tarnybiniai ginčai ir jų sprendimas

TURINYS

• Įvadas .............................. 2
• I. Valstybės tarnautojai ir jų rūšys .............................. 3
• II. Įstatymų taikymas .............................. 3
• III. Ginčų, kylančių iš valstybės tarnybos teisinių santykių nagrinėjimas .............. 5
• IV. Administracinių teismų kompetencija .............................. 6
• V. Neteisminis ginčų nagrinėjimas .............................. 11
• Išvados .............................. 13
• Informaciniai šaltiniai .............................. 14

ĮVADAS

Valstybės tarnyboje, kaip ir visur, kyla valstybės tarnautojų, turinčių administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu, kitaip sakant – tarnybiniai ginčai. Kylant ginčams reikalingi ir tų ginčų sprendimo būdai.

Vienus ginčus galima išspręsti taikiai, kitus komisijų ar teismų pagalba, bet nepažeidžiant įsstatymų. Ginčų sprendimo būdų tikrai yra daug ir jie visiems prieinami.

Prieš sprendžiant ginčus pirmiausia reikėtų susipažinti su valstybės tarnautojais, kokios jų rūšys ir kokiais įstatymais vieni ar kiti vadovaujasi. Tik po to pradėti ieškoti sprendimo būdų.
Šiame referate ,remiantis Lietuvoje galiojančiais norminiais aktais, apibrėžiu kas yra valstybės tarnautojas, kokios jų rūšys, kuo jie dirbdami vadovaujasi. Taip pat pateikiu įstatymus ir kitus norminius aktus, kuriais vadovaujamasi ginčų, kylančių iš valstybės tarnybos teisinių santykių, nagrinėjimui. Be to aptariu kokias bylas susijusias su taarnybiniais ginčais nagrinėja administraciniai teismai, apygardos administraciniai teismai ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, o kokius – administracinių ginčų komisija.

I. VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR JŲ RŪŠYS

Valstybės tarnautojų ir jų rūšių sąvokos nurodomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 2

straipsnio 2, 6, 7, 8, 9, 11, 13 dalyse.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei.
Viešojo administravimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatytas viešojo administravimo funkcijas.
Karjeros valstybės tarnautojas – viešojo administravimo valstybės tarnautojas, konkurso būdu priimtas į tarnybą neterminuotam laikui, prisiekęs valstybei ir turintis galimybę nustatyta tvarka siekti aukštesnių ar kitų pareigų tarnyboje.
Statutinis valstybės tarnautojas – viešojo administravimo ar paslaugų valstybės tarnautojas (muitininkas, policininkas, kontrolierius, diplomatas, civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojas, Lietuvos banko ar aukštojo mokslo įstaigos darbuotojas ar kitas tarnautojas), kurio statusą nustato atskiras įstatymas ar statutas.
Politinio (asmeninio) paasitikėjimo valstybės tarnautojas – viešojo administravimo valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą pareigoms, įrašytoms į Seimo patvirtintą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą.
Pakaitinis valstybės tarnautojas- valstybės tarnautojas, atliekantis laikinai nesančio karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo funkcijas.
Paslaugų valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje ir atliekantis ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei.

II. ĮSTATYMŲ TAIKYMAS

Ne visiems ir ne visada valstybės tarnautojams taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos ar darbo įstatymai. Tai nurodyta pirmojo įstatymo 4, 5 ir 74 straipsniuose:
4 straipsnis. Šio įs

statymo taikymas
1. Šis įstatymas be išlygų taikomas viešojo administravimo valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, kuriems šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai.
2. Paslaugų valstybės tarnautojams taikoma šio įstatymo 2 straipsnio 2, 8, 10, 12 ir 13 dalys, 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys, 7, 8, 9 ir 18 straipsniai, 56 straipsnio 1 dalies 4 ir 11 punktai, 62 straipsnio 1 ir 7 dalys, 68 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys bei 79 straipsnio 2 dalis. Jiems taip pat taikomos šio įstatymo 16 ir 32 straipsnių bei 69 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, jei atskiri įstatymai ar statutai, parengti atsižvelgiant į tarnybos ypatumus, nenustato kitaip.
3. Šis įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų teisėjams ir prokurorams;
3) valstybės kontrolieriui;
4) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams;
5) Seimo kontrolieriams;
6) moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriui;
7)Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams;
8)profesinės karo tarnybos kariams;
9)valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
10) ūkines ir technines funkcijas atliekantiems Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams ne Lietuvos Respublikos piliečiams.

5 straipsnis. Darbo įstatymų taikymas
1. Su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
2. Darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius bei socialines garantijas, viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, kitiems jų statusą reglamentuojantiems įstatymams ar statutams.
3. Paslaugų valstybės tarnautojams taikomi darbo įstatymai,išskyrus jų nuostatas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje bei atskiruose įstatymuose ar statutuose.
74 straipsnis. Darbo gi
inčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo įsigaliojimo kilę darbo ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės tarnautojai, nagrinėjami pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo.

III. GINČŲ, KYLANČIŲ IŠ VALSTYBĖS TARNYBOS TEISINIŲ SANTYKIŲ NAGRINĖJIMAS

Tarnybiniai ginčai – valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu.

Tarnybinių ginčų nagrinėjimą nustato administracinių bylų teisenos įstatymas (1999m. sausio 14d. Nr. VIII-1029)
3 straipsnis. Ginčai dėl teisės
1. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje.
2. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
4 straipsnis. Įstatymų taikymas nagrinėjant administracines bylas
1. Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
2. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, ka

ai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.
3. Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.
4. Jeigu yra prieštaravimas tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis.
5. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
5 straipsnis. Teisė kreiptis gynybos į teismą
1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
2. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.
3. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą:
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą;
2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;
3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo;
4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo;
5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.

IV. ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ KOMPETENCIJA

15 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai
1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:
1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
3) turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);
4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų;
5) tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus);
6) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
7) ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams;
8) rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo;
9) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo;
10) viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus;
11) visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo;
12) užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundų dėl pabėgėlio statuso.
2. Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.
16 straipsnis. Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai
1. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
2. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, tardytojų, kvotėjų ir teismo antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
3. Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų pirmąja instancija pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nagrinėja apylinkių teismai. Šio kodekso numatytas atskiras administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos (pareigūnai).
17 straipsnis. Administracinių bylų priskyrimas teismams
1. Jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
2. Jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme.
3. Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
4. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.
18 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija
1. Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 11 ir 12 punktuose.
2. Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo;
2) pagal Seimo kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, kai atsakovai yra teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai;
3) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai;
4) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo;
5) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorinių valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);
6) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;
7) pagal pareiškimus, kai kyla ginčai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), išskyrus atvejus, kai viena iš ginčo šalių yra centrinė administravimo institucija, įstaiga, tarnyba;
8) pagal skundus dėl valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose;
9) pagal skundus dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimo arba apylinkės referendumo komisijos sprendimo dėl rinkėjų sąraše ar piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąraše padarytų klaidų;
10) pagal prašymus užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimų vykdymą.
3. Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
19 straipsnis. Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija
1. Be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkte.
2. Netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja šias bylas:
1) pagal Seimo kontrolierių pareiškimus remiantis Seimo kontrolierių įstatymu, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;
2) pagal savivaldybių tarybų pareiškimus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai;
3) dėl turtinės ir moralinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai centrinės administravimo institucijos, įstaigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einančio tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);
4) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos;
5) pagal skundus dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo;
6) pagal pareiškimus, kai kyla ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojančių įstatymų pažeidimo (šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, įstaiga ar tarnyba;
7) pagal užsieniečių skundus dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dėl pabėgėlio statuso;
8) pagal prašymus užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų vykdymą.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.
20 straipsnis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra:
1) apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų;
2) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms, kurias išnagrinėjo apylinkių teismai;
3) vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms;
4) galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai;
5) galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, įskaitant ir administracinių teisės pažeidimų bylas, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

V. NETEISMINIS GINČŲ NAGRINĖJIMAS

25 straipsnis. Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka
1. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
2. Paduodant skundą (prašymą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus.
26 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos, jų steigimo ir darbo tvarka
1. Jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija.
2. Administracinių ginčų komisijų steigimo tvarką ir darbo principus nustato atskiras įstatymas.
3. Mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, gali būti skundžiami pasirinktinai: Mokestinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai.
3. Mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai.
4. Atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas.
27 straipsnis. Savivaldybės ir apskrities administracinių ginčų komisijų kompetencija
1. Asmens skundas dėl savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
2. Skundas (prašymas) dėl apskrityje esančių teritorinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas apskrities administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
28 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija
Skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

29 straipsnis. Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai
Savivaldybių, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų.
30 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijoms terminai
1. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.
2. Tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareigų ar vilkina priimti sprendimą, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui išspręsti nustatytas laikas.

31 straipsnis. Skundų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka terminai
1. Administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo.
2. Prireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar keturiolikai dienų.

IŠVADOS

Tarnybiniai ginčai sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka. Pvz. Statutinio valstybės tarnautojo ginčai sprendžiami taip kaip nusako tai statutas arba jų statusą reglamentuojantys įstatymai. Jai tame statute ar įstatyme nėra atsakymo, tada naudojama valstybės tarnybos įstatymas, o jai ir šiame įstatyme nėra atsakymo, tai naudojame darbo įstatymas bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius bei socialines garantijas. Jai su atsakymais nesutinkama tai tarnybinius ginčus galima išspręsti administracinių ginčų komisijos ar teismų pagalba. Tarnybinių ginčų nagrinėjimą nustato administracinių bylų teisenos įstatymas.
Iš referate pateiktų įstatymų matyti, kad tarnybinių ginčų sprendimo būdų yra pakankamai daug, bet rasti teisingą išeitį, mano nuomone, dėl netobulų įstatymų itin sudėtinga. Pvz. statutinis tarnautojas – mano nuomone, jei viskas būtų konkrečiai numatoma statute ir vadovaujamasi tik juo, o ne nukreipiama į kitus norminius aktus, tai būtų visiems aiškiau, konkrečiau ir kiltų mažiau ginčų.
Mūsų teisinėje valstybėje, pagal galiojančius įstatymus, tarnybinių ginčų sprendimo galutinį tašką gali padėti tik teismai, kurie turi būti nešališki ir vadovautųsi teisingumo ir protingumo kriterijais.

INFORMACINIAI ŠALTINIAI

1. Lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymas. 1999-07-08 Nr. VIII-1316
2. Lietuvos respublikos darbo kodeksas. 2002-06-04 įstatymas Nr. IX-926
3. Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. 1999-01-14 Nr. VIII-1029
4. Lietuvos respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas. 1999-01-14 Nr.VIII-1031
5. Tarnybos Lietuvos respublikos muitinėje statutas. 2000-10-05 Nr. P-2813
6. Lietuvos respublikos seimas statutas. 1994-02-17 Nr. I-399
7. www.lrs.lt/paieška

Leave a Comment