Šeimos Teisė

1363 0

GLOBA IR RŪPYBA

KLAIPĖDA

2004

ĮVADAS

Lietuvos statutai globą nustatė tik tiems šeimos nariams – nepilnamečiams sūnums ,netekėjusioms dukroms ir kitiems asmenims ,kurie turėjo kokį nors turtą .Neturintiems nuosavybės globa nebuvo numatyta netgi ir tada ,kai jie priklausė bajorų luomui .Globa pagal Lietuvos statutus šeimos santykių kontekste suprantama kaip nuolatinis pagalbos tiekimas vaikams ,turintiems turtą ,nuo jų gimimo iki pilnametystės (sūnums ), o mergaitėms kol ištekėtam tikras veiksnumo apribojimas buvo taikomas ir kitokiems asmenims ,bet tokių asmenų su apribotu veiksnumu ar visišku neveiksnumu globa buuvo reguliuojama kitais pagrindais .

Pilnametės ,bet netekėjusios merginos globai skirta vos keleta normų .Motinai mirus ,ji ir jos turtas galėjo būti atiduotas globai kitų giminaičių ar pašalinių asmenų ,kurie privalėjo nuolat teikti materialinę paramą .Mirus abiems tėvams ,seserį globojo broliai .Šie galėjo atsisakyti globoti seserį .Tuomet ji pereidavo į urėdo ar teismo paskirto globėjo priežiūrą ir gyveno iš savo dalies ,kol ištekės .Šitie asmenys už globą atsakė tais pačiais pagrindais ,kaip ir nepilnamečių vaikų turto globėjai .Antrajame Lietuvos Statute nurodyta ,kad naašlė ,padariusi nuostolių globojamajam nepilnamečių vaikų turtui ,turi būti nušalinama nuo globos .Pagal Pirmąjį Lietuvos Statute ,palyginę jo nuostatas su Pirmojo Lietuvos Statuto nuostatomis ,matome jau tam tikrą našlės išsivadavimą iš globos .Ikistatutiniu periodo tiek turto globa ,tiek ir jo pa

aveldėjimas buvo glaudžiai susieti su mirusiojo gimine. Nesant testamentu paskirtos globos ir normų numatytų globėjų ,buvo skiriama valstybinė globa.

Šiai dienai labai plačiai yra kalbama apie globa ir rūpyba , apie vaikų teises ,jų globą ,užtikrinta vaikų auklėjimą ir priežiūra aplinkoje ,kurioje jie galėtų saugiai ir tinkamai augti ,vystytis ir tobulėti .Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti ,apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Šiai dienai yra išleisti labai tobuli įstatymai ,dėl vaikų globos ,tai „ Komentaras Šeimos Teisės „Civilinis Kodeksas, Civilinio Proceso Kodeksas ,kuriais gali vadovautis tiek teismai tiek kiti susyja su vaikų teisėmis ir jų globa bei rūpyba

Dėl mūsų vaikų ateities ir jų tolimesnio gyvenimo yra stengiamasi padaryti viską kiek įmanoma geriau bei tobuliau . Vaikai tai mūsų ateitis , mūsų visų rytojus ,kaip mes juos paruošime ir kaip mes jais pasirūpinsime nuo to priklauso visos Lietuvos ateitis . Jei mūsų politikai ,bei visos kitos Lietuvos instancijos padės vaikams, kuriems reikalinga globa ,padės vaikučiams kurių tėčiai yra mirę ,pasirūpins jų ateitimi ,priims kuo tobulesnius įstatymus kas liečia jų gerbūvį ,tai šiems vaikams nors truputėli bus lengviau ir geriau .Vaikai laukia mūsų pagalbos , paramos ,globos ,jiems reikia meilės.

Globa ir rūpyba .

Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą ,apsauga ir

r gynyba .Kiekvienoje demokratinėje valstybėje yra gerbiamos žmogaus teisės .Pripažįstama ,kad kiekvienas žmogus turi turėti visas žmogaus teises ir laisves neatsižvelgiant į rasę ,odos spalvą ,lytį, kalbą ,religiją ,politines ar kitokias pažiūras ,kilmę, turtą ,luomą ,ar kitas aplinkybes .Apie globa ir rūpybą galima labai plačiai sužinoti iš Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso Komentaro ,trečios knygos ,Šeimos teisė .Globa nusako 3,238 straipsnio iki 3.279.straipsnio. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti ,apsaugoti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus .Asmens globą apima ir jo turto globą ,tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius .Globa steigiama tokiems fiziniams asmenims :

1 )pilnamečiams ,kurie teismo dėl psichikos ligos arba silpnaprotystės pripažinti neveiksniais (CK 2.10 str.1 d.,3.277 str.1 d. )

2 )nepilnamečiams iki 14 metų (CK 3.251 str. 1 d. ),kurie dėl tam tikrų priežasčių yra netekę tėvų globos (vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų ,tėvų valdžia apribota ,vaiko tėvai mirę arba dėl tam tikrų priežasčių tėvai negali juo rūpintis CK 3.254, 3.257 str. )

Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus .Asmens rūpyba apima ir jo turtą ,tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius .Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be sp
pecialaus pavedimo .Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius .Rūpintojas duoda sutikimą veiksniam asmeniui sudaryti sandorį ,kurio šis negali sudaryti savarankiškai ,taip pat padeda ribotai veiksnia, asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo . Globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos ,kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpybos veiklą .Asmenų ,teismo pripažintų neveiksniais ar ribotai veiksniais ,esančių gydymo ,auklėjimo ar globos institucijose, globos ir rūpybos funkcijas atlieka atitinkama gydymo ,auklėjimo ar globos institucija tik tol ,kol paskiriamas nuolatinis globėjas ar rūpintojas. Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija .Globėjo ir rūpintojo paskyrimas , teismas ,pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu ,privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją . Nepilnamečio globėjas skiriamas šios knygos XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka .Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju ,kai yra jo raštinis jo sutikimas .Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju ,turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes ,jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas ,jo santykius su asmeniu ,kuriam nustatoma globa ar rūpyba ,į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybės .Šio straipsnio no
ormos netaikomos ,jeigu globėju ar rūpintoju yra paskirta atitinkama gydymo ,auklėjimo ar globos institucija ,kurioje yra neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo .Globėjas, kuris yra globotinio tėvas ,motina ar kitas artimasis giminaitis ,pareigas atlieka neatlygintinai ,Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų ,susijusio su globėjo pareigomis ,atlyginimą iš neveiksnaus asmens turto .Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą .Rūpintojas ,kuris yra ribotai veiksnaus asmens tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis ,visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai . Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų ,susijusių su rūpintojo pareigomis ,atlyginimą iš ribotai veiksnaus asmens turto .Nepilnamečių asmenų globėjai turi kartu gyventi su nepilnamečiu. Nepilnamečio ,sulaukusio šešiolikos metų ,rūpintojas gali gyventi skyrium ,jeigu dėl to sutikimą davė valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija .Globėjai ir rūpintojai turi informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą .Jeigu iškyla aplinkybės ,dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ,asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl globos ar rūpybos panaikinimo .Sandoriams ,kurių suma didesnė nei penki tūkstančiai litų ,sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas ,jeigu globėjas nori perduoti ,dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktinės teises ,jį išnuomoti ,perduoti neatlygintinai naudotis ,įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktinės teises ,taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį . Globėjo ir rūpintojo atleidimas nuo pareigų atlikimo nusako CK komentaro 3.246 straipsnis . Nepilnamečio globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo globėjo pareigų, jeigu nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams. Taip pat gali būti teismo nutartimi atleisti nuo pareigų atlikimo ,jeigu jų negali atlikti dėl savo ar giminaičių ligos ,savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių .Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas ,neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos ,naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais ,jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų .Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui globėjas privalo ją atlyginti .kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos )institucijos arba prokuroras Globos pasibaigia nusako 3.247 straipsnio nuostatos .Globa pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą .nepilnamečiui sulaukus 14 metų ,jo globa pasibaigia ,jo globėjas tampa nepilnamečio rūpintoju be papildomo sprendimo .Rūpyba taip pat pasibaigia nepilnamečiui sulaukus 18 metų arba kai jis įgyja visišką veiksnumą iki 18 metų kitais įstatymo nustatytais atvejais .

Išimtinė tėvo teisė į vaikų turto globą

.Motinai mirus ,tėvas tapdavo natūraliu vaikų ir jų turto globėju .Šiuo atveju Lietuvos statutai nereikalavo ,kad tėvas vaikų turtą priimtų pagal aktą ,taip pat nenurodė ,kad teismas jį galėtų nušalinti nuo turto globos. Sūnums sulaukus pilnametystės , o dukroms ištekant jis privalėjo jiems atiduoti jų turtą .gautą iš motinos paveldėjimo būdu ar kitaip įgytą .Priešingu atveju vaikai galėjo reikalauti savo teisių per teismą .Tėvas atiduodamas turtą ,už jo valdymą neprivalėjo atsiskaityti ,bet ir negalėjo reikalauti atlyginimo už globą .Jo pareiga buvo išsaugoti tai ,ką priėmė ,o atidalijant tėvų turtą vaikams ,žiūrėti lygybės .Jeigu vienas ar keli vaikai buvo įgiję atskirą turtą irkis buvo patekęs į tėvo globą ,tai toks turtas neprivalėjo būti dalijamas tarp tų ,kurie neprisidėjo prie įgijimo. Vienam sūnui sulaukus pilnametystės ,kiti ir toliau likdavo tėvo globoje .Tėvo pareiga taip pat buvo išreikalauti iš svetimo valdymo globojamųjų turtą. Tėvas neturėjo teisės šį turtą kam nors įkeisti ar parduoti .Pažeidus šiuos reikalavimus ,vaikai ,sulaukę pilnametystės ,galėjo susigražinti valdą iš naujojo ar laikytojo ,jeigu nebuvo praleidę įstatymo numatyto dešimties metų senaties termino ,pradedamo skaičiuoti nuo jų pilnametystės momento . Taigi įsigijęs taip pat turėjo žiūrėti ,kad į jo rankas nepatektų globoje esantis turtas . Tiesa ,jis ,grąžinęs teisėtiems savininkams turtą ,galėjo iš perledėjo išreikalauti sumokėtą kainą. Kitą vertus ,tos aplinkybės ,kad tėvui ,taip pat kitiems globėjams nebuvo kategoriškai uždrausta perleisti kam nors globojama turtą ,negalima laikyti įstatymo netobulumu. Globėjas kartais dėl sveikatos būklės ar dėl senyvo amžiaus ,bet ne dėl to ,kad buvo nesąžiningas ar pats nesugebėjo globoti turto, turėdamas tikslą jį išsaugoti ,būdavo priverstas jį perleisti kitam. Todėl įstatyme ir buvo numatytas tam tikras draudimo sąlygiškumas .Visai kitaip buvo sprendžiamas tėvo atsakomybės klausimas ,kai jis globojamą kilnojamą turtą ar pinigus sunaudodavo savo tikslams ir neatsiskaitęs numirdavo .Tokio turto vertę turėjo atlyginti tėvo turto paveldėtojai tam tikra tvarka :kiekvienas vaikas ,gavęs savo dalį iš tėvo turto ,privalėjo tėvo skolą lygiomis dalimis padengti .

Testamentinė globa .

Testamento ,kaip savarankiško civilinės teisės instituto ,čia nenagrinėsime ,o tik aptarsime su juo susijusia globą .Testamentas šeimos santykiuose buvo reikalingas tvarkant palikimą ir jam skiriant globą .Testamento negalėjo sudaryti : nepilnamečiai ,vienuoliai ,neatidalyti nuo tėvų sūnus ,neturėję atskiro turto ,sergantys psichine liga tos ligos priepuolio metu ,ištremtieji ,netekę garbės ,t.y. luominių privilegijų ,asmenys ,priklausą nuo aukštesnio luomo ,t.y. bajorų .Tėvas naudojosi ne tik išimtine teise vykdyti savo vaikų globą ,bet ir galėjo nustatyti ,kas jo turtą globos po mirties .tuo tarpu motina šia teise retai tegalėjo naudotis ,nors ji ,kaip ir jos vyras ,turėjo teisė savo turtą tvarkyti testamentu . Tokia padėtis atsirasdavo dėl to ,kad po motinos mirties vaikų ir jų turto globa ,kaip minėjome ,pereidavo į tėvo rankas .Motinos priešmirtinis valios pareiškimas dėl turto globos faktiškai nebuvo reikalingas ,žinoma ,jeigu tarp vyro ir žmonos nebuvo kilęs kokio nors pobūdžio konfliktas. Kai mirdavo tėvas ,nepaskyręs vaikų ir jų turto globėja motinos ,globą perimdavo įstatyminiai globėjai .Pakeisti tų globėjų negalėjo nei pati motina, būdama gyva ,nei po mirties savo testamentu .Jeigu motina buvo paskirta testamentine globėja ,tai ji ,kaip ir kiti globėjai ,negalėjo naudotis testatoriaus teise į svetimą turtą .Mirdamas tėvas nepalikdavo jokio turto ,vadinasi ,neatsirasdavo pagal Lietuvos statutų prasmę globos motina ,palikdama testamentu vaikams savo turtą ,galėjo paskirti ir globėją . Testatoriaus valia pasirinkti globėjus nebuvo apribota .Palikimo gavėjų naudai jis globėjais galėjo palikti asmenims ,aplenkdamas įstatyminius globėjus ,ar nesilaikyti tų sąlygų ,kurios buvo būtinos globėjo asmeniui ,skiriamam valstybės pareigūnų ar teismo .Paaiškėjus ,kad globėjas piktavališkai arba iš apsileidimo kenkia globojamajam turtui, jis turėjo būti nuo globos nušalintas . Testamentinių globėjų teisės ir pareigos formaliai niekuo nesiskyrė nuo įstatyminių globėjų .Išimtis buvo vien motina ,kuri ,vienam iš vaikų sulaukus pilnametystės ,atidalindavo jam turtą ir toliau likdavo kitų nepilnamečių globėja .

Įstatyminė globa

.Ši globa ,kaip minėta ,atsirado iš giminystės arba kraujo ryšių .Tačiau įstatymui ėmus reguliuoti globą tik tų asmenų ,kurie turėjo turto ,pasikeitė globos pagrindą .Šiuo atveju tėvo ir motinos kraujo ryšiai su vaikais įstatymo buvo pakeisti kraujo ryšiais su tėvo gimine .Dėl tos priežasties ,nors Lietuvos statutuose ši globa vadinama giminine ,ji jau nebeturi buvusio kraujo ryšio nuoseklumo ,nes motina ir jos giminė nustumiami į antrą vietą . Įstatyminiais globėjais eilės tvarka buvo globojamųjų giminės : pilnametis vyriausias sūnus – brolis ,vyriausiasis dėdė iš tėvo pusės ,kiti artimiausieji vyriškosios giminės iš tėvo pusės .Kai jų giminystės laipsnis vienodas ,pirmumas buvo suteikiamas vyriausiam giminaičiui .Nesant tėvo vyriškosios giminės ,globėjais galėjo būti analogiška tvarka motinos vyriškoji giminė . Nesant šių ,- tėvo artimiausioji moteriškoji giminė , o nesant ir šios , – motinos moteriškoji giminė .Turėjo oficialiai pasižadėti ,pateikdami savo turto aprašą valstybės pareigūnui ,kad už žalą globojamųjų turtui ,atsiradusią dėl jų kaltės ,atsakys savo turtu ,jeigu neužteks jų žmonų turto .Tiesa ,atimant įstatyminę teisę iš motinos globoti vaikų turtą ,jei buvo suteikta neginčijama teisė globoti pačius vaikus – sūnui iki 7 metų amžiaus ,o dukras kol jos ištekės ,ir gauti lėšas vaikų išlaikymui iš jų turto globėjų . Taip įstatyminiai globos aktai ,pradedant Trečiuoju Lietuvos Statutu ,iš esmės pakeitė globos teisinį institutą . . Kai skiriama globa ,atsižvelgiama į mirusių tėvų testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo skyrimo ,jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui .Vaiko globėjas parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes ,sveikatos būklę ,sugebėjimą būti globėju ,jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Kai skiriama globa ,atsižvelgiama į mirusių tėvų testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo skyrimo ,jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui .Vaiko globėjas parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes ,sveikatos būklę ,sugebėjimą būti globėju ,jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus.

Valstybės skiriama globa

.Jei nėra testamentinių ir įstatyminių globėjų ,taip pat jei jie prarasdavo teisę būti globėjais dėl kokių nors savo ydų ,turėjo būti skiriama valstybės globa išsamus valstybinių institucijų ,galinčių skirti šią globą ,sąrašas Trečiajame Lietuvos statute nebuvo pateiktas . Tačiau ,kaip rodo archyvinis palikimas ,nekyla abejonių ,kad daugiausia šiuo klausimu rūpinosi žemės teismas ,žinoma ,jeigu tai nelietė bajorijos luomo aristokratijos . Valstybei skiriant globėją ,buvo žiūrima ,kad jis atitiktų tam tikras kvalifikacijas ,kurios nebuvo būtinos testamentiniams ar įstatyminiams globėjams .Teismo paskirtas globėjas turėjo būti nesenas. Šis konkrečiai neapibrėžtas globėjo amžiaus cenzas buvo taikomas ,atsižvelgiant į globos trukmę .Skiriamas globėjas turėjo pasižymėti geromis charakterio savybėmis ,išmintingai ir dalykiškai tvarkyti savo ūkį , gyventi ten kur buvo svarbiausias globojamųjų turtas .Valstybės skiriamais globėjais negali būti moterys ,neturinčios vyrų ,ir svetimšaliai, galėjo būti tik sėslūs LDK gyventojai .Jais negalėjo būti ir dvasininkas ,išskyrus tuos ,kurie turėjo tėvonija ar motininį turtą . Bažnytinis turtas ,valdomas dvasininkų ,nepriklausė šiai kategorijai . Be to tokie globėjai negalėjo vykdyti globą visiškai savarankiškai ,nedalyvaujant globotinių motinai ,žinoma jeigu ji buvo . Taigi iš esmės jie buvo daugiau įstatyminiai rūpintojai ,prižiūrintys motinos ir globotinių veiksmus .,turintys teisę įsikišti ,kai buvo elgiamasi ne ūkiškai .Pirmajam Lietuvos Statute globėju atžvilgiu tebuvo pasakyta ,kad jie turi gerai atlikti savo pareigą . Šių dienų vaiko globa ir rūpyba valstybinėse ir nevyriausybinėse globos institucijose yra tvarkoma kitaip ,vadovaujamasi CK nuostatomis ,šeimos kodekso komentaru ,ir kitais priimtais įstatymais susijusiais su vaikų globa .Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje ,kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje .Vaiko globą institucijose nustato įstatymai ir kiti teisės aktai .Svarbiausi globos namų uždaviniai yra sudaryti tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams ,puoselėti globotinių dvasines ir fizines savybes ,atsižvelgiant į jų gebėjimus ir sveikatos būklę ,rengti globotinius savarankiškai gyventi ,įgyvendinti kitus vaiko globai keliamus tikslus .Vaikų laikinoji globa organizuojama pagal vaikų laikinuosius globos nuostatus ,kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija .Nuolatinė vaiko globa nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto ) valstybine vaiko teisių apsaugos institucijas arba prokuroro pareiškimą .Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa ,vaiko globėjas skiriamas rajono savivaldybės valdybos (mero ) sprendimu pagal to rajono valstybines vaikų teisių apsaugos institucijų teikimą .Rekomendacijas dėl globėjo skyrimo valstybinei vaikų teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos ,susijusios su vaiko apsauga .Rajono savivaldybės valdybos sprendime dėl vaiko globėjo nurodoma : institucijos , priėmusios sprendimo data ,vaiko globos rūšis ,vaiko globėjas, globojamas vaikas ,vaiko globos vieta ,institucija atsakinga už globojamajam vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą ,kitos svarbios aplinkybės ,turinčios reikšmės vaiko globai ir jos nustatymui .Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa ,vaiko globėjas skiriamas teismo nutartimi pagal rajono valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos pareiškimą. Asmuo ,norintis tapti vaiko globėju ,turi pateikti tokius dokumentus : prašymą ,kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius ,jų amžius ,globos rūšis .sveikatos pažymėjimą ,kartu gyvenančių vyresnių vaikų 16 metų asmenų rašytinį sutikimą. Vaiko globėju negali būti skiriamas asmuo : neturintis 21 metų ,išskyrus atvejus ,kai globoti pageidauja artimasis giminaitis ;pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ;nuo kurio buvo atskirtas vaikas ;

. . .

ANALIZĖ

Šeimos teisės apžvalga nėra išsami .kai kurie institutai vos paminimi arba tik nurodoma ,kokios normos juos reguliuoja .Kai kuriuos šeimos teisės institutus nagrinėjo arba trumpai palietė V.Spasovičius ,V. Andriulis ,I. Danilevičius ,T. Narbutas ,taip pat Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso Komentaras „ Trečioji knyga Šeimos Teisė „ ,Civilinis kodeksas ,Civilinio proceso kodeksas ,Lietuvos respublikos konstitucija .Lietuvos Metrikos šaltiniais ,charakterizavo kai kuriuos sutuoktinių teisinius turtinius santykius ,našlės santykius su pilnamečiais vaikais ,nemažai dėmesio skyrė globai ir rūpybai bei paveldėjimo institutui. Tačiau ši medžiaga išbarstyta po įvairius skyrius ir nėra išsami .Lietuvos statute numatyta neribota tėvo teisė, aplenkiant artimuosius ,disponuoti savo turtu .Neigiamai vertina ir kanonų teisės perėmimą testamento teisinį institutą ,prašymą užrašyti turtus bažnyčiai. Nurodo beteisišką vaikų padėtį ir neteisingumą įstatymų ,leidžiančių tėvams ar teismui spręsti niekuo nekaltų vaikų likimą . Šiai dienai įstatymai yra priimti gana tobulai dėl vaikų globos ir rūpybos ,netekus tėvų dėl jų mirties ar kitokiu būdu netekus jų globos .Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos normos nustato labai plačiai bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo ,jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką ,sutuoktinio turtines ir asmenines neturtines teises ,vaikų kilmės nustatymą ,vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas ,įvaikinimo ,globos ir rūpybos ,civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas . Labai daug institucijų dirbą šį darbą ,kuris sesijas su vaikų globa ,rūpinasi vaikų auklėjimu jų priežiūra aplinkoje ,kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti ,vystytis ir tobulėti Vaiko globos uždaviniai : paskirti vaikui globėją ( rūpintoją ) ,kuris auklėtu ,rūpintųsi ,jam atstovautų ir ginto jo teisės ir teisėtus interesus ,sudarytų vaikui gyvenimo sąlygas ,kurios atitiktų jo amžių ,sveikatą ir išsivystymą , rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje . Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi ,dirbti ir integruotis į visuomenę .

LITERATURA :

1..Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas -Vilnius ;Mūsų saulužė,2002.

2. Lietuvos respublikos Civilinis Kodekso Komentaras .Trečioji knyga .Vilnius . Justicija ,2002.

3.V.andriulis „Lietuvos Statutų (1529,1566,1588 m ) Šeimos Teisė „,Vilnius .2003.

Join the Conversation

×
×