PLANAS
I. ĮŽANGA
II. DĖSTOMOJI DALIS. Teisinės atsakomybės rūšys
1. Administracinės atsakomybės samprata.
1.1. Administracinės atsakomybės samprata
1.2. Pagrindiniai administracinės atsakomybės bruožai.
2. Baudžiamoji atsakomybė
3. Civilinė atsakomybė
4. Drausminė atsakomybė
5. Administracinės,baudžiamosios ,civilinės ir drausminės atsakomybės palyginimai
III. IŠVADOS
I. ĮŽANGA
Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojamadviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike. Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė arkonkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Pvz.:atsakomybė už savo vaikų ateitį. Retrospektyvinė – tai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje.Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvikio pobūdžio, t.y. atsakomybėuž padarytą nusikaltimą. Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laikąžmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Kad galėtų lengviau išgyventi irapsisaugoti, žmonės pradėjo jungtis į kaimenes, gentis bei bendruomenes.Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tadavyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių,smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu,piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet irgriežtos priemonės, kaip gyvybės atėmimas. Jau tais pirmais valstybėskūrimosi etapais žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savoveiksmus, jeigu jie prieštaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms. Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės susiskaldėį atskiras šeimas. Tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusaviosantykius,valstybė sukuria naujas elgesio taisykles, kurių privalo laikytisvisi visuomenės nariai. Sukurdama šias taisykles ir įtvirtindama norminiaisaktais, ji taip pat įtvirtina ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymąformas – šios atsakomybės formos palaipsniui nusistovėjo iki šių dienųteisinės atsakomybės formų. Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklėms, atsirado ir atsakomybėuž jų nesilaikymą. Atsakomybė suvaržo žmogaus laisvę,kadangi jis turielgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas. Mūsų laikais atsakomybė atlieka tokį pat vaidmenį. Jos tikslassaugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų,pataisyti ir perauklėti teisėspažeidėjus, bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams. Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtisteisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o už josnesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenės narys turisuvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant į žmogausveiksmų pasekmes,jis gali būti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atvejujam bus taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Tačiau jo laisvo pasirinkimogalimybės nėra neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripažintosmoralinės ir teisinės žmogaus laisvo elgesio ribos. Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant įnustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėjeteisėtumas ir neteisėtumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisvė pripažįstamatiek,kiek ji neriboja kitų asmenų pasirinkimo laisvės. Tai yra įgyvendinantsavo teises žmogus negali pažeisti ar varžyti kitų asmenų teisių. Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitų žmoniųinteresais.Elgtis sąžiningai ir teisingai nėra vien moralinė pareiga, taiir teisinė pareiga, už kurios nevykdymą atsiranda teisinė atsakomybė.
II. DĖSTOMOJI DALIS
1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
1.1 Administracinės atsakomybės samprata
Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip irbūtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinėsatsakomybės požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jaibūdingų specifinių bruožų. Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracinės atsakomybėspagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kuriasnumato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.Taireiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuoatveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jopadaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėnatsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokionadministracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turimaatsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiaitaikomos administracinės nuobaudos. Toliau paminėsime jog, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniuitraukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisės pažeidėjuineužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rūšysyra:”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šiosadministracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) atlygintinas daikto,kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arbatiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo administracinioteisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;5) suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transportopriemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6) pataisos darbai; 7)administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo (pareigų) . Šiostraipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracinesnuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.LR įstatymai gali nustatytiir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administracinių nuobaudųrūšis.”[1] Sekantis iš specialiųjų administracinės atsakomybės bruožų yraadministracinės teisės pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuoturintis 16 metų ir kuris yra pakaltinamas. Administracinės teisėspažeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų juoseadministracinių pažeidimų , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami tendirbantys pareigūnai. Kitas administracinės atsakomybės bruožas, pasireiškia tuo, kadadministracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracinesnuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,bet tam tikros valstybinės institucijos – teismai, savivaldybių policija,valstybinės inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniųteisės pažeidimų kodekse.. Dar vienas iš administracinės atsakomybės bruožų yra tai, kadadministracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią numato ATPKnormos. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinėtvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė.Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kurisremiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą irkitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėnatsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitų dalyvių teisių apsaugą. Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinaiprivalomų elgesio taisyklių, numatytų ATPK, (priešgaisrinėsapsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto irkt.) pažeidimai. Šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumovisuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimosudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomisadministracinėmis nuobaudomis. Administracinei atsakomybei yra būdingas operatyvumas. Taireiškia,kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingosinstancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybėspriemonės teisės pažeidėjui yra taikomos jau teisės pažeidimo vietoje(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumąkovojant su teisės pažeidimais. Be abejo administracinė atsakomybė padeda užkirsti kelią ne tikadministracinės teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Jitaikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos bei
kitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūnosužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiaisnusikaltimais. Remiantis šiais pagrindiniais administracinės atsakomybės bruožais,galimas šis apibrėžimas,kad “ administracinė atsakomybė yra savarankiškaatsakomybės rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiemsadministracinės teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymųnustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teisėspažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.”[2]1.2 Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai
Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindiniusadministracinės atsakomybės tikslus,uždavinius bei funkcijas. Jų turinysnuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi. Vienas iš šių principų yra atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis.Jis reiškia, kad norint žmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jisturi savo poelgius reikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tamtikrų veiksmų (neveikimu) . Asmens mintys, įsitikinimai, nors jie būtųneigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jei jie nėrakonkrečiai įgyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begalę minčių apiepriešingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisėspažeidėju ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiaupadaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinėnatsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos,atitinkančios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį. Sekantis principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą arneveikimą ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia ,kad administracinėnatsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priešingus teiseiveiksmus (veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yraadministracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamaspriešingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jųtikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamasadministracinės teisės pažeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenojet.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdytidėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, beikitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėnnetraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėrapriešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nėra priešingi teisei,tai jis negali būtitraukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo veiksmuose nėra kaltės. Atsakomybės teisėtumas-tai “nenukrypstamas materialinių ir procesiniųteisės normų laikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas”[3] Šis principas taip pat yra įtvirtintas Administracinių teisėspažeidimų kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali būti taikoma poveikiopriemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip,kaip įstatymųnumatytais pagrindais ir tvarka.”[4] Materialinės teisės srityje šis principas reiškia, kad administracinėatsakomybė gali būti taikoma tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą.Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikrųveiksmų, tai už juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė.Administracinė atsakomybė yra taikoma ne už bet kokį teisės pažeidimą, otik už administracinį teisės pažeidimą. Administracinė nuobauda yraskiriama atsižvelgiant į konkretų teisės pažeidimą ir vadovaujantisnustatytomis teisės normomis. Skiriant administracinę nuobaudą negali būtiperžengtos ribos, kurias nustato įstatymas.Taip pat kaltą asmenį trauktiadministracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetentingi, įstatymonumatyti organai arba pareigūnai. Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinėatsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka. Administracinių teisės normų nesilaikymas yra šiurkštus teisėtumoprincipo pažeidimas. Šio principo laikymąsi taikant atsakomybės priemonesuž administracinius teisės pažeidimus užtikrina aukštesniosios institucijosbei pareigūnai. Kitas atsakomybės principas,tai teisingumo principas. Jis reiškia,kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos irhumaniškos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų,kurios žemintų ar įžeidinėtųžmogaus garbę,orumą ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomasįstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūšis ir jų sistemą. Nuobaudųpriemonės, priešingos žmogiškumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniuiauklėjamojo poveikio,o atvirkščiai, gali skatinti kaltinamąjį ateityjeelgtis žiauriai ir antivisuomeniškai.Kaltiems asmenims administracinės nuobaudos turi būti skirtos tik tokios,kurios teigiamai veiktų teisės pažeidėjus ir skatintų juos taisytis.Negalima taikyti nuobaudos kuri savo griežtumu neatitinka padaryto teisėspažeidimo.Griežtos nuobaudos, neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, paverčiajas neefektyviomis.Tokia griežta nuobauda turi būti taikoma tuo atveju ,kai
pažeidėjas tikrai tokios nusipelnė. Kaip neefektyvios per griežtosnuobaudos, taip pat neefektyvios ir per švelnios administracinės nuobaudos,nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims.Esant tokioms nuobaudoms teisės pažeidėjas nesusimąsto ir gerai neįvertinasavo veiksmų, bei nesistengs jų kitą kartą nepakartoti. Taigi pagal šį administracinį teisingumo principą nuobaudos turibūti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę beimaterialinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo visuomenei pavojingumolaipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Pvz. ATPK 29str. nurodyta jog, ” Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tikišimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimusiki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto)apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) . Administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims,moterims,turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriemsnesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams.”[5] Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad už vienąadministracinį teisės pažeidimą galima skirti tik vieną administracinęnuobaudą. Atsakomybės teisingumo principo laikymasis padeda didintiadministracinės atsakomybės efektyvumą ,sėkmingai kovoti su teisėspažeidėjais, bei spręsti teisės pažeidėjų perauklėjimo klausimus. Atsakomybės tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybės tikslasyra pasiektas, arba jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, taiteisinė atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo gali būti prieš laiką nuojos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektasanksčiau,negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padaręs administracinįteisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės. Pvz. ATPK 329str. “jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teisė vairuotitransporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti,sąžiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobaudą paskyręs organas(pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagalvisuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimą sutrumpintinurodytos teisė atėmimo terminą.”[6] Gali būti ir toks variantas, kai užuot skyrę teisės pažeidėjuiadministracines nuobaudas,jo bylos medžiagą dėl padaryto teisės pažeidimogali perduoti visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų,kuriuose jiedirba,poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikiopriemonės. Sekantis yra atsakomybės neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kadkiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltasasmuo turi būti patrauktas atsakomybėn, o jam skirta nuobauda būtų tikraiįvykdyta. Kiekvienas padarytas administracinės teisės pažeidimas turi būtinubaustas. Jeigu nebus laikomasi šio principo, tai teisei priešingo elgesio
nesmerkimas skatins naujus administracinės teisės pažeidimus, o teisėspažeidėjams nebus jokio auklėjamojo poveikio. Be to kalti asmenys įprasprie smerktinų,antivisuomeninių poelgių. Šis principas yra labai efektyvuskovojant su teisės pažeidimais, nes kiekvienas nusižengimas turi būtipastebėtas ir pasmerktas. Atsakomybės viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jogkiekvienas kaltas asmens poelgis būtų viešai pasmerktas, paskelbiantvisuomenei. Viešumas didina auklėjamąjį poveikį pažeidėjui bei kitiemsasmenims, skatina juos laikytis teisėtvarkos. Be to teisinės atsakomybėspriemonės tampa veiksmingesnės. Viešumas didina kalto asmens elgesiopasmerkimą ir daro didesnį poveikį jam. Jis gali būti įgyvendintas keliaisbūdais. Vienas iš jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismųposėdžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas būdas, kai padarytasadministracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimopriemonėmis. Be to gali būti pranešta apie kalto asmens elgesį jodarbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms ir kontroliuoti kokiųpriemonių jie imasi. Taigi šie administracinės atsakomybės principai išreiškiapagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius, funkcijas beiapskritai visą jos esmę. Tam, kad pasiekti teisinės atsakomybės efektyvumą,pareigūnai bei institucijos įpareigotos taikyti ją praktikoje turi griežtailaikytis šių pagrindinių principų. Šiais principais jie turi vadovautiskaip nuostatomis, kurios yra įtvirtintos įstatymu. Kalbant apie administracinės atsakomybės vaidmens teisių sistemoje,galime pastebėti, kad ji yra profilaktinio pobūdžio kovojant su teisėspažeidimais, efektyvi savo nuobaudų sistema, jų taikymo operatyvumu irįvykdymo realumu. Tam, kad administracinė atsakomybė būtų tobulesnė ir veiksmingesnė,nuo 1994 m. liepos 18 d. įstatymu “ Dėl LR administracinių teisės pažeidimųkodekso pakeitimo ir papildymo”[7] buvo sugriežtintosnuobaudos už administracinius teisės pažeidimus. Pvz.: Piliečiui suteiktosspecialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas ikipenkerių metų.(ATPK 27 str.). Taigi griežtinant nuobaudas siekiamapadidinti administracinės atsakomybės efektyvumą, padaryti atitinkamąpoveikį visuomenei. Tam, kad būtų dar geriau kovojama su administraciniais teisėspažeidimais, reikia nuolat tobulinti administracinių teisės pažeidimųkodeksą, atsižvelgiant į kintančius visuomeninius santykius, žmoniųgyvenimo sąlygas bei kt.2. BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ
Kalbant apie baudžiamosios atsakomybės pagrindimą yra naudojamos 2filosofinės pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priežastys: 1. Indeterminizmas (valios laisvė) – čia manoma, kad žmogus visuometyra laisvas pasirinkimo variantuose, todėl visada turi atsakyti už tuossavo veiksmus. 2. Determinizmas – žmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybių.todėl smerkti reikia jas, o ne žmogų. Žiūrima ne į nusikaltimo pasmerkimą,o į jo pavojingumą visuomenei. Baudžiamoji atsakomybė – tai viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Jaibūdingos griežčiausios valstybės prievartos priemonės, kurias taiko teismai(laisvės atėmimas, pataisos darbai ir kt.). Pagal tai, kas atsako, kam atsako, už ką atsako – galime suprastibaudžiamosios atsakomybės prasmę. Šie klausimai atspindi tik išoriniusbaudžiamosios atsakomybės bruožus. Pagal pirmą klausimą, t.y. kas atsako,galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikaltęs, sulaukęs atitinkamoamžiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudžiamojon atsakomybėn galibūti patraukti tik žmonės, o ne daiktai, gyvūnai ar kita, kaip yra minimamūsų istorijoje. Kam turi atsakyti nusikaltęs asmuo? Už visus neteisėtus veiksmusasmuo atsako valstybei ir visuomenei. Kalbant apie tai, už ką atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamasbaudžiamojon atsakomybėn, kai padaro veiką, kuri pagal valstybės įstatymuslaikoma nusikaltimu. Apibendrinant baudžiamąją atsakomybę, galima sakyti, kad jos esmė yrata, kad valstybė teismo pagalba pasmerkia asmenį, padariusį nusikaltimą,skiria jam bausmę ir tuo pačiu asmeniui po bausmės atlikimo tam tikrą laikąlieka teisinės pasekmės (teistumas). Pasmerkimas realiai pasireiškia tuo,kad asmeniui, padariusiam neteisėtą elgesį, padaromi suvaržymai. T.y. jisnetenka tam tikrų vertybių : laisvės, turto, galimybę užimti tam tikraspareigas bei kita. Tokia atsakomybės prasmė ta, kad asmuo, kuriam padarytisuvaržymai, patiria diskomfortą, neigiamas emocijas. Dėl to turėtų kiltinenoras vėl daryti nusikaltimą. Tačiau tai dalį asmenų neveikia, norsvalstybė neturi kito kelio tai užkirsti (pvz., kai žmogus pastoviainusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis visuomenės, kurinenusikalsta, matydama kaip pagal baudžiamąją atsakomybę baudžiaminusikaltėliai, bijos nusikalsti. Taigi savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybėsprievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybėsįgaliotos institucijos įgyvendina baudžiamąją atsakomybę prievartos tvarka,neatsižvelgiant į norą asmens, padariusio nusikaltimą. Tačiau ši atsakomybėturi būti taikoma būtent individualiai, atsižvelgiant į jo nusikaltimosunkumą. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamų pasekmiųapimtis ir iš to išplaukiantys teisių apribojimai (asmeninio ar turtiniopobūdžio). Baudžiamoji atsakomybė veikia kaltinamąjį ne tik išoriškai, bet jinukreipta ir į vidinę jo būseną – elgesio reguliavimą. Kaltinamajam daromaspoveikis į jo psichiką ir sąmonę. Taip bandoma pakeisti jo valios savybesir intelektą tam, kad daugiau jis nedarytų naujų nusikaltimų. Tuo pačiu,nustačius kaltinamajam apribojimus, keičiasi jo teisių ir pareigų santykis.Realizuojant baudžiamąją atsakomybę, nustatomos papildomos pareigos, oteisių atžvilgiu atsiranda suvaržymai. Tačiau kaltininkui nėra atimamos visos teisės, išskyrus mirtiesbausmę, kai asmeniui atimama gyvybė. Kaltininkas ir toliau lieka savovalstybės pilietis su pagrindinėmis teisėmis, tačiau, atėmus jam laisvę,kai kurių teisių įgyvendinimas yra apsunkintas (pvz., nuteistasis negaliatstovauti teisme). Baudžiamoji atsakomybė gali būti realizuota paskiriant irnepaskiriant bausmę (pvz., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). Baudžiamosios atsakomybės pagrindus nustato Lietuvos baudžiamojokodekso specialusis 3 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta tai, kad “Asmuogali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumasbuvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagalbaudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuriskaltas nusikaltimo padarymu, t.y. tyčia ar dėl neatsargumo padarėbaudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudžiamojonatsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo išjo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio. Niekas negali 2 kartus būti baudžiamas už vieną ir tą patįnusikaltimą. Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu,taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismonuosprendžiu pagal įstatymą.”[8] Taigi veikos baudžiamumas atsiranda tiktada, kai ji buvo nustatyta įsigaliojusio įstatymo. Taip pat veikabaudžiama, kai ji turi nusikaltimo požymius ir yra asmuo kaltas nusikaltimopadarymu.. Sekantis požymis parodo, kad veikos baudžiamumas atsiranda, tad, kaiasmuo galėjo vykdyti teisėtus įstatymo reikalavimus, bet to nepadarė. Be tošiame straipsnyje nurodomas draudimas bausti už tą pačią veiką du kartus,bei teismo išimtinė teisė nubausti asmenį, kaltą nusikaltimo padarymu. Šios pagrindinės nuostatos parodo, kas yra patraukimo baudžiamojonatsakomybėn pagrindas. “Tai yra asmens kaltai padarytas nusikaltimas”.[9](Jeigu jis atitinka visus BK specialiosios dalies straipsnius). Baudžiamojoje atsakomybėje nusikaltimo sudėtis yra esminis dalykassprendžiant asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Visi nusikaltimosudėties požymiai yra nurodyti BK specialiosios dalies normose. Nusikaltimosudėtis būdinga visų rūšių nusikaltimams. “Taigi baudžiamosios teisės
teorija objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo požymių, kurie apibūdinaveiką kaip nusikaltimą, visumą vadina nusikaltimo sudėtimi”.[10] Baudžiamoji atsakomybė yra susijusi su tuo, kad nusikaltimąpadariusiam asmeniui taikomos įstatymo numatytos sankcijos (laisvėsatėmimas, bauda ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė – tai teisinės pasekmės, baudžiamosios teisėsnormų taikymo rezultatas. Jos esmė – asmens, padariusio nusikaltimą,pasmerkimas valstybės vardu, bei kažkokių apribojimų taikymas. Savopobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybinės prievartos taikymą irkartu asmens padaryto nusikaltimo elgesio pasmerkimą.3.CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ
Civilinė atsakomybė – taip pat yra viena iš teisinės atsakomybėsrūšių. Bendrojoje teisėje civilinė atsakomybė yra dviejų atskirų institutų,t.y. sutarčių teisės ir deliktinės teisės sudėtinė dalis. Civilinė atsakomybė sutarčių teisėje yra apibūdinama kaip pinigųsuma, kurią turi sumokėti sutartį pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai užpadarytą žalą. Deliktinėje teisėje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip pareigapagal pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau pagrindinis civilinės atsakomybėstikslas atsižvelgiant tiek į sutarčių, tiek į deliktinę teisę, yranuostolių atlyginimas. Sutartinė bei deliktinė atsakomybė turi kelis bendrus bruožus. Visųpirma šios abi atsakomybės rūšys yra turtinės prievolės, kur kreditoriusturi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą, o skolininko pareiga tąreikalavimą įvykdyti. Tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybėspagrindinė funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad taikant bet kurią išjų siekiama ne nubausti skolininką, o kompensuoti kreditoriui padarytąžalą, t.y. , kad jis būtų tokioje padėtyje, kurioje būtų buvęs tinkamaiįvykdžius sutartį. Be to, tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybėstaikymo metu skolininkas patiria turtinio pobūdžio praradimus. Civilinę atsakomybę galima paaiškinti siaurąja bei plačiąja prasme. Plačiąja prasme civilinė atsakomybė yra prievolė, kada viena šalisprivalo atlyginti kitai šaliai nuostolius padarytus sutartinės prievolės arkitokius pažeidimus. Siaurąja prasme civilinė atsakomybė aiškinama kaip deliktinėatsakomybė. Civilinė atsakomybė pasireiškia turtinėmis poveikio priemonėmis. Šiaspoveikio priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarką nustato civilinė teisė. Civilinė atsakomybė yra tik kaip prievolė atlyginti padarytusnuostolius. Pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas – nuostoliųatlyginimas, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius.Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą, t.y. esantsutarties pažeidimui. Šios atsakomybės atveju galioja skolininko kaltėsprezumpcija. Esant pasikėsinimui į privatų asmens interesą, jam tuo yra padaromažala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikšdamas civilinį ieškinį. Tokioieškinio tikslas – atstatyti nukentėjusiojo padėtį, kompensuojant patirtusnuostolius. Pagal vadovėlį “Civilinė teisė” civilinė atsakomybės apibrėžimasskamba taip : “Atsakomybė – prievolė atlyginti žalą arba nuostolius,sumokėti netesybas. Civilinės teisės atsakomybei būdinga tai, kad ji yraviena iš įstatymu ar sutartimi nustatytų sankcijų; jos atsiradimo pagrindasyra teisės pažeidimas; ji pasireiškia teisės pažeidėjui nenaudingomis(neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėlžalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arbanauja prievolė, kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementu: jiįgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe.”[11] Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė,kurios viena šalis turiteisę reikalauti kompensuoti jos patirtą žalą, o kita šalis privaloatlyginti padarytą žalą ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė-tai prievolė kuri atsiranda neįvykdžius arnetinkamai įvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą, taip patneleistinu būdu ar neleistinomis priemonėmis įgyvendinant savo teises t.y.piktnaudžiaujant teise. Pareiga įvykdyti sutartį atsiranda sudarytossutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutartiespažeidimo pagrindu. Taigi civilinė atsakomybė yra aiškinama kaip prievolė. Veikimas arbaneveikimas, kuriems esant atsiranda civilinė atsakomybė,pažeidžia asmensturtinius interesus. Todėl civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuriosviena šalis turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota jos patirta žala, okita šalis privalo atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra kompensacinė. Tačiau ne betkokia kompensacija reiškia civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybėsatveju pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtos veikos. Tai reiškia, kad ji atsiranda neįvykdžius tam tikros įstatymu ar sutartimi numatytospareigos, arba realizuojant savo teisę įstatymui priešingu būdu. Taigicivilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteisėta veika.Tačiau kartais pareiga kompensuoti padarytą žalą gali atsirasti ir nesantneteisėtai veikai. Todėl žala padaryta teisėtais veiksmais nėra civilinėatsakomybė. Tai tik šios padarytos žalos kompensavimas. Taigi civilinė atsakomybė suvokiama kaip turtinė prievolė, turintijai būdingus specifinius bruožus ir kuri atsiranda iš neteisėto veikimoarba neveikimo.
4. DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
Drausminė atsakomybė yra taikoma darbo drausmei užtikrinti. Drausminėatsakomybė, kaip teisinės atsakomybės rūšis atsiranda drausmės pažeidimopagrindu. Darbo drausmės pažeidimo subjektas yra prasižengęs darbuotojas, kuristuri būti tokio amžiaus, koks yra būtinas priimant į drabą. Be to pažeidimopadarymo metu jis turi suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai yrapažeidimo padarymo metu jis turi būti veiksnus. Bet jeigu pažeidimą padarėneveiksnus darbuotojas, tai drausminė atsakomybė neatsiranda. Darbo drausmės pažeidimo objektas yra organizacijų vidaus darbotvarka, kuri yra nustatyta darbo teisės normomis. Pažeisdamas šią tvarkądarbuotojas pažeidžia ir darbo teisės normų reikalavimus. Darbo drausmėspažeidimas atsiranda esant neteisėtiems darbuotojų veiksmams. Pvz. :neteisėtas darbuotojų elgesys pasireiškia nevykdymu (arba netinkamuvykdymu) darbinių pareigų, numatytų norminiais aktais. Neteisėtais veiksmais (neveikimu) yra visada padaroma žalaorganizacijos kolektyvui bei visuomenei, o neigiamos pasekmės atsirandaatsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Vadovėlyje A. Dambrauskas, V. Nekrašas,I. Nekrošius “ Darbo teisė “ pažeidimai yra skirstomi į dvi grupes:“1)materialaus pobūdžio pažeidimai, sukeliantys neigiamų pasekmių (pvz.darbuotojas padaro pravaikštą be svarbių priežasčių, dėl to sutrinkadarbas, organizacija turi nuostolių) ir 2) formalaus pobūdžio pažeidimai,dėl kurių konkrečių neigiamų pasekmių gali ir neatsirasti (pvz. darbuotojaspažeidžia darbo apsaugos taisykles, dėl to kyla grėsmė kitų darbuotojųsveikatai, gyvybei).”[12] Formaliu pažeidimu padaryta žala pasireiškia netik nustatytos tvarkos(ir ją nustatančių normų) pažeidimu, bet ir neigiamupoveikiu kitiems darbuotojams. Tiek materialūs, tiek formalūs pažeidimaiyra pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti.. Tam, kad atsirastų drausminė atsakomybė būtinai turi būti pažeidėjokaltė. Kaltę galima apibūdinti kaip darbuotojo psichinį požiūrį įįvykdytus neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusias pasekmes. Darbuotojodrausminė atsakomybė dažniausiai atsiranda dėl neatsargumo, bet dažnaiatsiranda dėl tyčia padarytų pažeidimų. Pvz. pravaikštos. Drausminė atsakomybė realizuojama pradedant bylos parengimu. Bylaparengiama išsiaiškinus pažeidimo priežastis bei aplinkybes, taip patpareikalavus iš pažeidėjo pasiaiškinimo. Toliau yra parenkama nuobauda irišleidžiamas įsakymas dėl jos paskyrimo. Pažeidėjas supažindinamas su šiuoįsakymu ir tada jam yra taikomos nustatytos nuobaudos. Pvz.: atleidimas išdarbo. Nuobaudas parenka administracija atsižvelgdama į pažeidimo sunkumą,į aplinkybes kuriomis jis buvo padarytas ir į tai, kaip darbuotojas dirboanksčiau. Už kiekvieną drausmės pažeidimą taikoma tik viena drausminėnuobauda. Prieš skirdama nuobaudą administracija iš pažeidėjo turi
pareikalauti pasiaiškinimo raštu. Vadovėlyje “Valstybės ir teisės teorija” yra duotas toks drausminėsatsakomybės apibrėžimas:” Drausminė atsakomybė pasireiškia tuo, kad įmonės,įstaigos organizacija, kolūkio valdyba taiko drausmines nuobaudaspavaldiems asmenims už darbo drausmės pažeidimus. Tai – pastaba,papeikimas, atleidimas iš darbo ir kt. “¹ Drausminė atsakomybė yra taikoma ir vidaus reikalų sistemospareigūnams padariusiems drausminius nusižengimus. ” Pareigūnams taikomos šios drausminės nuobaudos:1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) pažeminimaspareigose; 5) vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pažeminimas viena pakopa;6) atleidimas iš tarnybos.”[13] Drausminių nuobaudų teikimus pareigūnams rengia tiesioginiai arbaaukštesnieji vadovai. Teikimų nuobaudų skyrimo principus, būdus beidrausminių pražangų tyrimo tvarką, nuobaudų taikymo ir jų panaikinimotvarką, taip pat vadovų teises šiais klausimais nustato Vidaus reikalųministras. Taip pat vidaus reikalų sistemoje yra garbės teismas, kuris nagrinėjapareigūnų nusižengimus tarnybinės etikos principams, garbei, orumui argeram vardui. Taigi drausminė atsakomybė yra taikoma asmeniui už įstaigos,įmonėsar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisyklių nesilaikymą.Kalbant apie vidaus reikalų sistemą, tai drausminė atsakomybė yra taikomauž Statuto reikalavimų nesilaikymą.5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINĖS,BAUDŽIAMOSIOS , CIVILINĖS IR DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS PALYGINIMAI
Administracinė atsakomybė, baudžiamoji atsakomybė ir civilinėatsakomybė yra visos teisinės atsakomybės rūšys. Visos jos yra taikomosesant teisės pažeidimams, siekiant užtikrinti teisėtvarką, bei saugotisureguliuotus visuomeninius santykius. Kiekviena iš teisinės atsakomybės rūšių turi tik jai būdingusbruožus.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybės taikymopagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomybę, poveikio priemonėmis bei jųpadariniais,atsakomybės subjektais,procesine atsakomybės taikymo tvarka. Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra administracinisteisės pažeidimas,nustatytas LR įstatymu. Baudžiamosios atsakomybėspagrindas-nusikaltimai, kurių požymiai yra numatyti LR įstatymu.Civilinėsatsakomybės pagrindas yra civilinės teisės deliktas t.y. pareiga atsakytiuž padarytą žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį, o drausminės atsakomybėspagrindu laikomas drausminis nusižengimas t.y. darbo ar tarnybiniaisantykiai. Kalbant apie poveikio priemones, tai administracinės atsakomybėspriemonės (nuobaudos) už padarytus teisės pažeidimus, kaltiems asmenimsskiria įvairūs valstybinio valdymo organai (pareigūnai), taip pat teismas(teisėjas) . Baudžiamojoje atsakomybėje kriminalines bausmes skiria tik teismas,ocivilinėje atsakomybėje civilines bausmes skiria taip pat teismas arbatrečiųjų teismas (arbitražas) .Drausminės atsakomybės atveju poveikiopriemones skiria organai (pareigūnai) asmenims, kurie tarnybiškai arbapagal darbo santykius tiems organams (pareigūnams) yra pavaldūs. Administracinės atsakomybės poveikio priemonės(nuobaudos) yra daugšvelnesnės už kriminalines bausmes ir nesukelia tokių sunkių teisiniųpasekmių. Baudžiamojoje atsakomybėje kriminalinės bausmės skiriamos užnusikaltimus, kurie yra daug pavojingesni už administracinius teisėspažeidimus. Be to patraukus asmenį baudžiamojon atsakomybėn atsirandateistumas,dėl kurio atsiranda tam tikri teisiniai padariniai. Civilinės atsakomybės poveikio priemonės yra turtinio pobūdžio,kaireikia atlyginti žalą. Drausminės atsakomybės atveju poveikio priemonėstaip pat nėra tokios sunkios kaip kriminalinės, tačiau pažeidėjui atsirandatam tikrų neigiamų pasekmių. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės subjektas gali būti betkoks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amžiaus.Civilinės atsakomybės subjektas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinisasmuo. Drausminės atsakomybės subjektas asmuo, kuris yra įstaigos,įmonės arorganizacijos narys. Administracinio pažeidimo objektas-valstybės reguliuojamivisuomeniniai santykiai,kurie yra paprastai valstybinio valdymo sferoje.Pvz.: daugumai privalomų elgesio taisyklių(viešosios tvarkos,kelių eismo irkt.) pažeidimas. Civilinės teisės delikto objektas-turtiniai arba asmeniniaisantykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus ieškinįpagal civilinio proceso normų reikalavimus. Kalbant apie atsakomybės taikymo tvarką, tai administracinėatsakomybė taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracinėsteisės normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudėtingai.Administracinėsteisės pažeidimo bylose nereikia atlikti jokių sudėtingų procesiniųveiksmų. Poveikio priemonės gali būti taikomos tuojau pat, pastebėjusįgaliotiems asmenims administracinės teisės pažeidimą. Baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal baudžiamojo proceso teisėsnormas. Tiriant baudžiamąsias bylas yra atliekami sudėtingi procesiniaiveiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai. Civilinė atsakomybė yra taikoma pagal civilinio proceso teisėsnormas. Drausminė atsakomybė taikoma remiantis įstaigos,įmonės arorganizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Tai pagrindiniai požymiai skiriantys vieną atsakomybės rūšį nuokitos.
II. DĖSTOMOJI DALIS
1. ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
1.1 Administracinės atsakomybės samprata
Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip irbūtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinėsatsakomybės požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jaibūdingų specifinių bruožų. Vienas iš šių bruožų yra tai, kad administracinės atsakomybėspagrindas yra teisės normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas.Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kuriasnumato Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.Taireiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuoatveju, jei veika, kurią jis padarė, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jopadaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėnatsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokionadministracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turimaatsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiaitaikomos administracinės nuobaudos. Toliau paminėsime jog, administracinės nuobaudos skiriamos asmeniuitraukiamam administracinėn atsakomybėn, ir jų taikymas teisės pažeidėjuineužtraukia teistumo. Pagal ATPK 21 str. administracinių nuobaudų rūšysyra:”Už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šiosadministracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) atlygintinas daikto,kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arbatiesioginis objektas, paėmimas; 4) daikto, kuris buvo administracinioteisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;5) suteiktos piliečiui specialios teisės ( teisės vairuoti transportopriemones, teisės medžioti ar žvejoti) atėmimas; 6) pataisos darbai; 7)administracinis areštas; 8) nušalinimas nuo darbo (pareigų) . Šiostraipsnio pirmosios dalies 3-8 punktuose išvardytas administracinesnuobaudas gali nustatyti tik LR įstatymų aktai.LR įstatymai gali nustatytiir kitokias, negu nurodytas šiame straipsnyje, administracinių nuobaudųrūšis.”[14] Sekantis iš specialiųjų administracinės atsakomybės bruožų yraadministracinės teisės pažeidimo subjektas. Juo gali būti tik fizinis asmuoturintis 16 metų ir kuris yra pakaltinamas. Administracinės teisėspažeidimų subjektais nelaikomi juridiniai asmenys, o dėl padarytų juoseadministracinių pažeidimų , kaltais laikomi ir atsakomybėn traukiami tendirbantys pareigūnai. Kitas administracinės atsakomybės bruožas, pasireiškia tuo, kadadministracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir administracinesnuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai,bet tam tikros valstybinės institucijos – teismai, savivaldybių policija,valstybinės inspekcijos bei kitos, kurios yra numatytos administraciniųteisės pažeidimų kodekse.. Dar vienas iš administracinės atsakomybės bruožų yra tai, kadadministracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kurią numato ATPKnormos. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesinė
tvarka,palyginus su baudžiamąja ir civiline teise, yra daug paprastesnė.Tačiau taip pat vyksta išsamus, objektyvus bylos nagrinėjimas, kurisremiasi teisėtumo,teisingumo,tikslingumo, viešumo, teisės į gynybą irkitais principais.Be to užtikrina asmens, traukiamo administracinėnatsakomybėn, nukentėjusiojo ir kitų dalyvių teisių apsaugą. Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinaiprivalomų elgesio taisyklių, numatytų ATPK, (priešgaisrinėsapsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto irkt.) pažeidimai. Šie administraciniai pažeidimai pagal pavojingumovisuomenei laipsnį bei savo pobūdį nesudaro baudžiamojo nusikaltimosudėties ( išskyrus pakartotinumą) todėl jie baudžiami įvairiomisadministracinėmis nuobaudomis. Administracinei atsakomybei yra būdingas operatyvumas. Taireiškia,kad į padarytą administracinės teisės pažeidimą kompetentingosinstancijos bei pareigūnai reaguoja tuojau pat. Administracinės atsakomybėspriemonės teisės pažeidėjui yra taikomos jau teisės pažeidimo vietoje(pvz.:saugaus eismo taisyklių pažeidimas) arba kitais trumpais terminais.Administracinės atsakomybės operatyvumas didina veiksmingumą bei efektyvumąkovojant su teisės pažeidimais. Be abejo administracinė atsakomybė padeda užkirsti kelią ne tikadministracinės teisės pažeidimams, bet ir kriminaliniams nusikaltimams. Jitaikoma kovojant su viešosios tvarkos, kelių eismo, nuosavybės apsaugos beikitais pažeidimais. Padeda kovai su piktybiniu chuliganizmu, tyčiniais kūnosužalojimais, turto vagystėmis ir kitais pavojingais baudžiamaisiaisnusikaltimais. Remiantis šiais pagrindiniais administracinės atsakomybės bruožais,galimas šis apibrėžimas,kad “ administracinė atsakomybė yra savarankiškaatsakomybės rūšis,taikoma kaltiems asmenims,padariusiemsadministracinės teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymųnustatytas administracines nuobaudas,turint tikslą kovoti su teisėspažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.”[15]1.2 Pagrindiniai administracinės atsakomybės principai
Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindiniusadministracinės atsakomybės tikslus,uždavinius bei funkcijas. Jų turinysnuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi. Vienas iš šių principų yra atsakomybė tik už elgesį, o ne už mintis.Jis reiškia, kad norint žmogų patraukti administracinėn atsakomybėn, jisturi savo poelgius reikšti veiksmais t.y. veikimu arba susilaikymu nuo tamtikrų veiksmų (neveikimu) . Asmens mintys, įsitikinimai, nors jie būtųneigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jei jie nėrakonkrečiai įgyvendinami. Taigi asmuo, turintis galvoje begalę minčių apiepriešingą visuomenei bei teisei nusikalstamą veiką, dar nelaikomas teisėspažeidėju ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tačiaupadaręs nusikalstamus veiksmus, jis bus iš karto patrauktas administracinėnatsakomybėn ir jam bus taikomos atitinkamos administracinės nuobaudos,atitinkančios padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį. Sekantis principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą arneveikimą ir tik esant kaltei. Šis principas reiškia ,kad administracinėnatsakomybėn gali būti patrauktas tas asmuo, kuris padarė priešingus teiseiveiksmus (veikimą) ir kuris suprato savo elgesio pasekmes. Tai yraadministracinėn atsakomybėn traukiamas tik tas asmuo, kuris darydamaspriešingus teisei veiksmus pilnai suprato jų padarinius, sąmoningai jųtikėjosi, bei buvo pakaltinamumo būsenoje. Tačiau jeigu asmuo darydamasadministracinės teisės pažeidimą tuo momentu buvo nepakaltinamumo būsenojet.y. jis visiškai nesuprato savo veiksmų esmės arba negalėjo jų valdytidėl laikino psichinio sutrikimo, psichinės ligos ar silpnaprotystės, beikitų psichologinių sutrikimų, tai tokie asmenys administracinėn atsakomybėnnetraukiami. Šis principas parodo tai, kad jeigu asmens elgesys nėrapriešingas teisei, arba jeigu šio asmens veiksmai nėra priešingi teisei,tai jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes joveiksmuose nėra kaltės. Atsakomybės teisėtumas-tai “nenukrypstamas materialinių ir procesiniųteisės normų laikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas” [16] Šis principas taip pat yra įtvirtintas Administracinių teisėspažeidimų kodekso 7 straipsnyje: “ Niekam negali būti taikoma poveikiopriemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip,kaip įstatymųnumatytais pagrindais ir tvarka.”[17] Materialinės teisės srityje šis principas reiškia, kad administracinėatsakomybė gali būti taikoma tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą.Tačiau jeigu įstatymas ar kitas norminis aktas nedraudžia tam tikrųveiksmų, tai už juos negali būti taikoma administracinė atsakomybė.Administracinė atsakomybė yra taikoma ne už bet kokį teisės pažeidimą, otik už administracinį teisės pažeidimą. Administracinė nuobauda yraskiriama atsižvelgiant į konkretų teisės pažeidimą ir vadovaujantisnustatytomis teisės normomis. Skiriant administracinę nuobaudą negali būtiperžengtos ribos, kurias nustato įstatymas.Taip pat kaltą asmenį trauktiadministracinėn atsakomybėn turi teisę tik kompetetingi, įstatymo numatytiorganai arba pareigūnai. Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinėatsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka. Administracinių teisės normų nesilaikymas yra šiurkštus teisėtumoprincipo pažeidimas. Šio principo laikymąsi taikant atsakomybės priemonesuž administracinius teisės pažeidimus užtikrina aukštesniosios institucijosbei pareigūnai. Kitas atsakomybės principas,tai teisingumo principas. Jis reiškia,kad administracinės priemonės turi būti teisingos, apgalvotos irhumaniškos. Negalima nustatyti tokių nuobaudų,kurios žemintų ar įžeidinėtųžmogaus garbę,orumą ar kt. Pirmiausiai šis reikalavimas yra taikomasįstatymų leidėjui, kurie nustato nuobaudų rūšis ir jų sistemą. Nuobaudųpriemonės, priešingos žmogiškumui, moralei ir t.t. nedaro kaltam asmeniuiauklėjamojo poveikio, o atvirkščiai, gali skatinti kaltinamąjį ateityjeelgtis žiauriai ir antivisuomeniškai. Kaltiems asmenims administracinėsnuobaudos turi būti skirtos tik tokios, kurios teigiamai veiktų teisėspažeidėjus ir skatintų juos taisytis. Negalima taikyti nuobaudos kuri savogriežtumu neatitinka padaryto teisės pažeidimo. Griežtos nuobaudos,neatsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, paverčia jasneefektyviomis.Tokia griežta nuobauda turi būti taikoma tuo atveju ,kaipažeidėjas tikrai tokios nusipelnė. Kaip neefektyvios per griežtosnuobaudos, taip pat neefektyvios ir per švelnios administracinės nuobaudos,nes jos nedaro teigiamo poveikio kaltam asmeniui bei kitiems asmenims.Esant tokioms nuobaudoms teisės pažeidėjas nesusimąsto ir gerai neįvertinasavo veiksmų, bei nesistengs jų kitą kartą nepakartoti. Taigi pagal šį administracinį teisingumo principą nuobaudos turibūti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę beimaterialinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo visuomenei pavojingumolaipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Pvz. ATPK 29str. nurodyta jog, ” Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tikišimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimusiki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto)apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) . Administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims,moterims,turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriemsnesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams.”[18] Teisingumo principas taip pat nustato tai, kad už vienąadministracinį teisės pažeidimą galima skirti tik vieną administracinęnuobaudą. Atsakomybės teisingumo principo laikymasis padeda didintiadministracinės atsakomybės efektyvumą ,sėkmingai kovoti su teisėspažeidėjais, bei spręsti teisės pažeidėjų perauklėjimo klausimus. Atsakomybės tikslingumo principas reiškia, jog atsakomybėstikslas yra pasiektas, arba jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis,
tai teisinė atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo gali būti prieš laikąnuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektasanksčiau,negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padaręs administracinįteisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės. Pvz. ATPK 329str. “jeigu asmuo, kuriam tam tikram terminui atimta teisė vairuotitransporto priemonę, upių ar mažąjį laivą arba teisė medžioti ar žvejoti,sąžiningai dirba ir pavyzdingai elgiasi, nuobaudą paskyręs organas(pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagalvisuomeninės organizacijos, darbo kolektyvo tarpininkavimą sutrumpintinurodytos teisė atėmimo terminą.”[19] Gali būti ir toks variantas, kai užuot skyrę teisės pažeidėjuiadministracines nuobaudas,jo bylos medžiagą dėl padaryto teisės pažeidimogali perduoti visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų,kuriuose jiedirba, poveikiui.T.y. kaltam asmeniui bus taikomos visuomeninio poveikiopriemonės. Sekantis yra atsakomybės neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kadkiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti išaiškintas, kaltasasmuo turi būti patrauktas atsakomybėn, o jam skirta nuobauda būtų tikraiįvykdyta. Kiekvienas padarytas administracinės teisės pažeidimas turi būtinubaustas. Jeigu nebus laikomasi šio principo, tai teisei priešingo elgesionesmerkimas skatins naujus administracinės teisės pažeidimus, o teisėspažeidėjams nebus jokio auklėjamojo poveikio. Be to kalti asmenys įprasprie smerktinų,antivisuomeninių poelgių. Šis principas yra labai efektyvuskovojant su teisės pažeidimais, nes kiekvienas nusižengimas turi būtipastebėtas ir pasmerktas. Atsakomybės viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jogkiekvienas kaltas asmens poelgis būtų viešai pasmerktas, paskelbiantvisuomenei. Viešumas didina auklėjamąjį poveikį pažeidėjui bei kitiemsasmenims, skatina juos laikytis teisėtvarkos. Be to teisinės atsakomybėspriemonės tampa veiksmingesnės. Viešumas didina kalto asmens elgesiopasmerkimą ir daro didesnį poveikį jam. Jis gali būti įgyvendintas keliaisbūdais. Vienas iš jų, tai atvirai svarstant administracines bylas teismųposėdžiuose dalyvaujant gyventojams. Kitas būdas, kai padarytasadministracinis pažeidimas yra paskelbiamas spaudoje ar kitomis informavimopriemonėmis. Be to gali būti pranešta apie kalto asmens elgesį jodarbovietėje ar kitoms visuomeninėms organizacijoms ir kontroliuoti kokiųpriemonių jie imasi. Taigi šie administracinės atsakomybės principai išreiškiapagrindinius administracinės atsakomybės tikslus, uždavinius, funkcijas beiapskritai visą jos esmę. Tam, kad pasiekti teisinės atsakomybės efektyvumą,pareigūnai bei institucijos įpareigotos taikyti ją praktikoje turi griežtailaikytis šių pagrindinių principų. Šiais principais jie turi vadovautiskaip nuostatomis, kurios yra įtvirtintos įstatymu. Kalbant apie administracinės atsakomybės vaidmens teisių sistemoje,galime pastebėti, kad ji yra profilaktinio pobūdžio kovojant su teisėspažeidimais, efektyvi savo nuobaudų sistema, jų taikymo operatyvumu irįvykdymo realumu. Tam, kad administracinė atsakomybė būtų tobulesnė ir veiksmingesnė,nuo 1994 m. liepos 18 d. įstatymu “ Dėl LR administracinių teisės pažeidimųkodekso pakeitimo ir papildymo”[20] buvo sugriežtintos nuobaudos užadministracinius teisės pažeidimus. Pvz.: Piliečiui suteiktos specialiosteisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas iki penkeriųmetų.(ATPK 27 str.). Taigi griežtinant nuobaudas siekiama padidintiadministracinės atsakomybės efektyvumą, padaryti atitinkamą poveikįvisuomenei. Tam, kad būtų dar geriau kovojama su administraciniais teisėspažeidimais, reikia nuolat tobulinti administracinių teisės pažeidimųkodeksą, atsižvelgiant į kintančius visuomeninius santykius, žmoniųgyvenimo sąlygas bei kt.2. BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS BRUOŽAI
Kalbant apie baudžiamosios atsakomybės pagrindimą yra naudojamos 2filosofinės pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priežastys: 1. Indeterminizmas (valios laisvė) – čia manoma, kad žmogus visuometyra laisvas pasirinkimo variantuose, todėl visada turi atsakyti už tuossavo veiksmus. 2. Determinizmas – žmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybių.todėl smerkti reikia jas, o ne žmogų. Žiūrima ne į nusikaltimo pasmerkimą,o į jo pavojingumą visuomenei. Baudžiamoji atsakomybė – tai viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Jaibūdingos griežčiausios valstybės prievartos priemonės, kurias taiko teismai(laisvės atėmimas, pataisos darbai ir kt.). Pagal tai, kas atsako, kam atsako, už ką atsako – galime suprastibaudžiamosios atsakomybės prasmę. Šie klausimai atspindi tik išoriniusbaudžiamosios atsakomybės bruožus. Pagal pirmą klausimą, t.y. kas atsako,galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikaltęs, sulaukęs atitinkamoamžiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudžiamojon atsakomybėn galibūti patraukti tik žmonės, o ne daiktai, gyvūnai ar kita, kaip yra minimamūsų istorijoje. Kam turi atsakyti nusikaltęs asmuo? Už visus neteisėtus veiksmusasmuo atsako valstybei ir visuomenei. Kalbant apie tai, už ką atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamasbaudžiamojon atsakomybėn, kai padaro veiką, kuri pagal valstybės įstatymuslaikoma nusikaltimu. Apibendrinant baudžiamąją atsakomybę, galima sakyti, kad jos esmė yrata, kad valstybė teismo pagalba pasmerkia asmenį, padariusį nusikaltimą,skiria jam bausmę ir tuo pačiu asmeniui po bausmės atlikimo tam tikrą laikąlieka teisinės pasekmės (teistumas). Pasmerkimas realiai pasireiškia tuo,kad asmeniui, padariusiam neteisėtą elgesį, padaromi suvaržymai. T.y. jisnetenka tam tikrų vertybių : laisvės, turto, galimybę užimti tam tikraspareigas bei kita. Tokia atsakomybės prasmė ta, kad asmuo, kuriam padarytisuvaržymai, patiria diskomfortą, neigiamas emocijas. Dėl to turėtų kiltinenoras vėl daryti nusikaltimą. Tačiau tai dalį asmenų neveikia, norsvalstybė neturi kito kelio tai užkirsti (pvz., kai žmogus pastoviainusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis visuomenės, kurinenusikalsta, matydama kaip pagal baudžiamąją atsakomybę baudžiaminusikaltėliai, bijos nusikalsti. Taigi savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybėsprievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybėsįgaliotos institucijos įgyvendina baudžiamąją atsakomybę prievartos tvarka,neatsižvelgiant į Norą asmens, padariusio nusikaltimą. Tačiau ši atsakomybėturi būti taikoma būtent individualiai, atsižvelgiant į jo nusikaltimosunkumą. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamų pasekmiųapimtis ir iš to išplaukiantys teisių apribojimai (asmeninio ar turtiniopobūdžio). Baudžiamoji atsakomybė veikia kaltinamąjį ne tik išoriškai, bet jinukreipta ir į vidinę jo būseną – elgesio reguliavimą. Kaltinamajam daromaspoveikis į jo psichiką ir sąmonę. Taip bandoma pakeisti jo valios savybesir intelektą tam, kad daugiau jis nedarytų naujų nusikaltimų. Tuo pačiu,nustačius kaltinamajam apribojimus, keičiasi jo teisių ir pareigų santykis.Realizuojant baudžiamąją atsakomybę, nustatomos papildomos pareigos, oteisių atžvilgiu atsiranda suvaržymai. Tačiau kaltininkui nėra atimamos visos teisės, išskyrus mirtiesbausmę, kai asmeniui atimama gyvybė. Kaltininkas ir toliau lieka savovalstybės pilietis su pagrindinėmis teisėmis, tačiau, atėmus jam laisvę,kai kurių teisių įgyvendinimas yra apsunkintas (pvz., nuteistasis negaliatstovauti teisme). Baudžiamoji atsakomybė gali būti realizuota paskiriant irnepaskiriant bausmę (pvz., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius). Baudžiamosios atsakomybės pagrindus nustato Lietuvos baudžiamojokodekso specialusis 3 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta tai, kad “Asmuogali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumasbuvo nustatytas įstatymo, įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagalbaudžiamuosius įstatymus atsako ir baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuriskaltas nusikaltimo padarymu, t.y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė
baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti traukiamas baudžiamojonatsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos padarymo metu galima buvo išjo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio. Niekas negali 2 kartus būti baudžiamas už vieną ir tą patįnusikaltimą. Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu,taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismonuosprendžiu pagal įstatymą.”[21] Taigi veikos baudžiamumas atsiranda tiktada, kai ji buvo nustatyta įsigaliojusio įstatymo. Taip pat veikabaudžiama, kai ji turi nusikaltimo požymius ir yra asmuo kaltas nusikaltimopadarymu.. Sekantis požymis parodo, kad veikos baudžiamumas atsiranda, tad, kaiasmuo galėjo vykdyti teisėtus įstatymo reikalavimus, bet to nepadarė. Be tošiame straipsnyje nurodomas draudimas bausti už tą pačią veiką du kartus,bei teismo išimtinė teisė nubausti asmenį, kaltą nusikaltimo padarymu. Šios pagrindinės nuostatos parodo, kas yra patraukimo baudžiamojonatsakomybėn pagrindas. “Tai yra asmens kaltai padarytas nusikaltimas”.[22](Jeigu jis atitinka visus BK specialiosios dalies straipsnius). Baudžiamojoje atsakomybėje nusikaltimo sudėtis yra esminis dalykassprendžiant asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Visi nusikaltimosudėties požymiai yra nurodyti BK specialiosios dalies normose. Nusikaltimosudėtis būdinga visų rūšių nusikaltimams. “Taigi baudžiamosios teisėsteorija objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo požymių, kurie apibūdinaveiką kaip nusikaltimą, visumą vadina nusikaltimo sudėtimi”.[23] Baudžiamoji atsakomybė yra susijusi su tuo, kad nusikaltimąpadariusiam asmeniui taikomos įstatymo numatytos sankcijos (laisvėsatėmimas, bauda ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė – tai teisinės pasekmės, baudžiamosios teisėsnormų taikymo rezultatas. Jos esmė – asmens, padariusio nusikaltimą,pasmerkimas valstybės vardu, bei kažkokių apribojimų taikymas. Savopobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybinės prievartos taikymą irkartu asmens padaryto nusikaltimo elgesio pasmerkimą.3.CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS BRUOŽAI
Civilinė atsakomybė – taip pat yra viena iš teisinės atsakomybėsrūšių. Bendrojoje teisėje civilinė atsakomybė yra dviejų atskirų institutų,t.y. sutarčių teisės ir deliktinės teisės sudėtinė dalis. Civilinė atsakomybė sutarčių teisėje yra apibūdinama kaip pinigųsuma, kurią turi sumokėti sutartį pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai užpadarytą žalą. Deliktinėje teisėje civilinė atsakomybė apibūdinama kaip pareigapagal pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau pagrindinis civilinės atsakomybėstikslas atsižvelgiant tiek į sutarčių, tiek į deliktinę teisę, yranuostolių atlyginimas. Sutartinė bei deliktinė atsakomybė turi kelis bendrus bruožus. Visųpirma šios abi atsakomybės rūšys yra turtinės prievolės, kur kreditoriusturi teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą, o skolininko pareiga tąreikalavimą įvykdyti. Tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybėspagrindinė funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad taikant bet kurią išjų siekiama ne nubausti skolininką, o kompensuoti kreditoriui padarytąžalą, t.y. , kad jis būtų tokioje padėtyje, kurioje būtų buvęs tinkamaiįvykdžius sutartį. Be to, tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybėstaikymo metu skolininkas patiria turtinio pobūdžio praradimus. Civilinę atsakomybę galima paaiškinti siaurąja bei plačiąja prasme. Plačiąja prasme civilinė atsakomybė yra prievolė, kada viena šalisprivalo atlyginti kitai šaliai nuostolius padarytus sutartinės prievolės arkitokius pažeidimus. Siaurąja prasme civilinė atsakomybė aiškinama kaip deliktinėatsakomybė. Civilinė atsakomybė pasireiškia turtinėmis poveikio priemonėmis. Šiaspoveikio priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarką nustato civilinė teisė. Civilinė atsakomybė yra tik kaip prievolė atlyginti padarytusnuostolius. Pagrindinis civilinės atsakomybės tikslas – nuostoliųatlyginimas, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius.Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą, t.y. esantsutarties pažeidimui. Šios atsakomybės atveju galioja skolininko kaltėsprezumpcija. Esant pasikėsinimui į privatų asmens interesą, jam tuo yra padaromažala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikšdamas civilinį ieškinį. Tokioieškinio tikslas – atstatyti nukentėjusiojo padėtį, kompensuojant patirtusnuostolius. “Atsakomybė – prievolė atlyginti žalą arba nuostolius, sumokėtinetesybas. Civilinės teisės atsakomybei būdinga tai, kad ji yra viena išįstatymu ar sutartimi nustatytų sankcijų; jos atsiradimo pagrindas yrateisės pažeidimas; ji pasireiškia teisės pažeidėjui nenaudingomis(neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėlžalos, nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arbanauja prievolė, kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementu: jiįgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe.”[24] Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė,kurios viena šalis turiteisę reikalauti kompensuoti jos patirtą žalą, o kita šalis privaloatlyginti padarytą žalą ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė-tai prievolė kuri atsiranda neįvykdžius arnetinkamai įvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytą pareigą, taip patneleistinu būdu ar neleistinomis priemonėmis įgyvendinant savo teises t.y.piktnaudžiaujant teise. Pareiga įvykdyti sutartį atsiranda sudarytossutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutartiespažeidimo pagrindu. Taigi civilinė atsakomybė yra aiškinama kaip prievolė. Veikimas arbaneveikimas, kuriems esant atsiranda civilinė atsakomybė,pažeidžia asmensturtinius interesus. Todėl civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuriosviena šalis turi teisę reikalauti, kad būtų kompensuota jos patirta žala, okita šalis privalo atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra kompensacinė. Tačiau ne betkokia kompensacija reiškia civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybėsatveju pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtos veikos. Tai reiškia, kad ji atsiranda neįvykdžius tam tikros įstatymu ar sutartimi numatytospareigos, arba realizuojant savo teisę įstatymui priešingu būdu. Taigicivilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteisėta veika.Tačiau kartais pareiga kompensuoti padarytą žalą gali atsirasti ir nesantneteisėtai veikai. Todėl žala padaryta teisėtais veiksmais nėra civilinėatsakomybė. Tai tik šios padarytos žalos kompensavimas. Taigi civilinė atsakomybė suvokiama kaip turtinė prievolė, turintijai būdingus specifinius bruožus ir kuri atsiranda iš neteisėto veikimoarba neveikimo.
4. DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
Drausminė atsakomybė pasireiškia drausminėmis nuobaudomis piliečiui(darbininkui), kurias jam taiko įmonių, įstaigų ar kitų organizacijųadministracija. Drausminei atsakomybei būdinga tai, kad asmuo padaręsnusižengimą yra visiškai pavaldus organui, kuris taiko jam drausminęnuobaudą. ” Drausminė atsakomybė pasireiškia tuo, kad įmonės, įstaigosorganizacija, kolūkio valdyba taiko drausmines nuobaudas pavaldiemsasmenims už darbo drausmės pažeidimus. Tai – pastaba, papeikimas,atleidimas iš darbo ir kt. “[25] Drausminė atsakomybė yra taikoma ir vidaus reikalų sistemospareigūnams padariusiems drausminius nusižengimus. ” Pareigūnams taikomos šios drausminės nuobaudos:1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) pažeminimaspareigose; 5) vidaus tarnybos pareigūno laipsnio pažeminimas viena pakopa;6) atleidimas iš tarnybos.”[26] Drausminių nuobaudų teikimus pareigūnams rengia tiesioginiai arbaaukštesnieji vadovai. Teikimų nuobaudų skyrimo principus, būdus beidrausminių pražangų tyrimo tvarką, nuobaudų taikymo ir jų panaikinimotvarką, taip pat vadovų teises šiais klausimais nustato Vidaus reikalųministras. Taip pat vidaus reikalų sistemoje yra garbės teismas, kuris nagrinėjapareigūnų nusižengimus tarnybinės etikos principams, garbei, orumui argeram vardui. Taigi drausminė atsakomybė yra taikoma asmeniui už įstaigos,įmonėsar kitokios organizacijos, kurioje jis dirba, taisyklių nesilaikymą.Kalbant apie vidaus reikalų sistemą, tai drausminė atsakomybė yra taikomauž Statuto reikalavimų nesilaikymą.
5. PAGRINDINIAI ADMINISTRACINĖS,BAUDŽIAMOSIOS , CIVILINĖS IR DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS PALYGINIMAI
Administracinė atsakomybė, baudžiamoji atsakomybė ir civilinė
atsakomybė yra visos teisinės atsakomybės rūšys. Visos jos yra taikomosesant teisės pažeidimams, siekiant užtikrinti teisėtvarką, bei saugotisureguliuotus visuomeninius santykius. Kiekviena iš teisinės atsakomybės rūšių turi tik jai būdingusbruožus.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybės taikymopagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomybę, poveikio priemonėmis bei jųpadariniais,atsakomybės subjektais,procesine atsakomybės taikymo tvarka. Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra administracinisteisės pažeidimas,nustatytas LR įstatymu. Baudžiamosios atsakomybėspagrindas-nusikaltimai, kurių požymiai yra numatyti LR įstatymu.Civilinėsatsakomybės pagrindas yra civilinės teisės deliktas t.y. pareiga atsakytiuž padarytą žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį, o drausminės atsakomybėspagrindu laikomas drausminis nusižengimas t.y. darbo ar tarnybiniaisantykiai. Kalbant apie poveikio priemones, tai administracinės atsakomybėspriemonės (nuobaudos) už padarytus teisės pažeidimus, kaltiems asmenimsskiria įvairūs valstybinio valdymo organai (pareigūnai), taip pat teismas(teisėjas) . Baudžiamojoje atsakomybėje kriminalines bausmes skiria tik teismas,ocivilinėje atsakomybėje civilines bausmes skiria taip pat teismas arbatrečiųjų teismas (arbitražas) .Drausminės atsakomybės atveju poveikiopriemones skiria organai (pareigūnai) asmenims, kurie tarnybiškai arbapagal darbo santykius tiems organams (pareigūnams) yra pavaldūs. Administracinės atsakomybės poveikio priemonės(nuobaudos) yra daugšvelnesnės už kriminalines bausmes ir nesukelia tokių sunkių teisiniųpasekmių. Baudžiamojoje atsakomybėje kriminalinės bausmės skiriamos užnusikaltimus, kurie yra daug pavojingesni už administracinius teisėspažeidimus. Be to patraukus asmenį baudžiamojon atsakomybėn atsirandateistumas,dėl kurio atsiranda tam tikri teisiniai padariniai. Civilinės atsakomybės poveikio priemonės yra turtinio pobūdžio,kaireikia atlyginti žalą. Drausminės atsakomybės atveju poveikio priemonėstaip pat nėra tokios sunkios kaip kriminalinės, tačiau pažeidėjui atsirandatam tikrų neigiamų pasekmių. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės subjektas gali būti betkoks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amžiaus.Civilinės atsakomybės subjektas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinisasmuo. Drausminės atsakomybės subjektas asmuo, kuris yra įstaigos,įmonės arorganizacijos narys. Administracinio pažeidimo objektas-valstybės reguliuojamivisuomeniniai santykiai,kurie yra paprastai valstybinio valdymo sferoje.Pvz.: daugumai privalomų elgesio taisyklių(viešosios tvarkos,kelių eismo irkt.) pažeidimas. Civilinės teisės delikto objektas-turtiniai arba asmeniniaisantykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus ieškinįpagal civilinio proceso normų reikalavimus. Kalbant apie atsakomybės taikymo tvarką, tai administracinėatsakomybė taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracinėsteisės normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudėtingai.Administracinėsteisės pažeidimo bylose nereikia atlikti jokių sudėtingų procesiniųveiksmų. Poveikio priemonės gali būti taikomos tuojau pat, pastebėjusįgaliotiems asmenims administracinės teisės pažeidimą. Baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal baudžiamojo proceso teisėsnormas. Tiriant baudžiamąsias bylas yra atliekami sudėtingi procesiniaiveiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai. Civilinė atsakomybė yra taikoma pagal civilinio proceso teisėsnormas. Drausminė atsakomybė taikoma remiantis įstaigos,įmonės arorganizacijos vidaus taisyklėmis. Tai pagrindiniai požymiai skiriantys vieną atsakomybės rūšį nuokitos.III. IŠVADOS
Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe ir josprievarta. “ Teisinė atsakomybė-tai valstybinis poveikis teisės pažeidėjui,kuris pasireiškia visuomeniniu-valstybiniu pažeidėjo pasmerkimu, asmeninio,turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimų jam taikymu.”[27] Taigi teisinės atsakomybės esmė yra saugoti ir ginti reguliuojamusvisuomeninius santykius bei užtikrinti teisės reikalavimus, panaudojantvalstybės prievartos priemones. Teisinė atsakomybė yra naudojama užtikrintiteisėtvarką, kovoti su teisės pažeidimais bei apsaugoti reguliuojamusvisuomeninius tarpusavio santykius Teisinė atsakomybė negali būti taikoma jeigu nėra teisės pažeidimo.Ji atsiranda tik tada, kai yra padarytas teisės pažeidimas.” Teisėspažeidimas – tai žmonių ir organizacijų, kalta veika, kuria padaroma žalavisuomenei.”[28] arba “ Teisės pažeidimas-tai kalta veika, kuri priešingateisės normoms,daro žalą kitiems asmenims ir už kurią yra patraukiamaatsakomybėn.”[29] Taigi asmeniui padariusiam teisės pažeidimą t.y. teisinėsatsakomybės subjektui turi būti taikomos teisinės poveikio priemonės, o joelgesys smerkiamas. Tokiu atveju teisės pažeidėjas iš valstybės pusėspatiria tam tikras neigiamus, materialaus, fizinio bei moralinio pobūdžioapribojimus. Jis netenka teisių, laisvių bei kitokių vertybių. Pagrindinis teisinės atsakomybės reguliavimo elementas yra įstatymaiir kiti norminiai aktai. Be jų negali būti ir teisinės atsakomybės.Taigiteisinė atsakomybė remiasi sureguliuotais norminiais aktais.Jų dėkafunkcionuoja. Tačiau vien norminio akto nepakanka norint atsirastikonkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimybę taikytiteisinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų teisinė atsakomybė turi būtijuridinis faktas, t.y. padarytas teisės pažeidimas. Taip pat, kad įgyvendinti teisinę atsakomybę kompetentingosvalstybinės institucijos ar pareigūnai turi aktyviai reaguoti ir imtispriemonių kaltam asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą,taikyti tam tikraspoveikio priemones ir jas įvykdyti.Taigi teisinė atsakomybė yra būtina tam,kad valstybėje būtų..užtikrintas įstatymų laikymasis. Taip pat jireikalinga nubausti ar perauklėti asmenis, kurie nesilaiko valstybėsįtvirtintų įstatymų. Šiame kursiniame buvo pateiktos teisinės atsakomybės rūšys(administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė), apibūdinta jų taikymotvarka, poveikio priemonės ir kiti bruožai, esant teisės pažeidimui.
Literatūros sąrašas
1. Valstybės ir teisės teorija.-Vilnius “Mintis”, 1999 m.2. P. Petkevičius . Administracinė atsakomybė-“Justitia”,Vilnius 1996 m.3. Civilinė teisė. Vilnius 1997 m.4. Baudžiamoji teisė. Vilnius 1996 m.5. V. Mikelėnas. Civilinės atsakomybės problemos:lyginamieji aspektai.” Justitia” 1995 m.6. LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas “Aušra”, Vilnius 1995 m.7. LR Baudžiamasis kodeksas. Vilnius 1997 m.8. Valstybės žinios. 1994 m. Nr. 58-1132.———————–[1]LR ATPK “Aušra” Vilnius 1995 m. psl.[2] P. Petkevičius Administracinė atsakomybė “Justitia”, Vilnius 1996,psl.14[3] P.Petkevičius Administracinė atsakomybė “ Justitia” Vilnius 1996 ,psl. 19[4] LR ATPK “Aušra”, Vilnius, psl. 11.[5] Administracinės teisės pažeidimo kodeksas, psl. 20.[6] Administracinės teisės pažeidimo kodeksas, psl. 227.[7] Valstybės žinios. 1994 m. Nr. 58-1132[8] LR Baudžiamasis kodeksas. Vilnius 1997, psl.13.[9] Baudžiamoji teisė, Vilnius 1996 m., “Eugimas”, psl. 63.[10] Ten pat.[11] Civilinė teisė. “Vijusta”. Kaunas 1997, psl.425.[12] Valstybės ir teisės teorija. Vilnius “Mintis” 1999 m.,psl 148.[13] LR Vidaus reikalų sistemos statutas, 1991 07 29 nutarimu Nr. 304, psl.8[14]LR ATPK “Aušra” Vilnius 1995 m. psl.[15] P. Petkevičius Administracinė atsakomybė “Justitia”,Vilnius 1996,psl.14[16] P.Petkevičius Administracinė atsakomybė “ Justitia” Vilnius 1996 ,psl. 19[17] LR ATPK “Aušra”, Vilnius, psl. 11.[18] Administracinės teisės pažeidimo kodeksas, psl. 20.[19] Administracinės teisės pažeidimo kodeksas, psl. 227 .[20] Valstybės žinios. 1994 m. Nr. 58-1132[21] LR Baudžiamasis kodeksas. Vilnius 1997, psl.13.[22] Baudžiamoji teisė, Vilnius 1996 m., “Eugimas”, psl. 63.[23] Baudžiamoji teisė, Vilnius 1996 m., “Eugimas”, psl. 63.[24] Civilinė teisė. “Vijusta”. Kaunas 1997, psl.425.[25] Valstybės ir teisės teorija. Vilnius “Mintis” 1999 m.,psl 148.[26] LR Vidaus reikalų sistemos Statutas, 1991 07 29 nutarimas Nr. 304,psl.8[27] Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, “Mintis” 1999 m.,psl.147.[28] Ń.Ā. Źėčģåķźī, Ą.Ė. ×č÷åščķ Īńķīāū ćīńóäąšńņāą č ļšąāą.,ńņš. 158.[29] Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, “Mintis” 1989 m.,psl. 148.