TEISĖS TAIKYMAS

Turinys

1. T e i s ė s t a i k y m a s k a i p t e i s ė s n o r m ų r e a l i z a v i m o f o r m a :
a) teisės taikymas- valstybės pagalba ir teisingumo vykdymas;
b) teisės taikymo priežastys;
c) teisės taikymo stadijos ir požymiai.
2. I š v a d o s
Naudotos literatūros sąrašas

2. Teisės taikymas kaip teisės normų realizavimo forma :
a) teisės taikymas- valstybės pagalba ir teisingumo vykdymas.
Daugeliui mūsų tiikriausiai ne vieną kartą teko kreiptis į vienas ar kitas institucijas siekiant gauti pašalpą, sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo, įsidarbinant ar kitais klausimais. Tai tiesios įprastas procesas su kuriuo susiduriame kiekviename žingsnyje, tačiau kaip į tai žvelgia teisės mokslas.
Galima teigti, kad teisės teorijoje mano apibūdintas procesas vadinamas teisės taikymu. Kaip teigia prof. A.Vaišvila : „Šitaip susiduriame su nauja teisės įgyvendinimo akcija- teisės taikymu, kuris taip pat įprasmina, tampa būtinas tik naudojimosi teise atžvilgiu.“ 1. Teisės taikymas yra tiesiogiai susijęs su kita teisės įgyvendinimo foorma – teisės panaudojimu. Jei asmuo stengdamasis pasinaudoti savo teisėmis susiduria su kliūtimi, tokiu atveju susiduria ir su galimybe taikyti teisę. Taip pat, jei asmuo kreipiasi su pagalbos prašymu padėti jam realizuoti savo teisę, tokiu atveju vėl susiduriame su teisės taikymo ga

alimybe. Taigi, kaip matosi, teisės taikymas įmanomas dviem kryptimis: teigiama (pozityviąja) ir neigiama (negatyviąja). Tai reiškia, kad tuo atveju kai teisė bus taikoma siekiant tiesiog padėti pasinaudoti asmeniui jau suteikta teise- tokiu atveju teisė bus taikoma pozityviai, o kai teisės taikymu bus siekiama pritaikyti neigiamas sankcijas tam, kad būtų pašalinta kliūtis asmeniui siekiančiam pasinaudoti teise- tokiu atveju teisė bus taikoma negatyviąja prasme. Manyčiau, kad šias situacijas labai taikliai apibūdino prof. A.Vaišvila 1 , kuris pozityvųjį teisės taikymą pavadino valstybės pagalba, o negatyvųjį- teisingumo vykdymu. Tiesiog pateikiant pavyzdžius galima teigti, kad Kalėjimų departamento Pravieniškių 3-jų pataisos namų direktoriaus įsakymas priimti į darbą kontrolieriumi pil A.D., taip realizuojant asmens teisę dirbti, bus laikomas pozityviuoju teisės taikymu, o to pateis direktoriaus įsakymas skirti drausminę nuobaudą pareigūnui, kuuris be pagrindo atsisakė priimti nuteistajam perduodamą siuntinį (tokiu atveju nebuvo realizuota nuteistojo teisė gauti siuntinį) jau bus laikomas teisės taikymu negatyviuoju požiūriu. Taigi pirmuoju atveju tai bus valstybės pagalba- įsakymo pasirašymas, padedant realizuoti žmogaus teisę į darbą, o antruoju atveju- teisingumo vykdymas taikant sankcijas.
Iš jau aptarto teisės taikymo pobūdžio galima formuluoti teisės taikymo apibrėžimą. Vieni teigia, kad teisės taikymas- tai ypatinga teisės realizavimo forma, kurią įgyvendina specialūs subjektai, tai veikla, kurios pasekoje įgyvendinamos teisės normomis nustatytos teisės ir pareigos,
br />valstybės prievarta ir skatinimas. 2 Stasys Vancevičius teigia, kad teisės taikymas tai teisinio reguliavimo proceso baigiamoji stadija; valdinga individuali teisinė veikla sprendžiant teisines bylas, kai dėl tokios veiklos teisės sistemoje atsiranda individualūs paliepimai, kurie užtikrina teisės
normų vykdymą, turi teisinę galią ir gali būti teisėto elgesio kriterijus. 1 Prof. A.Vaišvila pateikia dar kitokį apibūdinimą : „ <.> teisės taikymas- tai kompetetingų valstybės institucijų ar pareigūnų, firmų vadovų veikla, kuria padedama asmenims pasinaudoti savo teisėmis, jas apginti pažeidimo atveju arba veikla, kuria yra siaurinamos, likviduojamos asmens teisės, šiam atsisakius vykdyti pareigas, kuriomis jis privalėjo legalizuoti visuomenėje naudojimąsi savo teisėmis.“ 2 Aš pritarčiau pastarajam apibūdinimui, kadangi jis geriausiai atspindi teisės taikymo esmę ir paskirtį, tik , manyčiau, kad reiklų tiksliau apibūdinti sąvoką „firmų vadovai“- ar tai apima tik tam tikrą dalį valstybinių, visuomeninių ar kitų įstaigų grupę ar naudojama abstrakčiai. Manau, kad studijuojančiam teisę ši sąvoka nesukeltų abejonių, tačiau paprastam piliečiui, šioje sferoje kiltų klausimų.
Manau, kad belieka akcentuoti pagrindinius šio klausimo aspektus: teisės taikymas tai veikla, kurios metu tiek negatyvia, tiek pozityvia forma padedama įgyvendinti teises. Valstybė suteikia pagalbą tiesiogiai realizuojant teises ir imasi priemonių užtikrinti teisių realizavimą kai teises realizuoti yra trukdoma ar kitokiu būdu tai padaryti neįmanoma. Tai valstybės pagalba ir teisingumo „ranka“. Pagrindinis teisingumo principas- te
eisinga yra tai kai asmuo nevykdantis tam tikrų pareigų atitinkamai netenka tam tikrų teisių ( pvz.: asmuo negerbiantis žmogaus orumo ir chuliganiškais veiksmais jį pažeidžiantis ( nevykdo pareigos pagarbiai elgtis su kitais) yra nuteisiamas laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu būti namuose nuo 22 iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir tokiu atveju laikinai netenka tam tikros teisės ( šiuo atveju teisės judėti laisvai nakties metu).

b) teisės taikymo priežastys.
Teisės taikymo priežastis dar kitaip galime pavadinti atvejus kai taikyti teisę yra būtina. Vieni išskiria tik kelias priežastis kai reikalinga taikyti teisę, kiti- net 6. Aišku kiekvieno individualaus atvejo negali apibrėžti, tačiau nusakyti tam tikras jų grupes galima. Šios priežastys taip pat yra susijusios su negatyviuoju ir pozityviuoju teisės taikymu. Tai bus galima greiti pastebėti kai paminėsiu pagrindines teisės taikymo priežasčių grupes.
1) visų pirma teisės taikymas reikalingas tai atvejais kai be tam tikrų kompetetingų įstaigų ar pareigūnų priimtų sprendimų negali būti realizuotos teisės ir pareigos. Tai pozityvus teisės taikymas. Tokiu atveju konkreti teisė negali būti galutinai realizuota kol nebus priimtas atitinkamas teisinis aktas. Kiekvienas mūsų turime teisę rinkti savo valdžios atstovus t.y. dalyvauti rinkimuose, tačiau šios teisės negalėsi realizuoti jei nebūsime įrašyti į rinkėjų sąrašus t.y. kol Vyriausioji rinkimų komisija nepatvirtins sudarytų rinkėjų sąrašų, kuriuose būsime įtraukti ir me

es. Iš savo darbo
galiu pateikti pavyzdį, kad teisė būti paleistam lygtinai prieš terminą nebus realizuota kol teismas

nepriims nutarties paleisti nuteistąjį lygtinai prieš terminą. Šiais atvejais teisė realizuojama valstybės pagalba.
2) atvejai kai būtina nustatyti ar konstatuoti tam tikrus turinčius juridinę reikšmę faktus. Šiuo metu faktai yra konstatuojami siekiant juos įtvirtinti, kad ateityje nekiltų abejonių jų būvimu. Šiuo metu naujasis Antstolių įstatymas numato, kad antstoliai be visų atliekamų pareigų dar gali būti kviečiami kaip galintys patvirtinti tam tikrą faktą ir toks patvirtinimas, esant būtinumui, tampa įrodymu. Pvz.: antstolis gali patvirtinti, kad tam tikrą laiką stebėdamas matė kaip rangovas neatlikinėjo darbų, ar net atsisakė juos atlikti. Be abejo toks įtvirtintas faktas bus neginčijamu įrodymu sprendžiant civilinę bylą teisme. Nors daug kam gali sukelti šypseną, bet taip gali būti užfiksuotas ir santuokinės neištikimybės faktas, kas duotų pagrindą apkaltinti neištikimą sutuoktinį santuokos iširimu. Labiausiai paplitęs šio atvejo pavyzdys, kad tik teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu. [LR Civilinis kodeksas 2.10 str.] Tai taipogi pozityvusis teisės taikymas.
3) siekiant patvirtinti ir užtikrinti, kad asmuo pradedantis naudotis tam tikromis teisėmis nepažeidžia kito asmens teisių. Tokiais atvejais įprasta, kad valstybės institucija ar kita įstaiga patvirtina faktą, kad teisė bus realizuojama teisėtai, neatimant tam tikrų teisių iš kitų asmenų. Kaip pavyzdį galima pateikti tokius atvejus: notaras tvirtina pažymas skirtas paskolai gauti ir kuriose yra fiksuoti faktai, kad užstatomas turtas priklauso būtent tam asmeniui, nėra įkeistas, parduotas ar pan. Šiais atvejais taip pat padedama realizuoti teisę ir užtikrinama, kad ji realizuojama teisėtai, todėl tai taip pat galima pavadinti pozityviuoju teisės taikymu.
4) pozityviuoju teisės taikymu galima pavadinti ir atvejus kai valstybė siekia paskatinti tam tikrą naudingą elgesį. Visuomet buvo siekiama paskatinti asmenis elgtis teisingai ir atlyginti už sąžiningą elgesį. LR Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto 24 straipsnis. „Pareigūnų skatinimas ir drausminė atsakomybė“ numato, kad pareigūnai gali būti skatinami: 1) padėka; 2) vienkartine (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka; 3) vardine dovana; 4) papildomomis mokamomis atostogomis; 5) žinybiniu ženklu. Taigi šios priemonės gali būti įgyvendinamos priėmus tam būtina teisės aktą.
5) taip pat viena iš priežasčių taikyti teisę gali būti ir ginčo dėl teisės priklausomumo išsprendimas. Su šiuo klausimus bene dažniausiai susiduria teismas spręsdamas paveldėjimo klausimus kai ginčijamasis kokia paveldimo turo dalis priklauso kiekvienam paveldėtojui. Tokiais atvejais teismas sprendžia pagal įstatymą nustatydamas kam iš paveldėtojų priklauso būtina palikimo dalis, kokia dalis kiekvienam priklauso pagal jo įdėtą darbą įgyjant turtą, pagaliau atsižvelgiant ir į mirusiojo valią. Panašūs ginčai kyla beveik kiekvieną gyvenimo dieną, tačiau tik nedidelė dalis jų sprendžiama teisiškai ir pareikalauja teisės taikymo.
6) pagaliau negatyvaus teisės taikymo priežastys- tai atvejai kai taikomos poveikio priemonės teisės pažeidimui pašalinti ar kaltininkams nubausti. Šie atvejai tai dažniausiai teisėsaugos institucijų darbo rezultatas. Tokiais atvejais asmenims tenka susidurti su policija, pataisos įstaigų darbuotojais, prokuratūra, teismais. Būtent jie imasi priemonių kai, pasak prof. A.Vaišvilos „ <.> reikia priversti teisės subjektus, besinaudojančius subjektinėmis teisėmis, vykdyti iš šio naudojimosi (įstatymo ar sutarčių) kylančias pareigas kitų asmenų naudai <.> arba kai reikia teisės pažeidimo atveju apriboti teisės pažeidėjo subjektines teises – taikyti sankcijas (vykdyti teisingumą).“ 1 Tai labai platus įvykių ratas- administracinei teisės pažeidimai, civilinis deliktas, nusikaltimas, sutarčių nesilaikymas ir pan. Už administracinį teisės pažeidimą priimamas sprendimas taikyti nuobaudas, už nusikaltimą teismo nuosprendžiu skiriama bausmė, sutarčių nesilaikymo atvejais priimama teismo nutartis vykdyti sprendimą priverstinai (pvz.: ieškoti nuostolius, grąžinti skolą ir pan.).
Taigi belieka paminėti, kad beveik kiekviename žingsnyje susiduriame su teisės taikymu gal būt net patys apie tai nepagalvodami. Teisė taikoma tiek siekiant padėti realizuoti mūsų teises, tiek siekiant jas atstatyti ar net nubausti už teisių nesilaikymą. Taip pat teisės taikymo metu, esant būtinumui yra naudojamos valstybės prievartos priemonės.

c) teisės taikymo stadijos ir požymiai.

Šioje dalyje aptarsiu kaip visas sudėtingas teisės taikymo procesas yra realizuojamas bei šalia to paminėsiu teisės taikymui būdingus požymius. Be abejo kiekvienas galėtų pasakyti, kad sprendimai dėl atsiradusių problemų gimsta palaipsniui, kad reikalinga praeiti tam tikus etapus. Teisės taikymo procesą taip pat galima skirstyti į etapus. Galia išskirti šias teisės taikymo stadijas:
1) faktų apie būtinumą taikyti teisę nustatymas ir analizavimas. Šis etapas- tai pirminis informacijos rinkimas. Renkama ne bet kokia informacija, o tik ta kuri turi teisinę reikšmę t.y. ta kuri gali apibūdinti situaciją iš teisinės pusės. Čia lengviausia pateikti pavyzdį iš ikiteisminio tyrimo, kurio metu gavus informaciją apie įvykį, kuris galėjo būti nusikaltimu renkama informacija apie tai kokiais veiksmais pasireiškė padaryta veika, į kokius objektus buvo kėsintasis, kokių pasekmių siekta ir kokios buvo pasiektos , kokios priemonės buvo panaudotos, kas ir kaip dalyvavo veikos padaryme, ( pvz. Gavus pranešimą apie vagystę yra apžiūrima įvykio vieta, kurios metu fiksuojama kaip įsibrauta, kas pagrobta, ieškoma ir paimama nusikaltimo pėdsakai- rankų, kojų atspaudai, nusikaltimo įrankiai, toliau renkama informacija apklausiant liudytojus, įtariamuosius ir t.t ) nereikia pamiršti, kad renkama informacija turi būti koncentruota ir dėmesys atkreipiamas tik į tuos faktus, kurie konkrečiai apibūdina situaciją, o ne tuos, kurie yra apmąstymų, spėlionių, prielaidų pobūdžio. Šios informacijos rinkimas būtinas tam, kad būtų galima teisiškai kvalifikuoti veiką ir parinkti tinkamas poveikio priemones. Šioje stadijoje, galima teigti, pagrindžiamas teisės

taikymo būtinumas. Nuo šioje stadijoje surinktos informacijos objektyvumo priklauso tolesni sprendimai. Surinkus visą būtiną informaciją prieinama prie kito etapo- surinktos informacijos teisinio įvertinimo.
2) faktų teisinis įvertinimas. Šioje stadijoje parenkama konkreti teisės norma, kuri atitinka situaciją apie kurią yra surinkta informacija. Šį etapą sąlyginai dar galima suskirstyti į dalis: visų pirma nustatoma kokia teisės šaka reguliuoja santykius dėl kurių buvo surinkta informacija ( pvz.: jei surinkta informacija apie nusikaltimą, tokiu atveju šiuos santykius reguliuoja baudžiamoji teisė, jei domėsimės paveldėjimo reikalais, tokiu atveju susidursime su civiliniais santykiais reguliuojamais civilinės teisės normomis); toliau parenkama konkreti teisės norma ( pvz.: vagystės atveju atsižvelgiant į pagrobtų daiktų vertę sprendžiama kokia teisės normos dalis atitinka veiką- ar nusikaltimo –LR BK 178 str. 1 d. ar baudžiamojo nusižengimo- LR BK 180 str. 4 d.); pagaliau vertinama ar ši norma galiojo laiko ir teritorijos atžvilgiu t.y. ar ji galiojo tuo metu kai buvo padaryta veika, ar ji galiojo toje teritorijoje . Parastai laikomasi taisyklės, kad taikoma tuo metu galiojanti norma, tačiau baudžiamojoje teisėje egzistuoja ir galimybė kai normos galioja atgal ( tai normos, kurios numato lengvesnę atsakomybės naštą nei prieš tai galiojusios), todėl tokiais atvejais reikia dar išspręsti klausimus kokia teisės norma galiojo veikos padarymo metu ir jos įvertinimo metu, jas palyginti ir taikyti tą kuri yra lengvesnė. Kartais normos parinkimas yra sudėtingas dėl to, kad skirtingos teisės šakos reguliuoja panašius ar net tapačius santykius ( pvz.: anksčiau buvo numatyta ir baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vagystę ir jos taikymas priklausė tik nuo pagrobto turto vertės), todėl tokiais atvejais tenka spręsti ir teisės normos kolizijos klausimus. Taigi jau radome teisės normą, kuri galėtų mums tikti, todėl pereiname prie kito etapo.
3) teisės normų išsiaiškinimas. Siekiant teisingai pritaikyti pasirinktą normą būtina ją išsidėlioti sau į lentynėles, išaiškinti, galima sakyti, pažodžiui. Tik išsiaiškinus teisės normą, galima prilyginti ją surinktiems faktams ir juos pagrįsti. Šioje stadijoje ne tik „išnarstoma“ teisės norma, bet ir sprendžiama ar tam tikras faktas gali būti jai pritaikytas. Paprastai normų išaiškinimui naudojamas neišplėstinas išaiškinimo būdas t.y. negalima aiškinti normos plačiąja prasme suteikiant jai kitų prasmių. Išaiškinant teisės normas darbinėje veikloje naudojamasi tiek oficialiais, tik nepripažintais oficialiais išaiškinimais. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos Respublikoje oficialius išaiškinimus gali pateikti LR Aukščiausiasis Teismas savo leidžiamoje teismų praktikoje, taip pat LR Konstitucinis Teismas, kai priima sprendimą prašymo dėl normų išaiškinimo nagrinėjimo procese. Šiais išaiškinimais naudojamasi praktikoje ir jie yra visuotinai skelbtini. Taip pat Lietuvoje šiuo metu yra išleista keletas LR baudžiamojo proceso kodekso, LR Civilinio ir civilinio proceso kodekso komentarų, tačiau jie yra patariamojo pobūdžio ir jais nėra privaloma vadovautis. Komentarų ir savo teisės supratimu išsiaiškinus normą ir nustačius surinktų faktų atitikimą jos elementams prieiname baigiamąją teisės taikymo stadiją.
4) sprendimo priėmimas ir pagrįstas išdėstymas teisės taikymo akte. Apie tai kokie būna teisės taikymo aktai šiame darbe neminėsiu, kadangi tai atskiro darbo tema. Čia būtina paminėti, kad sprendimo priėmimas turi būti teisėtas, teisingas ir pagrįstas. Teisės taikymo akto (įsakymo, nutarties, nuosprendžio ir t.t.) surašymas- tai galutinis išdėstymas to kas atvedė prie tokio sprendimo ( faktų ir argumentų pateikimas) ir paties sprendimo įtvirtinimas. Tokiu aktu teisės norma pritaikoma konkrečiam atvejui, nustato konkrečių asmenų apibrėžtas teises ir pareigas. Teigiama, kad įsigaliojęs teisės aktas turi individualų valdinį pobūdį ir tampa pagrindu atsirasti kitiems teisiniams santykiams. Prof. A.Vaišvila teigia, kad „ pagrįstai ir teisėtai priimtas teisės aktas užtikrina teisėtumą, saugo piliečių teises, ugdo pagarbą įstatymui ir pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis.“ 1
5) teisės taikymo akte numatytų paliepimų įgyvendinimas. Be abejo, visi paliepimai turi būti įgyvendinami. Vieni remdamiesi savo teisine sąmone juos įgyvendina laisva valia, kitiems gali būti taikomos prievartos priemonės ( pvz.: žalos išieškojimas antstolių pagalba išieškant iš nusižengusiojo darbo užmokesčio, areštuojant ir parduodant jam priklausantį turtą ).
Taip aptarus teisės taikymo sąvoką, jos priežastis bei įgyvendinimo procesą, galima išskirti esminius teisės taikymo požymius : teisės normos taikomos siekiant visų subjektų gerovės ( t.y. tam, kad visų teisės būtų užtikrintos ir nepažeistos); teisės taikymo subjektais dažniausiais yra valstybės pareigūnai (tačiau ne visada); teisės normų taikymo tikslas- priimti individualu situacijos atžvilgiu, valdingą teisinį paliepimą; teisės normų taikymo aktas yra priimamas laikantis tam tikrų nustatytų procedūrų (pvz.: priimant asmenį į valstybės tarnybą jis visų pirma tikrinamas pagal nustatytus kriterijus, tada vertinamas ir priimamas sprendimas; tiriant nusikaltimus visų pirma atliekamas ikiteisminis tyrimas, o tik tada sprendimą priima teismas ir t.t.); taip pat teisės taikymo procesas yra dalinai ir kūrybinė veikla kuri leidžia parinkti geriausius sprendimo būdus ( pvz.: baudžiamosios teisės normos nustato už vieną nusikaltimą kelias bausmių rūšis, kurių vieną parenka teismas); ir, be abejo, taikydama teisę valstybė vykdo tam tikras funkcijas (padeda asmenims įgyvendinti savo teises, jas individualizuoja ir saugo, taip pat organizuoja paliepimų vykdymą).

3. I š v a d o s

Baigdamas šį darbą noriu suformuluoti pagrindines išvadas, kurios susidarė darbo eigoje:
1. Teisės taikymas įmanomas dviem kryptimis: teigiama (pozityviąja) ir neigiama (negatyviąja). Tai reiškia, kad tuo atveju kai teisė bus taikoma siekiant tiesiog padėti pasinaudoti asmeniui jau suteikta teise- tokiu atveju teisė bus taikoma pozityviai (valstybės pagalba), o kai teisės taikymu bus siekiama pritaikyti neigiamas sankcijas tam, kad būtų pašalinta kliūtis asmeniui siekiančiam pasinaudoti teise- tokiu atveju teisė bus taikoma negatyviąja prasme.( teisingumo vykdymas).
2. Pritariu prof. A.Vaišvilos pateiktam apibūdinimui, kad teisės taikymas- tai kompetentingų valstybės institucijų ar pareigūnų, firmų vadovų veikla, kuria padedama asmenims pasinaudoti savo teisėmis, jas apginti pažeidimo atveju arba veikla, kuria yra siaurinamos, likviduojamos asmens teisės, šiam atsisakius vykdyti pareigas, kuriomis jis privalėjo legalizuoti visuomenėje naudojimąsi savo teisėmis.
3. Galima išskirti šias teisės taikymo priežastis: teisės taikymas reikalingas tai atvejais kai be tam tikrų kompetentingų įstaigų ar pareigūnų priimtų sprendimų negali būti realizuotos teisės ir pareigos; kai būtina nustatyti ar konstatuoti tam tikrus turinčius juridinę reikšmę faktus; siekiant patvirtinti ir užtikrinti, kad asmuo pradedantis naudotis tam tikromis teisėmis nepažeidžia kito asmens teisių; kai valstybė siekia paskatinti tam tikrą naudingą elgesį; ginčo dėl teisės priklausomumo išsprendimas; kai taikomos poveikio priemonės teisės pažeidimui pašalinti ar kaltininkams nubausti.
4. Išskirtinos šios teisės taikymo stadijos: faktų apie būtinumą taikyti teisę nustatymas ir analizavimas; faktų teisinis įvertinimas; teisės normų išsiaiškinimas; sprendimo priėmimas ir pagrįstas išdėstymas teisės taikymo akte; teisės taikymo akte numatytų paliepimų įgyvendinimas.
5. Išskirčiau šiuos teisės taikymo požymius : teisės normos taikomos siekiant visų subjektų gerovės; teisės taikymo subjektais dažniausiais yra valstybės pareigūnai; teisės normų taikymo tikslas- priimti individualu situacijos atžvilgiu, valdingą teisinį paliepimą; teisės normų taikymo aktas yra priimamas laikantis tam tikrų nustatytų procedūrų; taip pat teisės taikymo procesas yra dalinai ir kūrybinė veikla kuri leidžia parinkti geriausius sprendimo būdus ir taikydama teisę valstybė vykdo tam tikras funkcijas.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Vaišvila Alfonsas, Teisės teorija, Vilnius, 2000 m.
2. Vansevičius Stasys, Teisės teorija, Vilnius, 1998 m.
3. Teisės teorijos kurso konspektas, 1999 m., J&V
4. LR Civilinis kodeksas, „Valstybės žinios“ Nr.74, 2000 m.
5. LR Baudžiamasis kodeksas, Vilnius, 2003 m.
6. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas, „Valstybės žinios“ Nr. 104, 2000 m.
7. Лившиц Р З, Теория права, Москва, 1994

Leave a Comment