Teisės istorija

ISTORIJA

Dalyko tikslai ir uždaviniai.

Svarbiausias istorijos mokymo vidurinėje mokykloje tikslas – ugdyti istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istoriškai nulemtas. Istorijos mokymo pamatas – istorinė lietuvių tautos ir žmonijos patirtis, apimanti praeities faktus, reiškinius, įvairių gyvenimo sričių – kultūros, politikos, ekonomikos, religijos, socialinio gyvenimo procesus.
Pasaulio ir Lietuvos istorijos pažinimas sudaro sąlygas suprasti žmonijos istorinės raidos tendencijas, moko prognozuoti istorinių įvykių pasekmes, socialinių bei politinių procesų raidą bei padeda susidaryti demokratinės kultūros pagrindus, būtinus dabarties socialiniams procesams racionaliai vertinti ir kompetentingai dalyvauti šalies soocialiniame ir politiniame gyvenime. Per istorijos pamokas formuojamos nuostatos prasmingai ir atsakingai veikti istoriškai nulemtame šiandienos pasaulyje.
Istorijos dalykas moko pažinti, suprasti ir vertinti praeitį, remiantis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais: duomenų rinkimu, analize, lyginimu, sinteze, įrodymu, išvadų darymu. Kartu istorija moko interpretuoti praeitį, kurti istorinį pasakojimą. Istorinės analizės įgūdžiai, įgyti per istorijos pamokas, padeda suvokti, dalykiškai analizuoti ir vertinti šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemas.
Ugdydama istorinį mąstymą, istorija padeda moksleiviams orientuotis dabartiniame gyvenime. Ji atskleidžia dabarties problemų istorinį nulemtumą ir moko šias prroblemas spręsti remiantis istorine patirtimi.

Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais

XI–XII klasėse, moksleiviams jau turint reikiamų žinių ir gebėjimų pagrindus, istorijos mokymui(si) keliami kokybiškai nauji istoriniai-teoriniai bei istoriniai-didaktiniai tikslai. Istorijos studijos šioje pakopoje labiau kreipiamos į praeities įvykių, reiškinių, procesų są

ąryšius, į jų aktualumą dabarčiai. Šiame koncentre yra aktualesni istorijos interpretavimo gebėjimai, t. y. tinkamai organizavus mokymosi procesą, moksleiviai, naudodamiesi istorijos šaltiniais, kuria savus praeities įvykių, reiškinių, procesų bei jų vertinimų paaiškinimus.
Istorijos mokymas(is) XI–XII klasėse diferencijuojamas pagal kursus. Paskutinėje vidurinės mokyklos (gimnazijos) pakopoje moksleiviai gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį istorijos kursą. Pasirinkus skirtingus kursus, įgyjamų istorijos žinių bei išugdytų gebėjimų vertė taip pat skiriasi.
Bendrasis istorijos kursas perteikia dalyko pagrindus, laiduojančius bendrąjį istorinį moksleivių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus vertinant dabartinius Lietuvos ir pasaulio socialinio gyvenimo reiškinius. Kursas padeda moksleiviui geriau suprasti istorinį šiuolaikinės visuomenės bei dabartinės žmogaus sąmonės formavimosi kelią. Jis suteikia demokratinės kultūros pagrindus, laiduojančius asmens galimybę kompetentingai dalyvauti demokratinės visuomenės ir valstybės gyvenime. Šiame kurse visos teemos nagrinėjamos bendrais bruožais, daugiausia dėmesio skiriama bendriesiems gebėjimams ugdyti.
Išplėstinis istorijos kursas turiniu yra platesnis už bendrąjį istorijos kursą. Jis apima žinių, mokėjimų, įgūdžių ir praktinių gebėjimų visumą, atspindinčią platesnę teorinę ir praktinę istorijos patirtį. Kursas sudaro sąlygas gerinti savarankiško mokymosi gebėjimus, plėtoti kritinį mąstymą, svarstyti ir spręsti aktualias šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemas. Jis orientuoja moksleivį istorinius faktus interpretuoti atsižvelgiant į daugialypį istorinių reiškinių nulemtumą. Kai kurios išplėstinio kurso temos, nors formuluojamos taip pat kaip bendrajame kurse, nagrinėjamos plačiau, nuodugniau, įv
vairiais požiūriais, daugiau dėmesio kreipiant į istorijos šaltinius. Šios ir naujos temos, kurių nėra bendrajame kurse, išskirtos kursyvu.
Istorijos dalykas glaudžiai siejasi su dorinio ugdymo, geografijos, lietuvių kalbos, pilietinio ugdymo dalykais, taip pat su meniniu pažinimu ir meniniu moksleivių ugdymu. Šiuos socialinius bei humanitarinius dalykus ir istoriją sieja bendri siekiai – ugdyti pilietį, gebantį savo veiksmus grįsti demokratijos, humanizmo, tolerancijos ir solidarumo principais. Per istorijos pamokas nagrinėjama tematika bei ugdomi moksleivių gebėjimai papildo ir pagilina kitų mokomųjų dalykų studijas. Taip pat visapusiškas istorijos reiškinių supratimas neįmanomas be moksleivių žinių ir gebėjimų, įgytų per geografijos, lietuvių kalbos, pilietinio ugdymo bei kitų dalykų pamokas.

Metodinės nuorodos

Mokykla siekia ugdyti asmenį kaip savarankišką ir atsakingą tautos ir žmonijos narį, suvokiantį, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai nulemtos ir kintančios.
Plėtojant istorinę sąmonę, pirmiausia ugdytinas gebėjimas istoriškai mąstyti. Istorinis mąstymas kaip bendrasis dalykinis gebėjimas – tai kritiškas faktų, nuomonių ir pateiktų įvykių, reiškinių, procesų, versijų vertinimas atsižvelgiant į laiko, erdvės, informacijos šaltinio ypatybes, skiriant faktus, požiūrius, nuomones bei jų argumentus. Plėtojant istorinę sąmonę siūloma atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
• mokant istorijos siekti, kad mokiniai suvoktų jos vietą dabarties pasaulio pažinime bei jos teikiamą naudą;
• skatinti mokinius savarankiškai aiškintis istorinius įvykius, reiškinius ir procesus, kelti ir tirti problemas, formuluoti argumentus, įr

rodymus, išvadas, kurti istorinį pasakojimą;
• skirti jiems užduotis rinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių bei juos vertinti autentiškumo ir tikroviškumo požiūriu;
• išplėstiniame kurse daugiau dėmesio skirti savarankiškam mokinių darbui, šaltinių analizei ir interpretavimui, darbui su žemėlapiu, kūrybinių darbų rašymui;
• mokinius, pasirinkusius išplėstinį kursą, mokyti nagrinėti praeities ir šiandienos problemas, atsižvelgiant į lokalinius bei globalinius aspektus;
• išplėstiniame kurse mokyti mokinius istorinius faktus interpretuoti ir vertinti skirtingais kontekstais, atsižvelgiant į daugialypį istorinių reiškinių nulemtumą.

Bendrasis kursas

Uždaviniai

Istorijos pamokos turėtų padėti moksleiviui:
• pažinti ir suvokti istorijos įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinio pasaulio susiformavimą;
• suvokti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorinę raidą, šios raidos sąsajas su pasaulio istorijos reiškiniais bei procesais;
• suprasti asmens, visuomenės socialinių grupių ir tautos vaidmenį istorijoje;
• suvokti šiuolaikinės demokratijos ir dabartinės žmogaus sąmonės formavimosi kelią;
• ugdyti gebėjimus savarankiškai nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinę medžiagą ir šaltinius;
• išmokti rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją, kritiškai vertinti ją atsižvelgiant į istorinio laikotarpio sąlygas, daryti pagrįstas išvadas;
• ugdyti gebėjimus jungti istorinius faktus į prasminę visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus tarpusavio ryšius;
• mokytis argumentuotai žodžiu ir raštu dėstyti savo nuomonę, teisingai vartoti sąvokas.

Turinys

Istorijos mokslas. Istorijos mokslo paskirtis ir praeities tyrimo ypatybės.
Žmonijos priešistorė. Žmogaus kilmės aiškinimai. Priešistorės žmonių gyvenimo ypatybės.
Senosios (Egipto, Mesopotamijos ir antikos) civilizacijos. Pagrindiniai civilizacijos požymiai. Senųjų civilizacijų kultūros laimėjimai. Senovės Graikijos ir Romos ci

ivilizacijų istorinė reikšmė Europai ir pasauliui.
Krikščionybės atsiradimas ir plitimas I tūkstantmetyje. Krikščionybės atsiradimas. Esminės vertybės. Krikščionybės plitimas ir tapimas valstybine religija.
Baltai ir Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu. Indoeuropiečiai ir baltai. Baltų gentys, jų gyvenamoji teritorija, visuomeninės santvarkos bei kultūros ypatybės. Baltų genčių istorinio likimo skirtumai. Lietuvių tautos susidarymas.
Viduramžių civilizacijos bruožai. Krikščionybės plitimas Europoje. Bažnyčios politinis ir kultūrinis vaidmuo viduramžiais. Feodalizmas. Krikščioniškoji visuomenė. Valdžia ir valstybė viduramžiais.Viduramžių kultūros bruožai: menas, filosofija, švietimas ir mokslas. Vakarų Europos santykiai su Bizantija, islamo ir Rytų civilizacijomis.
Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos. Lietuvos valstybės susidarymas. Krikščioniškosios Europos ir Lietuvos susidūrimas. LDK valdžia Rytuose. Ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės ir kultūros bruožai. 1385 m. dinastinės unijos su Lenkija ir Lietuvos krikšto reikšmė. Valstybės ir visuomenės europėjimas. Kultūrinė ir tautinė LDK įvairovė. Politinis ir kultūrinis LDK suartėjimas su Lenkija.
Pasaulis žengia į naujuosius laikus. Kapitalizmo gimimas Vakarų Europoje. Centralizuotų valstybių formavimasis. Didieji geografiniai atradimai ir Europos kolonijinės ekspansijos poveikis Europai ir pasauliui. Kultūros, mokslo ir technikos laimėjimai, jų reikšmė žmogaus pasaulėžiūros ir gyvensenos kaitai. Renesanso ir reformacijos įtaka socialinei, politinei ir kultūrinei Europos raidai. Absoliutizmo ir parlamentarizmo raida.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje. Liublino unija ir jos reikšmė. LDK valstybingumo raida unijoje su Lenkija. Bajoriškoji demokratija. Visuomenės ir ūkio raidos ypatybės. Renesanso, baroko ir klasicizmo kultūros bruožai LDK. Abiejų Tautų Respublikos nuosmukio priežastys. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką XVIII a. antroje pusėje. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimai ir jų padariniai.
Šviečiamoji epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai. Švietimo idėjos ir jų poveikis Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių raidai. JAV susikūrimas. Didžioji Prancūzijos revoliucija.
Švietimo idėjos ir jų įgyvendinimas Lietuvoje. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija.
Napoleono Bonaparto epocha ir jos poveikis Europos raidai.
Pasaulis XIX a. Pramonės perversmas, jo prielaidos bei socialiniai pokyčiai Europoje ir pasaulyje. Kolonializmas, jo prielaidos ir padariniai.
Svarbiausios XIX a. idėjinės politinės srovės: liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Nacionalizmas ir tautiniai sąjūdžiai. Parlamentarizmo raida ir politinės partijos. Kultūros ir mokslo raida. Pažangos ideologija.
Lietuva Rusijos imperijos valdžioje. Rusijos valdžios politika Lietuvoje. Sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje.Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje.
Lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosios tautos formavimasis. Katalikų bažnyčios vaidmuo tautinio atgimimo metu. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita.
Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Karinio konflikto priežastys. Karo eigos ypatumai Rytų ir Vakarų frontuose. Revoliucijos Rusijoje. Karo poveikis Europos politinei, socialinei ir ekonominei raidai.
Pastangos atkurti nepriklausomybę Pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos Nepriklausomybės aktai ir jų įgyvendinimo sunkumai.
Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų.
Pilietinės visuomenės formavimasis. Totalitarinių ir autoritarinių režimų bruožai. Didžioji krizė ir jos padariniai. Tarptautinės organizacijos.
Lietuvos politinio ir ūkinio savarankiškumo kūrimas. Parlamentarizmas ir autoritarizmas. Svarbiausios užsienio politikos problemos ir jų sprendimas. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita. Tautinės savimonės raida.
Lietuvos ūkio ir kultūros raida tarpukario metais: laimėjimai ir nepanaudotos galimybės.
Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais. Karo priežastys. Molotovo ir Ribentropo paktas ir jo įgyvendinimas. Antihitlerinės koalicijos kūrimasis, jos veikla.
Lietuvos nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė okupacija: krašto sovietizacija, teroras prieš gyventojus.
Lietuva nacių okupacijos metais. Antinacinė rezistencija.
Antrojo pasaulinio karo padariniai. Žydų genocidas.
Šaltojo karo epocha. Geopolitinis žemėlapis po Antrojo pasaulinio karo. Politinis ir ideologinis Rytų ir Vakarų konfliktas bei jo įtaka visuomenės ir kultūros raidai. Vidurio ir Rytų Europos tautos bei jų kova su komunistiniu režimu. Kolonijinės sistemos suirimas. Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių raidos problemos. Arabų pasaulis ir jo santykiai su Vakarų civilizacija. Mokslo ir technikos revoliucija, jos poveikis visuomenės ir kultūros kaitai. Pagrindinės XX a. Europos kultūros vystymosi kryptys, svarbiausios idėjos ir filosofinės srovės.
Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais. Karo ir okupacijų padariniai. Sovietizacija ir permainos krašto ūkyje ir visuomenėje. „Tarybinės liaudies“ formavimas ir tautinės savimonės raida. Rezistencija, prisitaikymas ir kolaboravimas. Sovietizacijos padariniai.
Dabartinis pasaulis. SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Europos integracija ir Europos Sąjunga. Civilizacijų konfliktai ir dialogai.
Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemos ir jų sprendimas. Pažangos ideologijos krizė. Informacinės visuomenės formavimasis. Globalizacija. Pasaulio kultūrų sąveika.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Atviros pilietinės visuomenės ir rinkos ūkio formavimosi problemos. „Tarybinės liaudies“ virtimas piliečių tauta. Lietuvos politinės, ūkinės ir kultūrinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę.
Svarbiausios dabarties socialinės, kultūrinės ir ūkinės problemos. Lietuvos integracija į Vakarų ūkines ir politines struktūras.
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas
Politikos samprata. Šiuolaikinių valstybių tipai ir formos. Valstybių valdymo sistemos. Šiandieninė Lietuvos politinė sistema.
Pilietybė. Pagrindinės piliečių teisės ir laisvės. Pilietybė Lietuvoje.
Demokratijos esmė ir formos.
Diktatūros, jų požymiai ir tipai.
Rinkimai. Rinkimų sistemos. Seimo ir prezidento rinkimų sistemos Lietuvoje.
Svarbiausios šiuolaikinės politinės doktrinos.Politinės partijos ir partinė sistema. Politinės partijos Lietuvoje.
Teisinė valstybė. Konstitucijos esmė ir vieta valstybės gyvenime. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Svarbiausios tarptautinės organizacijos ir Lietuva. Europos integraciniai procesai.

Išplėstinis kursas

Uždaviniai

Istorijos pamokos turėtų padėti moksleiviui:
• pažinti ir suvokti pasaulio bei Lietuvos raidą praeityje, pagrindines šią raidą formuojančias idėjas, jėgas ir veiksnius, jų tarpusavio sąveiką;
• suvokti politinių, teisinių, socialinių, ūkinių ir kultūrinių struktūrų istorinę kaitą ir tarpusavio sąsajas;
• suvokti istorinių asmenybių, jų veiklos ir istoriškai susiklosčiusio socialinio bei kultūrinio konteksto ryšį;
• suvokti dabartinio žmogaus mąstysenos ir pasaulėjautos ištakas;
• ugdyti gebėjimą savarankiškai vertinti istorijos šaltinių patikimumą;
• suprasti galimybę skirtingai interpretuoti tuos pačius istorinius faktus, skirtingų interpretacijų argumentus ir gebėti juos lyginti bei vertinti;
• ugdyti gebėjimus diskutuoti istorinėmis temomis, argumentuoti savo teiginius ir korektiškai vartoti sąvokas.

Turinys

Istorijos mokslas. Istorijos mokslo objektas ir praeities tyrimo ypatybės. Istorijos ryšiai su kitais mokslais. Istorijos mokslas ir moralė. Žymiausi pasaulio ir Lietuvos istorikai bei jų požiūris į visuomenės raidą.
Žmonijos priešistorė. Žmogaus kilmės aiškinimai. Priešistorės žmonių gyvenimo ypatybės.
Senosios (Egipto, Mesopotamijos, Indijos, Kinijos ir antikos) civilizacijos. Pagrindiniai civilizacijos požymiai. Senųjų civilizacijų kultūros laimėjimai. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijų istorinė reikšmė Europai ir pasauliui.
Krikščionybės atsiradimas ir plitimas I tūkstantmetyje. Krikščionybės atsiradimas. Esminės vertybės. Krikščionybės plitimas ir tapimas valstybine religija.
Baltai ir Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu. Lietuvių kilmės teorijos ir jų pagrįstumas. Indoeuropiečiai ir baltai. Baltų gentys, jų gyvenamoji teritorija, visuomeninės santvarkos bei kultūros ypatybės. Baltų genčių istorinio likimo skirtumai. Lietuvių tautos susidarymas.
Viduramžių civilizacijos bruožai. Frankų valstybės įtaka viduramžių civilizacijos formavimuisi. Bizantija – antikinės civilizacijos paveldėtoja ir tęsėja. Krikščionybės plitimas Europoje. Bažnyčios politinis ir kultūrinis vaidmuo viduramžiais. Feodalizmas. Krikščioniškoji visuomenė. Valdžia ir valstybė viduramžiais. Viduramžių kultūros bruožai: menas, filosofija, švietimas ir mokslas. Vakarų Europos santykiai su Bizantija, islamo ir Rytų civilizacijomis. Islamo civilizacija ir jos poveikis Azijai, Afrikai ir Europai.
Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos. Lietuvos valstybės susidarymas. Krikščioniškosios Europos ir Lietuvos susidūrimas. LDK valdžia Rytuose. Ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės ir kultūros bruožai. 1385 m. dinastinės unijos su Lenkija ir Lietuvos krikšto reikšmė. Lietuva Jogailos ir Vytauto laikais. Valstybės ir visuomenės europėjimas. Kultūrinė ir tautinė LDK įvairovė. Politinis ir kultūrinis LDK suartėjimas su Lenkija.
Pasaulis žengia į naujuosius laikus. Kapitalizmo gimimas Vakarų Europoje. Centralizuotų valstybių formavimasis. Didieji geografiniai atradimai ir Europos kolonijinės ekspansijos poveikis pasauliui. Kultūros, mokslo ir technikos laimėjimai, jų reikšmė žmogaus pasaulėžiūros ir gyvensenos kaitai. Renesanso epochos idealai, jų raiška mene, moksle ir kasdieniame gyvenime. Renesanso ir reformacijos įtaka socialinei, politinei ir kultūrinei Europos raidai. Absoliutizmo ir parlamentarizmo raida
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje. Liublino unija ir jos reikšmė. LDK valstybingumo raida unijoje su Lenkija. Bajoriškoji demokratija. Visuomenės ir ūkio raidos ypatybės. Svarbiausios tarptautinės LDK problemos. Renesanso, baroko ir klasicizmo kultūros bruožai. LDK Abiejų Tautų Respublika tarp Rusijos ir Vakarų Europos XVI–XVIII a.: politinės, visuomeninės ir kultūrinės raidos skirtumai. Abiejų Tautų Respublikos nuosmukio priežastys. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką XVIII a. antroje pusėje. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimai ir jų padariniai.
Šviečiamoji epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai. Švietimo idėjos ir jų poveikis Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių raidai. JAV susikūrimas. Didžioji Prancūzijos revoliucija. Žmogaus teisių dokumentai ir jų reikšmė pilietinės visuomenės formavimuisi. Šviečiamosios epochos kultūra Lietuvoje. Švietimo idėjos ir jų įgyvendinimas Lietuvoje. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija.
Napoleono Bonaparto epocha ir jos poveikis Europos raidai.
Pasaulis XIX a. Pramonės perversmas, jo prielaidos bei socialiniai pokyčiai Europoje ir pasaulyje. Kolonializmas, jo prielaidos ir padariniai. Kolonijinių imperijų kūrimasis. Svarbiausios XIX a. idėjinės politinės srovės: liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Nacionalizmas ir tautiniai sąjūdžiai. Parlamentarizmo raida ir politinės partijos. Kultūros ir mokslo raida. Romantizmas. Pažangos ideologija.
Lietuva Rusijos imperijos valdžioje. Rusijos valdžios politika Lietuvoje. Sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje. Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje.
Lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosios tautos formavimasis. Katalikų bažnyčios vaidmuo tautinio atgimimo metu. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita. Romantizmas Lietuvoje. Lietuvių tautinis sąjūdis, „Aušra“, „Varpas“. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita.
Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Karinio konflikto priežastys. Karo eigos ypatumai Rytų ir Vakarų frontuose. Revoliucijos Rusijoje. Karo poveikis Europos politinei, socialinei bei ekonominei raidai.
Pastangos atkurti nepriklausomybę Pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos Nepriklausomybės aktai ir jų įgyvendinimo sunkumai.
Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų. Pilietinės visuomenės formavimasis. Totalitarinių ir autoritarinių režimų bruožai. Didžioji krizė ir jos padariniai. Tarptautinės organizacijos.
Demokratija, fašizmas, nacionalsocializmas ir komunizmas (lyginamasis aspektas). Demokratizacija ir masinė kultūra tarpukario laikotarpiu. Pasaulio socialinės ir ekonominės problemos ir jų sprendimas. Tarptautinės organizacijos ir jų veikla.
Lietuvos politinio ir ūkinio savarankiškumo kūrimas. Lietuvos politinės santvarkos kaita pagal 1922, 1928 ir 1938 metų konstitucijas (lyginamasis aspektas). Parlamentarizmas ir autoritarizmas. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita. Tautinės savimonės raida. Svarbiausios užsienio politikos problemos ir jų sprendimas. Lietuvos ūkio ir kultūros raida tarpukario metais: laimėjimai ir nepanaudotos galimybės.
Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais. Karo priežastys. Molotovo ir Ribentropo paktas ir jo įgyvendinimas. Antihitlerinės koalicijos kūrimasis ir veikla. Lietuvos nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: krašto sovietizacija, teroras prieš gyventojus.
Lietuva nacių okupacijos metais. Antisovietinio Birželio sukilimo viltys ir iliuzijos.. Antinacinė rezistencija.
Antrojo pasaulinio karo padariniai. Žydų genocidas.
Šaltojo karo epocha. Geopolitinis žemėlapis po Antrojo pasaulinio karo. Politinis ir ideologinis Rytų ir Vakarų konfliktas bei jo įtaka visuomenės ir kultūros raidai. Svarbiausi komunistinių ir demokratinių valstybių raidos bruožai (lyginamasis aspektas). Vidurio ir Rytų Europos tautos bei jų kova su komunistiniu režimu. Kolonijinės sistemos suirimas. Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių raidos problemos. Arabų pasaulis ir jo santykiai su Vakarų civilizacija. Mokslo ir technikos revoliucija, jos poveikis visuomenės ir kultūros kaitai.
Pagrindinės XX a. Europos kultūros vystymosi kryptys, svarbiausios idėjos ir filosofinės srovės.
Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais. Karo ir okupacijų padariniai. Sovietizacija ir permainos krašto ūkyje ir visuomenėje. „Tarybinės liaudies“ formavimas ir tautinės savimonės raida. Rezistencija, prisitaikymas ir kolaboravimas. Partizaninis pasipriešinimas ir jo reikšmė. Neginkluota rezistencija sovietų okupacijos metais. Katalikų bažnyčios padėtis sovietų okupacijos metais. Sovietizacijos padariniai.
Dabartinis pasaulis. SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Europos integracija ir Europos Sąjunga. Civilizacijų konfliktai ir dialogai.
Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemos ir jų sprendimas. Pažangos ideologijos krizė. Informacinės visuomenės formavimasis. Globalizacija. Pasaulio kultūrų sąveika.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Atviros pilietinės visuomenės formavimosi problemos. Lietuvos politinės, ūkinės ir kultūrinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę. Perėjimas iš planinio į rinkos ūkį. „Tarybinės liaudies“ virtimas piliečių tauta.
Svarbiausios dabarties problemos. Lietuvos integracija į Vakarų ūkines ir politines struktūras.
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas
Politikos samprata. Šiuolaikinių valstybių tipai ir formos. Valstybių valdymo sistemos. Lietuvos politinės sistemos raida XX a. Šiandieninė Lietuvos politinė sistema.
Pilietybė. Pagrindinės piliečių teisės ir laisvės. Žmogaus ir piliečių teisės. Pilietybė Lietuvoje.
Demokratijos esmė ir formos. Demokratijos raida Lietuvoje.
Diktatūros, jų požymiai ir tipai. Totalitarinės ir autoritarinės diktatūros.
Rinkimai. Rinkimų sistemos. Seimo ir prezidento rinkimų sistemos Lietuvoje.
Svarbiausios šiuolaikinės politinės doktrinos.
Politinės partijos ir partinė sistema. Politinės partijos Lietuvoje.
Teisinė valstybė. Konstitucijos esmė ir vieta valstybės gyvenime. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Svarbiausios tarptautinės organizacijos ir Lietuva. Europos integraciniai procesai.

Standartai

Sritis /
Tematika Esminiai
gebėjimai PASIEKIMAI

Bendrojo kurso Išplėstinio kurso
Istorinės raidos suvokimas

Suvokia pasaulio ir Lietuvos politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę kaitą praeityje. Apibūdina istorijos mokslo paskirtį.
Nusako istorijos šaltinių vaidmenį atkuriant praeitį.
Nurodo pagrindinius istorinių šaltinių tipus ir rūšis.
Nurodo pasirinktinai keletą pagalbinių istorijos mokslo disciplinų ir paaiškina jų svarbą atkuriant praeitį.

Nusako istorijos mokslo objektą.
Apibūdina istorijos tyrimo eigą.
Nurodo pagrindinius istorijos šaltinių tipus ir rūšis. Paaiškina mokslinio teksto ir šaltinio ryšį.
Nurodo pasirinktinai keletą pagalbinių istorijos mokslo disciplinų ir įvertina jų svarbą atkuriant praeitį.
Pasirinktinai apibūdina žymiausių pasaulio ir Lietuvos istorikų požiūrį į visuomenės raidą.

Istorijos mokslas
Žmonijos priešistorė Nurodo keletą svarbiausių žmogaus raidos teorijų.
Pateikia pavyzdžių apie žmonijos raidą nuo paleolito epochos iki geležies amžiaus (nuo paprastų įrankių ir ugnies naudojimo iki sudėtingos metalurgijos ir rašto atsiradimo).

Apibūdina žmogaus kilmės problematiką. Nusako svarbiausius žmonijos raidos pokyčius nuo paleolito epochos iki geležies amžiaus (nuo paprastų įrankių ir ugnies naudojimo iki sudėtingos metalurgijos ir rašto atsiradimo).

Senosios (Egipto, Mesopotamijos ir antikos) civilizacijos

Nusako svarbiausius civilizaciją apibūdinančius rodiklius.
Nusako svarbiausius senųjų civilizacijų laimėjimus. Nusako svarbiausius civilizaciją apibūdinančius rodiklius.
Įvertina senųjų civilizacijų indėlį į žmonijos raidą.

Krikščionybės atsiradimas ir plitimas I tūkstantmetyje Paaiškina krikščionybės atsiradimo aplinkybes.
Nusako esmines krikščionybės vertybes.
Apibūdina krikščionybės plitimą ir tapimą valstybine religija.

Paaiškina ryšį tarp judaizmo ir krikščionybės atsiradimo.
Nusako Jėzaus Kristaus ir jo mokymo vaidmenį krikščionybės raidoje. Paaiškina, kodėl krikščionybė tapo valstybine religija.

Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu. Paaiškina lietuvių etnoso raidą (indoeuropiečiai – baltai – lietuviai).
Apibūdina baltų genčių, įėjusių į lietuvių tautos sudėtį, gyventą teritoriją bei kultūros ypatybes.

Pagal pateiktus kriterijus įvertina lietuvių kilmės aiškinimus.
Apibūdina baltų genčių, įėjusių į lietuvių tautos sudėtį, gyventą teritoriją bei kultūros ypatybes.
Nusako baltų ryšių su kitomis tautomis pobūdį ir reikšmę.
Paaiškina priežastis ir aplinkybes, lėmusias skirtingą baltų genčių likimą.
Viduramžių civilizacijos bruožai Paaiškina viduramžių socialinės ir politinės sistemos ypatybes, nusako vertybes, kuriomis ji rėmėsi.
Apibūdina krikščionių bažnyčios politinį ir kultūrinį vaidmenį viduramžiais.
Pateikia pavyzdžių, iliustruojančių viduramžių meno, filosofijos, švietimo ir mokslo ypatumus.
Pateikia pavyzdžių apie krikščioniškosios viduramžių kultūros ryšius ir susidūrimus su kitomis kultūromis.

Paaiškina, kaip viduramžių civilizacijos formavimąsi veikė antikinės ir krikščioniškosios kultūros tradicijos.
Įrodo, kad viduramžiais buvo padėti šiuolaikinės visuomenės ir valstybės pagrindai, ėmė formuotis dabartinės nacijos.
Išryškina pagrindinius feodalizmo bruožus.
Nusako frankų valstybės įtaką viduramžių civilizacijos formavimuisi.
Įvertina viduramžių miestų vaidmenį to meto visuomenės gyvenime.
Įvertina krikščionių bažnyčios politinį ir kultūrinį vaidmenį viduramžiais.
Apibūdina viduramžių meno, filosofijos, švietimo ir mokslo ypatumus.
Apibūdina krikščioniškosios viduramžių kultūros ryšius ir susidūrimus su kitomis kultūromis.

Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos Nusako išorines ir vidines Lietuvos valstybės susidarymo priežastis.
Pateikia pavyzdžių apie LDK politiką Rytuose.
Nusako svarbiausius ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės ir kultūros ypatumus.
Nusako 1385 m. dinastinės unijos su Lenkija ir Lietuvos krikšto reikšmę LDK raidai.
Atskleidžia LDK raidos savitumus.
Pateikia pavyzdžių apie LDK bei Lenkijos politinį ir kultūrinį suartėjimą.
Nurodo renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos poveikį LDK visuomenės ir kultūros raidai.

Paaiškina Lietuvos valstybės susidarymo prielaidas.
Nusako krikščioniškosios Europos ir ikikrikščioniškosios Lietuvos susidūrimo padarinius.
Apibūdina LDK politiką Rytuose.
Apibūdina ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenę ir kultūrą.
Nurodo pakantumo ir tolerancijos vertybių vietą LDK visuomenės gyvenime.
Įvertina 1385 m. dinastinės unijos su Lenkija ir Lietuvos krikšto reikšmę socialinei, politinei ir kultūrinei LDK raidai.
Pagal pasirinktus kriterijus palygina LDK ir Vakarų Europos valstybių visuomenę ir kultūrą viduramžiais.
Pateikia pavyzdžių apie LDK ir Lenkijos politinį ir kultūrinį suartėjimą.
Įvertina renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos poveikį LDK visuomenės ir kultūros raidai. Įrodo, kad permainos Lietuvos kultūroje buvo susijusios su visos Europos kultūriniais procesais.

Pasaulis žengia į naujuosius laikus Nurodo reiškinius bei veiksnius, žymėjusius perėjimą į naujausius amžius (kapitalizmo gimimas Vakarų Europoje, centralizuotų valstybių susidarymas, kultūros, mokslo ir technikos laimėjimai, didieji geografiniai atradimai).
Palygina Renesanso ir viduramžių kultūras bei tų laikų žmonių mąstysenos ypatybes.

Nurodo ir pagrindžia, kad kapitalizmo gimimas Vakarų Europoje, centralizuotų valstybių susidarymas, kultūros, mokslo ir technikos laimėjimai bei kiti reiškiniai žymėjo perėjimą į naujausius amžius.
Nurodo didžiųjų geografinių atradimų prielaidas bei įvertina jų padarinius Afrikai, Amerikai, Azijai ir Europai.
Paaiškina, kaip Renesanso epochos idealai ir vertybės reiškėsi mene, moksle bei kasdieniame gyvenime.
Nusako Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos įtaką socialinei, politinei ir kultūrinei Europos raidai.
Atskleidžia reformacijos ir katalikų bažnyčios atsinaujinimo ryšį.
Nusako klasicizmo amžiaus idealų ir vertybių įtaką visuomenės bei kultūros raidai.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje Nurodo Liublino unijos priežastis ir sąlygas. Apibūdina politinį LDK statusą Abiejų Tautų Respublikoje.
Apibūdina mėginimus reformuoti visuomenę ir valstybę XVIII a. antroje pusėje.
Paaiškina, kodėl žlugo Abiejų Tautų Respublika.
Pateikia pavyzdžių apie klasicizmo ir baroko kultūros raišką LDK mene.

Nurodo Liublino unijos priežastis ir sąlygas. Įvertina politinį LDK statusą Abiejų Tautų Respublikoje.
Išskiria Abiejų Tautų Respublikos, Rusijos ir Vakarų Europos valstybių politinės, visuomeninės ir kultūrinės raidos skirtumus ir panašumus XVI–XVIII a..
Nusako Abiejų Tautų Respublikos ūkinio ir politinio nuosmukio priežastis.
Įvertina mėginimus reformuoti visuomenę ir valstybę XVIII a. antroje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje.
Nurodo klasicizmo ir baroko kultūros ypatumus LDK.

Šviečiamoji epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai Remdamiesi istorijos šaltiniais, apibūdina kultūrines ir politines švietėjų idėjas.
Nusako švietimo idėjų poveikį Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių raidai.
Nusako JAV Nepriklausomybės karo ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos istorinę reikšmę.
Apibūdina 1791 m. gegužės 3-iosios konstituciją.
Nusako Napoleono Bonaparto epochos reikšmę Europos raidai.

Nusako kultūrines ir politines švietėjų idėjas.
Įrodo Šviečiamosios epochos idėjų įtaką JAV susikūrimui ir Didžiajai Prancūzijos revoliucijai. Įvertina JAV Nepriklausomybės karo ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos įtaką žmonijos raidai.
Atskleidžia švietimo idėjų raišką visuomeniniame ir kultūriniame LDK gyvenime.
Įrodo, kad 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucija buvo siekiama įgyvendinti Šviečiamosios epochos idėjas.
Įvertina Napoleono Bonaparto epochos reikšmę Europos raidai.

Pasaulis XIX a. Nurodo pramonės perversmo prielaidas. Nusako pramonės perversmo įtaką visuomenės struktūrai ir žmogaus gyvenimo būdui.
Išskiria parlamentarizmo raidos XIX a. ypatumus.
Nusako kolonializmo įtaką Europai bei pasauliui.
Pagal pateiktus kriterijus palygina svarbiausias politines XIX a. sroves ir teorijas (liberalizmą, konservatizmą, socializmą). Atskleidžia nacionalizmo esmę.
Išskiria XIX a.–XX a. pradžios kultūros ypatumus. Nurodo pramonės perversmo Anglijoje priežastis bei įvertina jo įtaką Europai ir pasauliui.
Apibūdina naujų visuomenės grupių – buržuazijos, darbininkų, miestiečių – formavimąsi.
Pasirinktinai įvertina keletą XIX a. socialinių konfliktų Europos šalyse ar Amerikoje.
Paaiškina, kaip vyko moderniosios demokratijos formavimasis Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Nusako kolonializmo įtaką Europai bei pasauliui.
Išryškina būdingiausius kolonijinių imperijų kūrimosi bruožus. Pagal pateiktus kriterijus pasirinktinai palygina kolonijines imperijas.
Pagal pasirinktus kriterijus palygina svarbiausias politines XIX a. sroves ir teorijas (liberalizmą, konservatizmą, socializmą). Paaiškina nacionalizmo ir tautinių sąjūdžių ryšį.
Apibūdina XIX a.–XX a. pradžios kultūros raidą.

Lietuva Rusijos imperijos valdžioje Nusako svarbiausius Rusijos valdžios politikos Lietuvoje bruožus.
Nurodo politinius Lietuvos bajorijos siekius Prancūzijos–Rusijos karo išvakarėse ir jo metu.
Nusako 1830 –1831 ir 1863–1864 m. sukilimų padarinius.
Nurodo socialinius ir ekonominius baudžiavos panaikinimo padarinius.
Pateikia pavyzdžių apie lietuvių tautinio ir valstybinio sąmoningumo augimą XIX amžiuje.
Nurodo svarbiausius Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros pokyčius XIX a.

Apibūdina Rusijos valdžios politiką Lietuvoje.
Nusako politinius Lietuvos bajorijos siekius ir jų realizavimo galimybes Prancūzijos–Rusijos karo išvakarėse ir jo metu.
Įvertina 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimų padarinius.
Paaiškina, kodėl buvo panaikinta baudžiava Rusijoje. Įvertina socialinius ir ekonominius baudžiavos panaikinimo padarinius.
Išskiria lietuvių tautinio sąjūdžio etapus ir pagrindžia jų ribas.
Atskleidžia katalikų bažnyčios vaidmenį tautinio atgimimo metu.
Nusako „Aušros“ bei „Varpo“ reikšmę lietuvių tautiniam sąjūdžiui.
Paaiškina Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimų reikšmę.
Apibūdina Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaitą XIX a.

Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Revoliucijos Rusijoje Nurodo Pirmojo pasaulinio karo priežastis.
Nusako karo eigos ypatumus Rytų ir Vakarų frontuose. Apibūdina karo rezultatus: kariaujančių valstybių nuostolius, Europos politinio žemėlapio pokyčius, Versalio sistemą, psichologinius karo padarinius Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Paaiškina, kodėl bolševikai užgrobė valdžią Rusijoje.
Nusako Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aplinkybes ir sąlygas.

Nurodo Pirmojo pasaulinio karo priežastis bei atskleidžia kariaujančių valstybių interesus.
Išskiria ir pagrindžia atskirus karo etapus.
Įvertina karo rezultatus: kariaujančių valstybių nuostolius, Europos politinio žemėlapio pokyčius, Versalio sistemą, psichologinius karo padarinius Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Apibūdina permainas karo technikoje.
Palygina revoliucijas Rusijoje.
Paaiškina Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo reikšmę lietuvių tautai.
Apibūdina Lietuvos ūkio ir visuomenės padėtį Pirmojo pasaulinio karo metais.
Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų Nurodo demokratijos krizės priežastis. Pagal pateiktus kriterijus palygina demokratiją, fašizmą, nacionalsocializmą ir komunizmą.
Nusako Didžiosios krizės priežastis ir padarinius pasauliui.
Paaiškina, kaip buvo kuriamas politinis ir ūkinis Lietuvos savarankiškumas.
Pagal pateiktus kriterijus palygina parlamentinį ir autoritarinį valdymą Lietuvoje.
Nusako svarbiausias Pirmosios Lietuvos Respublikos užsienio politikos problemas.
Nurodo Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimus tarpukario metais. Paaiškina ryšį tarp demokratijos krizės ir autoritarinių bei totalitarinių režimų populiarumo Europoje.
Pagal pasirinktus kriterijus savarankiškai palygina demokratiją, fašizmą, nacionalsocializmą ir komunizmą.
Apibūdina pasaulio ekonominės raidos ypatumus.
Įvertina Tautų Sąjungos veiklą.
Nusako būdingiausius masinės kultūros bruožus.
Nurodo Lietuvos politinio ir ūkinio savarankiškumo kūrimo sunkumus ir įvertina jų sprendimus.
Nusako Lietuvos konstitucinės santvarkos bruožus 1919–1922 m.
Pagal pasirinktus kriterijus savarankiškai palygina parlamentinį ir autoritarinį valdymą Lietuvoje. Nustato autoritarinių režimų Lietuvoje ir Europoje skirtumus ir panašumus.

Paaiškina Lietuvos vidaus gyvenimo ir svarbiausių valstybės užsienio politikos problemų ryšį.
Nurodo Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimus tarpukario metais, aptaria nepanaudotas galimybes.

Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais Nusako Antrojo pasaulinio karo priežastis.
Nurodo Molotovo ir Ribentropo pakto padarinius Baltijos valstybėms.
Išskiria persilaužimo momentus Antrajame pasauliniame kare.
Apibūdina Antrojo pasaulinio karo padarinius.
Nurodo Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybes ir sąlygas.
Nusako pirmosios sovietų okupacijos padarinius Lietuvai.
Pateikia pavyzdžių apie nacių okupaciją ir antinacinę rezistenciją.

Apibūdina tarptautinius santykius XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Įvertina Molotovo ir Ribentropo pakto padarinius Baltijos valstybėms.
Nurodo ir pagrindžia svarbiausius karo etapus.
Apibūdina antihitlerinės koalicijos kūrimąsi ir veiklą kovojant su Vokietija.
Įvertina Antrojo pasaulinio karo padarinius Europai ir pasauliui.
Nurodo Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus žmonijai.
Paaiškina Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybes ir sąlygas. Įvertina nesipriešinimo politikos padarinius.
Išskiria sovietų ir nacių okupacijų Lietuvoje skirtumus ir panašumus.
Pagal pasirinktus kriterijus savarankiškai palygina žydų genocidą Lietuvoje ir kituose Vokietijos okupuotuose kraštuose.

Šaltojo karo epocha Nurodo teritorinius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo. Apibūdina šaltojo karo esmę. ir nusako jo įtaką Europos ir pasaulio raidai.
Pateikia pavyzdžių apie Vidurio ir Rytų Europos tautų kovą su komunistiniu režimu.
Nusako kolonijinės sistemos suirimo priežastis.
Nusako svarbiausius demokratinių ir totalitarinių šalių raidos bruožus.
Pasirinktinai apibūdina tarptautinių organizacijų veiklą.
Pateikia pavyzdžių apie mokslo ir technikos revoliucijos poveikį visuomenės ir kultūros raidai.
Nusako pagrindines XX a. Europos kultūros vystymosi kryptis.

Palygina teritorinius pokyčius po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Apibūdina politinio ir ideologinio Rytų ir Vakarų konflikto eigą bei įvertina jo įtaką pasaulio raidai. Įvertina JAV ir SSRS vaidmenį pokario pasaulyje.
Įvertina Vidurio ir Rytų Europos tautų kovą su komunistiniu režimu.
Nurodo svarbiausias Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių raidos problemas.
Palygina svarbiausius demokratinių ir totalitarinių šalių raidos bruožus. Pasirinktinai įvertina tarptautinių organizacijų veiklą.
Įrodo ryšį tarp mokslo ir technikos revoliucijos ir visuomenės bei kultūros kaitos.
Paaiškina pažangos ideologijos krizės priežastis. Įvertina Europos kultūros raidą XX a.
Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais. Paaiškina, kaip vyko Lietuvos sovietizacija.
Apibūdina partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje.
Apibūdina neginkluotąją rezistenciją. Apibūdina išeivijos kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Pateikia pavyzdžių apie tautinės savimonės raidą sovietinės okupacijos sąlygomis.
Apibūdina „tarybinį žmogų“ ir „tarybinę liaudį“.

Paaiškina, kaip vyko Lietuvos sovietizacija, apibūdina jos priemones ir padarinius.
Nurodo karo bei okupacijų padarinius. Nusako, kokias būdais buvo slopinama tautinė savimonė.
Pavyzdžiais įrodo švietimo, mokslo ir kultūros pajungimą komunistinei ideologijai skleisti.
Paaiškina partizaninių kovų prasmę ir reikšmę.
Nusako neginkluotosios rezistencijos reikšmę tautinėms vertybėms išlaikyti. Įvertina išeivijos pastangas Lietuvos nepriklausomybei atkurti.
Apibūdina katalikų bažnyčios padėtį sovietų okupacijos metais.
Paaiškina tautinės savimonės raidą okupacijos sąlygomis.
Apibūdina „tarybinį žmogų“ ir „tarybinę liaudį“, palygina tarybinę ir demokratines Vakarų visuomenes.

Dabartinis pasaulis Nurodo SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastis. Apibūdina esminius pokyčius pasaulyje pasibaigus šaltajam karui.
Apibūdina Europos integracijos procesą. Išryškina svarbiausius veiksnius, lėmusius pasaulinės komunizmo sistemos žlugimą. Išskiria esminius pokyčius pasaulyje, pasibaigus šaltajam karui, ir nusako jų reikšmę dabartinės visuomenės kaitai.
Nusako Europos Sąjungos laimėjimus.

Pateikia pavyzdžių apie civilizacijų ir kultūrų sąveiką pasaulyje.
Paaiškina, kodėl Lietuvai pavyko atkurti nepriklausomybę.
Išryškina svarbiausius Lietuvos socialinės, ūkinės, kultūrinės ir politinės raidos atkūrus nepriklausomybę.
Paaiškina, kaip vyksta Lietuvos integracija į Vakarų ūkines ir politines struktūras.
Apibūdina „tarybinės liaudies“ virtimo pilietine tauta procesą. Įvertina civilizacijų ir kultūrų sąveiką pasaulyje.
Paaiškina Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes.
Įvertina Lietuvos socialinę, ūkinę, kultūrinę ir politinę raidą atkūrus nepriklausomybę.
Nusako svarbiausias socialines, kultūrines ir ūkines dabarties Lietuvos problemas ir nurodo galimus jų sprendimo būdus.
Apibūdina Lietuvos integracijos į Vakarų ūkines ir politines struktūras procesą ir nurodo svarbiausias jo problemas.
Apibūdina „tarybinės liaudies“ virtimo pilietine tauta procesą.
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas Nurodo šiuolaikinių valstybių tipus ir formas.
Apibūdina šiandieninės Lietuvos politinę sistemą.
Nusako teisinės valstybės sampratą. Paaiškina konstitucijos vietą valstybės gyvenime. Pagal pasiūlytus kriterijus palygina Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių politines struktūras.
Paaiškina teisinės valstybės sampratą.
Įvertina konstitucijos vaidmenį valstybės gyvenime.

Apibūdina svarbiausias tarptautines organizacijas..
Nurodo šiandienines Europos integracijos problemas. Įvertina tarptautinių organizacijų
veiklą pasaulyje.
Nurodo šiandienines Europos integracijos problemas ir galimusjų sprendimo būdus.

Istorinės erdvės ir laiko supratimas Orientuojasi istorinėje erdvėje ir laike. Nurodo svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius (etapus, periodus, kultūros epochas) ir geba pagrįsti jų ribas pagal pasiūlytus kriterijus.
Remdamiesi žemėlapiu atskleidžia ir paaiškina svarbiausius teritorinius pasaulio ir Lietuvos pokyčius. Nurodo svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius (etapus, periodus, kultūros epochas) ir geba savarankiškai pagrįsti jų ribas.
Moka naudotis pagrindinėmis istorinio laiko skaičiavimo sistemomis.
Geba skirti ir palyginti istorijos įvykius, reiškinius bei procesus nepaisydami laiko ir erdvės.
Remdamiesi žemėlapiu atskleidžia ir aiškina svarbiausius teritorinius pasaulio ir Lietuvos pokyčius, nusako juos lėmusias priežastis.

Istorijos šaltinių tyrimas Naudoja ir vertina istorijos šaltinius.

Nusako istorinio teksto ir šaltinio ryšį.
Naudoja istorijos šaltinius informacijai gauti ir išvadoms daryti.
Vertina šaltinius pagal pasiūlytus kriterijus.

Įrodo mokslinio teksto ir šaltinio ryšį.
Nustato mokslinio teksto ir šaltinio šališkumą ir stereotipiškumą.
Savarankiškai daro išvadas iš šaltinių, moka naudotis iš karto keliais šaltiniais, gretina skirtingų šaltinių informaciją.

Istorijos analizė ir interpretacija Suvokia skirtingas istorinių įvykių interpretacijas, moka lyginti ir aiškinti priežastis. Aiškina istorinių įvykių ir reiškinių priežastis bei padarinius.
Apibūdina priežasties ir dingsties vaidmenį istorijoje, moka jas skirti istorinių reiškinių aprašymuose.
Paaiškina, kaip autorių pozicija ir šaltinių atranka lemia istorinę interpretaciją.
Geba pasirinktinai iš pasaulio ar Lietuvos istorijos išskirti problemą, ją paaiškinti ir suformuluoti išvadas.

Kompleksiškai aiškina istorinių reiškinių priežastis ir pasekmes.
Nurodo stipriąsias ir silpnąsias skirtingų praeities interpretacijų ypatybes.
Geba pasirinktinai iš pasaulio ar Lietuvos istorijos išskirti problemą, ją paaiškinti, suformuluoti išvadas ir pateikti istoriškai pagristą įvertinimą.

Istorijos supratimo raiška Sklandžiai išreiškia savo istorijos supratimą, atrenka informaciją iš istorijos šaltinių, rūšiuoja ir derina ją, tinkamai vartoja sąvokas. Tinkamai parenka sąvokas ir datas istoriniam aiškinimui kurti.
Geba sklandžiai išreikšti žodžiu ar raštu savo istorinį supratimą, argumentuoti pateiktus teiginius.

Geba žodžiu ar raštu apibūdinti reikšmingiausius istorinius įvykius.
Kurdami istorinį aiškinimą parenka sąvokas ir datas, būtinas pasirinktam istoriniam įvykiui ar laikotarpiui apibūdinti ir paaiškinti.

Leave a Comment