SVV samprata ir reglamentavimas Europos Sąjungoje

Turinys

Įvadas 21. SVV samprata ir reglamentavimas Europos Sąjungoje 32.SVV rėmimo ir finansavimo formos 73. Lietuvos SVV sektorius ES kontekste 6Išvados 11Literatūros šaltiniai 12ĮvadasSmulkaus ir vidutinio verslo samprata ir jo vykdymo vieta nuolat keičiasi. Skirtingi visuomenės sluoksniai jį vis kitaip vertina. Tie, kurie visai nesusiję su smulkiu ir vidutiniu verslu, pastarojo kategorijai priskiria tik kioskininkus ir turgaus prekeivius – mažiau organizuotus ir labiausiai pažeidžiamus tiek viešosios administracijos, tiek ir kitų institucijų, kurios gali laisvai ir nekontroliuojamai primesti savo valią.Daug diskutuojama apie verslo situaciją bei perspektyvą, labiausiai diskusijos liečia smulkaus ir vidutinio verslo steigimą ir plėtrą.Ši tema buvo pasirinkta todėl, kad yra labai aktuali tiek verslininkams, tiek eiliniams gyventojams. Smulkus ir vidutinis verslas labai priklauso nuo valdžios ekonominės politikos. Antra vertus smulkus ir vidutinis verslas gali daug prisidėti prie šalies socialinių, ekonominių problemų sprendimo. Taigi jei valstybė sugebės priimti tinkamus sprendimus, padėsiančius SVV kurtis ir vystytis, laimės pati valstybė. Yra išleista įvairios literatūros apie SVV , bet temos aktualumas verčia ją panagrinėti smulkiau, paieškoti kuo skiriasi SVV apibrėžimas Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Darbo objektas – smulkus ir vidutinis verslas Europos Sąjungoje.Darbo tikslas : Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo kūrimo ir tolesnio jo plėtojimo galimybes ES. Darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai:1. Išanalizuoti smulkaus ir vidutinio verslo sampratą ir reglamentavimą ES.2. Apžvelgti SVV vystymosi tendencijas ES.Darbo metodas – literatūros analizė. Buvo atlikta įvairių Lietuvos autorių (Z. Gineitienės, D. Korsakaitės, M. Kučinskienės, J. Tamulevičiaus, V. Sūdžiaus) literatūros analizė smulkaus ir vidutinio verslo klausimais.1. SVV samprata ir reglamentavimas Europos SąjungojeSmulkus verslas užsienio šalyse paskutinį XX a. dešimtmetį tapo tikru ekonominiu fenomenu. Jo mastai, augimo tempai ir vaidmuo visuomenėje tapo tokie įspūdingi, kad buvo svarbu išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis. Per visą industrinę epochą, XVII a. prasidėjusią pramonės revoliucija, ir nusitęsusia iki naujosios mokslinės techninės revoliucijos XX a. septintame dešimtmetyje, didžiausią įtaką ekonominiam pakilimui turėjo kapitalo (materialinių veiklos priemonių) susikaupimas. XX a. aštuntame dešimtmetyje į gana plačiai paplitusį smulkų verslą Vakarų Europoje buvo žiūrima kaip į pereinamąją būsimo ūkio raidos stadiją ir jį buvo planuojama modernizuoti, t.y. reorganizuoti į didesnes ūkines struktūras. [1, 22 psl.]

Mažos ir vidutinės įmonės – tai Europos šalių ekonomikos pagrindas. Būtent šios įmonės sukuria šimtus darbo vietų europiečiams ir sąlygoja daugelį ekonominių permainų regione. Iki 1997 m. Europos Sąjungoje nebuvo vieningo standarto, kuris griežtai ir aiškiai nusakytų, kokia įmonė yra didelė, kokia vidutinė ir kokia labai maža. Europos Sąjungos valstybės narės kiekviena savaip apibrėžia smulkias ir vidutines įmones. Tačiau ES institucijos naudojo gana vienodus jų apibūdinimo kriterijus bei apibrėžimus. Populiariausi kriterijai – dirbančiųjų skaičius, metinė apyvarta, kapitalo dydis. Dažnai naudojamos kriterijų kombinacijos, atsižvelgiama į priklausomybę konkrečiai ūkio šakai ar į kitus bruožus. Šiuo metu vienu populiariausių kriterijų, apibrėžiant smulkų verslą, yra dirbančiųjų įmonėje skaičius. Šio kriterijaus privalumas yra tas, kad jį galima nesunkiai nustatyti ir patikrinti. Tačiau šis rodiklis nesuteikia informacijos apie darbo ar kapitalo panaudojimo intensyvumą.Lietuvoje iki 1999 m. pradžios Mažųjų įmonių įstatymas buvo pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis apibrėžiamas mažos įmonės statusas. Pagal įstatymą nuo 1995m. balandžio 20 d. „mažoms įmonėms priskiriamos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius neviršija 50 žmonių ir bendros pajamos (įplaukos) per metus ne didesnės kaip 500 tūkst. Litų:. Tačiau pagal šį įstatymą mažos įmonės statuso negavo valstybinės įmonės, užsiimančios neskatintina veikla (Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi neskatintinos veiklos rūšiū sąrašą, į kurį įeina tarpininkavimas, komercinių bankų, biržų veikla ir t.t. 2002 m. spalio 22 d. Buvo pakeistas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.[2, 2 str.] Galima sakyti, kad pirmasis mažųjų įmonių apibrėžime naudojamas kriterijus – darbuotojų skaičius , lyginant su anksčiau patvirtintu (darbuotojų skaičius neturėjo viršyti 100 žmonių), Lietuvos Respublikos sąlygomis buvo pasirinktas gana neblogai. Įvedus įstatymo pataisą, mažos įmonės ststusą turėjo prarasti tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršijo 50 žmonių, tačiau mažų įmonių skaičius rejestre beveik nepasikeitė. Daugumoje Lietuvoje veikiančių įmonių, turėjusių mažosios įmonės statusą, dirba iki 50 žmonių.
Kitas Lietuvoje naudotas įmonės dydžio kriterijus – metinės įplaukos už realizuojamą produkciją, kaip ir darbuotojų skaičiaus kriterijus – buvo vienodas visų veiklos sričių įmonems. Be to šis kriterijus nebuvo apsaugotas nuo infliacijos. Pagal Mažųjų įmonių įstatymą šis apibrėžimas buvo taikomas tik prioritetinėms šakoms, o ne visam smulkiam verslui apskritai.[1,115psl.] Europos šalyse smulkia įmone laikoma ta, kuri turi palyginti nedidelę rinkos dalį, valdoma paties savininko, o ne formalios struktūros, ir nėra stambios korporacijos dalis.[1,112psl.] 2003 m. gegužės mėn. Europos Komisija patvirtino naują mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimą Europos Sąjungoje. Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) – tai socialinio bei ekonominio gerbūvio pagrindas. Tačiau būtent jos susiduria su daugybe problemų. Siekiant palengvinti jų naštą, tiek nacionaliniai, tiek ES teisės aktai suteikia joms tam tikrų lengvatų. Tačiau bet kokios lengvatos ar privilegijos kelia pavojų vidaus rinkai bei sąžiningai konkurencijai. Štai čia ir iškyla būtin…ybė apibrėžti kas yra MVĮ ir šį apibrėžimą naudoti vieningai visose ES šalyse. Pirmasis ir iki šiol galiojantis ES apibrėžimas buvo priimtas 1996 m. (96/280/ES). 2003 m. gegužės mėnesį, po ilgų ir išsamių viešų konsultacijų, vykusių 2001 – 2002 metais, Europos komisija priėmė naują ES mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimą, kuriame atsižvelgiant į dabartinius poreikius bei aktualijas padaryti ženklūs pakeitimai. Apibrėžime lieka nepakitęs darbuotojų skaičius, kuris buvo naudojamas apibrėžti mikro, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) nuo 1996 m., bet įvertinus infliaciją ir produktyvumo augimą, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatytos padidintos metinių pajamų ir turto balansinės vertės ribos. Papildomai šis kriterijus pritaikytas ir mikro įmonėms. MVĮ kriterijai pavaizduoti 1 lentelėje.MVĮ kriterijaiĮmonės kategorija Darbuotojų skaičius Metinės pajamos (mln. eur.) Arba Turto balansinė vertė (mln. eur.)
Vidutinė <250 <=50(1996 m. buvo <=40) <=43 (1996 m. buvo <=27)Maža <50 <=10(1996 m. buvo <=7 ) <=10 (1996 m. buvo <=5)Mikro <10 <=2(anksčiau nebuvo apibrėžta) <=2 (anksčiau nebuvo apibrėžta)1 lentelėŠiuo metu Europos Sąjungoje mažas ir vidutines įmones apibūdina šie kriterijai – įmonės darbuotojų skaičiaus, metinės apyvartos arba balansinės turto vertės ir nepriklausomumo.Taip pat įmonė turi būti nepriklausoma, t.y., ne daugiau kaip ketvirtadalis įmonės kapitalo arba balsavimo teisę turinčių akcijų gali priklausyti kitoms įmonėms, neatitinkančioms MVĮ kriterijų.Europos Komisija 1996 m. balandžio 6 d. Rekomendacijoje dėl mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo 96/280/EC (OJ L 107 of 30/04/1996) pakvietė ES šalis-nares bei Europos investicijų banką ir Europos investicijų fondą pradėti taikyti vienodą MVĮ apibrėžimą. Šis Europos Komisijos (EK) pateiktas apibrėžimas tėra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jis tampa privalomas, kai kalbama apie valstybės paramą MVĮ, siekiant išvengti konkurencijos pažeidimų kitų įmonių atžvilgiu. EK reguliariai, dažniausiai kartą per ketverius metus, peržiūri šią Rekomendaciją, ypatingai nustatytas MVĮ metinės apyvartos bei balansinės turto vertės ribas, ir, esant reikalui, siūlo pakeitimus. Todėl 2003 m. gegužės 6 d. EK patikslino 1996 m. balandžio 6 d. rekomendaciją dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (96/280/EC). Nauja rekomendacija dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos (2003/361/EC) įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d.Skatindama MVĮ plėtrą Europos Bendrijoje, EK, kaip vieną iš svarbiausių, iškėlė politinį tikslą skatinti verslumą ir priėmė keletą būtinų šiam tikslui pasiekti politinių priemonių:• 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime nusprendė sukurti palankias sąlygas verslumui skatinti;• 2000 m. birželio mėn. Feiroje įvykusiame Europos viršūnių tarybos susitikime pritarė Europos mažųjų įmonių chartijai;
• 2000 m. pabaigoje EK priėmė naująją Daugiametę programą įmonėms ir verslininkystei (2001-2005m.).• 2005 m. išleido MVĮ apibrėžimą aiškinantį vadovą.Europos Komisijos siūlymu Europos Taryba ir Parlamentas nusprendė dar metams pratęsti Daugiametę programą įmonėms, ypatingai mažoms ir vidutinėms, bei verslininkystei 2001-2005 (DPĮ). Buvo nuspręsta DPĮ pratęsti iki 2007 metų, kai šią programą pakeis naujoji Konkurencingumo ir inovacijų programa.Lietuvai tapus ES nare ypač paspartėjo verslo plėtra už valstybės sienų, nes fiziniai bei juridiniai asmenys, turintys nuolatinę ar registruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi neribotą steigimosi kitose ES valstybėse laisvę. Taigi suvaržymų steigti įmonę, filialą, atstovybę ar antrinę įmonę Vakaruose neliko, o palankesnės mokestinės aplinkos ar mažesnio įstatinio kapitalo reikalavimo ieškantys verslininkai yra saugomi Europos Teisingumo Teismo. Steigimosi laisvė taip pat apima laisvę apsigyventi kitoje ES valstybėje, jei norima pradėti savarankišką profesinę veiklą (self-employed), išskyrus įsidarbinimą (čia taikomos laisvo asmenų judėjimo taisyklės). Įvairio…se ES šalyse įmonės steigimo sąlygos skirtingos. Todėl būtina įvertinti, kokia įsikūrimo ir įsitvirtinimo svetimoje rinkoje forma jums labiausiai tinka. Taip pat būtina išanalizuoti ir įvertinti teisinius bei finansinius įmonės kūrimo kitose ES šalyse aspektus.2. SVV rėmimo ir finansavimo formosUžsienio šalyse vykdoma mažų ir vidutinių įmonių rėmimo politika įgyvendinama įvairiomis programomis, specialiomis teisinėmis normomis, nevyriausybinėmis ir kitomis priemonėmis. Verslininkystę remti ir skatinti galima tokiomis formomis:• smulkaus ir vidutinio verslopropoganda,• finansine tiesiogine ir netiesiogine parama,• mokesčių politika,• antimonopolitine politika.Smulkaus ir vidutinio verslo valstybinis rėmimas gali būti skirtas:• tiesiogiai finansuoti smulkaus verslo projektus ir programas, kurių nesiima stambus verslas;• valstybei imantis garanto vaidmens, suteikti paskolas smulkiam verslui;• suteikti mokesčių lengvatas plečiant darbo vietų skaičių, priimant į darbą neįgaliuosius;
• dalį pajamų ar pelno investuoti į smulkų ir vidutinį verslą;• dalyvauti labdaringoje veikloje, visuomeniniuose ar kituose projektuose;• supaprastintio įmonių registravimo, apskaitos ir atskaitomybės procedūras;• tiesiogiai dengti nuostolius tos smulkaus verslo veiklos, kurios nesiima stambus verslas;• iš biudžeto lėšų drausti tas verslo veiklos sritis, kurias valstybė numatė labiau plėtoti, kaip tai daroma su smulkaus verslo eksporto ir importo draudimu. [1, 45psl.]Kiekviena ES narė smulkų ir vidutinį verslui remti ir skatinti taiko skirtingas formas: Kaip veikia tokios rūšies paramos schemos ES. Kas pirmiausia krenta į akis? Akcentuojamas ne siauro pobūdžio konsultacijos, bet pilnas verslo paslaugų paketas. SVV įmonėms padedama parengti mikrostrategijas, susijusias su jų produktais ir rinkomis. Sudaromos paskolų garantijų, mokesčių ir pinigų srautų palengvinimo schemos ir t.t.Pavyzdžiui, Airijoje teikiama materiali parama verslo planavimui. Ekspertai įmonę aplanko iki 10 kartų, kurių paslaugas valstybė subsidijuoja iki 65000 EUR. Jie konsultuoja ir įvertina kokybės valdymą, apskaitą, marketingo strategiją. Įkurta daugybė agentūrų nemokamai konsultuoti. Airijoje populiarios vadinamosios verslo pašalpos, kurios sumažina neigiamą mokesčių įtaką SVV. Per pastaruosius 4 metus jos išaugo 40%. Mažos įmonės taip pat atleidžiamos nuo jų sąskaitų audito. Šiuo metu Airijoje verslą pradėti daug lengviau ir paprasčiau, kadangi SVV tiek pradinėje stadijoje, tiek toliau jas vystant sulaukia finansinės paramos iš Vyriausybės bei įvairių fondų.Belgijoje SVV įmonėms, kurių pajamos neviršija 322 tūkst. EUR, taikomas lengvatinis 24,5% pelno mokestis, tuo tarpu kiti moka 40,0%. Visoms SVV įmonėms taikomas 33,4% tarifas ir ketinama jį sumažinti iki 30%. Be to, SVV leidžiama kaupti neapmokestinamą investicijų fondą iki 15 tūkst. EUR per apmokestinamąjį laikotarpį tris metus iš eilės.Didžioji Britanija. Joje personalo mažoms ir vidutinėms įmonėms rengimą valstybės mastu organizuoja visuomeninė organizacija, vadinama Darbo jėgos komisija; vietiniame lygyje padeda vietos valdžios organai, smulkaus verslo asociacijos ir kitos įstaigos bei organizacijos. Didžiojoje Britanijoje smulkus ir vidutinis verslas labai remiamas. Kaip ir daugelyje Europos šalių, Anglijoje mažos ir vidutinės įmonės sudaro pačią didžiausią visų įmonių dalį – net 98,4 %, o šiame sektoriuje dirba 44% visos darbo jėgos. Todėl visai natūralu, kad šalyje veikia apie 100 specialių priemonių smulkiam verslui remti (lengvinama mokesčių našta, skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimas, teikiama parama besikuriančioms įmonėms ir pan.)
Prancūzija. Joje numatyta galimybė nedidelėms įmonėms, neturinčioms lėšų, nukelti mokesčių mokėjimo terminus. Per pirmus penkeris metus 50% sumažinamas pajamų mokestis juridiniams asmenims, pradėjusiems kurti mažas ir vidutines įmones. Valstybė yra ysteigusi pramonės ir prekybos rūmus, kuriuose narystė yra privaloma. Šiems rūmams, kaip ir Vokietijoje priklauso visos viename ar kitame regione įregistruotos įmonės.[1, 52 psl.]Labai svarbu, kad kai kuriose šalyse mažos įmonės skatinamos jungtis į kooperatyvus, mažinant jos nariams mokesčius. Tuo tarpu Lietuvoje Darbdavių konfederacija apie tai tik pradeda diskusiją su …valdžia. Viena didžiausių ir pagrindinių SVV veiklą reguliuojančių ES institucijų yra Europos Komisija, kuri inicijuoja teisės aktų leidimą, prižiūri ES sutarčių vykdymą, įgyvendina ES politiką. Komisija turi didelius įgaliojimus, skiriant narėms kandidatėms lėšas plėtros programoms įgyvendinti. Lietuvoje žinomiausia yra PHARE programa. Komisija, apibendrindama Europos valstybių patirtį, siūlo tris pagrindines paramos SVV formas: 1. SVĮ darbuotojų konsultavimas, mokymas ir informavimas. 2. Finansinė parama. 3. Mokesčių lengvatos.3.Lietuvos SVV sektorius ES konteksteKaip mūsų šalies SVV sektorius atrodo ES kontekste?Lietuvos teisės aktai, nustatantys SVV ribas, suderinti su ES, todėl iš esmės kalbama apie tuos pačius dalykus. ES įmonės iki 50 dirbančiųjų sudaro 98,2% visų įmonių, Lietuvoje 95,6%, bet visų tokiose įmonėse dirbančiųjų Lietuvoje yra tik 32%, o ES 50% nuo bendro dirbančiųjų skaičiaus.Koks SVV indėlis kuriant BVP? Ryškiai matyti, kad santykinai ES didesnis mažų įmonių indėlis. Pavyzdžiui, ES įmonėse iki 9 darbuotojų sukuriama 20,8% viso BVP, o Lietuvoje – tik 12%. Didėjant darbuotojų skaičiui šis santykis kinta priešingai: ES įmonės, turinčios virš 250 darbuotojų, sukuria 40,3% BVP, o Lietuvoje net 44,6%. ES šalyse santykinai žymiai daugiau mažų įmonių. ES įmonės iki 9 darbuotojų sudaro apie 90% visų SVV įmonių, o Lietuvoje 79%, bet Lietuvoje procentaliai žymiai daugiau negu ES įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 250 žmonių.
Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 16 SVV įmonių, tuo tarpu ES – apie 50. Konfederacijai kelia nerimą tai, kad pradedant 1999 metais SVV sektoriaus įmonių pastoviai mažėja. Kodėl taip yra? Verslininkų nuomone, tai lėmė šios priežastys: 1. patentų išdavimo ir veiklos pagal patentą tvarkos pakeitimai; 2. įmonių likvidavimo ir išregistravimo procedūrų supaprastinimas; 3. darbo jėgos kainos augimas; 4. papildomų mokesčių įvedimas pagal Garantinio fondo įstatymą; 5.didesnis darbo santykių biurokratizavimas; 6. stambių prekybos tinklų atsiradimas prekybos sektoriuje. 7. neišvystyta kooperacija gamybinės veiklos ir ypač rinkodaros sektoriuose. 8. menkas savivaldybių domėjimasis SVĮ būkle, neišplėtota finansinė ir visokia kitokia parama.Ir nors, pavyzdžiui, antras išvardintų priežasčių punktas vertintinas tik palankiai, bet, mūsų nuomone, jį turėjo kompensuoti įmonių įsteigimo procedūrų supaprastinimas ir kaštų joms įsteigti sumažinimas, jau nekalbant apie mokestines lengvatas ar subsidijas pirmaisiais įmonių veiklos metais.1999 metais veikė apie 82 tūkst. SVV įmonių, o 2002 – tik 53 tūkst.Verslininkų išvardintos SVV įmonių skaičiaus mažėjimo priežastys lėmė jų ekonominių rodiklių pablogėjimą ir tai, savaime suprantama, privedė prie minėtų neigiamų tendencijų.Išvados1. Šiuo metu Europos Sąjungoje mažas ir vidutines įmones apibūdina šie kriterijai – įmonės darbuotojų skaičiaus, metinės apyvartos arba balansinės turto vertės ir nepriklausomumo.Taip pat įmonė turi būti nepriklausoma, t.y., ne daugiau kaip ketvirtadalis įmonės kapitalo arba balsavimo teisę turinčių akcijų gali priklausyti kitoms įmonėms, neatitinkančioms MVĮ kriterijų.2. Lietuvai įstojus į ES pasikeitė smulkios ir vidutinės įmonės teisinis apibrėžimas. Europos Sąjungoje skiriama daug dėmesio smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, sudaromos galimybės gauti paramą darbo vietoms kurti, inovatyviai veiklai. 3. Galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje iš pirmo žvilgsnio neblogai plėtojama pirma paramos forma (SVĮ darbuotojų konsultavimas, mokymas ir informavimas), santykinai mažiau antra (finansinė parama) , o trečia (mokesčių lengvatos ) praktiškai neveikia.
4. Lietuvos teisės aktai, nustatantys SVV ribas, suderinti su ES, todėl iš esmės kalbama apie tuos pačius dalykus.Literatūros šaltiniai1. Sūdžius V., SVV administravimas ir valdymas, 20012. Lietuvos Respublikos SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO ĮSTATYMAS3. Gineitienė Z., Korsakaitė D., Kučinskienė M., Tamulevičius J., Verslas, Vilnius – 20034. www.svv.lt/index.php/lt/30053/30046/5. www.verslasbanga.lt