Turto draudimo sutartis

Įvadas…………………………………………………………….……………3III. Turto draudimo sutarties samprata…………………………………………5II. Turto draudimo sutarties turinys…………………………………………..251. Esminės turto draudimo sutarties sąlygos………………………………252. Įprastinės ir atsitiktinės turto draudimo sutarties sąlygos……………38III. Turto draudimo sutarties sudarymas ir pasibaigimas…………………….46Išvados………………………………………………………………………..58Panaudotų šaltinių ir literatūros sąrašas…………………………………..61 ĮvadasŠis darbas skiriamas turto draudimo sutarčiai kaip draudimo sutartiesatmainai apibūdinti, turto draudimo sutarties sampratos, turinio, sudarymoir pasibaigimo problemoms. Turto draudimo sutarties tema yra aktuali. Valstybinės draudimopriežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos duomenimis, per 1998 m.Lietuvos draudimo įmonės sudarė 832656 turto draudimo sutartis[1]. Kadangisudaromų turto draudimo sutarčių skaičius nemažas, iškyla poreikis kuotobuliau reglamentuoti turto draudimo teisinius santykius, kurie yrapakankamai sudėtingi, įstatymais. Draudimo sutartį, kurios viena atmainų yra turto draudimo sutartis,reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimt aštuntasisskirsnis[2] ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo antrasis skirsnis[3].Šių norminių aktų nuostatos taip pat bus aptartos šiame darbe, ypatingądėmesį skiriant diskutuotinoms Draudimo įstatymo nuostatoms, su kuriomissiejamos teorinės ir praktinės problemos, taip pat kai kurioms LietuvosRespublikos civilinio kodekso projekto[4] nuostatoms, susijusioms su šiodarbo tema. Pastebėtina, jog Lietuvos teisės mokslas neskiria pakankamo dėmesiodraudimo teisiniams santykiams. Veikalų, liečiančių draudimo teisę, beveiknėra. Gal pamirštama, jog draudimas yra ne tik ekonominė kategorija. Jukdraudimo teisiniai santykiai yra civilinės teisės dalykas, ir tik teoriniopagrindo buvimas gali užtikrinti tobulesnę įstatymų leidybą ir tuo pačiupalankesnes sąlygas tolesniam draudimo teisinių santykių vystymuisi. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas turto draudimo sutartiesreglamentacijai Lietuvos Respublikoje, draudimo įmonių praktikai draudimorūšies taisyklėse nustatant turto draudimo sutarčių sąlygas, taip patlyginamuoju aspektu bus atsižvelgiama į užsienio šalių (Anglijos, Rusijosir Vokietijos ir kt.) patirtį. Kadangi, kaip minėta, Lietuvos autoriųdarbų, tiesiogiai susijusių su šio darbo tema, beveik nėra, todėl,analizuojant šio darbo temą, bus remiamasi užsienio šalių draudimo teisėsteoretikų: Serebrovskio[5], Hanselo[6], Fonteino[7] ir kitų veikalais.

I. Turto draudimo sutarties samprata

Civilinės teisės teorijoje sutartis suprantama kaip dviejų ar daugiauasmenų įstatymo reikalaujama tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėlcivilinių teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo[8] .Sutartis – juridinis faktas, su kuriuo teisės normos sieja sutartiniųprievolių atsiradimą, pasikeitimą ir pasibaigimą. Siekiant įsigilinti į turto draudimo sutarties esmę, svarbupanagrinėti pačios draudimo sutarties sampratą, nes turto draudimo sutartisyra viena iš draudimo sutarties atmainų. Lietuvos Respublikos civiliniokodekso 462 straipsnis įtvirtina tokią draudimo sutarties sąvoką: draudimosutartimi draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas(premijas), o draudimo įmonė (draudikas) įsipareigoja, atsitikusdraudiminiam įvykiui, mokėti draudimo išmoką draudėjui ar asmeniui, kurisįgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį. Dabar galiojantis LietuvosRespublikos civilinis kodeksas pateikia tik bendrą draudimo sutartiessąvoką. Anksčiau galiojusioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 464straipsnio redakcijoje buvo įtvirtintas turto draudimo sutartiesapibrėžimas: laisvojo draudimo sutartimi draudimo organizacijaįsipareigoja, įvykus sutartyje nurodytam atsitikimui (draudimoatsitikimui), pagal turto draudimą atlyginti draudėjui ar kitam asmeniui,kurio naudai sudaryta sutartis, turėtą žalą (išmokėti draudimo atlyginimą)sutartyje sulygtos sumos (draudimo sumos) ribose, o kada turtas apdraustasne visa verte,- atitinkamą žalos dalį, jeigu šalių susitarimu nenustatytako kita. Teisės teorijoje ilgą laiką mokslinė mintis nega…lėjo išsivaduoti išpožiūrio, draudimo sutartimi pripažįstančio tik turto draudimo sutartį.Šios nuomonės laikėsi Telis, Labandas[9]. Asmens draudimo sutartisapskritai nebuvo laikoma draudimo sutartimi, traktuojant ją kaip tam tikrąpaskolos, taupymo sutarčių atmainą. Kai kurie autoriai (Levis, Goldšmitas,Erenbergas) asmens draudime įžvelgė turto draudimą: asmens draudimosutartimi draudėjas siekia išvengti nuostolių, kaip ir turto draudimosutartimi[10]. Tarp šių dviejų draudimo rūšių egzistuoja tam tikriskirtumai, tačiau jas jungia bendras tikslas – atlyginti draudėjuinuostolius, kuriuos jis patirs įvykus draudimo sutartyje numatytamdraudiminiam įvykiui. Šios teorijos neturėtų stebinti. Asmens draudimasatsirado daug vėliau negu turto draudimas. Dėl draudėjų, suinteresuotųapdraustųjų mirtimi, piktnaudžiavimų asmens draudimas kai kuriose šalysenetgi buvo uždraustas (Prancūzijos 1681 m. Ordonnance de la marine)[11].Tačiau asmens draudimo sutartis vis dėlto buvo pripažinta savarankiškadraudimo sutarties atmaina (Planiolis, Šeršenevičius, Sinaiskis)[12]. Pripažinus asmens draudimo sutartį draudimo sutarties atmaina,pastebima tendencija bandyti išskirti bendriausius draudimo sutartiespožymius, kuriuos turi ir asmens, ir turto draudimo sutartys. Miuleris-Ercbachas, Hagenas, Erenbergas ir kiti teoretikai manė, jog nėra tikslingakurti visa apimančias draudimo sutarties sąvokas[13]. Dar senovės Romojebuvo žinoma taisyklė: omnis definitio in jure civili periculiosa est.Pastebėtina, jog pažangūs 20 amžiaus pradžios Vokietijos, Šveicarijos irAustrijos draudimo sutarties įstatymai nepateikia draudimo sutartiessąvokos. Kadangi turto draudimo sutartis yra draudimo sutarties atmaina,tikslinga išnagrinėti, kokie požymiai yra būdingi draudimo sutarčiai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas draudimo sutartį laikosavarankiška sutartimi greta pirkimo – pardavimo, nuomos, pavedimo ir kitųsutarčių. Draudimo teisinių santykių reglamentavimui skirtas Civiliniokodekso 38 skirsnis, kuriame įtvirtinta draudimo sutarties sąvoka (462straipsnis), draudimo forma (463 straipsnis), draudimo objektas (464straipsnis), pagrindinės draudimo sutarties sudarymo nuostatos (465straipsnis). Draudimo sutartis yra dvišalė sutartis. Viena sutarties šalis yradraudėjas, o kita – draudikas, abi šalys turi reikalavimo teises ir jasatitinkančias pareigas. Draudėjas yra skolininkas, nes privalo sumokėtidraudimo įmoką, bet kartu ir kreditorius, nes turi teisę reikalautisuteikti draudiminę apsaugą. Draudikas yra kreditorius, nes turi teisęreikalauti draudėjo sumokėti draudimo įmoką, bet kartu ir skolininkas, nesuž sumokėtą draudimo įmoką privalo suteikti draudiminę apsaugą (t.y. įvykusdraudiminiam įvykiui draudimo sutarties galiojimo metu, draudimo sutartiessąlygomis draudikas privalės mokėti draudimo išmoką). Teisės teorijoje ginčijamasi, ar draudimo sutartis yra konsensualinissandoris[14], ar realinis[15]. Matyt, teisingesnė yra pastaroji nuomonė,grindžianti šio sandorio realinį pobūdį tuo, jog sudarant draudimo sutartįreikia ne tik susitarti dėl sutarties sąlygų, bet ir draudėjas turisumokėti draudimo įmoką. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 21straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kaidraudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Draudimo sutartyjegali būti nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja praėjus tam tikramlaikui po arba iki visos ar pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo. Draudimoįstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei draudiminis įvykis įvykstapasirašius draudimo sutartį, bet dar neįmokėjus draudimo įmokos, draudėjasneprivalo mokėti draudimo išmokos, jeigu draudimo sutartyje n…enustatytakitaip. Draudimo sutartis yra atlygintinė sutartis. Už suteikiamą draudiminęapsaugą draudėjas draudikui įsipareigoja sumokėti draudimo įmoką. Draudėjopareiga laiku mokėti draudimo įmokas įtvirtinta Lietuvos Respublikosdraudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Planiolis ir Šeršenevičius teigė, jog draudimo sutartis yra sąlyginissandoris[16]. Reikėtų pastebėti, jog sąlyginiuose sandoriuose teisių irpareigų atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas siejamas nuo tam tikrųsutartyje numatytų sąlygų įvykimo, šios sąlygos yra atsitiktinės sutartiessąlygos[17]. Tuo tarpu draudimo sutartyje draudiminis įvykis kaip draudikopareigos mokėti draudėjui draudimo išmoką atsiradimo sąlyga priskiriamasbūtinosioms draudimo sutarties sąlygoms, t.y. nesusitarus dėl to, kądraudimo sutarties šalys laikys draudiminiu įvykiu, draudimo sutartislaikoma nesudaryta. Todėl nepagrįsta laikyti draudimo sutartį sąlyginiusandoriu. Draudimo sutartis sudaroma tik su draudimo įmone. Lietuvos Respublikosdraudimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikojedraudimo veiklą turi teisę vykdyti tik Lietuvos Respublikos įstatymųnustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės ir uždarosiosakcinės bendrovės. Draudimo sutartis, sudaryta ne su draudimo įmone, pagalDraudimo įstatymo 23 straipsnį negalioja. Draudimo sutarčiai būdingas draudiko pareigos mokėti draudimo išmokąatsiradimo momento nenuspėjamumas. Draudikas nežino, ar teks jam mokėtidraudimo išmoką, ar ne, kada ir kokio dydžio išmoką teks mokėti. TodėlPrancūzijos civilinis kodeksas draudimo sutartį priskiria prie aleatorinių(rizikinių) sutarčių[18]. Išimtį iš šios taisyklės galėtų sudarytikaupiamojo gyvybės draudimo sutartys, kur tikslus draudiko pareigos mokėtidraudimo išmoką atsiradimo laikas ir konkretus draudimo išmokos dydisaptariamas draudimo sutartyje, t.y. kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčiaidraudiko pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo momento nenuspėjamumasnėra būdingas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nežino rizikinėssutarties instituto, tačiau jį numato Civilinio kodekso projekto 577straipsnio 3 dalis, pagal kurią rizikinė sutartis yra tokia sutartis,kuomet naudos gavimas priklauso nuo tam tikro įvykio įvykimo arneįvykimo[19]. Draudimo sutarties atveju toks įvykis būtų draudiminisįvykis. Prancūzų teoretikas Saleilis, motyvuodamas tuo, jog draudėjasnedalyvauja draudimo sutarties sąlygų paruošime, teigė, kad draudimosutartis yra prisijungimo sutartis (contract d’adhesion)[20]. Dabargaliojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato prisijungimosutarties instituto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projekto 577straipsnio 2 dalis nustato, kad pagal sudarymo būdą sutartys skirstomos įsutartis, sudaromas abipusių derybų būdu ir į prisijungimo sutartis[21]. V.Mikelėnas, analizuodamas civilinio kodekso projekto nuostatas, liečiančiasprisijungimo sutartį, atkreipia dėmesį į tai, jog prisijungimo sutartįrengia viena šalis ir kitai šaliai pateikia tik pasirašyti, pastaroji turidvi alternatyvas: pasirašyti parengtą sutartį arba atsisakytipasirašyti[22]. Nors didžioji dauguma draudimo sutarties sąlygų paruošiamadraudiko, tačiau kai kurios sąlygos (pvz. draudimo suma, sutartiesterminas, draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir terminai) atsiranda šaliųsusitarimu. Todėl nebūtų galima teigti, jog, priėmus naująjį Civilinįkodeksą, draudimo sutartis bus traktuojama kaip prisijungimo sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projekto 578 straipsnisįtvirtina viešosios sutarties institutą. Ar, priėmus naująjį Civilinįkodeksą, draudimo sutartį bus galima laikyti vieša sutartimi? Sprendžiantiš Civilinio kodekso proje…kto minėto straipsnio, viešajai sutarčiai būdingišie požymiai: viešos sutarties vienas iš subjektų yra komercinėorganizacija, teikianti paslaugas ar parduodanti prekes neapibrėžtam asmenųratui; ši komercinė organizacija privalo sudaryti sutartį su bet kuriuobesikreipiančiu asmeniu vienodomis sąlygomis, neteikdama privilegijų vienamar kitam asmeniui. Kadangi draudime draudėjų draudžiami objektai,įtakojantys draudimo sumos ir draudimo įmokos dydį bei draudimo rizikoslaipsnį, nėra vienodi (pvz. dvidešimties metų senumo “Žiguli” markėsautomobilis ir naujas “Audi” markės automobilis draudime nuo vagystės),pačių draudėjų socialinė padėtis ir gyvenimo būdas, galintys įtakotidraudimo rizikos laipsnį, o taip pat draudimo įmokos dydį, irgi negali būtivisiškai vienodi. Sudaryti draudimo sutartį visiškai vienodomis sąlygomissu kiekvienu besikreipiančiu nėra įmanoma, todėl draudimo sutartis, priėmusnaująjį Civilinį kodeksą, negalės būti laikoma vieša sutartimi. Išimtį iššios taisyklės galėtų sudaryti kaupiamojo gyvybės draudimo sutartys. Draudimo sutartis teisės teorijoje laikoma contractus intuitaepersonae[23]. Draudimo sutartis grindžiama šalių visišku abipusiupasitikėjimu (uberrima fides). Iš šio principo išplaukia draudėjo pareigatiek sudarant sutartį, tiek sutarties galiojimo metu teikti draudikuivisapusišką ir teisingą informaciją. Ypatingai visiško abipusiopasitikėjimo (angl. utmost good faith) doktrina išplėtota Anglijoje. 1928

m. byloje Rozanes v. Bowen išaiškinta, jog “draudikas nežino nieko apieateinantį draustis asmenį, o pastarasis žino viską, todėl jis turi pareigąsuteikti visapusišką informaciją draudikui, net jei ir draudikasnesiteirauja.”[24] 1766 m. byloje Carter v. Boehm nustatyta, jog teiktivisapusišką informaciją yra abiejų šalių pareiga. Draudikas privaloišaiškinti visas draudimo sutarties sąlygas, nesudaryti draudimo sutarties,jei ji prieštarauja įstatymams, neklaidinti draudėjo neteisingaispareiškimais [25]. Serebrovskis pagrįstai teigia, jog draudimo sutarties tikslas yravienas iš draudimo sutarties požymių. Draudimo sutartimi draudėjas siekiaapsirūpinti galimo nepritekliaus atveju[26]. Dar vienas svarbus draudimo sutarties požymis yra draudimo interesas.Pastebėtina, jog nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Draudimoįstatymas nežino draudimo intereso sąvokos. Ilgą laiką draudimo objektu buvo laikomas turtas, asmens gyvybė arsveikata. Teisės teorijoje galiausiai buvo prieita nuomonės, jog draudimoobjektas yra ne daiktai ar žmonės, o draudiminis interesas. Šios nuomonėsšalininkai buvo Šeršenevičius, Manes, Kišas, Erenbergas, Ostertagas,Serebrovskis ir nemažai kitų teoretikų[27]. Juk draudikas draudimosutartimi neįsipareigoja asmenį ar turtą atstatyti į pirminę būklę (pvz.atstatyti sudegusį pastatą, sugrąžinti prarastą sveikatą). Draudėjas,sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti save nuo neigiamų turtiniųpasekmių, kurios galimos įvykus draudiminiam įvykiui. Tokiu būdu draudimointeresas yra draudėjo turtinis interesas apsaugoti save nuo draudiminioįvykio pasekmių. Panašią draudimo intereso sąvoką įtvirtina UAB “KDKdraudimas” Miško draudimo taisyklių 2.5 punktas: draudimo interesas yradraudėjo suinteresuotumas draudiminio įvykio neįvykimu[28]. Teorijojedraudimo interesas dar apibrėžiamas kaip nauda, kurią draudėjui teikiadraudiminio įvykio neįvykimas (Kišas, Kornfeldas, Manes)[29]. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos įstatymai nežino draudimo interesokaip draudimo objekto sąvokos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 464straipsnis draudimo objektais laiko neprieštaraujančius LietuvosRespublikos įstatymams turtinius interesus:1) susijusius su asmens gyvenimo trukme, sutu…oktuvėmis, gimimu, kapitalokaupimu;2) susijusius su kūno sužalojimu, taip pat nelaimingais atsitikimais irligomis;3) susijusius su turto valdymu, naudojimu, disponavimu;4) susijusius su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tamfiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui[30]. Kad šie turtiniai interesai būtų pripažįstami draudiminiaisinteresais, būtinos šios sąlygos:1) interesas turi būti būtent turtinio pobūdžio. Moraliniai interesai nėradraudimo objektas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 464 straipsnisdraudimo objektu laiko tik turtinį interesą;2) turtinis interesas turi būti subjektyvus. Draudžiamas tik tam tikroasmens turtinis interesas. Objektyvaus intereso draudimas neįmanomas. Kišastai išveda iš draudimo intereso sampratos[31]. Draudimo interesas – nauda,kurią draudėjui teikia draudiminio įvykio neįvykimas. Jei, pavyzdžiui,turto draudime draudiminiu įvykiu padaroma žala draudėjo turtui, tainetraktuojama kaip visuomeninė žala, o tik kaip konkretaus asmens –draudėjo patirta žala. Todėl ir draudimo interesas – draudėjo nauda dėldraudiminio įvykio neįvykimo – subjektyvi kategorija;3) turtinis interesas turi būti teisėtas. Lietuvos Respublikos civiliniokodekso 5 straipsnis nustato, jog civilines teises saugo įstatymai,išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai,visuomenės interesams, geriems papročiams. Civilinio kodekso 464 straipsnisdraudimo objektais laiko turtinius interesus, kurie neprieštarauja LietuvosRespublikos įstatymams. Ypatingai draudimo intereso kaip vienos iš esminių sąlygų atsirastidraudimo teisiniams santykiams reikšmė akcentuojama Anglijoje. Patsdraudimo interesas Anglijoje suprantamas kaip teisė draustis, kuriąsąlygoja įstatymo pripažįstamas draudėjo turtinis interesas draudimodalykui. Daiktai, pastatai, atsakomybė prieš trečiuosius asmenis Anglijojelaikoma draudimo dalyku (subject matter of insurance), o draudimo sutartiesdalyku (subject matter of contract) yra laikomas turtinis interesas, kurįasmuo turi draudimo dalykui[32]. 1745 metų Marine insurance Act įtvirtinonuostatą, jog laivų ir krovinių draudimo sutartys, sudarytos be draudimointereso, pripažįstamos negaliojančiomis. 1774 metų Life Assurance Act(labiau žinomas Gambling Act pavadinimu) draudimo intereso egzistavimąįtvirtina kaip būtiną sąlygą ir asmens draudimo sutartims sudaryti. Šiosnuostatos išliko ir vėlesnėse šių aktų redakcijose[33]. Kontinentinėje Europoje asmens draudime draudimo interesas nevaidinatokio vaidmens kaip turto draudime. Pripažįstama, jog draudimo interesasreikšmingas tik turto draudimui[34]. Turto draudimo sutartis negalioja,jeigu draudimo intereso nebuvo sutarties sudarymo metu. Turto draudimosutartis pasibaigia, jei draudimo interesas išnyksta. Draudimo interesasapsprendžia draudimo išmokos ribas. Draudimo interesas yra nuostatų dėlpapildomo ir keleriopo draudimo, turto draudimo mažesne už realią vertędraudimo suma, pagrindas[35]. Aptarus draudimo sutarties požymius, būtina atskirti draudimą nuopanašių reiškinių. Dar 19 amžiaus teoretikai (Planiolis, Šeršenevičius)skyrė draudimą nuo loterijos, lošimo ir lažybų[36]. Atskyrimo esminispagrindas yra tikslas. Lažybų, lošimo ir loterijos dalyviai siekianetikėtai praturtėti. Draudimui savo ruožtu būdingas apsirūpinimonepritekliaus atvejui tikslas. Draudimo sutartimi draudėjas siekia nepraturtėti, o tik apsaugoti save nuo neigiamų draudiminio įvykio sukeltųturtinių pasekmių. Be to, reikėtų pastebėti, jog tarybinė civilinės teisėsteorija, kurios kai kurie teiginiai pripažįstami ir akcentuojami dabartinėsLietuvos civilinės teisės teorijos, nepripažino, jog lažybų ir lošimosantykiai, skirtingai negu draudimo te…isiniai santykiai, yra teisėsreguliavimo dalykas[37]. Loterija, jei ji vykdoma įstatymu nustatytatvarka, buvo laikoma teisės reguliavimo dalyku. Beveik analogiškosnuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodeksoprojekte[38]. Civilinio kodekso projekto 18 skirsnis skirtas draudimoteisinių santykių reglamentavimui. Civilinio kodekso projekto 659straipsnio 1 dalis nustato, jog lošimas ir lažybos nesukelia jokiųprievolių, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Pagal projekto 660straipsnio 1 dalį, loterijos ar kitokio žaidimo, grindžiamo rizika aratsitiktinumu, pagrindu prievolės atsiranda tik tuo atveju, jei ji buvoorganizuota ir pravesta įstatymų nustatyta tvarka. Labai panašūs į draudimo sutartį yra laidavimas ir garantija.Laidavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civiliniokodekso 212-220 straipsniai. Nuo laidavimo sutarties draudimo sutartisskiriasi tuo, jog yra savarankiška, dvišalė ir atlygintina sutartis, olaidavimo sutartis yra vienašalė, neatlygintina[39]. Laidavimas savoprigimtimi yra papildoma prievolė. Laidavimas gali būti ir atlygintinas,tačiau jis nuo draudimo sutarties skirsis tuo, jog laidavimo sutartis yravienašalė sutartis. Draudimo sutartis visada yra savarankiško, o laidavimosutartis – papildomo pobūdžio (kaip pagrindinės prievolės įvykdymoužtikrinimo būdas[40]. Nuo garantijos (Civilinio kodekso 220-221straipsniai) draudimo sutartis taip pat skiriasi savo savarankišku pobūdžiuir tuo, kad yra dvišalė sutartis. Garantijos sutartis yra vienašalė,garantija yra papildoma prievolė (kaip pagrindinės prievolės įvykdymoužtikrinimo būdas). Miuleris-Ercbachas nurodo, jog draudimo sutartis,skirtingai negu garantijos, yra visuomet atlygintina[41]. Be to,pastebėtina, jog laidavimas ir garantija yra konsensualiniai sandoriai, odraudimo sutartis – realinis. Aukščiau buvo aptarti požymiai, būdingi ir turto draudimo sutarčiaikaip draudimo sutarties atmainai. Siekiant įsigilinti į turto draudimosutarties esmę, svarbu aptarti požymius, būdingus tik turto draudimosutarčiai. Turto draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja atlyginti konkrečiusnuostolius, kuriuos patiria draudėjas, kai yra sunaikinamas, sužalojamasarba netenka vertės jo turtas. Konkretų materialų daiktą ar, pavyzdžiui,galimus finansinius nuostolius, susijusius su gamybos pertraukimu, teismoišlaidomis, kredito negražinimu ir pan. galima įvertinti gana objektyviai,ko, pavyzdžiui, nepasakysi apie asmens gyvybę ar sveikatą[42]. Todėlobjektyviai galima įvertinti ir nuostolius, kuriuos patiria draudėjasdraudiminio įvykio pasekoje. Siekiant išvengti nepagrįsto draudėjo praturtėjimo draudiko sąskaita,turto draudimo reglamentacijoje įtvirtinamas vienas esminių turto draudimosutarties principų: draudimo suma negali viršyti realios turto vertės.Tokio draudimo sumos priklausomumo nėra asmens draudime (niekas negalipasakyti, kiek, pvz., kainuoja žmogaus gyvybė) ir civilinės atsakomybėsdraudime (nes galimos žalos turtui ir asmeniui dydis sunkiaiprognozuojamas), šiose draudimo rūšyse draudimo sumos dydis priklauso tiknuo šalių susitarimo, įstatymų leidėjas, skirtingai negu turto draudime,nenustato jokių draudimo sumos dydžio apribojimų. Todėl tik turto draudimegalimos keleriopo draudimo, papildomo draudimo, draudimo mažesne draudimosuma nei reali turto vertė, turto vertės kitimo einant draudimo sutartiesterminui problemos, kurios bus aptartos šiame darbe vėliau, analizuojantturto draudimo sutarties sąlygas. Dar vienas, būdingas tik turto draudimo sutarčiai, draudimo teisėsteorijoje išskiriamas požymis yra draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką,regreso teisė į asmenį, dėl kurio kal…tės įvyko draudiminis įvykis. LietuvosRespublikos draudimo įstatymo 15 straipsnis 3 dalis nustato, jog draudimoįmonė, atlyginusi draudėjui žalą, padarytą kito asmens, turi regreso teisę,neviršydama draudimo išmokos, asmeniui, atsakingam už padarytą žalą[43].Pastebėtina, jog Draudimo įstatyme nėra tiksliai nustatyta, jog regresoteisė būdinga tik turto draudimui, o tai traktuotina kaip Draudimo įstatymotrūkumas. Regreso į kaltą asmenį nėra asmens draudime, tai gali būtigrindžiama tuo, jog asmens draudime draudimo sumos dydį apsprendžiadraudėjo subjektyvus savo sveikatos ar gyvybės vertės įsivaizdavimas, neskaip minėta, objektyvus nuostolių dėl pakenkimo sveikatai ar gyvybei dydisasmens draudime negali būti nustatomas. Todėl nelogiška versti kaltą asmenįatlyginti draudikui išmokėtos draudimo išmokos dydžio sumą. Anglijoje ir nuo 1996 m. Rusijoje, įvedus naująjį civilinį kodeksą,yra ne regreso, o subrogacijos (subrogation) institutas. RusijosFederacijos civilinio kodekso 965 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuoatveju, jei turto draudimo sutartimi nenustatyta kitaip, draudikui,išmokėjusiam draudimo išmoką, išmokėtos sumos ribose pereina reikalavimoteisė, kurią draudėjas (naudos gavėjas) turi asmeniui, atsakingam užnuostolius[44]. Rusijos Federacijos civilinis kodeksas, sprendžiant iš šiosformuluotės, subrogaciją supranta kaip reikalavimo perleidimą. Reikalavimoperleidimo institutas būdingas ir Vakarų šalių (Vokietijos, Prancūzijos)draudimo teisei[45]. Anglijoje yra skirtumas tarp subrogacijos(subrogation) ir reikalavimo perleidimo (assigment). Subrogacijos atvejudraudikas gali veikti tiek savo, tiek draudėjo vardu kada tai reikalinga(pvz. teisminio proceso metu), turi teisę gauti draudėjo pagalbą išieškantiš kalto asmens, o draudėjas privalo suteikti tokią pagalbą. Reikalavimoperleidime draudikas veikia tik savo vardu, draudėjas perdavęs savoreikalavimo teisę, neturi pareigos padėti naujajam kreditoriui išieškotisumas iš kalto asmens. Subrogacijoje visada būtina sąlyga yra draudimoišmokos išmokėjimas, o reikalavimo perleidimas įmanomas be šiossąlygos[46]. Atsižvelgiant į šiuos skirtumus, Rusijos Federacijos civiliniskodeksas ne visiškai tiksliai įtvirtina subrogacijos institutą, būdingąAnglijos teisei, galima teigti, jog po vartojamu subrogacijos terminu slypireikalavimo perleidimo instititutas. Reikalavimo perleidimo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikoscivilinio kodekso dvidešimtasis skirsnis. Reikalavimo perleidimas skiriasinuo regreso tuo, jog tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje prievolėje, oregresas yra išvestinė prievolė iš pagrindinės prievolės. Kadangi regresinėprievolė yra nauja prievolė, pradedamas skaičiuoti naujas ieškininėssenaties terminas. Todėl regreso institutas yra naudingesnis draudimoįmonei. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projekto957 straipsnis turto draudime numato reikalavimo perleidimo institutą:draudimo organizacijai, sumokėjusiai draudimo atlyginimą pagal turtodraudimą, pereina tos sumos ribose reikalavimo teisė, kurią draudėjas (arkitas asmuo, gavusis draudimo atlyginimą) turi atsakingo už padarytą žaląasmens atžvilgiu[47]. Regreso, reikalavimo perleidimo ar subrogacijos institutų buvimasdraudimo teisėje priklauso nuo atskirų šalių draudimo teisės formavimosi,raidos ypatybių, tačiau šiems insitutams būdinga ta pati paskirtis:užtikrinti draudiko, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusio draudimoišmoką, teisę išsireikalauti draudėjui išmokėtos draudimo išmokos dydžiosumą iš asmens, kalto dėl draudiminio įvykio. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalisįtvirtina klasikinę regreso draudime sampratą, kuomet draudimo įmonė,atlyginusi draudėjui … žalą, padarytą kito asmens, turi regreso teisę,neviršydama draudimo išmokos, asmeniui, atsakingam už padarytą žalą. Taiiliustruotų šis pavyzdys. 1998 08 08 Vilniaus raj. įvyko avarija, kuriosmetu dėl V.P. kaltės buvo apgadintas automobilis Fiat Croma, priklausantisUAB “Manteka ir Co”. Draudimo įmonė “N” išmokėjo UAB “Manteka ir Co” 4470litų draudimo išmoką ir pareiškė V.P. regresinį reikalavimą, kurį Vilniausrajono apylinkės teismas patenkino[48]. Gilinantis į draudimo esmę, galima būtų teigti, jog regreso teisė įdraudėją, sukėlusį draudiminį įvykį, negalima, nes draudėjas kaip tik irdraudžiasi, jog apsaugotų save nuo neigiamų draudiminio įvykio sukeltųturtinių pasekmių. Taip yra, pavyzdžiui, asmens draudime, civilinėsatsakomybės draudime, didžiojoje daugumoje turto draudimo rūšių. TačiauLietuvos Respublikoje dviejose turto draudimo rūšyse – kredito draudime irlaidavimo draudime šis klausimas praktikoje sprendžiamas kiek kitaip.Tradicinėje kreditų draudimo formoje, kuomet draudėjas yra kredito davėjas(pvz. bankas), regreso, nukreipto į draudėją, problema neegzistuoja, nesdraudimo įmonė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui, regresą nukreipia įasmenį (kredito gavėją), negražinusį draudėjui kredito. Pvz., RusijosFederacijos civilinio kodekso 933 straipsnio 1 dalis draudžia kreditogavėjui tuo pačiu metu būti ir draudėju kredito draudimo sutartyje[49]. UAB“Lietuvos draudimo” kreditų draudimas Prekinių kreditų draudimo taisyklėsnumato tradicinę kreditų draudimo formą, pagal taisykles draudėjas yraprekinio kredito davėjas[50]. Tačiau tos pačios įmonės Atsakomybės užprekių bei paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą taisyklės nustato,jog draudėjas yra prekinio kredito gavėjas[51]. Įvykus draudiminiam įvykiui– nustatytu laiku draudėjui neatsiskaičius už prekes, draudikas mokadraudimo išmoką pardavėjui (prekinio kredito davėjui), o po to draudėjasprivalo “atlyginti draudikui padarytą žalą”. UAB “Lietuvos eksporto irimporto draudimas” Eksporto kredito (finansinio kredito) draudimo taisyklių2.3 punktas nustato, jog draudimo išmokos gavėjas yra paskolą draudėjuisuteikęs bankas[52]. Pagal 10.10 punktą, draudikui išmokėjus draudimoišmoką bankui, draudikas įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę įdraudėją, tokio dydžio, kiek išmokėjo draudimo išmokos. Analogiška nuostatayra ir tos pačios draudimo įmonės Smulkaus ir vidutinio verslo paskolųdraudimo taisyklėse Nr. 005[53]. Tokia kredito draudimo forma,besiskirianti nuo tradicinės, panaši į laidavimo draudimo teisiniussantykius, tačiau Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos valdybos 1996 m.gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 12 patvirtinto Gyvybės draudimo šakos irnegyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymo 15 punktasnustato, jog laidavimo draudimo grupės draudimo rūšių draudimo objektasnegali būti susijęs su bet kokios rūšies kreditu ir paskola ar jųgražinimu[54]. Nors ir Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenumatoapribojimų kreditų draudime kredito gavėjui būti draudėju, tačiau regresoteisė į draudėją neatitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 15straipsnio 3 dalies nuostatos, jog draudiko regresas įmanomas tik į kitąasmenį, atsakingą už padarytą žalą, o ne į draudėją. Panaši problema su regreso teise į draudėją yra ir laidavimodraudime. AB “Lietuvos draudimas” Muitinės procedūros vykdytojo atsakomybėsdraudimo taisyklės numato draudėjo pareigą “draudikui atlyginti patirtąžalą”[55]. UAB “Drauda” Atsakomybės atliekant muitinės procedūras draudimotaisyklių 7 punktas nustato, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmokąmuitinei, turi teisę reikalauti iš draudėjo atgręžtinio reikalavimo būdusavo sumokėtos sumos[56]. Minėtas Gyvybės draudimo šakos ir negyvybės dra…udimo šakai priskiriamųdraudimo grupių aprašymo 15 punktas nustato, jog laidavimo draudimo grupėapima tokias draudimo rūšis, kuriose draudimo įmonė įsipareigoja dalinai arvisiškai kompensuoti nuostolius, susijusius su draudėjo prievoliųnevykdymu. Tad nenuostabu, jog laidavimo draudimas dažnai laikomaslaidavimu ar garantija, “įvilktais” į draudimo rūbus. Laidavimelaiduotojas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 216straipsniu, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, kurio prievolęlaiduotojas įvykdė. Analogiška nuostata yra ir Civilinio kodekso 220straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog garantas, įvykdęs asmens-skolininkoprievolę, turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš asmens-skolininko savo sumokėtos sumos. Regreso teisė į draudėją laidavimodraudime remiasi regreso teisės laidavime ir garantijoje principais. Šįteiginį gali pagrįsti ir teismine praktika. Palangos apylinkės teismas,priteisdamas iš atsakovo UAB “Vyjura” ieškovo draudimo įmonės “N” naudai3611 Lt, savo sprendimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 220straipsniu: “ieškovas įvykdė skolininko prievolę, atsakovas privaloatlyginti ieškovui jo sumokėtą sumą už jį”[57]. Civilinio kodekso 220straipsniu savo sprendime priteisti 7012 Lt. iš atsakovo UAB “Logito”ieškovui draudimo įmonei “N” rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Ūkinisteismas[58]. Pastebėtina, jog laidavimo draudimo specifikai Lietuvos Respublikosdraudimo įstatymas neskiria dėmesio. Regreso į draudėją teisė laidavimodraudime prieštarauja Draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 nuostatai,nenumatančiai regreso į draudėją galimybės. Todėl būtina skirti didesnįdėmesį laidavimo draudimo reglamentacijai, įtvirtinant regreso teisėslaidavimo draudime specifiką. Apibendrinant galima būtų teigti, jog požymiai, būdingi tik turtodraudimo sutarčiai, yra draudimo sumos priklausomybė nuo realios draudžiamoturto vertės bei draudiko, atlyginusio draudėjui žalą, padarytą kitoasmens, regreso teisė į žalos kaltininką. Šio darbo temai ypatingai svarbi draudimo klasifikacija. Negalimapradėti detaliai kalbėti apie turto draudimo sutarties sąlygas, neaptarusklausimo, koks draudimas laikytinas turto draudimu. Draudimo klasifikacijųyra daug ir įvairių, dėl šio darbo temos konkretumo bus aptartosklasifikacijos, labiausiai susijusios su darbo tema. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 5 straipsnis, suformuluotasatsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų 79/267/EEC ir 73/239/EECnuostatas[59], draudimą skirsto į šakas: gyvybės ir negyvybės draudimą,šakos savo ruožtu skirstomos į grupes. Analogiškas suskirstymas egzistuojavalstybėse, priklausančiose Europos Sąjungai. Gyvybės draudimo šakaiDraudimo įstatymo 5 straipsnis priskiria šias grupes:1) sutuoktuvinis ir gimimų draudimas;2) gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui;3) gyvybės draudimas ( kiek nenumatyta 1 ir 2 punktuose). Negyvybės draudimo šakai priskiriamos šios grupės:1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;2) draudimas ligos atvejui;3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transportopriemones, draudimas;4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;5) skraidymo aparatų draudimas;6) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimas;7) vežamų krovinių draudimas;8) turto (išskyrus 3, 4, 5, 6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtiniųjėgų;9) turto draudimas nuo kitų žalų (išskyrus 8 punktą);10) sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;11) skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas;12) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimas;13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;14) kredito draudimas;15) laidavimo draudimas;16) finansinių nuostolių draudimas;17) te…ismo išlaidų draudimas;18) pagalbos draudimas. Nei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, nei Civilinis kodeksasneįtvirtina draudimo klasifikacijos pagal objektą, nors, pavyzdžiui,Civilinio kodekso 464 straipsnyje ir Draudimo įstatymo 3 straipsnyjenurodyta, kaip minėta, kas gali būti draudimo objektai. Pagal draudimo objektą – draudimo interesą – draudimo teorijojeplačiai priimtas draudimo skirstymas į asmens ir turto draudimą[60]. Tokssuskirstymas buvo įtvirtintas ir 1990 m. rugsėjo 20 d. LietuvosRespublikos draudimo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose[61]. Istoriškai asmensdraudimui priskiriamas gyvybės draudimas, draudimas nuo nelaimingųatsitikimų, draudimas ligos atvejui, o turto draudimui visos kitos draudimorūšys[62]. 19 a. pabaigoje, atsiradus civilinės atsakomybės draudimui, kaikuriose šalyse jis buvo išskirtas į savarankišką rūšį greta asmens ir turtodraudimo[63]. Toks civilinės atsakomybės draudimo išskyrimas pagrįstas.Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas išskiriasavarankišką turtinių interesų grupę – interesus susijusius su draudėjopadaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip patžala, padaryta juridiniam asmeniui. Civilinės atsakomybės draudimui būdingatai, jog šalia draudėjo ir draudiko egzistuoja trečia santykio šalis, kurisutarties sudarymo metu nėra žinoma, draudėjas draudžia ne savo turtą,gyvybę ar sveikatą, o turtinius interesus, susijusius su civilineatsakomybe už galimą žalą trečios nežinomos santykio šalies turtui, gyvybeiar sveikatai. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo objekto specifiškumasir apsprendžia savarankišką šios draudimo rūšies egzistavimą šalia turto irasmens draudimo. Kai kuriose šalyse žinomas platesnis draudimo skirstymas (šaliadraudimo skirstymo į turto, asmens ir civilinės atsakomybės draudimą) pagalobjektą. Rusijos Federacijos 1996 m. civiliniame kodekse išskiriamas turto,atsakomybės dėl žalos padarymo, sutartinės atsakomybės, ūkinės rizikos irasmens draudimas[64]. Beveik analogišką skirstymą pateikia anglųteoretikas Hanselas: draudimas skirstomas į asmens, turto, atsakomybės irfinansinių interesų draudimą.[65] Kadangi esminis kriterijus turto draudimui išskirti yra draudimoobjektas, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 464straipsnį, įtvirtinantį savarankišką objektų grupę – turtinius interesus,susijusius su turto valdymu, naudojimu, disponavimu, iš Draudimo įstatymo 5straipsnio 3 dalyje išvardintų negyvybės draudimo šakos draudimo grupiųturto draudimui priskirtinos šios:1) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transportopriemones, draudimas;2) geležinkelio transporto priemonių draudimas;3) skraidymo aparatų draudimas;4) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimas;5) vežamų krovinių draudimas;6) turto (išskyrus 1, 2, 3, 4, 5 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtiniųjėgų;7) turto draudimas nuo kitų žalų (išskyrus 6 punktą);8) kredito draudimas;9) laidavimo draudimas;10) finansinių nuostolių draudimas;11) teismo išlaidų draudimas;12) pagalbos draudimas. Sekanti svarbi šio darbo temai klasifikacija yra draudimo skirstymaspagal formą. Pagal draudimo formą draudimas gali būti skirstomas įprivalomąjį ir savanoriškąjį. Šią nuostatą įtvirtina Lietuvos Respublikosdraudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Kadangi dėl darbo temos konkretumonetikslinga būtų pradėti analizuoti privalomojo draudimo teisinę prigimtį,nes tai gali būti atskiro darbo tema, tenka pastebėti tik tai, jog kaikurių Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos apie privalomojo turtodraudimą nėra įgyvendintos, todėl negali būti kalbos apie privalomojo turtodraudimo egzistavimą Lietuvos Respublikoje. Privalomojo draudimo reglamentavimo teisinius pagrindus padėjo 1996 m.…liepos 10 d. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 4straipsnio 2 dalyje numatyta, jog privalomojo draudimo rūšis ir pagrindinesnuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Iš Lietuvos Respublikosįstatymų, kuriuose numatytas privalomasis turto draudimas, reikėtų paminėtiCivilinį kodeksą, kurio 206 straipsnio 2 dalis numato, jog lombardasprivalo, priimdamas turtą įkaitu, įkaito davėjo sąskaita drausti priimtąįkaitu turtą visa jo vertės suma pagal įkainojimą, nustatytą šaliųsusitarimu, Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymą, kurio 8 straipsnio 3dalis nustato, jog įkeičiamas turtas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas,kol hipoteka bus baigta[66], Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybėsįmonių įstatymą, kurio 13 straipsnio 6 dalis nustato, jog įmonė privaloapdrausti turimą valstybės (savivaldybės) kapitalą Lietuvos Respublikojeįregistruotoje draudimo įstaigoje ar įmonėje įstatymų nustatyta tvarka[67].Reikėtų pastebėti, jog šie įstatymai nenustato pagrindinių privalomojodraudimo nuostatų, o tik nurodo draudimo rūšis, neaišku, nuo kokių rizikųturtas turėtų būti draudžiamas. Todėl galima teigti, jog nuostatos dėlprivalomojo turto draudimo Lietuvoje nerealizuotos. Tad šiame darbepagrindinis dėmesys skiriamas savanoriškajai turto draudimo formai, kuri,pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 463 straipsnį, vykdomadraudėjo ir draudimo įmonės (draudiko) susitarimu, patvirtintu sutartimi. II. Turto draudimo sutarties turinys 1. Esminės turto draudimo sutarties sąlygosCivilinės teisės teorijoje sutarties turinys apibrėžiamas kaipsudarytos sutarties sąlygų sistema[68]. Sutarties sąlygos skirstomos įesmines arba būtinąsias, įprastines ir atsitiktines. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 168 straipsnis nustato, jogesminėmis sutarties sąlygomis laikomos sąlygos, kurias numato įstatymas,arba sąlygos, būtinos tos rūšies sutartims, taip pat sąlygos, dėl kurių,vienos šalies pareiškimu, turi būti susitarta. Reikėtų pastebėti, jog nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas,nei Draudimo įstatymas įsakmiai nenurodo, kokios turto draudimo sutartiessąlygos laikytinos esminėmis (kaip pvz. Civilinio kodekso 284 straipsnis,nustatantis turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartiesesmines sąlygas). Be to, sąlygų, dėl kurių vienos šalies pareiškimu turi būti susitarta,analizė labiau tiktų nagrinėjant konkrečią turto draudimo sutartį, todėlšioje darbo dalyje bus nagrinėjamos esminės turto draudimo sutartiessąlygos, bendros visoms turto draudimo sutartims, kurios nustatomosanalizuojant turto draudimo sutarties esmę. Serebrovskis sąlygomis, būtinomis visoms draudimo sutartims (jų tarpeir turto draudimo), laiko draudimo objektą, draudimo riziką, draudiminiusįvykius, draudimo sumą, draudimo sutarties terminą[69]. Draudimo objektas – draudimo interesas – kaip skiriamasis draudimosutarties bruožas buvo aptartas šiame darbe anksčiau. Tačiau šioje darbodalyje draudimo interesą reikia panagrinėti šiek tiek kitokiu aspektu. Kaipminėta, turto draudime draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję suturto valdymu, naudojimu, disponavimu. Vadinasi, turto draudime draudėjoturtinis interesas siejamas su turtu, kurį draudėjas valdo, naudoja,disponuoja. Šios dvi kategorijos (draudimo interesas ir turtas) susiję, betjų negalima tapatinti. Analizuojant draudimo įmonių draudimo rūšiestaisykles, galima pastebėti, jog draudimo įmonės dažnai nedaro skirtumodraudimo objekto (turtinio intereso) ir draudžiamo turto, su kuriuosiejamas turtinis interesas, o tai traktuotina kaip nusižengimas LietuvosRespublikos draudimo įstatyme įtvirtintai, tiek teorinei draudimo objektosampratai. AB “Lietuvos draudimas” Krovinių draudimo taisyklių 2.1 punktasnustato, jog draudimo objektas yra draudėjo siunčiami, gaunami ir kitokiekroviniai, kuriems padarius žalą, draudėjas patirtų materialiniųnuostolių[70]. UAB “Drauda” Turto draudimo nuo vagystės su įsibrovimutaisyklių 2 straipsnio preambulė nustato, jog draudimo objektas yraturtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sugadinimu, sunaikinimu arbadingimu dėl vagystės su įsibrovimu, vandalizmo po įsibrovimo arbaapiplėšimo rizikos. Tačiau to paties straipsnio 1 punktas jau nustato, jogdraudimo objektas yra draudimo polise išvardintas turtas[71]. UAB “Seesam”Turto savanoriško draudimo nuo vagystės su įsilaužimu ir apiplėšimotaisyklių 4 punktas nustato, jog draudimo objektas yra draudimo polisenurodytas konkrečioje draudimo vietoje esantis turtas[72]. Problema, ką vis dėlto laikyti esmine turto draudimo sutarties sąlyga– turtinį interesą ar turtą, su kuriuo siejamas turtinis interesas, nėravienareikšmiškai išspręsta ir Rusijos Federacijos civiliniame kodekse, norsRusijos civilinės teisės teorijoje skirtumas tarp šių kategorijų ganaaiškus[73]. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 942 straipsnis nustato,kad sudarant turto draudimo sutartį šalys, be kita ko, turi susitarti dėltam tikro turto, arba turtinio intereso (draudimo objekto)[74]. Atrodytų, jog sudarant turto draudimo sutartį būtina susitarti dėlkonkretaus turto, su kuriuo draudėjas sieja savo turtinius interesus.Draudėjas draudimo sutartyje numatytomis sąlygomis įgys teisę į draudimoišmoką tada, kuomet draudiminio įvykio pas…ekoje bus sunaikintas arsugadintas ne bet koks turtas, o tik nurodytas turto draudimo sutartyje.Tačiau laidavimo, kredito, finansinių nuostolių, teismo išlaidų ir pagalbosdraudime negali būti nurodomas konkretus turtas, nes šiose draudimo išmokosmokėjimas nėra siejamas su kažkokio konkretaus turtinio objektosunaikinimu ar sugadinimu, todėl reikėtų sutikti su Serebrovskiu,teigiančiu, jog esminė turto draudimo sutarties sąlyga yra ne turtas, odraudėjo turtinis interesas nepatirti negatyvių turtinių draudiminio įvykiopasekmių, susijęs su turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Analizuojant Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 9 straipsnio 2dalies ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, galima pastebėti, jog tiekdraudimo rūšies taisyklėse, tiek draudimo liudijime (polise) privalomanurodyti draudimo objektą, kuris, pagal Draudimo įstatymo 3 straipsnį yrabūtent turtinis interesas. Kita esminė draudimo sutarties sąlyga yra draudimo rizika. LietuvosRespublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas draudimo riziką laikotikimybe įvykti draudiminiam įvykiui. Teorijoje išsskiriamos dvi draudimo rizikos sampratos: draudimo rizikakaip objektyvi ir kaip subjektyvi kategorija[75]. Šiminova, remdamasirizikos civilinėje teisėje samprata, draudimo riziką subjektyviaja prasmesupranta kaip draudėjo psichinį santykį su draudiminių įvykių rezultatais,įsisąmoninant negatyvių turtinių pasekmių atsiradimo galimybę. Draudimorizikos kaip objektyvios kategorijos sampratos šalininkai draudimo rizikalaiko įvykius (aplinkybes), nuo kurių tikėtino įvykimo draudžiamasi[76].Tikimybė aiškinama kaip pavojus, jog draudimo įvykis įvyks. Tokiu būdudraudimo rizika tapatinama su pavojumi, nuo kurio įvykimo pasekmiųdraudžiamasi (pvz. draudimas nuo gaisro, vagystės)[77]. Teisingiausia, matyt, draudimo riziką traktuoti labiau kaip objektyviąkategoriją. Draudimo rizika įvertinama sudarant sutartį. Draudikas,įvertindamas draudimo riziką, naudoja statistinius duomenis, kurie yraobjektyvūs. Tačiau draudimo rizikoje egzistuoja ir subjektyvus elementas –draudėjo įsisąmoninimas, jog pavojus, gresiantis turtui, yra tikėtinas. Jeinebūtų subjektyvaus įsisamoninimo dėl pavojaus tikėtinumo, nebūtų draudimointereso – paskatos atsirasti draudimo teisiniams santykiams. Draudimo rizikai turto draudimo sutartyse būdingi šie požymiai:1) pavojaus, gresiančio turtui, tikimybė turi egzistuoti draudimo sutartiessudarymo metu. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1punktas nustato, jog draudimo sutartis, sudaryta po draudiminio įvykio,negalioja. Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos draudimo sutarties įstatymaileidžia draudiminės apsaugos atsiradimo momentą nukelti į praeitį (ikisutarties sudarymo)[78]. Tačiau būtina sąlyga tokiai draudimo sutarčiaisudaryti yra draudėjo nežinojimas apie draudiminio įvykio įvykimą arneįvykimą per laikotarpį nuo datos, kada prasideda draudiminė apsauga, ikidraudimo sutarties sudarymo momento.2) draudimo rizika turi būti teisėto pobūdžio. Pvz., negalima apdraustikontrabanda gabenamų prekių nuo sugedimo kelyje ir pan. LietuvosRespublikos civilinio kodekso 48 straipsnis, sandorį, sudarytą turintžinomai priešingą visuomenės interesams tikslą, laiko negaliojančiu. Draudimo rizikos laipsnis kiekvienoje draudimo sutartyje įvertinamaspriklausomai nuo draudėjo asmenybės, draudžiamo turto ypatybių, statistiniųduomenų apie draudiminius įvykius tai turto grupei, kuriai priklausodraudžiamas turtas, bei asmenų grupei, kuriai galima priskirti draudėją. Padėti nustatyti draudimo rizikos laipsnį yra draudėjo pareiga.Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numatodraudėjo pareigą sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu suteiktidraudimo įmon…ei jos nustatytą informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustąasmenį ar objektą. UAB “Drauda” Turto draudimo nuo vandentiekio ar šilumostinklų taisyklių 3 punkte numatyta, jog draudimo rizika sudarant draudimosutartį yra nurodoma prašyme ir įvertinama draudiko apsilankymo draudėjoįmonėje metu[79]. Draudimo rizikos padidėjimas gali įtakoti draudiko padėtį nenaudingalinkme. Todėl, padidėjus draudimo rizikai, svarbu yra apsaugoti draudiką.Draudimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis nustato, jog, padidėjus draudimorizikai, draudėjas apie tai turi pranešti draudikui, kuris, atsižvelgdamasį naujai atsiradusias aplinkybes, susitaręs su draudėju nustato didesnęįmoką. AB “Legela” Geležinkelio transporto priemonių draudimo taisyklių6.6. punktas nustato, jog draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką,jeigu jis nebuvo informuotas apie draudimo rizikos padidėjimą[80]. Kokiaiskonkrečiais atvejais draudimo rizika laikoma padidėjusia pagal LietuvosRespublikos draudimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį draudikas turiinformuoti draudėją sudarant draudimo sutartį. UAB “Drauda” Turto draudimonuo vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos taisyklių 12 straipsnio 1punktas nustato, jog, sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas turi praneštidraudikui visas jam žinomas aplinkybes, svarbias rizikos padidėjimui[81].Svarbiomis laikomos aplinkybės, kurios išvardintos prašyme. Aplinkybė, apiekurią draudikas primygtinai teiravosi raštu, abejonių atveju laikomasvarbia. Pagal AB “Snoro garantas” Turto draudimo nuo gaisro ir gamtiniųjėgų taisyklių 9.3. punktą draudėjas, pateikęs pareiškimą draudimosutarčiai sudaryti, be draudiko sutikimo negali didinti arba leisti didėtidraudimo rizikai[82]. Apdrausto turto savininko pasikeitimas taip pat gali įtakoti draudimoriziką, todėl draudėjas arba naujasis savininkas, pagal LietuvosRespublikos draudimo įstatymo 13 straipsnį, per 1 mėnesį nuo turtoperleidimo sutarties pasirašymo dienos privalo apie tai informuotidraudiką. Jei draudikas neinformuojamas, jis atleidžiamas nuo draudimosutartyje nustatytų pareigų vykdymo. Latvijos draudimo sutarties įstatymasnustato, jog pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui draudimo sutartisgalioja 1 mėnesį po savininko pasikeitimo (jei sutarties terminasnepasibaigia anksčiau), po to sutartis pasibaigia, o, pasikeitusnekilnojamojo turto savininkui, turto draudimo sutartis pasibaigia[83].Italijoje apdrausto turto pasikeitimas yra pagrindas draudimo sutarčiaipasibaigti, jei šalys nesutaria kitaip. Anglijoje pasikeitus apdraustoturto savininkui turto draudimo sutartis pasibaigia[84]. Turto draudimo sutartis nėra kažkoks apdrausto turto priklausinys,didinantis turto vertę. Be to, draudimo rizikos laipsnis dažnai priklausonuo turto savininko asmenybės. Apdrausto turto savininko pasikeitimasgalėtų būti pagrindas pasibaigti turto draudimo sutarčiai arba turėtų būtiįstatyme užtikrinta galimybė draudikui ir naujajam savininkui tartisnepraėjus ilgam laiko tarpui nuo turto perleidimo dėl turto draudimosutarties sąlygų pakeitimo. Lietuvoje galiojanti Draudimo įstatymo 13straipsnio nuostata dėl pareigos pranešti apie turto savininko pasikeitimądraudikui per 1 mėnesį diskutuotina, nes draudikas, pasikeitus turtosavininkui, gana ilgą laiką lieka nežinioje apie galimą draudimo rizikospadidėjimą (sakykim, asmuo apdraudęs transporto priemonę nuo vagystės,laiko ją saugomoje automobilių aikštelėje, transporto priemonė parduodama,o naujas savininkas transporto priemonę laiko jau aikštelėje šaliagyvenamojo namo, todėl vagystės rizika padidėja). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato,jog, sumažėjus draudimo rizikai, teisę reikalauti sumažinti draudimo įmokąturi draudėjas.… Pastebėtina, jog būtų tikslinga, siekiant apsaugoti draudiko(draudimo rizikos padidėjimo atveju) ir draudėjo (draudimo rizikossumažėjimo atveju) interesus, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymenumatyti trumpesnius terminus turto draudimo sutarties nutraukimuidraudėjui ir draudikui nesusitarus dėl įmokos ir draudimo sumos pakeitimopadidėjus ar sumažėjus draudimo rizikai. Draudimo įstatymo 22 straipsnio 1ir 4 dalyse įtvirtinta, jog nutraukiant draudimo sutartį privaloma laikytis1 mėnesio raštiško įspėjimo termino. Ši nuostata taikytina ir nutraukiantsutartį draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo atvejais. Akivaizdu, jogpadidėjus draudimo rizikos laipsniui, draudiko interesai pažeidžiami irkartais jis netgi gali atsidurti gan nepalankioje situacijoje (pvz.automobiliui, apdraustam nuo avarijos rizikos, techninių patobulinimų dėkapadidinamas variklio galingumas). Nesusitarus dėl draudimo įmokospadidinimo, draudikas, raštu įspėjęs apie sutarties nutraukimą, turėslaukti visą mėnesį kol sutartis bus nutraukta. Todėl tikslinga pakoreguotiLietuvos Respublikos draudimo įstatymą, nustatant trumpesnius įspėjimoterminus turto draudimo sutarties nutraukimui nesusitarus dėl draudimoįmokos dydžio pakeitimo pasikeitus draudimo rizikos laipsniui. Sekanti svarbi draudimo sutarties sąlyga yra draudiminis įvykis.Draudiminis įvykis yra įvykis, nuo kurio pasekmių buvo draustasi. Iš pirmožvilgsnio atrodo, jog draudimo rizikos ir draudiminio įvykio sampratos ganpanašios, tačiau tai skirtingi dalykai. Draudimo rizika yra tik tikimybė,pavojus, jog draudimo įvykis atsitiks, o draudiminis įvykis yra tostikimybės, pavojaus realizavimasis. Tame ir glūdi esminis draudimo rizikosir draudiminio įvykio skirtumas. Su draudiminiu įvykiu siejamas svarbiausios draudimo teisinio santykiofunkcijos – draudimo išmokos mokėjimo draudėjui – realizavimas[85] .Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 punktas nustato, jogdraudiminis įvykis yra draudimo sutartyje ar šiame įstatyme nustatytasatsitikimas, kuriam įvykus, draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas artretysis asmuo įgyja teisę į draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktasnustato, jog draudiminiai įvykiai turi būti nurodyti draudimo rūšiestaisyklėse. Taigi draudiminių įvykių sąrašas paruošiamas draudiko. Draudimo įstatymo 11 straipsnis numato draudimo įmonės pareigą įvykusdraudiminiam įvykiui draudimo sutartyje ar Draudimo įstatyme nustatytaisterminais mokėti draudimo išmoką. Draudikui svarbu yra tiksliai nustatytipatį draudiminio įvykio faktą ir draudiminio įvykio pasekmes. Draudimoįstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog apie draudiminį įvykį praneštidraudikui ir pateikti visą ir teisingą informaciją bei dokumentus yradraudėjo pareiga. Kadangi draudiminio įvykio pasekmių nustatymas svarbusdraudikui, pagal Draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, jis turi teisęduoti draudėjui privalomus nurodymus kaip elgtis įvykus draudiminiamįvykiui. Draudėjas turi veikti siekdamas sumažinti draudiminio įvykiosukeltą žalą ar jos išvengti. Jei draudėjas nevykdo draudiko nurodymų,nededa pastangų išvengti žalos ar ją sumažinti, draudikas turi teisęneatlyginti žalos dalies, kuri atsirado dėl šių draudėjo pareigų nevykdymo.Draudikas draudimo sumos ribose privalo atlyginti nuostolius, kuriuosdraudėjas patyrė siekdamas sumažinti žalą ar jos išvengti. Draudimo įmonė,ketindama nustatyti draudiminio įvykio faktą ir jo pasekmes, ne tikvadovaujasi draudėjo pateiktais dokumentais ir informacija, bet ir turiteisę savarankiškai aiškintis draudiminio įvykio aplinkybes: kreiptis įekspertus, valstybės valdymo institucijas, teisėsaugos organus, kitasįmones, įstaigas … ir organizacijas (Draudimo įstatymo 18 straipsnio 6dalis). Informavimo apie draudiminį įvykį terminai ir tvarka nustatomidraudimo sutartyje. UAB “KDK draudimas” Transporto priemonių, agregatų irmechanizmų draudimo taisyklėse 10.2 punktas nustato, jog tuomet, kaidraudiminis įvykis atsitiko Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne vėliaukaip per 2 darbo dienas (visais kitais atvejais per 7 paras) draudėjasprivalo pateikti (arba užtikrinti, kad kiti asmenys tai padarytų) išsamųraštišką paaiškinimą apie draudiminio įvykio vietą, laiką, priežastis irkitas, draudėjo manymu tikslingas nurodyti aplinkybes[86]. Draudėjas ir draudikas, sudarydami draudimo sutartį, taip turisusitarti ir dėl esminės turto draudimo sutarties sąlygos – draudimosumos. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktasnustato, jog draudimo suma yra draudimo sutartyje ar draudimo įstatymenustatyta suma, kuria draudžiami turtiniai interesai. Kaip anksčiau minėta, draudimo suma turto draudimo sutartyje negaliviršyti realios turto vertės. Dar tarpukario Lietuvos Respublikos Draudimotaryba 1934 m. gegužės 26 d. posėdyje nutarė “paraginti apdraudimoįstaigas, kad drausdamos žemės ūkio turtą žiūrėtų, kad draudimo sumosneviršytų turto realios vertės”[87]. Realia turto verte paprastai laikoma turto rinkos kaina[88]. TačiauLietuvos draudimo įmonių draudimo rūšies taisyklių analizė leidžia padarytiišvadą, jog draudimo suma siejama arba su turto atstatomaja verte (pinigųsuma, kurios reikėtų tokių pat fizinių, eksploatacinių savybių tokios patrūšies objektui sukurti, pagaminti, įsigyti arba pastatyti, įrengti),likutine verte (pinigų suma, kuri gaunama iš pradinės turto vertės atėmusšio turto nusidėvėjimą) arba rinkos verte (turto rinkos kaina). AB“Lietuvos draudimas” Namų turto draudimo taisyklių 12 punktas nustato, jogturtas laikomas apdraustu likutine verte[89]. AB “Snoro garantas” turtodraudimo taisyklių Nr. 004 5.1. nustato, jog turtas gali būti apdraustasatstatomąja, likutine ar rinkos verte[90]. Draudimo suma apskaičiuojama sudarant turto draudimo sutartį,pasinaudojant draudėjo suteikta informacija apie draudžiamą turtą ir, kaiptaisyklė, draudžiamo turto įvertinimu. AB “Lietuvos draudimas” Transportopriemonių draudimo taisyklių 11 punkte nustatyta, jog draudiko ar jopaskirto eksperto išvada dėl rinkos kainos yra draudėjui privaloma, jeineįrodoma, kad ji neatitinka realios padėties[91]. Draudimo įstatymo 16straipsnio 3 dalis nustato, jog draudimo sutartis laikoma negaliojančia,jeigu draudėjas, ją sudarydamas, apgaulės būdu suklaidino draudimo įmonęnurodydamas didesnę už tikrąją draudžiamojo objekto vertę ir tuonepagrįstai padidindamas draudimo sumą. Jei didesnės draudimo sumosnustatymą sąlygojo netyčinė draudėjo klaida, draudikas, remdamasis Draudimoįstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, turi teisę reikalauti sumažinti draudimosumą. Tuo atveju atitinkamai turi būti sumažinama ir draudimo įmoka. Kaiyra infliacija ar planuojama, jog draudimo sutarties galiojimo metuapdrausto objekto vertė padidės, šalys, pagal Draudimo įstatymo 16straipsnio 1 dalį gali nustatyti didesnę, nei reali objekto vertė, draudimosumą. Draudimo įstatymas nedraudžia objektą apdrausti mažesne nei realivertė draudimo suma. Pvz., pastatą, kurio vertė 2 milijonai litų, apdraustinuo gaisro 1 milijono litų dydžio draudimo suma. Draudimo teorijoje galiojataisyklė, jog objektą apdraudus mažesne draudimo suma, draudimo išmoka busproporcinga patirtiems nuostoliams taip, kaip draudimo suma – realiaiobjekto vertei (proporcinė sistema)[92]. Tokiu būdu, jei draudiminio įvykiopasekoje minėto pastato vertė sumažėjo perpus, tai draudikas turėtųišmokėti 500.000 Lt draudimo išmoką. … Draudimo teorija išskiria ir taipvadinamosios “pirmosios rizikos” sistemą, kuomet objektą apdraudus mažesnenei reali vertė draudimo suma, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikasdraudimo sumos ribose išmoka draudimo išmoką lygią draudėjo patirtiemsnuostoliams[93]. Taigi, jei minėto pastato vertė dėl draudiminio įvykiosumažėja perpus, draudikas turėtų išmokėti 1 milijono litų dydžio išmoką.Jei vertė sumažėja dar labiau, sakykim ¾, draudikas turėtų išmokėti 1milijono litų dydžio išmoką, o likusios nuostolių dalies nepadengti. Draudimo įmonės draudimo rūšies taisyklėse dažniausiai įtvirtina tiekproporcinę, tiek pirmosios rizikos sistemą. Tokios nuostatos įtvirtintosUAB “Drauda” Turto draudimo nuo audros taisyklių 15 ir 16straipsniuose[94], AB “Lietuvos draudimas” Namų turto draudimo taisyklių 11punkte[95]. Papildomas turto draudimas yra tada, kuomet draudėjas, jau apdraudęsobjektą nuo tam tikrų rizikų mažesne už realią vertę draudimo suma,papildomai draudžiasi siekdamas, jog draudimo suma per visas turto draudimosutartis atitiktų realią objekto vertę. Lietuvos Respublikos draudimoįstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato draudėjo pareigąinformuoti draudiką apie sudarytas arba ketinamas sudaryti to patiesobjekto draudimo sutartis. Ypatingo dėmesio verta taip vadinamo keleriopo draudimo problema,būdinga išimtinai tik turto draudimo sutartims. Šveicarijos draudimosutarties įstatymas pateikia keleriopo draudimo sąvoką: keleriopu laikomasto paties draudimo intereso draudimas nuo tokios pat rizikos tam pačiamterminui skirtingose draudimo įmonėse, kai draudimo suma viršija draudimointeresą.[96] Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalisnustato, jog draudėjui keleriopo draudimo atveju draudimo įmonės draudimoišmoką moka proporcingai, bendro žalos dydžio ribose. Analogiška nuostatayra Šveicarijoje ir Prancūzijoje[97]. Vokietijoje, Anglijoje draudėjas turiteisę bet kurio draudiko pareikalauti išmokėti visą draudimo išmoką.Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę pagal proporcingumoprincipą iš kitų draudikų reikalauti atitinkamos išmokėtos draudimo išmokosdalies[98]. Dar viena draudimo sutarties esminė sąlyga yra draudimo įmoka.Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktas nustato, jogdraudimo įmoka (premija) yra draudimo sutartyje ar draudimo įstatymenustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudiminę apsaugą. Su draudimo įmokos įmokėjimu Draudimo įstatymas sieja draudimosutarties įsigaliojimą: 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog draudimosutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas įmoka visą ar pirmądraudimo įmoką, arba, jei draudimo sutartyje numatyta – praėjus tam tikramlaikui po visos ar pirmos draudimo įmokos sumokėjimo. Draudimo įmoka gali būti sumokama iš karto visa arba gali būtiišskaidyta dalimis. Draudimo įmokų terminai nustatomi draudimo sutartyje.Draudimo įstatymas draudimo įmokų nesumokėjimą (jei sutartyje nenumatytakitaip) sieja su draudimo sutarties pasibaigimu (22 straipsnio 7 dalies 1punktas). Vakarų Europos draudimo teisė žino draudiminės apsaugossustabdymo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos institutą[99]. Draudiminėapsauga atsinaujina draudėjui įmokėjus įmoką. Jei draudiminis įvykisįvyksta tuo metu, kai draudiminė apsauga sustabdyta, draudėjas neturiteisės gauti draudimo išmoką. Draudiminė apsauga sustabdoma konkrečiamterminui, jei per tą laiką draudimo įmonė negauna draudimo įmokos, draudimoįmonė turi teisę nutraukti draudimo sutartį. AB “Lietuvos draudimas”Transporto priemonių draudimo taisyklių 16 punktas nustato, jei draudimosutartis buvo sudaryta vienerių metų ar ilgesniam laikotarpiui ir sutartadraudimo įmoką mokėti per ke…lis kartus, tai, nesumokėjus eilinės įmokosdalies, draudimo sutarties galiojimas sustabdomas pirmą dieną po eiliniomokėjimo termino pasibaigimo ir atnaujinamas po įsiskolintos įmokos daliessumokėjimo[100]. Draudimo įmokos dydis turto draudimo sutartyse nustatomasatsižvelgiant į šiuos du faktorius: draudimo sumą ir draudimo riziką. UAB“Drauda” Turto draudimo nuo vandentiekio ar šilumos tinklų avarijostaisyklių 7 straipsnio 2 punktas numato, jog draudimo įmoka yraapskaičiuojama nuo draudimo sumos[101]. Minėtų taisyklių 3 punktenustatyta, jog draudimo įmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo draudimorizikos. Draudimo sutarties šalys turi susitarti dėl esminės draudimosutarties sąlygos – sutarties termino. Reikalavimų turto draudimo sutartiesterminui Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas nenustato, todėl teoriškaiturto draudimo sutartis gali būti sudaroma bet kokiam terminui. Terminas dažniausiai nustatomas kalendorine data (pvz. nuo 1999 01 01iki 2000 01 01) arba apibrėžiamas kitokiu būdu (pvz. vienam reisui). UAB“Hermis draudimas” Vežamų krovinių (prekių) draudimo taisyklių 9.1. punktasnustato, jog draudimo sutartys gali būti sudaromos vienkartiniam pervežimuiarba daugkartiniams pervežimams – metams, trumpesniam nei metailaikotarpiui (1-11 mėn.)[102]. 2. Įprastinės ir atsitiktinės turto draudimo sutarties sąlygosĮprastinėmis sutarties sąlygomis Lietuvos civilinės teisės teorijalaiko įstatymu nustatytas sąlygas, dėl kurių šalims susitarti nereikia irjos tampa privalomomis sutarties šalims dėl sutarties sudarymo fakto[103]. Analizuojant Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 9 straipsnio 2dalį, reglamentuojančią draudimo r?šies taisyklių turinį, galima pastebėti,jog į draudimo rūšies taisykles įtraukiamos sekančios įprastinės sąlygos,kurias nustato Draudimo įstatymas bei kiti įstatymai:1) draudėjo ir draudimo įmonės teisės ir pareigos draudimo sutartiesgaliojimo metu, kurias reglamentuoja Draudimo įstatymo 11 straipsnis;2) draudimo sutarties nutraukimo sąlygos, kurias reglamentuoja Draudimoįstatymo 22 straipsnis;3) keleriopo draudimo sąlygos (Draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis);4) ginčų tarp draudėjo ir draudimo įmonės sprendimo tvarka. Jei šalysnenustato kitos ginčo sprendimų tvarkos, ginčai, kylantys iš draudimosutarties, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.5) kitos draudimo sąlygos, kurias numato Valstybinė draudimo priežiūrostarnybos valdyba. Pastebėtina, jog Valstybinė draudimo priežiūros tarnybosvaldyba šia teise, suteikiama Draudimo įstatymo, dar nėra pasinaudojusi. Kitos sutarties sąlygos, kurios įtraukiamos į draudimo rūšiestaisykles, yra atsitiktinės draudimo sutarties sąlygos. Teisės teorijaatsitiktinėmis sąlygomis laiko šalių sutarimu nustatomas sąlygas, kuriųįstatymas nereguliuoja arba nustato dispozicine forma[104]. Kadangidraudimo rūšies taisyklės yra ruošiamos draudiko, galima teigti, jog turtodraudimo sutarties atsitiktinės sąlygos atsiranda vienos sutarties šaliesvalia. Nagrinėjant Draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, galima padarytiišvadą, kad į draudimo rūšies taisykles įtraukiamos sekančios atsitiktinėsturto draudimo sutarties sąlygos:1) nedraudiminiai įvykiai, kurių atveju draudimo įmonė neprivalo mokėtidraudimo išmokų;2) draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimopagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo;3) draudimo padidintomis sumomis sąlygos;4) žalos nustatymo tvarka;5) draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai;6) draudimo sutarties pakeitimo sąlygos;7) piniginė kompensacija už draudimo sutarties nutraukimą. Analizuojant Draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį galima pastebėti,jog šalia įprastinių ir atsitiktinių sąlygų į draudimo rūšies taisyklesįtraukiamos ir esminės sutarties sąlygos: draudiminiai įvykiai ir draudimosutarties terminas. Draudimo rūšies taisyklės dažniausiai numato minimaliusir maksimalius turto draudimo sutarties terminus. Konkretus sutartiesterminas nustatomas sutarties sudarymo metu. Keletas įprastinių ir atsitiktinių turto draudimo sutarties sąlygųbuvo paliestos nagrinėjant esmines turto draudimo sutarties sąlygas.Nemažai įprastinių turto draudimo sutarties sąlygų bemaž nė kiek nesiskirianuo kitų rūšių sutarčių rūšių įprastinių sąlygų (netesybos už sutartiniųįsipareigojimų pažeidimus, ginčų, kylančių iš sutarties, sprendimas), kaikurios atsitiktinės sąlygos daugiau siejasi su ekonomikos mokslo sritimi,nagrinėjančia draudimą (draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių apskaičiavimotvarka, žalos nustatymo tvarka, draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka), beto, sąlygos, liečiančios turto draudimo sutarties sudarymą ir pasibaigimąbus nagrinėjamos kitame šio darbo skyriuje, todėl šioje dalyje pagrindinisdėmesys bus skiriamas toms turto draudimo sutarties sąlygoms, su kuriomissiejamos teorinės ir praktinės problemos. Iš atsitiktinių turto draudimo sutarties sąlygų pirmiausia reikėtųaptarti nedraudiminius įvykius. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 9straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina draudiko pareigą draudimo rūšiestaisyklėse nurodyti nedraudiminius įvykius, kurių a…tveju draudimo įmonėneprivalo mokėti draudimo išmokų. UAB “KDK draudimas” Žemės ir miškų ūkiotechnikos draudimo taisyklių 8.1. punktas nustato, kad bet koks įvykis,kuris pagal sudarytą draudimo sutartį nėra laikomas draudiminiu įvykiu, yralaikomas nedraudiminiu įvykiu[105]. Šis apibrėžimas bemaž tiksliausiaiapibūdina nedraudiminio įvykio esmę. Tačiau be tokio apibrėžimo draudimoįmonės draudimo rūšies taisyklėse pateikia konkrečius nedraudiminių įvykiųsąrašus, kurie netgi panašių draudimo rūšių taisyklėse gali skirtis. Įvykiui esant nedraudiminiui, draudikas atsisako mokėti draudimoišmoką. UAB “Lavisos garantas” namų turto draudimo taisyklių 5.2 punkte yranuostata, jeigu draudikas, atmesdamas draudėjo pretenziją dėl draudimoišmokos mokėjimo, remiasi tuo, jog įvykis yra nedraudiminis, draudėjasprivalo įrodyti, jog nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti draudikas, nebuvosusiję su nedraudiminiais įvykiais[106]. Sekanti svarbi turto draudimo sutarties atsitiktinė sąlyga yradraudimo išmoka. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktas nustato, kaddraudimo išmoka suprantama kaip išmokos, numatytos atitinkamose draudimorūšies taisyklėse, kurias draudimo įmonė, remdamasi šį įvykįpatvirtinančiais oficialiais dokumentais, privalo mokėti atsitikusdraudiminiam įvykiui. Kaip rašo Hagenas, palyginus su pagrindine draudėjopareiga – pareiga sumokėti draudimo įmoką, draudiko pareiga mokėti draudimoišmoką vaidina daug svarbesnį vaidmenį: iš esmės tai yra vienintelisdraudimo teisinio santykio tikslas, kada tuo tarpu įmokos sumokėjimas yratik priemonė[107]. Kaip taisyklė, draudimo išmoka mokama pinigais. Tačiau UAB “KDKdraudimas” Žemės ūkio pasėlių draudimo taisyklių 13.6 punktas nustato, kad,draudėjui sutinkant, draudikas turi teisę draudimo išmoką dėl draudiminioįvykio pakeisti apdrausto pasėlio kultūrai lygiaverte produkcija[108]. Draudimo išmokos mokėjimo pagrindas yra draudiminio įvykio buvimas.UAB “Baltik garant” Vežamų krovinių draudimo taisyklių 10.4. yra nuostata,jog reikalaudamas išmokėti draudimo išmoką draudėjas privalo dokumentaliaiįrodyti savo interesą apdrausto turto atžvilgiu, draudiminio įvykio buvimąir savo pretenzijos dėl nuostolio atlyginimo dydį[109]. Draudėjo pareigąpateikti draudimo įmonei visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentusnustato ir Draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas. Turto draudime draudimo išmokos dydis neturi viršyti draudimo sumos.UAB “Baltic Polis” turto draudimo nuo gaisro (ugnies) ir gamtinių jėgųtaisyklių 50 punktas nustato, kad draudimo išmoka už sugadintą, sunaikintąar draudiminio įvykio metu dingusį turtą (jų elementus) mokamaapskaičiuotos žalos dydžio, bet ne didesnė už sutartimi nustatytą draudimosumą[110]. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo to, ar apdraustas turtassunaikintas ar sugadintas. Visiško turto sunaikinimo atveju išmokama visadraudimo suma. Draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, kaddraudimo įmonė, išmokėjusi draudimo išmoką, prilygstančią apdrausto turtovertei, įgyja šio turto savininko teises. UAB “Baltic polis” Turto draudimonuo vagystės įsilaužiant, atvirosios vagystės (plėšimo) bei vandalizmo poįsilaužimo ar mėginimo padaryti tokią veiklą taisyklių Nr. 003 58 punkteyra nuostata, jei draudėjas atgavo dingusį daiktą po to, kai už šį daiktągavo draudimo išmoką visa draudimo verte, tai draudėjas privalo grąžintidraudimo išmoką arbą pristatyti draudikui tą daiktą. Teisę pasirinktidraudėjas turi per dvi savaites po to, kai gavo raštišką draudikoreikalavimą, praėjus šiam terminui, pasirinkimo teisė pereina draudikui.Turto sugadinimo atveju draudėjas įgyja teisę į draudimo išmoką, lygiąatinkamai draudimo sumos daliai. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas. AB “Legela”… Geležinkeliotransporto priemonių draudimo taisyklių 11.4. punktas numato, jog draudimoišmokos sumą nustato draudikas, vadovaujantis sugadinto turto apžiūrėjimoduomenimis ir realia verte bei kitais nuostolio dydį patvirtinančiaisdokumentais[111]. UAB “Baltik garant” Turto draudimo taisyklių 5.1. punkteyra nuostata, kad “draudimas negali būti pasipelnymo šaltiniu”. Draudimoatlyginimo sumos pagrindas yra apdrausto turto reali vertė draudiminioįvykio dieną, apskaičiuota iš apdrausto naujo objekto vertės atėmusnusidėvėjimą[112]. Draudimo iðmokos dydis gali bûti ribojamas franðize. Franðizë yradraudiminio ávykio sukeltø nuostolių dalis, paprastai i?reiðkiama konkreèiasuma (pvz. 300 Lt), kurios draudikas neatlygina. Franðizë skirstoma ábesàlyginæ ir sàlyginæ. Tiek sàlyginës, tiek besàlyginës franðizës atveju,kai nuostolių dydis nevir?ija franðizës dydþio, draudimo iðmoka nemokama.Sàlyginës franðizës atveju, nuostoliø dydþiui virðijus franðizës dydá,draudikas moka iðmokà neiðkaièiuodamas franðizës sumos, o besàlyginës –franðizës suma iðskaièiuojama. Franðizës dydis ir rûðis áraðomi á draudimopolisà. UAB “Ûkio draudimas” Gyventojø turto savanoriškojo draudimotaisyklių 6.4. punktas nustato, jog draudėjas gali pasirinkti franšizę,kurios ribose, atsitikus draudiminiam įvykiui, pats įsipareigoja padengtinuostolius[113]. UAB “KDK draudimas” Nekilnojamojo turto draudimo taisyklių6.7. punktas nustato, kad sudarant draudimo sutartį draudėjas suderina sudraudiku franšizės dydį ir rūšį[114]. Draudimo įmonė turi teisę sumažinti ar atsisakyti išmokėti draudimoišmoką šiais Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyjenurodytais atvejais:1) jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo kaltės,išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės,sveikatos, garbės ir orumo gynimu;2) jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, pateikė draudimo įmoneižinomai neteisingus, draudimo įmokoms ar draudimo sumoms apskaičiuotireikalingus, esminius duomenis apie draudimo objektą arba juos nuslėpė;3) jeigu draudėjas gavo visą ar dalinį žalos atlyginimą iš trečiojo asmens,kalto dėl padarytos žalos apdraustajam turtui;4) jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl karo veiksmų, karo arbaypatingosios padėties įvedimo, masinių neramumų, branduolinės energijospoveikio ir jeigu draudimo rūšies taisyklės nenumato kitaip;5) kitais draudimo sutartyje ar Draudimo įstatymo nustatytais atvejais. Abejotina nuostata, jog draudėjo ar apdraustojo kaltė dėl draudimioįvykio gali būti pagrindas draudikui sumažinti ar atsisakyti išmokėtidraudimo išmoką. Draudėjo tyčia kaip pagrindas atsisakyti išmokėtidraudimo išmoką suprantamas, kadangi tyčiniai draudėjo veiksmainesuderinami su draudimo teorijoje priimtomis draudimo intereso ir draudimorizikos teisėtumo, draudiminio įvykio atsitiktinumo kategorijomis. Todėlteisingesnė būtų nuostata, jog draudimo įmonė privalo atsisakyti išmokėtidraudimo išmoką, jei draudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo tyčios. Tačiauar gali draudikas sumažinti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeidraudiminis įvykis įvyksta dėl draudėjo neatsargumo? Civilinės atsakomybėsdraudime tai neįmanoma, nes draudėjas kaip tik ir draudžia savo civilinęatsakomybę dėl to, jog draudikas atlygintų draudėjo kaltais veiksmais(neatsargumu) padarytą žalą tretiesiems asmenims. Asmens ir turto draudimetai įmanoma, bet draudikas, taip susiaurindamas atsakomybę pagal draudimosutartį, padarytų savo draudimo paslaugas nepopuliariomis, nes daugumadraudėjų renkasi draudimą kad apsaugotų save ne tik nuo kitų asmenų, bet irsavo paties neatsargių veiksmų pasekmių. Draudimo įmonių draudimo rūšies taisyklėse dažna yra nuostata, jogvisų draudimo sutarties pareigų tin…kamas vykdymas yra sąlyga draudikuimokėti draudimo išmoką. Pvz., į draudimo įmonę “N” 1998 04 21 kreipėsi G.Kulbio individuali įmonė, prašydama išmokėti draudimo išmoką, kadangidraudimo įmonėje draustas automobilis 1998 04 18 buvo pavogtas. Draudimoįmonė atsisakė mokėti draudimo išmoką. Vienas iš atsisakymo motyvų buvotas, jog draudėjas praleido pranešimo apie draudiminį įvykį terminą. Pagaldraudiko taisykles draudėjas apie draudiminį įvykį privalo pranešti per 1parą[115]. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis suteikiagalimybę įtraukti į turto draudimo sutartį ir papildomas turto draudimosutarties sąlygas: draudimo įmonės ir draudėjo sutarimu draudimo rūšiestaisyklių gali būti sudaromos atskiros (individualios) draudimo sutartys,numatančios papildomas sąlygas, kurios nustatomos sudarant draudimosutartį. Jei bet kuri iš šalių pareikštų, jog be jos pageidaujamų papildomųsąlygų neketina sudaryti turto draudimo sutarties, šios papildomos sąlygosbūtų laikomos esminėmis turto draudimo sutarties sąlygomis, nes LietuvosRespublikos civilinio kodekso 168 straipsnis nustato, jog esminėmissutarties sąlygomis laikytinos sąlygos, dėl kurių, vienos šaliespareiškimu, turi būti susitarta. Jei nėra tokio šalies pareiškimo,papildomos draudimo sutarties sąlygos laikytinos atsitiktinėmis. Draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis lyg ir draudžia ?aliųsusitarimu keisti draudimo sutarties sąlygas, numatytas draudimo rūšiestaisyklėse, tačiau praktikoje, nesant įstatyme įtvirtinto papildomųdraudimo sutarties sąlygų apibrėžimo, įmanomi atvejai, kuomet, įvairiaiai?kinant papildomų draudimo sutarties sąlygų sąvoką, draudimo rū?iestaisyklėse nurodytos sąlygos gali būti pakeistos. Pastebėtina, jogValstybinė draudimo priežiūros tarnyba atlieka išankstinę draudimosutarties sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos įstatymams kontrolę, nesleidimas draudimo rūšiai išduodamas tik tuomet, kada draudimo rūšiestaisyklės neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Atsižvelgiant įšias nuostatas, draudimo sutarties sąlygų, nurodytų draudimo rūšiestaisyklėse, keitimas šalių susitarimu padarytų išankstinės draudimosutarties sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos įstatymams kontrolėsmechanizmą neefektyvų, todėl Draudimo įstatyme būtina tiksliai nustatyti,kokios sąlygos yra laikomos papildomomis draudimo sutarties sąlygomis. Taip pat abejonių kelia Draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis,nustatanti draudimo įmonės pareigą toms pačioms papildomoms sąlygomspasikartojus daugiau kaip tris kartus, pakeisti draudimo rūšies taisykles.Kai keturi draudėjai prašo draudimo sutartyse įrašyti vienodą papildomąsąlygą, netikslinga versti visus kitus draudėjus, draudimo įmonei pakeitusdraudimo rūšies taisykles, sudaryti draudimo sutartis su šia sąlyga. III. Turto draudimo sutarties sudarymas ir pasibaigimasKadangi turto draudimo sutartis yra draudimo sutarties atmaina, turtodraudimo sutarties sudarymui kaip ir draudimo sutarties sudarymui taikomostos pačios Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Draudimo sutartis sudaroma tarp draudiko ir draudėjo. Draudiku pagalDraudimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį gali būti tik Lietuvos Respublikosįstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės iruždarosios akcinės bendrovės. Draudimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalisriboja užsienio valstybių draudimo įmonių veiklos Lietuvos Respublikojegalimybę. Kitų šalių draudimo įmonėms, neregistruotoms LietuvosRespublikoje, tiesiogiai ar per draudimo tarpininkus draudžiama sudarinėtidraudimo sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ir juridiniaisasmenimis, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos draudimo įmonėsneturi analogiškų ar panašių draudimo rūšies taisyklių arba jų finansinispajėgumas neleidžia sudaryti pageidaujamų draudimo sutarčių. Draudėjas,pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktą, yra asmuo, sudaręs sudraudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrinduir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gautiatsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką. Taigi draudėjais gali būtitiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai, tiek įmonės, neturinčios juridinioasmens teisių, atitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2skirsnio normų keliamus teisinio subjektiškumo reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 168 straipsnis nustato, jogsutartis laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais – reikalaujamaforma susitarė dėl visų esminių jos punktų (sąlygų). Teisės teorijojeišskiriamos dvi sutarties sudarymo proceso stadijos: vienos šaliespasiūlymas antrąjai šaliai sudaryti sutartį (oferta) ir antrosios šaliespasiūlymo priėmimas (akceptas)[116]. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato,jog draudėjas, prieš sudarydamas draudimo sutartį pateikia draudimo įmoneiprašymą raštu arba kitu būdu pareiškia savo ketinimą sudaryti draudimosutartį. Draudėjas turi pateikti prašymą raštu, jeigu tai numato draudimorūšies taisyklės[117]. Draudėjo raštiško prašymo formą nustato draudimoįmonė. Draudimo teisės teorijoje dominuoja požiūris, laikantis draudėjoprašymą sudaryti sutartį oferta[118]. Tačiau, kad pasiūlymas sudarytisutartį būtų laikomas oferta būtina, jog jis būtų nukreiptas apibrėžtamasmeniui ir jame būtų nurodytos esminės sutarties sąlygos[119]. Šiminovateigia, jog draudėjo pasiūlyme draudikui sudaryti draudimo sutartįnurodytos esminės sutarties sąlygos arba jų nustatymo tvarka yra pakankamipožymiai, leidžiantys tokį pasiūlymą laikyti oferta[120]. Draudėjas, priešpateikdamas draudikui pasiūlymą sudaryti draudimo sutartį, susipažįsta sudraudimo rūšies taisyklėmis ir žodžiu arba raštu pareiškia savo pasiūlymąsudaryti sutartį. Tik susipažinusio su draudimo rūšies taisykliųnuostatomis, liečiančiomis draudimo rizikos laipsnio, draudimo sumos irdraudimo įmokos nustatymo tvarką, įtvirtinančiomis draudiminių įvykiųsąrašą, draudėjo pasiūlymas draudikui sudaryti draudimo sutartį draudimorūšies taisyklių sąlygomis galės būti pripažįstamas pasiūlymu, kuriamenurodytos esminės draudimo sutarties sąlygos, t.y. oferta. Pavyzdžiui,Belgijos įstatymai oferta pripažįsta ne bet kokį draudėjo pasiūlymąsudaryti sutartį, o tik pasiūlymą, kuriame nurodytos esminės draudimosutarties sąlygos[121]. Reikia atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodeksoprojekto 580 straipsnio 1 dalis akcentuoja dar vieną ofertos požymį:pasiūlymas sudaryti sutartį turi išreikšti oferento ketininimą būtisutarties saistomu ir įsiparei…gojančiu akcepto atveju[122]. Todėl, priėmusnaująjį Civilinį kodeksą, reikalavimai ofertai turto draudimo sutarčiaisudaryti sugriežtės. Pastebėtina, jog praktikoje Lietuvos Respublikos draudimo įmonėsskiria nevienodą dėmesį draudėjo raštiško prašymo sudaryti draudimo sutartįformai. UAB “Drauda” Turto draudimo nuo ugnies taisyklių[123] draudėjoprašymo sudaryti sutartį formoje šalia kitų duomenų draudėjas turi nurodytidraudimo sumą, draudimo įmoką, pageidaujamą draudimo sutarties terminą,duomenis apie draudžiamą objektą, reikalingus draudimo rizikos laipsnioįvertinimui, kitoje prašymo pusėje pateikiamas išrašas iš draudimo rūšiestaisyklių, kur išvardinti draudiminiai įvykiai. Tačiau, pavyzdžiui, AB“Lietuvos draudimas” Ūkininko turto draudimo taisyklių[124] draudėjoraštiško prašymo sudaryti sutartį formoje draudėjas privalo tik išvardintiturtą, kurį ketina apdrausti, ir nurodyti draudimo sumą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas skiria sutarties sudarymotvarką pagal pasiūlyme nurodytą ar nenurodytą terminą atsakyti. Jeidraudėjo pasiūlyme nenurodytas terminas atsakyti, pasiūlymui esantžodiniui, vadovaujantis Civilinio kodekso 171 straipsnio 1 dalimi draudimosutartis laikoma sudaryta, jei draudikas tuojau pareiškia draudėjui apiesutikimą su pastarojo pasiūlymu, o esant raštiškam draudėjo pasiūlymui,pagal Civilinio kodekso 171 straipsnio 2 dalį sutartis laikoma sudaryta,jei draudiko atsakymas apie pasiūlymo priėmimą gaunamas per normaliai tamreikalingą laiką. Jei draudėjo pasiūlyme sudaryti sutartį nurodytasterminas atsakyti, draudimo sutartis pagal Civilinio kodekso 170 straipsnįlaikoma sudaryta, kai draudėjas gauna draudiko atsakymą per pasiūlymenurodytą laiką. Kadangi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalisnustato, jog draudimo sutartis sudaroma rašytine forma, todėl, pagalCivilinio kodekso 169 straipsnio 1 dalį, draudimo sutartis bus sudaryta nuoto momento, kai ji bus išreikšta rašytine forma. Pripažinti draudimosutartį išreikšta rašytine forma nepakanka tik draudėjo raštiško prašymosudaryti draudimo sutartį, bet būtinas ir draudiko raštiškas sutikimassudaryti draudimo sutartį (akceptas), išreiškiamas išduodant draudėjuidraudimo liudijimą (polisą)[125]. Lietuvos civilinės teisės teorijapasiūlymą sudaryti sutartį pripažįsta akceptu tik tada, jeigu sutinkama suvisomis pasiūlyme nurodytomis sąlygomis[126]. Belgijoje, Vokietijoje,Prancūzijoje, Anglijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse yra nuostata,jei draudėjo prašyme buvo išreikštos visos esminės draudimo sutartiessąlygos, o draudiko pateikiamas polisas jų neatitinka, tai traktuotina kaipnauja draudiko oferta, kurią draudėjas gali atmesti[127]. Taigi, rašytinėturto draudimo sutarties forma pasireiškia dviem dokumentais: draudėjoraštišku prašymu sudaryti draudimo sutartį ir draudimo liudijimu (polisu),kurį išduoda draudikas. Turto draudimo sutartis laikytina sudaryta, kaidraudėjas gauna draudiko akceptą – draudimo liudijimą (polisą). Atskira rašytinė draudimo sutartis, kurioje būtų įtrauktos visosdraudimo rūšies taisyklėse ir draudimo polise nurodytos draudimo sutartiessąlygos, kaip taisyklė, nėra sudaroma, tačiau Draudimo įstatymas tonedraudžia. Atskira rašytinė draudimo sutartis dažniausiai atsirandarealizuojant Draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriosnumato, jog draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu draudimo rūšiestaisyklių pagrindu gali būti sudarytos atskiros (individualios) draudimosutartys, numatančios papildomas sąlygas, kurios nustatomos sudarantdraudimo sutartį. Individualios turto draudimo sutarties sudarymo momentassietinas ne su momentu, kada draudėjas gauna draudimo liudijimą (polisą),o, vadovaujantis Lietu…vos Respublikos civilinio kodekso 169 straipsnio 2dalimi, surašius vieną šalių pasirašytą dokumentą – individualią draudimosutartį, į kurią inkorporuotos visos draudimo sutarties sąlygos. Lietuvos civilinės teisės teorija pripažįsta kaip vieną esminiųofertos požymių jos adresavimą apibrėžtam asmenų ratui, su tam tikromisišimtis, kada pasiūlymas sudaryti sutartį gali būti adresuotas irneapibrėžtai asmenų grupei: automatas gazuotam vandeniui, prekių išdėstymasvitrinoje, automobilis taksi stovėjimo vietoje[128]. Lietuvos Respublikoscivilinio kodekso projekto 580 straipsnio 2 dalis numato, jog oferta galibūti adresuota konkrečiam asmeniui arba neapibrėžtam asmenų ratui[129].Kyla klausimas, ar, ateityje priėmus naująjį Civilinį kodeksą, bus galimadraudimo įmonės vieša oferta turto draudimo sutarčiai sudaryti? Šalyse,kurių įstatymai pripažįsta viešosios ofertos galimybę, viešajai ofertaitaip pat turi būti būdingas esminių sutarties sąlygų išreiškimo ofertojepožymis. V. Mikelėnas pastebi, jog Prancūzijoje siūlymas sudaryti sutartįoferta laikomas tik kai jame nurodomos visos esminės sutarties sąlygos,oferento valios išraiška turi būti tokia detali ir aiški, jog sutarčiaisudaryti kitai šaliai pakaktų pasakyti “aš sutinku”[130]. Siūlymas sudarytisutartį, kuriame kai kurios sąlygos yra rezervuotos, numačius jas aptartiateityje, oferta nepripažįstamas. Analogiška nuostata dėl esminių sutartiessąlygų išreiškimo ofertoje yra ir Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje[131].Taigi, atsižvelgiant į turto draudimo sutarties esmę, akivaizdu, jog nėraįmanomas draudimo įmonės pasiūlymas neapibrėžtam asmenų ratui sudarytiturto draudimo sutartį, kuriame būtų išreikštos visos esminės turtodraudimo sutarties sąlygos, nes jos turto draudimo sutartyje priklauso nuokonkretaus draudėjo asmenybės, jo draudžiamo turto ypatybių. Taigi turtodraudimo sutartyje vieša oferta negalėtų būti įmanoma ir, kaip anksčiauminėta, turto draudimo sutartis negalėtų būti priskiriama prie viešųsutarčių. Kadangi didelę reikšmę draudimo teisiniuose santykiuose vaidinadraudimo liudijimas (polisas), būtina nuodugniau jį paanalizuoti. LietuvosRespublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktas nustato, kad draudimoliudijimas (polisas) yra oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamassutarties sudarymas. Draudimo liudijime pagal Lietuvos Respublikos draudimoįstatymo 10 straipsnio 1 dalį turi būti nurodyta:1) draudimo liudijimo (poliso) numeris;2) draudimo įmonės pavadinimas ir buveinės adresas;3) draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;4) draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris;5) draudimo objektas;6) draudimo suma;7) draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai;8) draudimo sutarties galiojimo terminas;9) draudėjo parašas su įrašu, kad draudėjas su draudimo rūšies taisyklėmissusipažinęs;10) draudimo įmonės įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas irdraudimo įmonės antspaudas ar jų faksimilės;11) draudėjo parašas, antspaudas (kai draudėjas yra įmonė, įstaiga arorganizacija);12) draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data. Be nuomonės, jog draudimo polisas yra dokumentas, įrodantis draudimosutarties sudarymo faktą, teorijoje bandome įžvelgti ir kitokių draudimopoliso paskirčių. Jaičkovas teisingai pastebėjo, jog draudėjo raštiškasprašymas sudaryti sutartį ir draudimo polisas kartu išreiškia įstatymoreikalaujamą rašytinę draudimo sutarties formą. Kai kurie autoriai (pvz.Luncas) laikė draudimo polisą pačia draudimo sutartimi[132]. Musinas,analizuodamas jūrinio draudimo sutartis, poliso išdavimo faktą siejo sudraudimo sutarties įsigaliojimu, nepriklausomai nuo to, ar draudimo įmokasumokėta ar ne. Martjanova draudimo polisui teikė legitimacinio dokumento,įrodančio draudėjo teisę …gauti draudimo išmoką, reikšmę[133]. Draudimo poliso pagrindinė reikšmė vis dėlto turi būti siejama sudraudimo sutarties sudarymo fakto įrodymu. Tokią draudimo poliso reikšmęįtvirtina Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Lietuvoje draudimosutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo poliso išdavimu, o tik sudraudimo įmokos sumokėjimu. Legitimacinė (kaip draudėjo teisės į draudimoišmoką įrodymas) draudimo poliso paskirtis pasireiškia tuo, jog draudėjaslegitimuojamas tik įrodžius draudimo sutarties tarp draudėjo ir draudikosudarymo faktą. Tradiciškai Europos valstybėse draudimo polisas išduodamasviena?ališkai draudiko, todėl laikyti jį pačia draudimo sutartiminegalima[134]. Be to, draudimo poliso turinyje nėra draudimo sutartiessąlygų, esančių draudimo rūšies taisyklėse. Europos valstybėse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Anglijoje irkt.) draudimo polisas taip pat laikomas dokumentu, įrodančiu draudimosutarties sudarymo faktą[135]. Vokietijoje reikalaujama, jog draudimopolise būtų nurodyta draudimo sutarties sudarymo data, draudėjas, draudimorizikos pobūdis, draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos sutartiesgaliojimo metu ir sankcijos už jų nevykdymą. Prancūzijoje polise turi būtinurodytos sutarties šalys, šalių adresai, draudimo rizikos pobūdis,draudimo įmokos dydis, draudimo suma, draudimo sutarties sudarymo irįsigaliojimo data, informacija apie draudėjo pretenzijos draudikui tvarką.Danijoje, Airijoje, Italijoje, Anglijoje jokie reikalavimai poliso turiniuinėra keliami[136]. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1punktas numato draudiko pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšiestaisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą (polisą). Tačiau draudimo polisenėra nurodomos draudėjo ir draudiko pareigos draudimo sutarties galiojimometu, pranešimo apie draudiminį įvykį terminai ir tvarka. Siekiant labiauapsaugoti draudėjo interesus nuo galimo draudimo įmonių piknaudžiavimo dėlto, jog draudėjas gerai nežino draudimo sutarties sąlygų, būtina Draudimoįstatyme įtvirtinti nuostatą, jog draudimo įmonė privalo draudėjui kartu supolisu išduoti ir draudimo rūšies taisyklių nuorašą. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 ir 23 straipsniai išskiriadraudimo sutarties nutraukimo, pasibaigimo ir negaliojimo pagrindus. Turto draudimo sutartis kaip draudimo sutarties atmaina gali būtinutraukta šalių iniciatyva, raštiškai įspėjus kitą šalį prieš 1 mėnesį ikinumatytos nutraukimo datos. Nutraukiant draudimo įmonės iniciatyvanegyvybės draudimo, kurio dalis yra turto draudimas, sutartį pagal LietuvosRespublikos draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą draudėjuigrąžinama draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką,išskaičiavus pagal tą draudimo sutartį išmokėtas sumas. Ši draudimoįstatymo formuluotė diskutuotina, nes, jei pagal draudimo sutartį draudėjuibuvo išmokėta draudimo išmoka, didesnė už sumokėtos draudimo įmokos sumą,draudikui savo iniciatyva nutraukiant draudimo sutartį, draudėjas negausnieko. Sakykime, draudėjas apdraudė automobilį nuo autoavarijos rizikos10000 litų draudimo sumai, sumokėjo 250 litų, po mėnesio įvyko autoįvykis,automobilis buvo sugadintas, draudimo įmonė išmokėjo 1000 litų ir nutraukėdraudimo sutartį. Draudėjas liko be jokios kompensacijos už sutartiesnutraukimą. Todėl, siekiant išvengti galimų draudimo įmonių piknaudžiavimųdraudėjo atžvilgiu, būtina taisyti Draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies1 punkto nuostatą. Analogiška problema yra ir nutraukiant negyvybės draudimo sutartįdraudėjo iniciatyva. Pagal Draudimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1punktą draudėjui grąžinama draudimo įmokos už likusį draudimo sutartiesgaliojimo laiką, išskai?iavus draudimo sutarties sudarymo … ir vykdymoišlaidas bei pagal tą draudimo sutartį mokėtas sumas. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nustato,kad draudimo sutarties šalys po to, kai joms tapo žinoma apie draudimosutarties pažeidimą, turi teisę per vieną mėnesį nutraukti draudimosutartį. Draudimo sutarties pažeidimas siejamas su sutarties šalies kalte.Pastebėtina, jog Draudimo įstatymas nereglamentuoja, kas ir kokia tvarkanustato šalies kaltę, o tai traktuotina kaip draudimo įstatymo trūkumas.Draudimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kai draudimosutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudimo įmonei (nustačius joskaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui ne gyvybės draudimoatveju grąžinamos draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimolaiką. Jei ne gyvybės draudimo sutartis nutraukiama draudimo įmonėsreikalavimu draudėjui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutartiessąlygas, draudėjui pagal Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 1 punktądraudimo įmokos negrąžinamos.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalis nustato,jog draudimo sutartis pasibaigia:

1) jei draudėjas draudimo sutartyje ar Draudimo įstatymo nustatytu laikunesumoka draudimo įmonei draudimo įmokų (jeigu draudimo sutartyjenenustatyta kitaip);2) jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumoka draudimoįmonei papildomų draudimo įmokų, į kurias draudimo įmonė įgijo teisępadidėjus draudimo mastui po draudimo sutarties sudarymo (jeigu draudimosutartyje nenustatyta kitaip);3) jei draudimo įmonė sumoka visas draudimo sutartyje numatytas draudimoišmokas;4) jei likviduojamas draudėjas – juridinis asmuo ar draudėjas – juridinioasmens statuso neturinti įmonė ir nėra jų teisių ir pareigų perėmėjų;5) jei miršta apdraustasis. Šis punktas turto draudimo sutarčiainetaikomas, kadangi turto draudime nėra apdraustojo, kuris gali būti tikasmens draudime;6) jei pasibaigia draudimo sutartyje nustatytas draudimo sutartiesgaliojimo terminas;7) jei yra kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti prievoliųpasibaigimo pagrindai. Diskutuotina Draudimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 1 punktonuostata, jog draudimo sutartis pasibaigia, jei draudėjas laiku nesumokadraudimo įmokų (jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip) ir 22 straipsnio7 dalies 2 punkto nuostata, jog draudimo sutartis pasibaigia (jei pačiojesutartyje nenustatyta kitaip) draudėjui nustatytu laiku nesumokėjuspapildomų draudimo įmokų draudimo rizikos padidėjimo atveju. Draudimoįmokos padidėjimas priklauso nuo šalių susitarimo (draudimo įstatymo 14straipsnio 4 dalis). Pareiga laiku mokėti draudimo įmokas yra sutartinėdraudėjo pareiga. Jei draudėjas šios pareigos nevykdo, jis pažeidžiadraudimo sutarties sąlygas. Draudėjo sutarties sąlygų pažeidimas yrapagrindas draudiko reikalavimu nutraukti sutartį dėl draudėjo kaltės pagalDraudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį. Šios įstatymo nuostatosprieštarauja viena kitai, jas būtina patikslinti. Nuo draudimo sutarties nutraukimo ir pasibaigimo reikia skirtiatvejus, kuomet draudimo sutartis negalioja. Lietuvos Respublikos draudimoįstatymo 23 straipsnis nustato, jog draudimo sutartis negalioja, jeigu:1) ji sudaryta po draudiminio įvykio;2) ji sudaryta su kitos šalies draudimo įmone ar Lietuvos Respublikojeregistruotu ūkio subjektu, neturinčiu licencijos verstis draudimo veiklaLietuvos Respublikoje, išskyrus Draudimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyjenurodytas išimtis, kuomet, Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms neturintanalogiškų ar panašių draudimo rūšies taisyklių arba jų finansiniampajėgumui neleidžiant sudaryti draudėjo pageidaujamų draudimo sutarčių,draudimo sutartis sudaroma su konkurso būdu par…inkta užsienio valstybėsdraudimo įmone;3) yra kiti sandorių negaliojimo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikosciviliniame kodekse. Šalia bendrų visoms draudimo sutartims negaliojimo pagrindų, Draudimoįstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato ir pagrindą, kuris gali būtitaikomas tik turto draudimo sutarčiai: draudimo sutartis laikomanegaliojančia, jeigu draudėjas, ją sudarydamas, apgaulės būdu suklaidinodraudimo įmonę nurodydamas didesnę už tikrąją draudžiamojo objekto vertę irtuo nepagrįstai padidindamas draudimo sumą. Sprendžiant iš formuluočių “draudimo sutartis negalioja” ir “draudimosutartis laikoma negaliojančia”, Draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2punktai bei 16 straipsnio 3 dalis numato atvejus, kuomet sutartis yraniekinė. Draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis numato nuginčijamosdraudimo sutarties atvejus: draudimo sutartis, neatitinkanti draudimoįstatymo reikalavimų, sudaryta apgaulės būdu, ir po draudiminio įvykio galibūti teismine tvarka pripažįstama negaliojančia. Abejotina nuostata, jogdraudimo sutartis, neatitinkanti įstatymo reikalavimų, yra nuginčijama.Draudimo sutarčiai, kaip ir kiekvienam sandoriui, yra taikomi bendriejisandorių negaliojimo pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47straipsnio 1 dalis nustato, jog sandoris, neatitinkantis įstatymoreikalavimų, negalioja. Taigi, Civilinis kodeksas sandorį, neatitinkantįįstatymo reikalavimų laiko niekiniu, o ne nuginčijamu. Todėl būtinapakoreguoti šią Draudimo įstatymo nuostatą, prieštaraujančią LietuvosRespublikos civiliniam kodeksui. Apibendrinant galima būtų teigti, jog turto draudimo sutartiessudarymo, nutraukimo, negaliojimo ir pasibaigimo pagrindų reglamentacijojenemažai trūkumų, kuriuos būtina taisyti. IšvadosTurto draudimas Lietuvos Respublikoje vykdomas savanoriškaja forma-draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu sutartimi. Turto draudimo sutartį reglamentuojančiame Lietuvos Respublikosdraudimo įstatyme nemažai diskutuotinų nuostatų, kurios aptariamos šiamedarbe. Išvadose paminėtinos labiausiai diskutuotinos Draudimo įstatymonuostatos. Draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis turėtų numatyti draudikopareigą ne tik supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, bet irjas išduoti, nes sutarties sąlygų žinojimas suteiktų draudėjui galimybętinkamai vykdyti sutartines pareigas ir reikalauti, jog draudikas taip patvykdytų pareigas, kylančias iš draudimo sutarties. Taip sumažėtų draudimoįmonių piknaudžiavimų draudėjo atžvilgiu. Abejonių kelia Draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata, jogdraudėjo ar apdraustojo kaltė dėl draudimio įvykio gali būti pagrindasdraudikui sumažinti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes nemažadalis draudimo sutarčių sudaroma siekiant apsisaugoti nuo savo patiesneatsargių veiksmų neigiamų turtinių pasekmių, todėl, atsižvelgiant įdraudimo esmę, Draudimo įstatyme būtina nustatyti, jog pagrindas sumažintiar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką gali būti draudėjo ar apdraustojotyčia. Ginčytina Draudimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata,jog draudimo sutartis pasibaigia, jei draudėjas laiku nesumoka draudimoįmokų (jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip) ir Draudimo įstatymo 22straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata, jog draudimo sutartis pasibaigia(jei pačioje sutartyje nenustatyta kitai) draudėjui nustatytu laikunesumokėjus papildomų draudimo įmokų draudimo rizikos padidėjimo atveju,nes šiomis nuostatomis draudėjo sutartinių pareigų nevykdymas yra pagrindasdraudimo sutarčiai pasibaigti, kai tuo tarpu Draudimo įstatymo 22straipsnio 6 dalis nustato, jog sutarties sąlygų pažeidimas dėl draudėjokaltės yra pagrindas draudiko reikalavimu nutraukti draudimo sutartį.Būtina pakoreguoti Draudimo įstatymą, numatant, jog draudimo įmokųnesumokėjimas kaip sutarties sąlygų pažeidimas būtų ne sutartiespasibaigimo pagrindas, o pagrindas draudiko reikalavimu nutraukti draudimosutartį. Taisant Draudimo įstatymo trūkumus, svarbu yra suvokti turto draudimosutarties esmę. Turto draudimo sutartis laikytina draudimo sutartiesatmaina, kuriai būdingi bendrieji draudimo sutarties požymiai: turtodraudimo sutartis yra atlygintina, realinė, dvišalė sutartis, iš kurioskylantys šalių santykiai grindžiami visiško apibusio pasitikėjimo (uberrimafides) principu. Turto draudimo sutartis nėra sąlyginis sandoris. Priėmusnaująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, turto draudimo sutartisnegalėtų būti laikoma vieša sutartimi bei prisijungimo sutartimi. Vienasbūdingiausių turto draudimo sutarties kaip draudimo sutarties atmainospožymių yra draudimo interesas – draudėjo turtinis interesas nepatirtinegatyvių turtinių draudiminio įvykio pasekmių. Specialūs turto draudimo sutarties požymiai yra draudimo sumospriklausomybė nuo draudžiamo turto vertės, bei draudiko, atlyginusiodraudėjui žalą, padarytą kito asmens, regreso teisė, neviršijant išmokėtosdraudimo išmokos, į asmenį, atsakingą už padarytą žalą. Kadangi turtodraudime egzistuoja tiesioginė draudimo sumos priklausomybė nuo draudžiamoturto vertės, nustatomos vadovaujantis objektyviais kriterijais, turtodraudimo sutartis yra kompensacinio pobūdžio: draudėjas negali gautididesnės už draudiminio įvykio pasekoje patirtą nuostolį draudimo išmokos.Su kompensaciniu turto draudimo sutarties požymiu siejamos ir specifinės,būdingos tik turto draudimo sutartims, keleriopo draudimo, papildomodraudimo, turto draudimo mažesne nei turto vertė dra…udimo suma teorinės irpraktinės problemos. Turto draudimo sutarties didžioji dauguma sąlygų yra nustatomosdraudimo įmonės draudimo rūšies taisyklėse, kurių paruošime draudėjasnedalyvauja, tačiau, sudarant turto draudimo sutartį, šalys privalosusitarti dėl esminių turto draudimo sutarties sąlygų: draudimo objekto,draudimo rizikos, draudiminių įvykių, draudimo sumos, sutarties termino.Turto draudimo sutartis sudaroma, draudėjui pateikiant prašymą (oferta)sudaryti sutartį, o draudikui išduodant draudimo liudijimą (akceptas).Draudėjo raštiškas prašymas sudaryti turto draudimo sutartį ir draudimoliudijimas (polisas) kartu sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso465 straipsnio 1 dalies reikalaujamą rašytinę sutarties formą. Turtodraudimo sutarties nutraukimo, pasibaigimo ir negaliojimo pagrindus numatoLietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 ir 23 straipsniai. Turto draudimo sutartis yra svarbus civilinės teisės institutas.Galiojantys Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymasneišsprendžia visų teorinių ir praktinių problemų, tačiau tikėtina, jogspartus draudimo santykių vystymasis bus prielaida Lietuvos teisės teorijaiskirti didesnį dėmesį draudimui, draudimo sutarčiai ir turto draudimosutarčiai kaip draudimo sutarties atmainai, o įstatymų leidėją paskatinstinkamai sureguliuoti draudimo teisinius santykius. Panaudotų šaltinių ir literatūros sąrašasI. Norminiai aktai

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. -Vilnius, 1998.2. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Žin.,1990, Nr. 28-674.3. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Žin., 1996, Nr. 73-1742.4. Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas. Žin.,1992, Nr. 31-951.5. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Žin., 1994, 102-2049.6. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 12 “Dėl gyvybės draudimo šakos ir negyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymo patvirtinimo”. Žin., 1996, Nr. 121-2862.7. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (projektas). Žin., 1996, Nr.

108.8. EC insurance directives. Lloyd’s of London press. – London, 1992.

II. Specialioji literatūra

1. Civilinė teisė. -Kaunas, 1997.2. Maksimaitienė E., Maksimaitis V. Draudimas Lietuvoje.-Vilnius, 1997.3. Mikelėnas V. Sutarčių teisė. -Vilnius, 1996.4. EEC insurance contract law. CEA, -Paris, 1990.5. Hansell D.S. Introduction to insurance.-London, 1996.6. Insurance contract law. International Association for Insurance Law. 1990.7. Insurance. Chartered Institute of Bankers. –London, 1996.8. Efimov S.L. Delovaja praktika strachovogo agenta i brokera. –Moskva, 1996.9. Fursov D.A. Srachovanije. Posobije dlia sudei arbitražnych sudov. –Moskva, 1997.10. Graždanskoje i torgovoje pravo kapitalističeskich gosudarstv. – Moskva, 1993.11. Ingostrach. Opyt praktičeskoj dejatelnosti. –Moskva, 1997.12. Obzor strachovogo rynka. Agentstvo Leta. –Riga, 1998.13. Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997.14. Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997.15. Spravočnik po strachovaniju v promyšlenosti. –Moskva, 1994.16. Šachov. V. V. Strachovanije. -Moskva, 1997.17. Šiminova M.J. Osnovy strachovogo prava Rossiji. –Moskva, 1993.

III. Praktinė medžiaga

1. Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo civilinė byla Nr. 4/5347.2. Palangos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-575/98m.3. Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 23-260.4. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba. 1999 m. byla Nr. 04-02-01, rašto Nr.s-99/236.5. UAB “Baltic Polis” turto draudimo nuo gaisro (ugnies) ir gamtinių jėgų taisyklės Nr. 001.6. UAB “Baltik garant” Vežamų krovinių draudimo taisyklės Nr. 011.7. UAB “Baltik garant” Turto draudimo taisyklės Nr. 010.8. UAB “Drauda” Atsakomybės atliekant muitinės procedūras draudimo taisyklės Nr. 005.9. UAB “Drauda” Turto draudimo nuo audros taisyklės Nr. 007.10. UAB “Drauda” Turto draudimo nuo ugnies taisyklės Nr. 005.11. UAB “Drauda” Turto draudimo nuo vagystės su įsibrovimu taisyklės Nr. 006.12. UAB “Drauda” Turto draudimo nuo vandentiekio ar šilumos tinklų avarijos taisyklės Nr. 004.13. UAB “Hermis draudimas” Vežamų krovinių (prekių) draudimo taisyklės Nr. 004.14. UAB “KDK draudimas” Nekilnojamojo turto draudimo taisyklės Nr. 013.15. UAB “KDK draudimas” Transporto priemonių, agregatų ir mechanizmų draudimo taisyklės Nr. 019.16. UAB “KDK draudimas” Žemės ir miškų ūkio technikos draudimo taisyklės Nr. 024.17. UAB “KDK draudimas” Žemės ūkio pasėlių draudimo taisyklės Nr. 02818. UAB “Lavisos garantas” namų turto draudimo taisyklės Nr.007.19. AB “Legela” Geležinkelio transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001.20. AB “Lietuvos draudimas” Muitinės procedūros vykdytojo atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 001.21. AB “Lietuvos draudimas” Namų turto draudimo taisyklės Nr. 014.22. AB “Lietuvos draudimas” Krovinių draudimo taisyklės Nr. 024.23. AB “Lietuvos draudimas” Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021.24. AB “Lietuvos draudimas” Ūkininko turto draudimo taisyklės Nr. 025.25. UAB “Lietuvos draudimo” kreditų draudimas Prekinių kre…ditų draudimo taisyklės Nr. 001.26. UAB “Lietuvos draudimo” kreditų draudimas Atsakomybės už prekių bei paslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą taisyklės Nr. 002.27. UAB “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” Eksporto kredito (finansinio kredito) draudimo taisyklės Nr. 006.28. UAB “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų draudimo taisyklėse Nr. 005.29. UAB “Seesam” Turto savanoriško draudimo nuo vagystės su įsilaužimu ir apiplėšimo taisyklės Nr. 004.30. AB “Snoro garantas” Turto draudimo nuo gaisro ir gamtinių jėgų taisyklės Nr. 003.31. AB “Snoro garantas” Turto draudimo taisyklės Nr. 004.32. UAB “Ūkio draudimas” Gyventojų turto savanoriškojo draudimo taisyklės Nr. 012.———————–[1] 1998 m. negyvybės draudimo rezultatai. Valstybinės draudimo priežiūrostarnybos draudimo ir perdraudimo skyrius. Byla Nr. 06-07.[2] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. -Vilnius, 1998.[3] Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Žin., 1996, Nr. 73-1742.[4] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (projektas). Žin., 1996, Nr.108.[5] Serebrovskij V.I. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997.[6] Hansell D.S. Introduction to insurance.-London, 1996.[7] Insurance contract law. International Association for Insurance Law.1990.[8] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 378.[9] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 331.[10] Serebrovskij V.I. Minėtas veikalas. p. 331.[11] Serebrovskij V.I. Minėtas veikalas. p. 332.[12] Serebrovskij V.I. Minėtas veikalas. p. 333.[13] Serebrovskij V.I. Minėtas veikalas. p. 336.[14] Graždanskoje i torgovoje pravo kapitalističeskich gosudarstv. –Moskva, 1993. p. 405.[15] Efimov S.L. Delovaja praktika strachovogo agenta i brokera. –Moskva,1996. p. 158.[16] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 338.[17] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 189.[18] Graždanskoje i torgovoje pravo kapitalističeskich gosudarstv. –Moskva, 1993. p. 405.[19] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (projektas). Žin., 1996, Nr.108.[20] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 345.[21] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (projektas). Žin., 1996, Nr.108.[22] V. Mikelėnas. Sutarčių teisė. 1996. -Vilnius, p. 344.[23] OECD seminaras draudimo klausimais. Vilnius 1999 01 06-1999 01 09.[24] Insurance. Chartered Institute of Bankers. –London, 1996, p.122.[25] Ten pat. p. 122.[26] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 347.[27] Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997. p.499.[28] UAB “KDK draudimas” Miško draudimo taisyklės Nr. 022.21 Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyje trudy.–Moskva, 1997. p. 386[29] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. -Vilnius, 1998.[30] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 386.[31] Insurance. Chartered Institute of Bankers. –London, 1996, p.111.[32] Insurance. Chartered Institute of Bankers. –London, 1996, p.111.[33] Insurance contract law. International Association for Insurance Law.1990. Vol. I. p. 72.[34] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 371.[35] Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997. p.452.[36] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p.347[37] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (projektas). Žin., 1996, Nr.108.[38] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 403.[39] Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997. p.462.[40] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 348….[41] Šachov. V. V. Strachovanije. -Moskva, 1997. P.153.[42] Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Žin., 1996, Nr. 73-1742.[43] Fursov D.A. Srachovanije. Posobije dlia sudei arbitražnych sudov.–Moskva, 1997, p.81.[44] Ingostrach. Opyt praktičeskoj dejatelnosti. –Moskva. 1997 p. 111.[45] Ingostrach. Opyt praktičeskoj dejatelnosti. –Moskva. 1997 p. 111.[46] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (projektas). Žin., 1996, Nr.108[47] Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 23-260.[48] Fursov D.A. Srachovanije. Posobije dlia sudei arbitražnych sudov.–Moskva, 1997. p. 68.[49] UAB “Lietuvos draudimo” kreditų draudimas Prekinių kreditų draudimotaisyklės Nr. 001.[50] UAB “Lietuvos draudimo” kreditų draudimas Atsakomybės už prekių beipaslaugų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą taisyklės Nr. 002.[51] UAB “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” Eksporto kredito(finansinio kredito) draudimo taisyklės Nr. 006.[52] UAB “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” Smulkaus ir vidutinioverslo paskolų draudimo taisyklėse Nr. 005.[53] Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijosvaldybos 1996 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 12 “Dėl gyvybės draudimošakos ir negyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių aprašymopatvirtinimo” .Žin., 1996, Nr. 121-2862.[54] AB “Lietuvos draudimas” Muitinės procedūros vykdytojo atsakomybėsdraudimo taisyklės Nr. 001.[55] UAB “Drauda” Atsakomybės atliekant muitinės procedūras draudimotaisyklės Nr. 005.[56] Palangos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-575/98m.[57] Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo civilinė byla Nr. 4/5347.[58] EC insurance directives. Lloyd’s of London press. – London, 1992. P.3.1-3.32, 4.1-4.8.[59] Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997. p.485.[60] Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Žin.,1990, Nr. 28-674.[61] Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997. p.485.[62] Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997. p.486.[63] Fursov D.A. Srachovanije. Posobije dlia sudei arbitražnych sudov.–Moskva, 1997, p.65-68.[64] Hansell D.S. Introduction to insurance.-London, 1996, p. 16.[65] Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas. Žin.,1992, Nr. 31-951.[66] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Žin.,1994, 102-2049.[67] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 383.[68] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 369.[69] AB “Lietuvos draudimas” Krovinių draudimo taisyklės Nr. 024.[70] UAB “Drauda” Turto draudimo nuo vagystės su įsibrovimu taisyklės Nr.006.[71] UAB “Seesam” Turto savanoriško draudimo nuo vagystės su įsilaužimu irapiplėšimo taisyklės Nr. 004.[72] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 370-394.[73] Fursov D.A. Srachovanije. Posobije dlia sudei arbitražnych sudov.–Moskva, 1997, p.72.[74] Šiminova M.J. Osnovy strachovogo prava Rossiji. –Moskva, 1993. p. 25-27.[75] Šiminova M.J. Minėtas veikalas. p.26.[76] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 395.[77] Spravočnik po strachovaniju v promyšlenosti. –Moskva, 1994, p. 13.[78] UAB “Drauda” Turto draudimo nuo vandentiekio ar šilumos tinklųavarijos taisyklės Nr. 004.[79] AB “Legela” Geležinkelio transporto priemonių draudimo taisyklės Nr.001.[80] UAB “Drauda” Turto draudimo nuo vandentiekio ar šilumos tinklųavarijos taisyklės Nr. 004.[81] AB “Snoro garantas” Turto draudimo nuo gaisro ir gamtinių jėgųtaisyklės Nr. 003.[82] Obzor strachovogo rynka. Priloženyje Nr. 2. Agentstvo Leta. –Riga,1998. p.33.[83] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 402.

[84] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo pra…va. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 403.[85] UAB “KDK draudimas” Transporto priemonių, agregatų ir mechanizmųdraudimo taisyklės Nr. 019.[86] Maksimaitienė E., Maksimaitis V. Draudimas Lietuvoje.-Vilnius, 1997,p. 83.[87] Spravočnik po strachovaniju v promyšlenosti. –Moskva, 1994, p. 14.[88] AB “Lietuvos draudimas” Namų turto draudimo taisyklės Nr. 014.[89] AB “Snoro garantas” turto draudimo taisyklės Nr. 004.[90] AB “Lietuvos draudimas” Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr.021.[91] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 406.[92] Šiminova M.J. Osnovy strachovogo prava Rossiji. –Moskva, 1993. p. 81.[93] UAB “Drauda” Turto draudimo nuo audros taisyklės Nr. 007.[94] AB “Lietuvos draudimas” Namų turto draudimo taisyklės Nr. 014.[95] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 408.[96] Efimov S.L. Delovaja praktika strachovogo agenta i brokera. –Moskva,1996. p. 153.[97] Efimov S.L. Minėtas veikalas. p. 153.[98] Serebrovskij V. I. Minėtas veikalas. p. 519.[99] .AB “Lietuvos draudimas” Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr.021.[100] UAB “Drauda” Turto draudimo nuo vandentiekio ar šilumos tinklųavarijos taisyklės Nr. 004.[101] UAB “Hermis draudimas Vežamų krovinių (prekių) draudimo taisyklės Nr.004.[102] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 384.[103] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 384.

[104] UAB “KDK draudimas” Žemės ir miškų ūkio technikos draudimo taisyklėsNr. 024.[105] UAB “Lavisos garantas” namų turto draudimo taisyklės Nr.007.[106] Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997. p.545.[107] UAB “KDK draudimas” Žemės ūkio pasėlių draudimo taisyklės Nr. 028[108] UAB “Baltik garant” Vežamų krovinių draudimo taisyklės Nr. 011.[109] UAB “Baltic Polis” turto draudimo nuo gaisro (ugnies) ir gamtiniųjėgų taisyklės Nr. 001[110] AB “Legela” Geležinkelio transporto priemonių draudimo taisyklės Nr.001.[111] UAB “Baltik garant” Turto draudimo taisyklės Nr. 010.[112] UAB “Ūkio draudimas” Gyventojų turto savanoriškojo draudimo taisyklėsNr. 012.[113] UAB “KDK draudimas” Nekilnojamojo turto draudimo taisyklės Nr. 013.[114] Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba. 1999 m. byla Nr. 04-02-01,rašto Nr.s-99/236.[115] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 386.[116] Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Žin., 1996, Nr. 73-1742.[117] Serebrovskij V.I. Strachovanije. Izbrannyje trudy. –Moskva, 1997. p.528.[118] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 386[119] Šiminova M.J. Osnovy strachovogo prava Rossiji. –Moskva, 1993. p. 73.[120] EEC insurance contract law. CEA, Paris, 1990, p. 6.[121] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (projektas). Žin., 1996, Nr.108.[122] UAB “Drauda” turto draudimo nuo ugnies taisyklės Nr. 005.[123] AB “Lietuvos draudimas” Ūkininko turto draudimo taisyklės Nr. 025.[124] Šiminova M.J. Osnovy strachovogo prava Rossiji. –Moskva, 1993. p. 75.[125] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 386.[126] EEC insurance contract law. CEA, -Paris, 1990, p. 7.[127] Civilinė teisė. -Kaunas, 1997. p. 386.[128] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (projektas). Žin., 1996, Nr.108.[129] V. Mikelėnas. Sutarčių teisė. 1996. -Vilnius, p. 267.[130] V. Mikelėnas. Minėtas veikalas. p. 248-280.[131]Šiminova M.J. Osnovy strachovogo prava Rossiji. –Moskva, 1993. p. 76.[132] Šiminova M.J. Minėtas veikalas. p. 76.[133] Serebrovskij V.I. Očerki sovetskogo strachovogo prava. Izbrannyjetrudy. –Moskva, 1997. p. 528.[134] EEC insurance contract law. CEA, -Paris, 1990, p. 10.[135] Ten pat. p. 10-11….