Kaltinimas BAUDŽIAMAJAME PROCESE

TURINYS

I. ĮVADAS. 3II. DĖSTOMOJI DALIS:II.1. Teisminio proceso subjektų, palaikančių kaltinimą, teises ir pareigos. 5II.1.1. Prokuroro teisės ir pareigos 5II.1.2. Nukentėjusiojo teises ir pareigos 8III.IŠVADOS. 10IV.LITERATŪRA. 11I. ĮVADASBaudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, išsamiai atskleisti nusikalstomas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstomą veiką padaręs asmuo teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Kodeksas, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.Baudžiamojo proceso stadijos apima savanorišką baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimo dalis. Išnagrinėjus bylą ir išsprendus baudžiamajam procesui budinga uždavinį, surašomas tam tikras procesinis dokumentas, lementis tolesnį baudžiamojo proceso vyksmą.Baudžiamasis procesas vyksta Baudžiamuoju įstatymu nustatyta procesinė forma. Įstatyme yra įtvirtintos taisyklės, kurios įpareigoja priimti procese sprendimus ir atlikti procesinius veiksmus, laikantis tam tikros tvarkos, sąlygų bei nuoseklumo, laikantis procesinės formos atliekant ikiteisminius veiksmus, tiek priimant sprendimą.Kadangi Baudžiamojo proceso paskirtis yra išsamiai atskleisti nusikalstomas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, yra išskiriamos šios procesinės funkcijos:1) Nusikaltimų tyrimas, kurį vykdo ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios išvardytos 165 str. nBPK., t.p. prokuroras.2) Kaltinimas, kurį pateikia Valstybinis kaltintojas- prokuroras ir privatus kaltintojas- nukentejusisis.3) Gynyba, kurį vykdo pats įtariamasis, kaltinamasis, taip pat jo gynėjas. Tai veika nukreipta, kad būtu paneigtas kaltinimas arba atskleistos ir išaiškintos kaltinamąją atsakomybę švelninančios aplinkybės.4) Teisminis bylos nagrinėjimas bei sprendimų priėmimas. Šią funkcija atlieka teismas. Tik jis gali nusikaltimą padariusio asmens pripažinti kaltu ir paskirti jam bausmę arba jį išteisinti.Kadangi mano rašto darbo tema „Kaltinimas kaip savarankiška baudžiamojo proceso funkcija“, pagrindinis mano uždavinys yra aptarti subjektu, palaikančiu kaltinimą teismo procese veiklą. Išnagrinėti jų teises ir pareigas.

II. DĖSTOMOJI DALISII.1. Teisminio proceso subjektų, palaikančių kaltinimą, teises ir pareigos.II.1.1. Prokuroro teisės ir pareigos„Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją“. Sutikimai su Lietuvos BPK Generalinis prokuroras tiek betarpiškai, tiek per kitus jam pavaldžius prokurorus, kontroliuoja Lietuvos įstatymų laikymosi.Prokuroro statusą baudžiamajame procese reguliuoja BPK normos, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas.Prokuroras privalo laiku imtis įstatymo numatytų priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams, kad ir kas juos būtų padaręs.Savo įgaliojimus baudžiamajame procese prokuroras vykdo nepriklausomai nuo jokių organų ir pareigūnų, klausydamas tik įstatymo ir vadovaudamasis Generalinio prokuroro nurodymais. Prokurorinė kontrolė vykdoma visose baudžiamojo proceso stadijose. Todėl prokuroro funkcijos baudžiamajame procese yra labai svarbios, Jos reglamentuoja baudžiamojo proceso kodekso straipsnių dispozicijos.Svarbios yra šios prokuroro funkcijos:1) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, duoda jiems privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagristus jų nutarimus;kontroliuoja nuosprendžių vykdymądalyvauja nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisiamuosiuose posėdžiuose ir teikia išvadas klausimais, kylančiais teisminio nagrinėjimo metų;2) baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka palaiko valstybinį kaltinimą;prokuroras, teisme palaikantis valstybinį kaltinimą, pareiškia civilinį ieškinį arba palaiko pareikštą ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų piliečių ir teisėtų interesų apsauga;naudodamasis BPK normomis pašalina baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo procese išaiškintus įstatymo pažeidimus;3) pateikia išvadas bylų procese dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;1) nusikaltimą padariusių asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn;Veikdamas, prokuroras vadovaujasi teisėtumo principu. Jis privalo Panaikinti kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą Ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuosprendį.Parengtinio tyrimo metu prokuroras privalo užtikrinti, kad būtų išaiškintas kiekvienas nusikaltimas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo, kartu pašalinti galimybę patraukti atsakomybėn nekaltus asmenis.

Tik su prokuroro sankcija (ir teismo nutartimi) asmeniui gali būti taikomos procesines prievartos priemones.„Teisminio nagrinėjimo metu pagrindinis prokuroro uždavinys yra dalyvauti tiriant įrodymus, duoti išvadas klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą teisme, pateikti teismui savo samprotavimus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir dėl bausmės skyrimo teisiamajam ir principingai palaikyti valstybinį kaltinimą“.“.

„Valstybinis kaltinimas yra labai svarbi procesinės prokuroro veiklos teisme dalis. Šia veikla siekiama įrodyti patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltę, o prireikus- ir nekaltumą. Palaikyti valstybinį kaltinimą teisme yra išimtinė prokuroro (jo pavaduotojo, padėjėjo) kompetencija“. Valstybinis kaltinimas yra viena iš teisėtumo priežiūros formų baudžiamajame procese.Valstybinio kaltintojo pareiga- padėti teismui visapusiškai ištirti ir teisiamąjį kaltinančias, ir jį teisinančias bei jo atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.Prokuroras, dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, yra savarankiškas proceso dalyvis: savo išvadas visais klausimais, tarp jų ir dėl teisiamojo kaltumo bei bausmės, prokuroras turi pateikti atsižvelgdamas tik į byloje surinktą medžiagą. „Prokuroras gali atsisakyti kaltinimo, kai yra išsamiai ištirta visa bylos medžiaga ir galima daryti išvadą, kad nesant byloje įrodymų ar remiantis kitais pagrindais teisiamasis turi būti išteisintas“. Kai prokuroras atsisako kaltinimo, teismas vis tiek turi išnagrinėti bylą iki pabaigos.

Prokuroro įgaliojimai atskirose baudžiamojo proceso stadijose nėra vienodi. Ikiteisminio tyrimo stadijoje jis vadovauja baudžiamosios bylos tyrimui, o teisiamajame posėdyje jis- valsty…binis kaltintojas, turintis lygias procesinius teises su kitais proceso dalyviais.II.1.2. Nukentėjusiojo teises ir pareigosAsmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, jeigu buvo apšmeižtas, nusikalstamais veiksmais pažeminta jo garbė ir orumas, jo akivaizdoje buvo padaryti nusikalstami veiksmai prieš jam artimus asmenis, asmuo buvo sužalotas ar kitaip sutrikdyta jo sveikata, nusikalstamais veiksmais asmeniui padaryta turtinės žalos ir panašiai.

Paprastai dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimama rašytinė motyvuota teismo nutartis.Asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju bet kuriuo teisminio nagrinėjimo momentu, kai tik paaiškėja aplinkybės, patvirtinančios, jog asmeniui buvo padaryta žala.Asmeniui nukentėjusiajam nuo nusikaltimo suteikiamos tokios teises, kurios leistu jam aktyviai ginti savo teisėtus interesus baudžiamojoje byloje. Gindamas savo teisėtus interesus, nukentėjusysis tuo pačiu padeda tyrimo institucijoms ir teismui išaiškinti nusikaltimus, demaskuoti nusikaltėlius bei paskirti jiems teisingą bausmę.Teisminio nagrinėjimo dalyvių gali būti ir nukentėjusysis bei jo atstovas. Nukentėjusiojo atstovais gali būti advokatai, artimieji giminaičiai, įstatyminiai jų atstovai. Nukentėjusiuoju laikomas asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusysis ar jo atstovas dalyvauja teisiamajame posėdyje per visą bylos nagrinėjimą ir turi teisę:1) pareikšti nušalinimus, prašymus;2) duoti parodymus;3) teikti įrodymus;4) susipažinti su bylos medžiaga;5) dalyvauti, tiriant įrodymus teisminiame tardyme;6) dalyvauti teisminiuose ginčuose;7) apskųsti teismo veiksmus, teismo nuosprendį arba nutartis;8) turi teisę palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime tais atvejais, kada byloje nedalyvauja prokuroras.Nukentėjusysis baudžiamajame procese ne tik naudojasi plačiomis teisėmis, bet ir privalo vykdyti daug pareigų. Pagal vykdytinas pareigas nukentėjusiojo teisinė padėtis labai artima liudytojo padėčiai. Nukentėjusysis kaip ir liudytojas privalo atvykti, jei yra kviečiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis procesinės tvarkos ir pan. Už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus nukentėjusysis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

III. IŠVADOSApibendrinant savo rašto darbą norėčiau pabrėžti, kad kaltinimo funkcija teisminiame procese yra labai svarbi. Kadangi tai pagrindas atsirasti baudžiamajai atsakomybei. Labai didelė reikšmę teisminiame procese turi subjektu, palaikančiu kaltinimą, veikla. Veikla, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltą asmenį, bei atliginti žalą.

Kadangi nusikaltimas paliečia ne tik visuomeninius interesus, bet ir atskiro individo, šią funkcija teisme vykdo prokuroras- valstybinis kaltintojas ir nukentėjusysis- privatus kaltintojas, pagal senąjį BPK- visuomeninis kaltintojas.Norėčiau pabrėžti, kad anksčiau šią funkciją teisminiame procese galėjo vykdyti tik prokuroras. Demokratinėje visuomenėje teisę palaikyti kaltinimą teisme gavo ir nukentėjusysis, kad galėtu aktyviau ginti savo teisėtus interesus.Taigi mano nagrinėta tema “Kaltinimas kaip savarankiška baudžiamojo proceso funkcijai ” yra nepaprastai aktuali vien dėl savo labai dažno praktinio taikymo.

LITERATŪRA:

1. LR Baudžiamasis kodeksas.- V.: 2002m.2. LR Baudžiamojo proceso kodeksas.- V.: 1964m.3. LR Baudžiamojo proceso kodekso komentaras.- V.: 2001.4. Danisevičius P, Žalkauskas P., Teisminis Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas.- V.: 1965.5. Danisevičius P ir kt., LR Baudžiamasis procesas.-V.: Vilnius, 1978.6. Šumskas A., Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme.- V.: Vilnius, 2000.7. Басков В и др., Уголовный процесс.- У.: Москва, 1996.8. Викторский СЮ В., Русский уголовный процесс.- У.: Москва, 1997ю