„Nusikalstamų veikų ir automobilių vagysčių skaičiaus kitimo dinamikos statistinis tyrimas“

Įvadas

Statistika – tai mokslas, nagrinėjantis demografinius, ekonominius, socialinius bei kitus reiškinius, jų kitimą. Ši disciplina nėra tik paprastas skaičiavimas. Tai sistemingas ir tikslingas požymių, reiškinių ir daiktų žymėjimas skaitmenimis, atsižvelgiant į tam tikras jų ypatybes, kitimą.
Galima išskirti kelias statistikos, kaip metodologijos pobūdžio mokslo atmainas:
1. aprašomoji;
2. indukcinė;
3. lyginamoji.
Atliekant statistinius tyrimus tenka išskirti šiuos tyrimo etapus, kuriuose statistika naudoja savo specifinius metodus:
 Statistinis stebėjimas (faktų registravimo ir apskaitos metodai);
 Statistinės medžiagos suvedimas, t.y. surinktų duomenų kontrolės, rūšiavimo, grupavimo metodai, apibendrinančių rodiklių apskaičiavimo, statistinių lentelių suvedimo bei grafikų vaizdavimo metodai;
 Statistinės meedžiagos analizė;
 Analizės rezultatų įvertinimas. Pateikiamos išvados apie tiriamo objekto būklę, prognozės ateičiai.
Visus šiuos etapus nagrinėja aprašomoji statistika, kuri yra naudojama šiame tyrime. Aprašomosios statistikos tyrimo objektas – populiacijos tyrimo statistiniai metodai ir procedūros. Pagrindinis tikslas – gauti įprasmintas išvadas iš nesuderintų duomenų. Aprašomojo pobūdžio statistika yra aktuali kiekvienai statistika besiremiančiai mokslo sričiai.
Nusikaltimai yra viena didžiausia socialinių problemų šiais laikais, dažnai susijusi su žmonių asocialumu ir žemu pragyvenimo lygiu, nuolat gąsdinantys visuomenę ir verčiantys ieškoti priemonių jų skaičiui mažinti.
Kadangi nusikaltimai yra labai pllati sąvoka, tai šiame darbe nagrinėjama tik viena iš jų rūšių – automobilių vagystės. Vagystė bendraja prasme reiškia savanorišką svetimo daikto arba svetimos nuosavybės pasisavinimą(pagrobimą) be šeimininko atsiklausimo. Daugiau nei ketvirtadalis visų užregistruotų nusikaltimų yra automobilių vagystės arba vagystės iš automobilių. Li

ietuvoje beveik kiekviena šeima turi po automobilį ar kelis, daugelis jų paliekami neapšviečiamuose ir nesaugomuose kiemuose, todėl automobilių vagystės yra aktuoli tema daugeliui.

Ststistika padeda įvertinti įvairių prevencinių programų veiksmingumą, pragyvenimo lygio kitimus, nurodo rizikos veiksnius ir kt.
Atliktame statistiniame stebėjime vertinami automobilių vagysčių skaičiaus kitimai, nusikalstamų veikų skaičiaus kitimų dinamika, braižomi grafikai, daroma prognozė ateinantiems 5 metams.

Statistinis stebėjimas ir statistinių duomenų suvedimas

Statistinis styrimas pradedamas nuo statistinio stebėjimo (duomenų rinkimo, faktų registravimo), duomenų suvedimo.

Naudojami vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys.
1 lentelė. Nusikalstamumo ir automobilių vagysčių kitimas Lietuvoje 2000-2005 metais

2000 2001 2002 2003 2004 2005
Užregistruota nusikalstomų veikų 82370 79265 72646 85130 93419 89815
Užregistruota automobilių vagysčių 5185 5822 5716 6448 5865 4138
Automobilių vagysčių skaičiaus pakitimo augimo tempai(lyginant su praeitais metais)(%) 41,1 12,3 -1,8 12,8 -9 -29,4

Pastaba: Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji Lietuvos Respublikos baudžiamojo, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo kodeksai, keitėsi nusikalstamų veikų registracijos ir apskaitos tvarka.
Pagal duotus duomenis attliekame analizę braižome grafikus ir darome išvadas ir pastebėjimus.

Nusikalstamosveikos Lietuvoje 2000 – 2005 metais statistinio tyrimo duomenų analizė

Statistinė visuma, šiuo konkrečiu atveju, yra nusikalstamos veikos, registruotos nuo 2000 metų iki 2005 metų imtinai

Nesunkiai pastebima, kad nusikaltimų skaičius neturi pastovios tendencijos didėti ar mažėti. Aiškus padidėjimo šuolis stebimas 2004 metais. Tai gali būti susiję su ekonomine šalies padėtimi, tačiau Lietuvos atveju tai greičiausiai yra susiję su 2003 metų baudžiamojo kodekso pataisomis. Naujasis baudžiamasis kodeksas numato mažesnes nuobaudas už smulkius nusižengimus, tai savo ruožtu padidina smulkių nusikaltimų skaičių. Tačiau iš

šsamesniai statistiniai išvadai atlikti reikia atlikti tam tikrus skaičiavimus:
Nagrinėjama aibė:
A = {82370; 79265; 72646; 85130; 93419; 89815} – nusikalstamos veikos

Aibes apibūdina skaitinės charakteristikos. Pagrindinės – tai moda, mediana, vidurkis, dispersija ir standartinis nuokrypis. Apskaičiuosime A aibės skaitines charakteristikas.
Aibės plotis – skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios aibės reikšmės.

R = Xmax – Xmin
max(A)=93419; min(A)=72646 R(A)=93419-72646=20773

Moda – tai dažniausiai pasikartojanti kintamojo reikšmė duotoje visumoje.
Mūsų aibėje modos apskaičiuoti negalima.

Mediana – tai ta požymio reikšmė, kuri sutvarkytą aibę dalija į dvi lygias dalis.
Vidurkis
Jis skaičiuojamas, naudojant formulę

Kvadratų vidurkis
Skaičiuojamas, naudojant formulę

Vidurkių kvadratai

Dispersija – tai variantų nuokrypio nuo vidurkio kvadratų vidurkinis dydis.
(14)
D(A)= 7064359855-7018116585= 46243270

Standartinis nuokrypis – dydis, parodantis, kiek vidutiniškai požymio reikšmės yra nutolusios nuo vidurkio.

Analizuojant socialinių reiškinių pasikeitimą laiko atžvilgiu paprasto sugretinimo nepakanka. Reikia apskaičiuoti dinamikos eilutės vidutinį lygį, parodyti reiškinio raidos pagreitį, intensyvumą ir t.t. Visa tai apskaičiuojama pagal žemiau pateiktas formules.
Absoliutus bazinis padidėjimas
Absoliutus grandininis padidėjimas
Bazinis didėjimo tempas
Grandininis didėjimo tempas
Bazinis/Grandininis padidėjimo tempas
Absoliuti padidėjimo 1% reikšmė
Absoliutus lygio padidėjimas rodo, keliais vienetais pasikeitė nusikalstamumo lygis per tam tikrą laikotarpį, t.y. 2000-2005 metais.
Didėjimo tempas rodo, kiek kartų padidėjo ar sumažėjo nusikalstamumo lygis šio laikotarpio praėjusio laikotarpio atžvilgiu.
Padidėjimo tempas rodo, keliais pasikeičia nusikalstamumo lygis per nagrinėjamą laikotarpį.
Padidėjimo tempo 1% absoliuti reikšmė nusako, kiek per analizuojamą laikotarpį padidėjo eilutės lygis pakitus nusikalstamumui 1%, t.y. koks absoliutus dydis atitinka kiekvieną pr

rocento pokytį.

2 lentelė. nusikalstamumo kitimas Lietuvoje 2000-2005 metais
Metai Nusikaltimų
skaičius Absoliutus padidėjimas Didėjimo tempas Padidėjimo tempas Absoliuti
padidėjimo
1% reikšmė

Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis Bazinis Grandininis
2000 82370 – – – – – – –
2001 79265 -3105 -3105 0,96 0,96 -4 -4 82,37
2002 72646 -9724 -6619 0,88 0,92 -12 -8 79,26
2003 85130 2760 12484 1,03 1,17 3 17 72,64
2004 93419 11049 8289 1,13 1,09 13 9 85,13
2005 89815 7445 -3604 1,09 0,96 9 -4 93,41
Vidurkis 502645 1685 1489 1,018 1,02 3,4 2 82,562
Viso laikotarpio dinamikai apibūdinti skaičiuojami viduriniai dinamikos eilučių rodikliai:
Vidutinis lygis

Vidutinis absoliutus padidėjimas
Vidutinis absoliutus padidėjimas rodo, keliais vienetais pasikeičia reiškinio lygis vidutiniškai per laiko vienetą.
Vidutinis didėjimo tempas
Vidutinis didėjimo tempas – apibendrinamasis dinamikos eilutės kitimo temų rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai didėja reiškinio lygis per laiko vienetą.
Vidutinis padidėjimo tempas
Vidutinis padidėjimo tempas rodo, kiek vidutiniškai padidėja reiškinio lygis per laiko vienetą.
Pagal šias formules apskaičiuojami reikiami dydžiai:
Vidutinis lygis: 83774,17;
Vidutinis absoliutus padidėjimas: 1489;
Vidutinis didėjimo tempas: 101,75%
Vidutinis padidėjimo tempas: 1,75%

Dabar galime apibendrinti duomenis:
 Apskaičiavę gavome, jog kiekvienais metais vidutiniškai užregistruojama 83774,17 nusikaltimų
 Vidutiniškai kiekvienais metais nuo 2000 iki 2005 metų nusikaltimų skaičius padidėdavo 1489, arba 1,75% kasmet.
 Mažiausiai nusikaltimų padaryta 2002 metais – 72646, daugiausiai 2004 metais – 93419.
 Didžiausias nusikaltimų skaičiaus padidėjimas lyginant su prieš tai ėjusiais metais buvo 2003 metais, palyginus su 2002 metais padaryta net 12484 nusikaltimais daugiau.
 Didžiausias nusikaltimų skaičiaus sumažėjimas lyginant su prieš tai ėjusiais metais buvo 2002 metais, palyginus su 2001 metais padaryta net 6619 nusikaltimais mažiau
 Grafike matosi,kad nuo 2000 metų iki 2002 metų nusikaltimų skaičius mažėjo, nuo 2002 metų iki 2004 metų – didėjo, o nuo 2004 metų vėl pradėjo mažėti..

Automobilių vagysčių Lietuvoje 2000 -2005 metais statistinio tyrimo duomenų analizė
Dabar panagrinėkime automobilių vagystes. Kadangi jau žinome kaip ir kokie skaičiavimai atliekami nagrinėjant dinamines eilutes, pasirinksime patogesnį dinamikos eilutės rodiklių skaičiavimo lentelėse būdą.

Statistinė visuma, šiuo konkrečiu atveju, yra au

utomobilių vagystės, registruotos nuo 2000 metų iki 2005 metų imtinai

3 lentelė. Automobilių vagysčių kitimas Lietuvoje 2000-2005 metais

Rodikliai Laikas 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Automobilių vagysčių skaičius 5185 5822 5716 6448 5865 4138
Absoliutaus lygio padidėjimas
– 637 -106 732 -583 -1727

– 637 531 1263 680 -1047
Didėjimo tempas %

– 112,3 98,2 112,8 91 70,6

– 112,3 110,2 124,4 113,1 79,8
Padidėjimo tempas
– 12,3 -1,8 12,8 9 -29,4

– 12,3 10,2 24,4 13,1 20,2
Pagreičio koeficientas
– – 0,9 1,1 0,8 0,8

Vidutiniai dinamikos tempai
reikšmė formulė pavadinimas
5529
Vidutinis lygis
-209,4
Vidutinis absoliutus padidėjimas
32,4
Vidutinis didėjimo tempas
-67,4
Vidutinis padidėjimo tempas

Aprašomojoje statistikoje dažnai skaičiuojamos prognozės. Tai labai aktualu demografiniuose bei kitų procesų tyrimuose. Šiame tyrime taip pat reikės apskaičiuoti prognozes, tačiau norėdami jas apskaičiuoti, turėsime rasti trendą.
Trendo formulė:

Koreliacijos koeficientas nurodo kasmetinę automobilių vagysčių mažėjimo tendenciją. Jis lygus -2,2.
Trendo lygtis: X=-794,64t + 5529

5 lentelė. Automobilių vagystės: duomenys (2000 -2005 m.) ir prognozės (2006-2010 m.)
t 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
x 5185 5822 5716 6448 5865 4138 – – – – –
f 4734,4 3939 3145,1 2350,4 1555,8 716,6 -33,5 -166,8 -828,1 -1622,8 -2417,4

Galimos išvados:

 Apskaičiavę gavome, jog kiekvienais metais vidutiniškai užregistruojama 5529 automobilių vagysčių.
 Vidutiniškai kiekvienais metais nuo 2000 iki 2005 metų automobilių vagysčių sumažėdavo 209,4.
 Mažiausiai automobilių vagysčių padaryta 2005 metais – 4138, daugiausiai 2003 metais – 6448.
 Didžiausias automobilių vagysčių skaičiaus padidėjimas lyginant su prieš tai ėjusiais metais buvo 2003 metais, palyginus su 2002 metais užregistruot net 732 automobilių vagysčių daugiau.
 Didžiausias automobilių vagysčių skaičiaus sumažėjimas lyginant su prieš tai ėjusiais metais buvo 2005 metais, palyginus su 2004 metais užregistruota net 1727 automobilių vagysčių mažiau
 Grafike matosi,kad nuo 2000 metų iki 2001 metų automobilių vagysčių didėjo, nuo 2001 metų iki 2002 metų – mažėjo, nuo 2002 metų iki 2003 metų – didėjo,o nuo 2003 metų vėl pradėjo mažėti..
 Teoriškai jau 2006 metais automobilių vagystės turėtų išnykti, tačiau praktiškai tai neįmanoma.
 Išaugusį automobilių vagysčių skaičių 2003 metais galėjo sąlygoti pakeistas baudžiamasis kodeksas, o sekančiais metais pastovus mažėjimas galėjo atsirasti dėl įvairių prevencinių programų taikymo.

IŠVADOS

Šiame darbe aprašytas 2000-2005 metų statistinis tyrimas apie nusikalstamumą Lietuvoje. Iš atliktų skaičiavimų, galima padaryti išvadas, jog nusikalstamumas palaipsniui auga, o automobilių vagysčių mažėja. Vagysčių mažėja, nes žmonės vis dažniau įsigija naujus automobilius, diegia naujausiais signalizacijos sistemas. Deja nebuvo duomenų apie pavogtų automobilių amžių, kad galėtumėme tai įrodyti.
Taip pat, galime pastebėti, kad automobilių vagystės nedaro tiesioginio poveikio bendram nusikalstamumo lygiui.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Apynis A., Stankus E. Matematika. Taikymai ekonomikoje ir versle. Vilnius, 1995 m.
2. Jakubauskas J., Statistikos pagrindai. Vilnius, 2003 m.
3. www.vrm.lt

Leave a Comment