T U R I N Y S
1. Įvadas 32. Nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose apskundimo 4stadijos bruožai3. Asmenys, turintys nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje 5apskundimo teisę4. Nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka ir 5-6terminai5. Apygardos administracinio teismo skundų nagrinėjimo tvarka 66. Apygardos administracinio teismo spendimų rūšys 6-87. Bylos šalių procesinė padėtis 88. Apeliacinių skundų padavimo tvarka ir jų priėmimo klausimas 8-109. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo skundų nagrinėjimo tvarka 1010. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimamų sprendimų rūšys 1111. Teismo sprendimų priėmimo pasekmės 11-1212. Išvados 1313. Literatūros sąrašas 14
ĮVADAS
Teisena- tai įstatymo nustatyta procesinė pažeidimo bylų iškėlimo , nagrinėjimo, nuobaudų skyrimo, priimtų nutarimų apskundimo ir nutarimų vykdymo tvarka.Teisena apima daug įvairių giminingų procesų: piliečių skundų nagrinėjimą, aktų priėmimą. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuoja įstatymas. Teisena yra savarankiška administracinio proceso rūšis. Mano rašto darbo tikslas- atskleisti sprendimų administracinėje byloje apskundimo stadijos ypatumus bei esminius bruožus.Tyrimo uždaviniai: aptarti, kas turi nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje apskundimo teisę, apskundimo tvarka ir terminai; išanalizuoti nutarimo vykdymo sustabdymą, jį apskundus; aptarti skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje išnagrinėjimo terminus; skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje nagrinėjimas apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ; apžvelgti šalių teises ir pareigas nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje; aptarti galimas teismo sprendimų rūšis ir jų priėmimo pasekmes.
Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė.
Tikslus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principų laikymasis ir jų reikalavimų vykdymas užtikrina bylose priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą. Pasitaikančioms klaidoms ištaisyti bylų teisenoje išskiriama stadija- priimtų nutarimų apskundimas administraciniam teismui.
Ši stadija- fakultatyvinė, nes ne visi nutarimai yra skundžiami. Jeigu piliečiai įsitikinę, kad administracinio teisės pažeidimo byla ištirta ir išnagrinėta tinkamai ir priimtas byloje nutarimas yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas, jie nutarimo paprastai neapskundžia.Tačiau praktika rodo, kad tam tikra dalis asmenų, patrauktų administracinėn atsakomybėn, o taip pat nukentėjusiųjų priimtais byloje nutarimais lieka nepatenkinti ir juos įstatymo nustatyta tvarka skundžia administraciniam teismui.Tokiais atvejais nutarimų apskundimas teismui, p i r m i a u s i a yra efektyvi ir veiksminga priemonė šalinant klaidas ir įstatymų pažeidimus.A n t r a, nutarimo apskundimas yra labai svarbi traukiamų administracinėn atsakomybėn asmenų, taip pat nukentėjusiųjų teisių apsaugos garantija. Apskųsdami, jų nuomone, nepagrįstus, neteisėtus, neteisingus nutarimus, šie asmenys turi galimybę ginti Konstitucijoje ir kituose įstatymuose garantuojamas jų teises i teisėtus interesus.T r e č i a, pagal gautą skundą išaiškindamas ir šalindamas bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu padarytas klaidas, įstatymų pažeidimus, administracinis teismas vykdo institucijų (pareigūnų), tiriančių ir nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, priežiūrą bei kontrolę, padeda gerinti jų darbo kokybę, siekia užtikrinti, kad vienodai būtų aiškinami ir taikomi įstatymai nurodytose bylose. Nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose apskundimo tvarką reglamentuoja ATPK 291-301 straipsniai ir Administracinių bylų teisenos įstatymo normos.Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ir atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.
Apskundimo objektas yra organo (pareigūno) nutarimas, priimamas išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, o būtent:• nutarimas skirti administracinę nuobaudą
• nutarimas nutraukti bylą• motyvuotas nutarimas perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui) (ATPK 287str.)Nors įstatymuose nenumatyta, tačiau apskundimo objektu gali būti ir kitas dokumentas, pagal kurį asmeniui paskiriama administracinė nuobauda. Pavyzdžiui, ATPK 262 straipsnio 1 i 2 dalyse numatytais atvejais, kai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bauda skiriama ir paimama vietoje, surašomas ne nutarimas skirti administracinę nuobaudą, o kvitas, kuris pasirašytinai išduodamas pažeidėjui.Asmenys, galintys apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 122 straipsnį, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti:• asmuo, dėl kurio jis priimtas• institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą• nukentėjęs asmuo.
Tačiau šis asmenų, galinčių apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, sąrašas nėra baigtinis. Paduoti skundą taip pat gali administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo juridiniai atstovai, advokatas ar įgaliotas atstovas, taip pat prokuroras, tais atvejais, kai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą arba nutraukus ikiteisminį tyrimą jis iškelia administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. Greičius išaiškina, jog advokatas taip pat turi teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepaisant to, kad ATPK 291 str. jis tarp asmenų, turinčių šią teisę, nėra nurodytas. Pagal ATPK 272 str. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato pagalba, o advokato teisė apskųsti nutarimą įtvirtinta ATPK 275 str. 1 d.
Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka
Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuos priėmė administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai, policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai), gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą.
Rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Jeigu įstatymai nenumato kitaip, skundas gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.Skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą ir administracinį areštą, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje.Skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai paduodamas per nutarimą priėmusį apylinkės teismą ar atitinkamai kitą valstybės instituciją (jos pareigūną), priėmusią nutarimą byloje. Jie per tris dienas skundą kartu su administracinio teisės pažeidimo byla išsiunčia atitinkamam teismui. Jeigu skundas paduodamas tiesiogiai teismui, šis išreikalauja atitinkamą administracinio teisės pažeidimo bylą iš teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinėjo tą bylą, ir išsprendžia skundo priėmimo klausimą.Jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundo nagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 296 straipsnis numato, kad skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Apygardos administracinio teismo skundų nagrinėjimo tvarka
Apygardos administraciniame teisme bylas pagal skundus nagrinėja vienas teisėjas pirmos instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis ATPK ir Administracinių bylų teisenos įstatymu. Tai reiškia, kad byla nagrinėjama iš esmės aiškinant visas svarbiausias jos aplinkybes, į teismo posėdį kviečiant asmenį, kuriam buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, nukentėjusįjį, liudytojus ir kitus šios bylos proceso dalyvius, taip pat pranešant institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo tvarkos.Apygardos administracinio teismo sprendimų rūšys
Išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:• palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;• panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti;• panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą;• panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo; Lietuvos Vyriausias Administracinis Teismas išaiškina, kad jei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apygardos administraciniame teisme nustatoma, jog veikos kvalifikavimo keisti nereikia, tačiau pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas vienpusiškai ar nepilnai ar konstatuojami esminiai administracinių bylų teisenos pažeidimai: yra atsakomybėn trauktino asmens ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių pažeidimai (nepranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neišsprendžiami jų prašymai ir kt), įrodinėjimą reguliuojančių ATPK normų pažeidimai ir pan. – įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimas nelaikytinas pagrįstu, todėl yra naikintinas ir administracinė byla grąžinama įgaliotai institucijai (pareigūnui) ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu.
• pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos.Jeigu pirmosios instancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokios bylos, toks nutarimas panaikinamas ir bylą išsprendžia pats teismas.Tais atvejais, kai teismas panaikina nutarimą ir bylą nutraukia, taip pat, kai panaikina nutarimą ir paskiria administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, taipogi, kai pirmosios instancijos teismas nustato, kad nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), neturinti teisės spręsti tokios bylos, ir tokį nutarimą panaikina bei bylą išsprendžia pats teismas, administracinis teismas priima nutarimą, o tais atvejais, kada paliekamas nutarimas nepakeistas ir skundas nepatenkintas, kai panaikinamas nutarimas ir grąžinama byla institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą ir kai pakeičiamas nutarimas, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos, teismas priima motyvuotą nutartį.Teismų nutarimai ir nutartys, kuriais baigiama nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, įsiteisėja per dešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties paskelbimo. Administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašas kitą dieną išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nukentėjusiam asmeniui jo prašymu, taip pat protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) ir nutarimą priėmusiai institucijai (pareigūnui).Bylos šalių procesinė padėtis
Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, bylos šalių procesinė padėtis nesikeičia, t. y. šalių procesinės teisės yra lygios. Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis, o to paties straipsnio 3 dalyje nuodyta, kad procesinės proceso šalių (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės joms išaiškinamos raštu, įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
Apygardos administracinio teismo ir rajono (miesto) apylinkės teismo (teisėjo) neįsigalioję nutarimai ir nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymas. Šio įstatymo 128 str. numato: „apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“.
Apeliacinių skundų padavimo tvarka
Apeliaciniai skundai paduodami arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, arba per teismą, kurio nutarimas ar nutartis skundžiami. Gavęs skundą apeliacinės instancijos teismas išreikalauja administracinę bylą ir sprendžia skundo priėmimo klausimą. Prireikus apeliacinio skundo priėmimo klausimą Lietuvos vyriausiasis teismas gali perduoti spręsti tam pirmosios instancijos teismui, kurio nutarimas ar nutartis yra skundžiami.
Apeliaciniame skunde nurodoma:• teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas;• apelianto pavadinimas ir adresas;• kitų proceso dalyvių pavadinimai ir adresai;• skundžiamas nutarimas (nutartis) ir teismas, priėmęs tą nutarimą (nutartį);• ginčijami klausimai;• įstatymai ir kitos aplinkybės, kuriomis ginčijamas nutarimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo teisinis pagrindas);• apelianto pašymas (apeliacinio skundo dalykas);• įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes;• pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.
Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų. Rašytinis apelianto pareiškimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedama prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir apelianto pasirašomas. Tuo atveju, jeigu nutarimas (nutartis) nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.
Apeliacinio skundo priėmimo klausimas
Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo pirmos instancijos teismui, o kai skundas paduodamas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui- per tris dienas, kai išreikalaujama administracinė byla.
Jeigu apeliacinis skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu i teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą nepažeidžiant skundo padavimo termino, nekliudo vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.Aplinkybės, kurioms esant apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui:• skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą i nepašoma šio termino atnaujinti arba toks pašymas nebuvo patenkintas;• skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti;• skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundą, per tris dienas išsiunčia bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui- Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kai apeliacinis skundas paduodamas tiesiog apeliacinės instancijos teismui, motyvuotą nutartį atsisakyti priimti apeliacinį skundą priima apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo skundų nagrinėjimo tvarka
Apskųsti teismų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjami kolegialiai apeliacinio proceso tvarka. Šiais atvejais tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos pagal apeliacinius skundus paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant į teismą proceso dalyvių ir teismui neišeinant į posėdžių salę, esant laisvai posėdžio formai. Rašytinio proceso tvarka nagrinėti bylas pagal apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismų nutarimų nuspendžia apeliacinio teismo teisėjų kolegija ir tokį sprendimą paprastai padaro tais atvejais, kai• pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia;• konstatuoja, jog yra Administracinių bylų įstatymo 142str. 2 dalyje nurodyti pirmosios instancijos teismo spendimo negaliojimo pagrindai (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio, rūšinio a išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles; pirmosios instancijos teismo nutarimas nepasirašytas arba nutarimą pasirašė ne tas teisėjas, kuis nurodytas nutarime; pirmosios instancijos teismo nutarimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; nutarimas be motyvų; pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės, i asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą).
Apeliacinės instancijos teismas rašytinio proceso tvarka bylą gali išspręsti i tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo tinkamai pranešta.Apeliacinio teismo kolegijai nusprendus, konkreti byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t.y. kviečiant į posėdį dalyvius ir nagrinėjant bylą jiems dalyvaujant.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimamų spendimų rūšys
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima vieną iš sprendimų:• palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;• panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti;• panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti teisme;• pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nuspendžiant administracinės nuobaudos neskirti.Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami. Apeliacinės instancijos teismas gali priimti atskirąją nutartį, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, kurią nusiunčia atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įstaigų, įmonių, organizacijų vadovams, kad nurodytus pažeidimus, o taip pat sąlygas ir priežastis, dėl kurių buvo padaryti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, nedelsiant pašalintų.Apeliacinės instancijos teismas atskirąja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės normų pažeidimus ar klaidas, kurios nėra pagrindas panaikinti nutarimą.Apie priimtas priemones dėl atskirosios nutarties apeliacinės instancijos teismui turi būti atsakoma per vieną mėnesį.
Teismo spendimų priėmimo pasekmės
ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad panaikinus nutarimą nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu . Negalint grąžinti daikto, atlyginama jo vertė.
Neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padarytas nuostolis atlyginamas įstatymų nustatyta tvarka.Trauktojo administracinėn atsakomybėn asmens prašymu apie tai, kad panaikintas nutarimas nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą, pranešama to asmens darbo kolektyvui arba pagal jo mokymosi ar gyvenamąją vietą.Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų grąžina bylą katu su priimtu nutarimu (nutartimi) pirmosios instancijos teismui.Pirmosios instancijos teismas proceso šalių pašymu išsiunčia joms apeliacinės instancijos teismo nutarimo ar nutarties nuorašus.
I Š V A D O S
Šiuo metu Lietuvoje galiojanti tvarka, kai daugumą administracinio teisės pažeidimo bylų nagrinėja valstybės valdymo institucijos, negali būti vertinama vienareikšmiškai. Administracinė justicija- teismo, o ne vykdomosios valdžios funkcija. Todėl pagrįstai kai kurie autoriai kelia klausimą, ar toks administracinių teisės pažeidimo bylų procesas atitinka Konstituciją. Jų nuomone, tai prieštarauja Lietuvos respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, kuri skelbia, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.Viena iš administracinių teismų funkcijų yra vykdomosios valdžios teisminė kontrolė. Kadangi mūsų valstybėje valdymo institucijos, be viešojo administravimo, nagrinėja ir administracinio teisės pažeidimų bylas, natūralu, kad skundai dėl jose priimtų nutarimų priskirti administracinių teismų kompetencijai.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Petkevičius P., Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena. V.,Justitia, 2003.2. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis. Administracinių teismų praktika Nr.2. Vilnius, 2001.3. Raižys D., Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo problemos. Jurisprudencija: LTU mokslo darbai 2002. T. 28 (20). 4. Žilinskas D., Kai kurie administracinio proceso mokslinio tyrimo metodologiniai aspektai. Jurisprudencija: LTU mokslo darbai 2000. T. 17 (9). 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika Nr.11 Vilnius, 1999