16 TEMA. KRAŠTO APSAUGOS VALDYMAS.
16.1 KRAŠTO APSAUGOS SAMPRATA, JOS SISTEMA, TEISINIS REGULIAVIMAS
Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. (K139str.). Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai.. Svarbiausius klausimus svarsto valstybės gynimo tarnyba: ministras pirmininkas, seimo pirmininkas, krašto apsaugos min., kariuomenės vadas. Vadovauja prezidentas. Jis yra vyriausias ginkluotų pajėgų vadas. Už ginkluotų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi – vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. KA sistemos organizavimo valdyme ir kontrolės pagrindus karo tarybos atlikimo, karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos KA sistemoje ypatumus nustato, “LR KA sistemos organizavimo ir karo tarnybos įst”. 98 GEGUŽĖS 05d. VŽ 98m. 49 Nr. Įst. kalba apie KA sistemos organizavimą.
KA sistema. Krašto apsaugos sistema – pagrindinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis. Krašto apsaugos sistemą sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, visuma.
KA sistema (iš įst.) sudaro: 1) KA ministerija; 2) Kariuomenė (Karo metu ir kitos ginkluotos pajėgos.Pasienio policija, kiti specializuoti daliniai, ginkluoto pasipriešinimo vienetai); 3) LR karo akademija, kitos karo mokyklos; 4) Kitos valst. institucijos , kurių steigėjas KAM arba Vyr.; 5) Įmonės, kurių steigėjas yra KAM.
Įst. pasakyta, kad KA sistema plėtojama, kaip transatlantinės kariuomenės dalis, pagal NATO standartus. Dalyvauja tarpt. organizacijose ir pratybose. KA organizavimo ir valdymo pagrindai nustato KA sistemos pagr. principus.
Principai:
1.KA sistema – plėtojama pagal K ir LR nacionalinio saugumo įst. nuostatas. Sudėtinė nac. saugumo sistemos dalis. Nac. saugumas – sąvoka platesnė, nei KA sistemos.
2.KAS Institucijos taikomos demokratinės civilių kontrolės principas.
a)Kariuomenės plėtra ir jos apginklavimui skirtus asignavimus nustato seimas.
b)Seimas pagal įst. vykdo KAS parlamentinę kontrolę.
c)KA ministru ir viceministru gali būti tik civiliai (kad nebūtų chuntos karinės).
d)Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotų pajėgų priima prezidentas ir seimas.
e)Sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo priima vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
f)Vyriausybė, KA ministras, kariuomenės vadas atsakingi Seimui už vadovavimą kariuomenei.
h)Tik prezidentas patvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas, perdislokavimo.
m) viešumo principas. Nac politika, asignavimai KA skelbiami viešai.
“Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu: 1) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus ir rengiamos sąveikai su NATO struktūromis; 2) Lietuvos karinė – civilinė oro erdvės apžvalgos ir kontrolės sistema plėtojama bei integruojama į bendrą su NATO regioninę oro erdvės kontrolės sistemą; 3) tikrinant personalą, kurio tarnyba susijusi su valstybės ir tarnybinėmis paslaptimis, norint užtikrinti fizinę informacijos, patalpų, pastatų, kitų objektų ir ryšio sistemų apsaugą, taikomi bendrieji NATO apsaugos principai ir standartai.(iš įstatymo)”
KAS institucijų veiklos teisiniai pagrindai. Krašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
KAS institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai).
16.2 KRAŠTO APSAUGOS VALDYMO ORGANAI, JŲ UŽDAVINIAI, KOMPETENCIJA, PAGRINDINĖS FUNKCIJOS.
Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas. Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas. Už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. Krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą karys (K140 str.)
Valdymo organai. Plačiau žiūrėti 4 klausimo 3 dalį (Civilinė kariuomenės kontrolė).
Centrinis KA valdymo organas yra KAM. KAM nuostatus tvirtina vyriausybė, vadovauja ministras, skiriamas įst. numatyta tvarka. Vadovybei priskiriami viceministrai ir ministerijos sekretorius. Ministras nustato jų kompetenciją.
KAM uždaviniai: (susiję su KA ir jos funkcijų vykdymu).
1.Plėtoti KAS ir jos gamybinį pajėgumą
2.Užtikrinti sistemos vykdymą taikos ir karo sąlygom
3.Rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo programas
4.Vykdyti šaukimą karių į privalomą KA tarnybą.
Ryšium su ministerijos uždaviniais ir funkcijom kai kuriuos klausimus sprendžia pats ministras.
Kompetencija. KAM turi teisę: 1) steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto įmones; 2) steigti karinį archyvą; 3) turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros institucijas; 4) turėti žvalgybos ir kontržvalgybos operatyvines tarnybas; 5) steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus; 6) steigti visuomenės informavimo priemones arba jų redakcijas; 7) turėti savo butų fondą ir nuomoti namus bei butus kariams aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis;8) gauti užsienio paramą krašto apsaugos sistemai ir įvežti ją per valstybės sieną.
Ministras. Nustato pareigūnų teises ir atsakomybę, teikia premjerui tvirtinti kariuomenės dislokavimo vietas. Teikia gynimo tarybai svarstyti gynybos strategiją, kariuomenės struktūrą svarstyti, kariuomenės skaičių nustato ir atrankų būdu paskirsto į pareigas karininkus, suteikia pulkininko laipsni (Generolo, admirolo – aukščiausius laipsnius suteikia prezidentas). Teikia prezidentui pasiūlymus dėl karių apdovanojimo. Lauko pareigų vado kandidatūrą skiria ir atleidžia KA generalinį inspektorių, Karo akademijos, gynyba štabo viršininką ir t.t.
16.3 KARO TARNYBOS ORGANIZAVIMAS, JOS RŪŠYS
Karo akademija – aukštoji karo mokykla, pavaldi KA ministrui. Bendri aukštų mokyklų pagrindai netaikomi. Statutą tvirtina vyriausybė. KA ministras nustato etatus, lėšų tikslinį paskirstymą. Kariuomenės vadas nustato karininkų rengimo reikalavimus. Priimami baigę vidurinę. mokyklą ir šauktiniai (kartu atlikti ir tarnybą).
Yra privalomoji ir profesinė tarnyba. Privalomoji – šaukia , profesinė- pagal darbo sutartį.
Profesinė karo tarnyba. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami atlikę privalomąją karo tarnybą ar baigę pagrindinį kario parengimo kursą, taip pat kitu būdu įgiję pagrindinį kario kursą atitinkantį karinį išsilavinimą Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsimokslinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę bei moralines savybes tinkantys šiai tarnybai. Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Asmenys, kurie nėra atlikę privalomosios karo tarnybos ar baigę pagrindinio kario parengimo kurso, ar kitu būdu nėra įsigiję pagrindinį kario kursą atitinkančio karinio išsilavinimo, jeigu jie atitinka kitas šio straipsnio 1 dalies sąlygas, yra ne vyresni kaip 32 metų aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą turintys kariuomenei reikalingi specialistai, gali būti priimti į profesinę karo tarnybą kursantais ir pasiųsti į pagrindinį kario parengimo kursą. Jiems baigus pagrindinį kario parengimo kursą, su jais gali būti sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis bendrais 31 straipsnyje nustatytais pagrindais. Profesinės karo tarnybos kariais negali būti: 1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus; 2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai pagal krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketą privalo pateikti informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Ši informacija tikrinama. Profesinės karo tarnybos karys, nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingą informaciją, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus ar drausmės statutą.
Karo tarnybos organizavimas(?). Karys yra Lietuvos valstybės gynėjas. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Darbo, valstybės tarnautojų ir valdininkų įstatymai kariams netaikomi. Kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių naudojimasis teisėmis į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, susivienijimų laisves, gyvenamosios vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdus įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariui garantuojama ir nevaržoma. Kario tarnybos dienos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus nustato statutai. Karys, kurio teisės, garantuotos šio įstatymo ar susijusios su kario tarnyba krašto apsaugos sistemoje, yra pažeistos, gali kreiptis į aukštesnįjį vadą ar krašto apsaugos generalinį inspektorių. Šie privalo ištirti faktus ir imtis priemonių, kad pažeidimai nedelsiant būtų pašalinti. Kiekvieno kario žmogaus orumas turi būti gerbiamas, karys neturi patirti pažeminimo. Lietuvos Respublikos piliečiai kario statusą įgyja: 1) naujokai – nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą) arba perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento; 2) profesinės karo tarnybos kariai – nuo priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos; 3) kariai savanoriai ir aktyviojo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui. Karys atlieka karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymų numatytais atvejais arba Seimui nutarus kariai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pasiųsti atlikti karo tarnybą užsienyje. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją ar rezervo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą
RŪŠYS. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinė privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė karių savanorių ar atsargos karių tarnyba mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu. Privalomoji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba. Ją sudaro įstatymo nustatytos trukmės pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju. Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat kitose institucijose ar tarptautinėse struktūrose. Savanorių karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nenuolatinė karo tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Tarnyba aktyviajame rezerve – privaloma nenuolatinė iki įstatymo nustatyto amžiaus atsargos karių atliekama (periodiškai arba atsižvelgiant į krašto saugumo aplinkybes) karo tarnyba.
16.4 LIETUVOS KARIUOMENĖ, JOS SUDĖTIS. SAVANORIŠKOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA. CIVILINĖ KARIUOMENĖS KONTROLĖ.
Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras. Kariuomenės dalinių, junginių, tarnybų ar kitokių karinių vienetų ir jų vadų kompetencijos ribas ir atstovavimo kariuomenei, sudarant sandorius bei kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, tvarką kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras. Asignavimų klausimus atlieka visos kariuomenės juridinis asmuo.
Lietuvos kariuomenę sudaro:
1) reguliariosios pajėgos (sausumos pajėgos; karinės oro pajėgos; karinės jūrų pajėgos);
2) savanorių pajėgos;
3) aktyvusis rezervas.
Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas. Detalią kariuomenės struktūrą nustato, naujus kariuomenės junginius bei dalinius steigia krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos lauko pajėgos. Jas sudaro sausumos ir kitų pajėgų kariniai ir kitokie vienetai, kariuomenės vado paskirti lauko pajėgų vado operaciniam vadovavimui.
LR kariuomenės vadą skiria LR prezidentas. Eina pareigas 5 metus.Kariuomenės vadas pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo jo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra aukščiausiasis Lietuvos karinis pareigūnas ir aukščiausiasis Lietuvos kariuomenės atstovas kariniais klausimais. Vykdydamas savo pareigas, kariuomenės vadas naudojasi teisėmis, kurias jam tiesiogiai suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – parengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai.
Sprendžia kariuomenės vadas: 1.Strategija ir už ją atsakingas 2.Nustato kariuomenei apsaugos arba gynybos užduotis 3.Užtikrina kariuomenės tvarką ir drausmę, paslapčių apsaugą kariuomenei 4. Tvirtina kariuomenių pratybų ir mokymo programas 5.Kontroliuoja ir atsako už lėšų, skirtų kariuomenei panaudojimą 6.Teikia KA ministrui statuto projektus tvirtinti.
GYNYBOS ŠTABAS Atlieka svarbius gynybos KA klausimus. Gynybos štabas yra tiesiogiai kariuomenės vadui pavaldus bendras valstybės karinės gynybos štabas. Gynybos štabas yra integrali Krašto apsaugos ministerijos dalis, kuri padeda krašto apsaugos ministrui rengti kariuomenės plėtros planus ir karinės gynybos strategiją, o kariuomenės vadui – vykdyti jo pareigas ir funkcijas. Valstybės ginkluotos gynybos bei ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planus gynybos štabas rengia kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų struktūromis bei valstybės institucijomis, kurios pateikia visus šiems planams būtinus duomenis. Pagal kariuomenės vado užduotis ir rotacijos principą reguliariųjų pajėgų rūšių vadai skiria savo pajėgų karininkus dalyvauti Gynybos štabo veikloje. Gynybos štabo viršininko pavaduotoją ir valdybų viršininkus skiria kariuomenės vadas, jų kandidatūras suderinęs su krašto apsaugos ministru.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (sutrumpintai – Savanorių pajėgos) yra sudedamoji kariuomenės dalis. Savanorių pajėgos formuojamos iš karių savanorių ir profesinės tarnybos karių. Savanorių pajėgų vienetai rengiami bendriems veiksmams su reguliariųjų pajėgų vienetais. Taikos metu Savanorių pajėgų funkcijos yra: karių savanorių rengimas, Savanorių pajėgų vienetų parengimas gynybai savo teritorijoje ir bendriems gynybos uždaviniams vykdyti, gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsauga, pagalba stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Karo metu Savanorių pajėgų daliniai vykdo jiems duotas gynybos užduotis.
Civilių demokratinė kariuomenės kontrolė.
1. Kariuomenės plėtrą ir jos apginklavimui bei kitoms reikmėms skirtus asignavimus nustato Seimas. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę.
2. Nacionalinė gynybos politika ir Seimo patvirtinti asignavimai gynybai skelbiami viešai.
3. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas ir Seimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
4. Sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas yra atsakingi Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms.
6. Krašto apsaugos ministru ir viceministrais gali būti tik civiliai.
7. Tik Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas bei sprendimus dėl kariuomenės dalinių perdislokavimo.
17 TEMA. VALSTYBĖS SAUGUMO VALDYMAS
17.1. VALSTYBĖS SAUGUMO SAMPRATA.
Nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos:
Vadovaujančios – LR Prezidentas, Vyriausybė, Seimas.
Vykdomosios ir kt. institucijos
– Valstybės gynimo taryba;
– KAM, kariuomenės vadas ir Gynybos štabas;
– kariuomenė; – policija;
– Valstybės saugumo departamentas;
– Pilietinio pasipriešinimo rengimo centras;
– Civilinės saugos departamentas;
– Ginklų fondas.
Valstybės saugumo reikalams yra įsteigtas LR saugumo departamentas. Jo ir jo padalinių veiklą reglamentuoja 1994m. sausio 20d. įstat. Reglamentuoja departamento paskirtį, teises ir pareigas, darbuotojų socialines garantijas. Tai valstybės institucija, kuri atskaitinga LR Prezidentui ir Seimui. paskirtis – saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką.
Vykdomoji valdžia, valdymo organas, vykdo valdymo funkciją. Paprastai valdymo instituciją steigia Vyriausybė, o saugumo departamentas jai neatskaitingas. Šitos institucijos darbas labai svarbus ir darbas išplečiamas ir vykdomosios valdžios organams ir kad tendencingai nepakenktų pagal savo politiką.
Principai:
– Teisėtumo.
– Žmogaus teisių ir laisvių gerbimo. (Mintys jei nerealizuojamos tai negalima)
– Viešumo ir konfidencialumo
– Vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo.
– Atsiskaitomumo aukščiausiom LR valdžios institucijoms(Seimui, Prezidentui)
17.2. VALSTYBĖS SAUGUMO VALDYMO ORGANAI, JŲ UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS. TEISINIS ŠIŲ ORGANŲ VEIKLOS REGULIAVIMAS.
Turi savo struktūrą:
– Centrinis aparatas,
– teritorinės įstaigos ir
– specialios paskirties įstaigos prie saugumo departamento. (steigia, finansuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė)
Saugumo departamento padalinius, išskyrus specialios paskirties įstaigas, steigia ir likviduoja, jų vidaus struktūrą nustato Saugumo departamento generalinis direktorius.
Vadovauja gen. direktorius, kurį seimui pritarus skiria prezidentas.Pavaduotojus skiria ir atleidžia prezidentas, gen. direktoriaus teikimu. Sudaroma kolegija, kuri yra generalinio direktoriaus patariamoji institucija . Jos veiklą reguliuoja nuostatai. Departamento veiklą reguliuoja statutas. Veiklai vykdyti atsižvelgiant į LR teritorinį suskirstymą steigiami teritoriniai vienetai(gali būti ir tarp teritoriniai)).
Veikloje vadovaujasi Konstitucija, įstatymais, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, savo statutu ir kitais teisės aktais
Saugumo departamento uždaviniai:
1. Išaiškinti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamumui ir vientisumui.
2. Išaiškinti veikas, gręsiančias valstybės santvarkai ir valdžiai valstybės gynybinei ir ekonominei galiai.
3. Užkirsti kelią šiom veikoms, nustatyti priežastis, sąlygojančias šias veikas,
4. Įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių pažeidimams pašalinti
Įstatymas numato Saugumo departamento funkcijas:
Saugumo departamentas, spręsdamas įstatymo numatytus uždavinius:
1) Lietuvos valstybės interesais atlieka žvalgybą ir kontržvalgybą;
2) atlieka kvotą, tiriant Saugumo departamento kompetencijai priskirtus nusikaltimus, ir asmenų, įtariamų padarius tokius nusikaltimus, paiešką;
3) imasi priemonių valstybės ekonominių pagrindų apsaugai, taip pat kovai su terorizmu ir korupcija, keliančiais grėsmę valstybės saugumui;
4) rengia ir įgyvendina priemones avarijoms, katastrofoms ir kitiems pavojingiems įvykiams užkirsti atominės energetikos objektuose, oro, jūrų ir geležinkelio transporte bei kituose strateginę reikšmę turinčiuose objektuose;
5) tiria valstybės pareigūnų ir kitų asmenų nusikalstamas veikas, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma didelė žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir kitiems interesams, taip pat asmens konstitucinėms teisėms bei teisėtiems interesams;
6) organizuoja ir užtikrina techninę vyriausybinio ryšio apsaugą;
7) rengia, įgyvendina ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugą šalies viduje bei jos įstaigose užsienyje;
8) savarankiškai arba kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis įgyvendina operatyvines priemones : svarbių valstybinių, tarptautinių, visuomeninių renginių saugumui užtikrinti, Lietuvos Respublikos vadovų, užsienio šalių vadovų bei kitų oficialių Lietuvos Respublikos svečių apsaugai organizuoti ir užtikrinti, užsienio diplomatinių įstaigų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos įstaigų užsienyje apsaugai organizuoti ir užtikrinti;
9) tiria, analizuoja ir prognozuoja politinius visuomeninius procesus, susijusius su valstybės saugumu, ir informuoja apie juos Seimą bei Respublikos Prezidentą, taip pat Vyriausybę.
Saugumo departamento veiklos teisiniai pagrindai
Saugumo departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, LR Valstybės saugumo departamento įstatymu, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Saugumo departamento statutu, kitais teisės aktais ir šio departamento norminiais aktais.
Saugumo departamento statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
17.3. VALSTYBĖS SAUGUMO ORGANŲ PAREIGŪNŲ TEISINĖ PADĖTIS, JŲ TARNYBOS YPATUMAI.
Saugumo departamento pareigūnų tarnybą reglamentuoja Saugumo departamento statutas.
Priimami į Saugumo departamentą pareigūnais asmenys prisiekia Lietuvos valstybei:
Pareigūnais dirbti priimami
– ne jaunesni 20m. , piliečiai, kurie pagal išsilavinimą ir dalykines savybes, fizinį pasiruošimą tinka.
– priimti praeina 6mėn. bandomąjį laikotarpį,
– šaukiamojo amžiaus pareigūnai atleidžiami nuo karinės tarnybos
– prieš pradedant dirbti prisiekia.
Be pareigūnų dirba ir kiti darbuotojai pagal darbo sutarties įstatymą.
Pareigūnai generalinio direktoriaus įsakymu, pritariant kolegijai gali būti nušalinti. Pareigūno sveikatą, gyvybę, teises gina LR įstat. Niekas, išskyrus tiesiogiai įgaliotas institucijas, negali kištis į saugumo departamento veiklą(pvz. įgaliota prokuratūra). Jei departamento pareigūnas gauna neteisėtą nurodymą, turi vadovautis įstatymais ir pranešti vadovybei. Departamento pareigūnas negali eiti renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitų pareigų. Negali dirbti pedagoginio ar mokslinio darbo, nebent leidžia generalinis direktorius. Pareigūno teisėti reikalavimai privalomi piliečiams, užsieniečiams, įstaigoms tiek valstybinėms tiek ir privačioms.
Pareigūnas turi teises:
1. Vykdyti operatyvinę veiklą(sutinkamai su operatyvinės veiklos įstatymu)
2. Kartu su VRM ir KAM įgyvendinti valstybės saugumą užtikrinančias priemones
3. Atlikti kvotą, tiriant saugumo departamentui priskirtus nusikaltimus, pasinaudoti vidaus reikalų sistemos areštinėmis
4. Oficialiai gali įspėti asmenį apie neteisėtų veiksmų neleistinumą
5. Atlikdami kvotą pareigūnai vadovaujasi baudžiamojo kodekso numatytomis teisėmis
Pareigūnai dėvi uniformas, turi laipsnius: eilinis, grandinis, jaunesnysis puskarininkis, puskarininkis, viršila, jaunesnysis leitenantas,<……….>,pulkininkas, generolas.
Laipsnių suteikimo ir netekimo pagrindus nustato Saugumo departamento statutas.
Kadrai. Rengimas – specialios mokyklos nėra. Rengiami bendrosiose ir specialiose Lietuvos bei užsienio valstybių, turinčių ilgalaikes demokratijos tradicijas, mokslo ir studijų institucijose, organizuojami specialūs kvalifikacijos kėlimo kursai. Įvertinti tinkamumui, pareigūnai atestuojami. Darbuotojai – pvz. baigę Teisės akademiją, VU Teisės fakultetą.
Saugumo departamente draudžiama politinių partijų ir politinių organizacijų veikla; pareigūnai negali būti partijų nariais, rėmėjais; draudžiama streikuoti ir piketuoti.
Saugumo departamento pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos:
1) Darbo sutarties įstatymo nustatytais pagrindais;
2) kai jam sueina Saugumo departamento statute nustatytas amžius;
3) jei atestavimo metu pripažįstamas netinkamas eiti pareigas arba netenka pasitikėjimo;
4) jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) jei diskredituoja Saugumo departamento pareigūno vardą;
6) jei atsisako priesaikos;
7) jei pažeidžiamos LR Valstybės Saugumo depart. įstatymo nuostatos
Saugumo departamento pareigūnams suteikiama teisė turėti, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones.
Saugumo departamento pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė mėnesinė alga ir priedai bei kompensacijos(pgl. Pareigas, laipsnį, ištarnautą laiką ir pan.)
Kontroliuoti darbą gali LR Seimas. Gali kontroliuoti per komitetus(nacionalinis saugumo komitetas, teisėtvarkos komitetas). Gali sudaryti komisijas.
17.4. VALSTYBĖS SAUGUMO ORGANŲ SPECIALIOS PASKIRTIES ĮSTAIGOS.
12 straipsnis. Specialios paskirties įstaiga prie Saugumo departamento
Specialioms Saugumo departamento funkcijoms, tokioms kaip vyriausybinių ryšių apsauga, konfidencialaus pašto gabenimas, informacinėms ir kitoms Saugumo departamento reikmėms realizuoti gali būti steigiamos specialios paskirties įstaigos prie Saugumo departamento. Specialios paskirties įstaigas steigia, finansuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
17.5. VALSTYBĖS PASLAPTIES SĄVOKA. VALSTYBĖS PASLAPTIES APSAUGA.
Valstybės paslaptis – tai politinės, ekonominės, karinės, teisėtvarkos, mokslo ir technikos ar kitos žinios, kurių atskleidimas ar praradimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai bei politiniams interesams ir kurios yra numatytos įstatymo valstybės paslaptį sudarančių žinių sąraše (28 punktai):
1) žinios apie valstybės materialinių išteklių rezervą
2) valstybės institucijų veiklos ekstremaliomis sąlygomis valstybinės programos;
3) žinios apie valstybės dokumentų naudojimą ,gamybos technologiją;
5) žinios apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus,
6) žinios apie derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis,
7) kovos su terorizmu bei diversijomis planai, garantuojantys transporto saugumą geležinkeliuose, aviacijoje, Klaipėdos ir Šventosios jūrų uostuose;
8) žinios apie specialių valstybinių krovinių bei branduolinio kuro gabenimą;
9) žinios apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės saugos kompleksinį planą,
10) žinios apie vyriausybinį ir specialųjį ryšį užtikrinančių sistemų detaliąsias schemas;
11) žinios apie šifrus, šifravimo techniką;
13) žinios apie valstybės gynybos ir valstybės sienos apsaugos planus;
14) žinios apie mobilizacinius kariuomenės ir jos rūšių išskleidimo planus;
kt.) žemėlapiai, ginklų sandėliai ir t.t……
Valstybės paslapčių sąrašą keičia Lietuvos Respublikos Seimas savo iniciatyva arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Pasiūlymus dėl valstybės paslapčių sąrašo keitimo Vyriausybei gali teikti Valstybės saugumo departamentas arba valstybės paslapčių subjektai, suderinę šiuos siūlymus su Valstybės saugumo departamentu.
Valstybės paslapty sudarančios žinios pagal paslaptį:
1) visiškai slaptas
2) slaptas.
Pagal įstatymą, kitus aktus, Valstybės paslapčių žinios žymimos tam tikrom žymom: slaptai ar visiškai slaptai. Visiškai slaptai – valstybės paslaptį sudarančiom žiniom, kurių praradimas sukelia sunkių pasekmių valstybiniams interesams. Slaptai – gali padaryti žalos ar pakenkti valstybės interesams. Valstybės paslapčių subjektai – tos valdymo institucijos, vietos savivaldos institucijos, valstybės steigiamos įmonės, įstaigos, kurių veikla susijusi su valstybės paslaptį sudarančių duomenų panaudojimu ir apsauga. Vyriausybės veiksmai paprastai susiję su žiniomis, kurios laikomos valstybės paslaptim. Valstybės paslapčių subjektai įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo organizuoti bei užtikrinti valstybės paslaptį sudarančių žinių apsaugą.
Valstybės paslaptį sudarančių žinių apsaugą reglamentuoja įstatymas bei įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri:
1) Lietuvos Respublikos Seimui teikia siūlymus dėl valstybės paslapčių sąrašo keitimo ar papildymo;
2) pratęsia valstybės paslaptį sudarančių žinių įslaptinimo terminą;
3) tvirtina norminius aktus, reglamentuojančius valstybės paslaptį sudarančių žinių apsaugą;
4) nustato valstybės paslaptį sudarančių žinių perdavimo kitoms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms bei leidimų kitų valstybių piliečiams dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis išdavimo tvarką;
5) nustato asmenų, pagal pareigas, supažindinimo su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis bei šių asmenų perspėjimo apie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą atsakomybę už valstybės paslaptį sudarančių žinių atskleidimą ar praradimą tvarką.
Valstybės paslaptį sudarančių žinių apsaugą visose institucijose šalies viduje bei jos diplomatinėse ir konsulinėse atstovybėse užsienyje kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas.
Asmuo už jam patikėtų arba tarnybos metu sužinotų valstybės paslaptį sudarančių žinių atskleidimą ar praradimą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
18 TEMA. VIDAUS REIKALŲ VALDYMAS
18.1 VIDAUS REIKALŲ VALDYMO SAMPRATA
Vidaus reikalų valdymas – tai visuma ainio organizacinio pobūdžio priemonių, nukreiptų tvarkos valstybės viduje palaikymui ir užtikrinimui. Vidaus reikalų valdymo sąvoka aprėpia daug organizacinio pobūdžio klausimų, kurių sprendimo būdai priklauso nuo galiojančios teisinės sistemos bei pasirinktų organizacinių metodų.
LR vidaus reikalų valdymą atlieka ir už jį atsakinga yra Vidaus reikalų ministerija. Ministerijai vadovauja ministras, kurio teises ir pareigas nustato VRM nuostatai, Vyriausybės nutarimai, kiti LR įstatymai. Vidaus reikalų ministrą skiria ir atleidžia premjeras.
18.2 VIDAUS REIKALŲ VALDYMO ORGANŲ SISTEMA. LR VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
24.2.1. Vidaus reikalų valdymo organų sistema
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija.
Vidaus reikalų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos vidaus reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Vidaus reikalų ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.
24.2.2. LR Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai ir funkcijos
Jas nustato “Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai” (Patvirtinta 1998 m. rugpjūčio 6 d.).
Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai ir funkcijos
Svarbiausieji Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai yra:
1. užtikrinti viešąją tvarką ir asmenų saugumą;
2. kovoti su nusikaltimais ir kitais teisėtvarkos pažeidimais, taip pat organizuoti šį darbą;
3. užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą sausumoje ir teritoriniuose vandenyse;
4. užtikrinti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficialių svečių apsaugą, taip pat su šio darbo atlikimu susijusių pastatų apsaugą;
5. užtikrinti asmenų, įmonių, įstaigų bei organizacijų teisių, teisėtų interesų bei turto apsaugą;
6. teikti skubią pagalbą nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų ir teisėtvarkos pažeidimų, taip pat atsidūrusiems viešosiose vietose pagalbos reikalingiems asmenims;
7. organizuoti pataisos darbų įstaigų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų veiklą;
8. pagal savo kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką eismo saugumo srityje;
9. vadovauti valstybinei priešgaisrinei apsaugai ir vykdyti pirminius gelbėjimo darbus;
10. vykdyti valstybinį migracijos reguliavimą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų reikalavimus, kontroliuoti užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą.
Vidaus reikalų ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius atlieka sekančias funkcijas:
1. nustato ministerijos struktūrinių padalinių, jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių, taip pat jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų ir teritorinių policijos įstaigų svarbiausiąsias veiklos kryptis, tobulina valdymo sistemą;
2. organizuoja ir vykdo nusikaltimų ir kitų teisėtvarkos pažeidimų prevenciją;
3. organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą sausumoje ir teritoriniuose vandenyse;
4. organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficialių svečių apsaugą;
5. organizuoja ir vykdo operatyvinę veiklą, tiria nusikaltimus ir kitus teisėtvarkos pažeidimus;
6. įstatymų nustatyta tvarka atlieka parengtinį tardymą, kvotą ir teismo ekspertizę baudžiamosiose bylose, sudaro kriminalistinės informacijos duomenų bankus;
7. tvarko nusikaltimų ir kitų teisėtvarkos pažeidimų apskaitą, kaupia duomenis, kurių reikia ministerijos veiklos informaciniam aprūpinimui užtikrinti;
8. pagal savo kompetenciją imasi priemonių nusikaltimų ir kitų teisėtvarkos pažeidimų priežastims bei sąlygoms šalinti, kontroliuoja, kaip šios priemonės vykdomos;
9. ieško nusikaltėlių, įstatymų numatytais atvejais organizuoja besislapstančių kaltinamųjų, nuteistų, dingusių be žinios ir kitų asmenų paiešką;
10. įstatymų nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja sulaikytų, areštuotų, nuteistų ir administraciniame arešte esančių asmenų saugojimą areštinėse, konvojuoja juos į teismus bei tardymo izoliatorius – kalėjimus ir iš jų;
11. įstatymų nustatyta tvarka vykdo teismų nuosprendžius, nutarimus bei nutartis ir užtikrina, kad būtų laikomasi nustatytojo bausmės atlikimo režimo;
12. organizuoja nuteistųjų darbą, taip pat auklėjamąjį darbą pataisos darbų įstaigose, kontroliuoja, kaip nuteistieji dirba ir mokosi;
13. išduoda ir keičia pasus, tvarko emigravimo, imigravimo dokumentus, rengia imigravimo kvotos projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, išduoda ir panaikina leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, tvarko Lietuvos Respublikos vizų registrą, išduoda ir panaikina Lietuvos Respublikos vizas, organizuoja ir kontroliuoja užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, kontroliuoja, kaip laikomasi pasų, užsieniečių atvykimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ir tranzito per ją taisyklių, vykdo sprendimus pilietybės klausimais;
14. pagal savo kompetenciją rūpinasi, kad būtų laikomasi leidimų sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
15. vykdo priešgaisrinę apsaugą, gaisrų prevenciją, organizuoja jų gesinimą, atlieka pirminius gelbėjimo darbus;
16. palaiko viešąją tvarką, kai kyla gaivalinės nelaimės, avarijos, epidemijos ir epizootijos, padeda likviduoti gaivalinių nelaimių ir avarijų padarinius, užtikrina viešąją tvarką mitingų, piketų, demonstracijų, procesijų, įvairių eitynių, kitokių susirinkimų be ginklų metu;
17. pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi eismo saugumą bei kelių eismą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, reguliuoja kelių eismą, koordinuoja su kelių eismo saugumu susijusių tarnybų veiklą;
18. sutarčių pagrindu organizuoja ir vykdo įvairių objektų, asmenų ir jų turto apsaugą, rūpinasi signalizacijos priemonių įvedimu ir eksploatavimu, inspektuoja žinybinę apsaugą;
19. įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais išduoda licencijas ir leidimus;
20. vykdo finansinį ir materialinį techninį aprūpinimą, kontroliuoja ūkinę ir finansinę veiklą;
21. rūpinasi kadrų parinkimu, mokymu, tobulinimusi, tarnybine ir kovine parengtimi;
22. pagal savo kompetenciją nustatytąja tvarka palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinių sutarčių projektus ir pasirašo pagal suteiktus įgaliojimus šias sutartis, organizuoja jų vykdymą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
23. organizuoja ministerijos vidaus tarnybos dalinius, nustatytąja tvarka jiems vadovauja, pagal savo įgaliojimus vykdo priemones, susijusias su civiline sauga;
24. organizuoja ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių gamybinę ir ūkinę veiklą, statybos ir montavimo darbus;
25. nustatytąja tvarka nagrinėja gyventojų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus ir imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai;
26. taiko savo veikloje mokslo ir technikos naujoves;
27. pagal savo kompetenciją steigia neviešas valstybines medicinos priežiūros, taip pat farmacijos įstaigas ir užtikrina jų veiklą;
28. rūpinasi, kad būtų sudaromos deramos darbo bei poilsio sąlygos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų darbuotojams, užtikrina jiems socialines garantijas;
29. informuoja visuomenę apie ministerijos veiklą jos kompetencijai priskirtais klausimais;
30. vykdo kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas.
18.3 VIDAUS REIKALŲ VALDYMO ORGANŲ SISTEMOS VIDAUS TARNYBOS STRUKTŪROS
Apibendrintai visas aukščiau išvardintas VRM funkcijas galima dalinti į 2 grupes:
1) VRM vidaus tarnybos veikla;
2) Policijos veikla ir funkcijos.
1) veiklą reglamentuoja “Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas”. LR VRM vidaus tarnyba – VRM vidaus padalinių visuma. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma.
Vidaus tarnybos uždaviniai
Vidaus tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais:
1) saugo piliečių, valstybinių, individualių (personalinių) ir kitokių įmonių, įstaigų bei organizacijų teises bei teisėtus interesus;
2) teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems dėl nelaimingų atsitikimų ir nusikaltimų;
3) atlieka parengtinį tardymą ir kvotą;
4) vykdo teismų nuosprendžius, sprendimus ir nutarimus bei tardymo organų nutarimus;
5) atlieka valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, saugo žmonių gyvybę ir sveikatą, įvairių nuosavybės formų turtą nuo gaisrų, vykdo pirminius gelbėjimo darbus gaivalinių nelaimių, katastrofų, gamybinių avarijų metu ir kitais atvejais;
6) įgyvendina valstybės migracijos politiką, išduoda ir keičia pasus, tvarko įvažiavimo į Lietuvos Respubliką ir išvažiavimo iš jos dokumentus, kontroliuoja užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės buvimo Lietuvos Respublikoje taisyklių vykdymą;
7) sudaro ir naudoja vidaus dalinius valstybiniams ir kitokiems objektams saugoti, atlieka mobilizacinį ir civilinės apsaugos darbą;
8) tvarko nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų apskaitą, vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas;
Vidaus tarnybos veikla grindžiama teisėtumo, demokratijos, humanizmo, socialinio teisingumo, viešumo ir profesinės paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais.
Vidaus tarnybos veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos generalinis ir jam pavaldūs prokurorai.
Vidaus tarnybos funkcijos:
Vidaus tarnyba įgyvendina 2 straipsnyje numatytus uždavinius ir atlieka bendrąsias bei specialiąsias funkcijas.
Vidaus tarnybos bendrosios funkcijos yra:
1) rengti ir įgyvendinti nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos priemones;
2) nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų pasiūlymus, pareiškimus, skundus;
3) sudaryti, kaupti ir tvarkyti informacijos bankus, operatyvines, prevencines bei kitokias įskaitas.
Specialiąsias vidaus tarnybos funkcijas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei Vidaus reikalų ministerijos norminiai aktai. Draudžiama vidaus tarnybai pavesti atlikti įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nenumatytas funkcijas.
Vidaus tarnybą sudaro:
1) tardymo departamentas;
2) pataisos reikalų departamentas (kol kas prie LR VRM. Pagal “Teisinės sistemos reformos metmenis numatoma jį perduoti Teisingumo ministerijos žinion. Jau dabar yra Vyriausybės patvirtintas “Santykių tarp Pataisos reikalų departamento ir Teisingumo ministerijos” projektas, kuriame apibrėžiamas t.t. departamento priklausomumas nuo Teisingumo ministerijos);
3) priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas;
4) migracijos departamentas;
5) policijos departamentas;
6) vadovybės apsaugos departamentas;
7) vidaus daliniai;
8) kiti padaliniai.
Prie vidaus tarnybos taip pat priskiriama:
1) finansų ir kontrolės departamentas;
2) ryšių skyrius;
3) informacinės statistikos centras;
4) materialinio techninio aprūpinimo skyrius.
18.4-5 KLAUSIMO NEDĖSTĖ, INFORMACIJA GAUTI GANA PROBLEMATIŠKA
18.5 PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS ORGANIZAVIMAS (NEDĖSTĖ)
Priešgaisrinę apsaugą LR organizuoja ir už ją atsakinga yra Valstybinės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
“Priešgaisrinės apsaugos departamento steigėjas yra Vidaus reikalų ministerija, turinti šią teisę Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Vidaus reikalų ministras turi teisę tvirtinti, keisti ir papildyti Priešgaisrinės apsaugos departamento nuostatus, tvirtinti jo etatų skaičių, taip pat skirti į pareigas, atleisti iš jų Priešgaisrinės apsaugos departamento direktorių, jo pavaduotojus bei nustatyti Priešgaisrinės apsaugos departamento direktoriaus pareiginį atlyginimą”.
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra nuolatinės parengties sudėtinė civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, vadovaujanti gaisrų gesinimui, žmonių paieškai ir gelbėjimui bei jų skubiam iškeldinimui iš ekstremalių situacijų židinių ir teikianti įstatymo nustatyto masto pirmąją medicinos pagalbą. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai vadovauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas).
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Vidaus reikalų ministro įsakymais, Laikinaisiais priešgaisrinės apsaugos tarnybos nuostatais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
Tarnybos organizavimą LR priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo daliniuose reglamentuoja “Laikinieji priešgaisrinės apsaugos tarnybos nuostatai (1989/12/13).
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai, ugniagesių komandos bei žinybinės priešgaisrinės pajėgos yra pavaldūs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Departamentui vadovauja direktorius, kuri, vidaus reikalų ministro teikimu skiria premjeras.
LR priešgaisrinės apsaugos sistemą sudaro miestų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai, sudaryti iš teritorinių priešgaisrinių gelbėjimo komandų.
Tarnyba Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos padaliniuose organizuojama statutiniais pagrindais.
Tarnyboje nustatomi laipsniai: eilinių – eilinis, grandinis; puskarininkių (jaun. puskarininkis, puskarininkis, viršila); jaun. karininkų (jaun. leitenantas, leitenantas, vyr. leitenantas, kapitonas), vyr. karininkų (majoras, pulkininkas leitenantas, pulkininkas).
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą. Jos uždaviniai yra vykdyti gaisrų prevenciją ir užtikrina technines bei organizacines priemones gaisrams gesinti. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbas organizuojamas vadovaujantis Vyriausybė patvirtintais nuostatais.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir jos padalinių veiklos nuostatus, sudėtį, materialinio techninio aprūpinimo normas bei plėtros programas tvirtina steigėjas, o detalias funkcijas, teises ir atsakomybę ekstremalių situacijų atvejais, atliekant gelbėjimo darbus, nustato kiti teisės aktai.
18.6 POLICIJA, JOS UŽDAVINIAI, PAREIGOS, TEISĖS
24.7.1. Policijos organizacija ir struktūra
Vieningą Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių policijos tarnybos bei struktūriniai padaliniai, Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai.
Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras. Jį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Pasienio policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos vadovauja vyriausiasis pasienio policijos komisaras, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Mokesčių policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos vadovauja vyriausiasis mokesčių policijos komisaras, kurį. skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Specialiųjų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos vadovauja vyriausiasis specialiųjų tyrimų tarnybos komisaras, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras.
Miesto (rajono) policijos komisariatas yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys, kuriame veikia respublikinės ir savivaldybių policijos, pasienio policijos, mokesčių policijos bei specialiųjų tyrimų tarnybos padaliniai.
Miesto (rajono) policijos komisarą pareigoms Policijos departamento generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras.
Respublikinė policija
Respublikinėje policijoje yra kriminalinė policija, transporto policija, kelių policija ir viešoji policija. Respublikinės policijos vadovus policijos departamento generalinio komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Kai kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams kriminalinėje, transporto, kelių ar viešojoje policijoje vykdyti sudaromos tarnybos ar kitokie struktūriniai policijos padaliniai.
Vidaus reikalų ministro įsakymu prie vietos policijos komisariatų gali veikti ir kitos vidaus reikalų, pasienio policijos, mokesčių policijos bei specialiųjų tyrimų tarnybos.
Respublikinės policijos uždaviniai
Kriminalinė policija savo operatyvine ir profesine veikla užkerta kelią nusikaltimams, veda jų apskaitą, atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius asmenis, atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo prokurorų, tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir nusikaltėlių paieška.
Viešoji policija užtikrina viešąją tvarką respublikiniuose renginiuose, teikia reikiamą pagalbą prokuratūrai ir tardymo organams tiriant nusikaltimus, o teismams nagrinėjant bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina viešąją tvarką ir rimtį įstatymų nustatytais atvejais, valstybės (kontrolės, valstybinių inspekcijų ir kitų valstybės organų bei įstaigų) pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir kitus svarbius objektus.
Viešojoje policijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi specialios paskirties policijos daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos departamento generaliniam komisarui.
Transporto policija vykdo kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto linijose bei šioms žinyboms priklausančiose teritorijose.
Kelių policija vykdo automobilių ir kitų transporto priemonių eismo saugumo priežiūrą tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą transporto įvykių bylose, skiria administracines nuobaudas ar kitokias poveikio priemones už eismo taisyklių pažeidimus.
Savivaldybių policija
Savivaldybių policiją sudaro padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, atliekantys kvotą įstatymo nustatyta tvarka, saugantys viešąją tvarką ir užtikrinantys visuomeninę rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šias funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos savivaldybių policijos nuovados.
Savivaldybių policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas.
Miesto (rajono) teritorijoje esančioms policijos nuovadoms vadovauja savivaldybių policijos komisaras, kuris yra miesto (rajono) policijos komisaro pavaduotojas.
Savivaldybės policijos komisarą bendru miesto (rajono) policijos komisaro ir savivaldybės valdybos (jei ji sudaryta) bei mero teikimu skiria ir atleidžia Policijos departamento generalinis komisaras.
Savivaldybių policijos nuovados komisarą savivaldybės policijos komisaro teikimu skiria ir atleidžia miesto (rajono) policijos komisaras.
Nuovados komisarui suteikiami kvotos organo vadovo bei pareigūno, kompetentingo nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, įgaliojimai.
Kitus savivaldybių policijos pareigūnus skiria miesto (rajono) policijos komisaras savivaldybių policijos komisaro teikimu.
Nuovadų sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas yra valstybės deleguotoji savivaldybės funkcija.
Vidaus reikalų ministerija kartu su savivaldybėmis organizuoja savivaldybės policijos darbuotojų atranką, jų mokymą, aprūpina vienodomis uniformomis su savivaldybės skiriamaisiais ženklais, policijos įranga ir ginkluote.
Savivaldybių policijos uždaviniai
Savivaldybių policija savo teritorijoje vykdo teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, saugo viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrina piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat pagal. savo kompetenciją – ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą įstatymo nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus; padeda kelių policijai savo teritorijoje užtikrinti eismo saugumą.
Pasienio policija
Pasienio policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės sienų režimą ir atliekantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, valstybės sienų sargybą ir priežiūrą bei pagal savo kompetenciją reguliuojantys pasienio incidentus, atliekantys operatyvinę paiešką bei kvotą įstatymų nustatyta tvarka dėl valstybės sienų režimo pažeidimų, užtikrinantys visuomenės rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio policija atlieka pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas.
Pasienio policijos uždaviniai
Pasienio policija užtikrina valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą, Lietuvos Respublikos valstybės sienos į.statymo bei kitų į.statymų vykdymą, padeda įgyvendinti valstybės migracijos politiką, užtikrina Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo per valstybės sieną tvarką, atlieka kvotą bei operatyvinę paiešką dėl sienų režimo pažeidimų, pagal savo kompetenciją reguliuoja pasienio incidentus, saugo visuomenės rimtį- ir piliečių teises bei teisėtus interesus pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas, bendradarbiauja su kitais valstybės sienų apsaugos subjektais.
Mokesčių policija ir jos uždaviniai
Mokesčių policija išaiškina ir tiria nusikaltimus bei teisės pažeidimus finansų srityje, taip pat šių nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, vykdo priemones, įgalinančias išieškoti mokesčius, tiria mokesčių administratorių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos į.galiojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, kitus nusikaltimus ir teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Specialiųjų tyrimų tarnybą sudaro padaliniai, įstatymų nustatyta tvarka vykdantys operatyvinę veiklą, atliekantys kvotą ir parengtinį tardymą dėl nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) rengiamų ar padarytų nusikaltimų ir nusikaltimų valstybės tarnybai, užkertantys kelią korupcijai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai
Specialiųjų tyrimų tarnyba renka, analizuoja, klasifikuoja, o jeigu reikia, perduoda vidaus reikalų sistemos padaliniams ir suinteresuotoms tarnyboms operatyvinę ir kitą informaciją apie nusikalstamus susivienijimus (organizuotas grupes), jų organizatorius bei narius/ taip pat rengiančius ar padariusius nusikaltimus valstybės tarnybai ar susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla valstybės pareigūnus bei organizuoja priemones šiai informacijai realizuoti, tiria nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) narių, asmenų, susijusių su nusikalstamo susivienijimo veikla^ padarytus nusikaltimus, taip pat nusikaltimus valstybės tarnybai, atlieka kvotą ir parengtinį tardymą šiose baudžiamosiose bylose, imasi priemonių tokių nusikaltimų prevencijai.
Policijos funkcijos
Policija, saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojingų kėsinimųsi piliečių gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, jų teises, laisves, teisėtus interesus bei turtą ir vykdydama kitus nustatytus uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose nurodytas funkcijas.
Neleistina pavesti policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų funkcijų.
Išskiriamos policijos funkcijos:
Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija Policija:
1) rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus ir teisės pažeidimus;
2) atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas ir imasi įstatymo numatytų priemonių joms pašalinti;
3) sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas;
4) pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų turtą;
5) taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones.
Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas Policija:
1) registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ar padarytus nusikaltimus;
2) vykdo pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų ir be žinios dingusiųjų asmenų paiešką, taip pat atlieka šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius veiksmus;
3) įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą;
4) baudžiamojo proceso j.statymo numatytais atvejais vykdo tardytojo, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose bylose.
Policijos operatyvinė veikla
Policija vykdo operatyvinę veiklą Policijos operatyvinė veikla – tai neviešo pobūdžio nusikaltimų prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami rinkti informacijai apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus. Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma nusikaltimus padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų asmenų paieška, išaiškinami neteisėtų pajamų į.gijimo šaltiniai ir būdai.
Vykdydama operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali naudotis specialiąja technika, savanoriška vieša ar slapta piliečių pagalba, taip pat žvalgybinės apklausos, operatyvinio patikrinimo bei apžiūros, sekimo, žvalgybos ir kitais specialiosios kontrolės metodais.
Operatyvinės veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo tvarką reglamentuoja specialūs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Prokuratūros parengti bei Vyriausybės patvirtinti norminiai aktai.
Operatyvinės veiklos priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu konkrečiu atveju sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose norminiuose aktuose. Faktiniai duomenys, gauti panaudojus šiuos metodus ir užfiksuoti techninėmis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.
Policijos operatyvinė veikla vykdoma tik kovos su kriminaliniais nusikaltimais bei jų prevencijos tikslais ir yra operatyvinių policijos tarnybų išimtinė teisė.
Viešosios tvarkos, visuomeninės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsauga. Policija:
1) patruliuoja viešose vietose;
2) saugo viešąją tvarką masinių renginių metu;
3) vykdo į-statymus dėl kovos su nusikaltimais, girtavimu, narkotikų vartojimu, prostitucija, kitais antivisuomeniniais reiškiniais;
4) prižiūri, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos j.gyjant, laikant, saugant, perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas, narkotines priemones ir kitus leidimų sistemos reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;
5) surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja tokių pažeidimų bylas, teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas bei taiko kitas administracines prievartos priemones;
6) įstatymo numatytais atvejais saugo ir konvojuoja sulaikytuosius asmenis, vykdo teismų ir tardytojų nutarimus baudžiamosiose bylose;
7) užtikrina viešąją tvarką, teismo vykdytojams, valstybės kontrolieriams, medicinos personalui ir kitiems pareigūnams ar tarnautojams vykdant įstatymo nustatyta tvarka pavestas pareigas.
Valstybės sienų apsauga
Pasienio policija:
1) užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą, pasienio ruožo režimą, saugo valstybės sienas sausumoje ir jūroje, organizuoja ir įgyvendina operatyvines ir kitas priemones, užkerta kelią valstybės sienų pažeidimams ir sulaiko pažeidėjus bei patraukia juos įstatymų numatyton atsakomybėn;
2) padeda įgyvendinti valstybės migracijos politiką, užtikrina Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo per valstybės sieną tvarką;
3) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;
4) pagal savo kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;
5) vidaus reikalų ministro j.sakymu atlieka kitas Policijos įstatymo numatytas funkcijas.
Valstybės finansų apsauga. Mokesčių policija:
1) išaiškina ir tiria veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną teikimu, vengimu mokėti mokesčius ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir kitais su mokesčiais, finansais bei valstybiniu socialiniu draudimu susijusiais nusikaltimais ir teisės pažeidimais;
2) tiria mokesčių administratorių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo į-staigų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo ir kitus teisės pažeidimų faktus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis;
3) organizuoja mokesčių administratorių, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų bei Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir valdininkų, atliekančių tarnybines pareigas, apsaugą nuo neteisėto poveikio;
4) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą, parengtinį. tardymą bei visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimus bei revizijas;
5) įgyvendina pinigų plovimo prevencijos priemones.
Eismo priežiūra. Policija:
1) reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių eismo tvarką ir saugumą;
2) kontroliuoja ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas bei remontavimas, jų būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka saugaus eismo reikalavimus;
3) kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę;
4) kontroliuoja, kaip asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo saugumo užtikrinimo bei aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto priemonių poveikio;
5) tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą autotransporto įvykių bylose