Kas padėjo tremtiniams išlikti laisviems

Raguvos vidurinė mokykla

Kas padėjo tremtiniams išlikti laisviems

10b klasė mokinio

Dariaus Petraškos

Raguva2004 1941m. birželio 14 d. trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visamePabaltijyje – Lietuvoje, Latvijije ir Estijoje – vienu metu prasidėjomasiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą.Perpildyti ešelonai vienaspo kito ėjo į Rytus, išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvolemta sugrįžti. Vežė liaudies mokytojus, gimnazistus ir aukštųjų mokyklųdėstytojus, teisininkus, žurnalistus, Lietuvos kariuomenės karininkųšeimas, diplomatus, įvairių įstaigų tarnautojus, ūkininkus, agronomus,gydytojus, verslininkus ir t.t.Vežė iš miestelių, vežė iš miestų, vežė iškaimų. Sunkvežimiai nenutrūkstama srove slinko link geležinkelio stočių,kur vyrus, šeimų galvas, čekistai atskirdavo į kitus, prekinius vagonus,sakydami, kad atskiria laikinai, tik kelionės laikui.O iš tikrųjų jųlikimas jau buvo iš anksto nuspręstas – į Krasnojarskio ir Šiaurės Uralolagerius likvidacijai, nors jie nebuvo nei tardyti, nei nuteisti.Niekuonekalti jie ėjo į tuos vagonus, nežinodami, kad yra jau mirtininkai, kadšią akimirką jiems reikia atsisveikinti ir paskutinį kartą apkabinti savovaikus, žmonas, tėvus. Per masinius trėmimus iš Lietuvos buvo išvežti 16 989 asmenys, išjų 12 331 – į tremtį, 3915 – į lagerius, 743 – į Gorkio ir Sol Ileckokalėjimus. Prieš šiuos trėmimus iš Lietuvos buvo išvešta dar 4553 žmonės.Maždaug trečddalis jų mirė dėl nepakenčiamų sąlygų. Tremtiniai yra žmonėsprievarta išvešti iš namų, tačiau kūryba nėra benamė, ji pati yra namai,neleidžiantys pamiršti kas esi ir kuo turi būti.

Martyno Jankaus istorija Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Martynas Jankus su šeima išKlaipėdos persikraustė gyventi į Bitėnus. Du jo sūnūs buvo mobilizuoti įkarą. Kadangi M. Jankus rusams buvo žinomas kaip lietuviškų kontrabandiniųknygų leidėjas. 1915 m. sovietų kareiviai įsiveržę į Bitėnų kaimą, suėmė

Jankų bei kitus jo šeimos narius ir išgabeno  į Samaros guberniją (anapusVolgos upės). 1917 m. pavasarį ten apsilankė iki 1917 m. demokratinėje spaudojebendradarbiavęs, vėliau komunistu tapęs Zigmas Valaitis. Jis išvežė M.Jankų ir jo šeimą į Saratovo miestą. Saratove susirinkę Mažosios Lietuvoslietuviai nutarė siųsti delegaciją į Petrapilį, kad iš Rusijos valdžiosišsireikalautų leidimą grįžti į tėvynę. Martynas Jankus balsų dauguma buvoišrinktas delegacijos pirmininku. Petrapilyje M. Jankui daug padėjo Mažosios Lietuvos tremtiniųglobotoja Felicija Bortkevičiutė ir Švedijos konsulas. Jie buvo sudaręplaną, pagal kurį vokiečiai būtų turėję paleisti iš nelaisvės DidžiosiosLietuvos lietuvius, o rusai – ištremtus Mažosios Lietuvos lietuvius.Vokiečiai su planu nesutiko, tvirtindami, kad dauguma lietuvių Vokietijojepasiliko kaip darbininkai. Išėjus iš kalėjimo ir grįžus į Bitėnus, M. Jankui pragyventi buvonepaprastai sunku: nebuvo duonos, nes vokiečiai jam neišdavė maistokortelių, tad jis tenkinosi gerų žmonių pagalba. Negana to, du namai irvisas jo turtas buvo sunaikinti. Atlyginimo, kaip gaudavo kiti gyventojai,M. Jankui nedavė. Vienas jo sūnus buvo prancūzų nelaisvėje, antras žuvofronte nuo granatos, trečias sūnus ir tėvas mirė Rusijoje. Padėtispagerėjo, kai grįžo 3 M. Jankaus dukros. Tada jis iš Tilžėje gyvenančioSakučio pasiskolino pinigų, nusipirko karvę ir taip galėjo savo šeimą norsšiek tiek išmaitinti. M. Jankaus mirties data nežinoma.

Lietuvių kuryba tremtyje Dabar žinoma daugiau kaip šimtas tremtyje kūrusių žmonių, tiknedaugelis iš jų išleidžia savo atskirą knygą ar prisiminimų rinkinį.Didelė poezijos dalis nebuvo išsaugota iki dabar, ko nesunaikino drėgmė,pelėsiai ir pelės dabar perduoda mirusiųjų giminės, nes daugelis autoriųnebesulaukė šių dienų. Po karo poezijoje visai išnyksta Lietuvos tema, poezija nebesprendžia

tautos likimo klausimų. Bet pačioje pavojingiausioje “zonoje” – Sibiroplatybėse šie klausimai vis dar gyvavo, šie tremties eilėraščiaiatskleidžia unikalią kūrybos situaciją. Tremtyje tarsi suaktyvėja tautoskūrybos instinktas, sukyla gyvybinės galios. Įdomiausia tai, kadeilėraščius rašo ne “rašto” žmonės ( poetai, mokytojai, mokslininkai ), oir paprasčiausi beraščiai ūkininkai, darbininkai ir t.t.. Tremtinių kūryba,kaip ir liaudies daina, turi bendrą motyvą – tėvynės ilgesio, sugrįžimo įją motyvus. Tremtinių eilėraščiai rašomi kaip liaudies dainos, kaip irXIXa. taip ir tremtyje jie buvo perduodami iš lūpų į lūpas, todėl dabarspausdinami eilėraščiai neatitinka to ką buvo sukūręs pats jų autorius,perduodant eilėraštis buvo kelis kartus pataisytas kartais net “apkarpomas”ar prailginamas. Tremtinio eilėraštis orentuotas į bendrumą: bendra lageriopatirtis, bendri atsiminimai apie Tėvynę, jos gamtą.

Rašytojai kūrę tremtyje Dalia Grinkevičiūtė gimė 1927m. gegužės 28d. . 1941m. birželio 14d.mergaitė kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą. 1949-1950m. jai pavykopabėgti į Lietuvą, greitai po pabėgimo palaidojusi motiną 1950-1953m. buvosugražinta į Sibirą. D. Grinkevičiūtė visuomet buvo stipri ir valinga.Baigusi vidurinę mokyklą ji įstojo į medicinos mokyklą, ją baigus dirboligoninėje. 1974m. išmesta iš darbo, 1987m. mirė. 1950m. ji parašė didžiąjądalį savo atsiminimų apie tremtį. Petras Zablockis gimė 1914m. baigęs Klaipėdos pedagoginį institutąmokytojavo dvejose progimnazijose. 1945m. sufabrikavus politinę byląnuteistas 10 metų kalėti lageryje ir 5 metams tremties. P. Zablockas rašėeilėraščius. Boleslovas Mačionis gimė 1915m. gegužės 18d. .Areštuotas 1941 užproklamacijų platinimą, išsivadvo per karą. 1944 vėl suimtas ir nuteistas10metų kalėti lageryje ir 5metams tremties. Mirė 1971m. Vytautas Cinauskas gimė 1930 metais, ištremtas 1941m. kartu su šeima

(keturi sūnūs ir tėvai). Du broliai mirė, tėvas žuvo. 1947 metais pabėgo įLietuvą, areštuotas ir vėl ištremtas. Todėl jo eilėraščiuose jaučiamaLietuvos nostalgija. Kazys Inčiūra gimė 1906m. spalio 8d. . Baigęs mokslus dirbo aktoriumiVilniuje ir Kaune, dirbo diktoriumi radijo stotyje. Išleido ne vienąnovelių knygą. Pašalintas iš rašytojį sąjungos netrukus buvo suimtas irnuteistas 25 metams katorgos. Iškalėjęs 10 metų gryžo į Lietuvą. 1967metais priimtas į rašytojų sąjungą. 1974 metais mirė.

Žydai „Tremtis kaip mistinis langas į laisvę“ Gete žydai perteikė dvasinę savo padėties prasmę. Kai jie jame vėltapo ištremtais žmonėmis, jie tremtį galėjo priimti kaip šventąžmogiškosios būties metafizinę sąlygą. Jei juos vėl paliko Dievas, žydaipasaulio sutvėrimą galėjo perteikti kaip Dievo nesėkmę. Jei jiems uždraustiseksualiniai ryšiai su krikščionimis, žydai tarpusavio vedybas pakylėjo ikisusitelkimo principo. Jei žydams uždrausta naktį palikti getą, tai naktisyra ne tik laikas studijoms ir maldai, bet ir Dievo tamsumos apraiška. Tasai misticizmas leido žydams peržengti fizines jų geto ribas. Jisleido įsivaizduoti, kad dalykai yra kitokie nei tikrovėje. Uždarymas ištikrųjų yra atvėrimas. Suvaržyti getu žydai mistiniu būdu išsilaisvindavo.Manipuliuodami mistika, jie buvo apsaugoti nuo aplinkinio pasaulio įtakų.

Galutinė išvada Tremtis yra baisus ir žlugdantis tautas veiksnys. Bet kai kuriostautos, valstybės, respublikos sugeba išlikti net spaudžiamos tokio baisausdalyko kaip tremtis ir genocidas. Šių tautų žmonės pasitelkę kurybą, savošalies papročius ir vieni kitus sugeba išlikti laisvi, net ir mindomi beitrypemi kitų, stipresnių tautų. Tremtinė literatūra buvo vienas išdidžiausių, tremtiniams padedančių nepalūšti veiksniųs. Be to Tremtinė

literatūra yra ir vienas didžiausių praeities lietuvių palikimas.

Literatūros sarašas:

1. Lina Rimavičiūtė „Literatūra X klasei II dalis“ 2. Antanas Tyla „Lietuvos Išlikimo Kelias“ 3. Arvydas Anušauskas interneto tinklalapis „sovietinis genocidas ir jo padariniai“ 4. Birutė Burauskaitė „Genocido Aukų Vardynas“ 5. Martynas Jankus: Pirmasis pasaulinis karas, tremtis ir pogrindinė veikla http://www.spaudos.lt/Muziejai/turinys.htm 6. Tremtis kaip mistinis langas į laisvę http://www.spauda.lt/