Įvadas
„Teisinė atsakomybė – pareiga atsakyti už padarytą blogį, ji atsiranda kaltai padarius skriaudą ar blogį, pasireiškiantį neatlikimu to, ką žmogus privalėjo atlikti.“ H.Grocijus
Šio darbo objektas – civilinės atsakomybės sąlygos, atleidimas nuo civilines atsakomybės. Tema pasirinkta todėl, kad ji aktuali visuomenės gyvenime. Darbo tikslas – aptarti civilinės atsakomybės sampratą, išanalizuoti civilinės atsakomybės sąlygas ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus. Civilinė teisinė atsakomybė yra viena iš prievartos poveikio priemonių, taikomų teisės pažeidėjui. Ji pasireiškia neigiamų turtinių pasekmių sukėlimu teisės pažeidėjui. Civilinę atsakomybę numato visų valstybių civilinė teisė. Civilinė atsakomybė yra įstatymu nustatyta valstybės neigiama turtinė reakcija dėl civilinės teisės pažeidimo. Tai sukelia teisės pažeidėjui nenaudingas turtines pasekmes, kurios pasireiškia tam tikrų turtinių teisių atėmimu arba sumažinimu. Darbe bus analizuojama civilinės atsakomybės samprata: deliktinės ir sutartinės atsakomybės skirtumai ir panašumai, civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (pasireiškia neteisėtu veikimu, kai asmuo veikia aktyviai, arba neveikimu, kai asmuo veika pasyviai), žala (turtinė ir neturtinė), kaltė, priežastinis ryšys (dviejų objektyvios tikrovės reiškinių- priežasties ir pasekmės sąsaja) ir atleidimo nuo atsakomybės pagrindai: nenugalima jėga (neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos), valstybės veiksmai (privalomi vykdyti ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai arba aktai, dėl kurių šalys neturi teisės ginčyti), trečiojo asmens veikla (asmens, už kurį nei skolininkas, nei kreditorius neatsako, veiksmai, dėl kurių atsirado nuostolių), nukentėjusio asmens veiksmai (veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjusysis ir dėl kurių jam atsirado arba padidėjo nuostoliai), būtinasis reikalingumas (civilinės atsakomybės netaikymo aplinkybė, kai asmuo priverstinai atlieka žalos veiksmus siekdamas išvengti didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam arba kitam asmeniui), būtinoji gintis (veiksmai, kuriais siekiama ginti save arba kitą asmenį, nuosavybę), savigyna (savarankiškas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas).
Nagrinėjant šią temą, darbe buvo naudotasi: Lietuvos Respublikos Konstitucija – pagrindiniu šalies įstatymu, jame parašyta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, žmogus turi nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu – kuriame daug straipsnių, reglamentuojančių mano pasirinktą darbo objektą. Teismų praktika – civilinės bylos, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su su civilinės atsakomybės sąlygomis. Vadovėliais, nes juose viskas smulkiai ir aiškiai išanalizuota.