Įvadas
Faktoringas – gana naujas ūkio subjektų finansinių problemų sprendimo būdas Lietuvoje. Spaudoje galime rasti rinkos dalyvių pasisakymų, kuriuose džiaugiamasi augančiomis faktoringo paslaugų apimtimis, tačiau dažnas įmonės vadovas paklaustas negali paaiškinti, o kas tai yra.
Informacijos trūkumas stabdo šios rūšies bankų teikiamų paslaugų šalies rinkoje spartesnę plėtrą.
Rinkos dalyviai, kurie sugeba pirmieji įvertinti naujovę ir ją įdiegti savo ūkinėje veikloje, įgauna konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Faktoringas, kuris suprantamas kaip trumpalaikių skolų perleidimas arba prekybos sandorių kreditavimas, sąskaitų administravimas, mokumo rizikos mažinimas, yra pritaikomas kasdieninei įmonės veiklai, jos finansavimui ir yra puiki galimybė verslo plėtimui.
Augant suprantančių šio finansų instrumento naudą rinkos dalyvių ratui, auga ir faktoringo paslaugas teikiančių įmonių skaičius, pinga ši paslauga.
Nors faktoringas pasižymi daugeliu privalumų, dalis rinkos dalyvių jį vertina įtariai, nes ne visi nori į dviejų ūkio subjektų tarpusavio santykius įsileisti faktoringo įmonės (banko ar lizingo kompanijos). Bet
Civiliniame kodekse numatyta, kad jei įmonė perleidžia reikalavimo teisę, tai užtenka pranešti klientui, tačiau nemažai prekes ar paslaugas perkančių įmonių to nenori. Faktoringo įmonei perėmus reikalavimą, automatiškai griežtėja reikalavimas laikytis atsiskaitymo terminų, o ne visi pirkėjai yra drausmingi [1].
Suprasdama šio finansinio instrumento svarbą ekonomikos plėtrai, faktoringą remia šalies Vyriausybė bei Centrinis bankas.
Faktoringo paslaugos sparčiai auga visame pasaulyje, o šios paslaugos rinka Vidurio Europoje plečiasi itin sparčiai. Eksporto faktoringas yra vienas iš veiksmingiausių eksporto finansavimo priemonių, didinanti Lietuvos verslininkų konkurencingumą užsienio rinkose. Lietuvai ruošiantis integruotis į Europos rinkas, tarptautinis faktoringas tampa svarbia tarptautinės prekybos priemone.
1. Faktoringo samprata
Ekonomikos terminų žodyne pateikiamas toks faktoringo apibrėžimas:
„Faktoringas (faktorijos operacijos) – finansavimo sistema, kuri paprastai naudojama užsienio prekyboje, kai prekių tiekėjas perleidžia faktoringo kompanijai trumpalaikius įsipareigojimus pagal prekių tiekimo sandorius, o iš jos gaudamas didžiąją sumos dalį bei likusios dalies visiško sumokėjimo garantiją; taip pat banko įsigytą (nupirktą iš kliento)
teisė išreikalauti priklausančias skolas be teisės pateikti tam tikrais atvejais kuriuos nors reikalavimus klientui; tačiau bankas gauna už tai komisinį atlyginimą, priklausomai nuo perimtų skolų dydžio.” [4,52]
Kitais žodžiais, faktoringą galima apibrėžti kaip paslaugų visumą (pardavėjo finansavimas, sąskaitų administravimas, mokumo rizikos mažinimas), kurios esmė – skolos įsipareigojimų pirkimas, kai klientas perleidžia bankui piniginius reikalavimus pagal pirkėjams (paslaugų gavėjams) pateiktas PVM sąskaitas – faktūras.
1.1. Faktoringas – finansavimo paslauga.
Ši paslauga įmonei yra naudinga, kai ji neturi pakankamai garantijų, t.y. hipotekos lakšto, registruoto užstato ir pan. Neturėdama tokių garantijų, įmonė negali gauti iš banko paskolos.
Dažnai įmonės, plečiančios savo veiklą, įgyvendina investicinius projektus. Tokių projektų įgyvendinimui reikalingas finansavimas. Todėl įmonė rezervuoja turimas garantijas investicijų finansavimui gauti. Tokioje įmonėje susidarę debitoriniai įsiskolinimai gali būti finansuojami pasinaudojant faktoringu.
Patys brangiausi finansiniai ištekliai debitoriniams įsiskolinimams finansuoti (kartu ir kito turto įsigijimui finansuoti) yra nuosavos įmonių lėšos. Čia vėl gali pagelbėti faktoringas.
Iš išorinių finansinių šaltinių vieni pigiausių išteklių yra tiekėjų suteikti mokėjimo terminai, tačiau jie dažnai yra per trumpi, nes nuo prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos pagaminimo bei realizavimo gali praeiti gana daug laiko (pavyzdžiui, gamyboje). Štai dar viena priežastis, kuri kalba faktoringo naudai.
Taigi, galima sakyti, kad faktoringas leidžia gauti tiesioginį pirkimo ar pardavimo finansavimą su garantija arba be jos.
1.2. Faktoringas – sąskaitų administravimo paslauga.
Sąskaitų administravimas leidžia pardavėjui sutaupyti laiko ir papildomas darbo sąnaudas, kurios reikalingos įplaukoms užtikrinti, stebėjimams bei pinigų srautų planavimui.
Faktoringo sutartyje turi būti aprašytos administravimo, apskaitos paslaugos susijusios su piniginiai reikalavimais.
Sąskaitų administravimas apima:
– sąskaitų peržiūrėjimą ir tikrinimą, ar jos atitinka pirkimo-
pardavimo sutarčiai ir įstatymams;
– pirkėjo rizikos limito apskaičiavimą;
– įplaukų iš pirkėjų rinkimą ir stebėjimą (pranešimų, priminimų ir delspinigių sąskaitų siuntimą ir pan.);
– pirkėjų finansinės padėties kontrolę;
– mėnesinių ataskaitų (bendromis sumomis ir pagal konkrečias sąskaitas) siuntimą pardavėjui.
1.3. Faktoringas – rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, mažinimas.
Suinteresuota parduoti savo prekes ar paslaugas įmonė dažnai netikrina savo pirkėjų mokumo bei finansinės padėties, todėl tai gali sukelti sunkumų. Faktoringo paslaugų teikėjas gali įvertinti riziką, susijusią su įvairiomis įmonėmis ir įmonių grupėmis, nes turi išsamią duomenų bazę, klientų tinklą.
2. Faktoringo proceso dalyviai
Faktoringo dalyviai dažniausiai yra trys šalys.
Viena šalis – tai prekes ar paslaugas parduodanti įmonė (pardavėjas). Pavyzdžiui, pardavėjas gali būti Lietuvos Respublikoje registruotas ūkio subjektas, kuris faktoringo sutartimi perduoda faktoringo įmonei reikalavimą į pirkėjo debitorinį įsiskolinimą bei faktoringo sutartimi nustatyta tvarka prisiima visą arba dalį rizikos dėl pirkėjo pareigų pagal sutartį nevykdymo arba netinkamo vykdymo.
Antra šalis – minėtas prekes ar paslaugas perkanti įmonė (pirkėjas).
Pirkėjas gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris perka iš pardavėjo prekes ar paslaugas.
Trečia šalis – bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti faktoringo veiklą (faktorius). Faktoringo sutartimi faktoringo paslaugas teikianti įmonė perduoda pardavėjui pinigus mainais už pardavėjo piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu trečiajam asmeniui (pirkėjui).
Ši finansavimo forma, leidžia patenkinti stambių ir smulkių įmonių augančius apyvartinių lėšų poreikius.
Faktoringo naudotojų grupės:
Didmenininkai, kurių klientai yra didesnės parduotuvės, parduotuvių tinklai arba prekybos centrai. Jiems problemų kelia mokėjimų terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas.
Gamintojai, kuriems tiekėjai suteikia mokėjimo terminus, tačiau jie dažnai būna per trumpi, nes nuo prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos pagaminimo bei realizavimo gali praeiti gana daug laiko. Todėl apsidraudžiant, pardavimų finansavimui naudojamas faktoringas.
Tiekėjai, kurie parduoda prekes ar žaliavas gamintojams. Jiems problemų kelia mokėjimo terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas.
Eksportuojančios įmonės, kurių ūkinė veikla priklauso nuo klientų ir šalių, į kurias prekės ar paslaugos parduodamos (eksportuojamos). Pirkėjų įsiskolinimų finansavimas, bendravimas su partneriais yra sudėtingesnis.
Naudojantis faktoringu galima išvengti šių sunkumų, nes pati įmonė dažnai negali įvertinti su partneriais susijusios rizikos ir jos išvengti dėl didelių atstumų.
Greitai augančios mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Svarbiausia įmonių grupė, kurioms reikia visų faktoringo teikiamų paslaugų.
Didelių projektų vykdytojai. Esant konkurencijai, vienas iš pagrindinių pranašumų yra ilgas mokėjimų terminas. Išaugus prekių pardavimo apimtims, įmonės priverstos naudoti išorinius finansavimo šaltinius ir vienas iš tokių šaltinių yra faktoringas.
3. Faktoringo rūšys
Faktoringas pagal operacijų pobūdį gali būti vidaus ir tarptautinis.
Vidaus faktoringo operacija yra atliekama tada, kai faktoringo dalyviai yra vienoje šalyje. Vidaus faktoringo funkcionavimo schema pateikiama 1-me priede.
1) Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui toje pačioje šalyje ir išrašo PVM sąskaitą – faktūrą.
2) Vieną PVM sąskaitos – faktūros egzempliorių pardavėjas pateikia faktoringo įmonei.
3) Faktoringo įmonė sumoka pardavėjui avansą pagal akceptuotą (patvirtintą) PVM sąskaitą – faktūrą, dažniausiai 70-90% sąskaitoje nurodytos sumos.
4) Faktoringo įmonė renka reikalavimus iš pirkėjo (PVM sąskaitas –
faktūras).
5) Pirkėjas faktoringo įmonei sumoka visą sumą už pardavėjo parduotas prekes ar suteiktas paslaugas.
6) Faktoringo įmonė sumoka pardavėjui likusią sumą (10-30%).
Tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai vienas iš faktoringo dalyvių yra kitoje šalyje. Šios operacijos dalyviai yra prekių ar paslaugų pardavėjas, prekių ar paslaugų pirkėjas užsienyje,
Lietuvoje esanti faktoringo įmonė, užsienio šalies faktoringo įmonė.
Tarptautinio faktoringo funkcionavimo schema pateikiama 2-me priede.
1) Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui ir pateikia PVM sąskaitas – faktūras.
2) Pardavėjas savo reikalavimus per Lietuvoje esančią faktoringo įmonę perleidžia užsienio šalies faktoringo įmonei, kuri prisiima pirkėjo mokumo riziką.
3) Lietuvoje esanti faktoringo įmonė pardavėjui sumoka sutartą avansą pagal akceptuotas (patvirtintas) PVM sąskaitas – faktūras.
4) Užsienio šalies faktoringo įmonė savo šalyje renka reikalavimus iš pirkėjo.
5) Pirkėjas moka užsienio šalies faktoringo įmonei, kuris perveda gautas sumas Lietuvoje esančiai faktoringo įmonei.
6) Lietuvoje esanti faktoringo įmonė perveda likusią sumą pardavėjui.
Tuo atveju, jei pirkėjas tampa nemokus, užsienio šalies faktoringo įmonė įsipareigoja per 90 dienų po sąskaitos apmokėjimo termino (t. y. nuo datos, iki kurios turėjo būti apmokėta sąskaita pagal sutartį), atlikti garantinį mokėjimą Lietuvoje esančios faktoringo įmonės naudai. Tai reiškia, kad pardavėjas gali gauti šimtaprocentinę pirkėjo mokumo garantiją.
Esminė tarptautinio faktoringo ypatybė yra ta, kad debitorinio įsiskolinimo riziką prisiima faktoringo paslaugų teikėjas, esantis toje pačioje šalyje, kaip ir pirkėjas, mokantis kalbą, žinantis vietines tradicijas, įstatymus, bendrą šalies padėtį. Taip geriau atstovaujami ir ginami eksportuotojo (pardavėjo) interesai, jam lengviau sudaryti prekybinius sandorius visame pasaulyje, sumažėja pirkėjų skolų administravimo kaštai. Pirkėjui tai irgi naudinga, nes patogiau mokėti valstybės viduje negu į užsienio įmonės atsiskaitomąją sąskaitą.
Faktoringas yra ypač patraukli alternatyva pirkėjui tais atvejais, kai atsiskaitymams naudojami akredityvai (tarptautinėje prekyboje naudojamas atsiskaitymo būdas), bankinės garantijos arba išankstiniai apmokėjimai, t. y. priemonės, kurios didina pirkėjo tarptautinės prekybos kaštus [8].
Faktoringo operacijos gali būti atviros arba uždaros.
Atviro faktoringo operacijos metu pirkėjas yra informuojamas apie teisės į pirkėjo įsiskolinimą perdavimą faktoringo įmonei.
Uždaro faktoringo operacijos metu niekas iš pardavėjo partnerių nėra informuojamas apie faktoringo operaciją.
Faktoringo operacijos gali būti be regreso (pardavėjo laidavimo)
arba su regresu (pardavėjo laidavimu).
Vykdant faktoringo operacijas be regreso, pardavėjas, perduodamas faktoringo įmonei piniginius reikalavimus (debetinius įsiskolinimus), neįsipareigoja padengti galimų faktoringo įmonės nuostolių, jei reikalavimai, suėjus terminui, nebus apmokėti. Taigi, visą riziką prisiima faktoringo įmonė. Tačiau tai nereiškia, kad tokiomis sąlygomis faktoringo įmonė superka visus jai siūlomus piniginius reikalavimus – ji turi teisę atmesti nepatikimus, žemo kreditingumo pirkėjus. Komisinis mokestis, vykdant faktoringo operacijas be regreso, yra didesnis nei vykdant faktoringo operacijas su regresu.
Vykdant faktoringo operacijas su regresu, kai pardavėjas atsako už pirkėjo neapmokėtas sąskaitas, t.y. pirkėjo nemokumo rizika perduodama pardavėjui. Taigi, faktoringo įmonė tokioms sąlygomis apsidraudžia.
4. Faktoringo privalumai ir trūkumai
Faktoringas, kaip finansavimo forma, leidžia patenkinti stambių ir smulkių įmonių poreikius ir yra naudingas visiem faktoringo proceso dalyviams (pardavėjams, pirkėjams ir faktoringo įmonėms).
Faktoringo nauda pardavėjui:
– suteikiama pardavėjui galimybė gauti finansavimą neįkeičiant turto;
– padidėja įmonės likvidumas gaunant papildomų apyvartinių lėšų (kitaip tariant, faktoringo taikymas leidžia mažiau likvidų turtą (pirkėjų skolas) paversti likvidžiausiu turtu (grynais pinigais) per kelias dienas po pardavimo operacijos įvykdymo, suteikiant pirkėjams mokėjimų atidėjimą);
– pagerėja atsiskaitančių skolininkų (pirkėjų) drausmė;
– yra galimybė gauti detalias ataskaitas apie klientus (pirkėjus);
– palengvėja pinigų srautų planavimas;
– mažesnės skolų administravimo sąnaudos;
– padidėja pinigų surinkimo efektyvumas, t. y. sumažėja abejotinų, kad bus neapmokėtos, sąskaitų dalis;
– leidžia siūlyti pirkėjams ilgesnius mokėjimų terminus ir tokiu būdu padidinti apyvartą;
– lengviau surasti naujus tiekėjus;
– atsiranda galimybė pasinaudoti tiekėjų siūlomomis nuolaidomis (diskontais) už apmokėjimą anksčiau laiko;
– reikia mažiau laiko mokėjimų problemoms spręsti.
Faktoringo nauda pirkėjui:
– įgalina gauti geresnį mokėjimo terminą;
– palengvina mokėjimus pardavėjui (fiksuotas mokėjimo terminas ir forma);
– padeda pritraukti naujus tiekėjus;
– padidėja pirkėjo perkamąją galią nenaudojant paskolų, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio;
– sumažėja išlaidos pervedant pinigus.
Jei įmonė turi verslo partnerių užsienio šalyse ir naudojasi tarptautiniu faktoringu, tai galima paminėti tokius tarptautinio faktoringo privalumus:
– be jokių trukdymų įmonė gali vykdyti veiklą visame pasaulyje;
– užsienio šalies faktoringo įmonė iš importuotojų reikalavimus surenka efektyviau;
– pirkėjui patogiau mokėti valstybės viduje, negu mokėti į užsienio valstybės atsiskaitomąją sąskaitą;
– faktoringo paslaugų teikėjas dirba su keliomis valiutomis;
– pirkėjui nereikia eikvoti laiko ir lėšų tvarkant akredityvą;
– standartizuota procedūra tarp faktoringo paslaugas teikiančių įmonių pašalina problemas, kylančias dėl skirtingų prekybos taisyklių, kalbos, teisinių nuostatų, reguliuojančių sandorius;
– tarptautinio faktoringo atveju dažniausiai taikomas faktoringas be laidavimo;
– pardavėjas gauna daugiau informacijos apie pirkėją ir pirkėjo valstybę.
Faktoringo paslaugas teikiančios įmonės naudą galime tapatinti su faktoringo kaina pardavėjui. Taigi, kiek kainuoja faktoringas pardavėjui?
Faktoringo kaina susideda iš trijų dalių:
– palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo apmokamo pardavėjui avanso sumos ir, paprastai, sutampa su trumpalaikių paskolų palūkanomis;
– aptarnavimo mokestis, kuris priklauso nuo to ar faktoringas su pardavėjo laidavimu ar be pardavėjo laidavimo. Su pardavėjo laidavimu šis mokestis svyruoja nuo 0,1% iki 0,3% nuo kiekvienos PVM sąskaitos – faktūros sumos. Kai faktoringas be pardavėjo laidavimo šis mokestis svyruoja nuo
0,5% iki 1,0% nuo kiekvienos PVM sąskaitos – faktūros sumos;
– sutarties mokestis, kuris paprastai yra 0,75% nuo faktoringo limito. Faktoringo limitas – faktoringo sutartimi nustatyta maksimali galima faktoringo įmonei negrąžintų išmokų suma už faktoringo įmonės perimtas reikalavimo teises į pardavėjo mokėjimus.
Be daugelio privalumų galima surasti ir šio finansavimo instrumento trūkumų:
– vykdant faktoringo sutartį abiejų sutarties pusių – pardavėjo ir pirkėjo – duomenys patenka į faktoringo įmonės duomenų bazę, o toks konfidencialių duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų pasekmių konkurencinėje kovoje rinkoje;
– po faktoringo sutarties pasirašymo pirkėjas griežtai turi laikytis pirkimo- pardavimo sandorio terminų, kas ilgainiui gali paskatinti pirkėją ieškoti palankesnių atsiskaitymo sąlygų;
– faktoringo sutarties vykdymas pardavėjui yra susijęs su atitinkamais kaštais (ši paslauga dar kol kas yra palyginti brangi).
5. Faktoringo sutartis
Įmonė, norėdama sudaryti faktoringo sutartį, faktoringo įmonei pateikia paraišką ir reikalingus dokumentus (įmonės finansines ataskaitas ir steigimo dokumentus). Faktoringo įmonė per 1 – 2 savaites apsvarsto ir pateikia atsakymą. Jeigu paraišką nusprendžiama patenkinti, aptariamos finansavimo sąlygos (terminas, avansas, palūkanos ir kt.) ir pasirašoma faktoringo sutartis.
Faktoringo sutartis gali nustatyti finansuotojo (faktoringo įmonės)
pareigą tvarkyti pardavėjo veiklos buhalterinę apskaitą, teikti pardavėjui sutartas finansines ataskaitas, susijusias su piniginiais reikalavimais, esančiais perleidimo dalyku.
Faktoringo sutartis gali būti ilgalaikė arba sudaroma atskiram atvejui. Sutarties laikotarpis yra 6 – 12 mėnesiai, o šalims susitarus gali būti pratęsiamas.
Bendrais bruožais apžvelgsime pagrindinius faktoringo sutarties momentus.
4.1. Sutarties pirmoje dalyje, paprastai, pateikiami terminų apibrėžimai:
Faktorius – bankas ar lizingo kompanija, kuriai įmonė (pardavėjas)
perleidžia reikalavimo teises į pirkėjo mokėjimus.
Pardavėjas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, perleidžiantis
Faktoriui reikalavimų teises į mokėjimus už parduodamas pagal PVM sąskaitas-
faktūras prekes (paslaugas).
Pirkėjas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės ūkio subjektas, perkantis pagal sutartį iš Pardavėjo prekes (paslaugas).
Faktoringo avansas – sutartyje nustatyta suma, kurią Faktorius sumoka Pardavėjui iš karto po PVM sąskaitos – faktūros akcepto (patvirtinimo), ir kuris apskaičiuojamas nuo kiekvienos akceptuotos PVM
sąskaitos – faktūros.
Bendrasis faktoringo limitas – sutartimi nustatyta maksimali galima
Faktoriui negrąžintų faktoringo išmokų suma.
Pirkėjo faktoringo limitas – sutartimi nustatyta maksimali galima konkretaus Pirkėjo įsiskolinimo Pardavėjui suma.
Faktoringo limito mokestis (administravimo mokestis arba komisiniai)
– apskaičiuojamas procentiškai kiekvienai PVM sąskaitai – faktūrai.
Faktorius apskaičiuoja šį mokestį ir išskaičiuoja jį iš Faktoringo avanso.
Tai pardavėjo mokestis Faktoriui už PVM sąskaitų – faktūrų ir su jomis susijusių dokumentų peržiūrą, kontroliavimą, reikalui esant ūkinės ir teisinės ekspertizės darymą ir administravimą.
Sutarties mokestis – nustatyto dydžio mokestis, kurį moka
Pardavėjas, už konsultacijas, susijusias su faktoringo organizavimu (konsultavimą, paraiškos analizę, sutarties ruošimą). Nuo faktoringo sutarties sudarymo dienos per sutartyje nustatytą laikotarpį Pardavėjas pervedą šį mokestį į Faktoriaus atsiskaitomąją sąskaitą.
Faktoringo palūkanos – Faktoriaus nauda per einamąjį mėnesį, išreikšta sutartyje nustatyto dydžio procentais už Pardavėjo finansavimą.
Šios palūkanos skaičiuojamos nuo Faktoringo avanso.
Faktoringo rezervas – skirtumas tarp PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos sumos ir Faktoringo avanso, kurį faktorius sumoka Pardavėjui tiktai po to, kai Pirkėjas įmoka Faktoriui visą sumą. Prieš išmokėdamas
Faktoringo rezervą Pardavėjui faktorius iš jo išskaičiuoja Faktoringo palūkanas.
Faktoringo terminas – Faktoringo sutartyje numatytas laiko tarpas, per kurį faktorius vykdo faktorizavimą.
4.2. Kitame sutarties skyriuje apibūdinamas sutarties objektas:
Faktoringo sutartimi Pardavėjas įsipareigoja perleisti Faktoriui reikalavimą į Pirkėjo įsiskolinimą už parduotas prekes ar paslaugas ir sumokėti Faktoringo palūkanas bei kitus mokesčius Faktoringo sutartyje numatyta tvarka, o Faktorius įsipareigoja sumokėti Faktoringo avansą ir
Faktoringo rezervą pagal Faktoringo sutartį.
4.3. Toliau yra aprašoma PVM sąskaitų – faktūrų pateikimo, apmokėjimo pagal jas tvarka ir terminai. Pagrindiniai momentai yra tokie:
– PVM sąskaitos – faktūros turi būti pagrįstos sutartimi tarp
Pardavėjo ir Pirkėjo;
– Pardavėjas trečią PVM sąskaitos – faktūros egzempliorių su parašų originalais pateikia Faktoriui;
– pateiktos akceptavimui PVM sąskaitos – faktūros turi turėti visus privalomus rekvizitus ir už visą informaciją pateiktą PVM sąskaitose –
faktūrose atsako Pardavėjas;
– nurodomas Faktoringo limitas, kurio bendra PVM sąskaitų – faktūrų suma neturi viršyti;
– aptariamos palūkanos, komisinių procentai bei sutarties mokestis (tai gali būti aptariama ir prieduose prie sutarties, ypač kai faktorizuojami keli Pirkėjai );
– nurodomas avansas (paprastai, faktoringo avansas – 70 – 90% PVM
sąskaitos – faktūros sumos) ir terminas nuo PVM sąskaitos – faktūros akceptavimo, per kurį Faktorius perveda Pardavėjui Faktoringo avansą, ir
Faktoriaus atsakomybė už šios sąlygos nesilaikymą;
– nurodomas PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimo terminas (paprastai,
90 dienų);
– nurodoma minimali faktoringo įmonei pateikiamos PVM sąskaitos –
faktūros suma (3 000-10 000Lt);
– nurodoma mokėjimų valiuta;
– taip pat nurodoma Faktoringo rezervo sumokėjimo tvarka;
– Pirkėjas pagal Faktoriaus akceptuotą PVM sąskaitą– faktūrą apmoka
Faktoriui, jei tokios tvarkos nesilaikoma nurodomos sankcijos.
4.4. Svarbi sutarties dalis yra ta, kurioje Pardavėjas laiduoja už
Pirkėją (100% arba dalinai). Paprastai, specialiose sutarties sąlygose yra nurodomas Pardavėjo laidavimas ir visa Pardavėjo atsiskaitymo su Faktoriumi tvarka, jei Pirkėjas neapmoka akceptuotų PVM sąskaitų – faktūrų iki sutartyje nurodyto termino pabaigos.
4.5. Tolesniuose sutarties punktuose aprašomos Faktoriaus,
Pardavėjo teisės ir pareigos, atsakomybė bei sankcijos už pareigų nevykdymą.
4.6. Baigiamieji sutarties punktai yra apie faktoringo sutarties nutraukimą ankščiau termino, ginčų sprendimą, sutarties pakeitimų bei papildymų tvarką, ypatingas sąlygas, galiojimo pradžią.
Galutinės sutarties sąlygos nustatomos abipusiu šalių sutarimu įvertinus faktoringo įmonei kliento veiklą, priklausomai nuo prašomo finansuoti projekto rizikos laipsnio, faktoringo įmonės finansinių galimybių.
6. Faktoringas pasaulyje
Pasaulinė faktoringo asociacija „Factors Chain International” (FCI)
įkurta 1968 metais. Tuo metu tai buvo tarptautinė organizacija, jungianti tik vietinio faktoringo paslaugas teikiančias Šiaurės Amerikos ir keletą
Europos valstybių. Tarptautinio faktoringo idėja tuo metu dar buvo nauja.
Tuometiniai FCI nariai jau matė tarptautinio faktoringo privalumus, bet tam reikėjo:
– populiarinti faktoringo paslaugas pasaulyje;
– FCI narių bendradarbiavimo.
FCI svarbiausias uždavinys – nepriklausomai nuo šalių-narių ekonominių, socialinių, kultūrinių skirtumų, tarptautinio faktoringo, besiremiančio standartinėmis bendravimo ir veiklos procedūromis, populiarinimas ir rėminas.
Dabartiniu metu FCI vienija daugiau kaip 150 narių 53 pasaulio valstybėse. Naujam FCI nariui yra keliami griežti reikalavimai finansiniams rodikliams, paslaugų kokybei. Nauji nariai turi įsipareigoti įdiegti standartines procedūras ir aukštus paslaugų standartus [9].
Faktoringo apyvarta per 2001 metus pasaulyje augo apie 12% ir tai sudarė 720,19 mlrd. EUR. Didžiausios apimtys teko Europai – 65%, o Amerikai
– 22% (1 pav.) [9]. Faktoringo paslaugos populiariausios Vidurio Europoje.
3-me ir 4-me prieduose pateiktos faktoringo apyvartos pagal šalis.
Faktoringo apyvarta pagal žemynus 2001 metais
[pic][pic][pic][pic][pic]
1 pav.
Lietuvoje UAB „Hanza lizingas” (kaip „Hansa Capital” grupė įmonė) ir
AB „Vilniaus bankas” yra pasaulinės faktoringo asociacijos „Factors Chain
International” (FCI) narės [9].
7. Faktoringo paslaugos lietuvoje
Faktoringas yra populiari finansinė paslauga pasaulyje, tačiau dar nėra labai išplėtota Lietuvoje. Nors faktoringo paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti dar 1997 – 1998 metais, bet faktoringo rinka suaktyvėjo tik pastaraisiais metais [7].
Kaip jau buvo paminėta tarptautinės faktoringo asociacijos „Factors
Chain International” (FCI) duomenimis, faktoringo apyvarta per 2001 metus pasaulyje augo apie 12%, o Baltijos šalyse daugiau kaip dvigubai.
Lietuvos lizingo asociacijos (LLA) valdybos pirmininkas ir UAB „
Hanza lizingas” vadovas G.Dusevičius , spaudoje teigė, kad faktoringo apimtys auga visame pasaulyje, tačiau Vidurio Europos ir Pabaltijo šalių faktoringo rinkos plečiasi itin greitai [5]. Pabaltijo valstybių tarpe faktoringo paslaugų lyderis – Estija (2 pav.).
Faktoringo apyvartos Pabaltijo šalių BVP (%) 2001 m.
|Baltijos šalis |Faktoringo apyvartos dalis |
| |šalies bendrajame vidaus |
| |produkte (%) |
|Estija |12,3 |
|Latvija |4,9 |
|Lietuva |1,8 |
Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija
2 pav.
Faktoringo apyvarta, LLA duomenimis, per 2002 metų pirmąjį pusmetį buvo 783, 6 mln.Lt, arba beveik 72% visos praėjusių metų apyvartos (3 pav.)
[5].
[pic]
3 pav.
Faktoringo paslaugų apimties augimą matome iš faktoringo portfelio dinamikos (4 pav.) [5].
[pic]
4 pav.
Faktoringo portfelis per šešis 2002 metų mėnesius padidėjo beveik
22% (daugiau nei paskolų ar lizingo portfeliai) ir sudarė 269,99 mln.Lt (5
pav.) [6].
Bankų paskolų, lizingo ir faktoringo portfelio dinamika (mln.Lt)
| |2001 m. |2002 06 30 |Pokytis(|
|Banko paskolų |6503 |6693 |+3 |
|portfelis | | | |
|Lizingo portfelis |1120 |1305 |+16,5 |
|Faktoringo |221,95 |269,99 |+21,6 |
|portfelis | | | |
Šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija,
Lietuvos bankas
5 pav.
Per 2002 metų pirmąjį pusmetį, LLA duomenimis, buvo sudaryta 429
faktoringo sutartys, kurių suma 178 mln.Lt [6].
Faktoringo operacijose gali dalyvauti ir brokerinės faktoringo įmonės, kurių Lietuvoje dar nėra. Jos tiesiogiai neteikia faktoringo paslaugų, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp finansuotojų ir įmonių, norinčių perduoti savo skolinius reikalavimus.
8. Įmonės, teikiančios faktoringo paslaugas
Šiuo metu faktoringo paslaugas teikia šios Lietuvos įmonės: UAB
„Hanza lizingas”, AB „Vilniaus bankas”, AB „Parex lizingas”, AB „Šiaulių banko lizingas”, AB bankas „Snoras”, UAB „Lietuvos žemės ūkio banko lizingas”, AB „Ūkio banko lizingas”. 5-me ir 6-me prieduose galima palyginti šių Lietuvos įmonių rinkos dalis pagal faktoringo apyvartas ir faktoringo portfelį.
Didžioji dalis šios rinkos yra dviejų pagrindinių žaidėjų rankose.
Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje UAB „Hanza lizingas” turėjo 57,2 %
faktoringo rinkos pagal apyvartą (praėjusių metų pabaigoje buvo 69,16%), AB
„Vilniaus bankas” – 39% (praėjusių metų pabaigoje – 25,71%). Pagal portfelį
UAB „Hanza lizingas” šių metų birželio pabaigoje turėjo 56,13% faktoringo rinkos (praėjusių metų pabaigoje 52,10%), AB „Vilniaus bankas” – 32,32%
(praėjusių metų pabaigoje buvo 33,79%) [17].
UAB „Hanza lizingas” – „Hansa Capital” grupės įmonė, Lietuvoje veikianti nuo 1996 metų. Bendradarbiaudama su kitomis „Hansa Capital”
grupės įmonėmis – UAB „Baltijos realizacijos centras”, UAB „Baltijos autolizingas”, UAB „Investicijų draudimo brokeris” – UAB „Hanza Lizingas”
gali pasiūlyti visapusišką paslaugų paketą. UAB „Hanza Lizingas” yra didžiausia lizingo ir faktoringo paslaugas teikianti Lietuvos įmonė.
„Hansa Capital” grupė, kuriai priklauso UAB „Hanza Lizingas, „Hansa
Liising Eesti AS” bei ,,SIA Hanza Lizings”, – pirmaujanti lizingo ir faktoringo bendrovė Baltijos šalyse, valdanti 55% Pabaltijo lizingo ir faktoringo rinkos. „Hansa Capital” grupė priklauso didžiausiai Baltijos šalių finansinei grupei „Hansabank Group”, kurios strateginis investuotojas yra Švedijos bankas „Swedbak” [10].
„Hansa Capital” grupė pasaulinės faktoringo asociacijos „Factors
Chain International” (FCI) narė [9].
UAB „Hanza lizingas” teikia vidaus ir tarptautinio faktoringo paslaugas su regresu (laidavimu) ir be regreso (laidavimo).
Įmonė, norinti sudaryti faktoringo sutartį, UAB „Hanza lizingas”
turi pateikti:
– faktoringo paraišką (pateikta prieduose);
– įmonės steigimo dokumentus (steigimo sutartį, įstatus, registravimo pažymėjimą) bei jų pakeitimus (gerai įskaitomos kopijos)
pateikimo metu;
– buhalterines ataskaitas (praėjusių metų buhalterinę ataskaitą, ketvirtines buhalterines ataskaitas);
– pirkimo-pardavimo sutartį su konkrečiu pirkėju;
– Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir Sodros pažymas;
– įmonės aprašymą.
Pateikus visus minėtus dokumentus, faktoringo paraišką UAB „Hanza lizingas” įvertina per 1 – 2 savaites. Jeigu paraišką nusprendžiama patenkinti, aptariamos finansavimo sąlygos (terminas, avansas, palūkanos ir kt.) ir pasirašoma faktoringo sutartis. Sutartis dažniausiai sudaroma 9
mėnesiams, tačiau, šalims susitarus, gali būti pratęsta.
Faktoringo avansas sudaro nuo 85% iki 95% PVM sąskaitoje – faktūroje pateiktos sumos. Priklausomai nuo to, koks tai faktoringas – vidaus ar tarptautinis, faktoringo operacijos vykdomos pagal 1-me ir 2- me prieduose pateiktas schemas.
AB „Vilniaus bankas” teikia vidaus ir tarptautinio faktoringo paslaugas su regresu (laidavimu) ir be regreso (laidavimo).
UAB „Vilniaus bankas” yra pasaulinės faktoringo asociacijos „Factors
Chain International” (FCI) narė [9].
Didelis banko filialų ir skyrių tinklas Lietuvoje (18 filialų ir 33
skyriai) bei plati klientų bazė (daugiau nei 59 000 verslo klientų)
suteikia galimybę tiksliai įvertinti kliento riziką, nustatyti didesnius faktoringo limitus bei teikti faktoringo paslaugas daugelyje Lietuvos miestų. Per vienerius metus bankas pasirašė 135 vietinio ir tarptautinio faktoringo sutartis. Tarptautinio faktoringo paslaugomis naudojasi ne tik smulkios ir vidutinės įmonės, bet ir didieji Lietuvos eksportuotojai. AB
„Vilniaus bankas” yra sudaręs tarptautinio faktoringo bendradarbiavimo sutartis su didžiausiomis Lietuvos draudimo bendrovėmis ir daugelio pasaulio valstybių faktoringo bendrovėmis, todėl gali ne tik finansuoti eksportuotojus (nereikia įkeisti jokio turto), bet ir drausti juos nuo pirkėjų nemokumo rizikos [11].
Įmonė, norinti sudaryti faktoringo sutartį, AB „Vilniaus bankas”
turi pateikti:
– faktoringo paraišką ir du priedus (pateikta prieduose);
– įmonės steigimo dokumentus (steigimo sutartį, įstatus, registravimo pažymėjimą) bei jų pakeitimus (gerai įskaitomos kopijos)
pateikimo metu;
– buhalterines ataskaitas už paskutiniuosius du ataskaitinius laikotarpius;
– pirkimo-pardavimo sutartį su konkrečiu pirkėju;
– Valstybinės Mokesčių inspekcijos ir Sodros pažymas;
– įmonės veiklos aprašymą.
Pateikus visus minėtus dokumentus, faktoringo paraišką AB „Vilniaus bankas” įvertina per 1 – 2 savaites. Jeigu paraišką nusprendžiama patenkinti, aptariamos finansavimo sąlygos (terminas, avansas, palūkanos ir kt.) ir pasirašoma faktoringo sutartis. Sutartis dažniausiai sudaroma iki
12 mėnesių, tačiau, šalims susitarus, gali būti pratęsta.
Faktoringo avansas sudaro nuo 80% iki 90% PVM sąskaitoje – faktūroje pateiktos sumos. Faktoringo operacijos vykdomos pagal 1-me ir 2- me prieduose pateiktas schemas.
Kai kurių faktoringo paslaugas siūlančių bendrovių sąlygos
| |UAB “Hanza |AB “Vilniaus |AB “Parex |AB “Ūkio |
| |lizingas” |bankas” |bankas” |bankas” |
|Sutarties|iki 12 mėn. |iki 12 mėn. |iki 12 mėn. |iki 12 mėn. |
|terminas |(gali būti |(gali būti |(gali būti |(gali būti |
| |pratęstas |pratęstas |pratęstas šalims|pratęstas |
| |šalims |šalims |susitarus) |šalims |
| |susitarus) |susitarus) | |susitarus). |
|Faktoring|vidutiniškai |iki 90% nuo PVM|70-90% nuo PVM |iki 90% nuo |
|o avansas|85-95% nuo PVM |sąskaitos-faktū|sąskaitos-faktūr|PVM |
| |sąskaitos-faktū|ros sumos |os sumos |sąskaitos-fak|
| |ros sumos | | |tūros sumos |
|Faktoring|atitinka |atitinka |atitinka |sutartinės |
|o |trumpalaikio |trumpalaikio |trumpalaikio | |
|palūkanos|kredito |kredito |kredito palūkanų| |
| |palūkanų normą |palūkanų normą |normą | |
|Komisinis|0,5-1,0% nuo |apie 0,5% nuo |0,1- 1% nuo PVM |0,2- 0,3% nuo|
|mokestis |PVM |PVM |sąskaitos-faktūr|PVM |
| |sąskaitos-faktū|sąskaitos-faktū|os sumos |sąskaitos-fak|
| |ros sumos |ros sumos | |tūros sumos |
|Maksimalu|90 dienų (šalių|90 dienų (šalių|90 dienų (šalių |90 dienų |
|s |susitarimu ir |susitarimu ir |susitarimu ir | |
|apmokėjim|ilgiau) |ilgiau) |ilgiau) | |
|o | | | | |
|terminas | | | | |
|Sutarties|iki 0,75% nuo |iki 0,75 %. |iki 0,70% |iki 1% |
|mokestis |faktoringo |faktoringo |bendrojo |bendrojo |
| |limito |limito sumos ir|faktoringo |faktoringo |
| | |18 %. PVM |limito sumos |limito sumos |
|Vertinimo|1-2 savaitės |1-2 savaitės |1-2 savaitės |1-2 savaitės |
|trukmė | | | | |
|Minimali |10 000 Lt |Apribojimo nėra|apribojimo nėra |apribojimo |
|vienos | | | |nėra |
|PVM | | | | |
|sąskaitos| | | | |
|faktūros | | | | |
|vertė | | | | |
6 pav.
Kai kurių faktoringo paslaugas siūlančių bendrovių sąlygos palyginimui pateiktos lentelėje (6 pav).
Galutinės sutarties sąlygos nustatomos abipusiu šalių sutarimu įvertinus faktoringo įmonei kliento veiklą, finansines ataskaitas ir mokumo riziką. Specialių išankstinių reikalavimų – minimalios mėnesinės apyvartos, privalomos sumos banko sąskaitoje – bankai ar lizingo bendrovės nekelia.
Faktoringo paslaugas taip pat teikia AB bankas “Snoras”, AB
“Lietuvos žemės ūkio bankas”, UAB “Šiaulių banko faktoringas”.
Išvados
Lietuvoje dažniau pradedama naudotis šiuo trumpalaikių įsiskolinimų finansavimo šaltiniu, nors nemaža dalis įmonių iš inercijos neieško kitų apyvartinių lėšų finansavimo šaltinių. Faktoringas leidžia įmonei iš karto gauti pinigus už prekes ar paslaugas, ne tada, kada jos bus parduotos.
Vienas iš svarbiausiu faktoringo privalumų yra tai, kad naudojantis šiuo finansavimo būdu nereikia įkeisti turto. Tai labai aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių Lietuvoje dauguma.
Mokėjimo įsipareigojimų perleidimas faktoringo paslaugas teikiančiai įmonei įgalina išvengti trinties su verslo partneriais, kai vėluojama atsiskaityti už prekes ar paslaugas, užtikrina stabilius pinigų srautus, sumažina riziką, susijusią su blogais debitoriais.
Labai yra patrauklus tarptautinis faktoringas, kai riziką prisiima faktoringo paslaugas teikiančios įmonės užsienio partneris. Kiekviena įmonė, parduodama prekes ar teikdama paslaugas klientams užsienyje, turėtų vertinti ne tik šių sandorių tiesioginį pelningumą, bet ir galimą riziką, susijusią su kliento mokumu. Jeigu pardavimų koncentracija yra didelė, net ir vieno iš klientų nemokumas gali rimtai pakenkti pardavėjo finansinei būklei.
Lietuvoje dauguma šalies eksportuotojų dirba su keliais pagrindiniais užsakovais; pasiekti didesnę pardavimų diversifikaciją (didelį verslo partnerių užsienyje ratą) jiems sunku dėl menko eksporto rinkų išmanymo, finansinių išteklių trūkumo, produkcijos specifikos ar pasenusių gamybos technologijų. Taip pat Lietuvos įmonės neturi efektyvių priemonių daryti įtaką savo pirkėjų užsienyje mokėjimų drausmei. Šiuo atveju faktoringo naudojimas yra netgi neišvengiamas.
Faktoringo sutarčių sudarymo procedūros yra nesudėtingos, o sutarties sąlygos nustatomos abipusiu sutarties šalių susitarimu įvertinus faktoringo įmonei kliento veiklą, finansines ataskaitas ir mokumo riziką.
Aišku, sudarant sutartį nemaža vaidmenį vaidina ir įmonės atstovų derybiniai sugebėjimai.
Lietuvoje faktoringo paslaugas siūlo septynios įmonės. Jų siūlomos faktoringo sąlygos yra panašios. Griežtesnius reikalavimus kelia UAB “Hanza lizingas”, kadangi ši įmonė yra rinkos lyderė ir jau turi pastovių klientų ratą. Kitos įmonės turi kovoti dėl rinkos siūlydamos patrauklesnes faktoringo sąlygas.
Literatūra
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 6.906 straipsnis:
http://www.tm.lt/min/print.asp?load=ck.htm#kn1
2. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas, 2001.
3. Gaidienė Z. Finansų valdymas. – Kaunas, 1998.
4. Vilniaus pedagoginis universitetas. Ekonomikos katedra. Ekonomikos terminai ir sąvokos: mokomasis žodynas. – Vilnius, 1999. 52 p.
5. Senapėdienė, Eglė. Lietuviai įvertina faktoringo naudą. Verslo žinios.
2002, rugpjūčio 28.
6. Andružytė, Rūta. Faktoringas įveikė nepasitikėjimą. Verslo žinios.
2002, rugpjūčio 20.
7. Andružytė, Rūta. Faktoringas įsitvirtina Lietuvoje. Verslo žinios.
2001, gruodžio 6.
8. Paltanavičius, Linas. Eksporto faktoringas – efektyvus eksportuojančios įmonės pardavimų valdymo būdas. Vadovo pasaulis,
Nr.4: http://verslas.banga.lt/lt/leidinys.full/3cf0a98d53128
9. FCI interneto puslapis: http://www.factors-chain.com/
10. UAB „Hanza lizingas” interneto puslapis:
http://www.lizingas.lt/index.html?SISU=juridiniams_faktoringas
11. AB „Vilniaus bankas” interneto puslapis:
http://www.vb.lt/inside.phtml?lst=business&sb=factoring
12. AB „Parex lizingas” interneto puslapis:
http://www.parex.lt/verslo.faktoringas.phtml
13. AB „Šiaulių banko lizingas” interneto puslapis:
http://www.sb.lt/duk_002_2.htm
14. AB bankas „Snoras” interneto puslapis:
http://www.snoras.com/Default.asp?DL=L&TopicID=97&ArticleID=110
15. UAB „Lietuvos žemės ūkio banko lizingas” interneto puslapis:
http://www.lzub-lizingas.lt/lt/faktoringas.html
16. UAB „Ūkio banko lizingas” interneto puslapis: http://www.ub.lt/lt/
17. Internetinis puslapis:
http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3d60e008a8169
P R I E D A I