Sutartis – daugiausiai paplitusi sandorių rūšis

1 Turinys

Įvadas………………………………………………………………….…………………………………………………31. Pagrindiniai sutarties elementai………………………………………………………………….……….42. Sutarties analizė 2.1. Sutarties rūšis………………………………………………………………….…………………….5 2.2. Starties objektas………………………………………………………………….…………………6 2.3. Kaina………………………………………………………………….…………………………………7 2.4. Šalių įsipareigojimai………………………………………………………………….…………..7 2.5. Atsakomybė………………………………………………………………….……………………….8Išvados………………………………………………………………….……………………………………………….9Literatūra………………………………………………………………….………………………………………….10 Priedai………………………………………………………………….……………………………………………….11

Įvadas

Sutartis – daugiausiai paplitusi sandorių rūšis. Su sutartimis susiduriame kiekvieną dieną, ir versle, ir privačiamegyvenime. Visuomeninių santykių įvairovė lėmė tai, kad yra labai įvairiųsutarčių: pirkimo–pardavimo, mainų, paslaugų teikimo, distribucijos,finansinio lizingo sutartys ir kt. Atskiros sutarčių rūšys yrareguliuojamos skirtingai, tačiau yra tam tikri principai ir nuostatai,būdingi ir taikomi visoms sutartims, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.Tai bendrieji sutarčių teisės nuostatai.

Pagrindiniu šaltiniu, reguliuojančiu sutartis, galima laikyti LRcivilinį kodeksą (Civilinis kodeksas). Galiojantis Civilinis kodeksas buvopatvirtintas 2000 m. liepos 18 d. Jis įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. BeCivilinio kodekso, atskirų sutarčių klausimus reguliuoja ir kiti įstatymai,LR Vyriausybės nutarimai, norminiai aktai bei kiti teisės šaltiniai Sutartis atlieka tokias funkcijas: 1) Sutarties iniciatyvos funkcija, kuri pasireiškia galėjimu spręstitam tikros sutarties sudarymo klausimus, laisvai pasirinkti sutartiespartnetį, nustatyti sutarties turinį. Neperžengdamos įstatymo nustatytųribų, sutarties šalys gali keisti arba nutraukti sudarytus sutartiniussantykius. 2) Sutarties koordinacijos funkcija, kuri pasireiškia tuo, kadsutarties šalys yra lygios, ir todėl savo iniciatyva suderintos valiosišreiškimu nustato konkretų savo elgesį, t.y. teises ir pareigas. 3) Sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis – paveikti sutartiesšalis, kad jos tinkamai, nenukrypdamos vykdytų sutarties sąlygas. Taipriemonės sutarčių drausmei įgyvendinti. Ši funkcija realizuojamapriverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybėspriemones. Kontroliniame darbe pagal Civilinio kodekso teisės normų nustatytusreikalavimus nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis (1 priedas). Paslaugųteikimo sutartis gali būti sudaroma tarp paslaugas teikiančio juridinio(fizinio) asmens ir kito juridinio (fizinio) asmens. Šiame darbe nagrnėjama paslaugų teikimo sutartis, kurią sudarė juridiniai asmenys.

1. Pagrindiniai sutarties elementai

Sutarties svarbiausi elementai: 1) subjektas; 2) turinys; 3) forma.

Sutarties subjektai yra sutartį sudarantys asmenys. Praktikoje dėlšio sutarties elemento rečiausiai kyla problemų, bet vis tik sudarantsutartį reikėtų patikrinti, ar sutartį sudarantis asmuo turi teisę jąsudaryti. Tam reikia pareikalauti juridinį asmenį atstovaujantį asmenįpateikti savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus ir asmens tapatybęliudijantį dokumentą, o kai kita sutarties šalis yra fizinis asmuo – asmenstapatybę liudijantį dokumentą. Svarbiausias sutarties elementas yra sutarties turinys, kurį sudarovisa sutarties sąlygų sistema. Nustatant sutarties sąlygas vadovaujamasivienu iš pagrindinių civilinės teisės – sutarties laisvės – principų.Remiantis šiuo principu, šalys turi teisę savo nuožiūra sudaryti sutartisbei nustatyti jų sąlygas, taip pat sudaryti sutartis, kurios nėra numatytosLR Civiliniame kodekse, jeigu yra laikomasi įstatymų reikalavimų. Sutarties turinio sąlygas galima skirstyti į tris rūšis: 1) esmines arba būtinąsias; 2) įprastines; 3) atsitiktines. Esminės arba būtinosios yra tos sutarties turinio sąlygos, kuriųnesant sutartis laikoma nesudaryta. Taigi sutartis laikoma sudaryta tiktaišalims susitarus dėl visų esminių sąlygų. Jeigu šalys nesusitaria dėl bentvienos esminės sutarties sąlygos, sutartinė prievolė neatsiranda. Įprastinėmis vadinamos įstatymu nustatytos sąlygos, kurios dėlsutarties sudarymo fakto tampa privalomos šalims. Nuo esminių sąlygų josskiriasi tuo, kad dėl jų sutarties šalims susitarti nereikia. Sutartiesgaliojimas taip pat nepriklauso nuo to, ar šios įprastinės sąlygosnurodytos sutarties tekste. Laikoma, kad šalys, susitarusios dėl visųesminių sąlygų ir sudariusios sutartį, kartu susitarė dėl įprastiniųsutarties sąlygų. Sudariusios sutartį, jos automatiškai tampa sudarytossutarties turinio dalimi. Atsitiktinėmis vadinamos šalių susitarimu nustatomos sąlygos, kuriųįstatymas nereguliuoja arba nustato dispozicine (kai sutarties šalys turiteisę savo nuožiūra nustatyti sąlygas) forma. Jos nėra sutarčiai būtinoskaip esminės sutarties sąlygos. Be to, jos automatiškai neįtraukiamos į
sutartį kaip įprastinės sąlygos. Šių sąlygų nebuvimas nedaro įtakossutarties galiojimui. Kadangi šios sąlygos nustatomos šalių susitarimu, josgali vienos šalies reikalavimu tapti ir esmine sutarties sąlyga. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs LR Civilinis kodeksas liberalizavoreikalavimus sutarties formai. Dabar šalys sutartį gali sudaryti žodžiu,raštu ir konkliudentiniais veiksmais.

Rašytinės formos sandoriai gali būti sudaromi surašant vieną dokumentą,pasirašomą visų sandorio šalių arba šalims apsikeičiant atskiraisdokumentais. Įstatymas reikalauja rašytinės sutarties formos tarp fiziniųasmenų sudaromoms sutartims, kai sutarties suma sudarymo metu yra didesnėkaip 5.000 Lt (išskyrus sutartis, kurios ir įvykdomos sutarties sudarymometu). Raštu sudaromi juridinių asmenų steigimo sandoriai, prekių pirkimo –pardavimo išsimokėtinai sutartys, draudimo sutartys, arbitražiniaisusitarimai, kilnojamųjų daiktų nuomos ilgesniam negu 1 metų terminuisutartys, preliminarinės sutartys, asmens išlaikymo iki gyvos galvos(rentos) sutartys, taikos sutartys. Tokią paprastą rašytinę (bet nenotarinę) formą įstatymai numato ir kai kurioms kitoms sutartims

2. Sutarties analizė

2.1. Sutarties rūšis

Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų išreiškia savo valią, sutartys galibūti vienašalės, dvišalės, daugiašalės. Vienašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena šalis turitiktai reikalavimo teisę,o kita – tik tą teisę atitinkančią pareigą. Pagaltokią sutartį viena šalis tampa kreditoriumi, o kita skolininku. Dvišalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi šalys turireikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Šitokioje sutartyjekiekviena iš šalių yra kartu ir kreditorius, ir skolininkas. Tipiškasdvišalės sutarties pavyzdys yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavėjas yrakreditorius, nes jis turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti už parduotądaiktą, ir kartu skolininkas, nes jis privalo perduoti pirkėjui parduotądaiktą. Savo ruožtu pirkėjas yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti

perduoti jam nupirktą daiktą, ir kartu skolininkas, nes jis privalosumokėti pardavėjui už tą daiktą. Daugiašalėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose trijų ar daugiaušalių turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Tokiossutarties pavyzdys yra jungtinės veiklos sutartis. Priede pateikta paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė. UAB „YYY“(toliau vykdytojas) yra kreditorius, nes jis turi teisę reikalauti iš AB„XXX“ (toliau užsakovo) sumokėti už suteiktas paslaugas, ir kartuskolininkas, nes įsipareigoja teikti užsakovui šios sutarties 2 priedenumatytas paslaugas. Savo ruožtu užsakovas yra kreditorius, nes jis turiteisę reikalauti, kad jam būtų suteiktos paslaugos, ir kartu skolininkas,nes jis privalo sumokėti vykdytojui. Sutartys gali būti atlygintinės ir neatlygintinės. Į šias rūšissutartys skirstomos pagal sutarčių įvykdymo rezultatą. Atlygintinėms sutartims būdinga tai, kad viena šalis, atlikdamaveiksmą kitos šalies naudai įgyja teisę į kitos šalies priešpriešinįveiksmą. Pavyzdžiui, pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduodadaiktą, o pirkėjas privalo sumokėti nustatytą pinigų sumą. Neatlygintinėms sutartims būdinga tai, kad viena šalis, atlikdamaveiksmą kitos šalies naudai neįgyja teisės į kitos šalies priešpriešinįveiksmą. Pavyzdžiui, pagal dovanojimo sutartį dovanotojas perduoda daiktą,o dovanos gavėjas neturi už tai mokėti. Priede pateikta paslaugų teikimo sutartis yra atlygintinė. Vykdytojasįsipareigoja teikti užsakovui šios sutarties 2 priede numatytas paslaugas,o užsakovas privalo sumokėti už suteiktas paslaugas. Sutartys gali būti skirstomos į įprastines ir sąlygines. Įprastinėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose šalių teisės irpareigos atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį. Sąlyginėmis vadinamos tokios sutartys, kuriose šalių teisių irpareigų atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikrųsąlygų buvimo ar nebuvimo. Nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis yra įprastinė. Sutarties šalių
teisės ir pareigos atsiranda per numatytą laikotarpį, t.y. sutartisįsigalioja 2004 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2004 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, nuo kurio momento sutartys laikomos sudarytos,jos gali būti konsensualinės ir realinės. Konsensulinė sutartis yra tokia, kuri laikoma sudaryta nuo tomomento, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų ir nustatytaforma išreiškė suderintą valią. Realinė sutartis yra tokia, kuri sudaroma, kai viena šalis perduodakitai šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma šalims savo suderintąvalią. Nagrinėjama paslaugų teikimo sutartis yra konsensualinė, nes jiįsigalios, kai šalys susitars dėl visų sąlygų ir ją pasirašys.

2.2. Sutarties objektas

Sutarčių objektai yra civilinių teisių objektai, su kuriais yrasusijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos. Civilinio kodekso 1.97 straipsnyje numatyta, kad civilinių teisiųobjektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas beiturtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai irveiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Tačiau civiliniųteisių objektais gali būti ir Civilinio kodekso 1.114 straipsnyje nurodytosasmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias saugo civilinė teisė, t.y.vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamumas, garbė, orumas, žmogausprivatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmenspavadinimas, prekės (paslaugos) ženklas ir kitos vertybės. Sąvoka “turtas”– tai daiktai, ir turtinės teisės bei pareigos, išimtinės teisės (žaliavos,prekės, pastatai, pinigai, prekių ir paslaugų ženklai, juridinio asmenspavadinimas ir t.t.). Veiksmai ir veiksmų rezultatai – tai paslaugųteikimas, darbų atlikimas ir panašiai. Priede pateiktos paslaugų teikimo sutarties objektas yra UAB „YYY“teikiamos telekomunikacinės įrangos diegimo ir aptarnavimo paslaugos beidarbai, kurie yra išvardinti ir aprašyti sutarties 2 – me priede.

2.3 Kaina

Civilinio kodekso 6.198 straipsnyje aptariama sutarties kaina.

Tais atvejais, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptartair šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą,kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokįpat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, –atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir nustatyta kainaaiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai, nepaisant šalių susitarimų,sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančiakaina. Paprastai sutarties kainą pasiūlo viena iš šalių ir po derybųlaikotarpio abi sutarties šalys susitaria dėl abiems šalims priimtinoskainos. Nagrinėjamos paslaugų teikimo sutarties telekomunikacinės įrangosdiegimo ir aptarnavimo paslaugų bei darbų kainos yra pateiktos 1- mesutarties priede.

2.4. Šalių įsipareigojimai

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymogalią, yra privaloma. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai irnustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų. Priede pateiktos paslaugų tiekimo sutarties AB „XXX“ (užsakovas)įsipareigoja sumokėti Vykdytojui už suteiktas šios sutarties paslaugas 1priede numatytais įkainiais ir tvarka. Taip pat užsakovas įsipareigojaregistruoti paslaugų teikimo sutrikimus ir pagal tarp vykdytojo ir užsakovosuderintus procesus informuoti atitinkamus vykdytojo padalinius. Vykdytojas įsipareigoja teikti 2 sutarties priede numatytas paslaugasgriežtai laikydamasis užsakovo patvirtintų procesų reikalavimų ir užsakovoreikalavimu per įmanomai trumpiausią laiką pateikti užsakovui informacijąapie vykdytojo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą.

2.5. Atsakomybė

Nustatant šalių atsakomybę už sutarties pažeidimus paprastaiįtvirtinama pareiga atlyginti nuostolius ir dažnai numatomos netesybos(bauda, delspinigiai). Nustatant netesybas už termino praleidimą reikėtųnumatyti, už kokį laikotarpį jos turi būti taikomos (pavyzdžiui, užkiekvieną praleistą dieną, savaitę, 10 dienų ar pan.).Gali būti nustatytadidžiausia mokėtina netesybų suma (pavyzdžiui: Pagal šią sutartį mokėtinanetesybų suma jokiu atveju neturi viršyti 10 proc. sutarties kainos).

Civilinis kodeksas numato, kai pareiškiamas reikalavimas atlygintinuostolius, netesybos bus įskaitomos į nuostolius. Be to, kodeksas draudžiareikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę,išskyrus atvejus, jei netesybos nustatytos už termino praleidimą(pavyzdžiui, vėlavimą sumokėti kainą). Sutarties nuostatos,prieštaraujančios šiems reikalavimams, negaliotų. Priede pateiktoje paslaugų teikimo sutartyje numatyta, kad užsakovas,laiku neatsiskaitęs su vykdytoju, moka vykdytojui 0,03 % nuo laikunesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Už pavėluotai atliktas paslaugas, vykdytojas moka baudą BUŽDEL % nuomėnesinio mokėjimo sumos: [pic],%,

i – uždelstos įdiegti paslaugos numeris, ti – uždelstas i paslaugos laikasparomis, N – uždelstų įdiegti paslaugų skaičius. Sutartyje yra numatyta, kad delspinigių ar baudų sumokėjimasneatleidžia šalių nuo sutarties įsipareigojimų vykdymo. Jeigu bet kuri iš šalių neįvykdo įsipareigojimų pagal šią sutartį arnetinkamai juos įvykdo, ji atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kadįsipareigojimų neįvykdė ar netinkamai juos įvykdė dėl nenugalimos jėgos,valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų. Jeigu įrodo, kad įsipareigojimųneįvykdė dėl vienos iš šiame punkte minėtų priežasčių, šalis gali būtivisiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės. Sutartyje yraapibrėžiamos sąvokos: „nenugalima jėga“, „valstybės veiksmai“ ir „trečiojoasmens veiksmai“. Diegdamas ir aptarnaudamas telekomunikacinę įrangą, vykdytojasnaudoja prietaisus ir įrengimus, kuriems reikalinga periodinė patikra.Šioje sutartyje numatyta, kad vykdytojas pilnai atsako už naudojamųprietaisų parodymų teisingumą ir tikslumą

1 Išvados

Sudaryta sutartis yra privaloma jos šalims tol, kol ji nėra nuginčytaįstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais ar atitinkamais atvejais kitaipteisėtai pasibaigusi. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai irnustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų.

LR civilinis kodeksas yra pagrindinis, bet ne vienintelis sutartisreguliuojantis šaltinis. Sutartis reguliuoja ir kiti įstatymai bei

norminiai aktai. Apibendrinimas: 1) Sutartis turi būti išreikšta įstatymo reikalaujama forma, oreikiamais atvejais – įregistruota nurodytame viešame registre. 2) Įstatymo nustatytais atvejais sutartis turi būti patvirtintanotariškai. Notarinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. 3) Sudarant sutartis, būtina atsižvelgti į imperatyvines įstatymųnuostatas. Sutartis, neatitinkanti imperatyvinių įstatymų, negalioja. 4) Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymogalią, yra privaloma. Šalys yra įpareigotos sutartis vykdyti tinkamai irnustatytu terminu, laikydamosi sutarties ir įstatymų nurodymų. Nagrinėta paslaugų teikimo sutartis yra komercinės sutartiespavyzdys. Sutarties sąlygos įtvirtina sutarties objektą, sutarties kainą,sutarties terminą ir nutraukimo sąlygas, kitas šalių teises ir pareigas,šalių atsakomybę ir bendrąsias nuostatas. Nustatant šalių atsakomybę užsutarties pažeidimus įtvirtinama pareiga atlyginti nuostolius (bauda irdelspinigiai).

Pateiktoje sutartyje yra svarbios ir bendro pobūdžio nuostatos(„Kitos sąlygos“), kurios yra bendros visoms sutarčių rūšims. Jame galibūti nustatoma sutarties pakeitimo išlyga, sutarties aiškinimo nuostatai,pranešimų pagal sutartį forma bei pateikimas ir kt.

Šiame sutarties skyriuje nurodyti priedai, kurie buvo pridėti priesutarties, ir nustatyti, kad jie sudaro neatskiriamą sutarties dalį.

2

3

4

5

6 Literatūra

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė http://www.tm.lt/?item=kodeks&aktoid=50805 2. Sūdžius V. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius, 2001. 265 p. 3. Jovsa E.. Ką reikia žinoti apie sutartis. http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3c0377e582aa6 4. Sutarčių teisės aspektai // Vadovo pasaulis. 2001, Nr.6.