Sutarciu teise

Turinys:
ĮVADAS 2
BENDROJI DALIS 5
Bendrijos Veiklos pobūdis 5
Bendrijos teisės ir pareigos 5
Bendrijos kapitalas 6
Bendrijos registravimas 7
Bendrosios jungtinės veiklos sutartis 8
BENDRIJOS KAPITALAS, PAJAMŲ IR NUOSTOLIŲ PASKIRSTYMAS 13
PASKIRSTYMAS 13
IŠVADOS 22
Naudota literatūra 23ĮVADAS
Klasikinė sutarčių teisė susiformavo 18-19 amžiuje, kodifikavus Prancūzijos, Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę. Pagrindinė sutarties paskirtis yra reguliuoti žmonių tarpusavio santykius, nurodant galimą ir leistiną elgesį, o taip pat pasekmes, pažeidus elgesio normas.
Sutartys daugiausiai paplitusi sandorių rūšis. Ja įforminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai teisiniai santykiai tarp fizinių asmenų, tarp ūkio subjektų ( įmonių) bei tarp fizinių asmenų ir juridinių organizacijų.

Dažniausiai sutartys sudaromos civilinėms teeisėms ir pareigoms nustatyti, rečiau joms pakeisti arba nutraukti. Dauguma sutarčių, sudaromų tarp ūkio subjektų ir fizinių asmenų, skirtos fizinių asmenų materialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti.
Sutartys- tai dviejų ar daugiau asmenų įstatymo reikalaujama tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo.
Sutarties sąvoka daugiareikšmė. Ji įstatymuose, mokslinėje literatūroje suprantama kaip:
1. rašytinis dokumentas, kuris nustato šalių teises ir pareigas;
2. teisinis santykis, kuris atsiranda iš šalių susitarimo;
3. juridinis faktas, kuris yra šalių susitarimas.
Tema pasirinkta neatsitiktinai, mat “ Jungtinės veiklos sutartys” yra laabai mažai nagrinėta tema.
Pavadinimas “ Jungtinės veiklos sutartys, Partnerių tarpusavio santykių teisinis kvalifikavimas” iš esmės apibūdina tyrimo objektą. Darbe nagrinėjami klausimai, kuriais siekiama atskleisti sutarčių raida bei samprata, subjektus kurie dalyvauja sutartyse, jų teises bei pareigas.
Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti kas ta

ai yra “ Jungtinės veiklos sutartys”.
Darbo tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:
● atskleisti sutarčių samprata ir istorinį vystymąsi;
● apibrėžti sutarčių dalyvių teises ir pareigas;
● suformuoti ir pateikti pasiūlymus nustatytoms problemoms spręsti.

Tyrimo šaltiniai. Vadovaujantis darbo tikslais ir siekiant nustatytų uždavinių panaudoti ne tik oficialūs šaltiniai – galiojantys teisės aktai, bet ir teoriniai darbai. Pagrindinis tyrimo šaltinis- sutartis reglamentuojanti teisinė bazė, Lietuvos autorių vadovėliai, bei teoriniai darbai.
Tiriant pasirinktą objektą labai svarbu pasirinkti tinkamą tyrimo metodiką, tai leidžia kiek įmanoma preciziškiau įgyvendinti nustatytus uždavinius ir pasiekti darbo tikslą.BENDROJI DALIS
Bendrija yra dviejų fizinių ir vieno juridinio asmens bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru – tikrosios ūkinės bendrijos Marytės firmos “KRIENAS” – vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę.

Bendrijos nariai:

(vardas, pavardė, adresas)

Bendrijos nariu negali būti valstybiniai vaaldžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės-akcinės įmonės, išskyrus tuos atvejus, kai jos yra konsorciumų, steigiamų kaip tikrosios ūkinės bendrijos, nariai.

Bendrija nėra juridinis asmuo.

Stebėtojų taryba nesudaroma.

Valdyba sudaroma.

TŪB yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskiriamas nuo jos narių turto.

Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
BENDRIJOS VEIKLOS POBŪDIS

( Bendrijos veiklos pobūdis)
BENDRIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

Bendrija turi teisę:

užsiimti savo firmos vardu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta komercine-ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už
ž jos ribų;

turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose bankų įstaigose, taip pat savo antspaudą;

turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;

bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus skolinti (tik nuosavo kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas nustatomas sutartimi;

nustatyti savo produkcijos, reikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

bendrosios jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.

Bendrija taip pat gali turėti ir kitokias , šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai.

Bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.

Komercinėje-ūkinėje veikloje bendrija turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir bendrosios jungtinės veiklos sutarties nuostatų.

Bendrijos prievolės visų pirma turi būti įvykdytos iš bendrijos turto. Jeigu bendrijos turto nepakanka, tai išreikalauti galima iš tikriesiems nariams priklausančio turto pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias solidarių prievolių įvykdymą.

Ieškiniai bendrijai arba jos nariams gali būti pareiškiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais terminais. Bendrijos veiklą nutraukus, taip pat nariui išstojus (jį pašalinus) iš bendrijos, ieškinį galima pareikšti ne vėliau kaip per 3 metus nu

uo bendrijos likvidavimo ar bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo bei atnaujinimo įregistravimo vietos savivaldybėje.BENDRIJOS KAPITALAS
Bendrijos kapitalo sudėtis:

bendrijos kapitalą sudaro (įrašoma suma skaičiais ir žodžiais);

bendrijos minimalus nuosavas kapitalas įstatymu nereglamentuojamas;

bendrijos turtas apskaitomas buhalteriniame balanse.

BENDROSIOS JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIS

Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai.

Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo dienos.

Priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalinto arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o bendrija perregistruota.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik teismine tvarka, jeigu yra sandorių negaliojimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso.

Pripažinus bendrosios jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, sandėriai su trečiaisiais asmenimis tebegalioja, išskyrus tuos, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą laikomi negaliojančiais.BENDRIJOS REGISTRAVIMAS
Bendrijos registravimo tvarką be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių rejestro įstatymai.6.2. Bendrija savo komercinę-ūkinę veiklą gali pradėti tik nuo jos įregistravimo.

TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS
(PAVADINIMAS)
BENDROSIOS JUNGTINĖS VEIKLOS SUTARTIS

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Tikroji ūkinė bendrija (pavadinimas) įsteigta ir veikia pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, ūkinių bendrijų įstatymą, Vyriausybės norminius aktus ir šią sutartį.

1.2. Bendrijos pavadinimas: (pavadinimas).
1.3. Bendrijos buveinė (adresas).

Bendrijos buveinė narių nutarimu gali būti perkelta į kitą vi

ietą.

1.4. Bendrijos veiklos trukmė neribojama.

1.5. Bendrija savo komercinę – ūkinę veiklą pradeda tik nuo jos įregistravimo datos.

1.6. Bendrija turi antspaudą, kurį naudoja savo nuožiūra, atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas Lietuvos bankuose, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje.

2. BENDRIJOS VEIKLOS POBŪDIS

2.1. Bendrija užsiima šia veikla:

2.1.1. (bendrijos veiklos pobūdis)

2.2. Bendrija, vykdydama savo veiklą, gali:

2.2.1. užsiimti savo firmos vardu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta komercine-ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

2.2.2. turėti savo padalinius, filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

2.2.3. pirkti ar kitokiais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;

2.2.4. sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti (tik nuosavo kapitalo lėšas) ir skolintis piniginių lėšų už palūkanas, nustatomas sutartimi, būti ieškovu ir atsakovu teisme, arbitraže ir trečiųjų teisme;

2.2.5. nustatyti savo produkcijos, reikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė;

2.2.6. bendrosios jungtinės veiklos sutarties nustatyta tvarka likviduotis ar reorganizuotis.

2.2.7. turėti ir kitokias, šio įstatymo nenumatytas turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai.

2.3. Bendrija neturi teisės išleisti vertybinių popierių.

2.4. Bendrija veda operatyvinę, buhalterinę ir statistinę apskaitą, laikydamasi Lietuvos Respublikoje galiojančios tvarkos.

3. BENDRIJOS NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS.

DARBAS BENDRIJOJE IR DARBO APMOKĖJIMAS

3.1. Dalyvavimas bendrijos veikloje grindžiamas naryste ir samdos sutartimi. Asmenims, dirbantiems bendrijoje samdos sutarties pagrindu, taikomi Lietuvos Respublikos darbo įstatymai ir samdos sutarties sąlygos.

3.2. Darbo dienos trukmę ir tvarką bendrijoje, poilsio dienų, atostogų suteikimo tvarką ir kitus darbinės veiklos klausimus reguliuoja bendrijos vidaus tvarkos taisyklės ir ši sutartis.

3.3. Bendrijos nariai:
(vardas, pavardė, adresas, pareigos ir kt.)

3.4. Priėmimo į bendrijos narius, išstojimo ar pašalinimo iš bendrijos klausimus sprendžia valdyba.

3.5. Bendrijos narių darbo bendrijoje apimtį, pareigų paskirstymą, atlyginimo už darbą dydį ir išmokėjimo tvarką nustato bendrijos valdybos susirinkimas.

3.6. Bendrijos narys turi teisę:

3.6.1. gauti bendrijos pajamų dalį priklausomai nuo jo įnašo į bendrijos kapitalą;

3.6.2. susipažinti su bendrijos buhalteriniu balansu, pajamų ir išlaidų sąskaita ir sutikrinti jų teisingumą su pirminiais dokumentais. Laikydami balanso duomenis neatitinkančiais tikrosios būklės, jie turi teisę reikalauti sudaryti revizijos komisiją buhalterinės apskaitos dokumentams patikrinti;

3.6.3. spręsti su kitais nariais bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus. Priimant nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą nepriklausomai nuo jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydžio. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Bendrijos narys neturi tesės balsuoti, jeigu priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo arba išsto.jimo iš bendrijos;

3.6.4. reikalauti grąžinti jo dalį išstojimo ar pašalinimo iš bendrijos ar bendrijos likvidavimo atveju pinigais ar natūra;

3.6.5. turėti pirmenybę naudotis bendrijos tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis;

3.6.6. apskųsti teismui bendrijos susirinkimo nutarimus, jei jie priimti pažeidžiant įstatymus ar šią sutartį;

3.6.7. pareikšti ieškinį teisme dėl bendrijos likvidavimo, jeigu kiti tikrieji nariai ignoruoja jiems bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytas pareigas arba nesugeba jų vykdyti. Tokie ieškiniai gali būti pareiškiami ir patenkinami tik pasibaigus ūkiniams metams. Patenkinus ieškinį, bendrijos nariui padarytus nuostolius atlygina tie nariai, kurie ignoravo savo pareigas arba nesugebėjo jų vykdyti;

3.6.8.reikalauti bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ar papildymo;

3.7. Tikrieji nariai neturi teisės sudaryti sandorių su bendrija, kurios nariai jie yra.

3.8. Be visų tikrųjų narių sutikimo bendrijos tikrasis narys neturi teisės turėti individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę arba būti kitos tokios pat rūšies komercine-ūkine veikla užsiimančios bendrijos tikrasis narys.

3.9. Jeigu stodamas į bendriją tikruoju nariu asmuo nuslėpė, kad jis turi individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę ar yra kitos tokios pat rūšies komercine-ūkine veikla užsiimančios bendrijos tikrasis narys, arba, būdamas šios bendrijos nariu, be jos sutikimo įsigijo individualią (personalinę) tokios pat veiklos rūšies įmonę, ar įstojo į kitą tokios pat rūšies komercine-ūkine veikla užsiimančią bendriją, tai bendrija per 3 mėnesius po to, kai sužinojo apie šį pažeidimą, turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba kad to nario sudaryti sandoriai, atstovaujant kitą bendriją, būtų pripažinti šios bendrijos sandoriais, o gautos pajamos būtų pervestos į šios bendrijos sąskaitą.

3.10. Bendrijos narys privalo:

3.10.1. laikytis bendrosios jungtinės veiklos sutarties ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklių, bendrijos susirinkimo nutarimų;

3.10.2. teikti pagalbą bendrijos veikloje;

3.10.3. saugoti bendrijos komercines ir kitas paslaptis.

3.11. Narystės bendrijoje pasibaigimo pagrindai:

3.11.1. nario mirtis;

3.11.2. nario pripažinimas neveiksniu;

3.11.3. nario išstojimas iš bendrijos;

3.11.4. nario pašalinimas iš bendrijos.

3.12. Tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dėl to negali dalyvauti jos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos, jeigu tam neprieštarauja nei vienas iš tikrųjų narių.

3.13. Per 3 mėnesius nuo subankrutavusio nario, pripažinto neveiksniu asmens globėjo pareiškimo dėl išstojimo (dalies išskyrimo) gavimo dienos bendrija turi išskirti iš bendrosios nuosavybės turto dalį, tenkančią nariui pareiškimo padavimo dieną.

3.14. Išstojantysis, pripažinto neveiksniu asmens globėjas arba mirusiojo įpėdinis privalo informuoti kitus bendrijos narius apie ketinimus dėl savo dalies
panaudojimo, o bendrija – supažindinti išstojantįjį (globėją, įpėdinį) su galimais nuostoliais, jeigu jis tuojau pat pasiimtų savo dalį, ir pranešti terminą, po kurio būtų išvengta nuostolių. Jeigu išstojantysis (globėjas, įpėdinis) savo turto dalį sutinka atsiimti bendrijos nurodytu laiku, jam už tą laiką priskaičiuojama priklausanti pajamų dalis. Išstojančiajam (globėjui, įpėdiniui) nesutikus su pastaruoju pasiūlymu, dėl to atsiradę bendrijos nuostoliai padengiami iš išstojusiojo dalies.

3.15. Pagal sandorius, kurie buvo sudaryti iki nario išstojimo (pripažinimo neveiksniu, mirties) ir dar yra vykdomi su išstojusiuoju (globėju, įpėdiniu) atsiskaitoma tik visiškai juos įvykdžius. Buvusiam bendrijos nariui (globėjui, įpėdiniui) reikalavimus dėl bendrijos prievolių, atsiradusių jam esant bendrijoje, galima pareikšti per 3 metus po išstojimo ar pašalinimo iš bendrijos.

3.16. Su išstojusiu nariu (globėju, įpėdiniu) bendrija turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo pareiškimo apie išstojimą. (dalies išskyrimą) gavimo dienos, jei nebuvo susitarta dėl kitokio termino.

3.17. Tikrasis narys, piktybiškai nevykdantis savo pareigų, kitų tikrųjų narių vienbalsiu nutarimu gali būti šalinamas iš bendrijos. Jeigu šalinamasis su šiuo nutarimu nesutinka, jis turi teisę kreiptis į teismą.

3.18. Subankrutavęs tikrasis narys gali būti šalinamas iš bendrijos.

3.19. Pašalintajam nariui turtas grąžinamas ta pačia tvarka ir terminais kaip ir išstojusiam iš bendrijos.

3.20. Mirusio bendrijos nario įpėdinio teisės:

3.20.1. Mirusio bendrijos nario įpėdiniai turi teisę paveldėti mirusiojo nario turto dalį bendrijoje. Paveldėtas turtas perduodamas įpėdiniams tokia pačia tvarka ir terminais kaip ir išstojusiam iš bendrijos.

3.20.2. Mirus tikrajam nariui, vienas iš jo įpėdinių gali tapti bendrijos nariu. Įstojęs į bendriją įpėdinis perima visas mirusiojo teises ir pareigas.

3.20.3. Mirusio tikrojo nario įpėdiniui raštu atsisakius įstoti į bendriją tikruoju nariu, bendrijos veikla nutraukiama, ir įpėdiniui perduodamas paveldimas turtas, atskaičius bendrijos likvidavimo nuostolius.

3.21. Priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalinto arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o bendrija perregistruota.

3.22. Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai. Tikrieji nariai, įgaliotieji atstovauti bendrijai, gali atstovavimo veiksmus perleisti (perįgalioti kitam tikrajam nariui). Atstovauti bendrijai gali samdomas asmuo, kuris nėra bendrijos nariu. Jo įgalinimai apibrėžiami notarine tvarka patvirtintame įgaliojime.
4. BENDRIJOS KAPITALAS, PAJAMŲ IR NUOSTOLIŲ PASKIRSTYMAS

4.1. Bendrijos kapitalas (suma)

4.2. Bendrijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas, kuris formuojamas iš narių įnašų ir bendrijos pelno. Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir rezervinį. Pagrindinis kapitalas formuojamas iš narių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitų pajamų. Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrijos veiklai. Rezervinio kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš pelno. Rezervinio kapitalo fondas naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti. Bendrija gali sudaryti ir kitus jos veiklai reikalingus fondus. Kiekvieno fondo sudėtį, paskirtį, dydį, sudarymo šaltinius ir naudojimo tvarką nustato bendrijos narių steigiamasis susirinkimas.

4.3. Bendrijos turtas apskaitomas buhalteriniame balanse.

4.4. Bendrijos narių įnašai kapitale sudaro:

(pavardė, suma litais, dalis procentais)

4.5. Visų bendrijos tikrųjų narių vienbalsiai priimtu nutarimu narys gali perleisti savo įnašą kitam bendrijos nariui arba tretiesiems asmenims, kai jie įstoja į bendriją.

4.6. Jeigu bendrijos narys laiku neįneša viso įnašo, tai nuo neįneštos dalies priskaičiuojami delspinigiai arba bendrijos narys gali būti šalinamas iš bendrijos.

4.7. Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo kreditorių reikalavimus. Jeigu tikrojo bendrijos nario turto nepakanka padengti savo įsiskolinimų
tai kreditoriai turi teisę per teismą reikalauti likviduoti bendriją ir išskirti jo dalį. Šiuo atveju kiti bendrijos nariai, siekdami išsaugoti bendriją, gali išskirti skolininkui priklausančią dalį bendrame turte pagal bendrijos buhalterinį balansą, sudarytą skolininko išstojimo iš bendrijos dieną.

4.8. Pasibaigus ūkiniams metams sudaromas bendrijos buhalterinis balansas ir jos pajamos, atskaičius sumas valstybės biudžetui ir sumas, nukreipiamas bendrijos fondų sudarymui ir papildymui, paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų dalims bendrijos kapitale. Nustatant pajamų dalį, tenkančią tikrajam bendrijos nariui, neatsižvelgiama į tai, kad jis nėra įnešęs viso įnašo. Pajamų dalis, kuria padidinami jos narių pradiniai įnašai proporcingai jų dalims, gali būti paliekama bendrijoje. Bendrijos pajamų paskirstymas nustatomas visų tikrųjų narių nutarimu, priimtu vienbalsiai.

4.9. Tikrasis narys jam priklausančio.s pajamų dalies turi teisę reikalauti ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po pajamų paskirstymo.

4.10. Pajamų dalis, kuria padidinami bendrijos narių pradiniai įnašai proporcingai jų dalims, gali būti paliekama bendrijoje.

4.11. Bendrijos narys metų eigoje gali paimti iš bendrijos kasos asmeniniams reikalams iki 1/3 savo dalies kapitale. Ši paimta suma, skirstant pajamas ūkinių metų pabaigoje, minusuojama iš tenkančių šiam bendrijos nariui pajamų dydžio.

4.12. Bendrijos nuostoliai padengiami iš rezervinio ar kitų bendrijos fondų. Jei tų lėšų nepakanka nuostoliams padengti, jie paskirstomi tarp bendrijos narių proporcingai jų dalims bendrijos kapitale.

4.13. Bendrijos ūkiniai metai nustatomi nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
5. BENDRIJOS VALDYMAS, JOS REIKALŲ TVARKYMAS

5.1. Bendrija savarankiškai nustato savo veiklos apskaitos tvarką, atitinkančią šiuos klausimus reglamentuojančias teisines normas. Bendrija turi teisę laikyti paslaptyje savo komercinės veiklos informaciją.

5.2. Draudžiama reikalauti iš bendrijos kitokios atsiskaitomybės, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų.

5.3. Be bendrijos narių bendrijos veiklą tikrinti gali tik finansų, teismo ir tardymo įstaigos Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. Jeigu šių įstaigų pareigūnai savo veiksmais pažeidžia bendrijos teises arba trukdo jos normaliai veiklai ir dėl to padaro jai nuostolių, bendrija turi teisę teismine tvarka reikalauti iš tų įstaigų, juos atlyginti.

5.4. Aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos tikrųjų narių susirinkimas. Stebėtojų taryba nesudaroma.

5.4.1. Valdybos narių skaičių nustato bendrosios jungtinės veiklos sutartis; narių turi būti ne mažiau kaip 3. Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas.

5.4.2. Valdybos nariu gali būti skiriamas arba renkamas tik veiksnus fizinis asmuo. Kiekvienas kandidatas į valdybos narius privalo informuoti, kur ir kokias pareigas jis turi.

5.4.3. Valdybos nariu negali būti skiriamas ar renkamas bendrovės arba Lietuvos Respublikoje įregistruotos ją patronuojančios stebėtojų tarybos narys arba asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.

5.4.4. Valdybos narius ir jos pirmininką ne daugiau kaip 4 metams skiria bendrijos tikrųjų narių susirinkimas. Renkant valdybą, kiekvienas tikrasis narys turi tik vieną balsą, nepriklausomai nuo įnešto kapitalo dydžio. Išrinkti bus daugiau balsų surinkę kandidatai. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

5.4.5. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

5.4.6. Už darbą valdyboje jos nariams tikrųjų bendrijos narių susirinkimas gali atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš bendrovės pelno. Valdybos nariai gauna pareiginį atlyginimą tuo atveju, jei jie su bendrija yra sudarę darbo sutartį.

5.5. Valdybos įgaliojimai ir atsakomybė.

5.5.1. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. Valdyba gali atstovauti bendrovei teisme, arbitraže bei kitose institucijose.

5.5.2. Valdyba svarsto ir tvirtina įmonės valdymo struktūrą ir pareigybes; pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, ir kandidatūras į jas; administracijos vadovo ir jo pavaduotojų (direktorių) kandidatūras ir jų pareiginius atlyginimus; administracijos vadovo ir jo pavaduotojų (direktorių) pareiginius nuostatus, įmonės padalinių nuostatus, administracijos darbo reglamentą.

5.5.3. Valdyba analizuoja ir aprobuoja administracijos ir revizoriaus pateiktą medžiagą apie gamybinės, techninės, mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitos ūkinės veiklos strategiją; gamybos ir valdymo organizavimą; finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus; bendrovės sandorius; ketvirčių ir metų ūkinės veiklos rezultatus, bendrijos finansinės atskaitomybes projektą, pajamų ir išlaidų sąmatas, pelno paskirstymo projektą, inventorizacijos ir kitus vertybių apsk.aitos duomenis; revizijų rezultatus.

5.5.4. Valdyba privalo laiku rengti bendrijos tikrųjų narių susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti akcininkams bendrijos metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, ataskaitą apie bendrijos veiklą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.

5.5.5. Valdyba privalo kviesti į kiekvieną savo posėdį bendrijos administracijos vadovą ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

5.5.6. Valdybai draudžiama riboti revizoriaus įgaliojimus ar kitaip trukdyti jo darbą.

5.5.7. Valdybos sprendimams dėl didesnės kaip 1/10 bendrijos kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies pardavimo, perleidimo ar nuomos reikalingas bendrijos tikrųjų narių susirinkimo nutarimas.

5.5.8. Valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrijos bendrosios jungtinės veiklos sutartį ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį nutarimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir jei per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario atsistatydinimas ar pašalinimas iš užimamų pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė atlikdamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi bendrijos dokumentais ir kita informacija, kurios tikslumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio. Ginčai dėl nuostolių atlyginimo sprendžiami teismo.

5.5.9. Jeigu šios sutarties nustatytos bendrijos narių teisės buvo įgyvendintos teisminiu būdu, tai valdybos nariai solidariai atlygina teismo išlaidas ir nuostolius, kuriuos bendrijos nariai turėjo dėl jų teisių ignoravimo.

5.5.10. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi valdybos pirmininkas, taip pat nariai, jei tam pritaria daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių, o priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsavo ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos nariai turi lygias balso teises. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

5.5.11. Valdybos nariai privalo saugoti bendrijos paslaptis.

5.5.12. Valdyba savo funkcijas atlieka bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nustatytą laiką arba iki bus paskirta ar išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba.

5.6. Administracijos sudarymas.

5.6.1. Bendrijos ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Administracijos darbo reglamentą tvirtina valdyba.

5.6.2. Administracija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, darbo reglamentu, padalinių bei pareigybių nuostatais ir administracijos vadovo sprendimais.

5.6.3. Bendrijoje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Draudžiama derinti administracijos vadovo pareigas su vyriausiojo finansininko pareigomis.

5.6.4. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas (generalinis direktorius).

5.6.5. Administracijos vadovą skiria bendrijos valdyba. Administracijos vadovui parinkti tikrieji bendrijos nariai gali organizuoti konkursą.

5.6.6. Administracijos vadovo darbo užmokestį nustato valdyba darbo sutartyje. Darbo užmokestis susideda iš dviejų dalių – pastovaus pareiginio atlyginimo ir premijų (priemokų), mokamų už bendrijos veiklos rezultatus.

5.6.7. Administracijos vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų. Administracijos vadovas negali būti kitos įmonės vadovu bei revizoriumi. Jeigu jis tokiu buvo, tai per vieną mėnesį po paskyrimo privalo iš tų pareigų atsistatydinti.

5.6.8. Bendrijos valdyba gali nutraukti darbo sutartį su administracijos vadovu L.ietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, o iki sutarties nutraukimo gali apriboti jo įgaliojimus.

5.6.9. Vyriausiąjį finansininką (buhalterį) skiria, nustato jo pareiginį atlyginimą ir sudaro darbo sutartį bendrijos valdyba. Kitus administracijos darbuotojus priima į darbą ir sudaro su jais darbo sutartis administracijos vadovas.

5.6.10. Administracijos vadovas, vadovaudamasis bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, valdybos nutarimais ir darbo reglamentu, turi teisę sudaryti bendrijos sandorius. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje ir darbo reglamente gali būti nustatytos veiklos sritys, kuriose savarankiškai veikti ir sudaryti bendrijos sandorius turi teisę administracijos vadovo pavaduotojai arba kiti įgalioti asmenys. Administracijos vadovas dalyvauja bendrijos valdybos posėdžiuose be balsavimo teisės.

5.6.11. Administracijos vadovas atsiskaito valdybai ir yra atsakingas už visą bendrijos veiklą ir savo užduočių bei funkcijų vykdymą.

5.6.12. Administracijos vadovo ir jo pavaduotojų sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

5.6.13. Administracijos vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso nustatyta tvarka privalo bendrijai atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.

5.7. Bendrijoje yra revizorius, kurį renka bendrijos tikrųjų narių susirinkimas, ne ilgesniam kaip 4 metų laikui. Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis kvalifikacinį diplomą, arba juridinis asmuo, turintis teisę teikti audito paslaugas. Revizoriumi negali būti renkamas bendrijos darbuotojas, valdybos narys.

5.8. Revizorius kontroliuoja bendrijos finansinę veiklą. Revizoriaus darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas, kurį tvirtina bendrijos tikrųjų narių susirinkimas.

5.9. Revizorius privalo:

5.9.1. tikrinti bendrijos metinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės-finansinės veiklos dokumentus;

5.9.2. atlikti bet kokius bendrijos patikrinimus valdybos pavedimu;

5.9.3. artimiausiame valdybos posėdyje pranešti apie visus patikrinimų metu nustatytus pažeidimus;

5.10. Bendrijos administracija ir valdyba privalo pateikti revizoriui jo reikalaujamus buhalterinius-finansinius dokumentus.

5.11. Už darbą revizoriui bendrija moka atlyginimą, kurio dydį nustato valdyba.

5.12. Revizorius privalo saugoti bendrijos paslaptis, kurias sužino kontroliuodamas bendrijos veiklą.

5.13. Bendrijos revizorius įstatymų nustatyta tvarka atsako už nepatenkinamą bendrijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų slėpimą.
6. BENDRIJOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

6.1. Bendrijos veikla nutraukiama:

6.1.1. pasibaigus bendrosios jungtinės veiklos sutarties terminui;

6.1.2. vienbalsiu tikrųjų bendrijos narių nutarimu;

6.1.3. bendrijai bankrutavus;

6.1.4. valstybės organams priėmus sprendimą atšaukti bendrijos registravimą už teisės pažeidimus, numatytus įstatymų;

6.1.5. teismui patenkinus vietos savivaldybės organų ieškinį dėl bendrijos veiklos nutraukimo, kai ši, nepaisydama įspėjimo, toliau šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus;

6.1.6. teismui patenkinus tikrojo bendrijos nario ieškinį šios sutarties 3 straipsnio 6 dalies 7 skirsnio numatytu pagrindu;

6.1.7. ją reorganizavus. Bendrija reorganizuojama valdybos sprendimu. Reorganizuojant bendriją, jos teisės ir pareigos pereina jos teisių perėmėjui.

6.1.8. esant kitiems Lietuvos Respublikos įstatymų numatytiems pagrindams;

6.2. Bendrijos veiklos nutraukimas turi būti įregistruotas.

6.3. Jeigu bendrija likviduojama pasibaigus bendrosios jungtinės veiklos sutarties terminui arba nariams nutarus nutraukti veiklą, tai jie turi teisę patys paskirti likvidatorius iš tikrųjų narių. Kartais likvidavimo atvejais likvidatorius skiria teismas arba kreditorių susirinkimas.

6.4. Paskyrus likvidatorius, bendrija įgyja likviduojamosios įmonės statusą. Bendrijos atstovai netenka savo įgaliojimų, jų funkcijas perima likvidatoriai.

6.5. Likvidatoriai, prad.ėdami ir baigdami likvidavimą, turi sudaryti bendrijos buhalterinius balansus.

6.6. Likvidatoriai užbaigia bendrijos einamąją komercinę-ūkinę veiklą, išaiškina jos kreditorius ir debitorius, reikalui esant parduoda iš varžytinių likusį po prievolių įvykdymo turtą ir patenkina kreditorių reikalavimus.

6.7. Atsiskaičius su kreditoriais pagal bendrijos prievoles, likusį turtą likvidatoriai padalija bendrijos nariams, proporcingai jų dalies dydžiui. Bendrijos nuostoliai paskirstomi tikriesiems jos nariams proporcingai jų dalies dydžiui.

6.8. Jeigu likvidavimo metu išaiškėja ginčytinos prievolės, tai jų vykdymui iš bendro turto išskiriama atitinkama suma, kuri įnešama į notariato depozitinę sąskaitą.

6.9. Iškilus narių ginčui dėl likusio po kreditorių reikalavimo patenkinimo turto padalijimo, likvidatoriai sustabdo turto dalijimą. Likviduojamosios bendrijos narių tarpusavio ginčai, taip pat jų ginčai su likvidatoriais nagrinėjami teismine tvarka.

6.10. Patenkinus kreditorių turtinius reikalavimus, buvę nariai, kontroliuojant likvidatoriams, gali susitarti dėl kitokių likusio turto pasidalijimo sąlygų.

6.11. Bendrijos tikrieji nariai kartu su likvidatoriais surašo bendrijos likvidavimo aktą ir jį įregistruoja.

6.12. Likviduojant bankrutavusią bendriją, jos turtas dalijamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

6.13. Likviduotos bendrijos dokumentai perduodami saugoti savivaldybei ir saugomi joje 10 metų. Buvę bendrijos nariai ir jų įpėdiniai turi teisę susipažinti su saugomais dokumentais ir gauti jų nuorašus.
7. SUTARTIES GALIOJIMAS

7.1. Ši sutartis įsigalioja nuo bendrijos įregistravimo datos.
7.2. Ši sutartis gali būti nutraukta pirma termino arba jos galiojimas pratęstas bendrijos narių nutarimu.

7.3. Sutartis sudaryta 1996 m. gegužės 4 d. Vilniuje, Lietuvos Respublika, trimis egzemplioriais, lietuvių kalba, po vieną kiekvienam tikrajam bendrijos nariui. Visi egzemplioriai turi vienodą juridinę galią.IŠVADOS
Apibendrinant pateiktą medžiagą, galime daryti išvadas, kad jungtinės veiklos sutartys yra specifinės ir retai pasitaikančios.

Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys.

Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai.

Jungtinės veiklos sutartys pasirašomos vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu ir kitais teisės norminiais aktais. Abi šalys turi tam tikrų pareigų ir teisių kurios taip pat numatomos LR Civiliniame kodekse.

Remiantis šiomis išvadomis, galiu teigti, kad norint teisingai sudaryti jungtinę veiklos sutartį, nepažeidžiant LR Civilinio kodekso, būtina atsižvelgti į pagrindinius atstovavimo sandorio sudarymo ypatumus.Naudota literatūra
1. Seilius “Firmos kūrimas ir valdymas”, Klaipėda, 1994.
2. Bivainis, Šimėnas “Akcinės bendrovės įstatymas ir komentaras”, Vilnius, 1994.
3. “Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas“, 1990 m. spalio 16 d. Nr.676 bei įstatymo pakeitimai bei papildymai.

Leave a Comment