MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS TECHNOLOGIJŲ KATEDRA
Neziniukas neziniukas, Žemės ūkio technologijos specialybės III k.3ŽŪn gr. studentė
TEISMŲ SISTEMA LIETUVOJE
REFERATAS
Darbo vadovas dėst. V. Šalaševičius
Marijampolė 2004
TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………….. …………………………..3 1. Teismų genezė Lietuvoje………………………………………………….. ……….4 2. Pagrindiniai teismų veiklos principai……………………………………………5 3. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kompetencija…………………7 4. Teisėjų statusas…………………………………………………… …………………….9
IŠVADOS……………………………………………………. …………………………12
LITERATŪRA………………………………………………………..………………13
ĮVADAS
Teismas – valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama irspręsdama civilines, baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitųkategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka. Įvairiose šalyse teismai, atliekantys iš esmės tas pačias funkcijas,atsižvelgiant į valstybės santvarkos formą skirstomi į paprastuosius irypatinguosius (pastarųjų steigimą tiesiogiai draudžia beveik visosšiuolaikinės konstitucijos). Paprastieji teismai yra skirstomi į bendrosioskompetencijos ir specializuotus (darbo, arbitražinius, muitų, mokesčių,karinius, religinius ir t.t.) teismus. Neturi stebinti tokia teismų sistemųir jų rūšių gausa, nes demokratinės valstybės numato visapusišką teisminępiliečių teisių ir laisvių apsaugą, valstybės institucijų ir pareigūnųveiksmų teisėtumo efektyvią teisminę kontrolę ir pan. Valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendriorganizavimo ir veiklos principai, visuma sudaro teismų sistemą.
1. Teismų genezė Lietuvoje
Iki 1933 m. teismų sistemos reformos Lietuvoje galiojo trijų grandžiųteismų sistema – taikos teismai, apygardų teismai ir Vyriausiasiastribunolas. Ši teismų sistema turėjo trūkumų, kurie ir sukėlė 1933 m.reformos būtinumą. 1933 m. Lietuvoje buvo priimtas naujas Teismų santvarkosįstatymas, kuriuo vietoje taikos teisėjų įsteigti apylinkių teismai(teisėjais galėjo būti tik profesionalūs teisininkai) ir atsirado naujateisminė grandis – Apeliaciniai rūmai (šis teismas buvo apeliacinėinstancija byloms, kurias sprendė apygardų teismai pirmąja instancija, beipirmoji instancija baudžiamosioms byloms prieš valstybės saugumą). 1940 m. Lietuvą okupavus, buvo įvesti sovietiniai įstatymai. Pakeistair teismų sistema, kuri reorganizuota pagal dviejų grandžių sistemos
modelį. Po 1958-1961 metų reformos sukurta teismų sistema veikė ikinepriklausomybės atkūrimo ir faktiškai nesikeitė iki 1995 m. sausio 1 d.,kai ją pakeitė 1994 m. gegužės 31 d. įstatymu įtvirtinta nauja teismųsistema. Sovietinę teismų sistemą Lietuvoje sudarė rajonų (miestų) liaudiesteismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiąjį Teismą sudarėcivilinių ir baudžiamųjų bylų kolegijos, Aukščiausiojo Teismo plenumas.Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikroms byloms kaip priežiūros instancijagalėjo būti SSRS Aukščiausiasis Teismas. Sovietinėje sistemoje galiojęsteisėjų renkamumo principas, ypač didelis prokuratūros vaidmuo prižiūrintteismų veiklą (prokurorinė priežiūra), neribotos teismo galios procese irkitos panašios priežastys lėmė, kad visa teismų sistema praktiškai nebuvonepriklausoma ir buvo ne tiek teisingumo vykdymo, kiek valstybės represinėsistema. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę netrukus imta planuoti irrengti visa apimančią teisminės valdžios reformą, kuri iš esmės buvoįgyvendinta nuo 1995 m. sausio 1 d., nors pirmasis mėginimas ją reformuotipadarytas jau 1992 m. vasario 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismųįstatymą. Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta keturių grandžių Lietuvosteismų sistema, kurią sudarė apylinkės teismai, apygardos teismai,Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Valstybės pasirinktaiketurių grandžių teismų sistemai pritarė ir 1992 m. spalio 25 d. LietuvosRespublikos pileičių referendumas, kuriame buvo priimta LietuvosRespublikos Konstitucija. Galutinai teismų sistemos reformos gairėsnustatytos 1994 m. gegužės 31 d. priimtame antrajame Teismų įstatyme, kurisįsigaliojo ir pradėtas taikyti nuo 1995 m. sausio 1 dienos. 1999 m. sausio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos administraciniųteismų įsteigimo įstatymas, pagal kurį administracinių teismų sistemapradėjo funkcionuoti 1999 m. gegužės 1 d. Administracinių teismų paskirtisyra nagrinėti skundus (prašymus) dėl viešojo ir vidinio administravimosubjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo. Iki minėtųteismų įsteigimo aptariamu sklausimus sprendė bendrosios kompetencijosteismai civilinio proceso tvarka.2. Pagrindiniai teismų veiklos principai
Teismų veikla ir jų organizavimas pagrįstas demokratiniaispagrindais, atspindinčiais teisinės valtybės esmę ir uždavinius.Pagrindiniai teismų organizavimo ir veiklos principai yra teisiškaiįtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, vėliau jie išplėtotikonkrečiuose įstatymuose: Teismų įstatyme, CPK, BPK ir kituose teisėsaktose. 1. Teisingumo vykdymas. Konstitucijos 109 straipsnyje sakoma, kadteisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Teismai priima sprendimus irnuosprendžius Lietuvos Respublikos vardu. Niekas negali būti pripažintaskaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminalinebausme kitaip, kaip įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir pagal įstatymą.Jokios kitos valstybės valdžios institucijos neturi teisės vykdyti teismųfunkcijų. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas irtik įstatymų numatyta tvarka. 2.Teismų ir teisėjų nepriklausomumas. Teisėjai veikia nešališkai irklauso tik įstatymų. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi taisįstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams irVyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais. Taisatvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas,kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai,teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį teismąprašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas aktas atitinka Konstituciją.Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis,socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėtiįtakos jų sprendimams. Teismai ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yranepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politiniųpartijų ir visuomeninių organizacijų, taip pat nuo proceso dalyvių bei kitųasmenų. Bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir
užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Niekas neturi teisės reikalauti,kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. 3. Teisė į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos piliečiai,užsieniečiai ir asmenys be pilietybės turi teisę į teisminę gynybą nuokėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę irorumą, kitas Konstitucijoje, įstatymuose ir tarptautinėse sutartyseįtvirtintas jų teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valdžiosir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.Fiziniai asmenys turi teisę įstatymų nustatytais atvejais į valstybėsgarantuojamą teisinę pagalbą. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės,įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos. 4. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų teismą. Asmuo turiteisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudarytonepriklausomo ir nešališko teismo. Tik nepriklausomas ir nešališkas teismasgali objektyviai įvertinti nagrinėjamos bylos aplinkybes ir priimtiteisingą sprendimą. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylosbūtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausiąlaiką. 5. Lygybė įstatymui ir teismui. Konstitucijos 29 straipsnyje sakoma,kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms visi asmenys yralygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėllyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių. 6. Viešumas. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai – taippasakyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnyje. Tai reiškia,kad teismo posėdžiuose gali dalyvauti visi piliečiai. Į posėdžių salęneįleidžiami tik jaunesni kaip 16 metų asmenys, jeigu jie nėradalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.motyvuota teismo nutartimiteismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimoslaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleistivalstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Neviešas teisminisnagrinėjimas leidžiamas ir bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriomiskaltinami jaunesni kaip 18 metų asmenys lytinių nusikaltimų bylose, taippat kitose bylose, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apieprivatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai apklausiamas liudytojas arnukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas. 7. Teismo proceso kalba. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vykstavalstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojamateisė kalbėti teisme gimtąja kalba ar ta kalba, kurią jie moka, pervertėją. Baudžiamosiose bylose tardymo ir teismo dokumentai kaltinamajam irkitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą ar į kitąkalbą, kurią jie moka. Vertėjo paslaugos atlyginamos iš valstybės biudžeto.8. Teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję teismų sprendimai,nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai yra privalomi visomsvalstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms,įstaigoms, organizacijoms kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims irturi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniovalstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo irvykdymo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato įstatymai ir tarptautinėssutartys. Bet koks normų, įtvirtinančių teisingumo principus, pažeidimas,kliudantis teismui įvykdyti jam procesiniuose įstatymuose nustatytusuždavinius, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, apsunkinapasiekti teisingumo tikslus. Teismų savarankiškumą užtikrina valstybės laiduojamos finansinės irmaterialinės garantijos, o teisėjų nepriklausomumą – jiems suteikiamossocialinės garantijos, pasireiškiančios stabiliu darbo užmokesčiu, darbo irpoilsio laiko specialiu reglamentavimu, pensiniu aprūpinimu ir kt.
3. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kompetencija
Lietuvos Respublikos Konstitucija yra nustačiusi tokią Lietuvosbendrosios kompetencijos teismų sistemą: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,Lietuvos Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai. Realizuojantšią konstitucinę nuostatą, 1994 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas Teismųįstatymas, tapęs pagrindu esminei iki tol egzistavusių teismų santvarkos
kaitai, o 2002 m. sausio 24 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teismųįstatymas ir priimta jo nauja redakcija. Naujajame Teismų įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos,teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis reglamentavimas,pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose beiLietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintais visuotinaipripažintais teisės principais. Apylinkės teismai pagal nustatytą veiklos teritoriją (jų yra 54) yrapirmoji instancija civilinėms, baudžiamosioms, administracinių teisėspažeidimų byloms, priskirtoms jų kompetencijai, hipotekos teisėjųkompetencijai priskirtoms byloms, taip pat byloms, susijusioms su sprendimųir nuosprendžių vykdymu. Be to, įstatymų numatytais atvejais apylinkėsteismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo irkitas įstatymų priskirtas funkcijas. Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, o įstatymųnustatytais atvejais bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija. Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti steigiamasHipotekos skyrius. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjabylas dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo , kitų daiktiniųteisių, juridinių faktų bei kitų daiktų registravimo, dėl įkeisto turtoarešto, išieškojimo iš įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto,išieškotų sumų paskirstymo ieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jamsuteiktus įgaliojimus. Apygardos teismas (jų yra 5) savo veiklos teritorijoje yra pirmojiinstancija civilinėms ir baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jokompetencijai ir apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismųsprendimų, nuosprendžių nutarčių ir įsakymų. Apygardos teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, oįstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. Lietuvos Apeliacinis Teismas yra apeliacinė instancija byloms, dėlapygardos teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų.Apeliacinis Teismas taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių irtarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo LietuvosRespublikoje ir atlieka kitas šio teismo kompetencijai įstatymo priskirtasfunkcijas. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinėsinstancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismųsprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuoja ir formuoja vienodą teismųpraktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Į priimtosenutartyse esančius taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės irkitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymusir kitus teisės aktus. Į priimtose nutartyse esančius taikymo išaiškinimusatsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kitiasmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiame Teisme sudaromas senatas. Į jį įeina šioteismo pirmininkas (jis yra ir senato pirmininkas), skyrių pirmininkai,taip pat po septynis Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių didžiausią šiameteisme darbo stažą turinčius teisėjus. Senatas tvirtina teismų praktikostaikant įstatymus ir kitus teisės aktus atskirų kategorijų byloseapibendrinimo apžvalgas ir teikia rekomendacinius išaiškinimus, skelbiajuos Aukščiausiojo Teismo leidžiamame biuletenyje „Teismų praktika“,sprendžia kitus organizacinius Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimus. Aukščiausiame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija,išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo Civilinių arBaudžiamųjų skyrių plenarinė sesija.Konstitucijoje pasakyta, kad Lietuvoje, be bendrosios kompetencijosteismų, gali būti įsteigti specializuoti teismai: administracinių, darbo,šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti. Nacionalinio saugumo pagrindųįstatyme (1996 m.) nustatyta, jog karių ir karininkų bylas dėl tarnybosarba su tarnyba susijusių teisės pažeidimų ateityje taip pat nagrinėsspecializuotas teismas. Nuo 1999 m. gegužės 1 d. Lietuvoje pradėjo funkcionuoti vieni išpirmųjų specializuotų teismų – administraciniai teismai. Jų sistemą sudaro:
penki apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasisadministracinis teismas (nuo 2001 m. sausio 1 d.). Administracinių teismų paskirtis – nagrinėti skundus ar prašymus dėlviešojo ir vidinio administravimo (valstybės ir vietos savivaldųinstitucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų) subjektų (pareigūnų) priimtųaktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo). Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancijaadministracinėms byloms, nurodytoms ABTĮ 19 straipsnyje nurodytoms byloms,kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas,vykdantis administravimą visoje valstybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymųpriskirtoms jų kompetencijai; apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administraciniųteismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių; apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms dėlapylinkių teismų nutarimų; instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėlproceso atnaujinimo baigtose administracinėse bylose. Be to, Vyriausiasis admiinstracinis teismas formuoja vienodą teismųpraktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, leidžiantbiuletenį „Administracinių teismų praktika“, atlieka kitas jo kompetencijaipriskirtas funkcijas. Apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajamadministraciniaim teismui: apygardų administracinių teismų sprendimai per14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, o apylinkių teismų ir apygardų teismųnutarimai ir nutartys – per 10 dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo.Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėjapriėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. Apygardos administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjųkolegija, o ABTĮ 15 straipsnyje numatytais atvejais – vienas teisėjas.Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijųteisėjų kolegija, išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba šio teismoplenarinė sesija.4. Teisėjų statusas
Teisėjas – tai valstybės pareigūnas, kuriam konstitucine ir kitateisine tvarka suteikti valstybė svaldžios įgaliojimai vykdyti teisingumą,atliekantis savo pareigas profesiniu pagrindu. Visi teisėjai Lietuvoje turivienodą statusą ir skiriasi tik įgaliojimais ir kompetencija, kurią nustato
Teismų įstatymas ir procesiniai įstatymai. Yra nustatyti šie teisėjųstatuso konstituciniai principai: teisėjų neliečiamumas, jųdepolitizavimas, kito darbo nesuderinamumas, skyrimo tvarka ir atleidimopagrindai. Bet kurio teismo teisėju negali būti skiriamas asmuo, jeigu jis: – įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamąveiklą; – atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, anstolio,policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybėstarnybos už profesinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjopenkeri metai; – piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmismedžiagomis ar alkoholiu; – neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymonustatyta tvarka šiais atvejais: – savo noru; – pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatymo nustatytopensinio amžiaus; – dėl sveikatos būklės; – išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą; – kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą; – kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai. Teisėjo asmuo yra neliečiamas. Teisėjas negali būti patrauktasbaudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvėbe Seimo, o tarp seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimo, išskyrusatvejus kai teisėjas užtinkamas darantis nusikaltimą. Iškelti baudžiamąjąbylą teisėjui gali tik generalinis prokuroras. Teisėjas negali būtipatraukiamas ir administracinėn atsakomybėn. Teisėjui padariusadministracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama Teisėjų etikos irdrausmės komisijai, o ši gali iškelti drausmės bylą. Teisėjų drausmės bylasnagrinėja ir drausmines nuobaudas skiria Teisėjų garbės teismas. Teisėjo fizinė ir jo nuosavybės apsauga. Teisėjo ir jo šeimos nariųfizinė apsauga, kai yra reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl suteisėjo pareigų atlikimu susijusių priežasčių, užtikrinama Vyriausybės arjos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokiomis aplinkybėmis žalą,padarytą turtui, atlygina valstybė. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą,atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas arnepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarkaatlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumąatsiradusią ir asmeniui atlygintą turtinę ar neturtinę žalą valstybė turiteisę regreso tvarka išieškoti iš teisėjo. Draudimai ir apribojimai teisėjams. Teisėjas negali: dalyvautipolitinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; eiti kitųrenkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačioseįstaigose ar įmonėse; gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjoatlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Teisėjai galilaisvai jungtis į teisėjų asociacijas ar kitas nepolitines organizacijas,atstovaujančias teisėjų interesams. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingosreputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinįteisinį išsilavinimą, atitinkantis įstatymų nustatytus kvalifikaciniusreikalavimus, pateikęs sveikatos pažymėjimą, turintis ne mažesnį kaippenkerių metų teisėjo darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjusegzaminą. Nuo pretendento egzamino atleidžiamas teisės krypties socialiniųmokslų daktaras ir habilituotas daktaras, taip pat asmuo, turintis nemažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėjopabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai. Užsienyje įgytas teisinisišsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Apylinkės teismo teisėją Teismų tarybos patarimu skiria RespublikosPrezidentas. Asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartąskiriamas penkeriems metams. Pasibaigus penerių metų terminui, teigiamaiužsirekomendavusį tokį apylinkės teismo teisėję, Respublikos Prezidentas beegzamino ir atrankos gali skirti iki to laiko, kai jam sukaks 65 metai. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju galibūti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytasteisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjodarbo stažą, taip pat teisės krypties socialinių mokslų daktaras arhabilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisiniopedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Šiuos teisėjusskiria Respublikos Prezidentas iki to laiko, kai jiems sukaks 65 metai. Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio Teismo teisėjugali būti skiriamas teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre įrašytasteisėjas, turintis ne mažesnį kaip ketverių metų apygardos administracinioteismo ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą, taip pat teisės kryptiessocialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnįkaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatospažymėjimą. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją skiria RespublikosPrezidentas Teismų tarybos patarimu, o Apeliacinio Teismo teisėją –Respublikos Prezidentas Seimui pritarus. Šių teismų teisėjai taip patskiriami iki to laiko, kai jiems sukaks 65 metai, tačiau juos paskyrusiinstitucija, teisėjams patiems pageidaujant jų įgaliojimų laiką galipratęsti tol, kol jiems sukaks 70 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją skiria Seimas RespublikosPrezidento teikimu kaip ir kitų teismų teisėjus iki 65 metų su galimybepratęsti jų įgaliojimus iki 70 metų. Kandidatūras į Aukščiausiojo Teismoteisėjus Respublikos Prezidentui parenka ir pasiūlo Aukščiausiojo Teismopirmininkas.IŠVADOS
Analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, galimadaryti išvadą, kad teisminę teisminę valdžią Lietuvoje sudaro KonstitucinisTeismas (nors būtent dėl jo priklausymo teisminei valdžiai būtų galimapareikšti kai kurių abejonių), bendrosios kompetencijos teismai (LietuvosAukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismai irapylinkės teismai) ir specializuoti administraciniai teismai (apygardųadministraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiaisis administracinis
teismas). Visiškai nauja Lietuvos teismų sistemoje yra specializuotiadministraciniai teismai ir savarankiškas Konstitucinis Teismas, kurienebuvo žinomi Lietuvos dvidešimtojo amžiaus teismų sistemos istorijai.Bendrosios kompetencijos teismų sistema grindžiama galiojusios tarpukarioLietuvoje teismų sistemos tradicijomis. Teisminę valdžią teismas įgyvendina griežtai įstatymų nustatytosteismo sudėties (apylinkės teismuose bylas teisėjas nagrinėjavienasmeniškai, apeliacinės instancijos teisme – trijų teisėjų kolegija) irvadovaudamasis procesiniais įstatymais. Apibendrinę aptartus teismų sistemos organizavimo klausimus, galimepateikti šios sistemos apibrėžimą. Teismų sistema – tai remiantis LietuvosRespublikos Konstitucija visuma veikiančių teismų, kuriuos sieja bendriteisminei valdžiai kelaimi tikslai ir uždaviniai bei teismų veiklos irorganizavimo principai.LITERATŪRA
1. Čiočys P.A. Teisės pagrindai. – Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002. 2. Kuconis P., Nekrošius V. Teisėsaugos institucijos. – Vilnius: Justitia, 2001. 3. Vaišvila A. Teisės teorija. – Vilnius: Justitia, 2004.