TURINYS
1. ĮVADAS 32. BENDROSIOS NUOSTATOS:2.1 Termino apibrėžimas 42.2 Termino pradžia 62.3 Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga 72.4 Savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga 82.5 Oficialių švenčių ir ne darbo dienų įskaitymas 82.6 Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną 92.7 Termino teisinė reikšmė 93. IEŠKINIO SENATIS:3.1 Ieškinio senaties samprata 103.2 Ieškinio senaties terminai 113.3 Ieškinio senaties taikymas 153.4 Ieškinio senaties termino pradžia 163.5 Ieškinio senaties terminas pasikeitus prievolės asmenims 183.6 Ieškinio senaties termino sustabdymas 183.7 Ieškinio senaties termino nutraukimas 203.8 Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės 223.9 Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas 233.10 Pasekmės, atsirandančios skolininkui įvykdžius pareigą po to, kai ieškinio senaties terminas pasibaigė 233.11 Reikalavimai, kuriems ieškinio senaties netaikoma 233.12 Ieškinio senaties taikymas papildomiems reikalavimams 244. IŠVADOS 255. LITERATŪRA 27
ĮVADAS
Neretai civilinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar nutrūkimas yra siejamas su terminu. Laiko tėkmė yra objektyvus procesas. Todėl teisė gali nustatyti tik konkretų laiko tarpą, jo pradžią bei pabaigą, tačiau žmogus teisės normų pagalba laiko negali nei sustabdyti, nei sulėtinti, nei pagreitinti. Tad terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba išnyksta be žmogaus valios, t.y. įvykiu. Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas (kalendorinė data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mėnuo, diena ir t.t.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Civilinėje teisėje bendruosius terminų klausimus reguliuoja Civilinio kodekso (1.117-1.123 straipsniai). Specialiosios terminų taisyklės, taikomos tik tam tikriems santykiams, nustatytos kituose Civilinio kodekso skyriuose. Rašant darbą rėmiausi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaru, taip pat vadovėliu: “Civilinė teisė”. K. Vijusta. 1997.
BENDROSIOS NUOSTATOS
Termino apibrėžimas
Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Taigi teisiniu požiūriu terminas yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. 1.117 straipsnio 1 dalyje įvardyta, kas gali nustatyti ar paskirti terminus, taip pat pateikiami terminų nurodymo būdai kalendoriniais laikotarpiais. Jame sakoma, kad įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Įstatymo nustatyti terminai paprastai yra imperatyvinio pobūdžio, jų negali pakeisti nei šalys savo susitarimu, nei teismas (arbitražas), ir jo laikymasis yra visiems privalomas. Pvz., fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų, įgijo visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 str. 1 d.). Terminą nustatanti įstatymo norma gali būti ir dispozyvinė, t.y. šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokius terminus, negu nustato įstatymas. Pvz., Civilinio kodekso 6.480 str. nustato, jog atsisakant neapibrėžtam terminui sudarytos nuomos sutarties, šalis, priklausomai nuo sutarties dalyko, privalo įspėti apie tai antrą šalį prieš vieną arba prieš tris mėnesius. Šalys sutartyje taip pat gali nustatyti kitokią sutarties atsisakymo tvarką, pvz., jos gali susitarti, jog pranešti apie tai būtina prieš šešis mėn. Kalendoriniai terminai taikomi dažniausiai. Kalendorine data terminas išreiškiamas nurodant konkrečius metus, mėnesį ir dieną. Nurodant terminą metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis, įvardijamas atitinkamai metų, mėnesių, savaičių, dienų ar valandų skaičius. Civilinio teisinio santykio subjektai negali keisti teismo ir įstatymo nustatytų terminų, jeigu įstatymas nenumato ko kita. Subjektai susitarimu gali keisti tik sandorių nustatytus terminus, jeigu šito nedraudžia imperatyvios teisės normos. 1.117 str. 2 dalyje nustatyta, kad terminą galima apibrėžti ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Dažniausiai šitaip nustatomas prievolių terminas, kai dėl jų specifikos neįmanoma nustatyti kalendorinio termino. Pvz., rentos iki gyvos galvos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos mokėtojo prievolės terminas apibrėžiamas rentos gavėjo mirtimi (CK 6.456 ir 6.460 str.). 1.117 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Į šias rūšis terminai skirstomi pagal teisinius padarinius. Tačiau terminai gali būti ir kitokių rūšių. Pvz., pagal tai, kas juos nustato, skiriami įstatymo, teismo ar šalių susitarimu nustatyti terminai. Terminas gali būti nustatytas ir vienašaliu sandoriu. Atsižvelgiant į tai, ar šalys gali terminą pakeisti, skiriami imperatyvūs, t.y. įstatymo nustatyti, terminai, kurių šalys negali keisti, ir dispozyvūs terminai. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pvz., CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą. Šis terminas yra atnaujinamasis, nes CK 5.57 straipsnyje nustatoma, kad jį teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta esant praleistą dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikoma asmens liga, komandiruotė ir panašiai, jeigu tai realiai trukdė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises. Įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Pvz., CK 4.68 straipsnyje valdytojui nustatytas dešimties metų įgyjamosios senaties terminas įgyti nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus ir trejų metų įgyjamosios senaties terminas – kilnojamuosius daiktus. Jeigu valdymas atitinka visus nustatytus reikalavimus, pasibaigus šiam terminui valdytojas įgyja nuosavybės teisę į valdytą daiktą. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamųjų terminų teismas negali atnaujinti. Pvz., įgaliojimo terminai (CK 2.142 str.) yra naikinamieji, nes tiek pasibaigus nustatytam įgaliojime terminui, tiek suėjus vienų metų terminui, jeigu įgaliojimo terminas neapibrėžtas, įgaliojimas baigiasi (CK 2.147 str.). Pasibaigusio įgaliojimo termino negalima atnaujinti. Gali būti išduodamas naujas įgaliojimas. Terminai, nustatyti reikalavimams, kylantiems iš civilinių teisinių santykių, pareikšti, sudaro atskirą grupę. Tai – garantiniai, pretenziniai ir ieškininės senaties terminai. Garantiniai terminai – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos viena iš sutarties šalių atsako už daikto trūkumus (Civilinio kodekso 6.335 str.).
Pretenziniais laikomi įstatymo ar sutarties nustatyti terminai, per kuriuos šalis gali pareikšti reikalavimus kitai šaliai neteismine tvarka dėl jos teisių ar interesų pažeidimo. Ieškininės senaties terminai yra įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikšti ieškinį teisme ar arbitraže dėl pažeistos teisės ar intereso gynimo.Pagal termino nustatymo principą, terminai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti. Terminai gali būti apibrėžti keliais būdais:1) nurodant kalendorinę datą;2) nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, savaitėmis, dienomis arba valandomis;3) nurodant įvykį, kurį neišvengiamai turi įvykdyti. Terminai gali būti apibrėžiami ir kitais būdais. Pvz., normaliai reikalingu laiku, atitinkamu terminu, pareikalavimo momentu. Kai terminui apibrėžti vartojami vertinamieji požymiai, pvz., “protingas” terminas, “normalus” terminas, teismas privalo išsiaiškinti, ar konkretus terminas šiuos kriterijus atitiko. Kalendorine data terminas dažniausiai apibrėžiamas šalių susitarimu. Pvz., rangos sutartyje gali būti nurodyta, jog rangovas privalo baisti darbus iki 1996 m. balandžio 1 d. Atskirais atvejais terminą kalendorine data gali apibrėžti įstatymas. Pvz., Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos sąlygų 10 straipsnis. Dažniausiai įstatymas ar šalys terminą apibrėžia nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, mėnesiais ar dienomis. Tais atvejais, kai sunku nustatyti konkrečią kalendorinę datą, nuo kurios terminas bus pradedamas skaičiuoti ar kuriai suėjus jis pasibaigs, terminas apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Pvz., toks termino apibrėžimas gali būti naudojamas sudarant krovinių pervežimo jūrų ar upių transporto sutartis, kai sutarties termino pradžia ir pabaiga apibrėžiama navigacijos pradžia ir pabaiga. Terminas gali būti apibrėžiamas ir kitais įvykiais, pvz.: fizinio asmens mirtimi, kitos prievolės pasibaigimu ir pan. Jeigu įvykis neįvyksta, tai sutartis gali tapti neterminuota, pvz., Civilinio kodekso 6.479 str. 2-oji dalis. Kai įvykis neįvyksta šalių planuotu metu, šalys gali susitarti dėl termino pratęsimo, iki kol jis įvyks, arba dėl kito termino nustatymo. Jeigu nėra aišku, ar įvykis įvyks, pripažintina, jog kalbama ne apie terminą, o apie sutarties sąlygą (Civilinio kodekso 1.66 str.).
Termino pradžia
1.118 straipsnis, taip pat CK 1.119-1.122 straipsniai parengti vadovaujantis 1972 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos Bazelio konvencija dėl terminų skaičiavimo. 1.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminas prasideda rytojaus dieną, suėjus numatytai datai ar įvykus numatytam įvykiui, kuriuo apibrėžtas terminas, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Rytojaus dienos pradžia yra laikomas pusiaunaktis (nulis valandų nulis minučių) iš numatytos kalendorinės datos ar įvykio dienos į kitą, t.y. rytojaus, dieną, kitaip tariant, numatytos kalendorinės datos ar įvykio diena, pradedant skaičiuoti terminą, neįskaitoma. Įstatymai gali nustatyti, kad terminas prasideda nuo kito įstatymo nustatyto termino. Pvz., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto viešo paskelbimo datą. Minėto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kai įvyko juridinis faktas, kuriuo remiantis pradedamas skaičiuoti nurodytas terminas. 1.118 straipsnio 2 dalyje nustatyta tiksliausiai, t.y. valandomis, skaičiuojamo termino pradžia. Valandomis skaičiuojamo termino pradžia turi teisę nustatyti šalis arba abi šalys susitarimu arba gali numatyti įstatymas. Pvz., Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 18 d. Nutarimu Nr.295 patvirtintų Lietuvos banko vienos nakties paskolų suteikimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad Lietuvos bankas suteikia bankui vienos nakties paskolą per paskutinį tarpbankinį kliringą, o 9 punkte sakoma, kad Lietuvos bankas informuoja banką apie jam suteiktą vienos nakties paskolą. Suteikus vienos nakties paskolą, pradedamas skaičiuoti terminas grąžinti suteiktą paskolą ir jis trunka tiek valandų, kiek jų praeis, iki kitą darbo dieną bus atlikta paskutinė operacija, kuria galima grąžinti tokią paskolą, nes minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad vienos nakties paskolą būtina grąžinti kitą darbo dieną.
Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga
1.119 straipsnio 1 dalyje nustatyta metais skaičiuojamo termino pabaiga ir nurodyta, kad metais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Žinant termino pradžią, kuri apibrėžta CK 1.118 str., galima nustatyti termino pabaigą, nes tai bus po nustatyto metų skaičiaus, bet to paties mėnesio tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, dieną. Pvz., 2000 metų lapkričio 15 dienos įvykiui trejų metų terminas baigsis 2003 metų lapkričio 15 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.1.119 str., 2 dalyje nurodyta mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga ir sakoma, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigsis praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas vienais atvejais gali prasidėti ir baigtis tais pačiais metais, pvz., 2000 metais vasario 9 dienos dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Kitais atvejais mėnesiais skaičiuojamas terminas gali prasidėti vienais, o baigtis kitais metais. Dėl to jis netaps metais skaičiuojamu terminu. Pvz., 2000 m. lapkričio 20 dienos įvykiui keturių mėnesių terminas baigsis 2001 metų kovo 20 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.1.119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kaip nustatoma termino pabaiga, kai metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi mėnesį, kuris atitinkamos dienos neturi. Tokiu atveju terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Jeigu terminas skaičiuojamas mėnesiais, tokie atvejai gali būti gana dažni, nes ne visi mėnesiai turi vienodai dienų. Pvz., 2000 metų sausio 31 dienos įvykiui penkių mėnesių terminas baigsis 2000 metų birželio 30 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, nes birželis turi tik 30 dienų. Jeigu terminas skaičiuojamas metais, toks atvejis gali būti tik vienas, t.y. keliamųjų metų vasario 29 dienos įvykiui metais skaičiuojamas terminas, kuris baigsis ne keliamaisiais metais, baigiasi vasario 28 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, nes keliamųjų metų vasario mėnuo turi tik 28 dienas.
Savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga
1.120 str. nustatyta savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga ir nurodyta, kad savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Žinant termino pradžią, kuri apibrėžta CK 1.118 str., galima nustatyti termino pabaigą, nes tai bus po nustatyto savaičių skaičiaus, bet tą pačią savaitės dieną, kuri buvo kalendorinė data ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, diena. Pvz., 2000 metų lapkričio 2 dienos (ketvirtadienio) įvykiui trijų savaičių terminas baigiasi 2000 metų lapkričio 23 dieną (ketvirtadienį) dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.
Oficialių švenčių ir ne darbo dienų įskaitymas
1.121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad oficialių švenčių ir nedarbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą, t.y. šiomis dienomis terminas nepailgėja, jeigu tokia diena nėra paskutinė termino diena. Oficialių švenčių dienas nustato norminiai aktai. Pvz., 1990 m. spalio 25 d. Švenčių dienų įstatymas nustato dienas, kurios skalbiamos švenčių dienomis.1.121 str. 2 dalyje reglamentuojami atvajai, kai paskutinė termino diena yra ne darbo ar oficialios šventės diena. Tokiu atveju termino pabaigos diena laikoma po jos einanti ne darbo diena, t.y. terminas prasitęsia iki pirmosios ne darbo dienos ar oficialios šventės dienos (dienų) esančios dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu darbo diena yra perkeliama į ne darbo dieną, o nurodyta darbo diena laikoma ne darbo diena, komentuojamame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti taikoma vertinant taip, kad ne darbo diena, į kurią perkeliama darbo diena, yra darbo diena ir atvirkščiai.
Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną
1.122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad veiksmas, kurį atlikti yra nustatytas terminas, turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Paskutinė termino diena nustatoma vadovaujantis CK 1.119-1.121 str. nuostatomis. Šioje dalyje įvertinta minėtos normos atžvilgiu specialioji kolizinė norma taikytina tik kai veiksmas, kurį atlikti yra nustatytas terminas, turi būti atliktas organizacijoje. Šiuo atveju terminas baigiasi tą valandą, kai šioje organizacijoje, pagal nustatytas taisykles, baigiasi darbo laikas.1.122 str. 2 dalyje nustatyta speciali rašytinių pareiškimų ir pranešimų pateikimo paskutinę termino dieną tvarka ir nurodyta, kad visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi pateiktais laiku. Kad rašytiniai pareiškimai ir pranešimai įteikti paštui ar telegrafui laiku, patvirtina pašto (telegrafo) išduotas kvitas ar kalendorinis spaudas, kur nurodyta data. Kad tokie pareiškimai ar pranešimai laiku perduoti kitomis ryšio priemonėmis, pvz., faksu, patvirtina ant perduoto pareiškimo ar pranešimo šia ryšio priemone pažymėtas perdavimo laikas.
Termino teisinė reikšmė
1.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata užtikrina, kad iš pareigą privalančio atlikti asmens nebus reikalaujama jos atlikti, kol baigsis terminas, su kurio pabaiga siejamas pareigos atsiradimas. Pvz., nuomininko pareiga grąžinti nuomotojui daiktą atsiranda pasibaigus nuomos sutarties terminui (CK 6.499 str.). 1.123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris ar prievolė nustoja galioti pasibaigus terminui, su kurio pabaiga siejami tam tikri sandorio teisiniai padariniai. Pvz., mirus rentos gavėjui ar jo nurodytam asmeniui, kuriam turėjo būti mokama renta, baigiasi rentos mokėtojo pareiga mokėti rentą (CK 6,456 str.). 1.123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija. Tai reiškia, kad pvz., kilus abejonių, ar gali kreditorius nukreipti išieškojimą į skolininko turtą anksčiau, nei nustatytas šio turto įkeitimu užtikrintas skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas, preziumuojama, jog negali. Tačiau nustatytos ir trys minėto termino nustatymo skolininko naudai prezumpcijos išimtys. Pirmoji išimtis numato, kad ši prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkui iškeliama bankroto byla. 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos pripažįstama, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Šiuo atveju terminus pareikšti kreditorių reikalavimus bankrutuojančiam skolininkui nustato įmonių bankrotą reglamentuojantys įstatymai (Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 1d. 1p.). Antroji išimtis numato, kad termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkas sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą. 1992 m. spalio 6 d. Hipotekos įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, jeigu skolininkas neįvykdė skolinio įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo įkeisto turto vertė. Trečioji išimtis numato, kad termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkas nepateikia prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurį privalėjo pateikti. CK 6.876 str. Sakoma, kad jeigu paskolos gavėjas neįvykdo paskolos sutartyje numatytos prievolės pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą arba pateiktas užtikrinimas prarandamas ar jo sąlygos pablogėja dėl aplinkybių, už kurias paskolos davėjas neatsako, paskolos davėjas turi teisę reikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti paskolos sumą prieš terminą ir sumokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartis nenusako ko kita.
IEŠKINIO SENATISIeškinio senaties samprata
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pareikštas teises pareikšdamas ieškinį. 1.124 straipsnyje pateikiamą ieškinio senaties sąvoką reikia suprasti kaip laiką, per kuri asmuo gali priverstinai, t.y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senatis nėra laikas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Net ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptis į teismą dėl teisinės gynybos, kadangi teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausomos teisės. CK 1.126 straipsnyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nors ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, minėto str. 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik ginčo šalies reikalavimu, CK 1.131 str. 2 dalyje nurodyta, kad būtina atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti pažeistą teisę, jeigu teismas pripažįsta ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbios priežasties. Dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas priskirtinas prie atnaujinamųjų terminų. Ieškinio senaties terminą, kaip atnaujinamąjį terminą, būtina skirti nuo naikinamojo termino, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir kurio teismas negali atnaujinti.
Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Taigi ieškinio institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t.y. abiejų šalių, interesais.Ieškinio senaties terminaiTeisės normos, nustatančios ieškininės senaties terminus, jų skaičiavimą yra imperatyvinio pobūdžio. Todėl šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama (Civilinio kodekso 1.125 str. 12 dalis). Ieškininės senaties terminus būtina skirti nuo naikinamųjų terminų (prekliuzyvinių). Naikinamajam terminui pasibaigus, išnyksta pati subjektinė teisė, tuo tarpu pasibaigus ieškininės senaties terminui, subjektinės teisė neišnyksta, o išnyksta tik teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Naikinamiesiems terminams nėra taikomos taisyklės, nustatytos ieškininės senaties terminų skaičiavimui, atstatymui, nutraukimui ir sustabdymui. Ieškininės senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o naikinamųjų terminų pradžia paprastai nėra siejama su subjektinės teisės pažeidimu. Ieškininės senaties terminai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius arba sutrumpintus. 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų. Jis yra ilgiausias iš visų CK nustatytų ieškinio senaties terminų ir taikomas visiems civiliniams teisiniams reikalavimams, išskyrus tuos, kuriems šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus arba nurodo, kad ieškinio senatis netaikoma. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma, išvardyti CK 1.134 str. 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai įvardyti komentuojamo straipsnio 3-9 dalyse. Sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą nustato, pvz., Prekybinės laivybos įstatymas. Šio įstatymo 74 str. 1 dalyje nurodyta, kad ieškinius, kylančius iš vežimo kabotažu, galima pareikšti per 6 mėn. nuo dienos, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėn. ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų kylantiems reikalavimams. Iš CK 6.947 str. 1 dalies matyti, kad konkursas skelbiamas turint tikslą nustatyti asmenį, kuris pateiks geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą, geriausiai atliks tam tikrą darbą arba pasieks geriausią kitokį konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą. Asmuo, geriausiai atlikęs tam tikrą darbą arba pasiekęs geriausią kitokį konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą, turi teisę į konkurso organizatoriaus pažadėtą atlyginimą, o asmuo, pateikęs geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą, turi teisę, kad jam būtų suteikta speciali teisė. Minėti asmenys, kuriems nesumokamas pažadėtas atlyginimas, nesuteikiama speciali teisė, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai tai turėjo būti padaryta, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Šis terminas taip pat taikomas kai konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys. 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Atsižvelgiant Į CK 1.127 str. 1 dalį, šis sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmuo kurio tesės pažeistos juridinio asmens organo sprendimu, sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. CK 2.82 str. 4 dalyje ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, nustatytas trijų mėnesio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino. CK 2.82 str. 4 dalyje įtvirtintos nuostatos atžvilgiu. 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio nuostatas, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokius reikalavimus pareiškėjas gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas pareikšti reikalavimus dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų skaičiuojamas nuo daiktų gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos. Todėl, kai pirkėjas per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino, nepareiškė reikalavimų pareiškimo dienos, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti praėjus dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatyta, kad protingas terminas pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų buvo trumpesnis nei dveji metai. Taip pat minėtas terminas gali būti trumpesnis nei dveji metai daiktams, kuriems nustatytas kokybės garantijos terminas, ir daiktams, kuriems nustatytas tinkamumo naudoti terminas (CK 6.338 str. 3-5 d.). Jeigu sutartis ar įstatymai nustato, kad pirkėjas neturi teisės pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo daikto perdavimo dienos.
1.125 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienų metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. Galiojantys ryšių įmonių santykius su klientais reglamentuojantys įstatymai nenustato sutrumpintų komentuojamoje dalyje nurodytų ieškinio senaties terminų. 1999 m. balandžio 15 d. Pašto įstatymas nustato tik terminą pateikti prezentacijas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą ar siuntinį, juose siųstų daiktų dingimą, trūkumą ar apgadinimą – jis yra šeši mėn. nuo išsiuntimo dienos. 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagrindinis iš jų yra draudėjo pareikštas draudikui reikalavimas išmokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytam draudiminiam įvykiui. Tačiau iš draudimo teisinių santykių gali atsirasti ir kitų reikalavimų, kuriems taip pat taikomas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas. Pvz., tokį sutrumpintą terminą būtina taikyti išieškant iš draudėjo nuostolius, kuriuos draudikas patyrė dėl to, kad draudėjas laiku nepranešė draudikui apie galiojant draudimo sutarčiai iš esmės pasikeitusias joje numatytas aplinkybes, dėl kurių padidėjo ar galėjo padidėti draudimo rizika (CK6.1010 str. 3 d.). Tačiau sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas nebus taikomas subrogacijos atveju draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 str. 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina būtent draudėjo teisės į žalos atlyginimą. 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą, tarp jų ir atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, turėtų būti taikomas esant tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei (CK 6.300 str. Yra specialioji norma komentuojamos normos atžvilgiu). Taip pat šis trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas pareikšti reikalavimus atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Tačiau šis kodeksas ar kiti įstatymai gali nustatyti kitokius sutrumpintus terminus pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą. Pvz., CK 3.6 straipsnyje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus kai kurias išimtis. Todėl, pvz., CK 3.10 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimus atlyginti nuostolius (turtinę žalą, išreikštą pinigais), atsiradusius neįvykdžius be pakankamo pagrindo susitarimo tuoktis. CK 3.11 str. 2 dalyje numatytas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimus atlyginti ir neturtinę žalą, atsiradusią neįvykdžius be pakankamo pagrindo viešo susitarimo tuoktis. 1.125 str. 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams išieškoti palūkanas ir kitokias periodines išmokas. Kitokios periodinės išmokos gali būti, pvz., atlyginimas pagal frančizės sutartį, jeigu nustatyta, kad jis mokamas periodiškai, darant sutartyje nustatyto dydžio atskaitymus iš naudotojo gaunamų pajamų (CK 6.769 str. 2d.). 1.125 str. 10 dalyje sakoma, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Pvz., CK 6.667 str. Reikalavimams, kylantiems dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumų, nustatytas vienų metų ieškinio senaties terminas, išskyrus kai kurias išimtis. Jeigu, pagal rangos sutartį, darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą, o kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir per jį buvo pareikšta apie trūkumus, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Tai, per kiek laiko nuo tada, kai priimtas darbų rezultatas, bus galima pareikšti ieškinį dėl atliktų darbų trūkumų, priklauso ir nuo nustatyto reikalavimo pašalinti trūkumus termino. Pvz., CK 6.678 str. sakoma, kad vartojimo sutarties atveju reikalavimą neatlygintinai pašalinti trūkumus, kai šie gali kelti grėsmę užsakovo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, užsakovas ar jo teisių perėmėjai turi teisę pareikšti per dvejus, o jeigu sutarties dalykas buvo pastatas, įrenginys ar kitoks statinys, – per dešimt metų nuo tada, kai priimtas darbų rezultatas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Šį reikalavimą galima pareikšti neatsižvelgiant į tai, kada išaiškėjo trūkumai, taip pat jeigu jie buvo nustatyti pasibaigus garantijos laikui. 1.125 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi konkrečių transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pvz., Prekybinės laivybos įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad ieškinius, kylančius iš vežimo kabotažu, galima pareikšti per 6 mėn. nuo dienos, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį. Minėto įstatymo 64 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisė patenkinti privilegijuotus reikalavimus baigiasi praėjus vieniems metams nuo privilegijuoto reikalavimo teisės atsiradimo dienos. To paties įstatymo 75 str. 6 dalies 1 punkte teigiama, kad reikalavimams, kylantiems iš keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo reisu sutarties, taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas. 1996 m. birželio 4 d. Geležinkelio transporto kodekso 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinius, kylančius iš vežimo, galima pareikšti per vienus metus nuo dienos, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. 1996 m. rugsėjo 24 d. Vidaus vandenų transporto kodekso 69 str. 2 dalyje nurodyta, kad pareikšti ieškinį, kylantį iš vežimo sutarties, nustatomas dvejų metų senaties terminas. 1.125 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad CK ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką nustatančios normos yra imperatyvios. Todėl šalys susitarimu ieškinio senaties terminų (tiek bendrųjų, tiek sutrumpintų) negali nei pailginti, nei pailginti, nei sutrumpinti, taip pat negali susitarti jų netaikyti ar nustatyti kitokios jų skaičiavimo tvarkos.Ieškinio senaties taikymas
1.126 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą priimti nagrinėjimą apginti pažeistą teisę net kai ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Tokia nuostata įtvirtinta dėl to, kad dažnai nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, o tam reikia ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2d.), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. 1.126 straipsnio 2 dalyje, skirtingai nei 1964 m. CK, kuris nustatė, kad teismas ieškinio senatį taiko tik skolininko reikalavimu, suteikia teismui teisę taikyti ją bet kurios ginčo šalies reikalavimu. Dažniausiai taikyti ieškinio senatį reikalauja skolininkas, nors galimi atvejai, kai ją taikyti gali būti suinteresuota ar kita ginčo šalis. Aišku, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareiškiamas iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, tačiau tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme toks reikalavimas nebuvo pareikštas, jo negalima reikšti nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka. Teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai yra praleistas. 1.126 str. 3 dalyje draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį, nes jeigu nebūtų tokio draudimo, tai, iš anksto atsisakius taikyti ieškinio senatį, kita teisinio santykio šalis nebūtų suinteresuota operatyviau ginti savo pažeistų teisių, kontroliuoti įsipareigojimų vykdymo. Dėl to turtiniai santykiai taptų nestabilūs ir neaiškūs, praėjus daug laiko būtų sunkiau nustatyti faktines bylos aplinkybes, kartu sumažėtų galimybių apginti pažeistą teisę.
Ieškinio senaties termino pradžia
1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teisės), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kai ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Šiuo atveju tokiam asmeniui įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę vėlai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t.y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Asmens teisių pažeidimo diena ir sužinojimo apie tų teisių pažeidimą diena dažniausiai nesutampa, kai pažeidžiamos daiktinės teisės. Aplinkybė, jog nėra žinomas konkretus asmuo, pažeidęs teisę, neturi reikšmės ieškininės senaties termino eigos pradžiai. Tačiau tokiu atveju negalima pareikšti ieškinio, nes nėra žinomas atsakovas. Dėl aptariamosios priežasties praleidus ieškininės senaties terminą, teismas turėtų jį pripažinti praleistu dėl svarbios priežasties, ir ieškininės senaties terminas tyrėtų būti atstatytas. Šįkart ieškovas turėtų įrodyti, jog ėmėsi visų jam prieinamų priemonių atsakovui nustatyti. Tiek kodeksas, tiek kiti L.R. įstatymai gali nustatyti bendrosios taisyklės, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, išimtis. Pvz., Prekybinės laivybos įstatymo 75 str. 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems iš krovinių arba bagažo vežimo jūra tarptautinio susiekimo reisu, taip pat reikalavimams sumokėti dispažą arba dimeredžą, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo krovinių ar bagažo išdavimo dienos. 1.127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iš prievolės, kurią įvykdyti nustatytas terminas, atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pvz., CK 6.652 str. sakoma, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šiuo atveju, rangovui pažeidus darbų atlikimo terminą, ieškinio senaties terminas prasidės nuo darbų pabaigos dienos. 1.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda pareiškus reikalavimą įvykdyti prievolę. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas dažniausiai prasidės net anksčiau nei terminas įvykdyti prievolę nes daugeliu atvejų įstatymai nustato tam tikrą laiką, per kurį skolininkas kreditoriaus reikalavimu privalo įvykdyti prievolę, kai šios įvykdymo terminas nenustatytas. Pvz., CK 6.359 str. 3 dalyje nurodyta, kad daiktus, kurių pristatymo pirkėjui terminas sutartyje nenustatytas, būtina pristatyti per protingą terminą pardavėjui gavus tokį pirkėjo reikalavimą. 1.127 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda įvykdžius pagrindinę prievolę. Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką. Tokiu atveju nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t.y. įgyja reikalavimo teisę, kartu nuo šio momento prasideda ir ieškinio senaties terminas.
1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. vyksta kasdieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pvz., jeigu kaip sankcija už periodinius pažeidimus yra skaičiuojami kiekvienos praleistos dienos delspinigiai, tai kiekvienos dienos ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.Ieškinio senaties terminas pasikeitus prievolės asmenims
1.128 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prievolės asmenų pasikeitimas (kreditoriaus pasikeitimas, kai perleidžiamas reikalavimas, ar skolininko pasikeitimas, kai perkeliama skola) neturi įtakos nei ieškinio senaties terminui, nei jo skaičiavimo tvarkai, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Vadinasi, ieškinio senaties pareikšti ieškinį naujajam skolininkui (buvusio skolininko teisių perėmėjui) prasideda nuo kreditoriaus teisės į ieškinį ankstesniajam skolininkui atsiradimo dienos. Ieškinio senaties pareikšti ieškinį naujajam skolininkui skaičiavimo tvarka irgi bus tokia pati kaip ir ieškinio senaties pareikšti ieškinį buvusiam skolininkui skaičiavimo tvarka. Įstatymai gali nustatyti, kad prievolės asmenų pasikeitimas pakeičia ieškinio senaties terminą ir (ar) jo skaičiavimo tvarką.
Ieškinio senaties termino sustabdymas
1.129 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant sustabdomas ieškinio senaties terminas. Sustabdžius ieškinio senaties terminą, laikas, kurį šis terminas buvo sustabdytas, neįskaitomas į ieškinio senaties terminą, t.y. ieškinio senaties terminas prasitęsia laikotarpiu, kuris lygus sustabdymo laikotarpiui, o komentuojamo str. 3 dalyje nustatytais atvejais dar pailginamas minėtoje dalyje nustatytais laikotarpiais. Aplinkybės, kurios yra pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą, yra tokios, kurioms esant asmuo negali pareikšti ieškinio, taigi ir ginti savo pažeistų teisių. Ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga). Nenugalimos jėgos sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti arba išvengti nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Tokia nenugalima jėga gali būti karas, maištas ir revoliucija, piratavimas, sabotažas, stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai, sprogimai ir pan. Siekiant nustatyti, ar nepaprastas įvykis laikytinas nenugalima jėga, kiekvienu atveju reikia vertinti pagal konkrečias vietos sąlygas Ieškinio senaties terminas sustabdomas Vyriausybei nustačius, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas). Prievolių vykdymas atidedamas labai retai ir tik esant ypatingomis sąlygomis, pvz., karo, stichinių nelaimių atveju. Ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja L.R. krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis. Karinė padėtis dalinyje gali būti paskelbta ne tik karo, bet ir kitais atvejais, kai atliekami faktiniai karo veiksmai, pvz., dalyvaujant JTO kariniuose daliniuose, kurie turi teisę atlikti karo veiksmus palaikydami laiką. Ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sustabdomas dėl to, kad neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo negali tinkamai atstovauti ir ginti savo pažeistų teisių. Siekiant sudaryti galimybę tokiems asmenims ginti savo pažeistas teises, skiriami atitinkami globėjai ar rūpintojai, o laikas, iki jie bus paskirti, į ieškinio senaties terminą neįskaitomas. Ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai. Ši ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė numatyta dėl to, kad artimi šalių santykiai vienam sutuoktiniui trukdo pareikšti kitam sutuoktiniui ieškinį dėl prievolės vykdymo. Kad nutraukus santuoką būtų sudaryta galimybė buvusiam sutuoktiniui ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl prievolės, atsiradusios santuokos laikotarpiu, vykdymo, ir nustatoma minėta ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė. Ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis. Ši ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė numatyta dėl to, kad globotinis neturi galimybės ginti globėjo veiksmais (neveikimu) pažeistų savo teisių, o globėjas neturi galimybės ginti globotinio veiksmais (neveikimu) pažeistų savo teisių, kol tarp jų yra globos santykiai, nes būtent globėjas turėtų atstovauti globotiniui ginant šias teises. Taigi susidarytų padėtis, kad jis atstovautų abiem prievolės šalims, o tai neleidžiama. Tik paskyrus kitą globėją ar globotiniui tapus veiksniam, jis įgyja realią galimybę ginti buvusio globėjo pažeistas savo teises. Tokia pati padėtis yra ir tuo atveju, kai prievolės šalys yra rūpintojas ir rūpintinis. Ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai. Ši ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė numatyta dėl to, kad tėvai, pagal įstatymus, atstovauja savo nepilnamečiams vaikams. Numačius šios ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybes, susidarytų tokia pati padėtis, kaip jau komentuotu atveju, kai prievolės šalys yra globėjas ir globotinis arba rūpintojas ir rūpintinis. Ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, galiojimas. Ši ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė numatyta dėl to, kad sustabdžius įstatymo ar kito ginčo santykius reglamentuojančio teisės akto galiojimą, išnyksta galimybė asmenims ginti savo pažeistas teises tesės sustabdymo laikotarpiu, nes sustabdyto ginčo santykius reglamentuojančio teisės akto nuostatų negalima taikyti, o įstatymo ar teisės analogija šiuo atveju negalima. Pvz., 1997 m. sausio 16 d. Įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” galiojimo sustabdymo laikinuoju įstatymu buvo laikinai, iki bus priimtas naujas įstatymas, sustabdytas įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” galiojimas. Tačiau LR KT 1997 m. lapkričio 13 d. Sprendime konstatavo, kad “įstatymų galiojimo sustabdymas yra nebūdingas įstatymų leidybai ir paprastai siejamas su Konstitucijoje nurodytais atvejais”.
Dėl to, kad yra 1.129 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybės, ieškinio senaties terminas besąlygiškai nestabdomas, nes šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinio senaties terminas sustabdomas tik jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsirado arba buvo pastaruosius šešis ieškinio senaties termino mėnesius, o kai tas terminas yra trumpesnis negu šeši mėnesiai, – visą ieškinio senaties laiką. Iš šios įstatymų leidėjo įtvirtintos nuostatos galima daryti išvadą, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (jeigu jis nėra trumpesnis negu šeši mėnesiai) būtinas ir pakankamas pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo. Kadangi ieškinio senaties terminas tik sustabdomas, straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo tos dienos, kai išnyko aplinkybė, buvusi pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą, senaties terminas tęsiasi toliau. Šiuo atveju likusi termino dalis pailginama iki šešių mėnesių, o jeigu ieškinio senaties termino. Įvertinant tai, kad aplinkybė, buvusi pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą, galėjo atsirasti likus gana mažai laiko iki ieškinio termino pabaigos, minėta nuostata sudaroma galimybė asmeniui pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo per šešis mėnesius (jeigu ieškinio senaties terminas nėra trumpesnis negu šeši mėnesiai).Ieškinio senaties termino nutraukimas1.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindų yra ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, kai buvo laikytasi žinybinio priklausymo, įstatymo nustatytos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kitų ieškinio pareiškimo taisyklių. Teisminio priklausymo taisyklių pažeidimas negali būti laikomas ieškinio pareiškimo nustatytos tvarkos pažeidimu. Specialios ieškinio senaties termino nutraukimo taisyklės nustatytos CK 6.16 str. 1 dalyje. Pareiškus ieškinį, ieškinio senatis nutraukiama tik tų asmenų atžvilgiu, kurie ieškinio pareiškime nurodyti kaip atsakovai. 1.130 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko veiksmai, rodantys, jog jis pripažįsta prievolę. Tai gali būti patys įvairiausi veiksmai, iš kurių kreditorius suvoktų, kad skolininkas pripažįsta prievolę. Pvz., skolininkas gali prašyti atidėti prievolės įvykdymo terminą, gali mokėti palūkanas ar net iš dalies įvykdyti prievolę, taip pat gali pripažinti skolą raštu ar žodžiu ir pranešti apie tai tiek kreditoriui, tiek trečiajam asmeniui, jeigu kreditorius nežino apie šiuos veiksmus. Ieškinio senaties termino nutraukimas – tai termino, suėjusio iki atsirandant straipsnio 1-2 dalyse nurodytiems pagrindams, eigos nutraukimas ir jo neįskaitymas į ieškinio senaties terminą. Todėl straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas nutraukti ieškinio senaties terminą į naują terminą neįskaičiuojamas. 1.130 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad ieškinio senaties terminas, nutrauktas dėl ieškinio pareiškimo, prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu remiantis ginčo teisiniu santykiu galima pareikšti tapatų reikalavimą. Šitai yra galima, pvz., kai kreipiamasi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, bet kitu pagrindu. 1.130 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ieškinio pareiškimas, kurį teismas paliko nenagrinėtą dėl ieškovo kaltės, ieškinio senaties termino nenutraukia. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai išdėstyti CPK 245 str. Pvz., pripažįstama, kad pareiškimas paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, kai ieškovas, kreipęsis į teismą, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylos jam nesant ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikęs dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą į teismą, neatvyko į teismo posėdį (CPK 245 str. 1 d. 5 p.). 1.130 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas atsisakė ieškinio. Pvz., pareiškus ieškinį ieškinio senaties terminas nenutrūksta, jeigu ieškinio pareiškimas grąžinamas, nes nepašalinti jo trūkumai CPK 151 str.). Ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas reiškia, kad jis atsisako ginti savo pažeistas teises, nes, teismui priėmus ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą, byla nutraukiama ir ieškovui nebeleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 243-244 str.). 1.130 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nenagrinėja baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio, tai iki pareiškiant ieškinį prasidėjęs ieškinio senaties terminas tęsiasi toliau nuo nuosprendžio, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Ši nuostata faktiškas įtvirtina ieškinio senaties termino sustabdymą, kuris trunka nuo ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata,kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, reiškia, jog pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga, o tai galima padaryti nagrinėjant bylą. Todėl teismas negali atsisakyti priimti asmens pareiškimo motyvuodamas tuo, kad terminas praleistas. Tačiau nagrinėdamas bylą nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas atmeta ieškinį net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti, jeigu šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.).
Straipsnio 2 dalyje minimų svarbių senaties termino praleidimo priežasčių, kurias nustačius pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, įstatai nenurodo. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažinta sunki asmens liga, neraštingumas ir panašiai, jeigu tai realiai trukdė asmeniui laiku pareikšti ieškinį. Taigi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis tik jeigu jos yra susijusios su ieškovo asmeniu. Todėl kai ieškovas yra juridinis asmuo, šie atvejai netaikytini, nes juridinis asmuo paprastai turi ne vieną, o kelis valdymo organus. Be to, fizinio asmens liga pati savaime nėra svarbi termino praleidimo priežastis, nes ieškinį galima pareikšti per atstovą, ieškinio pareiškimą teismui galima pareikšti raštu ar panašiai. Ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, teismas nustato nagrinėdamas ginčą iš esmės, nes tik tokiu būdu įmanoma išsiaiškinti visas terminui atnaujinti reikšmingas aplinkybes. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, būna turėti omenyje ieškinio senaties termino paskirtį ir jo trukmę. Pvz., bendrąjį dešimties metų senaties terminą galima atnaujinti tik išimtiniais atvejais. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kada tos aplinkybės atsirado – termino pradžioje ar pabaigoje. 1.131 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto, kurį išreikalauti praleisti ieškinio senaties terminai, nuosavybės teisės klausimai sprendžiami pagal kodekso ketvirtosios knygos normas. CK 4.96 str. 1 dalyje nustatyta, kad per trejus metus nuo daikto praradimo momento savininkas gali išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo kilnojamąjį daiktą, jeigu įgijėjas jį atlygintinai įgijo iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir jeigu daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
Sutrumpinti ieškinio senaties terminai nustatyti CK 1.125 str. 3-10 dalyse, juos taip pat gali nustatyti kiti L.R. įstatymai, pvz., konkrečių transporto rūšių kodeksai. Jeigu kiti L.R. įstatymai konkrečių rūšių reikalavimams nustato tik pačius sutrumpintus ieškinio senaties terminus, tačiau nereglamentuoja jų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, tai tokiems sutrumpintiems ieškinio senaties terminams bus taikomos CK 1.129-1.131 str. taisyklės.
Pasekmės, atsirandančios skolininkui įvykdžius pareigą po to, kai ieškinio senaties terminas pasibaigė
Pasibaigus ieškinio senaties terminui neišnyksta skolininko pareiga įvykdyti prievolę, tačiau kreditorius praranda teisę reikalauti įvykdyti prievolę teismine tvarka. Todėl, kai skolininkas įvykdo pareigą pasibaigus ieškinio senaties terminui, negalima pripažinti, kad įvykdžius šią prievolę gautas turtas yra kreditoriaus įgytas be pagrindo. Nei remdamasis CK 6.237 str., nei kitais pagrindais skolininkas negali reikalauti grąžinti to, kas įvykdyta.
Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma
1.134 straipsnyje nurodyti iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantys reikalavimai yra, pvz., reikalavimas ginti teisę į vardą (CK 2.21 str.), garbę ir orumą (CK 2.24 str.). Asmenines neturtines teises, kaip civilinės teisės objektą, reglamentuoja CK 1.114-1.115 str. Taip pat straipsnyje sakoma, kad ieškinio senatis netaikoma indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas. Banko indėlio sutartis reglamentuojama CK XLIV skyriuje. CK 6.895 str. 5 dalyje nustatyta, kad jeigu indėlininkas nereikalauja išmokėti terminuoto indėlio pasibaigus jo terminui ar susidaro kitos sutartyje numatytos aplinkybės, tai sutartis pripažįstama pratęsta indėlio iki pareikalavimo sąlygomis, jeigu ji nenustato ko kita. Vadinasi, esant tokiai įstatymo nuostatai, indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius ieškinio senaties terminas net negali prasidėti. CK 6.897 str. nurodyta, kad neišmokėtų palūkanų suma indėlis padidinamas, o palūkanos skaičiuojamos nuo padidėjusios sumos. Išmokant indėlį, kartu išmokamos iki to momento priskaičiuotos palūkanos. Vadinasi, ieškinio senatis netaikoma indėlininkų reikalavimams išmokėti ne tik indėlius, bet ir palūkanas. Kitiems reikalavimams ieškinio senaties netaikoma tik jeigu šitaip nustato kiti įstatymai.
Ieškinio senaties taikymas ir kitiems reikalavimams
1.135 straipsnyje galimybė ginti papildomą reikalavimą pareiškiant ieškinį laiko požiūriu tiesiogiai siejama su pagrindinio reikalavimo gynimo galimybe. Jame nurodyta, kad, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. Tokia nuostata įtvirtinta dėl to, kad papildomi reikalavimai priklauso nuo pagrindinių reikalavimų. Tačiau tai, kad baigėsi papildomam reikalavimui nustatytas ieškinio senaties terminas, nekliudo ginti pagrindinio reikalavimo, jei šiam nustatytas ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. 1.135 straipsnyje pateiktas nebaigtinis papildomų reikalavimų sąrašas. Greta šiame str. nurodytų netesybų, įkeitimo ir laidavimo, CK nustato rankpinigius ir hipoteką kaip papildomus reikalavimus ir jų gynimo galimybė pareiškiant ieškinį taip pat tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio reikalavimo gynimo galimybės.
IŠVADOS
Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai pagal įvairius kriterijus gali būti klasifikuojami į rūšis. Pvz.:, pagal tai, kas nustato konkretų terminą, jie yra skirstomi į įstatymo nustatytus, šalių susitarimu nustatytus ir teismo nustatytus terminus. Pagal teisines pasekmes terminai skirstomi į atnaujinamuosius, įgyjamuosius ir naikinamuosius. Terminai, nustatyti reikalavimams, kylantiems iš civilinių teisinių santykių, pareikšti, sudaro atskirą grupę. Tai garantiniai, prezentiniai ir ieškininės senaties terminai. Pagal termino nustatymo principą, terminai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti. Terminas prasideda rytojaus dieną, suėjus numatytai datai ar įvykus numatytam įvykiui, kuriuo apibrėžtas terminas, jeigu įstatymai nenumato ko kita.
Žinant termino pradžią, kuri apibrėžta CK 1.118 str., galima nustatyti termino pabaigą, nes tai bus po nustatyto metų skaičiaus, bet to paties mėnesio tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, dieną. 1.122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad veiksmas, kurį atlikti yra nustatytas terminas, turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Paskutinė termino diena nustatoma vadovaujantis CK 1.119-1.121 str. nuostatomis. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pareikštas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškininės senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškininės senaties terminai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius arba sutrumpintus. 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų. 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties terminas sustabdomas, jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga). Vyriausybei nustačius, kad prievolių vykdymas atidedamas, jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja L.R. krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis, jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas, jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai, jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis, jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai, jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, galiojimas. 1.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindų yra ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. 1.130 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko veiksmai, rodantys, jog jis pripažįsta prievolę.LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, patvirtintas 2000 07 18 įstatymu Nr. VIII-1864. VŽ. 2000. Nr.74.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. V. Justitia. 2001.3. Civilinė teisė. K. Vijusta. 1997.