PLANAS
1. Santuokos samprata 3p.
2. Sutuoktinių pareigos ir teisės 3p.
3. Santuokos iširimo pagrindai 4p.
4. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės 5p.
5. Santuokos nutraukimas dėl abiejų suruoktinių kaltės 5p.
6. Santuokos nutraukimo pagrindai 7p.
7. Ištuokos teisinės pasekmės 7p.
8. Išvados 9p.
9. Naudota literatūra 10p.
Santuokos samprata
Santuoka- tai vyro ir moters sąjunga. Ši sąjunga ne visada buvo suprantama ir sudaroma taip, kaip dabar. Santuoka ilgai buvo supranta pagal kanonų teisę, tai yra remiantis tik krikščioniškomis dogmomis. Dabar gi yra dvejopa jos samprata. Anot naujojo civilinio kodekso, santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisnius santykius.Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoka, yra sutuoktiniai. Tačiau prieš santuoką vyras ir moteris susitaria susituokti, o tai vadinama sužadėtuvėmis. Dar visai neseniai toks susitarimas net nebuvo minimas civiliame kodekse. Santuokai sudaryti keliamos keletas sąlygų. Mūsų Lietuva yra gana konservatyvių pažiūrų, todėl draudžiama tuoktis skirtingos lyties asmenims, nors norinčių tai pakeisti tikrai yra. Bet nors ir tuoktis nori skirtingos lyties asmenys, jie turi būti sulaukę sutuoktinio amžiaus. Civiliniame kodekse tai skamba taip: “Santuoka leidžiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dieną yra aštuoniolikos metų.” Dar viena tokia pat svarbi sąlyga yra santuokos savanoriškumas. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. Bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. Santuoka negali būti sudaroma taip pat ir asmenų, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintų neveiksniais. Civiliniame kodekse minimas ir draudimas pažeisti monogamijos principą : sudaręs santuoką ir jos įstatymu nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. Taip pat draudžiama tuoktis artimiesiems giminaičiams.
Sutuoktinių pareigos ir teisės
Sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas. Jie turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ir panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą. Jie privalo vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo, tačiau sutuoktinių galėjimas įgyvendinti tam tikras teises gali būti ribojamas vedybų sutartirties bei imperatyvių normų.
Sudarant santuoką sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pvardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Sutuoktiniam susituokus niekam nekyla abejonių, kad jie gyvens kartu. Tačiau šiuo klausimu yra daug keblių situacijų, kurias dabar ir aptarsiu. Jeigu šeima gyvena vieno iš sutuoktinių nusavybės teise priklausančioje patalpoje, tai savininkas( vienas iš sutuoktinių) neturi teisės be kito sustuoktinio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Jeigu sutuoktiniai gyvena nuomotoje patalpoje, tai nei vienas sutuoktinis atskirai negali nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Sutuoktiniai bendrai gyvena ir naudojasi jiems priklausančiais daktais. Bet sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo neturi teisės perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į kilnojamąjį daiktą, naudojamą šeimos namų ūkyje. Sutuoktinis, be kurio sutikimo buvo sudarytas toks sandoris, turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu jis sandorio nepatvirtino po jo sudarymo, išskyrus atvejus, kai sandoris buvo atlygintinis, o trečioji šalis buvo sąžininga. Sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Deja, ištesėti duotus pažadus ir teises bei pareigas ne visi sugeba.Santuokos iširimo pagrindai
Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių ( sutuoktinio ) kaltės.Santuokos pabaiga dėl vieno sutuoktinio mirties. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba teismas sprendimu paskelbia jį mirusiu. Paskelbus sutuoktinį mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos. Jeigu sutuoktinis, kurį teismas sprendimu paskelbė mirusiu, atsiranda, tai panaikinus teismo sprendimą, abiejų sutuoktinių bendru prašymu, paduotu santuokos pabaigą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, santuoka gali būti atnaujinta. Tačiau santuoka negali būti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką arba yra kitų kliūčių, kurias minėjau pradžioje.
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galimas tik tada, jei yra visos šios sąlygos: 1.- nuo santuokos pradžios yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2.- abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan); 3.- abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Prašymas nutraukti santuoką paduadamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo turi pateikti savo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašyme taipogi turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.Santuokos nutraukimo tvarka gana sudėtinga. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka laikoma faktiškai iširusia, jei daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinio gyvenimo.Vykstant skyrybų procesui, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Nustatomas tam tikras terminas susitaikymui. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio arba jų vaikų interesams, taip pat abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. Plačiau apie tai žemiau.Norint nutraukti vieno sutuoktinio prašymu santuoką, turi būti bent viena iš šių sąlygų: 1.- sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei 1 metus; 2.- vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po santuokos sudarymo; 3.- vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; 4.- vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą. Neveiksnaus sutuoktinio interesais prašymą dėl sntuokos nutraukimo gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija.Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiuo būdu, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, minėtas anksčiau, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Tokiu atveju sutuoktiniai dažniausiai skiriasi, liaudiškai sakant, kaip katė su šuniu. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santukos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip dėl anksčiau minėto santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka. Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, teismas turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kau turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.Santuokos nutraukimo priežasčių nenurodymas teismo sprendime yra susitarimo reikalas. Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuojama, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
Kaip ir visais minėtais atvejais sutuoktiniai turi būti taikomi. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Teismas privalo pasiūlyti sutuoktiniams taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, vaikų išlaikymo ir auklėjimo klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes. Jeigu sutuoktiniai susitaria, teismas savo sprendimu nutarukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms ( vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu santuokos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.Taikydamas sutuoktinius, vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byl sustabdoma.byla atnaujinama praėjus teismo teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu per 1 metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.Tačiau tokios priemonės taikomos išskyrus atvejus, kai jų taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuomtinių nepilnamečių vaikų interesams. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jųapsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Jo kompetencijoj yra tokios laikinosios apsaugos priemonės: 1. turi teisę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, bet tik jei yra tokia galimybė;2. siekiant apsaugoti vaikų interesus, teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;3. jei tai būtina, įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;4. priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;5. gali areštuoti turtą siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą arba kol bus išspręstas jo priklausomybės nuasavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas;6. taip pat turi teisę areštuoti turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui;7. uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.Santuokos nutraukimo pagrindai
Remiantis statistikos duemenimis 13% santuokų išyra jau per pirmus santuokos metus. Skaudi, bet neišvengiama tiesa.Santuoka yra laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Šio sprendimo kopija turi būti išsiųsta teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Ši procedūra turi būti atlikta per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi tokį sprendimą, privalo įregistruoti santuokos nutraukimo faktą.
Ištuokos teisinės pasekmės
Kaip santuoka turi jau minėtas teisines pasekmes, taip ir ištuoka sukelia jas. Tokios teisinės pasekmės santuokos nutraukimo atveju sutuoktinių turtinėms teisėms atsiranda nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.Kaip ir minėjau pradžioje, sutuoktiniai tuakiantis gali pasilikti savo pavardę ar imti kito sutuoktinio. Skyrybų atveju galioja ta pati taisyklė. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo turi teisę pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.
Santuokos iširimas paliečia ir sandorius. Sandoriai, susiję su sutuoktinių bendraja jungtine nuasavybe, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jeigu tas sutuoktinis įrodo, kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečiasis asmuo buvo nesąžiningas.Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, tame tarpe ir teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimasd, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiems asmenims.Pragyvenę tam tikrą laiko tarpą kartu sutuoktiniai susiduria ir su gyvenamosios vietos dalybų klausimu. Teisė naudotis gyvenamaja patalpa išlaikoma. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuasavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama,teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustayti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Nustatoma, kad sutuoktiniui yra reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti kvalifikacijos, turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo persikvalifikavimo išlaidas. Tačiau sutuoktinis dėl kurio kaltės nutraukta santuoka neturi teisės į išlaikymą. Teismas, spresdamasišlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančiojo sutuoktinio įsidarbinimogalimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:1. santuokos trukmė buvo ne ilgesnė nei 1 metai;2. sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiems giminaičiams;3. sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais;4. išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metuneprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams;Teismas gali pareikalauti iš buvusio sutuoktinio, privalančio teikti išlaikymą kitam sutuoktiniui, pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, arba priteisiamas tam tikras turtas. Teismo sprendimas priteisti išlaikymą yra pagrindas steigti atsakovo turti priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu buvęs sutuoktinis nemoka priteisto išlaikymo, išieškoma iš jo turto įstatymų nustayta tvarka. Jeigu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus anksčiau minėtom sąlygom, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Periodinės išmokos mokamos iki kreditoriaus gyvos galvos ir kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kai buvęs sutuoktinins, iš kurio priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą. Tačiau priešingai yra, kai buvęs sutuoktinis, kuriam priteistas išlaikymas, miršta arba sudaroma nauja santuoka, išlaikymo mokėjimas nutraukiamas. Mirties atveju teisė reikalauti įsiskolininmo ar dar nesumokėto išlaikymo pereina mirusiojo įpėdiniams. Nutraukus naują santuoką, įgyjama teisė reikalauti atnaujinti išlaikymo mokėjimą, jeigu išlakymo reikalingas sutuoktinis augina vaiką iš ankstesnės santuokos arba prižiūri invalidą vaiką iš ankstesnės santuokos. Visais kitais atvejais sutuoktinio iš vėlesnės santuokos pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį atsiranda pirmiau nei tokia sutuoktinio iš ankstesnės santuokos pareiga.Kai santuoka nutraukta pagal vieno sutuoktinio prašymą dėl kito sutuoktinio neveiksnumo, sutuoktinis, kurio iniciatyva buvo nutraukta santuoka, privalo atlyginti neveiksnaus buvusio sutuoktinio gydymo ir priežiūros išlaidas, jeigu jos nėra padengiamos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų.Išvados
Santuoka- tai vyro ir moters sąjunga. Anot naujojo civilinio kodekso, santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisnius santykius.Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoka, yra sutuoktiniai. Sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas. Ir sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ir panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė. Tačiau vykdyti pareigas yra kur kas sudėtingiau nei naudotis teisėmis. Todėl santuokos irsta. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių ( sutuoktinio ) kaltės.Santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atveju sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santukos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Ištuoka sukelia daug teisinių pasekmių. Skyrybų atveju atsiranda teisinės pasekmės turtinėms teisėms, sandoriams,gyvenamajai patalpai. Sutuoktiniai turi spręsti klausimą dėl pavardžių. Gali būti priteisiamas išlaikymas. Tačiau jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, tame tarpe ir teisę į išlaikymą.
Naudota literatūra:
1. LR Civilinis kodeksas 20010701