Kokybės kursinis

Santrauka

Končienė.V/Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantė/Organizacijos gaminio blogos kokybės priežasčių analizė ir kokybės tobulinimas: Visuotinės kokybės kursinis darbas/vadovas prof.P.Vanagas; Kauno technologijos universitetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas.Kokybės vadybos katedra.Kaunas,2006.-

Šiame darbe apžvelgiama blogos kokybės priežasčių analizė .Pateikiamos ir išsamiai išnagrinėjamos priemonės problemai apsibrėžti. Atskirai išnagrinėta kokybė ir patikimumas gamybos procese. Kaip labai svarbus blogos kokybės faktorius minimas žmogus ( darbuotojas). Išnagrinėti nuolatinio kokybės gerinimo strateginiai elementai.

Turinys

Įvadas 2
1.Blogos kokybės priežasčių analizė. 4
1.1Kokybės apibrėžtis 4
1.2 Problemos apsibrėžimas. 4
1.2.1 Kas turi imtis problemų apsibrėžimo? 5
1.2.2Idėjų varžybos 5
1.2.3Priežasties – padarinio diagramos 5
1.2.4Pareto annalizė 6
1.2.5Kokybės būreliai 7
1.2.6Giliosios priežasties analizė 7
1.2.7Kontrolės diagramos 7
2.Kokybė ir patikimumas gamybos procese 7
2.1 Žmonių veiksnių patikimumas 8
3.Kokybės laidavimas. 9
3.1 Veiksniai turintys įtakos kokybės laidavimui 9
4.Nuolatinis kokybės gerinimas 10
4.1Nuolatinis kokybės gerinimas ir organizacijos strategija 10
5. Tyrimas 12
Literatūra 13
Priedai 14

Įvadas

Blogos kokybės priežasčių analizė apima priemones problemai apibrėžti.
Prastos kokybės gaminiai yra nuostolingi tiek gamintojui, tiek vartotojui. Gamintojas patiria didžiausius nuostolius, jei defektas aptinkamas jau pardavus ar pristačius gaminį vartotojui. Mažiau nuostolių būna, kai defektą aptinka gaminanti arba techninę priežiūrą atliekanti įmonė. Mažiausiai nuostolių patiriama, kai yrra sudaryta gamyklos kokybės užtikrinimo sistema, kuri gerai organizuota ir veikia taip, kad negalėtų atsirasti defektų. Gamintojas turi nuolatos rūpintis defektų prevencija ir gaminių kokybės gerinimu. Tik tokia gamintojo strategija, kai nuolat gerinama gaminių kokybė, mažinant nuostolius ir gaminio kainą, pa

adeda įsitvirtinti rinkoje. Prastos kokybės priežastys gali būti atsitiktinės (sporadiškos) ir įsisenėjusios (chroniškos). Atsitiktinės priežastys sukelia staigų įprastos situacijos pablogėjimą. Jos turi būti šalinamos nedelsiant, todėl jų veikimas trumpalaikis. Gedimų ir įvairių defektų prevencija, aptikimas ir šalinimas tęsiasi visą gaminio gyvavimo ciklą.
Vienas iš sunkiausių kokybės vadybos uždavinių – įtraukti visus darbuotojus į kokybės uždavinių sprendimą. Tam reikia pakankamai aukšto bendro kultūrinio ir techninio lygio. Vadovybė turi būti tikra, kad darbuotojai aiškiai supranta kokybės sistemos metodus ir priemones ir techniškai yra pajėgūs juos įdiegti.
Sėkmingai veikti kokybės sistema gali tik tada, kai įmonėje yra pakankamai aukštas bendrasis kultūros lygis. Tokia kokybės kultūra gali būti pasiekta tik tuo atveju, kai tuo suinteresuoti vadovai, t. y. jei jie nori sukurti kokybės vadybos sistemą, priimti atsakomybę už gaaminių kokybę ir skirti tam reikalingus išteklius. Tai pasakytina ir apie darbo jėgą: kokybės kultūra gali būti keliama, jei darbo jėga tam nusiteikusi, t. y. sutinka dalyvauti gerinant kokybę.

1.Blogos kokybės priežasčių analizė
Netitiktimi vadinami gaminiai, kurių negalima pateikti vartotojui dėl esamų defektų. Defektas tai individualus gaminiui keliamų reikalavimų neatitikimas. Defektai gali būti atviri- kurie reglamentuojami atitinkamoje dokumentacijoje, ir uždari- kurių pasireiškimas nenumatytas dokumentacijoje. Norint įmonėje nustatyti vieningus neatitikties požymius naudojami neatitikties klasifikatoriai, kurie klasifikuoja pagal tipus, kaltininkus ir priežastis. Klasifikatorius padeda su

upaprastinti visus užrašus susijusius su neatitikties apiforminimu.
Neatitikties tipui priskiriami konkretūs defektai ir nuokrypiai nuo kokybės reikalavimų. Gamyboje pagal tipą yra skirstoma pataisomą ir nepataisomą defektą.
Neatitiktis skirstoma į vidinę, atsiradusią gamybos proceso metu; į išorinę, pasireiškusią realizacijos ar vartojimo metu. Įšorinė neatitiktis sąlygoja apie blogą gaminio kokybę ir taip pat apie nepatenkinamą kokybės tarnybų darbą. Jos atsiradimas gamintojui padaro ne tik materialinį , bet ir moralinį nuostolį. Tai atsiliepia įmonės reputacijai.

Neatitiktis gali būti dėl:
 Nukrypimo nuo technologinio proceso (tai sąlygoja atsainus darbuotojo požiūris į atliekamą darbą)
 Techninėje dokumentacijoje esamų klaidų
 Darbo su nepataisomais ar blogai sureguliuotais įrenginiais
 Netinkamos žaliavos naudojimo
Atsiradusios neatitikties kaltininkai gali būti darbuotojai operatoriai, darbuotojai- įrangos derintojai, technologai konstruktoriai, ir tt.
Neatitikties sekimas ir registravimas leidžia išaiškinti jos priežastis ir kaltininkus. [4,p.84]
1.1Kokybės apibrėžtis

Kokybę daugelis žmonių mano suprantą, tačiau kiekvienam ji gali reikšti visai ką kitą. Gerą gaminį gali apibrėžti kiekvienas .Kokybišką gaminį apibrėžti palyginti lengva; apibrėžti kokybišką procesą truputį sunkiau. Galutinis gaminys gali turėti ydų: jo dydis gali kiek neatitikti specifikacijų arba spalva būti nevykusi. Gaminio variantus lengva nustatyti, o šitų nesėkmių priežastis turėtų būti nesunku paaiškinti. Proceso kokybę rodo efektyvumas ar efektingumas. Tai kiek abstarktoka palyginti su gaminio kokybe.
Visų verslo sektorių kokybė galutinai išreiškiama pagal vartotojo pasitenkinimo kiekį, gaunama iš galutinio gaminio ar galutinės paslaugos. Ti
ikrasis kokybės matas yra šis: ar vartotojo reikmės yra patenkintos; viršytos ar ne; ar tasai vartotojas patenkintas.
Vartotojo pasitenkinimas –tikroji kokybės apibrėžtis.[1,p.92]
1.2Problemos apsibrėžimas
Problemos apsibrėžimas yra procesas darbovietės trūkumų suvokimui stiprinti. Akivaizdžiausi trūkumai kurie gali būti apsibrėžiami , yra gamyboje. Pritaikiusios kai kuriuos objektyvius kriterijus, įvairios inspekcijos gali tuos trūkumus išmatuoti.Po to galima imtis priemonių tiems trūkumams taisyti.
Problemai apsibrėžti vartojamos kelios pagrindinės priemonės .Dr. Karoku Ishikava , vienas iš pirmųjų VKG specialistų pavartojęs terminą‘ visuotinė kokybės kontrolė“ Jis parengė “priemones“ kurias jo nuomone gali vartoti kiekvienas darbininkas. Štai jos:
1) idėjų varžybos (smegenų šturmas) ,
2) priežasties ir padarinio diagramos ,
3) Pareto analizė ,
4) kokybės būreliai ,
5) giliosios priežasties analizė ,
6) kontrolės diagramos.
Problemos apsibrėžimas yra procesas. Turėdami užduotį pastebėti visus trūkumus, kenkiančius kokybei , firmos darbininkai gali stengtis nuolat šalinti aplaidumą. Darbininkai gali apsibrėžti atpažinti darbovietėje problemas, kurias našumo labui reikia sutvarkyti. Pastangos tobulinti kokybę turi būti planuojamos, prižiūrimo ir atgaivinamos. Organizacija negali tikėtis optimalių rezultatų, jei problemos apsibrėžimo nepadaro svarbia ir tolydine visos sistemos dalimi.[1,p.160]

1.2.1 Kas turi imtis problemų apsibrėžimo?
Kiekvienas žmogus , dirbantis bendrovėje, yra kaip nors įtrauktas į problemų apsibrėžimą. Įtraukiami visi tiekėjai, savo pristatomomis prekėmis ir paslaugomis remiantys bendrovės pastangas. Pagaliau visi žmonės turintys progų naudotis prekėmis ir pastangomis, gaunamomis iš bendrovės, yra taip pat susiję su tokiu apibrėžimu. VKV prasme ta

ai bus firmos vidiniai arba išoriniai vartotojai.
Kiekvienai rimtai kokybės tobulinimo iniciatyvai reikia vadovaujančios grupės – kokybės tarybos. Tokia taryba paprastai susideda iš vyriausiojo administratoriaus ir jo artimiausių pagalbininkų.
Kitas svarbus kokybės iniciatyvos diegimo elementas yra apdovanojimų sistemos peržiūrėjimas. Visiems į procesą įtrauktiems darbuotojams turi būti kokiu nors būdu atlyginta už papildomai užkrautą darbo naštą.
Norint apsibrėžti problemą nesvarbu , kokia tvarka bus aptariamos aukščiau paminėtos šešios priemonės. Po jų pritaikymo pasiekti rezultatai priklausys nuo taikiusiųjų įgūdžių.[1,p.161]

1.2.2Idėjų varžybos
(,,smegenų šturmas”). Tai grupinis procesas, kai individai kuria idėjas. Tikslas – siūlyti minčių konkrečiai problemai spręsti. Visi grupės nariai laikomi lygiaverčiais. Svarbioms idėjų varžyboms kai kurie ekspertai pataria kviesti talkininką. Toks talkininkas turėtų turėti daug įgūdžių ir išmanyti, kaip tokias varžybas rengti. Jis turi užtikrinti visų grupės narių dalyvavimą ir padėti sušaukti darbingą sueigą. Tipiškas idėjų varžybų susirinkimas gali trukti kelias valandas. Jis dalijamas į du etapus. Pirmas etapas prasideda tuo, kad ant lentos aiškiai užrašomas tikslas. Po to grupė siūlo idėjas ir užsirašinėja jas kortelėse (kortelėje viena idėja). Kas nors jas garsiai skaito ir įteikinėja talkininkui, kad jis jas užrašytų ant lentos. Jokia idėja nepeikiama, nes trukdytų siūlyti naujas idėjas.
Antras etapas prasideda, kai siūlymai pasibaigia. Idėjos išskirstomos pagal prasmę. Atrinktos idėjos toliau siaurinamos, kol sąrašai tampa aiškiai apibrėžti ir atitinka tikslą. Svarbi šio etapo dalis – visos grupės (ne kelių narių) pritarimas. Idėjų varžybos pagrįstos tuo, kad grupė bus įgaliota apsibrėžti problemą ir bus atsakinga už veiksmus tai problemai spręsti.[1,p.162]

1.2.3Priežasties – padarinio diagramos

Norint sėkmingai mažinti neatitiktinių gaminių kiekius, labai svarbu teisingai įvardinti to nekokybiškumo požymius arba taip vadinamas pasekmes. Neatitiktiniai gaminiai daugumoje nustatomi kontrolės ar vartojimo metu. Šių neatitikčių požymiai gali būti labai įvairūs: nuo įvertinimo iki detalaus apibrėžimo. Detalizavimas priklauso nuo atliekamo neatitikties įvertinimo galimybių. Kuo detaliau apibrėšime neatitiktį, tuo lengviau bus nustatyti jos atsiradimo priežasčių.
Mūsų uždavinys – kuo greičiau pašalinti neatitiktis arba neigiamas pasekmes. Kuo tikslesnis ir detalesnis šios pasekmės apibrėžimas- tuo lengvesnis ir greitesnis priežasties suradimas. Tokiu būdu , pasekmės detalus apibrėžimas- vienas svarbiausių etapų gerinant gaminių kokybę.
Praktikoje pasekmės detalų apibrėžimą sąlygoja gamybos proceso specialios operacijos, skirtos neatitikčių įvertinimui ir jų detaliam identifikavimui. Tokio gamybos proceso pavyzdys pateiktas prieduose

(Lentelė.Nr.:1“Neatitiktinių gaminių srautai ir neatitikčių įvertinimo operacijų seka“
Priežasčių ir pasekmių diagrama –tai priemonė kuri padeda nustatyti, išrūšiuoti ir parodyti galimas konkrečias problemas ar gaminio neatitiktinės kokybės charakteristikos priežastis.Ji grafiškai vaizduoja ryšį tarp tam tikro rezultato ir visų veiksnių , kurie įtakoja šį rezultatą. Priežasčių ir pasekmių diagramos panaudojimas gali labai efektyviai padėti kai reikia:
 nustatyti esamas ar galimas konkrečios pasekmės ar kitos neigiamos situacijos pagrindines priežastis ir tas priežastis įtakojančius faktorius;
 pateikti tam tikrų veiksnių, įtakojančių konkretų procesą ar pasekmę, sąveiką;
 išanalizuoti esamas ar galimas problemas, kad būtų galima imtis koregavimo ar prevencinių veiksnių.
Nagrinėjant gaminių kokybės problemas, ši diagrama yra viena svarbiausių priemonių, nustatant ir šalinant esamas ar galimas kokybės nebuvimo priežastis.[2]

1.2.4Pareto analizė
Pareto analize atskleidžiamos priežastys be daugelio kitų, darančios didžiausią poveikį. Pareto diagrama padeda aiškiai nustatyti svarbiausias problemas ir pasveria naudą, gaunamą jas išsprendus. [1,p.163]J.Juranas pasiūlė kokybės problemas kalsifikuoti į negausias, bet į svarbias, ir į gausias, bet nesvarbias. Turint sąrašą defektų ir suskirsčius juos pagal atsiradimo dažnumą, matyti, kad iš tikrųjų nedaug, tik keletas priežasčių sukelia daugiausia defektų.[5,p.268] Pareto analizė naudinga tada, kai grupė rengia idėjų varžybas ir yra jau sudariusi priežasčių – padarinio diagramą. Pareto diagramai sudaryti reikalingi tokie etapai :
1. Analizės objekto apsibrėžimas.
2. Informacijos surinkimas naudojant tą patį matavimo vienetą kiekvienam elementui.
3. Informacijos surinkimas kategorijomis.
4. Duomenų perkėlimas į diagramą.

1.2.5Kokybės būreliai

Kokybės būreliai yra mažos grupelės žmonių , kurie nuolat susitinka, kad apsibrėžtų su darbu susijusias problemas ir nutartų, kaip su jomis susidoroti. Kokybės būreliai kuriami pagal bendrą 6 pakopų principą. Problemos geriau apsibrėžiamos , kai grupės nariai supranta būrelių sudarymo būdus.
Kokybės būrelių principai :

1 – leiskite mokytis kiekvienam būrelio nariui,
2 – pasirinkite dalyvius (geriausias skaičius 6 – 8 nepriklausantys vadybai darbuotojai),
3 – pasirinkite talkininką,
4 – pradėkite nuo mažų dalykų,
5 – remkitės gautais rezultatais,
6 – sukurkite grįžtamojo ryšio sistemą.[1,p.165]

1.2.6Giliosios priežasties analizė

Tai veiksminga priemonė numatomos informacijos klodams tirti. Kad ji duotų norimų rezultatų, grupės nariai turi mokėti aiškiai atsakyti į klausimą „kodėl“? Ši analizė paremta būdu, vadinamu ,,5 kodėl “, kai penkis ar daugiau kartų klausiama, kas yra gilioji problemos priežastis. Giliosios priežasties analizė yra labai veiksminga Pareto diagramoms kurti. Ji labai vertinga ir priežasties – padarinio diagramai sudaryti.[1,p.166]

1.2.7Kontrolės diagramos
Tokiomis diagramomis grafiškai išsiaiškinama , ar tikrai specifinis procesas vyksta priimtinais mastais. Jos dažnai taikomos su kita priemone, kuri vadinama priimtinąja bandinių atranka, kai reikia diegti statistinę procesų kontrolę. Kontrolės diagramos padeda stebėti nustatytojo proceso kokybę ir stabilumą. Jos lengvai sudaromos ir gali būti vartojamos be didesnio statistikos išmanymo. Tai priemonė vertinti kokybei neatsižvelgiant į pagrindinę priežastį. Kontrolės diagrama pateikia grįžtamąjį ryšį ir parodo, kaip vyksta procesas. Šios diagramos tai būdas:
1) Duomenims išdėstyti
2) Problemoms apsibrėžti[1,p.166]

2.Kokybė ir patikimumas gamybos procese

Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis gamintojai turi būti pasiryžę nuolatos gerinti kokybę ir didinti našumą. Kiekviena įmonė turi nuolatinio kokybės gerinimo strategiją., kuri vadinama kokybės valdymo sistema. Būdingas šios sistemos bruožas yra tai ,kad kiekvienas darbuotojas turi būti imlus naujovėms t.y. būti pasiryžęs nuolatos keistis, tobulinti gamybos procesus.

Gamybos procesuose neįmanoma išvengti įvairių paklaidų ir pašalinių veiksnų poveikio, ir dėl to gaminio charakteristikos gali neatitikti reikalavimų. Suprantama , kad tokie gaminiai neturi pasiekti vartotojo. Pagal požiūrį defektus gamybos procese skiriamos šios dvi strateginės kryptys:
1. defektų aptikimo strategija; jos tikslas- aptikti specifikacijų neatitinkančius gaminius bei jų elementus. Ši strategija įgyvendinama tikrinant ir išbandant gaminius ar jų elementus, lyginant jų charakteristikas su specifikacijomis.
2. Defektų prevencijos strategija. Šiuo atveju daugiausia dėmesio skiriama tokiam gamybos procesų valdymui, kuris užtikrina ,kad jų charakteristikos būtų artimos nominalioms arba geriausioms. Naudojant šią strategiją užkertamas kelias neatitiktims, o tai reiškia ,kad išvengiama su neatitiktimis susijusių gamybos nuostolių.
Defektų prevencijos pagrindas yra statistinė gamybos procesų kontrolė ir jos rezultatais paremtas proceso valdymas .Statistinio procesų valdymo pirmasis , pradinis etapas yra informacijos apie gaminio charakteristikas rinkimas. Čia svarbu žinoti ne tik galutines gaminio charakteristikas, bet ir antrinius parametrus, kurie apibūdina proceso eigą ir jo tikslumą bei turi įtakos galutinio rezultato kokybei. Šių sprendimų tikslas gali būti dvejopas:
a) Reaguoti į matuojamų proceso parametrų pokyčius, kurie atsiranda dėl atsitiktinių veiksnių poveikio: įrankių dilimo, įrenginių išsiderinimo ir tt. Laiku pakoregavus procesą, bus išvengta neatitikties. Taigi šiuo atveju reguliavimo veiksniai orientuoti į ateitį: pagal gautą matuojamo parametro vertę įrenginys paderinamas ir taip užkertamas kelias neatitikimui.
b) Reaguoti į proceso ruošinių ar žaliavų parametrų sklaidą. Ruošinių parametrai dažniausiai pasiskirstę pagal normalinį dėsnį. Dėl jų sklaidos gali atsirasti ir išėjimo parametrų t.y. proceso produkcijos parametrų sklaida .Šitoks proceso reguliavimas orientuotas į praeitį: jis sumažina anksčiau padarytų defektų įtaką galutinėms produkto charakteristikoms.[3,p.158]

2.1 Žmonių veiksnių patikimumas

Žmogaus veiksnių patikimumas yra tikimybė ,kad žmogus atliks jam pavestą darbą reikiamu laiku, nustytu greičiu ir duotomis aplinkos sąlygomis.
Žmonių reakcija įvairiose situacijose tyrinėta gana išsamiai, tačiau nepavyko suformuoti panašaus į gedimų dažnį rodiklio, kuris leistų numatyti operatoriaus elgesį konkrečiomis sąlygomis, atliekant konkretų darbą. Matyt taip yra dėl to, kad žmogaus darbingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: vidinius veiksniu, aplinkos veiksnius ir įtampos veiksnius.
Vidiniai veiksniai priklausi nuo individo charakterio, jo pagrindinių savybių :
 Fizinių galimybių, t.y. ar asmuo fiziškai pajėgus atlikti operaciją.
 Protinių galimybių, t.y. ar asmuo turi pakankamą intelektą, kad atliktų operaciją.
 Motyvų, t.y. ar asmuo suinteresuotas tinkamai atlikti operaciją.
 Temperamento ,t.y. ar asmuo gali išlikti pakankamai ramus stresinėje situacijoje, kad galėtų atlikti operaciją.
 Susikaupimo, t.y. ar asmuo gali atsiriboti nuo visų kitų jį veikiančių veiksnių , kai atliekama operacija.
 Reakcijos greičio, t.y. ar asmuo gali pakankamai greitai reaguoti, ypač avarinėse situacijose.
 Žinojimo, t.y. ar asmuo turi pakankamai žinių ,kad tinkamai atliktų operaciją.
Aplinkos veiksniai būna fiziniai, organizaciniai ir asmeniniai .Fiziniai veiksniai tai aplinkos temperatūra, triukšmo lygis , oro drėgmė, apšvietimas, paros laikas, švara ir tt .Organizaciniai veiksniai yra santykiai su bendradarbiais, viršininkais, pasitenkinimas darbu, sauga. Personaliniai veiksniai apibūdina žmogaus būseną: tai nuovargis, liga, alkis, santykiai šeimoje ir tt.
Įtampos faktoriumi vadinama bendra savo darbą esamoje aplinkoje atliekančio individo emocinė būsena. Tyrimai rodo, kad ribinės emocinės būsenos, kada darbuotojas labai susijaudinęs arba nuobodžiauja, yra apsnūdęs, padidina jo klaidų skaičių.[3,p.148]

2.0 pav.Emocinės įtampos įtaka darbuotojo klaidų dažniui

3.Kokybės laidavimas

Visuotinės kokybės vadybos(VKV) programų sėkmė daug pareina nuo atidaus planavimo ir apsisprendimo. Bendrovės ketinančio imtis kokybės gerinimo programų, pirmiausia turi užsitikrinti, jog visa organizacija supranta kas yra kokybė, kas ją sudaro. Norėdama pasiekti kokybės, organizacija turo turėti specialių užduočių ir aiškių atlikimo matmenų. Vienas iš daugelio būtinų būdų efektyviai VKG programai įgyvendinti yra kokybės laidavimas(KL) Jis apibrėžiamas kaip darbuotojo gebėjimas apsispręsti ir pasiekti standartą, kurį nusistatė bendrovė, kad galima būtų tolydžio gerinti gaminio ar paslaugos kokybę .Kokybės laidavimas yra labiausiai pageidaujamas kokybės vadybos tikslas.[1,p.182]

Kokybės laidavimo programa kuriama trimis etapais.
1) Pirmasis – nustatyti atsakomybę už programą
2) Antrasis- sukurti perspektyvą, kuriai pritartų kiekvienas. Viršūnių vadyba turi sutarti, kokių pageidaujamų tikslų bendrovė turės pasiekti ateityje. Reikia pasirinkti principus ir nuostatas, kaip bus veikiama.Su bendrovės ateities perspektyva ir taikomais pagrindiniais principais turi būti nustatyta tvarka supažindinami darbuotojai. Tai turi motyvuoti bendrą visų užduotį, kuri sudaro tos perspektyvos dalį. Veiksmų reikia imtis nedelsiant , tuo pabrėžiant perspektyvos svarbą.
3) Trečias kokybė laidavimo programos nusistatymo etapas – sudaryti kokybės tarybą. Tai organizacinė struktūra, kuris padės, stiprins ir lengvins plėsti “kokybė visų pirma „ pastangas, kaip svarbiausią sėkmės elementą.[1,p.183]

3.1 Veiksniai turintys įtakos kokybės laidavimui

Vadybininkai kuriantys kokybės laidavimo programą, orientuotą į darbuotojus, turi suvokti tris veiksnius, darančius įtaką procesui:
1. Laiko normavimas.
2. Pasitikėjimas. Vadovavimo strategija lemia kokybės sėkmę, kai tai sėkmei siekti įtraukiami darbuotojai. Sėkminga kokybės vadyba pagrįsta 4 rūšių strategija: dėmesys turintis perspektyvą; prasmė bendraujant; pasitikėjimas skiriant postą; tikėjimas reiškiant pagarbą. Kokybės vadovas turi būti orus ir nusiteikęs matyti geriausias žmonių savybes. Darbuotojai gali nustoti pasitikėję vadyba ir sistema , jei darbuotojus pasieks nepageidaujami atgarsiai apie rezultatus. Tokiu atveju darbuotojai niekada nepriims sistemos ir nedarys jokių pastangų jai padėti.
3. Baimė. Nėra nė vieno kokybės kontrolės žmogaus , kuris kada nors nebūtų girdėjęs tokių žodžių “Kaip toks šlamštas praėjo inspektorius? Tai didžiulė klaida. Aklas ir tas būtų pamatęs“. Tačiau inspektorius žino, kad čia ne gaminys kaltas , o poreikis išlaikyti inspektoriaus vietą. Darbuotojai dažnai svyruoja ar reikia atskleisti darbo trūkumus, jei kyla grėsmė būti atleistam. Baimė taisyti problemą negali eiti drauge su rūpesčiu jos ieškoti. Vadybininkai turi kaltinti sistemą ir pripažinti jog esama sistemos ydų. Darbuotojo kaltinti jie negali. Baimė aptikti ydų dėl kurių kalti darbuotojai turi būti išguita anksčiau negu įsivyraus gerinimo ir kokybės siekiai. Darbuotojų kokybės laidavimo iniciatyva gali būti sėkminga tik tada , kai organizacija yra visiškai apsisprendusi dėl idėjos, jog pagrindiniai vadybos nutarimai turi labiau akcentuoti vartotojų reikmes, ne asmeninius ar bendrovės interesus.[1,p.186]

4. Nuolatinis kokybės gerinimas

Dažnai skelbiama, kad visuotinės kokybės vadyba yra visų šiuolaikinio verslo operacijų gelbėtoja. W.Edwardsas Demingas, Amerikos statistikos specialistas, dažnai vadinamas VKV tėvu , suformulavo teoriją“ nuolat ir amžinai gerinti kiekvieną procesą“.(Brocka and Brocka.1992,p66) Yra 4 kokybės gerinimo idėjos.
1. Kokybės gerinimas pradžioje sukelia sutrikimą ir beveik visuomet jam reikia laiko savo vertei parodyti.
2. Staigios praktikos trukdančios kilti idėjos reikia atsisakyti .Vienas iš nuolatinio gerinimo programos tikslų yra leisti idėjoms laisvai judėti ir leisti kiekvienam, nepaisant jo lygio ar vietos mąstyti.
3. Darbuotojai turi būti nuolat mokomi ir prusinami , ypač metodų gerinimo technikos atžvilgiu .Neugdoma , nuolat netobulinama darbo jėga gali tapti didžiausiu bendrovės pasyvu.
4. Nuolatiniam gerinimui reikia efektyvaus mechanizmo tobulinimo idėjoms apdoroti.[1,p.107]

4.1 Nuolatinis kokybės gerinimas ir organizacijos strategija
Nuolatinio kokybės gerinimo sistemos turėtų sietis su bendrąja firmos strategija. Yra 7 strateginiai elementai, bendri daugumai nuolatinio kokybės gerinimo pastangų.
1. Vartotojai. Apibrėžti vartotoją – pirmas žingsnis į nuolatinį gerinimą. Visiems organizacijos darbuotojams būtina žinoti, kaip nuo jų darbo priklauso bendras vartotojų pasitenkinimas. Darbuotojai turi žiūrėti į savo gaminį ar paslaugą vartojantį žmogų kaip į savąjį vartotoją.
2. Perspektyva ir misija.
3. Aukštosios vadybos vaidmuo
4. Įgaliojimas.
5. Įsitraukimas. Darbuotojų įsitraukimas reiškia jog organizacijos nariai aktyviai remia nuolatinio gerinimo pastangas. Dalyvavimas turi būti ne tik savanoriškas, bendradarbiškas, nesiremti grasinimu, jis dar privalo būti tikslingas, be įtampos, dinamiškas, lankstus ir teikti daug progų kūrybiškai reikštis.
6. Apdovanojimų struktūra. Paskatų ir išmokų struktūros , skatinančios tinkamą elgesį ir atlikimą nuolatinio kokybės gerinimo sistemų sąlygomis yra specialiai sudarytos taip, kad remtų grupių kūrimą ir grupinį darbą , o ne individualias pastangas.
7. Mokymas. Mokymo tikslas- suformuoti įgūdžius ir ugdyti personalą, kad galima būtų nuolat gerinti kokybę.[1,p.111]

5. Tyrimas

Tyrimas atliktas konkrečioje maisto pramonės įmonėje. Kokybė maisto pramonėje visų pirma yra saugumas. Maistas turi būti saugus vartotojui. Ir tik vėliau kokybė pereina į išvaizdą, skonį, pakavimo etiketą ir pateiktį. Todėl visa žemiau pateikta medžiaga yra susijusi su saugių maisto produktų gamyba .Už tyrimo pagrindą paimta įmone įdiegta RVASVT sistema.
RVASVT- tai rizikos veiksnių analizė svarbūs valdymo taškai ( angliškai HACCP). RVASVT skirta valdyti bet kuriuos rizikos veiksnius, galinčius padaryti maistą nesaugų vartotojui. Tai prevencinio pobūdžio priemonių kompleksas, efektyvesnis už įprastinę maisto saugos kontrolę, orientuotą į galutinio produkto tikrinimą. Be to RVASVT sistema yra gerai suderinama su kitomis kokybės sistemomis pvz: kuriamomis pagal ISO 9000 serijos standartus.
Įdiegta RVASVT sistema pakeičia tradicinį tikrinimą nuosekliai suprojektuota ir racionaliai įdiegta įvairiuose maisto tvarkymo bei gamybos proceso etapuose galinčių atsitikti neatitikčių prevencija. Prevencinių priemonių taikymas tiesiogiai siejamas su galimu tikrinimo kaštų mažinimu. Norint pagaminti maisto produktus , atitinkančius norminės dokumentacijos reikalavimus, konkurentabilius vietinėje bei tarptautinėje rinkoje, būtina efektyviai valdyti technologinį procesą, žaliavų, pusgaminių bei gatavų produktų kokybę ir saugą. RVASVT sistema leidžia visapusiškai išnagrinėti bei įvertinti pavojus ir rizikos veiksnius, susijusius su maisto produktų gamybos procesais ,transportavimu ir vartojimu. Šios sistemos įdiegimas sąlygoja efektyvų kokybės valdymą. Tai reiškia jog pereinama nuo galutinio produkto kontrolės prie perspėjamosios gamybos kontrolės.

RVASVT sistemos pagrindas nustatyti svarbius valdymo taškus. Tai tokie taškai kuriuose yra didžiausia rizika produktui tapti nesaugiu. Kai šie taškai nustatomi, tuomet vykdoma nuolatinis tų taškų monitoringas. Pvz. mano nagrinėjama įmonė gamina rūkytas dešras. Įmonė turi apsibrėžusi šio produkto svarbius valdymo taškus. Jie prasideda žaliavos patekimų į įmonę. Reiškiasi visa žaliava reikalinga šiam produktui pagaminti yra tikrinama mikrobiologiškai, prieskoniai tiriami ar juose nesama mechaninių priemaišų ir tt. Taip atliekamas monitoringas visuose gamybos etapuose iki produktas yra realizuojamas. Labai svarbus momentas RVASVT sistemoje yra įrašai ir jų valdymas. Įrašai apima viską- tai svarbių valdymo taškų dokumentai, kritinių ribų nustatymo dokumentai, su nuokrypiais susiję įrašai , monitorinio atlikimo įrašai. Kiekvienas produktas turi savo žymenis kuriuose atsispindi visa informacija apie jį. Nustačius produkto nuokrypį galima atsekti kur buvo įvykęs nuokrypis , ar kuris darbuotojas ne iki galo atliko technologinę operaciją.
Žemiau pateksiu RVASVT sistemos dokumentacijos pavyzdį( žiūrėti prieduose).

Literatūra

1. Casimir C. Barczyk“ Visuotinės kokybės vadyba“ Vilnius,1999m.
2. V.Adomėnas“Kokybės vadybos poveikis šalies ūkiui, Lietuvai įstojus į ES“ Respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga.Kauno technologijos universitetas,2004,-
3. Henrikas Medekšas“Gaminių kokybė ir patikimumas“ Kaunas „Technologija“2003,-
4. V.N. Olieksiuk “Produktų kokybės valdymas “Minskas 000“ Naujos žinios“2001,-
5. Povilas Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“ Kaunas“ Technologija“ 2004,-

Leave a Comment