KLAIPEDOS UNIVERSITETAS JŪRŲ TECHNIKOS FAKULTETAS
REFERATAS
TEISĖTAS ELGESYS
Vykdytojas:
Vadovas:
KLAIPĖDA 2002 Darbo planas:
1) Įvadas 2) Teisėtas elgesys – kas tai? 3) Teisėto elgesio požymiai 4) Teisėto elgesio motyvai 5) Išvados
Įvadas
Teisėto elgesio pažinimas – tai pažinimas “teisės gyvenime”. Elgesys yra konkretus žmogaus buvimo visuomenėje būdas, socialinės žmogaus charakteristikos pagrindas.
Elgesys atspindi žmogaus santykius su kitais žmonėmis, su tomis visuomenės grupėmis, kurioms jis priklauso; tuo pačiu elgesys išreiškia žmogaus visuomeninį pareigingumą. Visuomenės reikalavimai žmogaus elgesiui auklėjant įsitvirtina jo sąmonėje ir pamažu virsta jo paties reikalavimais.
Teisėtas elgesys – kas tai ?
Teisėtas elgesys – tai asmenų ir organizacijų elgesys, nepriešingos teisės normų reikalavimams. Kas gi yra “teisės norma”? Pozityviosios teisės norma – teisėkūros subjektų (dažniausiai – valstybės) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomo elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Teisė pasirodo ne tik kaip elgesio taisyklė, bet ir kaip visuotinai privaloma taisyklė. Šitaip ji įgyja galią tiesiogiai veikti socialinį žmonių elgesį. Gimęs žmogus yra tėvų auklėjamas dorovinio elgesio, tačiau jau jam pradėjus eiti į mokyklą, jis susiduria su konkrečiom mokymo įstaigos taisyklėm. Kaip elgtis mokykloje ir už jos ribų. Žmogus jau yra įpareigotas laikytis šių elgesio taisyklės normų. Atitinkamai už jų pažeidimą asmuo yra nubaudžiamas (pvz: pastaba, tėvų iškvietimas pas klasės auklėtoją). Ko gero asmuo pirmą kartą ir susiduria su teisėtu elgesiu. Ypač tai aktualu pirmaisiais jo mokyklinio auklėjimo metais, nes dažniausiai čia yra susiduriama su tariamu “bandos” jausmu. Todėl šiuo atveju ir pasireiškia teisėtas elgesys, kaip asmuo turi elgtis ir ko negalima jam daryti pagal nurodytas mokyklos taisykles.
Teisėto elgesio požymiai
Teisėtą elgesį apibūdina tokie požymiai:1) konkretaus asmens elgesys atitinka teisės normų reikalavimus ir reiškiasi toje socialinių santykių srityje, kuri yra reguliuojama teisės normų;2) elgesys visuomenei būtinas arba bent pageidautinas;3) daugiau ar mažiau sąmoningas elgesys: asmuo žino, ko ir kodėl reikia savo elgesiui; teisėto elgesio sąmoningumą sudaro asmens elgesio motyvai ( dėl ko veikiama arba neveikiama ), elgesio pobūdis ( elgiamasi tyčia ar neatsargiai ) ir elgesio tikslai ( ko tokiu elgesiu siekiama ). Pirmieji du požymiai – tai objektyvieji teisėto elgesio požymiai, kiti – subjektyvieji. Kai individualūs asmenys, organizacijos veikia pagal teisės nurodymus, sakoma, kad teisė yra įgyvendinta ir pasiekiami teisinio reguliavimo tikslai. Pagal aktyvumo laipsnį teisėtas elgesys gali reikštis veiksmais ir neveiksmu ( pasyviu elgesiu ).
Teisėto elgesio motyvai
Pagal elgesio motyvus teisėtas elgesys skirstomas: 1) įsisąmonintas elgesys remiasi asmens įsitikinimu, kad naudinga elgtis teisei nepriešingu būdu, kad teisėtas elgesys palaiko visuomenėje socialinę santarvę ir rimtį, nes garantuoja santykio dalyviams abipusę naudą. 2) Marginalinis arba ribinis elgesys ( lot. marginalis – ribinis, esantis ant ribos ) – tai elgesys linkęs pažeisti teisę, bet dėl tam tikrų priežasčių nevirstantis teisės pažeidimu. Motyvai, dėl kurių norą pažeisti teisę nustelbia susilaikymas nuo teisės pažeidimo, dažniausiai yra galimos bausmės baimė, suvokimas asmeninės naudos, kuri laukia teisėtai elgiantis, baimė būti pasmerktam savo kolektyvo, grupės, šeimos ir kita. Šitoks elgesys laikomas teisėtu, nes asmuo, kad ir neigiamai vertina teisinius paliepimus, vis dėlto jų laikosi, juos vykdo ir šiuo požiūriu jo poelgiai atitinka pozityviosios teisės reikalavimus, nors to asmens teisinė sąmonė ir atmeta tuos reikalavimus. Marginalinio elgesio sąvoka šiandien plačiai vartoja teisės sociologija ir apskritai sociologija tais atvejais, kai nori išskirti
požymius tokių asmenybių ir socialinių grupių, kurios pripažysta vertybes, priklausančias įvairioms socialinėms kultūrinėms sistemoms, bet nė vienoje iš tų sistemų neranda savo vietos. Dėl to tokie asmenys jaučia nuolatinį diskomfortą ir tai pasireiškia atitinkamu jų elgesiu, deviacinu ( nukrypstančių nuo socialinių normų ) pasyvumu arba agresyvumu. Pvz: Vokietijos teismas lygtinai nuteisė princą Ernstą – Augustą fon Hanoverį ( Ernst – August von Hanover ), Monako princesės Karolinos ( Caroline ) vyrą, aštuonis mėnesius kalėjimo už tai, kad jis ispyrė fotoreporteriui 1999 metais per Zalcburgo operos festivalį. Liudytojai kaltino princą sumušus vokiečių klubo savininką Kenijos salų kurorte. Princas Ernstas – Augustas, aukščiausio rango aristokratas, savo pareiškime, kurį perskaitė jo advokatas Jochenas Heidemejeris ( Jochen Heidemeier), prisipažino šiurkščiai kalbėjęs su dviem Vokietijos dienraščio “Bild” reporteriais. Socialiniu, politiniu požiūriu toks asmuo jaučiasi atplėštas nuo savo socialinių šaknų, jaučia nuolatinį nepasitenkinimą, o viso šito priežastimi laiko jam nepalankias socialines permainas. Teisės požiūriu marginalinis elgesys yra “tarpinis” tarp teisėtos ir neteisėtos asmens būsenos. 3) Konformistinis, arba prisitaikėliškas, elgesys yra tada, kai asmuo paklūsta teisės reikalavimams, giliau nesuprasdamas jų laikymosi prasmės (naudos) arba sąmoningai į tai nesigilindamas. Tai pasyvus teisės normų laikymasis, prisitaikymas prie aplinkinių ( grupės, kolektyvo ar giminės ) nuomonės ir veiklos. Tai kolektyvinio žmogaus elgesys, kai jis mano, kad šitaip elgiasi todėl, jog taip elgiasi “visi”. Elgtis kaip “visi” jam padeda kopti karjeros laiptais. Toks elgesys vadinamas konformistiniu ( lot. conformis – panašus, atitinkantis ). Pilietiškai nesusiformavusios asmenybės elgesio motyvai gali būti savanoriškas sutikimas paklusti vyraujančiai nuomonei, pasyvus požiūris į teisinę tvarką, vengimas ką nors svarstyti kolektyve, pritarimas tiesus, su kuriais sieja asmeniniai ar tarnybiniai ryšiai. Konformistai – tai žmonės, neturintys individualybės, pažeisti socialinės niveliacijos, “subendravardiklinti”, nuasmeninti. Juos apibūdinantis požymis – “minios sindromas”. Pirmenybė teikiama suvoktam teisėtam elgesiui, nes toks ekgesys yra stabilesnis, jo subjektai yra patikimesni piliečiai, puikūs partneriai. Bet kartais visuomenei ir valstybei pakanka ir konformistinio elgesio, kai asmuo laikosi įstatymų, iš įpročio kasdieninių gyvenimo normų, stengiasi būti panašus į aplinkinius. Konformistas negali būti aktyvus pilietis, skatinantis teisę plėtotis atsižvelgiant į besikeičiančius žmogaus teisių saugos poreikius. 4) Socialiai aktyvus elgesys – aukščiausio lygio teisėtas elgesys, pasireiškiantis visuomenei naudinga veikla, kuria siekiama įtvirtinti žmonių santykiuose teisės viešpatavimą ir kuri ne visada pozityviosios teisės požiūriu teisėta ( disidentų veikla, nacionalinio išsivadavimo judėjimai ). Socialinį teisinį aktyvumą lemia aukšta teisinė sąmonė, gilus teisinis įsitikinimas, savarankiškas mąstymas, savarankiškai naudotis savo subjektinėmis teisėmis ir vykdyti iš jų išeinančias pareigas. Toks asmuo, subjektinių teisių pažeidimo atveju, gina aktyviai savo teises teisėtomis priemonėmis. Socialiai aktyvų elgesį teisės srityje apibūdina keturi požymiai: 1) Aktyvus dalyvavimas savanoriškų organizacijų ( partijų, sąjungų, judėjimų, fondų, asociacijų ir t.t. ) veikloje. Jo tikslas pakeisti arba palaikyti tam tikrų valstybinių teisinių darinių veiklą, tobulinti teisinę sistemą, ginti piliečių politines, socialines, kultūrines teises, dalyvauri tvarkant valstybės ir visuomenės reikalus. 2) Aktyvumas teisėkūros srityje. Dalyvavimas svarstant įstatymų ir kitų visuomenės modernizavimo planų projektus, dalyvavimas rinkimuoe , įgyvendinant ir saugant teisinę tvarką, kontroliuojant visų lygių atstovaujamųjų institucijų veiklą. 3) Aktyvus dalyvavimas sudarant alternatyvius arba gretutinius visuomenės ar valstybės darinius, taip pat dalyvavimas jų veikloje. Tai visuomenės savivaldos komitetai arba tarybos pagal gyvenamąją vietą, visuomeniniai ekspertų centrai, laikinos probleminės komisijos, regioniniai ir vietos fondai, ekologijos, kultūros ir istorijos apsaugos, savitarnos grupės, teisių apsaugos asociacijos ir t.t. 4) Saviveiklinis asmenybės aktyvumas teisės srityje. Tai iniciatyviniai pasiūlymai politikos ir teisės klausimais, siunčiami valstybės institucijoms ar visuomenės informavimo priemonėms, savarankiškas pasipriešinimas teisėtumo ir visuomenės moralės pažeidimams. Toks elgesys labai reikšmingas kuriant teisinę valstybę ir pilietinę visuomenę Elgesys dar dėl to vadinamas teisėtu, nes yra jo priešingybė – neteisėtas elgesys.Išvados
Taigi, anksčiau nagrinėtuose teisėto elgesio motyvuose mes galėjome pastebėti, kad teisėtas elgesys mūsų valstybėje ne visą laiką atitinka pozityviosios teisės normas. Taip pat galime pastebėti, kad dažnėja nusižengimų dabartinės teisės normoms, o tai priveda prie neteisėto elgesio – teisės pažeidimo. Be to, nagrinėdamas teisėto elgesio motyvus, pastebėjau, kad Lietuvoje dominuoja konformistai, ne tik dėl to, kad savo aplinkoje sutinku daug realių pavyzdžių, bet ir dėl to kad konformistu Lietuvoje būti yra naudinga.
Naudota literatūra:
1) A. Vaišvila “Teisės teorija” 2000 Vilnius 2) Šilutės ir Pagėgių savivaldybių nepriklausomas laikraštis “Šilokarčema” 2001.12.15 Nr.144