Taktika

Įvadas

Lietuvos Respublikos pagrindinio įstatymo 5 str.3 d.nurodoma, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.LR policija, jos pareigūnai kaip sudedamoji valstybinių įstaigų dalis tarnauja visuomenei. Policija savo veiklą grindžia įstatymais, įsakymais, nutarimais, instrukcijomis ir kitais teisiniais dokumentais.Policijos veiklos principai:
1. Policija, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis, esančius LR teritorijoje, nepaisydama jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
2. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais irr jos proporcingumo principais.
Policijos pareigūnams tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, ir dažnai tai tenka daryti esant konfliktiniai situacijai. Viena iš policijos veiklos krypčių yra ir šeimyniniai konfliktai . Šeimyniniai konfliktai yra daugiau ar mažiau akivaizdi kova tarp dviejų ar daugiau šalių, kurių nuostatos ir veikimo tikslai yra priešingi. Kiekvienas konflikto dalyvis gina savo interesus, kurių priešingos pozicijos ir priešingi tikslai. Konfliktui būtinas incidentas – nemalonus nesusipratimas, kai viena šalis pradeda veikti varžydama kitos šalies interesus.Jei kita šalis atsako tuo pačiu, konfliktas plečiasi.Kai vvienos ir kitos konfliktuojančios šalies įžeidinėjimai, kaltinimai ir pan.veikla pasiekia kulminaciją pasireiškia atvira agresija.Ne kiekvienas incidentas plečiasi iki atviros agresijos.
Socialinės priežastys iš kurių kyla konfliktai:
1. Skirtingos vertybės.
2. Skirtingi tikslai.
3. Skirtingi interesai, poreikiai.
4. Tas pats tikslas.
5. Pažeistos vertybės.
6. Pažeisti interesai.
7. Galimybių ir reikalavimų neatitikimas.
Konfliktai dažniausiai būna tarp dviejų su

utuoktinių, giminių, kaimynų, pažystamų žmonių. Konfliktai dažniausiai vyksta gyvenamose patalpose.Policijos pareigūnų įsikišimas į šeimyninį konfliktą yra būtinas, nes įsikišus galima atstatyti tvarka, ramybę, apsaugoti asmenis nuo sužalojimų kurie gali būti pavojingi gyvybei.Policijos pareigūnų dalyvavimas šeimyniniam konflikte gali kelti grėsmę ir patiems pareigūnams dėl šių priežasčių:
1. Šeimyninį konfliktą sukelia jo dalyviams didelį susijaudinimą, kurio veikiamas asmuo sunkiai kontroliuoja savo veiksmus ir gali užpulti policijos pareigūną.
2. Dažnai konfliktinėse situacijose vienas iš jos dalyvių yra neblaivus, o būdamas girtas, asmuo dažnai tampa agresyvus.
3. Dažnai konflikto dalyviai mano, kad tai yra jų asmeninis reikalas ir agresyviai reaguoja kai policijos pareigūnai kišasi į kivirčą.
4. Konfliktai kyla asocialiose šeimose, kurių būstuose būna betvarkė, todėl pareigūnams sunku net įsivaizduoti iš kur gali būti ištrauktas peilis, kirvis ar kitas pavojingas daiktas.
Pavojus kyla ir kitiems koonflikto dalyviams, mažamečiams vaikams , kaimynams, todėl pareigūnam
s dvigubai sudėtingiau, nes reikia apsaugoti save ir kitus asmenis nuo kylančio pavojaus.
Konfliktus galima suskirstyti į konstruktyvius ir nekonstruktyvius.
1. Konstruktyvaus konflikto metu dalyviai neperžengia dalykiškų argumentų ir santykių ribos.

jų metu aiškėja tiesa.
2. Nekonstruktyvaus konflikto metu būdinga tai, kad vienas iš dalyvių auklėja kitą, stengiasi psichiškai nugalėti priešininką jį diskredituoti ir žeminti aplinkinių akivaizdoje. Dažnai tai sukelia pyktį kitos pusės.

Išvengti konflikto ne visada lengva, o kartais neįmanoma. Konflikto numatymas labai priklauso nuo pareigūno budrumo, nes konflikto brendimą ly
ydi tam tikri signalai, kuriuos reikia išmokti pajusti.Tie signalai yra:
1. Diskomfortas.
2. Incidentas.
3. Nesusipratimas.
4. Įtampa.
5. Krizė.
Visi pareigūno veiksmai turi būti teisėti ir neviršyti įstatymo leidžiamų normų.Policijos pareigūnas turi stengtis padaryti kuo mažiau žalos pačiam pažeidėjui.
Šeimyniniai konfliktai būna įvairūs, vienu atveju policijos pareigūnas paprašo nusiraminti , kitu pareikalauja, o kitoje imasi aktyvesnių veiksmų.

Kiekvienas policijos pareigūnas turi mokėti teisingai suvokti, kaip pasielgti kiekvienoje situacijoje tam reikalingas tinkamas taktinis ir fizinis pasiruošimas bei geras psichologinis žinojimas.
Nors nei visuomenė, nei patys policijos pareigūnai neturi vienodu savybių vertinimo kriterijų, tačiau visi sutaria, kad kiekvienas policininkas turėtų sugebėti rasti teisingą sprendimą, rodyti iniciatyvą, patikimai dirbti, mokėti susivokti kritinėse situacijose, spręsti konfliktus.

Praktinis įvykis

2002-09-18d. apie 19:00 valandą į Kelmės r.PK Operatyvaus Valdymo Budėtojų Grupę telefonu kreipėsi pil.Lina Noreikienė gyvenanti Verpenos km.Kelmės sen. Kelmės r.,kuri pranešė,kad jos namuose vyksta konfliktas, pareiškėjos vyras Kęstutis Noreika gyvenantis kartu su ja, sugrįžęs į namus girtas ją muša, vaikosi po kiemą, išdaužęs langus išmėtė namų apyvokos daiktus,išvijo iš namų. Konflikto priežastį nurodė, nesutarimą, dėl jo sesers vaikų saugojimo. Pareiškėja paaiškina kaip atvykti į įvykio vietą ir kur susitiksime. Medikų pagalba jei nereikalinga.

Iš ankščiau turimos informacijos žinoma, kokia tai šeima, jos sudėtis, bei esanti aplinka.

Gavus pranešimą apie įvykį nedelsiant tarnybiniu transportu su policininku- vairuotoju išvykstame į nurodytą įvykio vietą.Įvykio vieta vienkiemis, nuo komisariato apie 3 kilometrus at

tstumu. Į vienkiemį galima privažiuoti tik vienu keliu kuris veda tik į tą sodybą, kelias prastas.Kelyje trunkame apie 20 minučių. Netoli sodybos į kelia išeina pil.L.Noreikienė, sustojame, ji įlipa į automobilį ir paaiškina, kad jos vyras yra namuose vienas ir girtas, vaikai išvesti pas giminaitę ir yra saugūs.Be to paaiškina kaip įeiti į namą jo kambarių išdėstymą ir kurioje vietoje name yra jos vyras. Apie atvykimą ir esamą padėtį per radijo ryšį informuoju budėtojo padėjėją. Pasiėmę žibintuvėlius, palikę užrakintą automobilį gretimai sodybos esančiame sode kartu su L.Noreikiene prieiname prie namo durų.Namas senas medinis su palėpe, įėjimas yra iš kiemo pusės. Be namo yra ūkinis pastatas, kuris yra už namo apie 25 metrus atstumu. Kieme matome išmėtytus rūbus, maistą ir kitus namų apyvokos daiktus. Namo langai išdaužyti, bei suplėšyta jos dengusi polietileninė plėvelė. Namo viduje įjungta šviesa, girdisi girto žmogaus šūkavimai. Sutarus su policininku pirmas einu į vidų aš o man iš paskos eis jis, su savimi turime spec. priemones, tarnybinius ginklus. Radijo ryšį su budėtojo padėjėju palaiko policininkas-vairuotojas.L. Noreikienei nurodome likti kieme ir laukti kol pakviesime. Pirmiausia patenkame į namo prieangį kuris sukaltas iš lentų neturintis langų, apšviestas, apie 4 kvadratų dydžio, iš jo patenkame pro atviras duris į virtuvę, virtuvė apšviesta, apie 8 kvadratų dydžio, viduje matome, kad patalpos apšildomos krosnimi an
nt grindų mėtosi išmėtyti indai ir kiti daiktai, iš sklindančio garso suprantame kur yra asmuo, pasukame į kairę esantį kambarį. Kambarys apie 10 kvadratų dydžio, apšviestas, jame yra prie lango lova, prie kairės sienos spinta, kambario viduryje staliukas. Kambaryje matome ant lovos sėdintį girtą K.Noreiką, kuris pamatęs mus nutilo. Pirmiausia atkreipiu dėmesį ar gretimais K.Noreikos nėra peilių, kirvių, kitų gyvybei pavojingų daiktų, įsitikinęs kad jų nėra, jo paklausiu kas atsitiko, dėl ko išmėtyti daiktai. K.Noreika dėl girtumo pasiaiškinti negali, tuomet įvertinus esamą situaciją, kad pil.K.Noreikos apklausti nepavyks o jo veiksmai gali kelti grėsmę kitiems asmenims, jam pasiūlau vykti į policiją išsiaiškinimui. K.Noreikai uždedami antrankiai ir atliekama asmens apžiūra. Apžiūros metu pas pil. K. Noreiką daiktų nerasta. Po ko nuvedamas į tarnybinį automobilį, kuriame jis pasodinamas ant galinės sėdynės, vairuotojui už nugaros sėdžiu aš. K.Noreika vedamas ir automobilyje bando aiškintis dėl ko vežamas, pasakoja į galvą atėjusias mintis, nesipriešina. Pil.L. Noreikienei duodamas prašymui parašyti popieriaus lapas. Surašytas prašymas ir pil. Kęstutis Noreika pristatomas į Kelmės r. PK budėtojų grupę apie 20 valandą 05 minutės. Komisariate pil.K. Noreika įrašomas į pristatytų į komisariatą asmenų žurnalą ir patalpinamas išsiblaivinimui į sulaikymo patalpas. Nustatoma ar pil. K. Noreika nėra paieškomas, tikslūs anketiniai duomenys. Apie 07:00 valandą pil. K. Noreika išsiblaivo, po ko yra apklausiamas. Apklausos metu pil. K.Noreika paaiškina, kad su žmona šeimyninis konfliktas įvyko dėl to, kad ji sauganti jo sesers vaikus, o jis dėl ko ir pyksta. K. Noreika supažindinamas su LR baudžiamojo kodekso 116 str. ir 227 str. Bei įpareigotas iškilusias problemas spręsti taikiai, po ko išleidžiamas į namus.

Pil.Linos Noreikienės prašymas registruotas 2002 09 18 registracijos nr. N-49 Kelmės r.policijos komisariate.

Praktinio įvykio analizė

Analizuojant praktinį įvykį galima jį suskirstyti į keturis etapus: pasiruošimą, įėjimą, patalpų išdėstymą, konflikto sprendimą:
1. Pasiruošimas išvykti į šeimyninio konflikto vietą ir išvykimas.
Gavus pranešimą apie šeimyninį konfliktą reikalinga surinkti ko didesnį kiekį informacijos, tai vieta, kas pranešė, kas konflikte dalyvauja, kiek žmonių ar jie blaivūs, ar agresyvūs jų ketinimus,turėjimą pavojingų įrankių, ar reikalinga med. pagalba, bei turima ankstesnė informacija apie šeimą. Gavus pil.L.Noreikienės telefoninį pranešimą buvo nustatyta konflikto vieta, patalpų išdėstymas, kas konflikte dalyvauja, ar jos vyras K. Noreika blaivus, ką jis padarė ar reikalinga medikų pagalba, ar gali nukentėti ir kiti asmenys. Pokalbio metu nenustatyta ar jis turi kokių nors gyvybei pavojingų įrankių. Sutarta kur susitiksime su pranešėja atvykus. Be to buvo naudinga ir iš ankstesnių įvykių turėta informacija šioje šeimoje. Į įvykio vieta išvykome tik du pareigūnai turėdami spec.priemones, ginklus, nors į šeimyninius konfliktus būtina kad vyktų bent trys pareigūnai. Vykstant į šeimyninį konfliktą nenaudota tarnybinio automobilio garsinis ar šviesinis policijos signalas, nes kitu atveju konfliktuojantis asmuo galėjo pasislėpti. Atvykus į susitikimui skirtą vietą rasta laukianti L. Noreikienė su kuria dar kartą apkalbėta esanti situacija, kokia jos būsena, jei nurodyta laukti lauke, nesikišti į konfliktą siekiant sumažinti įtampą tarp jų. Į patalpas patekta L. Noreikienei išaiškinus kas yra jos vyras, kokia jo būsena. Gyvenamojo namo patalpos buvo atviros be to girdėjosi girto K.Noreikos balsas. Iš jo balso girdėjosi, kad yra apsiraminęs. Pamatęs policijos pareigūnus K.Noreika buvo pasimetęs su juo nedelsiant pradėtas bendravimas tikslu nustatyti jo būseną. Bendraujant su K. Noreika jis jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, buvo girtas ir sunkiai mastė. Iš anksčiau turėtos informacijos buvo žinomas jo elgesys sulaikant su juo bendrauta.Vertinant K.Noreikos būseną jį galima priskirti prie pasyvaus pažeidėjo ( Pažeidėjų tipai būna agresyvus, aktyvus, pasyvus). Vietoje išspręsti šeimyninio konflikto nepavyko dėl pil.K. Noreikos girtumo, todėl buvo priimtas sprendimas jį
išvežti į policiją, nes jo elgesys kėlė grėsmę. Visi veiksmai buvo suderinti su kartu buvusiu policininku, pagalbos kvietimasis buvo netikslingas.
2. Įėjimas į patalpas kuriose vyksta šeimyninis konfliktas.
Įėjimas į namą yra vienas iš pavojingiausių veiklos etapų, todėl būtinas ypatingas dėmesys. Būtinas žinojimas jo kambarių išdėstymas, įėjimai bei vietos iš kur gali užpulti konfliktuojantis asmuo. Reikalinga saugotis durų ir langų, niekada nestovėti tiesiai prieš duris nes yra tikimybė, kad per jos išaus ar užpuls. Policijos pareigūnas neturi teisės be pagrindo įeiti į namą, bet esant nukentėjusiajai bei matant esančią aplinką kai būtinas policijos įsikišimas reikalinga imtis aktyvių veiksmų. Patenkant į patalpas reikia atkreipti dėmesį į sklindučius garsus jų intonaciją, agresyvumą, neiti į patalpas kol nematai esančios aplinkos. Įsitikinus namo patalpų saugumu pas L. Noreikienę buvo ir įeita konfliktuojančio asmens kambarį su kurio pradėtas bendravimas.
3. Išdėstymas patalpose.
Einant į patalpas pas K. Noreiką buvo išsiaiškinta patalpų sudėtis, užimtos tinkamos pozicijos. Policininkas su radijo ryšiu pasiliko prie durų į kambarį, kad kontroliuotų išėjimą bei gretimais esantį langą, aš priėjau per saugų atstumą prie K. Noreikos, kad jis būtų gerai matomas,bei matomi aplink jį esantys daiktai kurie būtų pavojingi.
4. Šeimyninio konflikto sprendimas.
Šeimyniniai konfliktai daugumoje atveju sprendžiami vietoje, jei nepavyksta išspręsti vietoje konflikto ir yra pavojus palikti konfliktuojančius asmenis jos pristatoma į policija. Visi veiksmai konfliktuojančioje šeimoje atliekami atsižvelgiant į esamą padėtį. Šio atveju su pil. K.Noreika nebuvo galima spręsti konflikto dėl jo girtumo, o jo veiksmai kėlė grėsmę kitiems žmonėms, todėl jis buvo pristatytas į policija išblaivinimui, bei jo apklausimui dėl įvykusio konflikto.

Išvados

1. Gavus pranešimą apie šeimyninį konfliktą būtina surinkti kuo pilnesnę informaciją apie esamą padėtį,vietą,konfliktuojančių asmenų skaičių ar jie blaivūs,pranešėjo duomenis,ar yra nukentėjusių,ar jiems reikalinga medikų pagalba,kaip privažiuoti prie konflikto vietos ir kt.
2. Išvykstant į šeimyninio konflikto vietą būtina,kad vyktų bent trys pareigūnai turintys spec.priemones,ginklus,turintys ryšio priemones su kuriomis palaikytų ryšį su policijos budėtojų grupės pareigūnais sutarę veikimo planą.Vienas iš vykstančių pareigūnų turi būti vadovaujantis.
3. Vykstant nenaudoti policijos šviesos ir garso signalų prie konflikto vietos,kad nepasunkinti esamos padėties,nes konfliktuojantis asmuo gali griebtis smurto kito asmens atžvilgiu arba pasislėpti.
4. Prieš patenkant į patalpas būtina žinoti:kiek aplink yra pastatų ,kaip patekti į konflikto vietą,kokia patalpų schema,kur vyksta konfliktas.
5. Jei yra konflikto vietoje asmenų ką nors žinančių apie šeimyninį konfliktą juos išklausyti ,stebint ir klausant konflikto patalpas,būti dėmesingu aplinkoje.Neleisti pašaliniams asmenims trukdyti,pašalinant juos iš įvykio vietos.
6. Šeimyniniai konfliktai dažniausiai kyla asocialiose šeimose,todėl policijos pareigūnui sunku žinoti iš kur kas puls,bus panaudotas gyvybei pavojingas įrankis ,nes tokiose patalpose dažnai būna betvarkė,todėl į patalpas būtina eiti su ypatingu dėmesiu vadovaujantis profesinės taktikos metodiniais nurodymais.
7. Konfliktuojantiems asmenims neleisti tarpusavį bendrauti,laikytis saugiu atstumu nuo jų,liekant atidžiam ir stebint bet kokius darbus,kurie gali būti panaudoti kaip puolimo priemonė.
8. Jei šeimyninio konflikto metu nėra galimybės išspręsti konflikto vietoje,tuo atveju pasiūloma konfliktuojantiems asmenims vykti į policiją.Pasipriešinimo atveju naudoti psichologinį spaudimą,fizinę jėgą,spec.priemones.Tuo atveju jei asmuo puola su gyvybei pavojingu daiktu ar ginklu galima panaudoti ir tarnybinį šaunamąjį ginklą.Bet kokiu atveju reikia stengtis kad padarytoji žala būtų kuo mažesnė.
9. Pristatant asmenį į policiją būtina atlikti jo asmens apžiūrą,lydėti automobilį bent dviem pareigūnams.Automobilyje kuris neturi pertvarų sulaikytą asmenį sodinti ant galinės sėdynės taip,kad jis sėdėtų už priekinio keleivio sėdynės šalia jo sėdint policijos pareigūnui.

Literatūros sąrašas

1.LR policijos veiklos įstatymas,Vilnius 2000m.

2.LR policijos apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos instrukcija,Vilnius 2001m.

3.V.Serapino.PD prie VRM Mokymo centro.Policijos taktika.Vilnius 2000m.

4.V.Serapinas,L.Karosas,S.Masilionis,.Policijos patrulio bendroji taktika,LTA,Vilnius,1998

Leave a Comment