Prancūzijos didžioji revoliucija

PRANCŪZIJOS DIDŽIOJI REVOLIUCIJA

1789m. Prancūzijos revoliucijos priežastys:
• Visuomenės susiskirstymas į luomus, luomine nelygybe ir dviejų pirmųjų luomų privilegijomis grįsta santvarka (I ir II luomai buvo atleisti nuo mokesčių, tik jie galėjo užimti aukštas pareigas valstybėje ir dalyvauti jos valdyme);
• Trečiajį luoma slegiantys mokesčiai („druskos“ mokestis, už kiekvieną šeimos narį sulaukusį 8 metų; dešimtinės mokestis Katalikų bažnyčiai);
• Neribota karaliaus (Liudvikas XVI)valdžia (absoliutizmas(valdė padedamas ministrų)), konstitucijos ir konstitucinių garantijų nebuvimas (Politinė veikla buvo neįmanoma);
• Nesėkimingi karai (Septynerių metų karas su Prūsija ir Anglija; kolonijų Indijoje ir Šiaurės Ammerikoje praradimas)
• Finansų krizė;
• Pažangios švietėjų idėjos;

Revoliucijos viltys:
• Bajorai tikėjosi apriboti karaliaus valdžią ir išsaugoti savo luomo privilegijas(darė didelį poveikį šalies valdyme);
• Valstiečiai ir miesto varguomenė norėjo duonos;
• Trečiojo luomo atstovai tikėjosi panaikinti bajorų ir dvasininkų luomų privilegijas;

1789m. gegužės pr. Liudvikas XVI buvo priverstas sušaukti Generalinius luomus, kurie nebuvo šaukti nuo 1614m. Dabar III luomas gavo pusę deputatų vietų, vietoje turėto trečdalio. Generalinių luomų sušaukimas ir buvo revoliucijos pradžia.

III luomo atstovai reikalavo apriboti karaliaus valdžią, panaikinti feodalines prievoles, skirti mokesčius privilegijuotiems luomams.

Revoliucijos eiga. I laaikotarpis
• Trečiojo luomo atstovai (birželio 17d.) pasiskelbia Nacionaliniu susirinkimu (aukščiausia šalies valdžia);
• Nacionalinis susirinkimas, prisijungus daliai dvasininkijos ir bajorijos deputatų prie III luomo, pasiskelbia Steigiamuoju susirinkimu (tikslas – parengti ir priimti konstituciją);
• 1989 07 17 – Bastilijos šturmas. Ši tvirtovė-kalėjimas buvo karaliaus savivalės ir absoliutizmo simbolis. Ją pavyko už

žimti. Šis įvykis turėjo milžiniška politinę reikšmę – skelbė revoliucijos pradžią ir absoliutizmo pabaigą.
 (Paryžiuje valdžią į savo rankas paėmė buržuazija, kuri sudarė miesto savivaldybę – komuną. Iš miestiečių buvo suformuota pašauktinė kariuomenė ir pavadinta Nacionaline gvardija, kurios vadu tapo markizas de Lafajetas.)
 1789 08 04 Steigiamasis susirinkimas panaikino senjorų medžioklės, teismo bei kai kurių prievolių rinkliavų teises.Dvasininkija atsisako dešimtinės, III luomui panaikinti apribojimai užimti pareigas valstybės administracijoje ir kariuomenėje, tačiau valstiečiai turėjo mokėti duoklę senjorui už naudojimąsi žeme.

• 1789m. rugpjūčio 26d. Steigiamasis susirinkimas paskelbė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. (deklaracija skelbė luomų lygybę;kiekvienos valdžios šaltinis yra valdžia, įstatymai yra visiems vienodi, paskelbta žodžio, spaudos bei religinių nuomonių laisvė:„Laisvė, lygybė, brolybė“
 Bažnyčios žemės buvo paskelbtos valstybės nuosavybe; reforma sudavė galingą smūgį Katalikų bažnyčiai, be to buvo sulygintos protestantų, žydų bei kaatalikų teisės;
 Senjoro teismą pakeitė prisiekusiųjų teismas – gyventojų išrinkti prisiekusieji.
 Panaikinta paveldima bajorystė ir visi aristokratiniai titulai.
• Sankiulotų žygis į Versalį (1789 10 05 ėjo daugybė moterų lydimų Nacionalinės gvardijos; Liudvikas XVI spalio 6d. patvirtino Steigiamojo susirinkimo nutarimus ir sutiko nedelsiant persikelti į Paryžių)
• 1791 rugsėjo mėn. Steigiamasis susirinkimas priėmė konstituciją, kurią patvirtino karalius. Ji valdžią suskirsto į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismą (leidžiamoji valdžia – Įstatymų leidžiamajam susirinkimui, vykdomoji – monarchui ir jo skiriamiems ministrams; karaliui palikta veto teisė; tik aktyvieji piliečiai vyrai, sulaukę 25m. ir mokantys tam tikrą mokestį, galėjo da

alyvauti rinkimuose)
Ši konstitucija Prancūzijoje įtvirtino konstitucinę monarchiją!
 Dauguma vietų susirinkime priklausė turtingosios buržuazijos atstovams – feljanams. Žirondistai ir jakobinai pasisakė už konstitucinę monarchiją.

II Revoliucijos laikotarpis:

• 1792m. balandžio mėn. Prancūzija paskelbia karą Austrijai. Į karą įstoja Prūsija (1792-1815); (Marselietė – patriotinė revoliucijos daina);
• 1792m. rugpjūčio 20d. Liudvikas XVI nušalinamas nuo sosto. Žlunga konstitucinė monarchija.
 Jakobinų veikėjai – M. Robespjeras, Ž. Dantonas, Ž. Maratas – siūlė nušalinti Liudviką XVI nuo valdžios ir visuotiniu balsavimu išrinkti Nacionalinį konventą.
 Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą pakeitė konventas. Pirmą kartą rinkimuose dalyvavo visi vyrai, sulaukę 21 metų.
• 1792m. rugsėjo 22d. Prancūzija paskelbiama respublika.
• 1793m. sausio 21d. Revoliucijos aikštėje Liudvikas XVI giljotinuotas.
 Žirondistai ir jakobinai atstovavo skirtingiems visuomenės sluoksniams. Žrondistus rėmė provincijos miestų buržuazija ir intelegentija. Jakobinai atstovavo vidutinei Paryžiaus provincijos miestų buržuazijai bei sankiulotams, kurie ir tapo pagrindiniais jakobinų sąjungininkais.
 1793m. pavasarį Vandėjos provincijoje valstiečiai, skatinami kunigų, sukilo prieš respubliką ir siekė atkurti monarchiją.

III revoliucijos laikotarpis:

• 1793m. birželio mėn. Konvente priimti du svarbūs dekretai.
 I – suteikta teisė emigrantų žemes parduoti mažais sklypeliais, už juos išsimokant per 10 metų.
 II – galutinai ir be išpirkos žemė tapo valstiečių nuosavybe. (šios jakobinų reformos negrįžtamai panaikino feodalizmą Prancūzijos kaime)
• 1793m. birželio mėn. Konventas priemė nauja Prancūzijos konstituciją.
 Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinis susirinkimas 1 metams;
 Nacionalinis susirinkimas rinko vyriausybę, kurią sudarė 24 narių Vykdomoji taryba.
 Nacionalinio susirinkimo įstatymus turėjo patvirtinti visuotinis referendumas.
 Konstitucija įtvirtino neatimamas žmogaus teises: laisvę, saugumą ir privačią nu

uosavybę.
 1793m. spalio mėn. Konventas įvedė laikiną revoliucinį valdymą, kuris yra vadinamas jakobinų diktatūra. (M. Robespjeras)
 Didžiulius įgaliojimus turėjo Konvento išrinktas Visuomenės gelbėjimo komitetas, kuris tvarkė gynybos reikalus, vidaus ir užsienio politiką.
 Įvestas naujas kalendorius. Metai pradėti skaičiuoti nuo Respublikos paskelbimo.
• Ginama respublika. Pramonė pertvarkoma karo reikalams (įvesta visuotinė karo prievolė; pradėta steigti naujas valstybines karines manufaktūras, gaminusias šautuvus ir patrankas; pirmą kartą susisiekimui panaudotas optinis telegrafas; sukurta nauja karo taktika); 1794m. koalicijos kariuomenė išstumiama iš Prancūzijos teritorijos.
• Vyksta politiniai pertvarkymai šalyje. Valstiečiai tampa žemės savininkais (sunyksta stambi žemėvalda), būtinoms prekėms įvedamos maksimumo kainos, už spekuliaciją – bausmės.
• Plūsteli teroro banga („Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus“);
• Stiprėja nesutarimai darp jakobinų (Eberas, Dantonas);
• 1794m. liepos 27d. – Termidoro 9-osios perversmas. Robespjeras ir jo šalininkai nužudomi. Valdžia atiteko nuosaikiesiems respublikonams. Teroras baigėsi.

IV revoliucijos laikotarpis. Prancūzija direktorijos metais:

• „Pelkės“ deputatai, kurie konvente sudarė daugumą, susivienijo su naujosios buržuazijos atstovais. Netrukus į konventą buvo sugrąžinti žirondistai. Šio konvento deputatai buvo vadinami termidoriečiais.
 Termidoriečiai panaikino Paryžiaus komuną, uždarė jakobinų klubą.
• 1794m. gruodžio mėn. Konvento deputatai panaikino kainų paksimumo įstatymą.
 Didžiausią pavojų konventui kėlė rojalistai. 1795m. vasarą rojalistai bandė organizuoti kelis maištus, kuriuos respublikos kariuomenė negailestingai nuslopino(slopinant pasižymėjo Napoleonas Bonapartas).
• 1795m. rugpjūčio mėn. paskelbiama konstitucija, kuri įtvirtina respublikinį valdymą. Vyriausybei vadovauti paskiriama direktorija(5 nariai, kuriuos rinko Seniūnų taryba).
 Buvo panaikinta visuotinė rinkimų te

eisė, įvestas turto cenzas, kuris suma-ino rinkėjų skaičių.
 Įstatymų leidžiamoji valdžia buvo sutelkta dviejuose susirinkimuose: Penkių šimtų taryboje ir Seniūnų taryboje.
• Įvykdyta finansų reforma: panaikintos bevertės asignacijos ir sugrįžta prie metalinių monetų.
• Direktorijos metais įsigali ekonominis ir politinis nestabilumas. 1799m. briumerio (lapkričio) 18d. baigiasi direktorijos laikotarpis. Prasideda konsulato laikotarpis. Į valdžią ateina Napoleonas Bonapartas.

Revoliucijos reikšmė:

• Sunaikino feodalizmą Prancūzijoje; paspartėjo feodalizmo irimas Europoje.
• Remdamasi švietimo idėjomis, revoliucija bandė pertvarkyti pasaulį, tačiau švietėjų skelbti idealai nebuvo įgyvendinti.
• Revoliucijos metu radosi respublika ir prigimtinės žmogaus teisės.

Sanikiulotai – valstiečiai ir miestų prastuomenė.
Maksimiljenas Robespjeras – (1758-1794) Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas, jakobinų diktatūros vadovas. Gynė liaudiens interesus, kovojo už teisingą visuomenę, reikalavo mirties bausmės karaliui. Konvenot nutarimu buvo suimtas ir uždarytas i kalėjimą. Nacionalinė gvardija jį ir jo šalininkus išvadavo, bet neparėmė, todėl buvo be teismo giljotinuoti.

Leave a Comment