Mikroekonomika

1. Sumažėjus prekės paklausai, mažėja vartotojų paklausos kiekis, esant kiekvienai alternatyviajai kainai (a variantas), nes paklausos kreivė pasislenka į kairę.

2. Pagrindinis veiksnys, lemiantis prekės ar paslaugos elastingumą kainai, yra pakaitalų buvimas (c variantas). Jeigu tam tikra prekė turi artimą substitutą, tai šios prekės paklausa paprastai būna sąlygiškai elastinga, nes žmonės gali visiškai patenkinti savo poreikius pirkdami ir vartodami pakaitalą, jei šios prekės kaina kyla. Priešingai, jei prekė neturi artimų substitutų, jos paklausa paprastai yra neelastinga.

3. Monopolinė konkurencija panaši į tobuląją konkurenciją, skiriasi tuo, kad prroduktai joje diferencijuoti (b variantas). Tobula konkurencija – tai kraštutinis ir labiau teorinis modelis, bet grynu pavidalu tokios rinkos neegzistuoja. Monopolinės konkurencijos ir tobulosios konkurencijos panašumai bei skirtumai pateikiami 1 lentelėje.

Monopolinės konkurencijos ir tobulosios konkurencijos panašumai bei skirtumai
1 lentelė
Tobula konkurencija Monopolinė konkurencija
1. Šakoje yra labai daug firmų. 1. Šakoje yra pakankamai daug firmų.
2. Firmos siūlo standartizuotą produkciją. 2. Firmos siūlo diferencijuotą produkciją.
3. Rinkos dalyviai neturi įtakos produkto kainai. 3. Kuri nors firma turi nežymų poveikį produkto kainai.
4. Įėjimo į šaką ir išėjimo iš jos laisvė. 4. Įėjimo į šaką ir išėjimo iš jos žemi baarjerai.

UŽDAVINIŲ SPRENDIMAI

4. Rinkos situacija yra pastovi tada, kai prekės paklausos kiekis yra lygus pasiūlos apimčiai:
QD = QS
Todėl, naudojant prekės paklausos kiekio funkciją
QD = a – bPx,
kur QD – prekės paklausos kiekis vienetais, per laiko tarpą;
a – kainos absoliuti reikšmė, kai QD = 0, o PD = max;
b – koeficientas ro

odo kainos poveikį paklausos kiekiui, kai kaina sumažėja 1 Lt;
PD = prekės kaina.
ir pasiūlos apimties funkciją,
QS = a + bPS,
kur QS – prekės pasiūlos apimtis;

a – kainos absoliuti reikšmė, kai QS = 0, o PS = max;
b – koeficientas rodo kainos poveikį paklausos kiekiui, kai kaina sumažėja 1 Lt;
PS = prekės kaina.
randame pusiausviros kainą, kai sąlygoje duota:
QD = 500 – 5P ir QS = – 100 + 10P
Pagal (1) lygybę gauname:
500 – 5P = – 100 + 10P
– 5P – 10P = – 100 – 500
P = 600 : 15
P = 40 (Lt).
Rinkos pusiausvyros kainą 40 Lt.
Dabar galime ieškoti rinkos pusiausvyros kiekio:
Pagal (2) formulę
QD = 500 – 5 x 40
QD = 500 – 200
QD = 300 (vnt.)
Pagal (3) formulę
QS = – 100 + 10 x 40
QS = – 100 + 400
QS = 300 (vnt.)
Rinkos pusiausvyros kiekis yra 300 vienetų.
Pasirinkdami skirtingas kainas, gausime skirtingus pasiūlos ir paklausos kiekius.
Kai P = 20 Lt :
QD  500-5P;
QD  500 – (5 x 20);
QD  400;

QS  -100 + 10P;
QS  -100 + (10 x 20);
QS  100;
Kai P = 60 Lt :
QD  500-5P
QD  500 – (5 x 60)
QD  200

QS  -100 + 10P
QS  -100 + (10 x 60)
QS  500
Kai P = 50 Lt:
QD = 500-5P
QD = 500 – (5 x 50)
QD = 250

QS  -100 + 10P
QS = -100 + (10 x 50)
QS = 400

Pasiūlos irr paklausos skalė
2 lentelė
Kaina Paklausos apimtis QD Pasiūlos apimtis QS Perteklinė paklausa Kainos kitimo kryptis
20 400 100 200 didėja
40 300 300 0 pastovi
60 200 500 -400 mažėja
50 250 400 -150 mažėja
Pasiūlos ir paklausos grafikas

1 grafikas
P

60 perteklinė pasiūla (perteklius)

50 S

E

40

D

20

100 200 250 300 400 500 Q

Jei vyriausybė nustatys minimalią kainų ribą 50 Lt atsiras perteklinė pasiūla, kuri sudarys 150 vnt. Esant tokiai kainai, gamintojai norės parduoti daugiau produkcijos, tačiau didelė kaina atstumia pirkėjus ir skatina juos pasirinkti pakaitalus.
Šiuo atveju ginami yra gamintojo interesai.

5. Sąlygoje yra duota:
Py = 10;
x = 10;
y = 20.
I  Py x y
kur I – vartotojo pajamos;
Py – prekės y kaina;
y – perkamas y prekės kiekis.
Pirmiausia rasime vartotojo pajamas per tam tikrą laikotarpį paga 4 formulę:

I  20 x 10  200

kur Px

x – prekės x kaina;
I – vartotojo pajamos;
x – perkamas x prekės kiekis.

Vadinasi x prekė kainuoja 20 Lt.
Žinodami y ir x prekių kainas galime rasti ribinę substitucijos normą MRS, kai

kur MRS – ribinė substitucijos norma;
Px – prekės x kaina;
Py – prekės y kaina.

6. Firmos bendriesiems, vidutiniams pastoviesiems, vidutiniams kintamiesiems, vidutiniams bendriesiems bie ribiniams kaštams apskaičiuoti naudosime šias formules:
TC = FS + VC
kur TC – bendrieji kaštai;
FC – pastovūs kaštai;
VC – kintami kaštai.

kur AFC – vidutiniai pastovūs kaštai;
FC – pastovūs kaštai;
TP(Q) – gamybos apimtis.

kur AVC – vidutiniai kintami kaštai;
VC – kintami kaštai;
TP(Q) – gamybos apimtis.

kur ATC – vidutiniai bendrieji kaštai;
TC – bendrieji kaštai;
TP(Q) – gamybos apimtis.

kur MC – ribiniai kaštai;
TC – bendrųjų kaštų pokytis;
∆ TP (Q) – gamybos apimties pokytis.

Firmos kaštai
3 lentelė
Gamybos apimtis (tūkst. vnt.) Pastovūs kaštai (Lt) Kintami kaštai (Lt) Bendrieji kaštai (Lt) Vidutiniai pastovūs kaštai (Lt) Vidutiniai kintami kaštai (Lt) Vidutiniai bendrieji kaštai (Lt) Ribiniai kaštai (Lt)
TPL FC VC TC AFC AVC ATC MC
0 80 0 80 – – –
1 80 60 140 80 60 140 60
2 80 120 200 40 60 100 60
3 80 130 210 27 43 70 10
4 80 220 300 20 55 75 90
5 80 250 330 16 50 66 30
6 80 320 400 13 53 66 70
7 80 410 490 11 59 70 90
8 80 480 560 10 60 70 70
9 80 550 630 9 61 70 70
10 80 620 700 8 62 70 70
Pastoviųjų, kintamųjų ir bendrųjų kaštų kreivės pavaizduotos 2 grafike.
Vidutinių pastoviųjų, vidutinių kintamųjų ir ribinių kaštų santykį vaizduoja 3 grafikas.

Pastoviųjų, kintamųjų ir bendrųjų kaštų kreivės

2 grafikas

TC

VC

FC

1
2 3 4 5 6 7 8 9 10 Q

Pastovieji kaštai (FC) nepriklauso nuo gamybos apimties (Q), todėl jų tiesė lygiagreti su horizontalia ašimi. Kintamieji kaštai (VC) didėja, didėjant gamybos apimčiai. Bendrieji kaštai (TC) – tai kintamieji kaštai, pakitę pastoviųjų kaštų dydžiu, todėl jų tiesė yra lygiagreti kintamųjų kaštų tiesei.

Vidutinių pastoviųjų, vidutinių kintamųjų ir ribinių kaštų santykį
3 grafikas

1
2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kol ribinių kaštų (MC) kreivė yra žemiau vidutinių kintamų kaštų (AVC) kreivės, tol vidutiniai kintamieji kaštai mažėja. Kai ri

ibiniai kaštai viršija vidutinius kintamuosius kaštus, vidutiniai kintamieji kaštai ima didėti. Nuo 5 tūkst. apimties ribiniai kaštai yra didesni už vidutinius kintamuosius kaštus, todėl vidutinių kintamųjų kaštų kreivė tolygiai kyla aukštyn su kiekvienu papildomai pagamintu produktu. Vidutinių pastoviųjų kaštų (AVC) kreivė iš pradžių turi didelį nuolydį, vadinasi vidutiniai pastovieji kaštai smarkiai mažėja, vėliau AVC kreivė tolygiai slenka žemyn, tačiau gamybos apimtis jau nebeturi tokios didelės įtakos vidutinių pastoviųjų kaštų mažėjimui, t.y. su kiekvienu papildomai pagamintu produktu, vidutinių pastoviųjų kaštų pokytis vis mažesnis.

7. Sąlygoje duota, kad P = 10000 Lt
i = 20 % = 0,2
t = 2 metai
kadangi palūkanos skaičiuojamos kas puse metų, tai n = 2

kai F – būsimoji pinigų suma po n metinių palūkanų periodų;
P – pradinė pinigų suma;
i – metinė palūkanų norma;
n – metinių palūkanų periodų skaičius;
t – metų skaičius.

F = 10000 x (1,1)4 = 10000 x 1,4641 = 14641 Lt

kur ief – efektyvioji (faktinė) metinė palūkanų norma;
i – metinė palūkanų norma;
n – metninių palūkanų periodų skaičius.

= 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS IR KITI ŠALTINIAI

1. Mikroekonomika. Red. Vytautas SKOMINAS. – Vilnius. 2000. 415 p. ISBN 9986-433-24-X
2. Bronius, MARTINKUS, Vytautas ŽILINSKAS. – Kaunas. 1997. 705 p. ISBN 9986-13-575-3

Leave a Comment