Mikroekonomika

1. Sumažėjus prekės paklausai, mažėja vartotojų paklausos kiekis, esant kiekvienai alternatyviajai kainai (a variantas), nes paklausos kreivė pasislenka į kairę.

2. Pagrindinis veiksnys, lemiantis prekės ar paslaugos elastingumą kainai, yra pakaitalų buvimas (c variantas). Jeigu tam tikra prekė turi artimą substitutą, tai šios prekės paklausa paprastai būna sąlygiškai elastinga, nes žmonės gali visiškai patenkinti savo poreikius pirkdami ir vartodami pakaitalą, jei šios prekės kaina kyla. Priešingai, jei prekė neturi artimų substitutų, jos paklausa paprastai yra neelastinga.

3. Monopolinė konkurencija panaši į tobuląją konkurenciją, skiriasi tuo, kad produktai joje diferencijuoti (b variantas). Tobula konkurencija – tai kraštutinis ir labiau teorinis modelis, bet grynu pavidalu tokios rinkos neegzistuoja. Monopolinės konkurencijos ir tobulosios konkurencijos panašumai bei skirtumai pateikiami 1 lentelėje.

Monopolinės konkurencijos ir tobulosios konkurencijos panašumai bei skirtumai1 lentelėTobula konkurencija Monopolinė konkurencija1. Šakoje yra labai daug firmų. 1. Šakoje yra pakankamai daug firmų.2. Firmos siūlo standartizuotą produkciją. 2. Firmos siūlo diferencijuotą produkciją.3. Rinkos dalyviai neturi įtakos produkto kainai. 3. Kuri nors firma turi nežymų poveikį produkto kainai.4. Įėjimo į šaką ir išėjimo iš jos laisvė. 4. Įėjimo į šaką ir išėjimo iš jos žemi barjerai.

UŽDAVINIŲ SPRENDIMAI

4. Rinkos situacija yra pastovi tada, kai prekės paklausos kiekis yra lygus pasiūlos apimčiai: QD = QSTodėl, naudojant prekės paklausos kiekio funkcijąQD = a – bPx,kur QD – prekės paklausos kiekis vienetais, per laiko tarpą;a – kainos absoliuti reikšmė, kai QD = 0, o PD = max;b – koeficientas rodo kainos poveikį paklausos kiekiui, kai kaina sumažėja 1 Lt;PD = prekės kaina.ir pasiūlos apimties funkciją,QS = a + bPS, kur QS – prekės pasiūlos apimtis; a – kainos absoliuti reikšmė, kai QS = 0, o PS = max;b – koeficientas rodo kainos poveikį paklausos kiekiui, kai kaina sumažėja 1 Lt;PS = prekės kaina.

randame pusiausviros kainą, kai sąlygoje duota:QD = 500 – 5P ir QS = – 100 + 10PPagal (1) lygybę gauname:500 – 5P = – 100 + 10P– 5P – 10P = – 100 – 500P = 600 : 15P = 40 (Lt).Rinkos pusiausvyros kainą 40 Lt.Dabar galime ieškoti rinkos pusiausvyros kiekio:Pagal (2) formulęQD = 500 – 5 x 40QD = 500 – 200QD = 300 (vnt.)Pagal (3) formulęQS = – 100 + 10 x 40QS = – 100 + 400QS = 300 (vnt.)Rinkos pusiausvyros kiekis yra 300 vienetų.Pasirinkdami skirtingas kainas, gausime skirtingus pasiūlos ir paklausos kiekius. Kai P = 20 Lt :QD  500-5P;QD  500 – (5 x 20);QD  400;

QS  -100 + 10P;QS  -100 + (10 x 20);QS  100;Kai P = 60 Lt :QD  500-5PQD  500 – (5 x 60)QD  200

QS  -100 + 10PQS  -100 + (10 x 60)QS  500Kai P = 50 Lt:QD = 500-5PQD = 500 – (5 x 50)QD = 250

QS  -100 + 10PQS = -100 + (10 x 50)QS = 400

Pasiūlos ir paklausos skalė2 lentelėKaina Paklausos apimtis QD Pasiūlos apimtis QS Perteklinė paklausa Kainos kitimo kryptis20 400 100 200 didėja40 300 300 0 pastovi60 200 500 -400 mažėja50 250 400 -150 mažėjaPasiūlos ir paklausos grafikas

1 grafikasP

60 perteklinė pasiūla (perteklius) 50 S E 40

D 20

100 200 250 300 400 500 Q

Jei vyriausybė nustatys minimalią kainų ribą 50 Lt atsiras perteklinė pasiūla, kuri sudarys 150 vnt. Esant tokiai kainai, gamintojai norės parduoti daugiau produkcijos, tačiau didelė kaina atstumia pirkėjus ir skatina juos pasirinkti pakaitalus. Šiuo atveju ginami yra gamintojo interesai.

5. Sąlygoje yra duota:Py = 10;x = 10;y = 20.I  Py x ykur I – vartotojo pajamos;Py – prekės y kaina;y – perkamas y prekės kiekis.Pirmiausia rasime vartotojo pajamas per tam tikrą laikotarpį paga 4 formulę:

I  20 x 10  200

kur Px – prekės x kaina;I – vartotojo pajamos;x – perkamas x prekės kiekis.

Vadinasi x prekė kainuoja 20 Lt.Žinodami y ir x prekių kainas galime rasti ribinę substitucijos normą MRS, kai

kur MRS – ribinė substitucijos norma;Px – prekės x kaina;Py – prekės y kaina.

6. Firmos bendriesiems, vidutiniams pastoviesiems, vidutiniams kintamiesiems, vidutiniams bendriesiems bie ribiniams kaštams apskaičiuoti naudosime šias formules:TC = FS + VCkur TC – bendrieji kaštai;

FC – pastovūs kaštai;VC – kintami kaštai.

kur AFC – vidutiniai pastovūs kaštai;FC – pastovūs kaštai;TP(Q) – gamybos apimtis.

kur AVC – vidutiniai kintami kaštai;VC – kintami kaštai;TP(Q) – gamybos apimtis.

kur ATC – vidutiniai bendrieji kaštai;TC – bendrieji kaštai;TP(Q) – gamybos apimtis.

kur MC – ribiniai kaštai;TC – bendrųjų kaštų pokytis;∆ TP (Q) – gamybos apimties pokytis.

Firmos kaštai3 lentelėGamybos apimtis (tūkst. vnt.) Pastovūs kaštai (Lt) Kintami kaštai (Lt) Bendrieji kaštai (Lt) Vidutiniai pastovūs kaštai (Lt) Vidutiniai kintami kaštai (Lt) Vidutiniai bendrieji kaštai (Lt) Ribiniai kaštai (Lt)TPL FC VC TC AFC AVC ATC MC0 80 0 80 – – – 1 80 60 140 80 60 140 602 80 120 200 40 60 100 603 80 130 210 27 43 70 104 80 220 300 20 55 75 905 80 250 330 16 50 66 306 80 320 400 13 53 66 707 80 410 490 11 59 70 908 80 480 560 10 60 70 709 80 550 630 9 61 70 7010 80 620 700 8 62 70 70Pastoviųjų, kintamųjų ir bendrųjų kaštų kreivės pavaizduotos 2 grafike.Vidutinių pastoviųjų, vidutinių kintamųjų ir ribinių kaštų santykį vaizduoja 3 grafikas.

Pastoviųjų, kintamųjų ir bendrųjų kaštų kreivės 2 grafikas

TC

VC

FC

12 3 4 5 6 7 8 9 10 Q

Pastovieji kaštai (FC) nepriklauso nuo gamybos apimties (Q), todėl jų tiesė lygiagreti su horizontalia ašimi. Kintamieji kaštai (VC) didėja, didėjant gamybos apimčiai. Bendrieji kaštai (TC) – tai kintamieji kaštai, pakitę pastoviųjų kaštų dydžiu, todėl jų tiesė yra lygiagreti kintamųjų kaštų tiesei.

Vidutinių pastoviųjų, vidutinių kintamųjų ir ribinių kaštų santykį3 grafikas

12 3 4 5 6 7 8 9 10

Kol ribinių kaštų (MC) kreivė yra žemiau vidutinių kintamų kaštų (AVC) kreivės, tol vidutiniai kintamieji kaštai mažėja. Kai ribiniai kaštai viršija vidutinius kintamuosius kaštus, vidutiniai kintamieji kaštai ima didėti. Nuo 5 tūkst. apimties ribiniai kaštai yra didesni už vidutinius kintamuosius kaštus, todėl vidutinių kintamųjų kaštų kreivė tolygiai kyla aukštyn su kiekvienu papildomai pagamintu produktu. Vidutinių pastoviųjų kaštų (AVC) kreivė iš pradžių turi didelį nuolydį, vadinasi vidutiniai pastovieji kaštai smarkiai mažėja, vėliau AVC kreivė tolygiai slenka žemyn, tačiau gamybos apimtis jau nebeturi tokios didelės įtakos vidutinių pastoviųjų kaštų mažėjimui, t.y. su kiekvienu papildomai pagamintu produktu, vidutinių pastoviųjų kaštų pokytis vis mažesnis.

7. Sąlygoje duota, kad P = 10000 Lti = 20 % = 0,2t = 2 metaikadangi palūkanos skaičiuojamos kas puse metų, tai n = 2

kai F – būsimoji pinigų suma po n metinių palūkanų periodų;P – pradinė pinigų suma;i – metinė palūkanų norma;n – metinių palūkanų periodų skaičius;t – metų skaičius.

F = 10000 x (1,1)4 = 10000 x 1,4641 = 14641 Lt

kur ief – efektyvioji (faktinė) metinė palūkanų norma;i – metinė palūkanų norma;n – metninių palūkanų periodų skaičius. = 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS IR KITI ŠALTINIAI

1. Mikroekonomika. Red. Vytautas SKOMINAS. – Vilnius. 2000. 415 p. ISBN 9986-433-24-X2. Bronius, MARTINKUS, Vytautas ŽILINSKAS. – Kaunas. 1997. 705 p. ISBN 9986-13-575-3