VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJA TEISĖS FAKULTETAS CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDRA
II kurso T 3/1 grupes dieninio skyriaus Studentė Jelena Antonova
TURTO SĄVOKA
Kursinis darbas
Vadovė: dėstytoja A. Kaušikaitė.
Vilnius, 2005
TURINYS
TURINYS 2ĮVADAS 31. TURTO SĄVOKA 52. TURTO KLASIFIKAVIMAS 93. NEKILNOJAMASIS TURTAS 124. KILNOJAMASIS TURTAS 145. MATERIALUS TURTAS 166. NEMATERIALUS TURTAS 187. ILGALAIKIS TURTAS 208. TRUMPALAIKIS TURTAS 21IŠVADOS 22LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 24VADOVO ATSILIEPIMAI 25
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos įstatymuose, ypač kalbant apie nuosavybėsinstitutą, bei kitoje mokslinėje literatūroje dažnai vartojama sąvoka“turtas”. Ši sąvoka tapo ypač reikšminga nuo Lietuvos Respublikosnepriklausomybės atgavimo momento. Nuo šiuo laiko vis sparčiau pradėjovystytis nuosavybės institutas, kuris buvo oficialiai įtvirtintasįsigaliojusiame civiliniame kodekse. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės šis institutas paprastamžmogui neturėjo didelės reikšmės, nes socialistinė nuosavybė sudarė 97%visos tuo metu egzistavusios nuosavybės. Žeme, pastatai, ūkis, išradimai,meno kūriniai ir daug, daug kito turto priklausydavo buvusios TarybųSąjungos valdžiai. Paprastas žmogus “neturėjo teisės būti turtingas”. PoTarybų Sąjungos žlugimo padėtys visiškai pasikeitę. Dabar turtas užimalabai svarbią ir oficialią vietą mūsų gyvenime. Kalbant tarpusavyje kiekvienas paaiškins:” turtas – tai daiktai,kurios aš turiu”. Bet tai nėra tik daiktai. Dar senovės laikose buvo sakoma: ”Turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuris protingas”. Taip, galimasakyti, buvo įtvirtinta nuostata, kad intelektinės veiklos rezultatai irgiyra nuosavybės teisės objektas. Kiekviena valstybė laikoma turtinga, jeiguišskyrus ekonominius išteklius turi didėli intelektinį potencialą. Kaippavyzdys tai gali būti Japonija. Jos gyventoju aukštas intelektinis lygissėkmingai veikia visos šalies ekonomika ir savaime aišku – biudžetą. Ne šiaip sau ir mūsų šalies valdžia susirūpino “proto nutekėjimu”.Nes kiekvienais metais, netekus vis daugiau intelektinio potencialo, šalisnetenka vis daugiau ir daugiau turto. Sąvoka “turtas” yra labai plati. Galima drąsiai teigti, kad turtosąrašas nėra ir niekada nebus baigtas, nes gyvenimas keičiasi dauggreičiau, negu keičiasi įstatymai. Įstatymų leidėjai patys tai suprasdamipaliko turto sąrašą nebaigtu. Pavyzdžiui, ankščiau niekas net negalvodavoapie kompiuteri, internetą. O dabar tai vienas iš dažniausių nuosavybėsteisės objektu. Be to, turtas turi labai didelę reikšmę tiek valstybės, tiekvisuomenės ir paprastu žmonių gyvenime. Lietuvos Respublikos įstatymaiskiria turtui vos ne daugiausiai dėmesio (aišku po žmogaus gyvybės irValstybės saugumo). Beveik visas civilinis kodeksas skirtas turtui,nuosavybei ir kitiems aspektams su jais susijusiems. Lietuvos Respublikosbaudžiamojo kodekso XXVIII skyrius skirtas nusikaltimams nuosavybei,turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tą patį galima pasakyti ir apie darbo kodeksą. Beveik kiekvienasdirbantys žmogus prisiima atsakomybė už jam patikėtą turtą. Šio kursinio darbo tikslas – išanalizuoti turtą kaip teisinękategoriją. Tai galima padaryti klasifikuojant turtą pagal skirtinguskriterijus. Be to, nagrinėjant įvairius įstatymus, nes tokie įstatymai,kaip pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindųįstatymas pateikia turto apibrėžimą remdamasi kriterijais būdingaisverslui, o Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčioįstatymas – visiškai kitais. Šiam darbui keliami tokie uždaviniai: 1. Nustatyti kuo skiriasi turto sąvoka nuo daiktų sąvokos. 2. Išanalizuoti pagal kokius kriterijus klasifikuojamas turtas. 3. Nustatyti skirtumą tarp materialiojo ir nematerialiojo turto, o taip pat tarp kilnojamo ir nekilnojamo. 4. Nustatyti požymius pagal kurios turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
TURTO SĄVOKA
Lietuvos Respublikos įstatymai turtą apibudina taip: ”nekilnojamasisir kilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisine registracija arba numatytadovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma”[1]. Kilnojamuoju turtu įstatymuose taip pat laikomos: akcijos,obligacijos, vekseliai, kiti vertybiniai popieriai, meno kūriniai,brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai. O taip pat materialios ir
nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba)kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gautiekonominės naudos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 str. 1 d. turtą, kaipcivilinės teisės objektą apibudina kaip materialu ir nematerialu. Nurodyta,kad civilinės teisės objektai yra: daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai,kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai,informacija, veiksmai ir veiksmu rezultatai, taip pat kitos turtinėsvertybės. O kaip gi su žmogumi? Su juo sveikata? Be abejo, tai irgi yra turtas.Jeigu asmeniui padaryta žala sveikatai jis civilinė tvarka kreipiasi įteismą dėl neturtinęs žalos atlyginimo. Jeigu teismo sprendimas jampalankus, ateityje žmogus gauna atitinkamą pinigų ekvivalentą. Reiškiasveikata irgi yra turtas. Sakoma, kad kiekviena vertybė yra turtas tik tada, kai turisavininką. Taigi, kiekvieno teisės subjekto sukauptas turtas turi turėtisavininką. Turtas gali priklausyti pačiam subjektui (t.y. jo savininkams).Dalis turto gali priklausyti ūkio subjektui, o dalis – skolintojams,pavyzdžiui, jei kalbama apie įmone, tai jos kreditoriams ar klientams. Privačios nuosavybės teisės objektu šiuo metu Lietuvos Respublikojegali būti bet koks turtas, jeigu įstatymais neuždrausta tą turtą turėtiprivačios nuosavybės teisė. Nėra nustatyta ir kiekio apribojimų turtui,kurį Lietuvos Respublikoje galima turėti privačios nuosavybės teisė. NetgiLietuvos Respublikos Konstitucijoje privati nuosavybė laikoma Lietuvos ūkiopagrindu Kalbant apie nuosavybę visada reikia turėti omenyje tą objektą, apiekurio priklausomybę kam nors kalbama. Taigi, ne tik tam tikro subjektosukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir nuosavybėvisada išreikšta konkrečiu turtu. Turto kitimas negalimas be nuosavybėskitimo. Padidėjus turtui, būtinai turi padidėti ir savininko nuosavybė arbaskolos tretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso. Dėl to, labai dažnai tenka girdėti, kad kai kurie mokslininkai “stato”lygybes ženklą tarp “turto” ir “nuosavybės” sąvokos. Tačiau šiuos sąvokos nėra tapačios. “Turtas” tai platesnė sąvoka,apimanti tiek daiktus, tiek teises, tiek informacija ir pan. Turtasneabejotinai apima ir intelektinės nuosavybės objektus, tokius kaip:autorinius kūrinius, patentus, paslaugas ir prekių ženklus, firmos vardusir teisės į juos. Pažymėtina, kad į terminą “turtas” patenka ir tokioskategorijos kurias tradicinė teisė nedrįsdavo priskirti prie nuosavybės.Tai duomenų bazės, vertinga komercinė informacija ir pan. Taigi, ne betkoks turtas turintis komercinė verte juridinių požiūriu gali būti laikomasnuosavybė. Kaip pavyzdi galima pateikti banku veikla. Bankas skolindamaspiniginės lėšas, kaip taisyklė, reikalauja tam tikro turto, kuri turirealią ir objektyvią rinkos kainą, kredito gražinimo užtikrinimui. Šioatveju, įkeistas turtas negali būti laikomas nei banko, nei tikrojosavininko visišką nuosavybė. Pagal turto kieki dažnai vertinama įmonės arba fizinio asmens sėkmingąveiklą. Bet ne visais atvejais turto kiekis gali tai liudyti, nes turtasgali būti paveldėtas arba dovanotas. Greičiausiai visoje Lietuvojenerastume nei vieno, kuris nenorėtų gauti dovanų, pavyzdžiui, automobilio.Tačiau brangias dovanas reikia dovanoti pagal įstatymus. Tinkamainesutvarkius dokumentų, dovaną gaunantis pilietis praranda galimybę laisvaita dovana naudotis – pavyzdžiui, parduoti ar įkeisti. Kuo brangesnė dovana,tuo daugiau formalumų. Kiekvienas, gaunantis brangesnę nei penkiųtūkstančių litų vertės dovaną, turi pasirašyti rašytinę sutartį. Tuoatveju, kai dovanojamas nekilnojamasis turtas arba pinigai bei daiktai uždaugiau nei penkiasdešimt tūkstančių litų, privaloma sutartį pasirašyti pasnotarą. Beje, naujasis civilinis kodeksas, kaip ir daugelyje kitų sričių,dovanojimo procese numato nemažai naujovių. Teisininkų teigimu, dovanojimosąvoka yra žymiai išplėsta. Dabar numatoma, kad galima dovanoti ne tikdaiktą ar nekilnojamąjį turtą, bet ir turtines teises. Pasak teisininkų,tai leidžia dovanoti, pavyzdžiui, skolas. Dovanotojas tokiu atvejuatsisako reikalavimo teisės iš savo skolininko. Pagal dabar galiojančius įstatymus, sutuoktiniai dovanojant vienaskitam brangų turtą neišvengs skolų mokėjimo. Sutuoktiniai, vienas kitamdovanojantys brangų turtą, yra atsakingi už skolas, bet ne daugiau neidovanoto turto verte. Taip turėtų būti išvengta piktnaudžiavimų, kai turtasdovanojamas vien bandant išvengti skolų mokėjimo. Asmuo negali dovanoti tik to turto, kuris jam nepriklauso. Kaikuriais atvejais, pavyzdžiui, dovanojant ginklus, reikia atsižvelgti ir įkitus tai reglamentuojančius įstatymus. Jei dovanojamas nekilnojamasisturtas, ši sutartis turi būti įregistruojama nekilnojamojo turto registre.Jei turtas viršija deklaruojamą sumą – keturiasdešimt šešis tūkstančiuslitų, jį taip pat teks deklaruoti. Kaip ir anksčiau, jei dovanotojas irgaunantis dovana asmuo nėra artimi giminaičiai, ne mažą dalį neuždirbtoturto teks paaukoti valstybei. Mokesčio už dovanotą turtą neturi mokėti tiksutuoktiniai, vaikai ir tėvai. Kitiems privalomas 10 procentų nuo turtovertės mokestis. Beje, Civilinis kodeksas leidžia ne tik dovanoti, bet ir atsiimtidovaną. Tiesa, to negalima padaryti paprasčiausiai persigalvojus ar supykusant savo buvusio draugo ar giminaičio. Kodeksas leidžia atsiimti dovanątada, kai pažeidžiama dovanojimo sutartis, dovanos gavėjas įžeidžiadovanotoją arba jį nužudo. Įstatymai šiuo atveju numato ir senaties terminą – atsiimti dovanągalima tik per metus nuo to momento, kai buvo sužinota tai lemiantipriežastis. Turėdami svarbią priežastį reikalauti, kad teismas grąžintųdovaną gali ir įpėdiniai. Beje, pretenzijų teisme gali turėti ir dovanągavęs asmuo, išaiškėjus padovanoto turto trūkumams galima reikalauti, kaddovanotojas juos kompensuotų. Dauguma bylų teismuose – yra turtinio pobūdžio. Turtas – taidažniausias ginčo objektas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitųvalstybių. Netgi neturtinęs bylos (pvz. Dėl garbės ir orumo pažeminimo),tampa iš dalies turtinėmis, nes pabaigoje aptariamas atitinkamaskompensacijos dydis. Teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turtosavininkas (CK 147 str.) arba asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, betvaldo turtą pagal įstatymus arba sutartį (CK 148 str.). Nuosavybės irvaldymo daiktinės teisės turi būti ginamos nuo bet kokių pažeidimų, todėlšių teisių turėtojai gali jas ginti reikšdami ieškinį. Kaip bebūtu ciniška sakyti, bet turtu galima paversti absoliučiaivisas mūsų vertybės. Tokias, kaip ramybe, sveikata, šeimos gyvenimas irnetgi vaikus (be abejo, jeigu šitiems vertybėms padaroma žalą ir atsirandateisė reikalauti ją atlyginti). Tai tampa aišku analizuojant teismupraktika. Pavyzdžiui, civilinę bylą Nr. 3K-7-255/2005, kurią nagrinėjoLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjųkolegija. Ginčo esmė buvo tame, kad 2001 m. gruodžio 30 d. Marijampolėsligoninėje Vilma Zdanienė pagimdė dvynukus Lauryną ir Martyną. Tuoj pogimimo naujagimiai buvo paguldyti ant termoforų, užpildytų per karštuvandeniu, ir dėl to patyrė sunkių kūno sužalojimų. Gintautas Zdanys patyrėdar ir didelį fizinį skausmą, nes buvo odos donoras. Ieškovams dvasiniussukrėtimus sukėlė tiek pats vaikų sužalojimo faktas ir jo nulemtosoperacijos, tiek padidintas visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo VšI Marijampolės ligoninės 1 000000 Lt neturtinęs žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2004 m.rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Galutiniam variante, bylai pasiekus Lietuvos Aukščiausioji teismą,Zdanių šeimai buvo priteista puse prašomos sumos. Iš to aiškiai matosi,nors teisėjų kolegija ir pasisakė savo nuomonę, kad asmens fizinisskausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinėdepresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybiųsumažėjimas – nėra turtas, bet gali būti paverstas turtu gaunant atitinkamapiniginį ekvivalentą. Šio atveju, vaikų sveikata ir dvasiniai sukrėtimaibuvo “įkainoti” 500 000 lt. Taigi, turto sąvoka nuo daiktu sąvokos skiriasi tuo, kad daiktainuosavybės teisę priklausantys teisės subjektui – tai vieną iš turtokategorijų. Be to, daiktai gali būti tik materialiaisiais, o turtas tiekmaterialus, tiek nematerialus.2. TURTO KLASIFIKAVIMAS
Teorijoje ir praktikoje naudojamas turto klasifikavimas pagristasįvairiais kriterijais, o pats turtas apibrėžiamas įvairiomis prasmėmis (pvz., teisinė, fizinė, ekonominė, socialinė ir kt.). Lietuvoje galiojančiame Turto vertinimo pagrindų įstatyme turtasapibūdinamas taip: ”…vertę ir savininką turintys ekonominiai ištekliai,kuriais disponuoja ekonominis subjektas”. Šiam turto apibūdinimui, kaipmatome, reikia ne tik ekonominių, bet ir teisinių kategorijų. Jeigu bandysime turto sąvoka struktūrizuoti, tai pamatysim, kad turtąsudaro materialus ir nematerialus objektai. Turtas pagal savo pobūdį galibūti kilnojamasis ir nekilnojamasis. Be to, mes dažnai vartojame sąvokas “valstybės turtas”, “savivaldybiųturtas”, “sutuoktinių turtas”, “dovanotas turtas”, “nepilnamečių turtas”,“finansinis turtas” ir t.t. Visą tai yra turto kategorijas, kuriems yranustatytas atitinkamas teisinis režimas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ( LR CK ), pateikia tokiadaiktų (t.y. nuosavybės teisės objektų), klasifikacija: 1. LR CK 4.2 str. Kilnojamasis ir nekilnojamasis. 2. LR CK 4.3 str. Pakeičiamas ir nepakeičiamas. Tai yra rūšiniais požymiais ir individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai pagal teisės normas gali būti pakeičiami kitais daiktais, o individualiais požymiais – negali. Pakeičiamaisiais daiktais laikomi rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai. Šiems daiktams būdinga tai, kad jie apibūdinami bendrais visai tai daiktų rūšiai požymiais ir, būdami vienarūšiai, negali būti vienas nuo kito atskiriami pagal kokius nors požymius. Nepakeičiamaisiais daiktais laikomi individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Šiems daiktams būdinga tai, kad jie tik pagal jiems būdingus požymius skiriasi nuo kitų panašių daiktų. 3. LR CK 4.5 str. Suvartojamas ir nesunaudojamas. Taip jie skirstomi pagal pasikeitimus, kurie atsiranda panaudojus daiktą pagal paskirtį. Vieni daiktai, juos panaudojus, iš karto sunaikinami arba iš esmės pasikeičia. Kaip pavyzdį – maisto produktai, statybinės medžiagos ir kt. Tokie daiktai vadinami suvartojamaisiais. Kiti daiktai, juos panaudojus, išsaugo savo paskirtį ir iš esmės nepasikeičia. Jie tarnauja ilgesnį laiką. Pavyzdžiui – automobiliai, namų apyvokos reikmenys. Nors pakankamai dažnas atvejis, kai nesunaudojamas daiktas, ji panaudojus pagal paskirtį, lūžta ir tampa suvatuojamuoju. Pavyzdžiui, tos pačios namų apyvokos reikmenys. 4. LR CK 4.6 str. Dalusis ir nedalusis. Aišku, fiziniu atžvilgiu dalus yra kiekvienas daiktas. Tačiau, kai kurių fiziškai padalytų daiktų pasikeičia tikslinė paskirtis, t.y. atskiros dalys nebegali būti panaudotos toms pačioms funkcijoms atlikti, kurių atlikimui galėjo būti panaudotas daiktas iki padalijimo. Pavyzdžiui – šaldytuvas. Padalijus šaldytuvą- jis jau negalės būti naudojamas pagal tikslinė paskirtį. Kitus daiktus padalijus į atskiras dalis, nepasikeičia jų tikslinė paskirtis, o kiekviena daikto dalis gali būti panaudota atlikti tas pačias funkcijas, kurias būtų galėjęs atlikti daiktas iki jo padalijimo. Pavyzdžiui – maisto produktai. Pagrindinis daiktų skirstymo į daliuosius ir nedaliuosius kriterijus yra padalyto daikto tikslinės paskirties pasikeitimas ar nepasikeitimas. 5. LR CK 4.12 str., 4.13 str. Pagrindinis ir antraeilis. Vienomis aplinkybėmis daiktai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai, o kitomis – tik su pagrindinių daiktu susiję daiktai, kurių teisinę padienį dažniausiai lemia pagrindinio daikto likimas. Pagrindiniais laikomi daiktai galintys būti atskirais teisinių santykių objektais, pavyzdžiui, namas, automobilis ir pan. Antraeiliais – laikomi daiktai tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję. Tai yra pagrindinio daikto dalis arba gaunamos iš jo vaisiai, produkcija, pajamas. Kalbant apie daiktus, kaip apie turto kategorijas, reikia turėti omenyje,
kad daiktai turi turėti savininką, t. y. nuosavybės teisė priklausytiteisės turėtojui. Nekilnojamojo turto investuotojai, vadybininkai, vertintojai, teisėsspecialistai dėmesį koncentruoja į turtą kaip ekonominę ir teisinękategoriją. Lietuvoje atliekant turto apskaitą skiriamas ilgalaikis turtas, kurisįmonės veikloje funkcionuoja ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį(metus), ir trumpalaikis turtas – atsargos, kurios sunaudojamos per metus. Turto vertinimo metodikoje turtas klasifikuojamas taip: 1. Materialus (kilnojamasis, nekilnojamasis); 2. Nematerialus.Be to, turtą galima klasifikuoti pagal jo priklausomybė teisės subjektui.Turtas gali priklausyti pačiam nuosavybės teisių turėtojui, gali būtiskolintas ar išnuomotas, o gali priklausyti trečiajam asmeniui. Taigi turtas klasifikuojamas pagal fizinė prigimti, vertė, priklausomybęt.t. savininkams, ilgalaikiškumą.
3. NEKILNOJAMASIS TURTAS
Nekilnojamasis turtas sudaro žymią pasaulio turto dalį, o Lietuvojenekilnojamasis turtas sudaro per 85 procentus nacionalinės turtostruktūros. Kasdieniniame gyvenime terminas “nekilnojamasis turtas” atrodo aiškusir suprantamas. Paprastai juo įvardinama žemė ir statiniai. Tačiauteoriniam apibūdinimui šito nepakanka. Šiuo atveju reikia atsižvelgti įtai, kad nekilnojamasis turtas yra vieno iš turto – “vertę ir savininkąturinčių ekonominių išteklių, kuriais disponuoja ekonominis subjektas”rūšių. Nekilnojamasis turtas taip pat gali būti suprantamas kaip fizinisobjektas arba teisinė kategorija. Pirmu atveju nekilnojamasis turtasapibrėžiamas kaip žemė ir jos priklausiniai, t.y. statiniai, ir nurodoma,kad tai yra materialus turtas. Teisiniu požiūriu nekilnojamasis turtasapima visus turtinius interesus, privilegijas ir teisės, susijusias sunuosavybe į fizinį nekilnojamąjį turtą. Yra aiškinimų, kad nekilnojamasis turtas – tai fizinis objektas,turintis fiksuotą vietą ir jam priklausančius išteklius po žemė ar viršžemės, taip pat teisės, interesai, nustatantys naudojimosi objektu sąlygas. Pirkdamas prekę kaip nekilnojamąjį turtą, klientas įgyja ne turto“fizinį kūną”, bet nuosavybės teisę, t.y. teisę naudoti šį nekilnojamąjįturtą kaip ekonominę naudą, prekę ir pajamų šaltinį. Jei nuosavybėsobjektas yra atskiras pastatas ar statyba, tai tuo atveju nekilnojamojoturto objektas ir teisė į jį tampa neatskiriamu vienetu. Tik tokįnuosavybės atvejį galima laikyti visiška nuosavybe, kai savininkas galiįgyvendinti visas savo teisės į turtą. Nekilnojamiesiems daiktams teisininkai priskiria ir makrodaiktus.Tai yra lėktuvai, laivai, traukiniai, kuriems paprastai nustatomasnekilnojamiesiems daiktams būdingas teisinis režimas, nors pagal prigimtįjie yra kilnojamieji daiktai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 str. 1,2 d. apibrėžianekilnojamuosius daiktus kaip:” …daiktus, kurie yra nekilnojami pagalprigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kurios nekilnojamaisiaispripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemėssklypai ir su jais susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienosvietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės”.
Pastebėtina, kad apie nekilnojamąjį turtą negalima sakyti, kad jisturi būtinai turėti savininką ir tam tikra verte. Jeigu nekilnojamąjį turtąne valdo fizinis arba juridinis asmuo, tai jis būtinai bus valstybėsnuosavybėje. Ir atvirkščiai, jeigu nekilnojamas turtas ne priklausovalstybei, reiškia jis priklauso privačiam subjektui. Taip pat abejotina,kad nekilnojamas turtas gali neturėti vertes, nes kaip taisykle,nekilnojamas turtas tapatinamas su žemė, o žemės sklypai pakankamaibrangiai kainuoja (manau, šio atveju gali būti tik vienas išimtys – kaipastatas pargriūna ir jau neverta juo atstatyti – tas žemes sklypasparduodamas kartu su šio pastatu ir dėl to sklypas gali kainuoti daugmažiau negu be pastato nuo kurio reikės atsikratyti). Galima daryti išvada, kad teiginys, kad “turtas, tai verte irsavininką turintys ekonominiai ištekliai”, kalbant apie nekilnojamąjį turtąnetinka.
4. KILNOJAMASIS TURTAS
Lietuvos Respublikos įstatymuose, bei kitose teisės aktuosekilnojamasis turtas apibūdinamas kaip turtas, kurį galima perkelti išvienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jovertės ar be dideles žalos jo paskirčiai, o taip pat nepakeitus jo turinio.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 str. 3,4,5,6 d. apibrėžia,kad kilnojamasis daiktas įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savoindividualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Tai yra visiškailogiška, nes plytos iš kuriu yra pastatytas namas atskirai kilnotineįmanoma, nebent namas grius ir tada tos pačios plytos gali būtinaudojamos kaip antrine žaliavą. Bet šio atveju tai reikštu, kadkilnojamasis turtas gali tapti nekilnojamuoju ir atvirkščiai. Kilnojamasisdaiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojodaikto, taip pat įeinantys į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių,nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Kilnojamuoju turtu taip pat laikomi: 1. Akcijos – tai yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtinės bei neturtinęs teisės. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios (pagal LR Vyriausybės nustatytus reikalavimus atspausdinti dokumentai), arba nematerialios (įrašai vertybinių popierių sąskaitose). Akcijos turi būti įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje. Akcijomis galima laisvai disponuoti. 2. Obligacijos – tai yra pripažįstamas vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens per obligacijoje nurodytą terminą obligacijos nominalą vertės dydžio sumą ar kitokį turtinį ekvivalentą. Obligacija taip pat suteikia jos turėtojui teisę gauti joje nurodytas palūkanas. 3. Vekseliai – vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymu nustatyta tvarka ir kurio jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikra pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Jis gali padaryti tai pats arba įsakyti kitam asmeniui 4. Kiti vertybiniai popieriai; 5. Meno kūriniai; 6. Brangieji metalai; 7. Brangakmeniai; 8. Pinigai. Taigi, kilnojamasis turtas – tai yra visos vertybės kurios galima kilnotiiš vienos vietos į kitą su sąlygą, kad tai nepadarys šitiems vertybėmsžalos.5. MATERIALUS TURTAS
Civilinės teisės objektų skirstymas į materialiuosius irnematerialiuosius yra perimtas iš Romos imperijos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.1 str. materialusturtas tai yra gamybos procese sukurti, ar iš gamtos pasisavinti daiktai.Bet tam, kad daiktai taptų turtu – jie turi turėti savininką ir verte. Materialus daiktai būna kilnojamieji ir nekilnojamieji. Be to,materialus daiktai – tai įvairios asmeninės, daiktinės teisės ir teisėskylančios iš prievolių tiek, kiek jos yra sudėtinės turto dalys, nes,pavyzdžiui, jeigu nėra žemės sklypo – neįmanoma parduoti arba kitaipperleisti turtinės teisės į jį. Galima teigti, kad materialus turtas tai yra visi daiktai, turintyssavo “kūną”, “res corporales”, priklausantys nuosavybės teisių turėtojui,arba trečiajam asmeniui. Materialus turtas tai pat gali būti ilgalaikių ir trumpalaikių.Materialus turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka tokiuspožymius, kaip: turtu ketinama naudotis ilgiau nei vienerius metus,pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiaislaikotarpiais, galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo)savikainą, turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė užminimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, nusistatytai kiekvienaiturto grupei, o jeigu kalbama apie įmonė (o dažniausiai vartojant sąvokos“ilgalaikis” ir “trumpalaikis” būtent įmonės ir turimos omenyje), taiįmonei turi būti perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti,naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjįturtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda. Rizikos perdavimomomentas paprastai aptariamas sutartyje. Jei turtas priklauso įmoneinuosavybės teise arba įmonė valdo, naudoja turtą ir juo disponuojapatikėjimo teise ir sutartyje nenumatytas kitas rizikos perdavimo momentas,laikoma, kad su turtu susijusi rizika perduota įmonei sutarties sudarymomomentu. Nustatant, ar su turtu susijusi rizika yra perduota įmonei, būtinalaikytis turinio svarbos principo, o ne formalių reikalavimų. Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti būsimaisiaislaikotarpiais, nors ir neduodantis ekonominės naudos tiesiogiai,
pripažįstamas ilgalaikiu turtu. Pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos,gamtosaugos, valdymo tikslams. Be abejo, kalbant apie turto kategorijas,galima pastebėti, kad jos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Materialusturtas gali būti kilnojamuoju arba nekilnojamuoju, ilgalaikiu arbatrumpalaikiu, gali būti pagrindiniu ir antraeiliu, daliuoju ir ne. Taigi, materialus turtas – tai turtas turintys fizinė prigimti arbadaiktinės teisės ir teisės kylančios iš prievolių tiek, kiek jos yrasudėtinės turto dalys.6. NEMATERIALUS TURTAS
Nematerialaus turto (res incorporales), samprata yra platesnė.Nematerialus turtas – tai objektai, neturintys fizinės prigimties,naudojami ilgą laiką, fiziškai neegzistuojantys, bet duodantys atitinkamąnaudą fiziniam arba juridiniam asmeniui. Tai yra veiksmai ir veiksmųrezultatai (nors veiksmu rezultatai gali būti ir materialiuoju turtu),paslaugos. Žmonių kūrybinės veiklos rezultatai – tai mokslo, literatūros,meno kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Aš pasakyčiau, kad nematerialus turtas, tai intelektinė veikla irintelektinės veiklos rezultatai, kuriu negalima pamatyti, bet kurie yracivilinės teisės objektai. Be to, tai gali būti ir žmogaus arba valstybėsreputacija – tai ką apie juos galvoja kitos žmonės arba kitų valstybiųatstovai. Už tai ir yra numatyta kaip baudžiamoji, taip ir civilinėatsakomybė pakenkus žmogaus reputacijai. Pavyzdžiui, šmeižto atveju. Nematerialaus turto vertę galima išreikšti kaip kainą, už kuriąturtas buvo pirktas, ir tikrosios jo vertės tam tikru laiku skirtumą. Nematerialus turtas – tai turtas išreikštas teisiniuose dokumentuose,bei intelekto veiklos produktuose. Tai yra servitutai, teisės į palikimą,reikalavimo teisės, prekių ženklai, komerciniai paslaptys, autorystes irintelektinę nuosavybe. Intelektinę nuosavybę Lietuvos Respublikoje gina Konstitucija. Tačiauši gynyba kartais tampa keblia. Ne visi žino, kas yra laikoma intelektinenuosavybe, kokios yra teisės į ją. O tai yra: autorinės teisės, gretutinėsteisės, patentai, prekių ženklai, ir t.t. Intelektine nuosavybe laikomi visi kūriniai – literatūros, meno,mokslo, nepriklausomai nuo jų vertes. Toliau – išradimai, pramoninėnuosavybė, t.y. firmų vardai, netgi gaminio kilmės vietos nurodymas. Perkant prekes, dažnam žmogui kyla klausimas, ar iš tiesųpirkinio kilmės šalis ar vietovė yra būtent ta, kuri nurodyta etiketėje.Tokiais atvejais vartotojas ant gaminio pamatęs geografinės vietovėspavadinimą, tikisi, kad ir prekė bus kilusi iš tos vietovės. Būtent tokiasnuorodas įpareigoja saugoti Paryžiaus konvencija. Jeigu registruojantprekių ženklus matosi, kad gamintojas nėra iš tos vietovės, o ženklenaudojamas tam tikros konkrečios vietovės pavadinimas, kuris suteikiaprekei tam tikrą vertę, tai Lietuvoje tokių ženklų jokia institucijaneužregistruos. Ne visada aišku, kas yra intelektinė nuosavybė. Taip yra, tarkim, susutarčių projektais. Netgi teisininkams( kaip išaiškėja skaitant teisinėliteratūra), su jais yra gana sudėtinga, kadangi autorinės teisės nuolatosreglamentuojamos autorių ir gretutinių teisių įstatymų, ir ten yraapibrėžta, kas yra laikoma autorinės teisės dalyku. Apie sutartiskonkrečiai nėra įstatyme pasakyta, tačiau viskas priklauso nuo kūrybinėsminties, nes autorinės teisės, intelektinės nuosavybės objektu yra tai, kasyra originalu, sukurta. Komercinės paslaptys – irgi yra nematerialus turtas. Civiliniame kodekse atskirame straipsnyje netgi numatyta ir komerciniųpaslapčių apsauga. Komercinės paslaptys taip pat yra priskiriamosintelektinės veiklos rezultatams, jos yra reglamentuojamos pagalKonkurencijos įstatymą. Civiliniame kodekse yra nemažai įdomių dalyku paveldėjimo srityje.Autorinės teisės taip pat yra paveldimos. Autorių turtinės teisės yrapaveldimos. Gretutinių teisių subjektų teisės, jeigu jos priklauso fiziniamasmeniui, taip pat yra paveldimos. Patentui suteikiamos teisės, t.y. teisėsį išradimą, taip pat yra paveldimos. Taigi, reiškia turtinės teisės yrapaveldimos bendrąja tvarka, ir manau, tai yra visiškai logiška.
Turtinės teisės galima perleisti kitam asmeniui ir už tai gautipinigų. Iš to seka, kad turtinės teisės yra turtas, nes gali būti civilinėsapyvartos objektu. Nematerialus turtas yra vertybe, todėl, kad jis ateityje gali būtipakeistas į materialią turtą, arba pinigus t.y. gali būti panaudotas kaippriemone naudai gauti, arba ekonominiams vertybėms kurti. Labai svarbi nematerialaus turto dalys yra prestižas, kuri sudaroįmonės arba asmens reputacija, geras vardas, ryšiai, partneriai ir kita. Be abejo, galima sakyti, kad nematerialus turtas – tai turtasneturintys fizinės prigimties, bet duodantys ekonominė naudą savininkui.7. ILGALAIKIS TURTAS
Lietuvoje atliekant turto apskaitą pirmiausiai skiriamas ilgalaikisturtas, kuris įmonės veikloje funkcionuoja ilgiau nei vieną apskaitinįlaikotarpį (metus), ir trumpalaikis turtas – atsargos, kurios sunaudojamosper metus. Tačiau būtina pažymėti, kad ilgalaikiu turtas laikomas nekalendorine, o ekonomine prasme. Turto skirstymas į ilgalaikį irtrumpalaikį priklauso ne tiek nuo paties turto pobūdžio, kiek nuo keletoįmonės veiklos aplinkybių. Pagrindinis požymis pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį irilgalaikį, yra jo sunaudojimas per tam tikrą laiką, per kurį uždirbamaspelnas. Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, taiir ilgalaikių turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbti pajamasilgiau nei vienerius metus. Priskiriant turtą prie ilgalaikio turto, atsižvelgiama ir į jo kainą.Net jei turtas naudojamas labai ilgai, bet jo kainą įmonei nereikšmingą(arba labai maža), toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo, kaipilgalaikio turto apskaita įmonei būtų per brangi. Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas. Jo įvairove kartaislemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo irpavaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Todėl visas ilgalaikis turtasgrupuojamas į tam tikras vienarūšes klases. Metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse), ilgalaikis turtassuskirstytas į tris dideles grupes: 1. Nematerialusis turtas – tai yra plėtros darbai, prestižas, patentai, licencijos, programine įranga ir kt. 2. Materialusis turtas – tai yra žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai, nebaigta statyba ir kt. 3. finansinis turtas – tai yra investicijos į antrines ir asocijuotas įmonės, paskolas asocijotams ir antrinėms įmonėms, po vienerių metų gautinos sumos, ir kt. Taigi, ilgalaikių turtas laikomas, jeigu jis savininkų veiklojefunkcionuoja ilgiau negu metus ir turi reikšmingą savininkui kainą.
8. TRUMPALAIKIS TURTAS
Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris įmonės veikloje naudotinas neilgiau kaip vienerius finansinius metus. Trumpalaikis turtas yra vienas išbūtinų įmonės gamybos išteklių, be jų įmonė negali funkcionuoti, taigamybos proceso dalis, be kurios neįmanoma pagaminti produkcijos ar atliktipaslaugų. Būtina atkreipti dėmesį į tai, iš kur tas turtas gautas ir kas yrašio turto tikrasis savininkas. Pagal nuosavybę trumpalaikis turtasskirstomas į : 1. Visiškai įmonei priklausantį turtą – tai yra pačios įmonės jėgomis įsigytas turtas. Įmonės savininkai gali jį laisvai valdyti ir juo disponuoti. Todėl tik šis turtas gali būti laikomas užstatu, kai įmonė gauna kreditą iš banko. 2. Išsinuomotą turtą – paprastosios ar išperkamosios nuomos pagrindu įmonėje esantis turtas nėra visiška įmonės nuosavybė. Už išsinuomotą turtą reikia mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartyje numatytos jo naudojimo, remonto, perdavimo sąlygos, jas įmonė privalo vykdyti. Be abejo, išsinuomotas turtas negali būti įmonės garantas gaunant paskolas, nes nuosavybės teisė jis įmonei nepriklauso. 3. Dovanotas turtas – jam taip pat būdingos kai kurios ypatybės. Dovanai gautas, o ne pačių užsidirbtas turtas pirmiausia turi įspėti savininkus ir kitus vartotojus, kad šio turto negalima sieti su sėkminga įmonės veikla ar tvirta jos finansine būkle. Prie trumpalaikio turto priskiriamos : • Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; • Per vienerius metus gautinos sumos – pirkėjų įsiskolinimai,
antrinių ir asocijuotų įmonių skolos, kitos gautinos sumos; • Kitas trumpalaikis turtas – trumpalaikės investicijos, terminuoti indeliai; • Pinigai ir pinigu ekvivalentai. Taigi, trumpalaikis turtas – tai gamybos proceso dalis, be kuriosneįmanoma pagaminti produkcijos ar atlikti paslaugų, naudotinas savininkųveikloje ne ilgiau kaip vienerius finansinius metus.IŠVADOS
Kiekviena vertybė yra turtas tik tada, kai turi savininką arbaatitinkama verte. Gamtovaizdis už lango – ne turtas, nors jis ir galipadėti uždirbti daugiau pajamų. Civilinėje teisėje kalbant apie turtą, svarbiausiu aspektų yra – arpriklauso turtas nuosavybės teisės pagrindu teisės subjektui, oekonomikoje, versle – turto verte. Turto nuosavybė apima visas teisės, interesus ir naudą susijusius sušio turto turėjimu. Turto nuosavybė – teisine sąvoka, skirtinga nuo turtovaldos. Kalbant apie nuosavybę visada reikia turėti omenyje tą objektą, apiekurio priklausomybę kam nors kalbama. Taigi ne tik tam tikro subjektosukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir nuosavybėvisada išreikšta konkrečiu turtu. Šia prasme galima sutikti su kai kuriaismokslininkais kurie lygina turtą su nuosavybė, nes turtas – tai viskas, kaspriklauso teisės subjektams nuosavybės teisė, tai bet koks natūrinis arbanenatūrinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialusturtas bei teisės dokumentai arba priemonės, įrodančios nuosavybės teisę įšį turtą arba su juo susijusias teises. Analizuojant teismų praktikąpastebėtina, kad turtinių kategorijų bylas sudaro daugumą. Analizuojant turtą kaip teisinis kategorijos turinį darytinos tokiosišvados : 1. Turto sąvoka nuo daiktu sąvokos skiriasi tuo, kad daiktai nuosavybės teisę priklausantys teisės subjektui – tai vieną iš turto kategorijų. Be to, daiktai gali būti tik materialiaisiais, o turtas tiek materialus, tiek nematerialus. 2. Turtas yra klasifikuojamas pagal tokius kriterijus, kaip ilgalaikiškumas, vertė, fizine prigimti, priklausomybę. 3. Skirtumas tarp kilnojamojo ir nekilnojamojo turto tame, kad kilnojamąjį turtą galima kilnoti iš vienos vietos į kitą be žalos turtui, o nekilnojamąjį negalima, nes tai padarys turtui žalą. 4. Skirtumas tarp materialiojo turto ir nematerialiojo tame, kad materialus turtas turi fizinį prigimtį. Tai pat tai yra daiktinės teisės ir teisės kylančios iš prievolių tiek, kiek jos yra sudėtinės turto dalys, o nematerialus – tai turtas neturintys fizinės prigimties, bet duodantys ekonominė naudą savininkui. 5. Turtas skirstomas į ilgalaiki ir trumpalaikį pagal tokius požymius kaip ilgalaikiškumas, vertė ir turimą reikšmę savininkui.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; 2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. 1999 m. gegužes 25 d. Nr. VIII – 1202// Valstybės žinios. 1999. Nr. 52- 1672. 3. Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamų sąvokų žodynas. R. Mockevičius. 2002 m. vasario 25 d. Vilnius. 4. Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas. 1995-06-13 Nr. 1-935. Valstybės žinios. 1995. Nr.52-1277. 5. Turto ir verslo vertinimo sistema. Monografija. Birutė Galiunenė. Vilniaus universiteto leidykla. 2004 m. 6. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. 1998-05-12 Nr. VIII-729. Valstybės žinios. 1998 Nr. 54-1492. 7. Civilinė teisė. Vadovėlis. Doc. A. Taminskas. Kaunas. 1997 m. 8. www.allpravo.ru 9. www.lat.litlex.lt 10. www.infolex.lt
VADOVO ATSILIEPIMAI
Atsiliepimo tekstas, pastabos……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
Įvertinimas…………………………………………………………………………………
Kursinio darbo vadovas……………………………………………………………………
(vardas, pavardė, parašas)
Data : 2005 m………………………….mėn. …. d.
———————–[1] Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas.(1995-06-13 Nr. I-935) (Žin., 1995, Nr. 52-1277).