1. BP samprata funkcijos ir uždaviniai: BP- įstatymo sureguliuota ITT institucijų, prokuratūros ir teismo veikla nukreipta užkirsti kelią ruošiamiems, atskleisti įvykdytus nusikaltimus, nubausti kaltus asm, o t.p. sudaranti sąlygas atsirasti teisiniams santykiams tarp jos dalyvių. Valstybė įpareigoja valstybės institucijas ir pareig kontroliuoti nusikalstamumą, ir todėl jų veikla reglamentuojama BP įstatyme. Be valst. institucijų ir pareig. į BP įtraukiami ir kt. dalyviai: liudytojai, ekspertai, nukentėjusieji, įtariamieji, kaltinamieji, gynėjai, kviestiniai. Pagr. BP funkcijos – tai veiklos kryptys, susijusios su t. t. proc dalyvių atliekamu vaidmeniu. Ir byloje dalyvaujantys pareig, ir asm siekia tam tikrų tikslų, kurie realizuojami, panaudojant atitinkamas procesines priemones. Yra šios funkc: nusikaltimo tyrimo; kaltinimo; gynimo; bylų išsprendimo iš esmės; kontrolės. Nusik. tyrimo – vykdo kvotos ir parengtinio tardymo organai. Iškelia bylą, renka įrodymus, pateikia kaltinimą, perduoda baudž. bylą į teismą ar priima kitokį procesinį sprendimą: nutraukia bylą, sustabdo tyrimą, perduoda bylą į teismą medicininio poveikio priemonėms taikyti. Kaltinimo – tai veikla, kuria palaikomas kaltinimas teisme. Kaltinimo tikslas – užtikrinti, kad teisme N padariusiems asm būtų paskirta teisinga bausmė. Šią funkciją iš esmės vykdo prok, palaikydamas valstybinį kaltinimą teisme. Gynimo – tai veikla kaltinimui paneigti, kaltinamąjį teisinančiomis ar švelninančiomis aplinkybėmis išaiškinti. Šią funkciją vykdo advokatai, kurių pagrindinis tikslas yra išryškinti kaltinamąjį išteisinančius ar atsakomybę švelninančius įrodymus, taip pat įrodymus kaltinimui paneigti ir teikti pagalbą kaltinamajam arba teisiamajam. Bylų išsprendimo iš esmės – ją vykdo tik teismas. Tai vienintelis organas, turintis teisę pripažinti asmenį kaltu N padarymu ir paskirti jam bausmę. Teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį ar išteisinamąjį nuosprendį. BP uždaviniai: (BPK 2 str. ). Pagr. užd: a)Greitai ir pilnutiniai išaiškinti N b) išsiaiškinti ir patraukti BA visus N padariusius asm. c) Tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas N padaręs asm būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asm nebūtų patraukiamas BA. Fakultatyviniai užd: a)BP turi padėti stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką; b) Užkirsti kelią N; c) Saugoti piliečių teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus; d) Auklėti piliečius, kad laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles. 2. BP stadijos – savarankiški BP etapai susije tarp savęs bendrais užd., bendrais principais, besiskiriantieji vienas nuo kito proceso dalyviais, atliekamais veiksmais ir sprendimais. 1)ITT pradžios; 2)ITT; 3)Perdavimo teismui; 4)Teisminio nagrinėjimo pirmoje instancijoje; 5)Bylų proceso apeliacinėje instancijoje; 6)Nuosprendžio vykdymo. 3. BP teisės šaltiniai – LRS leidžiami įstatymai, kuriais reguliuojamas baudž.bylų tyrimas ir nagrinėjimas. Priskiriami: konstirucija, LRS priimti atskiri įstatymai, kuriais reguliuojama procesinė veikla. Didelę reikšmę turi aukčiausiojo teismo senato išaiškinimai, gen. prokur. ir gen. polic. komisaro nurodymai procesiniais klausimais. 4. BP principai jų reikšmė – tai yra įtvirtintos LR konstitucijoje, BPK bendro pobūdžio normos, kurios apibūdina BP struktūra, išreiškia jo esmę. Principai yra glaudžiai susiję ir sudaro sistemą. 1)konstituciniai princ. – įtvirtinti konstitucijoje yra šie: asmens neliečiamumas, teisėtumas, teisingumo vykdymas tik teismo keliu, žmonių lygybė prieš įstatymą ir teismo vykdomą teisingumą, teisėjų nepriklausomumas ir klausymas tik įstatymo, teisminio nagrinėjimo viešumas, kaltinamajam teisės į gynybą užtikrinimas, nekaltumo prezumpcija, teismo proceso vykdymas lietuvių kalba. 2)specialieji princ. – numatyti BPK: pareiga išaiškinti nekaltumą; įpareigojimas ITT įstaigom, prokurorui ištirti bylą kuo greičiau; teisminio nagrinėjimo dalyvių lygybė ir rungimosi principo laikymasis; betarpiškumas – teismas pats turi ištirti ir įvertinti įrodymus, nepriklausomai nuo to kokias išvadas buvo padaręs tyrėjas ar prokuroras. ; žodiškumas – teisminio nagrinėjimo metu parodymai duodami žodžiu, byloje esantys dok. ir išvados perskaitomos balsu. 5. Gynėjas BP, jo teisės ir pareigos: Gynėju laikomas asm, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. Juo gali būti advokatas ir įstatymų numatytomis sąlygomis – advokato padėjėjas., bet šis negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylą dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti. Gynėjas turi teisę: 1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu; 2) dalyvauti įtariamojo apklausose; 3) matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių; 4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju; 6) savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asm gynybai reikalingus dok ir daiktus, kalbėtis su asm apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transp priem ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą inform 7) ITT metu susipažinti su proceso veiksmų dok BPK nustatytais atvejais ir tvarka; 8) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; Gynėjas privalo: 1) panaudoti visas įstat. nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą; 2) nurodytu laiku atvykti pas ITT pareig, prok ir į teismą; 3) laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ITT pareig, prok, teisėjo ir teismo reikalavimus; 4) saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas; 6) nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių. 6. Atstovavimas, atstovų teisės ir pareigos: Yra atstovai pagal įstatymą – tai nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Atstovas pagal įstat paprastai dalyvauja procese kartu su asm, kuriam atstovauja. Atstovas pagal įst turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asm, ir padėti šiam asm pasinaudoti įst suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asm yra suimtas, atstovas pagal įst gali su juo pasimatyti ITT pareig, prok, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įst gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civ-atsak. Šiais atvejais jis turi ir liudytojo ar civ-atsak teises bei pareigas. Yra ir įgaliotieji atstovai – laikomas asm, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. Juo g.b. advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ITT pareig, prok ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asm. Atstovui leidžiama dalyvauti procese nuo asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, civ-iešk ar įtraukimo civ-atsak, kai ITT pareig ar prok dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Jis gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asm arba vietoj jo. Atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis. Jis dalyvauja nukentėjusiojo apklausose bei visuose nukentėjusiojo prašymu atliekamuose proceso veiksmuose, teikia atstovaujamam asm teisinę pagalbą, atstovauja jo teisėms ir teisėtiems interesams; šaukiamas atvykti pas ITT pareig, prok, teisėją ir į teismą. 7. Apskundimas ITT metu: ITT proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ITT pareig kontroliuojančiam prok. Jei prok atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ITT teisėjui. Skundas paduodamas prok tiesiogiai arba per ITT pareig, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. ITT pareigūnas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per 1 d nuo skundo gavimo perduoti prok. ITT atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prok. Jei aukšt. prok atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ITT teisėjui. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Skundai dėl ITT pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ITT išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Prokuroras ir ITT teisėjas per 5 d nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą. 3. Nagrinėdami skundą, prokuroras ir ITT teisėjas turi teisę susipažinti su ITT dokumentais ir pareikalauti ITT pareigūno ar prokuroro paaiškinimų, jeigu jie nebuvo pateikti anksčiau. ITT teisėjo sprendimas, priimtas BPK nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas. 8. Nušalinimo teisė – jį gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. N gali būti pareikštas ITT pareigūnui, prokurorui, ITT teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Šie bičai negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jie toje byloje yra nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ITT teisėjo, prokuroro, ITT pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 3) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl šių bičų nešališkumo. Teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ITT pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą; 3) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 4) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 5) Vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai paaiškėja jų nekompetentingumas. 9. BP dalyvių samprata ir kalsifik. – proceso dalyvių bendrieji bruožai: visi proceso dalyviai vykdo procesinę veiklą; jie turi įstatymo numatytą teisių ir pareigų kompleksą; savarankiškai ar įstatymo įpareigoti nustato teisinius santykius su kt. proceso dalyviais. Pagal procesinį įstatymą visi proceso dalyviai yra šių kategorijų: valstybės institucijos; pareigūnai; juridiniai ir fiziniai asmenys. Pagal vykdomas funkc: 1) valstybės institucijos ir pareig. vykdantys procesinę veiklą. Tai ITT įstaigos ir jų pareig8nai, prokuroras ir teismas. Šios grupės dalyviai turi valdžios įgaliojimus, kurie suteikti tam, kad galėtų įvykdyti jiems keliamus uždavinius. ITT institucijos numatytos BPK 165 str.: policija, VSD, Karo policija, Kalėjimų depart. PAGD, VSAT, muitinė, tolimojo plaukiojimo jūrų kapitonai. 2) asmenys turintieji savo interesų BP; nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, civ. ieškovas, civ. atsakovas. 3)BP dalyviai ginantys ar atstovaujantys kitus; gynėjai ir atstovai. 4) kt. proceso dalyviai: liudytojai, specialieji ekspertai. 10. Teismas ITT teisėjas. Konstituc. 109 str. nustatyta, kad pripažinti asmenį kaltu ir paskirti bausmę gali tik teismas. Tarp kt. valst. institucijų teismui skirta ypatinga vieta, nes tik jis gali padaryti galutinę išvadą apie asmens kaltumą ar nekaltumą. Teismai yra: LAT, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismas, apylinkės teismas. ITT teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. ITT teisėjas BPK nustatyta tvarka: 1) skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą; 2) prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius; 3) apklausia įtariamuosius; 4) tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą; 5) tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ITT BPK numatytais atvejais; 6) nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ITT pareigūnų ir prokuroro veiksmų. Be to, ITT teisėjas atlieka proceso veiksmus teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, pavedimu. Savo iniciatyva ITT teisėjas jokių veiksmų neatlieka. 11. Prokuroras baudž. procese. Sutinkamai su prokuratūros įst. ir BPK įst. vykdymą ITT eigoje kontroliuoja gen. prokur. ir jam pavaldūs pruror., be to prokur. organizuoja asmenų padariusių nusikaltimus baudžamąjį persekiojimą bei patys gali atlikti tyrimą. Prok. yra vienintelis BP dalyvis dalyvaujantis visose BP stadijose. Be to kiekv.stadijoje skiriasi prokur. padėtis. Jei ikiteisminėje stadijoje prokur. vadovauja tyrimui, ir gali duoti privalomus nurodymus, tai teisminio nagrinėjimo stadijoje jis jau neturi šių įgaliojimų. 12. ITT įstaigos: pagr. įstaiga yra policija. ITT įstaigomis taip pat yra VSAT, STT, Karo policija, VSD, FNTT, Muitinės depart. PAGD, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. ITT tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, bei pataisos įstaigų direktoriai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų. 13. Įtariamasis jo procesinė padėtis: jis yra ITT dalyvis. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas. Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ITT medžiaga; apskųsti ITT pareigūno, prokuroro ar ITT teisėjo veiksmus bei sprendimus. Jei asmuo slapstosi ar nežinoma jo buvimo vieta, įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar teisėjo nutartimi. 14. Kaltinamasis jo procesinė padėtis: jis yra nagrinėjimo teisme dalyvis. Juo laikomas asmuo, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Jis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju. 15. Nukentėjusysis jo proc. padėtis: juo pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Moralinė žala pasireiškia psichologiniu diskomfortu dėl padaryto nusikalt. Fizinė žala tai kūno sužalojimų padarymas, smūgių sudavimas. Turtinė žala pasireiškia pagrobiant ar sunaikinant turtą. Asmuo pripažįstamas nukent. ITT pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukent. ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ITT metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ITT pareigūno, prokuroro, ITT teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukent. privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. 16. Civilinis ieškovas: nukentėjusysis kuriam padaryta turtinė žala, kuris pareiškė reikalavimą kad ta žala būtų atlyginta. Asmuo pripažįstamas civ.iešk. prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Civ. iešk. turi teisę: duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; teikti įrodymus; pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; ITT metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus; dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; skųsti ITT pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu; dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Civ. iešk. privalo: kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu; laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. 17. Civilinis atsakovas: fizinis ar juridinis asmuo, kuris sutinkamai su įstatymais privalo atlyginti turtinę žalą padarytą nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Jais g.b. tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Civ. atsak. turi BPK nustatytas civilinio ieškovo teises. Civ. atsak. privalo: kviečiamas dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos.
18. Liudytojai, jų teisės ir pareigos: Liud – asm, kuriam žinomos bet kokios turinčios reikšmės bylai žinios. Negali būti įrodymais tokie liud parod pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis nežinomas. Liud g.b. įvairūs asm nepriklausomai nuo jų amžiaus ir padėties (asm iki 16 m. neatsako už melag parod ir dėl to neįspėjamas. Liud negali būti asm, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplink ir duoti dėl jų parod. Aplink, dėl kurių asm negali būti apklausiami kaip liud: asm, kuris gali duoti parod apie savo paties padarytą nusik veiką; teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį; įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civ-iešk, civ-ats atstovai – dėl aplink, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas; dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus. Liud privalo atvykti ir duoti parod, neatvykus be svarbių priežasčių, liud g.b. baudžiamas bauda iki 30 MGL, arba areštu iki 1 mėn arba atvesdintas. Svarb asm nedalyvavimo baudž proc priež: laisvės atėmimas dėl adm arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asm netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priež įst nust liga, dėl kurios asm negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų gimin mirtis; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. 19.Procesiniai dokumentai: Jie g.b. suprantami 2 reikšmėm: siaurąja prasme – dok., kuriuos surašyti įst nurodo tiesiogiai (prot, nutar, nutartys); plačiąja prasme – visi dok, kurie surašomi baudž bylų tyrimo eigoje. 3 grupės dok: aktai, fiksuojantys proc veiklos eigą ir rezult (prot); 2)aktai, fiks kompetentingų BP dalyvių nutar; kiti dok. Prot – dok, kuriame BPK nustatyta tvarka patvirtinamas ITT arba teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezult. Nutarim – nusikalst veiką tiriančio ITT pareig ar prok motyvuotas dok, išskyrus kaltinamąjį aktą. Kt. proc doc skirst: parengtinio tyrimo eigoje surašomi dok (surašo ITT pareig, prok.); teismo surašomi proc dok. (surašo teisėjai ir sekret). 20. Procesiniai terminai ir proceso išlaidos: Baudž proc term skaič val, d ir mėn. Skaič term, neįskaitoma val ir d, kuria prasideda term. D skaič term pasibaigia paskut d 24 val. Mėn skaič term pasib paskut mėn atitinkamą d. Jeigu term pasib ne darbo d, paskutine term d laikoma pirmoji po jos einanti darbo d. Sulaikymo, suėmimo ir priverč medic priem taikymo term skaič nuo faktinio šių priem taikymo momento. Term nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dok iki term pab įteiktas paštui, o sulaikytų arba suimtų asm paduotas skundas ar kitoks dok įteiktas kalinimo vietos administracijai. Kai yra pagrindas, terminai BPK nustatyta tvarka gali būti sustabdyti arba pailginti. Praleistas term įstat numatytais atvejais g.b. ITT pareig, prok nutar arba teismo nutartimi atnaujintas. Proc išlaidas sudaro: liudyt, nukentėj, eksp, spec ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudyt ir nukentėj išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; gynėjams išmokami pinigai, jeigu jie dalyvavo proc pagal paskyrimą; kt išlaidos, kurias turi proc dalyviai ar teismas. Proc išl liud, nukentėj, eksp, spec, vertėjui, paskirtam gynėjui atlyginamos iš ITT įstaigų, prokur ar teismo lėšų. Proc dalyv, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti proc eksp, spec, gynėją ar atstovą apmoka pats iš savo lėšų. Teismas, priimdamas nuospr, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proc išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proc išl ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Jeigu advokatas proc dalyvavo kaip gynėjas pagal paskyrimą, teismas, priimdamas nuospr ar nutartį, nusprendžia, kokio dydžio atlyginimą kaltinam turi sumokėti už advok paslaugas. Pripažinęs kaltin kaltu, teismas, priimdamas nuospr, turi teisę nuspręsti iš kaltin išieškoti nukent ir civ-iešk turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukent ar civ-iešk atstovas, paslaugoms apmokėti. Jeigu proc nutraukiamas ITT metu, už advok paslaugas atlyginama LR teising m-jos nustatyta tvarka. 21. Įrodymų samprata: Įrod baudž proc yra įst nust tvarka gauti duom. Ar šie duom laikytini įrod, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrod g.b tik tokie duom kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplink, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrod g.b tik teisėtais būdais gauti duom, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proc veiksmais. Įrod įvertina teisėjai. ITT ir teisminio nagr metu turi būti įrodinėj: nusik įvykis (laikas, vieta, būdas); kaltininko kaltumas nusik padarymu; aplinkybės; nusik padar žalos pobūdis ir dydis. Įrod tai ne patys objektyvios tikrovės faktai bet žinios apie juos. Faktiniai duom, kad galėtų būti įrodymais teisme turi turėti savybę – liečiamumą. Įrod t.b. gaunami iš patikimų šaltinių, tačiau nepakanka, kad duom būtų gaunami iš įst nurod šaltinių, būtina, kad šie duom būtų gaunami įst nustat tvarka. 22. Įrod klasifikacija: Pagal santykį su kaltinimu: kaltinantieji (teikia prok); teisinantieji (teikia kaltinam ar jo gynėjas). Pagal sant su įrodinėtinomis byloje aplink į tiesiog (kurie tiesiog nušviečia bent vieną įrodinėtiną byloje aplink) ir netiesiog. (iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą o paskui per jį ir įrodinėtiną dalyką) Pagal inform šaltinio pirmumą: pirminiai (gauti iš pirminio šaltinio, kai perdavęs tiriamą faktą asm tiesiog suvokė matyto įvykio aplink); išvestiniai (gauti ne iš pirminio šaltinio(tai gali būti liud parod ką jie girdėjo iš kitų asm, pėdsako atlaja). Esant netiesiog įrod nusikalt faktą galima įrodyti tada, kai: netiesiog įrod yra tikri; visi jie turi liesti įrodinėjamą dalyką; visi turi patvirtinti vienas kitą; visi jie turi sudaryti vieningą įrodymų grandinę. Pagal tai kur yra atspindimas nusik įvykis, įrod skirstomi į asmeninius (kuriuose inform būna išlikusi žmonių sąmonėje ir perduodama raštu ar žodžiu) ir daiktinius (kuriuose infor būna išlikusi materialiuose objektuose). 23.Įrodinėjimo proc: Įrodinėjimas tai pažintinės veiklos rūšis. Ši veikla prasideda gavus inf apie nusik ir baigiasi nuospr įsigaliojimu ar bylos nutraukimu. Įrodymas BP tai tyrimo instit, prok ir teismo dalyvaujant kitiems proc subj, įst reglamentuota veikla renkant, tikrinant ir vertinant įrod siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje. Įrod proc elementai: rinkimas; tikrinimas; vertinimas yra tarpusavyje susiję, kartu funkcionuoja įvairiuose BP. Įrod rinkimas -tai veikla atliekant įst numatytus proc veiksmus, nukreiptus surasti, išreikalauti ir procesiškai įtvirtinti turinčią įrodomąją reikšmę inf. Įgaliotieji pareig turi teisę: rinkti įrod atlikdami P-nius veiks, kurių atlikimo tvarką reglam BPK.; reikalauti, kad visos organ, pareig, fiz asm pateiktų jų žinioje esančią faktinę medž. Įrod įform surašant atitinkamą prot. Įrod patikrinimas: Įst reikalaujant visi surinkti įrod tikrinami analizuojant jų formą ir turinį, lyginant su kitais įrod, prireikus renkant naujus įrod. Jokie įrod teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Įrod panaud: Jie panaud priimant P-nius sprend byloje. Draudžiama išgauti įt-ojo ar kitų dalyvių byloje parod smurtu, kankinimais ir kitomis neteisėtomis priem. 24.Liud parodymai: Liud g.b. šaukiamas kiekvienas asm, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusik patikrinimu susijusias aplink. Jeigu liud parod pagrįsti žiniomis, kurio šaltinis nežinomas, tai šios žinios negali būti įrod. Jeigu liud parod pagrįsti kitų asm praneš, tai šie asm irgi turi būti apklausiami kaip liud. Užsien, apklausiami liudytojais bendra tvarka. Liud parod dalyką sudaro baudž byl įrodinėtinos aplink. LR Prez jo sutikimu rezidenc apklausia ITT teisėjas. Į teismo posėdį Prez nešaukiamas. LR Konstit 31 str. įtvirtintas draudimas versti duoti parod prieš savo šeimos narius ir artimus giminaičius. Kiekv šaukiamas kaip liud asm privalo atvykti pas ITT pareig, prok ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplink. Už melag parod davimą liud atsako pagal LR BK. Liud neatsako už melag parod davimą, jeigu turėjo teisę atsisakyti duoti parod, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Melag laikomi parod, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liud nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Ši veika pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Liud reikia suteikti galimybę išsamiai papasakoti apie veikos aplink. Pareig gali užduoti papildančius ir patikslinančius klausimus. ITT veiksmą atliekantis pareig neturi teisės užduoti asmeniui menančius atsak klausimus. 25. Nukentėj parod. Nukentėj pripažįstamas fizinis asm, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asm pripažįstamas nukentėj ITT pareig, prok nutar ar teismo nutartimi. Nukentėj ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ITT metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ITT pareig, prok, ITT teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuospr ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėj privalo duoti parod. Nukentėj šaukiamas ir apklausiamas kaip liud. Jaunesnius kaip 18 m liud ar nukent apklausia ITT teisėjas BPK nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prok ar gynėjas. Jaunesni kaip 18 m liud ar nukentėj ITT metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip 1 kartą. Proceso dalyvių prašymu arba ITT pareig, prok ar ITT teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip 18 m liud arba nukentėj apklausą g.b. kviečiamas valstyb vaiko teisių apsaugos instituc atstovas arba psichologas. 26. Įtariamųjų parod: Juo laikomas asm, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalst veiką, arba asm, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas. Kai asm slapstosi ar jo buvimo vieta nežinoma, įtariam jis pripažįstamas prok nutar ar ITT teisėjo nutartimi. Įtariam turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; duoti parod; pateikti tyrimui reikšmingus dok ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ITT medž; apskųsti ITT pareig, prok ar ITT teisėjo veiksmus bei sprendimus. Įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaič gali neduoti parod arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. ITT metu, iki kaltinamojo akto surašymo, įtariam turi būti apklaustas. Įtariam visada apklausiamas prieš jam skiriant kardomąją priem. Įtariam parod protok užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi įtariamajam užduoti klaus ir jo atsak. Proceso dalyvių prašymu arba ITT pareig prok ar ITT teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip 18 m įtariam apklausą g.b. kviečiamas valstyb vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Įtariam prašymu atliekamos apklausos metu turi dalyvauti jo gynėjas. 27. Kaltinamųjų parodymai: Kalt-ju laikomas asm, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prok priimtas kaltin aktas arba prok pareišk nubausti asm teismo baudž įsak tvarka, taip pat asm, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Kalt-sis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dok išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti praš; pareikšti nušalinimus; teikti įrod ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klaus; duoti paaišk apie teismo tiriamas bylos aplink ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose. Įtariamojo ir kalt-ojo šeimos nariai ar artimieji giminaič gali neduoti parod arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klaus. ITT pareig ar prok nutar įtariamasis, o teismo nutartimi kalt-sis, nors jie tam ir prieštarautų, gali būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali būti paimami jų rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai. 28. Spec-to išvada: Spec-tas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asm, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Sp-tu g.b ITT įstaigos pareig arba šioje įstaigoje nedirbantis asm. Sp-tai, kurie yra ITT įstaigos pareig, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal LR BK už melag išvados ar paaišk pateikimą. Teismo medikai yra sp-tai, atliekantys žm kūno arba lavono tyrimą.Teismo psich, teismo psichol yra sp-tai, atliekantys asm psichinės būklės tyrimą. Sp-to išvada: Atlikęs pavestą objektų tyrimą, sp-tas pateikia išvadą ir po ja paisrašo. Jo išvada gali būti įrašoma į tyrimo veiksmo prot. Jeigu objektus būtina tirti laboratorijoje, sp-to išvada surašoma atskiru dok. Sp-to išvad nurod: sp-to asm duom – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti obj; naudoti tyrimo met ir techn priem; sp-to nustatytos aplink, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Prie sp-o išvados pridedama vaizdinė medž. 29. Eksp-zės aktas: Eksp g.b. skiriamas asm, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR eksp sąrašą. Į LR eksp sąrašą įrašyti eksp yra įspėti dėl atsak už melag išv pateikimą ir proc metu atskirai neįspėjami. Eksp turi teisę: susipažinti su bylos medž, susijusia su eksp-zės dalyku; prašyti pateikti papildomą medž, reikalingą išvadai pateikti. Eksp privalo šaukiamas atvykti į teismą ir pateikti nešališką išvadą jam pateiktais klausimais. Eksp-zės akto turinys: Atlikęs reikiamus tyrimus, eksp surašo eksp-zės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Eksp akto įžang dalyje nurodoma: akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti eksp-zę; eksp-zei pateikta medž ir klaus; eksp asm duom – vardas, pavardė, išsilav, specialybė, kvalif, darbo eksp stažas; tyrimų pradž ir pab datos; atliekant eksp-zę dalyvavę asm. Eksp-zės akto tiriamojoje dalyje nurod: tyrimo obj būklė; jų apžiūros rezult; atlikti tyrimai, naudoti met ir priem; gauti rezult ir jų vertinimas. Išvadose suformuluojami atsak į pateiktus klaus. Eksp-zės aktas pateikiamas prok, kurio prašymu buvo atlikta eksp-zė. Gavęs eksp aktą, prok apie tai raštu praneša įt-jam, jo gynėjui ir kitiems proc dalyv, kurių prašymu buvo skirta eks-zė ir nurodo, kur ir kada galima susipažinti su eks-zės aktu. 30. Daiktai, turintys reikšmės nusikalst veiklai tirti Jais, laikomi materialūs obj, kurie buvo nusikalst veikos padarymo įrankiais ar priem arba ant kurių išliko nusikalst veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalst veikų obj, taip pat visi kiti daik, kurie g.b. priem nusikalst veikai atskleisti ir kalt nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsak palengvinti. Daiktai, dok ir kitokie obj tiriami jų radimo vietoje. Jei Jiems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti tech priem, gali būti tiriami laborat arba kitoje vietoje, kur yra tam reikal sąlygos. Apžiūrimi daik kiek galima nufotograf arba nufilm. Daik, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi spec išvadoje. Daik, turintys reikšmės nusik veikai tirti ir nagr, laikomi ir perduodami kartu su nusik veikos tyrimo medž. Jei JŲ dėl gremėzdiškumo ar kitų priež negalima laikyti ir perduoti kartu su nusik veikos tyrimo medž, turi būti, nufotog, užantspaud ir laikomi ITT pareig, prok ar teismo nurodytoje vietoje. Daik, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimo, priežiūros ir laikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės ir kurie negali būti grąž savininkui, tuojau parduodami (perduodami) LR CPK nustatyta areštuotam turtui realizuoti tvarka. Įst nust atv savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daik vertė. LR tarpt sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka, kai yra užsienio valst įstaigos prašymas, teismas gali nuspręsti, kad po nuospr įsiteisėjimo daik ir vertyb, įgyti nusik būdu, gali būti perduoti užsienio valstybės įstaigai, kad ji grąžintų teisėtiems savinin, jeigu šie yra nustatyti ir jeigu tai nepažeidžia kitų asm teisėtų interesų. Užsienio valstybės įstaigai neperduodami daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta. 31. Dok, jų proc reikšmė: Dok, turinčiais reikšmės nusik veikai tirti ir nagr, yra materialūs obj, kuriuose įmonė, įstaiga, organiz, pareig ar fiz asm tam tikrais ženklais užfiksuoja inf, galinčią padėti atskleisti nusik veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplink. Dok, turintys reikš nusik veikai tirti ir nagrinėti, yra: apžiūros, kratos, poėmio, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento ir kitų proc veiksmų prot, taip pat teismo teisiamojo posėdžio prot; įstaigų, įmonių, organiz dok; privatūs fiz asm raštai, pareišk, praš, skundai, laiškai; garso ir vaizdo juostos, kompaktinės plokštelės ir kitos elektr inf laikmenos. Daiktais, turinčiais reikšmės nusik veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs obj, kurie buvo nusik veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusik veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusik veikų obj, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priem nusik veikai atskleisti ir kaltinin nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėj, civ-ieš, civ-ats, jų atstovai, taip pat bet koks fiz ar jur asm gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dok, turinčius reikšmės nusik veikai tirti ir nagrinėti. 32. Proc prievartos priem samp, jų klasifik: BP-so paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusik veikas ir tinkamai pritaikyti įst, kad nusik veiką padaręs asm būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas“.Dažnai pasitaiko, kad asm, daugiausia įt-ieji ir kalt-eji, visais įmanomais būdais trukdo greitai ir išsamiai išaiškinti nusik veikas. Todėl BPR teisė numato galimybę taikyti valstybines prievartos priem asm, nevykdantiems įst reikalavimų. Šios prievartos priem, taikomos baudž proc metu, yra vadinamos proc priev priem. Jos gali pasireikšti kaip fizinio, materialinio, psichol pobūdžio poveikis įvairiems asm, dalyvaujantiems baudž proc. Procesinė prievarta susijusi su tam tikrais žmogaus teisių ir laisvių apribojimais. Būtent šių veiksmų prievartinis pobūdis ir yra pagrindinis kriterijus, atribojantis procesines prievartos priem nuo kitų proc veiksmų. Pagal keliamus uždav ir siekiamus tikslus proc priev priem (PPP) klasif į 5 grupes: 1) PPP, nukreiptos nusik veikos nutraukimui ir nusikalt užkardymui. Priskiriamas laikinas sulaikymas, suėmimas, namų areštas. 2) PPP, užtikrinančios įrod surinkimą, patikrinimą ir įvertinimą, vienapusišką baudž bylos ištyrimą. krata, poėmis, asmens apžiūra. 3) PPP garantuojančios tyrimo ir teisminio nagrinėjimo proc ir kaltinamojo dalyvavimą juose. 4) PPP padedančios užtikrinti nuosprendžio vykdymą. 5) PPP nukreiptos materialinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo bei galimo turto konfiskavimo užtikrinimui. Žmogaus teisių atžvilgiu priev priem galima klasif pagal tai, kokios žmogaus teisės yra ribojamos, panaudojant vieną ar kitą PPP: 1)PPP, apribojančios žmogaus judėjimo laisvę ir neliečiamumą; 2) PPP, apribojančios asmens teisę į nuosavybės neliečiamumą; 3)PPP, susijusios su žmogaus orumu; 4)PPP, apribojančios kitas žmogaus teises ir laisves. Pagal praktinę reikšmę vieni autoriai PPP klasifikuoja į 3 grupes: 1) laikinasis sulaikymas; 2) kardomosios priemonės; 3) kt PPP. 33. Kard priem samprata ir rūšys: Kard priem gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą proc, netrukdomą ITT, bylos nagr teisme ir nuospro įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusik veikoms. Kard priem: suėmimas, namų areštas, užstatas, dok paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Suėmimas ir namų areštas g.b. paskirti tik ITT teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kard priem – prok nutarimu, ITT teisėjo ar teismo nutartimi. Kard priem g.b. skiriamos tik, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariam padarė nusik veiką. Vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kard priem. Prok, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kard priem, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įt-ojo nusik veikos sunkumą, įt-ojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyven vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įt-ojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplink. Kard priem taip pat g.b skiriama kaltinamajam ir nuteistajam.34. Suėmimo kaip kardomosios priemonės skyrimo pagrindai ir tvarka. Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: bėgs (slėpsis) nuo ITT pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys proc. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ITT pareigūnų, prok ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyven vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplink. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys proc, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dok, turinčius reikšmės nusikalst veikai tirti ir nagrinėti teisme. Be to, suėmimo pagrindas yra prašymas išduoti asm užsienio valst arba perduoti Tarptautiniam baudž teismui. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas g.b skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusik, už kuriuos baudž įst numato griežtesnę negu 1 m laisvės atėmimo bausmę. Suėmimo tvarka: Prok., manydamas, kad įtariamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti suėmimą, kreipiasi su pareiškimu į tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ITT teisėją. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prok pareiškimą, priima nutartį skirti suėmimą, nusprendęs atsisakyti pareiškimą patenkinti, – nutartį atsisakyti skirti suėmimą. Suimtą asmenį ne vėliau kaip per 48 val nuo suėmimo momento prok pristato ITT teisėjui, o jeigu tokių galimybių nėra, – kitam tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ITT teisėjui. Suimto asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prok. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. 35. Kardomūjų priem panaik ir pakeitimas Paskirta kardomoji priem panaik, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kard. priem. panaikina arba pakeičia prok nutarimu arba teismas nutartimi. Jeigu ITT metu išnyksta suėmimo pagrindai ar jam taikyti reikalingos sąlygos, prok privalo nedelsdamas su pareiškimu kreiptis į suėmimą paskyrusį ar suėmimo terminą pratęsusį teismą dėl nutarties skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą panaikinimo. Teismas dėl įtariamojo paleidimo į laisvę privalo nuspręsti prok pareiškimo gavimo dieną. 36 Laikinas sulaikymas LS: ITT pareig arba prok gali sulaikyti asm, užkluptą darant nusik veiką ar tuoj po to, kai jis nusik veiką padarė, kai yra pagrindas manyti, kad tas asm gali pabėgti, ar iš karto neįmanoma nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. LS negali trukti ilgiau kaip 48 val. Jei sulaikytam asm reikia skirti suėmimą, jis ne vėliau kaip per 48 val turi būti pristatytas teisėjui, kuris sprendžia suėmimo skyrimo klausimą. Paskiriant suėmimą prok privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių ar artimųjų giminaičių. Jeigu jis jokio asm nenurodo, prok savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Prok gali atsisakyti pranešti, jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių saugumui. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams apie suėmimo paskyrimą. Apie tai, kad suėmimas paskirtas užsieniečiui, prok nedelsdamas praneša LR URM ir, jeigu suimtasis pageidauja, – jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. 37. Asmenų apžiūra ITT pareigūnas ar prok turi teisę atlikti įtariamojo, nukentėj ar kito asm kūno apžiūrą, prireikus nustatyti, ar ant jo kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų arba ypatingų žymių. Jeigu asm nesutinka, kad būtų atlikta jo kūno apžiūra ITT pareig ar prok priima nutarimą, kuris tam asm privalomas. Jeigu apžiūra yra susijusi su asm kūno apnuoginimu, ją atlieka tos pačios lyties ITT pareig ar prok arba gydytojas. Surašomas protokolas. 38 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas. ITT pareig ar prok turi teisę paimti iš įt-ojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Tokius pavyzdžius iš nuk-jo ar liudytojo galima paimti tik prireikus patikrinti, ar šie asm nėra palikę pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktų. Jeigu asm atsisako duoti pavyzd lyginamajam tyrimui, prok priima nutarimą, kuris tam asm privalomas. Surašomas protok. 39 Krata ir poėmis. Kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dok, galinčių turėti reikšmės nusikalst veikai tirti, arba kad koks nors asm jų turi, ITT pareig ar prok jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Krata gali būti daroma ir siekiant surasti ieškomus asm, taip pat lavonus. Ji daroma motyvuota ITT teisėjo nutartimi. Darant kratą, turi dalyvauti patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organiz, – jų atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asm dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Poėmis Jeigu reikia paimti daiktus ar dok, turinčius reikšmės nusikalst veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ITT pareig ar prok gali daryti poėmį. Poėmis daromas motyvuota ITT teisėjo nutartimi. Asm, turintys paimtinus daiktus ar dok, privalo nekliudyti poėmį atliekantiems pareig. Nevykdantiems šios pareigos asm g.b paskirta bauda. Darant poėmį, turi dalyvauti aukščiau nurodyti asm. Jeigu asm, jų neatiduoda, daiktai ar dok gali būti paimami prievarta. 40 laikinas nuosavybės teisių apribojimas Nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės aprib nurod: nutarimo priėmimo laikas ir vieta; nut priėmęs prok; nut priėmimo motyvai ir laikino nuosav teisės apribojimo pagrindas; asm, kurio nuosav teisė laikinai apribota; turto, į kurį laikinai apribojama nuosav teisė, pavad; turto, į kurį laikinai apribojamos nuosav teisės, savininkas (bendraturčiai) – (visi duomenys); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai) ir mastas; turto saugotojas ar administratorius; nutarimo vykdymo ir apskundimo tvarka. Nut. nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamas asm, kurio nuosav teisė laikinai aprib, ir visiems turto, į kurį laikinai apribojamos nuosav teisės, savininkams (bendraturčiams). Nutarimo skirti laikiną nuosav teisės aprib nuorašas įteikiamas turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, savininkui (bendraturčiams). 41. Telekomunikacijų tinklais perduodamos inform kontrolė. Kai pagal prok prašymą yra priimta ITT teisėjo nutartis, ITT pareig gali klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekom-jų tinklais perduodamą inf ir daryti įrašus, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusik arba apie apysunkius nusik, numatytus LR BK arba jeigu yra pavojus, kad nukentėj, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Neatidėliotinais atvejais šie ITT pareig veiksmai gali būti atliekami ir prok nutarimu. Šiuo atveju per 3 d nuo tokių veiksmų pradžios turi būti gautas ITT teisėjo sutikimas. Jei toks sutikimas negaunamas, pradėti veiksmai turi būti nutraukti, o visi įrašai nedelsiant sunaikinami. Pokalbių klausymas negali trukti ilgiau kaip 6 mėn. Draudžiama klausytis gynėjo telefoninių pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju. 42 Laikinas nušalinimas nuo pareigų Nusikalstamos veikos tyrimo ITT teisėjas, gavęs prok prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įt-ąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įt-jam galimybė daryti naujas nusikal veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. Laik nušal nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip 6 mėn. gali būti pratęstas dar iki 3 mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Nutartį įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 43. Savo tapatybės neatskleidžiančių ITT pareig veiksmai: Tiriant l. sunkius ir sunkius nusik, taip pat LR BK numatytus apysunkius nusikaltimus, ITT pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Šie pareigūnai BK nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Savo tapatybės neatskleidžiančių ITT pareigūnų veiksmai leidžiami tik ITT teisėjo nutartimi ir tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikalstamą veiką. ITT teisėjas nutartį dėl slaptos veiklos priima gavęs prokuroro prašymą. Nutartyje leisti savo tapatybės neatskleidžiantiems ITT pareig atlikti veiksmus turi būti nurodyta: asmenys, atliksiantys slaptus veiksmus; asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; duomenys apie asmens nusikalstamą veiką; konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; siekiamas rezultatas; slaptų veiksmų trukmė. Atliekant draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. 44. Teisėtų ITT pareig, prok, ITT teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės: Liud, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ITT pareig, prok, ITT teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudž bylą, gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda, o BK numatytais atvejais – areštu iki 1 mėn. Teisę skirti baudą turi prok, ITT teisėjas ar teismas, o areštą – tik ITT teisėjas ar teismas. Prok skiria baudą nutarimu savo iniciatyva arba remdamasis ITT pareig pareiškimu. ITT teisėjas ar teismas nutartimi skiria baudą ar areštą savo iniciatyva arba gavęs prok prašymą. Prok nutarimas skirti baudą gali būti skundžiamas BK nustatyta tvarka. ITT teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nutartį paskirti baudą ar areštą nubaustas asmuo per 7 d nuo nutarties nuorašo gavimo gali apskųsti nutartį priėmusiam ITT teisėjui ar teismui prašydamas paskirtą baudą ar areštą panaikinti arba baudos ar arešto trukmę sumažinti. 45 ITT įstaigos policija, VSAT, STT, Karo policija, VSD, FNTT, MD, PAGD, kai tiriamos nusikalst veikos, išaiškėjusios šioms instit atliekant tiesiogines f-jas, numatytas jų veiklą regl-uose įstat. ITT taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kpt – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų depart pareig, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direkt arba jų įgalioti pareig – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų. 46 Aplinkybės darančios ikiteismini tyrima negalima. 47 Prok, ITT pareig, ITT teisėjo įgaliojimai tyrimo metu. Prok turi teisę pats atlikti visą ITT ar atskirus ITT veiksmus. Kai ITT ar atskirus jo veiksmus atlieka ITT pareig, prok privalo kontroliuoti, kaip vyksta ITT. Prok duoda ITT pareig privalomus nurod, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus. Tik prok priima sprend: dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo; dėl ITT nutraukimo; dėl nutraukto ITT atnaujinimo; dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo. Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalst veiką gauna ITT įstaiga arba jeigu ji įstaiga pati nustato nusikalst veikos požymius, ITT įstaigos pareig tuoj pat pradeda ITT ir kartu apie tai praneša prok. Gavęs ITT įstaigos pareig pranešimą, prok sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. ITT teisėjas BPK nustatyta tvarka: skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priem taikymą; prisaikdina ir apklausia liud ir nukentėj; apklausia įtariam; tvirtina prok nut nutraukti ar atnaujinti ITT BPK numatytais atvejais; nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ITT pareig ir prok veiksmų. Savo iniciatyva ITT teisėjas jokių veiksmų neatlieka. 48 ITT vieta, terminai, duomenų neskelbtinumas: ITT atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prok ar ITT įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareig. Siekiant užtikrinti, kad nusikalstama veika būtų ištirta kuo greičiau ir išsamiau, tyrimas gali būti pavestas kitos vietovės prok arba ITT įstaigai. ITT turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.Tai kontrol prok. ITT duomenys neskelbtini. Jie iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prok leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Reikiamais atvejais prok ar ITT pareig įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ITT veiksmus, kad draudžiama be prok leidimo paskelbti ITT duomenis. Asmuo pasirašytinai įspėjamas. 49 ITT veiksmų samprata, rūšys, sistema.50. Liudytojo (L-jo) apklausa Prieš pradėdamas l-ojo apklausą, prok ar ITT pareig įsitikina l-jo asm tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie l-jo asmenybę ir jo santykius su įt-oju, išaiškina jam BPK numatytas l-ojo teises ir pareigas ir įspėja dėl atsakom už melagingų parodymų davimą. Visa tai pažymima prot ir patvirtina l-jas savo parašu. Apklausa pradedama pasiūlymu l-jui papasakoti visa, kas jam žinoma apie aplink, turinčias reikšmės bylai išspręsti. L-jo parod užrašomi pažodžiui, nurodomi l-jui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Prok kreipiasi į ITT teisėją dėl l-jo apklausos manydamas, kad: l-jo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu; l-jas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parod arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parod. Prieš pradėdamas l-jo apklausą, ITT teisėjas privalo jį prisaikdinti. ITT teisėjo atliekamoje l-jo apklausoje privalo dalyvauti prok. Apklausos metu jis turi teisę užduoti apklausiamam asm papildomų klaus. Apie ITT teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, prok privalo pranešti įt-ajam ir jo gynėjui, šie turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asm klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos prot ir teikti dėl jo pastabas. Jaunesnius kaip 18 metų l-ją ar nukentėjusįjį apklausia ITT teisėjas BPK nustatyta tvarka, jie apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Proc dalyvių prašymu arba ITT pareig, prok ar ITT teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip 18 m. l-jo arba nukentėjusiojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psich brandą. 51. Įtariamojo apklausa ITT metu: Įtar-sis visada apklaus prieš jam skiriant kardomąją priem. Apkl pradž įt-jo paklausiama, ar jis prisipažįsta padaręs nusikals veiką, kurios padarymu įtariamas. Po to pasiūloma duoti parod apie įtarimo esmę. Įt-ojo apklausos prot surašomas laikantis nustatytų reikalavimų. Proceso dalyvių prašymu arba ITT pareig, prok ar ITT teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip 18 metų įt-jo apkl gali būti kviečiamas valst vaiko teisių apsaugos instit atst arba psich, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichol brandą. Gavęs prok prašymą, ITT metu įt-ąjį gali apklausti ITT teisėjas, kai manoma, kad bylos nagrin teisme metu kaltinam gali pakeisti savo parod arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parod. Įt-ojo prašymu atliekamos apklausos metu turi dalyvauti jo gynėjas. Įt-ojo apklausa pradedama pasiūlymu įt-jam papasakoti apie aplinkybes, dėl kurių jis norėjo būti apklaustas teisėjo. Po to įt-jam klausimus gali užduoti gynėjas bei prok. 52. Akistata Į ją gali būti suvedami du pirmiau apklausti asm, kurių parod iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštar priež ir juos pašalinti. Apklausiant į akistatą suvestus asm, t.b laikomasi BPK numatytų bendrųjų l-ojo ir įt-mojo apkl taisyk. Suvestų į akistatą asm apkl pradž paklausiama, ar jie pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai. Po to šiems asm iš eilės pasiūloma duoti parod apie tas aplink, kurioms nustatyti jie suvesti į akistatą. Jeigu apklausiamas asm pakeičia savo ankst parod, reikia jo paklausti apie parod pakeitimo priež. Paskelbti akistatos dalyvių parod, leidžiama tik po to, kai jie davė parod ir jie surašyti į prot. 53. Parodymas atpažinti: Apklaustojo asm parod apie tam tikrą asm, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti g.b. daromas parodymas atpažinti. Atpažintinas asm parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asm. (ne mažiau 3) pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti prot nurod visų parodomų atpažinti asm pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. Jeigu parodyti asm negalima, atpažinimas g.b. daromas pagal jo foto. Ji parod kartu su ne mažiau kaip 3 kitų asm nuotr. Daiktai ir kiti obj (ne mažiau 3) parodomi atpažinti tarp kitų tos rūšies daiktų ar kitų objektų. Siekiant nustatyti nežinomą įt-ąjį, daiktą ar kitą obj, liudyt ar nukentėj g.b. parodomos ITT įstaigoje surinktos asm nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos, daiktų ar kitų objektų kolekcijos. 54. Parodymų patikrinimas vietoje: Siekiant patikrinti ar patikslinti l-jo, nukent ar įt-ojo parod dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplink, turinčių reikšmės nusikalst veikai ištirti, galima atvykti su asm, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asm nurodytą vietą ir sugretinti parod su aplink vietoje. Asm kurio parod tikrinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parod, paaiškina savo ankstesnius parod ir atsako į užduodamus klaus, gali būti atkuriama įvykio situacija ir šis asmuo gali pademonstruoti parod minimus veiksmus. 55. Eksperimentas L-ojų, nukent. it-jų parod ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. 56. obj tyrimas ir apžiūra: Siekiant surasti nusikalst. veikos pėdsakus ir kitus obj. turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplink, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dok ir kitokių obj. tyrimas. Žmogaus kūno ir lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas. Asmens psich. būklės tyrimą atlieka teismo psichiatras, teismo psich. Lavonas g.b. iškastas (ekshumuotas) tik tuo atveju, kai yra priimta ITT teisėjo nutartis arba įmonės, įstaigos, organiz atstovas. Turinčius reikšmės nusikals. veikai ištirti daiktus ar kitus obj. apžiūri prok, ITT pareig ar spec, surašomas prot. jame smulkiai aprašomi apžiūrėti obj, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalst veikos aplink nustatyti. Apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. 57. Ekspertizės paskyrimas: Eksp skiriama tais atvejais, kai ITT teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalst. veikos aplink nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą. Prok. pripažinęs būtinumą skirti eksp, raštu apie tai praneša įt-jam, jo gynėjui ir kitiems eksp rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams ir nurodo terminą, per kurį šie asm gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medž eksp. Po to prok. su pareiškimu dėl eksp kreipiasi į ITT teisėją. Šis nusprendęs, jog būtina skirti eksp, priima nutartį ją skirti, o nusprendęs, jog ekspertizės skirti nebūtina, – nutartį atsisakyti ją skirti. 58. ITT pabaigimo samprata ir rūšys: . 59. ITT nutraukimas: ITT nutraukiamas: kai ITT metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įt-ojo kaltę dėl nusik. veikos padarymo; pripažįstama, jog asm ar jo padaryta veika dėl aplink pasikeitimo tapo nepavojingi, kai įt-asis ir nukent. susitaiko, kai įt-asis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusik. veikas; kai yra numatyti atleidimo nuo baudž. atsak. sąlygos ir pagrindai; ITT dėl baudž. nusiž. ir nesunkių nusik. negali būti nutrauktas, jei šiomis veikomis yra padaryta žalos ir dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys. Tam tikrais atvejais ITT nutraukia prok nutarimu, kitais atvejais ITT teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prok nutarimą dėl ITT nutraukimo. Jei per 6 mėn po pirmosios įt-ojo apklausos ITT nebaigiamas, įt-sis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ITT teisėjui dėl ITT vilkinimo. Išnagrinėjęs skundą, ITT teisėjas priima vieną iš šių nutarčių: skundą atmesti; įpareigoti prok užbaigti ITT per nustatytą terminą; ITT nutraukti. Prok gali kreiptis į ITT teisėją, prašydamas pratęsti ITT užbaigti nustatytą terminą. 60. ITT pabaiga kaltinamojo akto surašymu. Prok. įsitikinęs, jog ITT metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įt-ojo kaltę dėl nusik. veikos padarymo, praneša įt-ajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams, kad ITT baigtas, ir surašo kaltinamąjį aktą. Jame nurod: teismo pavad; įt-ojo vardas, pavardė, gimimo data, a.k., šeiminė pad, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prok nuožiūra g.b. nurodyti ir kiti duom; nusikalstamos veikos aprašymas, pagr duom, kuriais grindžiamas kaltinimas; LR BK str. numatantis atsak už padarytą veiką. Kaltinamąjį aktą kartu su bylos medžiaga prok. perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Kaltinamojo akto nuorašą prok. taip pat įteikia ar išsiunčia kaltinamajam. Jeigu įt-asis yra suimtas, prok. privalo kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga teismui perduoti likus ne mažiau kaip 10 d iki suėmimo termino pab. 61. Teismingumas – įstatymo numatyti bylos pož ir savybės, pagal kuriuos nustat koks pirmos instancijos teismas turi nagrinėti bylą. Visuose teismuose yra padalinamas darbas. T-gumo taisyklių paž g.b. vėliau pagrindu panaikinti bylą. T-gumo rūšys. teritorinis (parodo kuris tos pačios rūšies teismas privalo nagrinėti bylą. dalykinis (kokios rūšies teismas nagrinės bylą. Kiekvieną baudž. bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Apyl teismui teismingos visos baudž bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos. Apyg teismui teismingos baudž. bylos, kuriose asm kaltinami padarę sunkius ir l. sunkius nusik, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo LR Prezidentu, LRS ar LRV nariais, Konst. Teismo teisėjais, teisėjais ar prok. Baudž. byla teisminga tam teismui, kurio veiklos terit padaryta nusik veika. Kai nusik veikos vietos negalima nustatyti arba nusik veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos terit nuolat gyvena kaltinam, o jeigu jis LR neturi nuolatinės gyven vietos, – teismui, kurio veiklos terit užbaigtas bylos ITT. 62. Teismo sudėtis: Apyl teismuose baudž. bylas nagr vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apyl teismo pirm sudaro 3 teisėjų kolegiją. Baudž. bylas, kuriose asm kaltinami padarę l. sunkius nusik, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos metu buvo Resp. Prezidentu, Seimo ar LRV nariais, Konst. Teismo teisėjais, teisėjais ar prok. nagrinėja apygardos teismo 3 teisėjų kolegija. Kitas baudž. bylas apygardos teisme nagrinėja vienas teisėjas. 63. Bylos parengimas nagrinėti 1-os instancijos teisme: Teismo pirm. jo pavad. ar Baudž. bylų skyriaus pirm. per dvi dienas nuo bylos gavimo teisme paskiria teisėją, kuris rengs bylą nagrinėti teisme ir po jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nagrinės šią bylą. Jeigu bylą teisiamajame posėdyje turi nagrinėti 3 teisėjų kolegija, tai kiti teisėjai, taip pat ir atsarginis, gali būti paskiriami ir po šio 2d termino, tačiau ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki teisiamojo posėdžio pradžios. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamos nutartys: perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje; perduoti bylą pagal teismingumą; perduoti bylą prok; išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną; atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla perduodama prok, kai ITT metu buvo surašytas iš esmės BPK reikal neatitinkantis kaltinam aktas, šio pažeid negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagr bylą. Byla g.b. išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Bylos nagr atidedamas, kai: kaltinamasis sužalotas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, – kol jis pasveiks; kaltinamojo buvimo vieta nežinoma. Byla nutraukiama, kai yra numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos BPK numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos perdavimo ir nagr teisiamajame posėdyje pradžios terminai: Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per 15 d nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per 1mėn, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje. Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagr ne vėliau kaip per 20 d nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo. 64. Bendrosios teisminio nagr. taisyklės. 65. Bylos nagrinėjimo 1-os inst. teisme tvarka. Paskirtu baudž bylai nagrinėti laiku teisiamojo posėdžio pirm pradeda teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kokia byla bus nagrin. Posėdžio sekret, teisiamojo posėdžio pirm suteikus žodį, praneša teismui, kas iš nagrin teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų, spec bei vertėjų atvyko, taip pat nesančiųjų neatvykimo priež. Pareigų išaiškinimas vertėjui. Liudyt pašalinimas iš teismo salės. Kaltinamojo asms nustat. Klausimo, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kas nors iš šauktų asmenų, išsprendimas. Teismo sudėties paskelbimas. Teisių ir pareigų išaišk. Prašymų pateikimas ir išsprendimas. Kaltin apklausa. Sutrumpintas įrodymų tyrimas. Laikinas kaltinamojo pašalinimas iš posėdžio salės. Klausimų uždavimas teisiamajame posėdyje. Kaltin, nukent ir liud duotų parod perskaitymas. Liudytojo priesaika, apklausa. Nukentėj apklausa. Spec dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme ir jo apklausa. Prok teisė pateikti papildomus įrodymus. Daiktinių įrodymų apžiūra. Dok perskaitymas ir apžiūra. Baigiamosios kalbos. Kaltinamojo paskutinis žodis. Išėjimas į pasitarimų kambarį priimti nuospr. 66. Teismo nuospr. Nuospr priimamas LR vardu pasitarimų kambaryje. Teismas nuospr pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nukent ar liudyt parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuospr tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Teismas, apsvarstęs ir išsprendęs nuospr priimti reikalingus klausimus, surašo nuospr. Nuospr rūšys: apkaltinamasis, išteisinamasis (1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Paskelbia nuospr teisiamojo posėdžio pirm arba kitas teisėjas. Skelbiant nuospr, kaltinamasis, prok ir gynėjas privalo būti posėdžių salėje, kurioje visi stovi. Teisėjas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuospr apskundimo tvarką ir terminus, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus. Teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai asmeniui: paskelbia išteisinamąjį nuospr; paskelbia nuospr, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla; paskelbia apkaltinamąjį nuospr, kuriuo atleidžiama nuo bausmės atlikimo; paskiria areštą arba laisvės atėmimo bausmę, kurių trukmė neviršija atbūto suėmimo laiko; paskiria areštą, atliekamą poilsio dienomis; atideda nuosp ar bausmės vykdymą. 67. Apeliac proceso samprata ir reikšmė. Baudž bylas dėl neįsiteisėjusio nuospr ar nutarties apeliac tvarka nagrinėja apygardų teismai kaip apeliac instancija ir LT apeliac teismas. Apygardos teismas apeliac tvarka nagrinėja apylinkės teisme išnagrinėtas bylas. LT apeliac teismas apeliac tvarka nagrinėja pirmąja instancija apygardos teisme išnagrinėtas bylas. 68. Apeliac skundo padavimas. Apeliac skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prok, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Civ-iešk, civ-atsak ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliac skundus dėl nuospr dalies, kuri yra susijusi su civ ieškiniu. Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Apeliac skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuospr turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliac skundas paduodamas apeliac instancijos teismui per nuospr priėmusį teismą. Apeliac skundas dėl teismo nuospr gali būti paduodamas per 20 d nuo nuospr paskelbimo dienos. Terminas g.b. atnaujintas. Kol yra paduotas apeliac skundas, nuospr nevykdomas, nebent nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnag apeliac tvarka. Apeliantas turi teisę apeliac skundą atšaukti. 69. Bylų nagrin apeliac instanc. Bylos apeliac tvarka nagrin tik kai yra apeliac skundų. Asmenys, dalyvaujantys nagrint bylą apeliac instancijos teismo posėdyje: prok ir gynėjas, turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis ir kt. Kolegijos pirm pradeda posėdį, paskelbia, kokia byla, dėl kieno apeliac skundo ir dėl kokio teismo nuospr nagrin. Po to kolegijos pirm patikrina, kas atvyko į posėdį, išaiškina atvykusiems asmenims jų teises ir pareigas paklausia, ar jie turi prašymų. Apeliac instanc teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Baigiam kalbos prasideda apeliac skundą padavusio asm kalba. Po jų nuteistajam ar išteisintajam suteikiamas paskutinis žodis. Po jo teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti nuospr ar nutarties. Juos priėmes teismas grįžta į posėdžių salę ir kolegijos pirm ar kitas teisėjas nuospr ar nutartį paskelbia. Išnagrinėjęs bylą apeliac instanc teismas priima nutartį: atmesti apeliac skundą; panaikinti nuospr ir nutraukti bylą; pakeisti nuospr. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuospr apeliac instancijos teismas priima nuospr: panaikinti nuospr ir nutraukti bylą; pakeisti nuospr. Apeliac instanc teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuospr jeigu: netinkamai pritaikytas baudž įst; neteisingai paskirta bausmė; nuospr išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliac instanc teismo nuospr ar nutartis kartu su baudž byla, apeliac skundu, ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per 7 d nuo šių sprendimų surašymo dienos perduodami nuospr priėmusiam pirmosios instancijos teismui vykdyti. 70. Nuospr vykdymas. Pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuospr. Pirmosios instanc teismo nuospr įsiteisėja nuo jo paskelbimo d, jei pasibaigus apeliac skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuospr, jeigu: suėjusi vykdymo senatis; jo vykdymas atidėtas. Įsiteisėjusį nuospr, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per 3 d nuo nuospr įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliac instanc teismo dienos. Nuospr pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prok. Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuospr, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuospr priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuospr vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuospr. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančios įstaigos turi pranešti nuospr priėmusiam teismui ir nuteistojo šeimai ar artimiesiems giminaič apie bausmės atlikimo vietą. Skiriami nuospr: viešųjų teisių atėmimas, atimta teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, viešieji darbai, bauda, apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimo iki gyvos galvos. 71. Su nuospr vykdymu susijusių klausimų išsprendimas. Klaus dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo kita bausme, dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Klaus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme, dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuospr priėmęs teismas. 72. Bylų nagrin kasacine tvarka. LAT kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuospr ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos teismuose ir apeliac instancijos teismuose apeliac tvarka. Kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami privataus kaltinimo tvarka priimti nuospr ar nutartys. Kasacinį skundą pasirašo kasatorius. Įsiteisėję nuospr ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrin kasacine tvarka, jeigu: netinkamai pritaikytas baudž įst; padaryta esminių BPK pažeidimų. Nagrin kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įst arba nutraukti baudž bylą. Teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įst tik tada, kai to prašoma paduotame skunde. Sugriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas, tačiau jis neturi teisės sugriežtinti bausmę paskirdamas laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Jeigu išnagr bylą kasacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir perduota vykdyti jos priėmimo dieną. Teismo posėdyje rašomas protokolas. Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, ar prireikia kreiptis į LR Konst Teismą kasacinės bylos nagrin atidedamas. 73.Bylų dėl jurid asm padarytų nusik veikų procesas. Jeigu proc dėl nusikal veikų buvo pradėtas atskirai jur ir fiz asm, tokios veikos turi būti tiriamos kartu. Tada proceso veiksmai atliekami ir sprend dėl jur asm priimami vadovaujantis BPK bendrosiomis taisykl ir išimtimis, o dėl fiz asm– vadovaujantis BPK bendrosiomis taisykl. Trauktino baudž atsak jur asm atstovu g.b. jur asm vadovas ar darbuotojas arba advokatas, jur asm įgaliotas būti atstovu procese. Jur asm g.b. paskirtos šios proc prievartos priem: laikinas jur asm veiklos sustabd ir laikinas jur asm veiklos apriboj. (tą padaro prok prašymu ITT teisėjas ar teismas nutartimi). Nutartyje nurodomas laikino jur asm veiklos sustabdymo terminas. Ji siunčiama antstoliui vykdyti, bei jur asm atstovui paskelbiama pasirašytinai. Jur asm atstovas ITT teisėjo ar teismo nutartis laikinai sustabdyti jur asm veiklą ar laikinai apriboti jur asm veiklą gali apskųsti aukštesniajam teismui per 5 d nuo paskelbimo apie nutarties priėmimą dienos. 74. Priverčiamųjų medic priem taikymo procesas. Taiko asm, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asm, kuriems po nusikalst veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asm po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nutartį pradėti procesą priima teisėjas ar teismas. Pasiųsti asm teismo psichiatrijos ekspertizėn leidžiama tik tada, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad kaip tik šis asmuo padarė baudž įst uždraustą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas. Gynėjo dalyvavimas būtinas. Perduodamas bylą teismui, kad šis taikytų priverč med priem, prok surašo nutarimą. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į teisiamąjį posėdį būtų pristatytas asm, kurio byla nagr, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: ar padaryta baudž įst uždrausta veika; ar ją padarė asm, kurio byla nagr; ar ją asm padarė būdamas nepakalt ar ribotai pakalt; ar taikytina priverč med priem ir būtent kokia. Jeigu asm psichika sutriko po bausmės paskyrimo, kol nuospr dar neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, bylą nagrinėja nuospr priėmęs teismas. Jeigu asm psich sutriko, kai nuospr jau vykdomas, bylą nagrinėja bausmės atlikimo vietos teismas. Taikydamas priverč med priem, teismas nenustato jos taikymo laiko. 75. Privataus kaltinimo bylų proc. pradedamas tik tada, kai yra nukent-ojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ITT neatliekamas. Šiose bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukent-ojo skundas , jis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asm šaukiami pas teisėją sutaikinti. Taikinamasis posėdis prasideda teisėjo pranešimu apie nuk-ojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo turinį ir kvietimu susitaikyti. Jeigu šie asmenys susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas. Jeigu ne, teisėjas priima nutartį nuk-ojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Privataus kaltinimo bylų nagrin teisme vyksta pagal BPK nustatytas taisykles. 76. Supaprastintas procesas. Dėl nusikalst veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė yra numatyta kaip alternatyvinė, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudž įsak. Teisę jį surašyti turi teisėjas, gavęs prok pareišk dėl proc užbaigimo teismo baudž įsak. Prok, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudž įsak, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Šis per 3 d nuo tokio pranešimo gavimo gali prok sprendimą apskųsti ITT teisėjui. Šis, gavęs prok pareišk dėl proc užbaigimo teismo baudž įsak ir ITT metu surinktą medž, ne vėliau kaip per 7 d turi priimti vieną iš šių sprendimų: surašyti teismo baudž įsak; perduoti bylą nagrinėti teisme; nutraukti baudž. įsak. Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudž įsak, per 14 d nuo šio dok gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrin teisme. Jei kaltin šia teise nepasinaudoja, teismo baudž įsak įsiteisėja yra neskundžiamas. 77. Pagreitintas procesas. Jei nusik veikos padarymo aplink yra aiškios, o baudž byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagr apylinkės teisme, prok veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per 5 d nuo veikos padarymo dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrin pagreitinto proc tvarka. Prok privalo užtikrinti, kad kartu atvyktų visi reikalingi liudytojai ir kiti proceso dalyviai. Prok pareiškime turi būti asm, duom apie ankstesnį teistumą ir prok nuožiūra – kiti asm duom; trumpai aprašyta padaryta nusik veika; nurodytas baudž įst, numatantis atsak už tą veiką; išvardyti pagr duom, kuriais grindžiamas kaltinimas. Išklausęs prok, nukent, kaltin, gynėjo nuomones, teisėjas priima vieną iš šių sprend: surengti bylos nagr teisme tuoj pat ar kitą dieną; atmesti prok pareiškimą dėl bylos nagr pagreitinto proc tvarka (priima šiais atvejais: kai nustato, kad yra praleistas numatytas terminas; kai byla yra teisminga apygardos teismui). Išnagrinėjus bylą pagreitinto proc tvarka priimtas nuospr ir nutartys skundžiami bendra tvarka. 78. Bylų proc kaltinamajam nedalyvaujant. Klausimą, ar galima nagr bylą nedalyvaujant kaltin, teisėjas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Byla nagrin laikantis BPK taisyklių, gynėjo dalyvavimas būtinas. Nagrin bylą kaltin nedal, negali būti pasinaudota numatyta galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Po baigiamųjų kalbų gynėjui suteikiama galimybė pasakyti baigiamąjį žodį. Po to teismas iš karto išeina priimti nuospr. Priimtas nuospr įteikiamas kaltin gynėjui. Nuteistasis, kurio byla buvo nagr jam nedal, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliac tvarka. Pagal nuteistojo skundą pradėto apeliac proc metu priimtas nuospr ar nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiami bendra tvarka. 79. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukšt-ems teismams ir skundų nagrin. Bylos nagrin teisme dalyviai bei kiti asm turi teisę nustatyta tvarka apskųsti žem teismų nutartis aukšt teismams, jeigu mano, kad žem teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – LT apeliac teismui per 7 d nuo nutarties priėmimo dienos. Skundą gavęs teismas per 3 d jį kartu su nutarties nuorašu, teisėjo ar teisiamojo posėdžio pirm paaišk ir kita medž perduoda aukšt teismui. Aukšt teisme skundas turi būti išnagr per 7 d nuo skundo gavimo šiame teisme dienos. Skundas nagr teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prok ir skundą padavęs asm. Jeigu skundą paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja jų gynėjai. Išnagrinėjęs skundą, aukšt teismo teisėjas ar teisėjų kolegija pasitarimų kambaryje priima vieną iš šių nutarčių: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį; panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprend; pakeisti teismo nutartį. Apygardos teismo ar LT apeliac teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. 80. Proceso atnaujinimo pagrindai ir rūšys: Įsiteisėjęs teismo nuospr ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplink. Įsiteis nuospr ar nutartį panaikina ir bylas dėl naujai paaiškėjusių aplink atnaujina LAT Baudž bylų skyriaus 3 teisėjų kolegija. Naujai paaišk aplink yra: įsiteisėjusiu teismo nuospr nustatytas liud ar nukent parodymų arba ekspert akto melagingumas, taip pat kitų įrod, kuriais paremtas nuospr ar nutartis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuospr nustatyta, kad nagr bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuospr nustatyta, kad atlikdami ITT pareig nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuospr. Baudž byla dėl naujai paaiškėjusių apl gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per 1 m nuo naujų apl paaiškėjimo dienos. Kai naujai paaiškėjusios apl baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prok tyrimo medž ir savo išvadą perduoda LAT pirm. Baudž bylos, kurios išnagr arba paliktos nenagr kasac instanc teisme, atnaujinamos, jeigu pagal nuospr ir nutartyse nurodytas apl yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudž įst ir dėl to reikia: panaikinti apkalt nuospr bei paskesnes teismų nutartis ir baudž bylą nutraukti; nuteistojo nusik veiką perkvalif pagal kitą LR BK str, numatantį lengvesnę nusik veiką; nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas.LR teismų išnagr baudž bylos g.b. atnaujintos, kai Europos žm teisių teismas pripažįsta, kad sprend nuteisti asm yra priimtas pažeidžiant Žm teisių ir pagr laisvių apsaugos konvenc ar jos papildomus protok, jeigu pažeid pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ar besitęsiantys pažeid g.b. ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą. 81. Užsienio šalių baudž. proceso apžvalga: