Vertikalioji ir horizontalioji analizė

HORIZONTALIOJI IR VERTIKALIOJI FINANSŲ ANALIZĖ

1.FINANSINĖ ANALIZĖ

Įmonės finansinė būklė – tai jau įmonės finansinės bei ūkinės veiklos rezultatas tam tikru momentu.
Finansinės analizės svarbiausi uždaviniai yra šie:
1. Įvertinti nagrinėjamos įmonės finansinę būklę tam tikru laikotarpiu.
2. Išaiškinti ir išnagrinėti įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses.
3. Išaiškinti įmonės rezultatus lemiančius veiksnius, ir užkirsti jiems kelią, jeigu jie daro blogą įtaką veiklos rezultatams.
4. Pasitelkiant papildomais informacijos šaltiniais, praeito laikotarpio duomenimis teikti pasiūlymus įmonės finansinei būklei gerinti.
5. Teikti informaciją įmonės vadovams ir išoriniams vartotojams, neišduodant komercinių paslapčių.
Rinkos ekonomikos sąlygomis finansinės analizės klasifikavimas atliekamas paagal siuos požymius:
Ø pagal finansinės analizės subjektus: vidinė ir išorinė finansinė analizė;
Ø pagal analizės tyrimo objektus: tiesioginė ir netiesioginė analizė;
Ø pagal analizės metodiką: horizontali, vertikali, trendo ir santykinių rodiklių analizė.

Formuojant įmonės tikslus ir strategijas, priimant valdymo sprendimus, svarbu teisingai įvertinti šiuos aspektus: kuo įmonė silpna; kokios galimybės yra ir gali atsirasti; kas gresia iš aplinkos? Atsakant į šiuos klausimus reikėtų pasitelkti SWOT analizę.
Dažniausiai nurodomos trys analizės rūšys (būdai):
1. Horizontalioji analizė.
2. Vertikalioji analizė.
3. Santykinė analizė (arba finansinių koeficientų analizė).
Analizei paprastai pasirenkamas dviejų metų laikotarpis. Tačiau toks periodas yra laabai ribotas, nes neleidžia pamatyti kitimo tendencijų. Lietuvoje įmonių metinėje atskaitomybėje yra pateikiami dviejų metų duomenys. Tuo tarpu Vakarų šalyse įvairių susivienijimų metinėse ataskaitose bei auditorių išvadose analizuojami daugiausia trijų metų duomenys.
Atsakymus į klausimus, ar įmonėje pagerėjo, ar pablogėjo finansinis rezultatas, ar

r veikloje pastebima pažanga ar regresas, padidėjo ar sumažėjo nuosavo kapitalo reali vertė, ar patenkinama mokumo būklė, galima gauti susipažinus su įmonės finansine atskaitomybe, veiklos pobūdžiu, jos problemomis. Tuo tikslu, įmonės finansinės būklės įvertinimui naudotini šie analizės metodai:
Ø horizontalioji analizė;
Ø vertikalioji analizė;
Ø finansinių koeficientų (santykinė) analizė;
Ø SWOT analizė;
Ø Du Ponto analizė;
Ø krypties analizė.
Reikia pažymėti, kad kiekvienas asmuo, darantis įmonės finansinės būklės įvertinimą, pasirenka atitinkamus metodus. Įvertinus įmonės finansinę veiklą ir būklę pagal anksčiau minėtus analizės būdus ir metodus, bus pilnai atskleista įmonės finansinė būklė, finansinės veiklos trūkumai ir privalumai.
Šiame darbe nagrinėsiu AB „Elektrifikacijos darbų“ horizantaliają ir vertikaliają finansų
analizes.

Horizontalioji finansinė analizė

Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Taigi ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir prrocentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis.
Atliekant horizontalią analizę galima:
1. Įvertinti įmonės turto padėtį, įsitikinti, ar pakanka įmonės turto, kad galima būtų jį pateikti kaip užstatą kreditui gauti.
2. Nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo atskaitymus.
3. Įvertinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto, bei atskirų jų straipsnių pokyčius.
4. Apskaičiuoti apyvartinio kapitalo dydį, grynųjų pinigų likučio pasikeitimus.
5. Atskleisti įmonės skolų būklę ir įvertinti jas nulėmusius veiksnius.
6. Įvertinti pajamų ir

r sąnaudų lygio kitimą.
7. Nustatyti pelno ir jo apskaičiuojamų elementų kitimo tendencijas.
8. Įvertinti įmonės mokumą ir patrauklumą investitoriams (pagal pinigų srautų ataskaitos duomenis).
Balanso horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Horizontalioji balanso analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė. Analizės rezultatai suteiktų daugiau informacijos, jeigu analizuojamo balanso duomenys būtų lyginami su kitų tos veiklos sferos įmonių balanso, su tos pačios įmonės praėjusių laikotarpių, su prognozinio balanso duomenimis.
Pelno ir nuostolio ataskaitos horizontalioji analizė leidžia ataskaitinio laikotarpio duomenis lyginti su atitinkamo praėjusio laikotarpio duomenimis ir daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas. Horizontalioji, arba dinamikos, analizė ne tik padeda nustatyti pelno ir jo apskaičiuojamųjų elementų kitimo tendencijas, bet ir suteikia reikiamų duomenų prognozėms.
Horizontalioji analizė yra tik pradinis duomenų susisteminimas, tačiau be jos negalima atlikti tolesnės išsamesnės analizės.
Pateiktose lentelėse yra atlikta AB „Elektrifikacijos darbų“ horizontalios pelno (nuostolio) ir balanso ataskaitos.

1 lentelė

Horizontali pelno (nuostolio) ataskaita

Pasikeitimai

2001m – 2000m 1999m – 2000m

2001 m. 2000 m 1999m Absoliutus % Absoliutus %

Pardavimai 4688053 6381574 9607380 -1693521 73,46233 3225806 150,5488
Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 3959985 5416198 7943643 -1456213 73,11374 2527445 146,6646
Bendrasis pelnas 728068 965376 1663737 -237308 75,41808 698361 172,3408
Veiklos sąnaudos 673118 825436 846008 -152318 81,54696 20572 102,4923
Veiklos pelnas 549510 139940 817729 409570 392,6754 584,3426
Kita veikla 37455 50689 -37455 13234 135,3331
Finansinė investicinė veikla 0 0 0 0 0 0 0

pajamos 7579 4028 2597 3551 188,1579 -1431 64,47368

sąnaudos 13240 134184 4340 -120944 9,867048 -129844 3,234365
Įprastinės veiklos pelnas 49289 47239 866675 2050 104,3396 819436 1834,66
(nuostolis) prieš apmokestinimą
Ypatingoji veikla

pagautė 12089 19462 18532 -7373 62,11592 -930 95,22146

netekimai 28096 7909 4870 20187 355,2409 -3039 61,57542
Ataskaitinių metų pelnas 33282 58792 880337 -25510 56,60974 821545 1497,375
(nuostolis) prieš ap

pmokestinimą
Pelno mokestis 46181 137379 -46181 91198 297,4795
Grynasis ataskaitinių metų pelnas 33282 12611 742958 20671 263,9125 730347 5891,349
(nuostolis) paskirstymui

2 lentelė
Balanso horizontalioji analizė

Pasikeitimai

2001 m. 2000 m. 1999m. 2001m – 2000m 1999m – 2000m

Absoliutus % Absoliutus %

Turtas
Trumpalaikis turtas 1779122 1952932 2786229 -173810 91,10005 833297 142,669
Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys: 879792 924790 1090016 -44998 95,13425 165226 117,8663
Atsargos 879792 924790 1090016 -44998 95,13425 165226 117,8663
Nebaigtos vykdyti sutartys 0 0 0 0 0 0 0
Per vienerius metus gautinos sumos: 819157 996900 1558770 -177743 82,17043 561870 156,3617

Pirkėjų įsiskolinimas 818995 989164 1548390 -170169 82,79668 559226 156,5352

Kitos gautinos sumos 162 7736 10380 -7574 2,094105 2644 134,1779
Gryni pinigai sąskaitoje ir banko kasoje 80173 31242 137443 48931 256,6193 106201 439,9302
Sukauptos gautinos pajamos ir ateinančio
laikotarpio sąnaudos 19508 26623 20019 -7115 73,27499 -6604 75,19438
Ilgalaikis turtas 1439224 1491680 1363598 -52456 96,48343 -128082 91,41357
Formavimo savikaina 820 1449 2077 -629 56,59075 628 143,3402
Nematerialus turtas 14424 513 953 13911 2811,696 440 185,77
Materalus turtas 1423480 1489218 136058 -65738 95,58574 -1353160 9,136204
Žemė
Pastatai 785856 800080 705871 -14224 98,22218 -94209 88,22505
Įrengimai, mašinos 302078 346723 259618 -44645 87,12373 -87105 74,87764
Transporto priemonės 307249 319390 367637 -12141 96,19869 48247 115,106
Kiti įrenginiai ir įrankiai 6329 9636 27442 -3307 65,68078 17806 284,7862
Kitas materalus turtas 21968 13389 8579 164,075 -13389 0
Ilgalaikis finansinis turtas 500 500 0 100 -500 0
Po vienerių metų gautinos sumos:
Pirkėjų įsiskolinimas
Kitos gautinos sumui
Kapitalas ir rezervai 2467962 2479043 2499835 -11081 99,55301 20792 100,8387
Įstatinis kapitalas 1413561 1413561 1413561 0 100 0 100
Rezervai 879401 837484 785599 41917 105,0051 -51885 93,80466
įstatymo numatyti 146966 146966 146966 0 100 0 100
nepaskirstytini 570726 570726 570726 0 100 0 100
paskirstytini 161709 119792 67907 41917 134,9915 -51885 56,68742
Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) 175000 228000 300675 -53000 76,75439 72675 131,875

Nuosavybė ir įsipareigojimai
Trumpalaikiai įsipareigojimai 769892 992190 1670011 -222298 77,59522 677821 168,3156

Prekybos skolos 396585 449074 1013384 -52489 88,31173 564310 225,6608

Tiekėjams 396585 449074 1013384 -52489 88,31173 564310 225,6608

Apmokėti vekseliai
Avansu gautos sumos pagal pasirašytas 8999 43536 161477 -34537 20,67025 117941 370,9045
sutartis
Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas 261709 339699 335253 -77990 77,04144 -4446 98,69119

Mokesčiai 149040 283225 157056 -134185 52,62247 -126169 55,45273

Atlyginimai ir soc. draudimas 112669 56474 178197 56195 199,506 121723 315,5381
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai 102599 159881 159897 -57282 64,1721 16 100,01
įsipareigojimai

Iš horizontaliosios balanso analizės matome, kad įmonės trumpalaikio turto suma per paskutinius metus sumažėjo -173810 Lt, arba 9%. Ilgalaikio turto suma sumažėjo -52456 Lt, arba 3.6%. Gamybinių lėšų panaudojimo požiūriu tai neigiama tendencija kadangi sumažėjo atsargos (44998 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (177743 Lt), kitos gautinos sumos (7574 Lt). Gerai tai kad sumažėjo pirkėjų įsiskolinimas (170169 Lt), padidėjo pinigai sąskaitoje ir banko kasoje (49831 Lt).
Ilgalaikio turto sudėtyje sumažėjo materialus turtas (65738 Lt), taip pat pastatų vertė (14224 Lt), įrengimų ir mašinų vertė (44645 Lt), transporto priemonių vertė (12141 Lt), kitų įrengimų (3307 Lt), taip pat sumažėjo kapitalas ir rezervai (11081 Lt).
Įmonėje padidėjo nematerialus turtas (13911 Lt).
Horizontalioji savininkų nuosavybės analizė rodo, kad pe

er nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo kapitalas ir rezervai, taip pat atsargos.
Iš horizontaliosios pelno (nuostolio) ataskaitos matome kad 2001 metus lyginant su 2000 metais sumažėjo pardavimai (1693521 Lt), to pasekoje sumažėjo ir parduotų prekių ir paslaugų savikaina. Taip pat sumažėjo veiklos sąnaudos (152318 Lt) ir bendrasis pelnas (237308 Lt).
Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė rodo, kad 2001-aisiais metais, įmonės bendrasis pelnas sumažėjo lyginant su 2000-aisiais. Tai yra neigiamas rodiklis. Tačiau galima būtų paminėti tą faktorių, kad įmonė visus trejus analizuojamus metus dirbo pelningai. O šiuo metu yra laukiamas AB „Elektros tinklų“ privatizavimas, po kurio padėtis tikrai pasikeis į teigiamą pusę.

2.Vertikalioji analizė

Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu.
Balanso vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais. Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Kitais žodžiais sakant, atliekama balanso struktūros analizė. Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių aktyvo ir pasyvo skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso aktyvo ir pasyvo skyriaus straipsnių reikšmės. Žinoma, išsamesnė yra detali analizė, nes leidžia pamatyti pagrindines konkrečių balanso skyrių pasikeitimo priežastis.
Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai labai nesunku apskaičiuoti kiekvieną pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos. Gauta informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės gamybinės – ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą. Vadinasi, informacija parodo tas įmonės veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo pelno rodikliui.
Taigi, vertikaliosios analizės duomenys yra statiški, jie apima tik vieno ataskaitinio laikotarpio duomenis. Todėl, norint gauti daugiau žinių apie įmonės pelningumo kitimą, vertikalioji analizė turėtų būti papildyta horizontaliosios analizės duomenimis.
Gerai atlikta vertikalioji rodiklių (lyginamųjų svorių) analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę – finansinę būklę.
Taigi, atliekant vertikalią analizę galima:
1. Įvertinti ar optimaliai ir racionaliai panaudojami grynieji pinigai įmonėje.
2. Atskleisti įmonės pajamų ir sąnaudų struktūrą ir jų kitimo priežastis.
3. Išaiškinti pokyčius, įvykusius įmonės lėšų ir šaltinių struktūroje.
4. Nustatyti nuosavybės rodiklių struktūrą ir jų kitimo priežastis.
5. Laiku pastebėti nuosavo turto dalies pavojingą sumažėjimą, skolintų finansinių išteklių ir kreditorinio įsiskolinimo dalies padidėjimą ir pan.
6. Įžvelgti įmonei gresiantį ekonominį pavojų.
7. Palyginti skirtingų dydžių įmonių finansinius rodiklius.
Iš vertikaliosios analizės duomenų matome finansinės būklės tendencijas, t.y. ar įmonėje didėja įsiskolinimai, gautinos sumos, ir atvirkščiai – ar mažėja veiklos sąnaudos, parduotų prekių ir paslaugų savikaina, kas galėjo turėti įtakos ataskaitinių metų pelno padidėjimui. Tačiau ši analizė taip pat reikalauja tolesnio tyrimo, kuris padėtų nustatyti įvairių pasikeitimų priežastis.
3 lentelėje atlikta vertikalioji balanso analizė ir nustatyta įmonės balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūra, t.y. apibūdinta įmonės turto pagrindinių elementų dalis bendroje turto sudėtyje, taip pat ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų dalis balanso pasyve, be to paskaičiuota ir atskirų balanso aktyvo ir pasyvo straipsnių struktūra.
Įmonės turto struktūros analizė rodo, kad 1999 metais ilgalaikis turtas sudarė 45,04 %, o trumpalaikis turtas – 54,96 %. 2000 metais turto struktūra mažai pasikeitė, t.y. ilgalaikis turtas – 45,28 %, o trumpalaikis turtas – 54,72 %. Ilgalaikio turto struktūroje 1999 ir 2000 metais materialusis turtas sudarė 100 %. 2000 metais ilgalaikio materialaus turto struktūroje didžiausią dalį (45,43 %) sudarė kitas materialusis turtas. Pastatų vertė sudarė 31,34 % viso materialaus turto, o transporto priemonės – 17,61 %. 1999 metais, kaip ir 2000 metais, didžiausią ilgalaikio turto dalį (72,88 %) sudarė kitas materialusis turtas. 24,47 % sudarė pastatai ir tik nežymią materialaus turto dalį (2,65 %) sudarė kiti įrenginiai ir įrankiai.
Atlikus trumpalaikio turto vertikalią analizę, matyti, kad 2000 metais trumpalaikio turto struktūroje beveik lygias dalis užima atsargos (42,81 %) ir pirkėjų įsiskolinimas (42,62 %), ir tik mažą lyginamąjį svorį turi gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje (14,57 %). Trumpalaikio turto struktūra 1999 metais labai pasikeitusi, palyginus su 2000 metų. Taigi, 1999 metų trumpalaikio turto struktūroje, didžiausią dalį turėjo per vienerius metus gautinos sumos (64,63 %). Atsargos sudarė 22,55 % viso trumpalaikio turto, o gryni pinigai kasoje ir sąskaitoje – 12,82 %.
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės gamybinė veikla 2000 metais buvo finansuojama iš skolintų lėšų, nes ilgalaikės skolos sudarė 39,85 %, o trumpalaikės – 29,07 %, o kapitalas ir rezervai tesudarė 31,08 %. Kapitalo ir rezervų struktūroje didžiausią dalį sudarė nepaskirstytasis pelnas – 76,89 %, o 23,11 % užėmė įstatinis kapitalas. Atlikus per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų struktūros analizę matyti, kad didžiausią lyginamąjį svorį turėjo kitos finansinės skolos ( net 53,21 %), mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas užėmė 26,18 %, skolos tiekėjams sudarė 17,58 % visų trumpalaikių įsipareigojimų.
Palyginus 2000 metų nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų struktūrą su 1999 metų, galima teigti, kad struktūra keitėsi. 2000 nepaskirstyto pelno dalis padidėjo 5,92 punkto (23,89 – 17,97). Net 11,51 punkto sumažėjo trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie 1999 metais savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų struktūroje sudarė net 40,58 %.
1999 metų trumpalaikių įsipareigojimų struktūroje didžiausią lyginamąjį svorį sudarė prekybos skolos (48,96 %), savo dydžiu neatsiliko ir kitos finansinės skolos, jų dalis lygi 41,56 %.
Vertikaliosios pelno ir nuostolio ataskaitos analizės pavyzdys pateiktas 4 lentelėje. Šioje lentelėje pateiktoje pelno ir nuostolio ataskaitų (1999 ir 2000 metų) vertikaliojoje analizėje, baziniu straipsniu pasirinkta pardavimų suma.
1999 metais parduotų prekių savikaina sudarė 80,0 % visų pardavimų sumos, 2000 metais – 94,5 %. Taigi palyginus 2000 metų duomenis su 1999 metų, galima pasakyti kad, savikaina padidėjo 14,5 punkto, kas nulėmė bendrojo pelno sumažėjimą. Šis rodiklis 2000 metais buvo mažesnis 14,5 punktais, ir tesudarė 5,5 % pardavimo pajamų.
Grynojo ataskaitinių metų pelno 1999 metais lyginamasis svoris buvo 19,71 %, per metus jis sumažėjo 13,79 punktais, ir 2000 metais grynasis pelnas tebuvo 5,92 % visų pardavimo pajamų struktūroje. Kaip matyti, bendrasis ataskaitinių metų pelnas mažai skiriasi nuo grynojo ataskaitinių metų pelno, taip yra dėl to, kad kita ir investicinė veikla buvo labai neryškios, ir jų lyginamieji svoriai labai maži.

Įmonės turto struktūros analizė rodo, kad 2001 metais didžiausią įmonės turto dalį (55%) sudarė trumpalaikis turtas, kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginti su 2000 metais sumažėjo vienu punktu. Didžiausią trumpalaikio turto dalį (27%) sudaro atsargos, kurių lyginamasis svoris padidėjo vienu punktu. Grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje svoris trumpalaikio turto sumoje padidėjo 1.4 punkto. Per vienerius metus gautinų sumų lyginamasis svoris sumažėjo 3 punktais iki 25%, lyginant su visu turtu. Tai, kad sumažėjo trumpalaikis turtas rodo kad įmonė mažiau lėšų gali skirti gamybai.
Ilgalaikis turtas, nors ir sudaro mažesnę įmonės turto dalį (44%), lyginant su 2000 metais padidėjo 1 punktu. Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro pastatai (24%), kurių vertė lyginant su praėjusiais metais padidėjo vienu punktu. Įrenginiai ir mašinos sudaro 9% ilgalaikio turto, ir lyginant su praėjusiais metais jų vertė sumažėjo vienu punktu.
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės gamybinė veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių: nuosavas kapitalas ir rezervai sudarė 76%, o tai 5 punktais daugiau, nei praėjusiais metais. Jų sudėtyje labiausiai dominuoja trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie sudaro 23% nuo viso turto. Jis 5 punktais sumažėjo lyginant su 2000 metais. Atlyginimai ir soc. draudimas padidėjo 2 punktais iki 3.5%. Vertikalioji balanso analizė parodė kad finansavimo šaltinių požiūriu padėtis yra normali.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Atlikus horizontaliąją ir vertikaliąją analizes, galima pastebėti, kad įmonės finansinė būklė kiekvienais metais prastėja. Ypač tai galime pastebėti lygindami už pardavimus gautas pajamas, 1999 metais jos siekė 9607380Lt. , o 2001 metais buvo tik 4688053Lt.
Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių kodėl taip atsitiko. Mano manymu įmonės pardavimų sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo konkurentų atsiradimas, kadangi 1990 metais tame pačiame regione įsisteigė dar viena firma užsiimanti tokia pačia veikla. Jie pirmieji sugebėjo gauti ISO kokybės sertifikatą, o tai lėmė didesnį užsakovų pasitikėjimą konkurentų firma, o ne mano nagrinėjama. Aišku ši problema įmonėje yra pastebėta ir pradėta spęsti, 2002 metų vasarą buvo gauti IS0 standartai. Taip pat jau šiemet įmonė pradėjo savo paslaugas siūlyti platesnei Lietuvos daliai, ir galima teigti, kad atliekamų darbų apimtys pastebimai išaugo.
Perspektyva įmonės yra gan gera, tai ir valstybės vykdoma politika , palankūs šiam verslui įstatymai, ir įgyjama stipri pozicija šiame versle tarp savo konkurentų, ypač tai išryškėjo pradėjus atlikinėti darbus Vilniaus regione. Įmonė iš lėto išsikovoja nemažą rinkos dalį, tačiau turi stengtis ne tik plėstis, bet ir išsaugoti jau turimas pozicijas, visą laiką įmonė turi stengtis būti vienu žingsniu priekyje, nei jos konkurentai.
Būtent to padaryti įmonei ir nepavyko 1999 metais, kai didelę savo rinkos dalį prarado naujai įsisteigusiam konkurentui. Šiuo metu turimi objektai yra toli nuo įmonės, tad darbininkai turi pastoviai dirbti komandiruotėse, būtent tai lemia, kad daugiau lėšų reikia skirti atlyginimams, padidėja atliekamų darbų savikaina.
Šiemet įmonė tikisi nemažo pelno, tačiau akcininkai dividendų tikriausiai dar negaus, kadangi visas pelnas bus skirtas techninės bazės atnaujimui. Būtent to įmonei labiausiai ir reikia, turint gerą techninę bazę, sumažėja atliekamų darbų savikaina, padidėja kokybė, o tai ir užtikrina stabilią įmonės veiklą.
Įmonė visas investicijas daro savo lėšomis, kadangi direktoriui, nežinau kodėl, yra nepriimtina imti paskolas iš banko, ar įsigyti įrengimus lizingo būdu. Kai kada toks požiūris yra pateisinamas, kadangi įmonės veikla buvusi labai pelninga iki 1999 metų staiga suprastėjo, įmonei šiuo metu tikrai būtų buvę sunku mokėti palūkanas finansinėm institucijom. Tačiau jeigu būtų imamos paskolos gamybai modernizuoti, galbūt tokia situacija įmonėje netgi nebūtų susidariusi.
Mano manymu įmonei trūksta lėšų techninės bazės atnaujinimui, nors tam skiriama didžioji dalis pelno, taip pat ir šiemet ruošiamasi absoliučiai visą pelną skirti gamybos modernizavimui. Nors šiemet tikimasi skirti apie 700 tūkstančių litų įrengimų atnaujinimui aš manau jų bus per maža, kad pakankamai gerai modernizuoti gamybą ir teikiamas paslaugas. Reikėtų bent dalį įrengimų įsigyti lizingo būdu, tačiau kaip minėjau tam nepritaria įmonės direktorius, toki projektai įmonėje netgi nesvarstomi. Aš manau nėra gerai laikytis itin atsargios finansų politikos, nes tokiu būdu labai lėtai vyksta įmonės modernizavimas.
Mano siūlymas būtų įmonei pirkti įrengimus lizingo būdu, kadangi atnaujinant šiuo būdu įrengimus greičiau įforminami dokumentai, negu imant paskolą iš banko, tai pat nereikia įkeisti turto, mažesnės palūkanos. Lizingo būdu įsigyjant turtą be didesnių finansinių išteklių, įmonė gali atnaujinti susidėvėjusius įrengimus įdiegti naują pažangesnę įrangą.
Galima jau drąsiai teigti, kad finansinės ataskaitos už 2002 metus, bus daug geresnės nei už praeitus metus, todėl įmonės modernizavimui reiktų naudoti ne, tik savo lėšas, bet jų pritraukti ir iš išorės, taip paspartėtų įmonės modernizavimas.

Naudota literatūra

1. Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Monografija.– Kaunas: Technologija,
2. Organizacijos valdymo pagrindai. Paskaitų konspektas. 1 dalis. – Kaunas,
3. Bartkienė A. – “Rinkos kainų politika ir kainodara” – Vilnius,
4. Doc. Dr. R. Virvilaitė. Paskaitų konspektas. Kaunas,
5. Jucevičius R. Strateginis organizacijų valdymas. – Kaunas” Technologija,
6. Įmonės finansų valdymas. Mokomoji knyga.- Kaunas: Technologija,

Leave a Comment