Lietuvos mokslo ir studijų raida

Turinys

Įvadas 3Lietuvos mokslo ir studijų raida 3

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslo ir studijų sistemos teisinė padėtisir reformos 6

Aukštųjų mokyklų reforma 7Valstybiniu mokslo institutu reformos 7Lietuvos švietimo sistema : 9 ➢ Ikimokyklinis ugdymas 10 ➢ Bendrasis lavinimas 10 ➢ Profesinis mokymas 11 ➢ Studijos aukštesniosiose mokyklose 12 ➢ Studijos aukštosiose mokyklose 12 ➢ Papildomas ugdymas 14Išvados 14Literatūra 15

ĮvadasKas yra mokykla? Kiekvienas atsakytų, kad tai švietimo įstaiga, kurperduodamos ir įsisavinamos žinios.Teoriškai susistemintos žinios apietikrovę yra vadinamos mokslu.Be teorinio pagrindo neįmanomas joks žmonijosveiklos progresas.Žinių paieška ir jų sisteminimas- mokslininkų darbas.Žmogus yra šviečiamas įvairiausiais būdais – per paskaitas, renginius.Betefektyviausias būdas – mokymas.Mokymas – organizuota ugdytinių veikla,vadovaujama ugdytojo, turinčio aiškų tikslą – mokslinimas, o rezultatas –išmokslinimas : žinojimas, mokėjimas, įgudimas.

Lietuvos mokslas ir studijos Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje

Lietuvos jaunimas studijavo Krokuvoje.

XV a. pabaigoje Lietuvos didiku vaikai pasiekdavo ir renesansines Italijosbei kitu šalių universitetus. Per 1440-1490 m. į Lietuvą grižo 40bakalaurai, 13 magistrai, 2 mokslu daktarai.

Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su Vilniaus universiteto įkūrimu(1579 m.), kuris tapo pirmuoju LDK ir Rytų Europoje.

Prielaidų pirmajam Lietuvos universitetui atsirado 1570 m. įsteigus Jėzuitųkolegija. To meto Lietuvos šviesuomenė suprato aukštosios mokyklos steigimobūtinybę, kai kurie didikai skyrę tam lėšų, ir 1579 m. XIII a. buvo įkurtaVilniaus akademija. Akademija greitai tapo intelektualiniu Lietuvos centru.Į universitetą buvo priimami bajorų ir miestiečių vaikai iš visos LDK iružsienio.

XVI a. pabaigoje universitete dirbo 11 -12, XVII a. a. pradžioje 14 –15, odar vėliau – 18 profesorių. Universitete jau 1586 m. mokėsi per 700studentų, 1597 m. – 800, 1618m. – 1210.

XVII a. viduryje universitetas pasiekė savo mokslines veiklos viršūnę.

Vilniaus universitetas vis tik nebuvo vienintelis kelias mokslui plisti.Kaip ir ankščiau LDK jaunuomenė mokėsi įvairiuose užsienio valstybiųprotestantiškuose bei katalikiškuose universitetuose. XVI a. juose mokėsi

daugiau kaip 600 studentu iš LDK, XVII a. jų būta per 700.

Studijų ir mokslo sistemos posūkis prasidėjo nuo XVIII a. vidurio. Ji lėmėApšvietos amžiaus pedagogines idėjas. 1773 m. sudaryta bendra Lietuvos irLenkijos valstybines švietimo institucijos – Edukacinė komisija – pirmojišvietimo ministerija (vartojant dabartinį terminą) Europoje. Ji sukūrėnauja švietimo valdymo sistemą. Lietuvos mokykloms vadovavo Vilniausuniversitetas (nuo 1781 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojimokykla).

Carinės Rusijos sudėtyje

1795 m., Lenkijos-Lietuvos valstybei žlugus, švietimo ministerijos sukurtauniversitetinė sistema Lietuvoje funkcionavo iki 1830-1831 m. Universitetasbuvo pavaldus Peterburge reziduojančiam Vilniaus švietimo kuratoriui. Pagal1803 m. rusų caro įsakymą ši aukštoji mokykla imta vadinti imperatoriškuojuuniversitetu.

Katedrų skaičius universitete buvo padidintas iki 32, o dėstomu dalyku –iki 55. Studentu ir katedrų skaičiumi universitetas buvo didžiausiasRusijos imperijoje.

Vakcinacijos ir Motinystės institutai Vilniuje buvo pirmos tokio pobūdžioįstaigos Europoje.

Pirmoji lietuvių mokslo draugija 1889 m. buvo įsteigta ne savame krašte,bet Baltimorėje (JAV). Tik panaikinus spaudos draudimą ir Lietuvoje 1907 m.carinės valdžios buvo leista įkurti Mokslo draugija, kuri suvaidino labaisvarbų vaidmenį, telkdama krašto intelektualus, skatindama lituanistiniusir kt. tyrinėjimus.

Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje

Paskelbusi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybę, LietuvosValstybės Taryba skubino parengti universiteto statutą. 1919 m. spalio 15d. buvo įsteigti Aukštieji kursai, kurie 1922 m. buvo perorganizuoti įLietuvos universitetą (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas), kurisir tapo svarbiausiu šalies mokslo centru.

1939 m., grąžinus Vilnių Lietuvai ir atkūrus Vilniaus universitetą, trysjo fakultetai buvo perkelti į Vilnių ir sudarė tolesnes Vilniausuniversiteto raidos pagrindą. Lietuviškas Vilniaus universitetas pradėjoveikti 1940 m. pradžioje.

1922 –1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete mokslo daktaro laipsnįgavo 59 žmonės.

Be minėtų aukštųjų mokyklų, 1918–1940 m. Lietuvoje veikė tokios aukštosios

mokyklos: Klaipėdoje – Prekybos institutas, Telšiuose – Žydų rabinųaukštoji mokykla.

Nuo 1939 m. sausio 1 d. pradėjo veikti pirmoji stambesnė mokslo įstaiga,išlaikoma iš biudžeto. Šio instituto pagrindu 1941 m. sausio 16 d. buvoįkurta Lietuvos SSR mokslu akademija, pokario metais tapusi svarbiausiamokslo organizavimo institucija Lietuvoje.

Nuo pat vokiečių okupacijos pradžios vokiečių okupacinė administracijanepalankiai žiurėjo į Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklą. 1943 m. kovo 17 d.vokiečių okupacinės administracijos įsakymu Vytauto Didžiojo ir Vilniausuniversitetai bei kitos Lietuvos aukštosios mokyklos buvo uždarytos, keliosdešimtys mokslo ir kultūros veikėjų atsidūrė nacių koncentracijosstovyklose.

Mokslas ir studijos sovietinėje Lietuvoje

Antroji sovietinė okupacija lietuvių tautai atnešė didžiules represijas irprotu sunkiai suvokiamus nuostolius. Gulaguose atsidūrė ir daug žymiausiųLietuvos mokslų atstovų.

Mokslas

Po karo Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, buvo įteisintas sovietinis mokslomodelis. Svarbiausias mokslinio darbo centras ir koordinavimo įstaiga buvoMokslų akademija (MA), kuriai priklausė 12 institutu (1986 m.). Pokariometais atkurta MA plėtojosi jau pagal sovietišką modelį : moksline veiklabuvo gerokai reglamentuojama, mokslininkus persekiojo tarybinės represijos,bet Akademijoje reiškėsi pažangi mokslinė mintis. Pokario metais Lietuvaitapus sudėtine Sovietų Sąjungos dalimi, krašto mokslo institucijos turėjovykdyti bendrus visam Sąjungos mokslui uždavinius. Mokslas susidėjo išdviejų silpnai susietų sistemų – aukštųjų mokyklų ir MA institutų.Laikytasi nuostatos, kad mokslas turi būti telkiamas atskiruoseinstitutuose, o studijos vykdomos tik aukštosiose mokyklose.Bendradarbiavimas tarp dviejų silpnai susietų sistemų – aukštųjų mokyklų irMA institutų buvo tik reta išimtis.

Lietuvoje veikė ir 29 mokslinio tyrimo institutai, priklausę SSRS ir LSSRministerijoms bei žinyboms (1985 m.). Iš viso Lietuvos mokslinio tyrimoinstitutuose tais metais (kartu su MA institutais) dirbo daugiau kaip 5tūkst. darbuotojų.

1940 –1990 m. iš viso mokslo daktaro laipsnį gavo 720 žmonės.

Studijos

Lietuvoje pradėtos kurti specializuotos aukštosios mokyklos. Pokariolaikotarpiu atidarytos ir kelios naujos aukštosios mokyklos pvz.: 1944 m.įkurtas Vilniaus dailės institutas Prieš atkuriant nepriklausomybęLietuvoje veikė 12 aukštųjų mokyklų Daugiausia studentų tose mokyklose buvoapie 1980 m. – tada jų skaičius viršijo 70 tūkstančių. Ir tada okupacijossąlygomis Lietuva išsaugojo teisę aukštosiose mokyklose dėstyti lietuviųkalbą, dauguma dėstytojų buvo Lietuvoje išugdyti specialistai.

Lietuvoje veikė 12 aukštųjų mokyklų, kuriose studijavo apie 76 tūkst.studentų

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslo ir studijų sistemos teisinė padėtis ir

reformos

Dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, kai kuriose aukštosiosemokyklose prasidėjo diskusijos dėl studijų turinio ir struktūros reformosbei dėl šių institucijų valdymo tobulinimo. Visa tai sudarė prielaidasvisos aukštojo mokslo sistemos struktūros pokyčiams, prasidėjusiems atkūrusLietuvos nepriklausomybę. Studijų ir mokslo reforma skatino ir 1989 m.įsikūrusi Lietuvos mokslininkų sąjunga.

1991m. vasario 12 d. LR Aukščiausioje Taryboje buvo priimtas Mokslo irstudijų įstatymas, kuriuo patvirtintos mokslo ir studijų reformos kryptys.

Įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą Lietuvoje buvo įkurta respublikinėmokslo ir studijų savivaldos institucija –Lietuvos mokslų taryba, kuri tapoSeimo ir Vyriausybės ekspertine mokslo ir studijų organizavimo irfinansavimo klausimais.

Lietuvos mokslų akademija tapo valstybės remiama institucija.

Mokslo ir studijų plėtros klausimai nagrinėjami Lietuvos aukštųjų mokyklųrektorių, Valstybinių mokslo institucijų direktorių bei Lietuvos studijų irmokslo institucijų senatų pirmininkų konferencijose ir Lietuvos mokslųakademijoje. Nuo 1994m., -įkurta Švietimo ir Mokslo ministerija. 1998m.balandžio 1 d. prie LR švietimo ir mokslo ministerijos buvo įsteigtasMokslo ir studijų departamentas, kuris atsako už valstybės politikosįgyvendinimą mokslo, studijų ir technologijų plėtros srityse.

Aukštųjų mokyklų reforma

Įgijus vidurini išsilavinimą, aukštesniojoje mokykloje galima siekti

aukštesniojo

išsilavinimo, žemesnio už aukštąjį. Aukštesniosios mokyklos Lietuvojepradėtos steigti 1920 metais. Sovietu švietimo sistemoje aukštesniosiosmokyklos virto specialiosiomis vidurinėmis mokyklomis – technikumais, kurdėstytas sutrumpintas vidurinės mokyklos kursas ir specialybės dalykai.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, technikumai vėl reorganizuoti įaukštesniąsias mokyklas, kurių studijų programų dauguma skirta vidurinįišsilavinimą įgijusiems asmenims. Greta valstybinių ėmė kurtis ir privačiosaukštesniosios mokyklos.

2000 m. kovo 21 d. priėmus Aukštojo mokslo įstatymą, patvirtintą, kadaukštojo mokslo valstybinės ir nevalstybinės institucijos yra dviejų tipu:universitetai ir kolegijos.

Dabar Lietuvoje yra 19 valstybinės (10 universitetai, 5 akademijos ir 4kolegijos) bei 7 nevalstybinės (4 universitetinio tipo ir 3 kolegijos)aukštojo mokslo institucijos.

Valstybinių mokslo institutų reformos

1991 m. skirtingai, negu buvo tikėtasi, per devynerius metus institutųryšiai su aukštosiomis mokyklomis sustiprejo, bet jie liko savarankiškomismokslo įstaigomis, prie jų dar prisidėjo keliolika anksčiau įvairiomsžinyboms ar ministerijoms priklausiusių institutų, tad dabar Lietuvoje yra29 valstybiniai mokslo institutai. Nors jie yra įteisinti galiojančioMokslo ir studijų įstatymo, tačiau nuolat keliamas klausimas dėl jų statusoir ateities.

Mokslo ir studijų sistemos reforma Lietuvoje ėmesi spartinti tik 1997 m.Vyriausybės sukurtos dvi ekspertų grupės. Jos inicijavo mokslo institutų iraukštųjų mokyklų veiklos vertinimą, pasitelkus Lietuvos mokslininkus. Pagalvertinimo rezultatus institutai buvo suskirstyti į kelias grupes, tačiau poilgų diskusijų visiems institutams, bet skirtingam laikui, buvo paliktasankstesnis statusas, tiesa, jų finansavimas šiek tiek susietas su veiklosproduktyvumu.

Minėtos komisijos padarė išvada, kad “sprendimų esminiais mokslo ir studijuklausimais formulavimas atiduodamas Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvosaukštųjų mokyklų rektorių konferencijai bei valstybinių mokslo institutųdirektorių konferencijai, o šios institucijos dėl savo struktūros irformavimo principu gali tik stabilizuoti esamą situaciją”. Tad prieŠvietimo ir mokslo ministerijos buvo įkurtas Mokslo ir studijų

departamentas, kuriam buvo pavesta formuoti ir įgyvendinti valstybinęmokslo ir studijų politiką.

2000 m. kovo 21 d. priėmus Aukštojo mokslo istatymą, vyriausybės mokslopolitikos nuostatas turi įtvirtinti naujas “Mokslo ir studijų istatymas”.

Suformulavus tolesnės reformos principus, detalius vertinimo kriterijus beifinansavimo taisykles, 2001 m. numatoma įvykdyti valstybinių mokslo irstudijų institucijų sistemos restrukturizacijos reforma.

Lietuvos švietimo sistema

Dabartinė Lietuvos švietimo sistema apima šias ugdymo, lavinimo ir mokymosritis:

[pic]

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, tėvų (ar globėjų) pageidavimu, ugdomilopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose.Darželyje nesiekiamaišmokyti vaikus skaityti ir rašyti, tai tik pasirengimo etapas.(vaikaipratinasi sukaupti dėmesį, drausmina save, skatinamas vaikųaktyvumas.Siekiama sužadinti vaikų norą išmokti skaityti ir rašyti.) Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose. Valstybėremia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namie, teikia kompensacinesišmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namie, švietimoir sveikatos apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę ir konsultacinępagalbą.

Bendrasis lavinimas

Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopųbendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti savarankiškasįstaigas, t. y. pradinė: 1–4 klasės (6 (7)–10 (11) metų amžiaus) – 4metai(pradinės mokyklos tikslas – padėti vaikui įsitraukti į visuomenės irtautos kultūrinį ir socialinį gyvenimą); pagrindinė: 5–10 klasės (10(11)–16 (17) metų amžiaus) – 6 metai; vidurinė : 11 – 12 klasės (16 (17)–18(19) metų amžiaus) – 2 metai. Mokslo metų trukmę jose reglamentuojaLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Atskiro tipo bendrojo lavinimo mokyklos yra gimnazija ir tarptautiniobakalaureato mokykla. Gimnazijos teikia pagilintą, profiliuotą bendrąjįišsilavinimą ir kelia mokyklos moksleiviams aukštesnius reikalavimus. Jų1–4 klasių kontingentą paprastai sudaro 9–12 metus besimokantysmoksleiviai. Lietuvoje yra tokio profilio gimnazijos: humanitarinio(klasikinių ir (arba) šiuolaikinių kalbų, socialinių mokslų), realinio(gamtos mokslų, techninę, ekonominę), menų (dailės, muzikos). Įhumanitarinio ir realinio profilio gimnazijas stojama baigus aštuonias

bendrojo lavinimo mokyklos klases. Mokslas trunka ketverius metus. Menųgimnazijose mokslo trukmė – nuo šešerių iki devynerių metų. Baigusiemssuteikiamas bendrasis vidurinis išsilavinimas ir įteikiamas brandosatestatas.

Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygioprofesinėse mokyklose.

Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimomokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjųskyriuose (klasėse).

Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įgytisanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose.

Specialiosios mokyklos skirtos neįgaliems vaikams. Prie šių mokyklųpriskiriamos ir sunkiai auklėjamų vaikų globos įstaigos.

Jaunimo mokyklos teikia pradinius darbo įgūdžius ir bendrojo lavinimožinias. Šiose mokyklose mokosi tie, kurie nepritampa ar nenori mokytiskitose mokyklose.

Profesinis mokymas

Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymoįstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose irspecializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei įmonėse. Profesinismokymas siejamas su bendruoju lavinimu.

Į profesines mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį arbendrąjį vidurinį išsilavinimą. Profesinį mokymą reglamentuoja LietuvosRespublikos profesinio mokymo įstatymas. Profesinės mokyklos teikia ne tikpirminę profesinę kvalifikaciją, bet ir bendrojo lavinimo žinias.Profesinis mokymas yra keturių tipų:

• I tipas – pradinis (bazinis) profesinis ugdymas. Mokosi ne jaunesni kaip14 metų moksleiviai, nebaigę pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos, betsiekiantys įgyti paprasčiausią profesiją. Mokslas trunka nuo dvejų ikitrejų metų. Pageidaujantiems sudaroma galimybė įgyti pagrindinį bendrąjįišsilavinimą.

• II tipas – vidurinis profesinis ugdymas. Mokosi moksleiviai, baigępagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą. Mokslas trunka trejus metus. Baigussuteikiama tik profesinė kvalifikacija. Moksleivių amžius –15 (16)–17 (18)metu.

• III tipas – vidurinis profesinis ugdymas. Šis mokymas skirtas baigusiemspagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir norintiems įgyti profesinękvalifikaciją kartu su brandos (vidurinės mokyklos) atestatu. Mokslastrunka ketverius metus. Moksleivių amžius 15 (16)–19 (20) metų. Pagrindinioprofesinio mokymo trečiojoje pakopoje teikiama profesinė kvalifikacija irbendrasis vidurinis išsilavinimas. Šios pakopos bazėje atsiranda

technologinės gimnazijos klasės. Jos tikslas užtikrinti bendrojo lavinimoir profesinio mokymo dermę ir kokybę, sudarant prielaidas profesineikvalifikacijai įsigyti, tęsti technologines studijas aukštojoje araukštesniojoje mokyklose.

• IV tipas – povidurinis profesinis ugdymas. Jis skirtas baigusiemsvidurines mokyklas, bet norintiems įgyti darbininko kvalifikaciją.Moksleivių amžius – 18 (19) metų. Mokymosi trukmė priklauso nuo profesijossudėtingumo (nuo vienų iki dvejų metų). Mokykla baigiama 20 (21) metųamžiaus.

Pagal II, III ir IV tipų programas įgyjama to paties lygio profesinėkvalifikacija.

Studijos aukštesniosiose mokyklose

Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos.I aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti bendrąjįvidurinį išsilavinimą.

Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų. Aukštesniosiosmokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.

I aukštesniųjų mokyklų studijų programas gali būti įtraukiamos su aukštąjamokykla suderintos ir jos akredituotos programos (moduliai), atitinkančiosbakalauro kvalifikacinio laipsnio reikalavimus. Tęsiant studijas aukštojojemokykloje, šios studijų programos (moduliai) gali būti įskaitomos.

Studijos aukštosiose mokyklose

Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas (2000 03 21) įteisinabinarine aukštojo mokslo sistema -universitetai ir kolegijos.

Aukštasis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arbavientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertesstudijas užsienio aukštojoje mokykloje. Pagrindinės studijos – taipirmosios pakopos nuosekliosios universitetines bei neuniversitetinesstudijos.Vientisosios studijos – tai aukštesnei profesinei kvalifikacijaiįgyti skirtos studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopųuniversitetinės studijos.

Universitetiniu pagrindiniu studijų trukme yra 4 studijų metai,neuniversitetiniu pagrindiniu studijų trukme – ne mažiau kaip 3 studijųmetai. Bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui,išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijųprograma. Baigus bakalauro studijas, gali būti tęsiamos specializuotosprofesines arba magistratūros studijos.

Magistratūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos

antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos. Magistratūrosstudijų trukme yra ne trumpesne kaip 1,5 ir ne ilgesnė kaip 2 studijųmetai. Rezidentūra – antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtosmedicinos studijas baigusiems asmenims rengti medicinos praktikai.Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 ir ne ilgesnėkaip 2 studijų metai. Asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį, galistoti i doktorantūra.

Doktorantūra – tai mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios)pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijosrengimas. Baigus magistratūra, doktorantūros trukmė yra ne ilgesnė kaip 3metai, o baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetinesstudijas, – ne ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūra – trečiosios(aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosiosmokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis. Menoaspirantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 2 metai.

Doktorantas rengia ir viešai gina daktaro disertacija daktaro laipsniuiįgyti. Teisę skelbti priėmimą ir suteikti daktaro laipsnį pagal mokslokryptis mokslo ir studijų institucijoms Lietuvos mokslo tarybos teikimusuteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybiniai mokslo institutai,siekdami mokslo ir studijų integracijos, organizuoja bendras suaukštosiomis mokyklomis doktorantūros studijų programas.

Papildomas ugdymas

Norintieji papildomai ugdomi įvairiomis formomis organizuotose švietimoinstitucijose: meno, sporto, kalbu, technikos ir kitokio profiliomokyklose, kursuose, būreliuose.

Išvados

Švietimo sistemai žmogus priklauso nuo kūdikystės iki brandos.Švietimosistemos poveikis vieniems pasibaigia po visuotinio mokymo, apie 18- tusgyvenimo metus(jeigu toliau nesimoko), kitiems- 22-ais ar net 24-aisgyvenimo metais.Turint galvoje, kad švietimo sistemoje ugdymas yraprivalomas ir sistemingas, suprantama išskirtinė jo reikšmė brandinantžmogų, todėl visose šalyse tam skiriamas toks didelis dėmesys.Mūsų šalyješi sistema nuolat pertvarkoma.Nesibaigiantys ieškojimai ne tik pabrėžiasusirūpinimą, bet ir parodo, kad ja dar esame nepatenkinti; mūsų šaliesšvietimo sistema dar iki galo neatlieka išskirtinio vaidmens ugdant žmogų

svarbiausiu jo vystymosi tarpsniu- bręstant.

Taigi, sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje labai svarbu turėti gerąprofesinį pasirengimą ir išsilavinimą. Nemažiau svarbu išsiugdyti irnuolatinio mokymosi įgūdžių Naujos technologijos, naujos komunikacijos irinformacijos priemones, sąlygoja profesijų kaita vienos nyksta, kitosatsiranda.Gyvenime vis dažniau susidaro institucijų, reikia tik tobulintiturimą kvalifikaciją, bet ir įgyti antrą ar net trečią profesiją.Mūsų amžiuje mokytis tenka ir baigus mokyklą, nes žmonijos patyrimassparčiai gausėja, todėl mokykloje gautų žinių nebeužtenka.Taigi šiaislaikais tenka visiems mokytis: jaunoji karta perima sukauptą patyrimą, kadgalėtų jį toliau gausinti o vyresnieji jį turtina naujais atradimaismaterialinės ar dvasinės kultūros sferoje, pažindami tai, kas nauja. Todėl nuolatinis mokymasis tampa būtina sąlyga siekiantiems gyventiprasmingai, turtingai ir laimingai.

Literatūra

R. Broniukaitis, Mokslo daktarai Lietuvoje (1940-1990 m.), Mokslas irLietuva 91/2.

R. Karazija, Valstybiniai mokslo institutai reformų kryžkelėje MoksloLietuva, Nr.19 (221)- 21 (223), 2000.

A.Liekis, Mokslo Lietuvoje apžvalga iki 1842m.) //Mokslas ir Lietuva 90/1.Švietimas ir mokslas Lietuvoje kraštotvarka, 1998

V. Jakavičius ‘’Pedagogika kultūros darbuotojams’’, ‘’Žmogaus ugdymas’’

Lietuvos Respublikos Kultūros ir Švietimo Ministerijos LeidybosCentras’’Ikimokyklinio ugdymo gairės’’