Automobilių įranga ir TP pagrindai

TURINYS

Turinys.............................. 2
Dvitakčių variklių veikimas.......................... 3
Alkūninio veleno paskirtis.......................... 4
1.1 Alkūninio veleno gamyba ir medžiagos................. 4
1.2 Štampuoti alkūniniai velenai ....................... 4
1.3 Lieti alkūniniai velenai........................... 4
1.4 Surenkami alkūniniai velenai....................... 4
Alkūninis velenas ........................... 5
2.1 Peteliai .............................. 6
2.2 Pagrindinių guolių įdėklai ....................... 6
2.3 Smagratis .............................. 6
Aušinimo sistemos siurblio paskirtis, sandara ir darbas........... 6
K-Jetronic įpurškimo sistemos veikimas ............... 7
3.1 Degalų tiekimo .............................. 7
3.2 Sistemos slėgio reguliatorius ........................ 7
3.3 Oro kiekio matavimas ......................... 8
3.4 Degiojo mišinio ruošimas ....................... 8
Dyzelio variklių maitinimo sistemos sandara ir veikimas ......... 9
Literatūros sąrašas ............................. 10

9 VARIANTAS

Paaiškinti kaip vyksta darbo ciklas dvitakčiame karbiuratoriniame variklyje? Nubraižyti šio variklio schemą.

Dvitakčių variklių veikimas
Darbo ciklas dvitakčiuose varikliuose įvyksta per dvi stūmoklio eiigas, arba per vieną alkūninio veleno sūkį. Šiems varikliams būdingas pra-pūtimo procesas, kurio metu pašalinami degimai ir cilindras pripildomas darbinio mišinio arba šviežio oro. Pagal cilindro prapūtimo būdą dvi-takčiai varikliai skirstomi į dvi grupes: karterinio prapūtimo ir tiesioginio prapūtimo, panaudojant orapūtę.

Dvitakčio karbiuratorinio variklio veikimas
Dvitakčiams karbiuratoriniams varikliams, kurie naudojami dyzeliams paleisti, ir motociklams taikomas karterinis prapūtimas. Šviežias mišinys įsiurbiamas ir deginiai pašalinami pro cilindro sienelėje esančias angas (1. pav.). Apatinė yra įsiurbimo kolektoriaus anga 3, aukščiausiai esanti – išmetimo 4 ir truputį žemiau už ją – prapūtimo kaanalo anga 7. Šias angas reikiamu momentu atidaro iruždarq,stūmoklis 6. Variklio karteris 1 daromas sandarus, nes jame ir virš stūmoklio vienu metu vyksta skirtingi procesai. Pagrindinėms detalėms tepti į benziną įpilama alyvos santykiu 1:20 pagal tūrį.
Pirmojo takto metu (1. pav., a) stūmoklis 6 kyla iš AGT1 VGT ir

r uždaro iš pradžių prapūtimo kanalo angą 7, po to – išmetimo angą 4. Virš stūmoklio cilindre esantis darbinis mišinys suslegiamas, o karteryje 1 tuo metu susidaro išretėjimas. Kai stūmoklio apatinė briauna atidengia įsiurbimo angą 3, į karterį i pro karbiuratorių 2 patenka degusis mišinys. Kai stūmoklis 6 priartėja prie VGT, suslėgtą darbinį mišinį uždega elektros žvakė 5.

1. pav. Dvitakčio karbiuratorinio variklio veikimo schema:
a – degiojo mišinio įsiurbimas į variklio karterį ir darbinio mišinio suslėgimas bei jo uždegimas cilindre; b – mišinio degimas, duju išsiplėtimas ir deginių ismetimas, cilindro prapūtimas ir jo pripildymas degiuoju mišiniu; 1 – sandarus karteris; 2 -karbiuratorius; 3- jsiurbim o kolektorius; 4 – išmetimo anga; 5 – uždegimo žvakė; 6- stūmoklis; 7- prapūtimo kanalas

Antrojo takto metu (1 pav., b) stūmoklis leidžiasi iš VGT į AGT, ertmėje virš stūmoklio darbinis mišinys dega ir plečiasi, t.y. vyksta darbo eiga, o karteryje užsidarius įssiurbimo angai 3, anksčiau įsiurbtas degusis mišinys suslegiamas. Išsiplėtimo takto pabaigoje stūmoklis atidengia išmetimo angą 4, ir pro ją daginiai dideliu greičiu veržiasi į atmosferą. Sumažėjus dujų slėgiui cilindre, stūmoklis atidengia ir prapūtimo kanalo angą 7, pro kurią karteryje suslėgtas degusis mišinys ima tekėti į ertmę virš stūmoklio, užpildydamas ją ir išstumdamas laukan deginu; likučius. Šis procesas vadinamas cilindro prapūtimu. Taigi dvitakčiame variklyje skirtingai nuo keturtakčio deginiai pasalinami iš cilindro, ir jis pripildomas šviežio mišinio stūmokliui nusileidus (esant arti AGT).
Toliau procesai kartojasi tokiu pat nuoseklumu: st

tūmokliui kylant į VGT, vyksta įsiurbimas ir suslėgimas, jam slenkant į AGT, – išsiplėtimas, išmetimas ir cilindro prapūtimas.

Kokia alkūninio veleno paskirtis, bendra sandara, atskirų dalių paskirtis? Nuo ko priklauso alkūninio veleno forma? Kokios medžiagos naudojamos alkūninio veleno gamybai?
Alkūninio veleno paskirtis — priimti švaistikliais perduodamas stūmoklių jėgas, jas paversti sukimo momentu ir šį sukimo momentą sankaba perduoti toliau pavarų dėžei.
Daugiacilindrių variklių alkūninių velenų ilgiai ir sandara iš esmės priklauso nuo:
• cilindrų kiekio,
• cilindrų ašių padėčių viena kitos atžvilgiu (pvz.,V formos variklis),
• variklio cilindrų darbo tvarkos,
• pagrindinių guolių kiekio ir išdėstymo.

Keturių cilindrų linijinio variklio alkūninis velenas gali turėti nuo dviejų iki penkių pagrindinių guolių. Alkūninis velenas su penkiomis atramomis pranašesnis tuo, kad veikiančios išcentrinės jėgos ir lenkimo momentai jį sulenkia mažiau. Alkūninį veleną veikia stūmoklių ir švaistiklių greitėjimo ir stabdymo jėgos. Šios jėgos kartu su išcentrinėmis jėgomis alkūninį veleną suka, lenkia r sukelia jo sukamuosius švytavimus. Pagrindinius guolius ypač veikia išcentrinės ir lenkino jėgos. Guolių pažeidimai, sutrikęs vožtuvų darinėjimas, dujų skirstymo fazių, uždegimo momento arba cilindrų pripildymo pokyčiai — tai sukamųjų švytavimų, galinčių sulaužyti alkūninį veleną, priežastys.
Alkūninio veleno gamyba ir medžiagos

Pagal gamybos būdą alkūniniai velenai skirstomi į:
• štampuotus,
• lietus,
• surenkamus.
Štampuoti alkūniniai velenai
Jie gaminami iš aukštos kokybės pagerintojo plieno, chromo ir nikelio plieno, kuriame nedidelis anglies kiekis {pvz., 18CrNi5) arba azotinto plieno (pvz., 34CrAl16). Įkaitintas plieninis bl

lokas kalamas viename arba keliuose štampuose. Taip pagamintas alkūninis velenas turi tarpusavyje susietą pluošto struktūrą, odė! yra labai tvirtas.
Lieti alkūniniai velenai
Jie liejami iš ketaus su rutuline grafito struktūra. Jį lengva apdirbti pjovimo būdu. Apridenus pagrindinių ir švaistiklinig kakliukų suapvalinimus ties peteliais, gaunamas didelis jų atsparumas lūžimui nuo sukamųjų švytavimų. Lieti alkūniniai velenai turi formą, tiksliau atitinkančią apkrovą, negu Štampuoti, todėl atlaiko didesnę apkrovą .
Surenkami alkūniniai velenai
Atskiros detalės liejamos arba štampuojamos. Surenkami alkūniniai velenai statomi į dvitakčius variklius ir dažnai didelės galios variklius, kurių didelis sukimosi dažnis. Pagrindiniams kakliukams sujungti naudojami flanšiniai, ašinio ir radialinio įpresavimo sujungimai o alkūnėms sujungti — Hirto (Hirth H., vokiečių inžinierius, 1886—1938) išdrožos. Po įpresavimo alkūniniam velenui svarbu suteikti tikslią formą.

Alkūninis velenas perduoda dujų slėgio sukurtą sukimo momentą smagračiui ir jėgos pavarai. Be to, jį veikia inercijos ir išcentrinės jėgos. Alkūninį veleną (2. pav.) sudaro pagrindiniai 15 ir švaistikliniai 4 kakliukai, sujungti peteliais 5. Ant priekinio veleno galo tvirtinami skirstymo krumpliaratis 8 ir ventiliatoriaus pavaros skriemulys 9, o ant užpakalinio flanšo uždedamas smagratis 19. Daugiacilindrių V formos variklių (2. pav., b) skirstymo krumpliaračiai 8 įtaisyti prie smagračio. Taip mažinami veleno inercijos momentas. Švytavimų amplitudė ir jos įtaka skirstymo mechanizmo pavarai. Daugumos variklių alkūniniai velenai turi atsvarus 3 ir 13, kurie subalansuoja pagrindinius guolius veikiančias išcentrines jėgas. Jie liejami išvien su p

peleliais 5 arba tvirtinami prie jų varžtais. V formos variklių suminis išcentrinių ir pirmos eilės inercijos jėgų momentas subalansuojamas atsvarų pora veleno galuose.
Alkūninio veleno konstrukcija priklauso nuo cilindrų skaičiaus, išdėstymo ir jų darbo tvarkos, pagrindinių ir švaisliklinių kakliukų skaičiaus, subalansavimo sąlygų ir kl. Velenas turi būti dinamiškai subalansuotas, standus, tvirtas ir atsparus dilimui. Alkūniniai velenai štampuojami iš anglinio ir legiruotojo plieno arba liejami iš ketaus su magnio, nikelio ir molibdeno priedais. Dilimui sumažinti veleno kakliukų paviršiai grūdinami, šlifuojami ir poliruojami. Taip pat jie gali būti azotinami; tada kakliukų atsparumas sukimui padidėja 30 – 40 ir lenkimui – 30 – 60%. Lietų ketinių velenų masė būna 10 – 15% mažesnė negu štampuotų, jie mažiau dyla, jų geresnės antifrikcinės savybės.

2.pav. Alkūninių velenų konstrukcija:
a – veleno asinio laisvumo ribojimo pagrindinis guolis; b – V £oimos variklio SMD-G2 alkūninis velenas; c – variklio A-41 alkūninis velenas; 1 – veleno ašinio laisvumo ribojimo pm?.icdžiai; 2 ir 14 -pagrindinio guolio apatinis ir viršutinis įdėklai; 3 ir 13 – peteliai su atsvarais; 4 ir 15 – švaistiklinis ir pagrindinis kakliukai; 5 – peleliai; 6 – alkūninis velenas; 7 – alyvos siurblio pavaros krumpliaratis; 8 -skirstymo krumpliaratis; 9 – ventiliatoriaus pavaros skriemulys; 10 – išcentrinio alyvos valymo ertmės kamštis; 11 – atsvėrimo mechanizmo pavaros krumpliaratis, uždedamas ant apvalaus pelelio 13; 12 -fiksavimo kaištis; 16 – smagračio kaištis; 17 – atraminis guolis; 18 – alyvos atšvaitai; 19 – smagratis; 20 -pagrindinio guolio dangtelis; 21 – pusžiedžių kaisčiai; 22 – variklio blokas; 23 – flanšas
Alkūniniuose velenuose, turinčiuose visas pagrindinių guolių atramas, pagrindinių kakliukų yra vienu daugiau negu švaistiklinių. Masei sumažinti kakliukuose kartais daromos vidinės ertmės Peteliuose išgręžtais kanalais alyva nuo pagrindinių kakliukų patenka į švaistiklinius kakliukus ir jų ertmėse veikiama išcentrinės jėgos. Šia savybe naudojamasi alyvai valyti. Alyva į švaistiklinius guolius imama iš ertmės centro, kur nešvarumai nesikaupia, pro įpresuotus kakliukų kanaluose varinius vamzdelius. Šie kanalai išgežiami mažiausiai apkrautose kakliukų vietose, ir jų kraštai suapvalinami. Ertmėse susikaupę nešvarumai išvalomi atsukus srieginius kamščius 10 (2. pav., c). Kakliukus stengiamasi padaryti kuo didesnio skersmens, kad daugiau vienas kitą perdengtų ir alkūninis velenas pasidarytų standesnis. Trumpaeigiuose varikliuose kakliukai daugiau persidengia. Pagrindinis kakliukas ties smagračiu kartais daromas ilgesnis. Būna velenų su skirtingo ilgio pagrindiniais kakliukais. Alkūninio veleno kakliukų ovalumas ir kūgiškumas neturi būti didesnis kaip 0,015 mm. Taip pat labai svarbu, kad visi pagrindiniai kakliukai nebūtų nukrypę nuo pagrindinės ašies.
Peteliai 13 (2. pav., c) dažnai daromi elipsės formos arba apvalūs. Jie pasižymi dideliu atsparumu lenkimui ir sukimui. Kartais ant apvalių petelių montuojami pagrindiniai ritininiai guoliai .Kakliukai ties peteliais suapvalinami.

Alkūninio veleno ašinis laisvumas ribojamas pagrindinių guolių briaunomis, plieniniais pusžiedžiais 1 (2. pav., a), įmontuotais galinio arba vidurinio pagrindinių guolių šonuose, ir bronziniais žiedais arba atraminiais diskais priekiniuose guoliuose. Priekinė veleno dalis fiksuojama, kai skirstymo mechanizmų pavara yra grandininė arba su įstrižais krupliaračiais. Atraminių žiedų ir pusžiedžių darbinis paviršius dengiamas babitu. Ašinis veleno laisvumas pagrindiniuose guoliuose leidžiamas iki 0,1 -0,2 mm.

Pagrindinių guolių įdėklai yra analogiški švaistiklinių įdėklams. Karbiuratoriniuose varikliuose jie būna apie poros milimetrų, o dyzeliniuose iki 4 mm storio. Puslankiu išlenkta kelių milimetrų plieninė juosta dengiama sluoksniu antifrikcinio lydinio ASM, kurį sudaro aliuminis su stibio ir magnio priemaišomis. Būna ir babitinių įdėklų, kurie išlaiko iki 25 M Pa-slėgį ir alyvos plėvelę, esant slydimo greičiui iki 15 m/s. Dar būna trijų sluoksnių įdėklų: tarp plieninės juostos ir babito yra vario-nikclio sluoksnis. Dyzelinių variklių įdėklai daromi iš švininės bronzos ir aplydomi 70% vario ir 30% švino lydiniu. Tokie įdėklai išlaiko iki 30 -50 MPa slėgį, 110°C temperatūrą ir 12 m/s apskritiminį greitį. Jų darbinis paviršius labai plonu sluoksniu alavuojamas, kad guoliai geriau prisiderintų. Surenkant pagrindinius guolius, reikia sutapdinti viršutiniame įdėkle esančią skylutę su alyvos tiekimo kanalu bloke. Alyvai geriau pasiskirstyti įdėkluose kartais daromi grioveliai. Atitinkami pagrindinių guolių dangteliai su apatiniais įdėklais priveržiami varžtais arba smeigėmis prie bloko dinamometriniu raktu iki nustatyto dydžio momento.
Kad alyva neprasiskverbtų iš karterio, alkūninio veleno galuose padaromi alyvos atšvaitai 18 (2. pav., c), savaime prisįveržiantys guminiai riebokšliai ir alyvą grąžinantys srieginiai grioveliai. Veleno priekyje ties reketu kartais tvirlinamas dulkių deflektorius. Veleno gale prie smagračio ištekinamas lizdas sankabos velenėlio atraminiam guoliui 17, o išorėje ties flanšu daromas alyvos atšvaitas.

Smagratis tai mechaninės energijos akumuliatorius. Jis mažina alkūninio veleno sukimosi netolygumą ir sukaupta energija suka alkūninį veleną, kol jo cilindruose vyksta pagalbiniai taktai, taip pat padeda varikliui įveikti trumpalaikes perkrovas, ypač mašinai pajudant iš vietos. Užpresuotas ant smagračio 19 (2. pav., c) plieninis krupliaračio žiedas skirtas varikliui sukti paleidimo metu. Kuo daugiau cilindrų, tuo tolygiau sukasi alkūninis velenas, tuo mažesnis reikalingas smagratis
Smagratis prie alkūninio veleno tvirtinamas per flanšą 23 (2. pav., b) arba tiesiog prie galo (2. pav., c).
Sukamųjų švytavimų slopintuvas montuojamas kai kurių variklių alkūninio veleno priekiniame gale, kuris labiausiai Švytuoja. Veleno Švytavimus apie savo ašį sukuria periodiškai kintantis sukimo momentas. Priverstiniai švytavimai ypač pavojingi ilgiems daugiacilindrių variklių velenams, kai jų kitimo periodas sutampa su veleno savųjų švytavimų periodu arba yra jo kartotinis. Susidarius rezonansui, dėl didelių kakliukų ir petelių įtempimų velenai dažnai lūžta. Švytavimų slopintuvą sudaro plieninis cilindrinis korpusas, per flanšą pritvirtintas prie veleno ir uždarytas dangteliu. Korpuse ant įpresuotos bronzinės įvorės laisvai įstatytas smag-ratukas su inercine mase. Tarp jų paliekami apie 0,1 – 0,2 mm radialiniai ir ašiniai tarpeliai. Vidinė slopintuvo ertmė pripildoma apie 70 g pastovaus klampio neužšąlančio polimetilsiloksano skysčio.
Kai darbo metu alkūninio veleno priekinis galas Švytuoja, slopintuvo smagratukas savo inercija priešinasi veleno susisukimui ir, atsiradus skysčio trinčiai su korpusu, slopina alkūninio veleno švytavimus.

Aušinimo sistemos siurblio paskirtis, sandara ir darbas. Siurblio pavara
Aušinimo skysčio siurblys
Aušinimo sistemoms dažniausiai naudojami radialiniai siurbliai Siurblio korpuse sukasi sparnuote. Sparnuotės veleną gali sukti elektros variklis, alkūninis velenas trapecinio diržo pavara arba tiesiogiai. Aušinimo skystis įteka j siurblio korpuso centrinę dalj ir patenka ant besisukančios sparnuotės. Sparnuote perneša aušinimo skystj ant savo spiralinių mentelių. Susidarančios išcentrinės jėgos nubloškia aušinimo skystį į išorę ir pro išmetimo atvamzdį išstumia į aušinimo sistemą.

Skysčio siurblys ir ventiliatorius varikliuose dažniausiai montuojami ant to paties veleno. Tai kompaktiški vienalaipsniai išcentriniai siurbliai, kurie išvysto 0,05 – 0,15 MPa slėgį. Ventiliatoriaus ir siurblio korpusas tvirtinamas varžtais prie priekinės bloko sienelės per tarpiklį. Siurblys pumpuoja aušinimo skystį, neleidžia susikaupti ertmėse garų bei oro kamščiams ir tolygiai aušina detales.Siurblio našumas turi būti toks, kad aušinimo sistemoje cirkuliuojantis skystis perneštų iš variklio į radiatorių tenkantį šiai sistemai Šilumos kiekį. Jis priklauso nuo pernešamos Šilumos kiekio, aušinimo skysčio Šiluminės talpos, jo tankio ir radiatoriuje susidarančio temperatūros pokyčio. Siurblio pavarai tenka nuo 0,5 iki 1,0% variklio vardinės galios

K-Jetronic įpurškimo sistemos veikimas. Pateikite sistemos schemą, nurodydami pagrindinius elementus
Ši įpurškimo sistema sudaryta iš trijų sistemų:
• degalų tiekimo,
• oro kiekio matavimo,
• mišinio ruošimo.
Degalų tiekimo elektrinis ritininis siurblys tiekimo (sistemos) slėgiu tiekia degalus clozatoriui-skirstytuvui .Jis taip įjungtas į elektros grandinę, kad esant įjungtam uždegimo jungikliui ir neveikiant varikliui degalai netiekiami (pvz., įvykus avarijai). Iš dozatoriaus-skirstytuvo degalai teka į purkštuvus. Pastarieji visų keturių taktų metu nepertraukiamai (vok. kon-tinuierlich — nepertraukiamai, todėl ir K-jetronic) smulkiai purškia degalus j variklio įsiurbimo kanalus prieš įsiurbimo vožtuvus (netiesioginis įpurškimas). Atsidarius įsiurbimo vožtuvams, degalų ir oro mišinys įsiurbiamas į cilindrus. įpurš-kiant prieš įsiurbimo vožtuvus, galima naudoti mažą įpurškimo slėgį.
Išjungus variklį, degalų slėgiui sistemoje tam tikrą laiką neleidžia nukristi degalų akumuliatorius. Taip išvengiama garų kamščių susidarymo ir lengviau vėl paleisti variklį.
Sistemos slėgio reguliatorius (2 pav.) palaiko pastovų 4,8 bar degalų tiekimo (sistemos) slėgį. Padidėjęs slėgis nugali plunžerį veikiančios spyruoklės jėgą, ir pasislinkęs plunžeris atidaro degalų grąžinimo į baką kanalą. Kad išjungus variklį išliktų valdymo slėgis, doza-toriaus-skirstytuvo arba valdymo slėgio reguliatoriaus degalų nupylimo vamzdelyje yra uždarymo vožtuvas.
Oro kiekio matavimas
Tiksliai dozuoti degalus atsižvelgiant įsiurbto oro kieki galima tik tuo atveju, jei tiksliai išmatuojamas oro kiekis.
K-jetronic oro kiekio matuoklis veikia plevenančio kūno principu.
Siurbiamas oras juda kreipiamuoju atvamzdžiu . Oras atsimuša į diską ir kelia ji aukštyn tol, kol nusistovi pusiausvy-ra tarp oro srauto, disko reakcijos ir skirstytuvo plunžerio jėgų
Padidėjus oro kiekiui, dėl nedidelio praleidžiamojo skerspločio iš pradžių diską veikia didelė srauto jėga. Jis juda aukštyn. Praleidžiamasis skersplo-tis padidėja, o srauto greitis sumažėja. Tarp re-akcijos ir srauto jėgų vėl yra pusiausvyra.
Degiojo mišinio ruošimas
Dozatorius-skirstytuvas skirsto reikalingą degalų kiekį cilindrams.Oro kiekio matuoklio disko judesys per svirčių sistemą perduodamas dozatoriaus-skirstytuvo plun-žeriui Plunžeris, priklausomai nuo padėties, daugiau arba mažiau atidengia valdymo išpjovas įvorėje Valdymo slėgis plunžerį spaudžia prie svirčių, kurios per diską sukuria pasipriešinimo jėgą. Dozatoriaus-skirstytuvo diferenciniai slėgio vožtuvai yra diafragminiai. Viršutinė ir apatinė kameros atskirtos plienine diafragma, kurios eiga lygi tik kelioms šimtosioms milimetro dalims. Apatinėse kamerose yra 4,8 bar sistemos slėgis. Viršutinėse kamerose slėgis 0,1 bar mažesnis. Šis slėgio skirtumas priklauso nuo spyruoklių, įstatytų į slėgio kameras, jėgų ir diafragminių vožtuvų matmenų.

Dyzelinio variklio maitinimo sistemos techninė priežiūra
Dyzelio variklių maitinimo sistemos sandara ir veikimas
Maitinimo sistema sudaryta iš oro tiekimo, degalų tiekimo, reguliavimo ir deginių išmetimo sistemų (3 pav.). Oro tiekimo sistemą sudaro oro valytuvas, įsiurbimo kolektorius ir kompresorius.

3 pav. Dyzelio variklio maitinimo sistemos schema:
1- bakas; 2,3- rupaus ir smulkaus valymo filtrai; 4 – tiekimo siurblys; 5 – rankinis siurblys;
6 -degalų įpurškimo siurblys; 7- reguliatorius; 8 – ankstinimo mova; 9, 12 – degalų tiekimo ir
nupylimo vamzdeliai; 10-purkštuvai; 11 -nupylimo vožtuvas; 13-didelio slėgio vamzdeliai;
14 – turbokompresorius; 15, 16 – įsiurbimo ir išmetimo kolektoriai

Degalų tiekimo sistema sudaryta iš mažo ir didelio slėgio degalų tiekimo sistemų. Mažo slėgio degalų tiekimo sistemą sudaro degalų bakas 1, rupaus2 ir smulkaus 3 valymo filtrai, degalų tiekimo siurblys 4. Degalų tiekimo siurblys :r rupaus valymo filtrą siurbia degalus iš bako ir pro smulkaus valymo filtrą tiekia įpurškimo siurbliui 6. Siurblys 4 tiekia degalų daugiau, negu jų įpurškiama variklio cilindrus. Degalų perteklius iŠ smulkaus valymo filtro arba įpurškimo siurblio užpildymo ertmės pro nupylimo vožtuvą 11 grąžinamas į baką. Dažnesnis antrasis variantas, nes tada cirkuliuojantys degalai iš įpurškimo siurblio pašalina susidariusius degalų garus ir orą, ir jį aušina.
Nupylimo vožtuvas mažo slėgio degalų tiekimo sistemoje palaiko 0,7 -Į baro slėgį. Šis slėgis neleidžia susidaryti degalų garų kamščiams bei rantuoja, kad įpurškimo siurblio užpildymo ertmėje visada bus įpurškimui kalingas degalų kiekis.
Didelio slėgio degalų tiekimo sistemą sudaro įpurškimo siurblys 6, didelio slėgio vamzdeliai 13 ir purkštuvai 10, purškiantys degalus į degimo kameras. Degalai, pratekėję pro nesandarumus tarp purkštuko korpuso ir adatos, vamzdeliu grąžinami į degalų baką, filtrą arba tiekimo siurblį.
Deginių išmetimo sistemą sudaro išmetimo kolektorius, išmetimo triukšmo slopintuvas ir deginių nukenksminimo įtaisai.
Reguliavimo sistemą sudaro reguliatorius, sumontuotas arba atskirame puse, kuris pritvirtintas prie siurblio korpuso, arba bendrame su siurbliu puse.

Literatūros sąrašas

1. Giedra Verbaladka. Automobiliai. Vilnius 2001
2. Automobiliai ir traktoriai. Vilnius 1995
3. Automobilių įrangą Vilnius 2002
4. Internetas. www.mokslai.com

Leave a Comment