovė turi įforminti raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
69. Bendrovės dokumentai ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama nemokamai.
70. Visi pranešimai ir nutarimai siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai kiekvienam akcininkui ir kreditoriui.
71. Akcininkams pateikiamame Bendrovės akcininkų sąraše turi būti nurodyti akcininkų vardai, pavardės (juridinių asmenų pavadinimai), akcininkams nuosavybės teise priklausančių Bendrovės vardinių akcijų skaičius, akcininkų adresai korespondencijai pagal paskutinius Bendrovės turimus duomenis.
72. Bendrovės dokumentuose, kuriais pateikiami užsakymai, taip pat laiškuose nurodoma:
72.1. rejestras, kuriame Bendrovė yra įregistruota, rejestro tvarkytojas ir jo adresas;
72.2. Bendrovės kodas;
72.3. Bendrovės pavadinimas pagal įregistravimo pažymėjimą;
72.4. buveinės adresas pagal įregistravimo pažymėjimą;
72.5. jei Bendrovė likviduojama, prieš Bendrovės pavadinimą turi būti žodis „likviduojama“.
73. Kai Bendrovės laiškuose ir dokumentuose minimas Bendrovės kapitalas, nurodomas įstatinio kapitalo dydis ir apmokėto įstatinio kapitalo dydis.

XI. BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

74. Bendrovė visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 susirinkime dalyvaujančiųjų balsų dauguma, gali būti reorganizuojama ir likviduojama Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
75. Reorganizuojama ar likviduojama Bendrovė apie numatomą reorganizavimą arba likvidavimą privalo pranešti kiekvienam Bendrovės kreditoriui ir kiekvienam jos akcininkui pasirašytinai arba registruotu laišku. Įstatymų nustatyta tvarka turi būti atkleistas Bendrovės reorganizavimo projektas arba nutarimas likviduoti Bendrovę. Visa tai turi būti atlikta ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti Bendrovės reorganizavimą arba likvidavimą.

XII. BENDROVĖS ĮSTATŲ PAKEITIMO TVARKA

76. Priimti nutarimus pakeisti Bendrovės įstatus (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, 51 straipsnio 5 dalyje, 52 straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus) turi teisę tik visuotinis akcininkų susirinkimas 2/3 dalyvaujančiųjų susirinkime balsų dauguma.

77. Bendrovės įstatai bei jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.

––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

UAB ,,Pedagogika“ direktorė Aldutė Pikčiūnienė

ĮREGISTRUOTA
Kauno miesto savivaldybės rejestro tvarkytojo
1996 m. sausio 8 d.
įsakymu Nr.15
Registravimo Nr. AB 96-13
Kodas 3360685
Nauji įstatai įregistruoti rejestro tvarkytojo
2003
įsakymu Nr.

Priedas Nr. 2
UAB STEIGIMO AKTAS

Uždaroji akcinė bendrovė

“XXXXX”

STEIGIMO AKTAS

Vilnius, tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintųjų metų

______________________________________ diena

Šiuo aktu steigiama uždaroji akcinė bendrovė “XXXXX”(toliau tekste “Bendrovė”).

1. Bendrovės steigėjas

Bendrovės steigėjas – Lietuvos Respublikos pilietis ........, a/k ....., gyvenantis adresu .........., Vilnius.

2. Bendrovės pavadinimas, rūšis, juridinis statusas
2.1. Bendrovės pavadinimas – Uždaroji akcinė bendrovė “XXXXX”.
2.2. Bendrovės įmonės rūšis – uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovė steigiama uždaru būdu ir visas Bendrovės akcijas įsigyja vienas steigėjas.

2.3. Bendrovės juridinis adresas ................., Lietuvos Respublika.
2.4. Bendrovė yra juridinis asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nuo jos registracijos Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos. Jos steigimą, registravimą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, šis aktas ir Bendrovės įstatai.
2.5. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal Bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Lietuvos Respublika ir steigėjas neatsako pagal Bendrovės prievoles, kaip ir Bendrovė neatsako už Lietuvos Respublikos ir steigėjo įsipareigojimus.

3. Bendrovės įstatinis kapitalas ir akcijų apmokėjimas.
3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas sudaromas iš Steigėjo įnašo ir yra lygus 10000,- Lt (dešimt tūkstančių litų). Jis padalintas į 100 (vieną šimtą) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė lygi 100,- Lt (vienam šimtui litų). Pirmosios akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliai vertei.
3.2. Įstatinio kapitalo dydis gali būti keičiamas Steigėjo sprendimu (visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu už tai balsuoja 3/4 akcijų turintys akcininkai).
3.3. Steigėjo įnašas atliekamas pinigais. Piniginis kapitalas sukaupiamas Bendrovės sąskaitoje ir kasoje per 3 mėnesius nuo šio steigimo akto pasirašymo dienos.
3.4. Akcijų įsigijimo ir apmokėjimo tvarka:
1) .............. – 100 (šimtas) paprastųjų vardinių akcijų, apmokėdamas už jas piniginiais įnašais – viso 10000,-Lt.(dešimt tūkstančių litų).

3.5. Steigėjas įsipareigoja sumokėti Bendrovės ir jos įstatų įregistravimo, Bendrovės steigimo akto ir Steigėjo parašo notarinio tvirtinimo išlaidas, kurios bus jam kompensuotos per vieną mėnesį nuo Bendrovės įregistravimo dienos iš Bendrovės lėšų.

4. Bendrovės valdymas ir įgaliojimai.
4.1. Bendrovės valdymo ir vykdomieji organai bus visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas ir administracija. Administracijai vadovauja direktorius. Stebėtojų taryba ir valdyba Bendrovėje nesudaromos.
4.2. Esant tik vienam Bendrovės akcininkui, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio Bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimams.
4.3. Bendrovės steigimo reikalus tvarkyti ir pasirašyti reikalingus steigimo dokumentus bei atidaryti Bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke įgaliojamas ............
4.4............ įgaliojamas pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį Bendrovės vardu tarp Bendrovės ir .............

5. Steigėjo įsipareigojimai.
5.1. Trijų mėnesių laikotarpyje nuo šio akto patvirtinimo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnybai Bendrovės įstatus bei kitus registracijos dokumentus įregistravimui.
5.2. Apmokėti pasirašytas akcijas, t.y. 10 000,- Lt, iki Bendrovės registravimo dokumentų pateikimo Vilniaus savivaldybei dienos.

6. Akto galiojimas.

6.1. Šis aktas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento.
6.2. Aktas gali būti pakeistas, papildytas ar nutrauktas Steigėjo sprendimu.
6.3. Tuo atveju, jei per 6 mėnesius nuo šio akto pasirašymo dienos nebus įregistruota Bendrovė, šis aktas bus laikomas netekusiu galios.

Šis aktas pasirašytas penkiais egzemplioriais lietuvių kalba. Visi pasirašyti egzemplioriai turi vienodą juridinę galią.

Steigėjas _____________________ ...............

(parašas)

1999 m. _______________________________ d.

Aš, ___________________________________________________________________, __________________ notarų biuro notaras(ė) steigimo aktą, pasirašytą ......., tvirtinu.

Registro Nr. ________________ Atlyginimas ________________

Notaras ____________________

Priedas Nr.3
PRAŠYMAS

_________ TIKROJI (KOMANDITINĖ) ŪKINĖ BENDRIJA „ _________ “
buveinės adresas __________, kodas _________ ,
Rejestro tvarkytojas Kelmės rajono savivaldybė, VytautoDidžiojo g 58, 5470 Kelmė.

Kelmės rajono savivaldybės 200_ ______
Rejestro tvarkytojai

DĖL ŪKINĖS BENDRIJOS ĮREGISTRAVIMO

Prašom įregistruoti ________________________________ tikrąją (komanditinę) ūkinę bendriją „ _____________ “, juridiniu adresu ___________________________ Kelmė

PRIDEDAMA:
1. Firmos vardo įregistravimo liudijimo, išduoto Valstybiniame patentų biure, Kalvarijų g. 3, Vilnius (tel. 8-22 780250), nuorašas, patvirtintas notaro.
2. Tikrosios (komanditinės) ūkinės bendrijos bendrosios jungtinės veiklos sutartis, 4 egz.
3. Duomenys, įtraukimui į rejestrą, 4 egz.
4. Dokumentas, patvirtinantis patalpų suteikimą bendrijai.
5. Kvitas ir kvito kopija apie žyminio mokesčio (400 litų) sumokėjimą į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. 10040236116 (įmokos kodas į savivaldybės biudžetą –7520). AB „Hansa-LTB“ (banko kodas – 73000).

Tikrieji nariai: (parašas) (vardas, pavardė)
(įgaliotas narys)

(parašas) (vardas. pavardė)

Registr. Nr. ŪB

Kodas

D U O M E N Y S
(įtraukimui į rejestrą)

1. Pavadinimas (firminis vardas). _______________________________________________
2. Rūšis. Tikroji (komanditinė) ūkinė bendrija.
3. Buveinė ________________________________________, Kelmė, Lietuvos Respublika.
4. Veiklos pobūdis: gamybinis, komercinis, paslaugos.
____________________________________________________________________________
5. Ūkinės veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
6. Tikrosios (komanditinės) ūkinės bendrijos narių vardai, pavardės, adresai, asmens kodai, (juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, banko sąskaitų numeriai).
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
7. Atstovas (įgaliotas narys): ___________________________________________________
8. Pradinis bendrijos jungtinės veiklos kapitalas (Lt): ______________________________
9. Numatomas veiklos laikotarpis neribotas.
10. Bendrijos įregistravimo data: ___________________________

Tikrieji nariai:
(įgaliotas narys) _________________________________

(parašas, vardas, pavardė)

_________________________________

(parašas, vardas, pavardė)

Kelmės rajono savivaldybės
Rejestro tvarkytoja

Priedas Nr.4

PRAŠYMAS

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „_______________“
Kodas ______________, buveinė _______________, tel. _________,
Rejestro tvarkytojas Kauno miesto savivaldybė, L.Sapiegos g. 4, Kaunas

Kauno miesto savivaldybės 200 ___________
Rejestro tarnybos vedėjai

DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS ĮREGISTRAVIMO

Prašom įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę „_______________________“ juridiniu adresu _____________________________, 3000 Kaunas, Lietuvos Respublika.

PRIDEDAMA:
1. Firmos vardo įregistravimo liudijimo, išduoto Valstybiniame patentų biure (Kalvarijų g. 3, Vilnius, tel. 8-22 780250) nuorašas, patvirtintas notaro, 1 egz.
2. Duomenys, įtraukimui į rejestrą (registravimo duomenys), 4 egz.
3. Notariškai patvirtinta steigimo sutartis (steigimo aktas), 1 egz.
4. Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas su priedais (savininko sprendimas), 1 egz.
5. Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje esančius pradinius įnašus, 1 egz.
6. Įstatai (susiūti, pasirašyti visų steigėjų ir patvirtinti notaro), 2 egz.
7. Patalpų savininko garantinis raštas, dėl sutikimo įregistruoti bendrovę įstatuose nurodytu adresu, patvirtintas notariškai arba juridinio asmens antspaudu, 1 egz.
8. Kvitas ir kvito kopija apie įregistravimo mokesčio (500 Lt) sumokėjimą į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. 10002231764 (įmokos kodas į savivaldybės biudžetą – 5720) Hansa-LTB (banko kodas 73000).

Administracijos vadovas
(steigėjų įgaliotas asmuo) ______________ ___________________

(parašas) (vardas pavardė)

Registr. Nr. _______

Kodas _________

Uždarosios akcinės bendrovės „ ___________________ “.
DUOMENYS (įtraukimui į rejestrą)

1.Uždaroji akcinė bendrovė „ _____________________________________________“.

Firmos vardo liudijimo Nr. ______________, išdavimo data ____________________
2. Juridinis asmuo.
3. Buveinė: ____________________ , Kaunas, Lietuvos Respublika, telefonas _______
4. Veiklos pobūdis ______________________________
5. Įstatais apibrėžtos veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:
_______________________________________________________________________

(kodas (keturženklis skaičius), veiklos rūšis (tekstas)
_______________________________________________________________________
_______________________________________________________________________

6. Administracijos vadovo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefonas:
_______________________________________________________________________.

7. Atstovų (įgaliotinių) vardai, pavardės, adresai, telefonai:

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________
8. Komercinės-ūkinės veiklos laikotarpis neribojamas.
9. Įstatinis kapitalas _______________________ litų.
10. Vienos akcijos nominali vertė ___________ litų, akcijų skaičius ________________
visos vardinės paprastosios.
11. Valdyba nerenkama. (Jeigu renkama valdyba, išvardinami visų jos narių vardai, pavardės, adresai, asmens kodai)
12. Stebėtojų taryba nesudaroma. (Jeigu sudaroma stebėtojų taryba, pateikiami jos pirmininko ir pavaduotojo vardai, pavardės, adresai, asmens kodas)
13. Bendrovės akcininkų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai, tel., akcijų skaičius:

______________________________________________________________________

______________________________________________________________________
14. Bendrovė įregistruota: 200 __________ Rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. ____ .

Uždarosios akcinės bendrovės „ ________ “
direktorius ____________ __________________

(parašas) (vardas, pavardė)

Kauno miesto savivaldybės
Rejestro tvarkytojas _____________ __________________

Priedas Nr.5

____________________________________________
(vardas, pavardė)

gyv.____________________________________________

Kauno miesto savivaldybės
Rejestro tvarkytojui

PRAŠYMAS
DĖL INDIVIDUALIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS ĮREGISTRAVIMO

200_–__–__

Prašau įregistruoti individualią (personalinę) įmonę:

Įmonės pavadinimas: ________________________________________
Įmonės adresas: ______________________________________, Kaunas

Duomenų spaudoje prašome neskelbti.

PRIEDAI: 1. Duomenys įtraukimui į rejestrą (registravimo duomenys), 5 egz.

2. Kvitas ir kvito kopija apie valstybės rinkliavos sumokėjimą į

valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr.10002231764 (įmokos kodas 5720) AB „Hansa-LTB“, 200 litų.

3. Būstinės juridinio adreso pagrindimas (notariškai patvirtinta

nuosavybės dokumento kopija arba notariškai patvirtintas patalpų

savininko sutikimas).

Individualios (personalinės) ________________
įmonės savininkas (parašas, vardas, pavardė)

Registr. Nr.
Kodas

1 priedas
Duomenys

įtraukimui į rejestrą (registravimo duomenys)

1. Pavadinimas (firminis vardas) ___________________________

2. Rūšis. Individuali įmonė.

3. Būstinė ___________________________, Kaunas.

4. Veiklos pobūdis (pagal EVRK).
(kodas-veiklos rūšis)

Licencijuojama veikla vykdoma gavus leidimus .

4. Įmonės savininko vardas, pavardė, gimimo data, registracijos adresas (atžyma pase), telefonas

___________________________________________________________________

Pasas: Valst. kodas LTU Nr. ________ išduotas (kada? kur?)_______________

Asmens kodas ____________________

6. Numatomas komercinės-ūkinės veiklos laikotarpis neribotas.

7. Įmonės įregistravimo data 2002 m._____________rejestro tvarkytojo įsakymu Nr.____

Individualios (personalinės)
įmonės savininkas

Kauno miesto savivaldybės
Rejestro tvarkytoja

Leave a Comment