„Lakūnai, lėktuvai ir žygdarbiai“
Ruošė: Matas Rinkevičius 2003-12-03
Tikrino: Nijolė Žiemienė 2003-12-03
Garliavos Jonučių vidurinė mokykla 2003 Pirmieji pakilę į orą
Žmonių mintys apie galimybe skristi ore aptinkama daugelyje senųjų kultūrų. Pirmasis oro baliono skrydis įvyko 1782 metais, kai du broliai, Džosefas ir Etanis Montgofirai, suprato, kad karštas oras buvo lengvesnis už šaltą. Jie pagamino mažą šilkinį balioną, kurį jie iškėlė 1800 metrų į orą. Tada jie savo išradimą pademonstravo Prancūzijos karaliui ir karalienei. Jie sukūrę 900 kubinių metrų oro balioną. Tada jie po oro balionu pastatė vežimą su degančiais šiaudais, kad jo vidus prisipildytų karšto oro. Kai karšto oro buvo pakankamai, jie nukirpo virves, kurios laike balioną prie žemės ir Žanas Pilamas de Rozjė su Markizu d‘Arlandu, buvę viduje pakilo 10000 metrų į viršų. Naujienos apie išradimą labai greitai pasiekė Prancūzijos Mokslo Akademiją. Tie du vyrai tapo pirmaisiais aviatoriais
Otas Lylentalis savo suprojektuotais ir sukonstruotais sklandytuvais, pastatytais tarp 1891 ir 1896m, atliko šimtus valdomų skrydžių. Jis pirmasis įrodė, kad žmogus gali skristi sunkesnėmis už orą mašinomis. Jo sklandytuvai buvo panašūs į šių laikų lėktuvus: turėjo sparnus, kurie laikė lėktuvą ore, ir galą, kuri vairavo visą sklandytuvą. Sklandytuvas pakildavo Otui nušokus nuo kokio statesnio skardžio, tada jo sklandytuvą sugriebdavo oro gūsis ir jis pakildavo į orą.
Džordžas Keilis suprojektavo šiuolaikišką lėktuvą, kuris turėjo sparnus ir uodegą. Šiuos du elementus turi ir dabartiniai lėktuvai. 19 amžiuje dar nebuvo sukonstruotas toks lengvas variklis, kuris galėtų būti pritaisytas prie skrendančios mašinos. Pirmieji lėktuvui pritaisę benzino variklį buvo amerikiečiai broliai Vilbutas ir Orvilas Raitai. Lėktuvas, prie kurio buvo pritaisytas benzino variklis pirma kartą pakilo 1903 gruodžio 17.
Pirmasis dirižablis pirma kartą į orą pakilo 1852 rugsėjo 24. Henris Gifardas pirmasis paskrido su vandenilio pripildytu dirižabliu su garo varikliu. Pirmasis dirižablis nuskrido 28 kilometrus, apytiksliai 6km/h greičiu. Jis galėjo skristi tik nevėjuotą dieną, nes jeigu stipresnis vėjas būtų pradėjęs pūsti, jis būtų sukęsis ratu.
Reaktyviniai lėktuvai
Norėdami suprasti kodėl reaktyviniai lėktuvai yra tokie greiti turime suprasti jų variklių sandarą. Reaktyviniuose varikliuose oras per priekinę dalį patenka į kompresorių, arba ventiliatorių. Ventiliatorius spaudžia orą ir stumia jį į degimo kamerą. Čia kuras išpurškiamas ir mišinys uždegamas. Susidariusios karštos dujos išsiplečia ir staigiai išlekia pro variklio galą. Atgal besiveržiančios dujos stumia variklį, o kartu ir lėktuvą į priekį. Todėl reaktyviniai lėktuvai yra tokie greiti. Pats greičiausias reaktyvinis lėktuvas buvo amerikiečių žvalgybinis lėktuvas kodiniu pavadinimu Blackbird. Jis buvo suprojektuotas taip, kad dideliu greičiu galėtų praskristi virš priešų teritorijos nepastebėtas ir nufotografuoti karines bazes ar kitus svarbius objektus. Lėktuvas skraidžiojo 25 kilometrų aukštyje, o jo didžiausias pasiektas greitis buvo 3911km/h. Tarkim jam perskrist Atlanto vandenyna reikėjo tik 2 valandų. Šis lėktuvas nenaudojamas jau daugiau kaip 10 metų.
Yra lėktuvų, vietoj paprastų variklių turinčių raketinius variklius. Šie varikliai veikia beorėje erdvėje. Kietas kuras greitai sudega, pagamina didelį kiekį karštų dujų, o jos stipriu gūsiu šauna pro raketos galą, priversdamos raketą judėti į priekį. 1967 spalio Jungtinių Amerikos Valstijų pilotas Viljamas Naitas lėktuvu su raketos varikliu skrido 7174km/h greičiu. Lėktuvas pavadintas X-15 pats negalėjo pakilti nuo žemės, todėl jį nuo žemės pakėlė didžiulis transportinis lėktuvas. Lėktuvo išorinis apvalkalas įkaisdavo iki 1400 laipsnių karščio! Šis lėktuvas pakilo aukščiausiai iš visų kitų lėktuvų: 107 960 metrų aukštį.
Sraigtasparniai
Sraigtasparniai yra pranašesni už lėktuvus tuo, jog jiems nereikia daug vietos pakilimui ir nusileidimui, gali kaboti ore ir yra daug manevringesni už kitus lėktuvus. Jų pakilimo principas yra paprastas: variklis suka sraigtasparnio sparnus, o jie pakreipti tam tikru kampu spaudžia orą žemyn, tada sraigtasparnis pakyla į viršų, bet be sraigtasparnio galo jis nepakiltų, o tiesiog suktųsi ratu. Tame gale yra dar vieni sparnai, kurie padeda lėktuvui išlikti stabilioje padėtyje. Pats didžiausias kada nors skridęs sraigtasparnis buvo tarybinis Mil Mi-12. Jis pirmą kartą į orą pakilo 1969 metais. Jis atrodė tarsi lėktuvas, bet prie jo abiejų trumpų sparnų buvo pritaisyti sraigtai. Jie ir pakeldavo lėktuvą į orą. Sraigtasparnis buvo naudojamas nuskraidinti kroviniams į įvairias vietas, kur kiti lėktuvai nusileisti negalėdavo (šiam lėktuvui nereikėjo ilgų nusileidimo takų). Lėktuvas galėjo pakelti 1/3 savo svorio krovinius.
Darius ir Girėnas – Lietuvos didvyriai1932 m. pavasarį Steponas Darius susidraugavo su lakūnu Stasiu Girčiumi, kuris vėliau pasivadino Girėnu. Jiedu susidraugavo ir nutarė kartu skristi per Atlantą į Lietuvą (tuo metu jie gyveno Čikagoje). Tada dar nieks nebuvo skridęs lėktuvu iš Amerikos į tolimą Lietuvą. 1932 m. birželio 18 d. Darius ir Girėnas pirko šešiavietį lėktuvą “Belanka”, kuris galėjo gabenti keleivius ir paštą 1500 km ruože. Lėktuvas kainavo 3200 dolerių. Dar trūko 3000 dolerių, nes reikėjo lėktuvą pertvarkyti tolimam skrydžiui. Tarp JAV lietuvių surengtas pinigų rinkimo vajus. Sunkiai sekėsi, nes 1932-ieji buvo didžiosios ekonominės krizės metai. Daug lietuvių neturėjo darbo, gyveno iš pašalpų. Vis tiek tūkstančiai paprastų lietuvių darbininkų aukojo pinigus Dariaus ir Girėno lėktuvui. Reikėjo pertvarkyti visą lėktuvą, kad tilptų 3040 l benzino bei 133 kg tepalo. Trumpalaikė variklio galia – 388 arklio jėgos, didžiausias greitis 249,3 km/val. Vidutinis greitis 170-180 km/val. Lakūnai turėjo pilotų pažymėjimus. Darius jau buvo skraidęs 1716 val., o Girėnas 1200 val. Buvo paimta 2944 l benzino, 121 l tepalo. Prietaisai, įrankiai, laiškai ir maistas svėrė 35 kg. Lakūnų svoris 168 kg, visiškai parengtas lėktuvas svėrė 3765 kg. Atėjo lemtinga valanda – 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. “Lituanica” pakilo iš Niujorko aerodromo ir lėtai ėmė kilti į padangę. Darius ir Girėnas skrido į savo numylėtą Lietuvą. Apie tai žaibo greitumu sužinojo visas pasaulis. Nors į Kauną buvo toli – 7188 km, bet lakūnų širdys ir mintys jau buvo Lietuvoje. Lietuvos konsulas Niujorke tučtuojau išsiuntė telegramą Lietuvos aeroklubui Kaune, kad Darius ir Girėnas jau skrenda į Lietuvą. Lėktuvo bus laukiama liepos 17 d. tarp 24 ir 7 val. rytą. Žinia apie skrydį pasklido po visą Lietuvą. Naktį, apie 24 val., Kauno aerodrome susirinko 25000 žmonių minia, atvyko ir ministras pirmininkas J. Tūbelis bei kiti valdžios atstovai. Žmonės nekantriai laukė. Netrukus juos pasiekė skaudi žinia. Vokiečiai matė “Lituanicą” virš Kūdamo kaimo, netoli Soldino. Vėliau lėktuvas nukrito į Pščelniko mišką, netoli Mislibožo. Krisdamas žemyn, nukirto pušų viršūnes bei šakas ir sudužo. Perskrido aplenkdamas audras 7058 km, ore išbuvo 37 val., iki Kauno buvo likę tik 650 km. Darius ir Girėnas tragiškai žuvo liepos 17 d. 0 val. 36 min. Berlyno laiku. Pirmieji į katastrofos vietą atėję žmonės pamatė netoli nukritusį žibintuvėlį. Dariaus specialus laikrodis dar tiksėjo, o jo širdis buvo jau sustojusi. Nenukentėję liko pašto maišas ir skrydžio rėmėjų knyga. Vyriausybė paskelbė Darių ir Girėną lietuvių tautos didvyriais.
Lietuvos aviacijos istorija
Ar žinojai kad…· Pirmieji lėktuvai su Lietuvos skiriamaisiais ženklais pakilo į orą 1919 kovo 1d. Tai buvo Vokietijoje pirkti aštuoni LVG C VI lėktuvai.· Lietuvos avialinijos buvo pirmoji aviakompanija, iš buvusių Tarybų Sąjungos šalių, kuri įsigijo vakarų gamybos lėktuvą.· Transporto aviacija Lietuvoje atsirado 1921m. Nuo tų metų karo lauko paštą Lietuvos teritorijoje vežiojo Karo aviacijos lėktuvai.
Naudota literatūra:
1. Autoriaus išmonė2. “Didžioji Rekordų Knyga”.3. J. Balčiūno “Lakūnai, lėktuvai ir žygdarbiai” 4. Įvairūs interneto šaltiniai