……………………………………………….11
Įvadas
Sutartis – daugiausiai paplitusi sandorių rūšis.
Su sutartimis susiduriame kiekvieną dieną, ir versle, ir privačiame gyvenime. Visuomeninių santykių įvairovė lėmė tai, kad yra labai įvairių sutarčių: pirkimo–pardavimo, mainų, paslaugų teikimo, distribucijos, finansinio lizingo sutartys ir kt. Atskiros sutarčių rūšys yra reguliuojamos skirtingai, tačiau yra tam tikri principai ir nuostatai, būdingi ir taikomi visoms sutartims, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
Tai bendrieji sutarčių teisės nuostatai.
Pagrindiniu šaltiniu, reguliuojančiu sutartis, galima laikyti LR
civilinį kodeksą (Civilinis kodeksas). Galiojantis Civilinis kodeksas buvo patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. Jis įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Be
Civilinio kodekso, atskirų sutarčių klausimus reguliuoja ir kiti įstatymai,
LR Vyriausybės nutarimai, norminiai aktai bei kiti teisės šaltiniai
Sutartis atlieka tokias funkcijas:
1) Sutarties iniciatyvos funkcija, kuri pasireiškia galėjimu spręsti tam tikros sutarties sudarymo klausimus, laisvai pasirinkti sutarties partnetį, nustatyti sutarties turinį. Neperžengdamos įstatymo nustatytų ribų, sutarties šalys gali keisti arba nutraukti sudarytus sutartinius santykius.
2) Sutarties koordinacijos funkcija, kuri pasireiškia tuo, kad sutarties šalys yra lygios, ir todėl savo iniciatyva suderintos valios išreiškimu nustato konkretų savo elgesį, t.y. teises ir pareigas.
3) Sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis – paveikti sutarties šalis, kad jos tinkamai, nenukrypdamos vykdytų sutarties sąlygas. Tai priemonės sutarčių drausmei įgyvendinti. Ši funkcija realizuojama priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones.
Kontroliniame darbe pagal Civilinio kodekso teisės normų nustatytus reikalavimus nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis (1 priedas). Paslaugų teikimo sutartis gali būti sudaroma tarp paslaugas teikiančio juridinio (fizinio) asmens ir kito juridinio (fizinio) asmens. Šiame darbe nagrnėjama paslaugų teikimo sutartis, kurią sudarė juridiniai asmenys.
1. Pagrindiniai sutarties elementai
Sutarties svarbiausi elementai: 1) subjektas; 2) turinys; 3) forma.
Sutarties subjektai yra sutartį sudarantys asmenys. Praktikoje dėl šio sutarties elemento rečiausiai kyla problemų, bet vis tik sudarant sutartį reikėtų patikrinti, ar sutartį sudarantis asmuo turi teisę ją sudaryti. Tam reikia pareikalauti juridinį asmenį atstovaujantį asmenį pateikti savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai kita sutarties šalis yra fizinis asmuo – asmens tapatybę liudijantį dokumentą.
Svarbiausias sutarties elementas yra sutarties turinys, kurį sudaro visa sutarties sąlygų sistema. Nustatant sutarties sąlygas vadovaujamasi vienu iš pagrindinių civilinės teisės – sutarties laisvės – principų.
Remiantis šiuo principu, šalys turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis bei nustatyti jų sąlygas, taip pat sudaryti sutartis, kurios nėra numatytos
LR Civiliniame kodekse, jeigu yra laikomasi įstatymų reikalavimų.
Sutarties turinio sąlygas galima skirstyti į tris rūšis:
1) esmines arba būtinąsias;
2) įprastines;
3) atsitiktines.
Esminės arba būtinosios yra tos sutarties turinio sąlygos, kurių nesant sutartis laikoma nesudaryta. Taigi sutartis laikoma sudaryta tiktai šalims susitarus dėl visų esminių sąlygų. Jeigu šalys nesusitaria dėl bent vienos esminės sutarties sąlygos, sutartinė prievolė neatsiranda.
Įprastinėmis vadinamos įstatymu nustatytos sąlygos, kurios dėl sutarties sudarymo fakto tampa privalomos šalims. Nuo esminių sąlygų jos skiriasi tuo, kad dėl jų sutarties šalims susitarti nereikia. Sutarties galiojimas taip pat nepriklauso nuo to, ar šios įprastinės sąlygos nurodytos sutarties tekste. Laikoma, kad šalys, susitarusios dėl visų esminių sąlygų ir sudariusios sutartį, kartu susitarė dėl įprastinių sutarties sąlygų. Sudariusios sutartį, jos automatiškai tampa sudarytos sutarties turinio dalimi.
Atsitiktinėmis vadinamos šalių susitarimu nustatomos sąlygos, kurių įstatymas nereguliuoja arba nustato dispozicine (kai sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti sąlygas) forma. Jos nėra sutarčiai būtinos kaip esminės sutarties sąlygos. Be to, jos automatiškai neįtraukiamos į sutartį kaip įprastinės sąlygos. Šių sąlygų nebuvimas nedaro įtakos sutarties galiojimui. Kadangi šios sąlygos nustatomos šalių susitarimu, jos gali vienos šalies reikalavimu tapti ir esmine sutarties sąlyga.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs LR Civilinis kodeksas liberalizavo reikalavimus sutarties formai. Dabar šalys sutartį gali sudaryti žodžiu, raštu ir konkliudentiniais veiksmais.
Rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Įstatymas reikalauja rašytinės sutarties formos tarp fizinių asmenų sudaromoms sutartims, kai sutarties suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5.000 Lt (išskyrus sutartis, kurios ir įvykdomos sutarties sudarymo metu). Raštu sudaromi juridinių asmenų steigimo sandoriai, prekių pirkimo –
pardavimo išsimokėtinai sutartys, draudimo sutartys, arbitražiniai susitarimai, kilnojamųjų daiktų nuomos ilgesniam negu 1 metų terminui sutartys, preliminarinės sutartys, asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys, taikos sutartys. Tokią paprastą rašytinę (bet ne notarinę) formą įstatymai numato ir kai kurioms kitoms sutartims
2. Sutarties analizė
2.1 Sutarties rūšis
Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų išreiškia savo valią, sutartys gali būti vienašalės, dvišalės, daugiašalės.
Vienašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena šalis turi tiktai reikalavimo teisę,o kita – tik tą teisę atitinkančią pareigą. Pagal tokią sutartį viena šalis tampa kreditoriumi, o kita skolininku.
Dvišalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi šalys turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Šitokioje sutartyje kiekviena iš šalių yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas. Tipiškas dvišalės sutarties pavyzdys yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjas yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti už parduotą daiktą, ir kartu skolininkas, nes jis privalo perduoti pirkėjui parduotą daiktą. Savo ruožtu pirkėjas yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti perduoti jam nupirktą daiktą, ir kartu skolininkas, nes jis privalo sumokėti pardavėjui už tą daiktą.
Daugiašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose trijų ar daugiau šalių turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Tokios sutarties pavyzdys yra jungtinės veiklos sutartis.
Priede pateikta paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė. UAB „YYY“
(toliau vykdytojas) yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti iš AB
„XXX“ (toliau užsakovo) sumokėti už suteiktas paslaugas, ir kartu skolininkas, nes įsipareigoja teikti užsakovui šios sutarties 2 priede numatytas paslaugas. Savo ruožtu užsakovas yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų suteiktos paslaugos, ir kartu skolininkas, nes jis privalo sumokėti vykdytojui.
Sutartys gali būti atlygintinės ir neatlygintinės. Į šias rūšis sutartys skirstomos pagal sutarčių įvykdymo rezultatą.
Atlygintinėms sutartims būdinga tai, kad viena šalis, atlikdama veiksmą kitos šalies naudai įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinį veiksmą. Pavyzdžiui, pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda daiktą, o pirkėjas privalo sumokėti nustatytą pinigų sumą.
Neatlygintinėms sutartims būdinga tai, kad viena šalis, atlikdama veiksmą kitos šalies naudai neįgyja teisės į kitos šalies priešpriešinį veiksmą. Pavyzdžiui, pagal dovanojimo sutartį dovanotojas perduoda daiktą, o dovanos gavėjas neturi už tai mokėti.
Priede pateikta paslaugų teikimo sutartis yra atlygintinė. Vykdytojas įsipareigoja teikti užsakovui šios sutarties 2 priede numatytas paslaugas, o užsakovas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas.
Sutartys gali būti skirstomos į įprastines ir sąlygines.
Įprastinėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose šalių teisės ir pareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį.
Sąlyginėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose šalių teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.
Nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis yra įprastinė. Sutarties šalių teisės ir pareigos atsiranda per numatytą laikotarpį, t.y. sutartis įsigalioja 2004 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2004 m. gruodžio 31 d.
Atsižvelgiant į tai, nuo kurio momento sutartys laikomos sudarytos, jos gali būti konsensualinės ir realinės.
Konsensulinė sutartis yra tokia, kuri laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų ir nustatyta forma išreiškė suderintą valią.
Realinė sutartis yra tokia, kuri sudaroma, kai viena šalis perduoda kitai šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma šalims savo suderintą valią.
Nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis yra konsensualinė, nes ji įsigalios, kai šalys susitars dėl visų sąlygų ir ją pasirašys.
2.2. Sutarties objektas
Sutarčių objektai yra civilinių teisių objektai, su kuriais yra susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.
Civilinio kodekso 1.97 straipsnyje numatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Tačiau civilinių teisių objektais gali būti ir Civilinio kodekso 1.114 straipsnyje nurodytos asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t.y.
vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekės (paslaugos) ženklas ir kitos vertybės. Sąvoka “turtas”
– tai daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės (žaliavos, prekės, pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai, juridinio asmens pavadinimas ir t.t.). Veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugų teikimas, darbų atlikimas ir panašiai.
Priede pateiktos paslaugų teikimo sutarties objektas yra UAB „YYY“
teikiamos telekomunikacinės įrangos diegimo ir aptarnavimo paslaugos bei darbai, kurie yra išvardinti ir aprašyti sutarties 2 – me priede.
2.3 Kaina
Civilinio kodekso 6.198 straipsnyje aptariama sutarties kaina.
Tais atvejais, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, –
atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
Jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai, nepaisant šalių susitarimų, sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina.
Paprastai sutarties kainą pasiūlo viena iš šalių ir po derybų laikotarpio abi sutarties šalys susitaria dėl abiems šalims priimtinos kainos.
Nagrinėjamos paslaugų teikimo sutarties telekomunikacinės įrangos diegimo ir aptarnavimo paslaugų bei darbų kainos yra pateiktos 1- me sutarties priede.
2.4 Šalių įsipareigojimai
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.
Priede pateiktos paslaugų tiekimo sutarties AB „XXX“ (užsakovas)
įsipareigoja sumokėti Vykdytojui už suteiktas šios sutarties paslaugas 1
priede numatytais įkainiais ir tvarka. Taip pat užsakovas įsipareigoja registruoti paslaugų teikimo sutrikimus ir pagal tarp vykdytojo ir užsakovo suderintus procesus informuoti atitinkamus vykdytojo padalinius.
Vykdytojas įsipareigoja teikti 2 sutarties priede numatytas paslaugas griežtai laikydamasis užsakovo patvirtintų procesų reikalavimų ir užsakovo reikalavimu per įmanomai trumpiausią laiką pateikti užsakovui informaciją apie vykdytojo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą.
2.5 Atsakomybė
Nustatant šalių atsakomybę už sutarties pažeidimus paprastai įtvirtinama pareiga atlyginti nuostolius ir dažnai numatomos netesybos (bauda, delspinigiai). Nustatant netesybas už termino praleidimą reikėtų numatyti, už kokį laikotarpį jos turi būti taikomos (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną, savaitę, 10 dienų ar pan.).Gali būti nustatyta didžiausia mokėtina netesybų suma (pavyzdžiui: Pagal šią sutartį mokėtina netesybų suma jokiu atveju neturi viršyti 10 proc. sutarties kainos).
Civilinis kodeksas numato, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos bus įskaitomos į nuostolius. Be to, kodeksas draudžia reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, jei netesybos nustatytos už termino praleidimą (pavyzdžiui, vėlavimą sumokėti kainą). Sutarties nuostatos, prieštaraujančios šiems reikalavimams, negaliotų.
Priede pateiktoje paslaugų teikimo sutartyje numatyta, kad užsakovas, laiku neatsiskaitęs su vykdytoju, moka vykdytojui 0,03 % nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Už pavėluotai atliktas paslaugas, vykdytojas moka baudą BUŽDEL % nuo mėnesinio mokėjimo sumos:
[pic],%,
i – uždelstos įdiegti paslaugos numeris, ti – uždelstas i paslaugos laikas paromis, N – uždelstų įdiegti paslaugų skaičius.
Sutartyje yra numatyta, kad delspinigių ar baudų sumokėjimas neatleidžia šalių nuo sutarties įsipareigojimų vykdymo.
Jeigu bet kuri iš šalių neįvykdo įsipareigojimų pagal šią sutartį ar netinkamai juos įvykdo, ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad įsipareigojimų neįvykdė ar netinkamai juos įvykdė dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų. Jeigu įrodo, kad įsipareigojimų neįvykdė dėl vienos iš šiame punkte minėtų priežasčių, šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės. Sutartyje yra apibrėžiamos sąvokos: „nenugalima jėga“, „valstybės veiksmai“ ir „trečiojo asmens veiksmai“.
Diegdamas ir aptarnaudamas telekomunikacinę įrangą, vykdytojas naudoja prietaisus ir įrengimus, kuriems reikalinga periodinė patikra.
Šioje sutartyje numatyta, kad vykdytojas pilnai atsako už naudojamų prietaisų parodymų teisingumą ir tikslumą
1 Išvados
Sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims tol, kol ji nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais ar atitinkamais atvejais kitaip teisėtai pasibaigusi. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.
LR civilinis kodeksas yra pagrindinis, bet ne vienintelis sutartis reguliuojantis šaltinis. Sutartis reguliuoja ir kiti įstatymai bei norminiai aktai.
Apibendrinimas:
1) Sutartis turi būti išreikšta įstatymo reikalaujama forma, o reikiamais atvejais – įregistruota nurodytame viešame registre.
2) Įstatymo nustatytais atvejais sutartis turi būti patvirtinta notariškai. Notarinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.
3) Sudarant sutartis, būtina atsižvelgti į imperatyvines įstatymų nuostatas. Sutartis, neatitinkanti imperatyvinių įstatymų, negalioja.
4) Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai ir nustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.
Nagrinėta paslaugų teikimo sutartis yra komercinės sutarties pavyzdys. Sutarties sąlygos įtvirtina sutarties objektą, sutarties kainą, sutarties terminą ir nutraukimo sąlygas, kitas šalių teises ir pareigas, šalių atsakomybę ir bendrąsias nuostatas. Nustatant šalių atsakomybę už sutarties pažeidimus įtvirtinama pareiga atlyginti nuostolius (bauda ir delspinigiai).
Pateiktoje sutartyje yra svarbios ir bendro pobūdžio nuostatos
(„Kitos sąlygos“), kurios yra bendros visoms sutarčių rūšims. Jame gali būti nustatoma sutarties pakeitimo išlyga, sutarties aiškinimo nuostatai, pranešimų pagal sutartį forma bei pateikimas ir kt.
Šiame sutarties skyriuje nurodyti priedai, kurie buvo pridėti prie sutarties, ir nustatyti, kad jie sudaro neatskiriamą sutarties dalį.
2
3
4
5
6 Literatūra
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė http://www.tm.lt/?item=kodeks&aktoid=50805
2. Sūdžius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 2001. 265 p.
3. Jovsa E.. Ką reikia žinoti apie sutartis.
http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3c0377e582aa6
4. Sutarčių teisės aspektai // Vadovo pasaulis. 2001, Nr.6.