Turinys
Fluxus pradininkas yra Jurgis Mačiūnas……………………………………………………….3Fluxus menas – pokštas………………………………………………………………………….6Fluxus dabar……………………………………………………………………………………….11For fun………………………………………………………………………………………………13
Šiandien norime supažindinti su iškiliausiu išeivijos avangardo menininku – Jurgiu Mačiūnu. Jo gyvenimas buvo nuolatinė kūryba, kintanti, čia pat prasidedanti ir besibaigianti bei maištaujanti prieš oficialios visuomenės gyvenimo normas. Jis gyveno kurdamas save, žaisdamas bei linksmindamas aplinką.Kaune gimęs menininkas didžiąją savo neilgo gyvenimo dalį praleido Amerikoje. Jau nuo vaikystės Jurgis kovojo su astma, visą jį lydėjo gyvenimą kančia ir skausmas. Būdamas keturiasdešimt septynerių jis palūžo visam. Tačiau liko jo įsteigtas judėjimas Fluxus bei jo idėjos. Apie šį nepaprastą žmogų ir norisi šįkart pasakoti. Tiesa, apie Jurgį Mačiūną viename rašinyje papasakoti neįmanoma. Jo asmenybė, veikla bei pasaulėžiūra gerokai perkopė to meto visuomenę bei jos normas, o jo pradėti kurti daiktai septintajame dešimtmetyje buvo dar niekam nesuvokiami objektai. Tačiau būtent jis, mūsų tautietis Jurgis Mačiūnas, davė pagrindus visam avangardo menui – hepeningams, performansams bei instaliacijoms, kurios šiandien jau nieko nestebina, o tuomet tai buvo tikras iššūkis.1960 metais Niujorke grupė lietuvių menininkų nusprendžia leisti žurnalą. J.Mačiūnas pasiūlo Fluxus pavadinimą. (Šis lotyniškas žodis daugiareikšmis: tai ir “tekėjimas”, ir vaistų, šalinančių iš organizmo skysčius, pavadinimas. Aišku viena, kad visos šio žodžio reikšmės reiškia nepastovumą, tėkmę, kaitą. Fluxus terminu pažymėtas menas pirmiausia reiškė, kad jis nuolat kinta.) Tačiau žurnalo idėja pasirodo ne itin aktuali. J.Mačiūnas kartu su A.Šalčiumi įkuria galeriją “AG”, kurioje prasideda Fluxus veikla. Jurgis organizuoja naujosios muzikos koncertus, poezijos, dailės bei vyksmo vakarėlius, vadinamus “koncertus”. Visų vyksmų esmė – kurti čia ir dabar, laužyti kūrimo bei meno sampratas.
Artimas J.Mačiūno draugas bei bendražygis, Amerikos kino avangardo pradininkas Jonas Mekas prisimena: “Jurgis man užsispyrusiai tikino, kad Fluxus nėra menas ar meno judėjimas: Fluxus yra gyvenimo stilius, gyvenimo būdas.”**Jau nuo 1961 metų Jurgis rašo įvairius veikalus, manifestus, leidžia Fluxus žurnalą, žavisi dadaizmu, kuria vaizduojamuosius darbus, dėl pinigų dirba architektu (toks jo išsilavinimas – red.). Vyksta Fluxus festivaliai. Net per Europą nuvilnija Fluxus festivalių bangos. Jurgis organizuoja koncertų ir įvykių serijas, siekdamas apimti platų avangardinių performansų spektrą: japonų ir amerikiečių eksperimentinį kiną, multimedia darbus, akcijų muziką, elektroninę muziką, hepeningus, įvykius, gatvės akcijas. Sušvinta Jurgio Mačiūno kaip improvizatoriaus, organizatoriaus bei naujoviško impresarijaus, vadybininko, prodiuserio talentas. Iš jo sklinda įtaigos galia, sugebėjimas įgyvendinti visa, kas siejasi su kitų kūryba, išskyrus savo paties gyvenimą. 1962 metais Wiesbaden‘e Jurgis organizuoja tarptautinį Fluxus naujosios muzikos festivalį. Tuomet susikristalizavo kertinis Fluxus antimeno principas, ir buvo išvesta riba tarp tradicinio meno bei Fluxus meno-pokšto. Jurgis Mačiūnas iki šiol yra vadinamas Fluxus krikštatėviu, davusiu šiam judėjimui vardą. Jis paskelbė svarbiausius Fluxus meno-pokšto manifestus, nubloškė į pasaulį idėją-siekimą: banalią kasdienybę paversti menu, o visus žmones – kūrėjais.Kad skaitytojams susidarytų aiškesnis vaizdas, galima nupasakoti, kaip Mačiūnas rengdavo savo “koncertus”. Štai į vieną jų jis sukvietė žmones ir per garsiakalbį siūlė klausytis, kaip sklinda gatvės garsai. Arba susirinkę fluxsistai ištepdavo kelias gulinčias moteris kremu, ir visi, atėję į akciją, turėjo jas laižyti. Jie kūrė labirintus ir susirinkusiuosius jais vedžiojo (dažnai juose laukė įvairių netikėtumų, kaip kad dramblio išmatų kamuoliukai), iš scenos į salę iš pianino paleisdavo popieriaus ruloną, kurį publikai sudraskius, baigdavosi koncertas. Fluxistai pirmieji „įvyniojo“ statinį, išgalvodavo savo sportinius žaidimus bei patiekalus (pvz., vieno vakarėlio metu buvo gaminami tik baltos ir juodos spalvos patiekalai). Šie žmonės visaip žaidė, pokštavo ir laužė nusistovėjusias meno normas. Pats Jurgis Mačiūnas fluxistus vadino pokštininkų grupe. „Jeigu kasdienis gyvenimas tau suteikia tokius išgyvenimus, tu jais gali visiškai pakeisti meninę patirtį ir menininko poreikis tuomet išnyksta…“, – sakė Fluxus įkūrėjas. Jis pabrėžė: „Fluxus – tai ne organizacija, bet greičiau gyvenimo būdas, būdas labai nevaržomai kurti daiktus.“Štai vienas iš daugelio Jurgio Mačiūno muzikinių kompozicijų pavyzdžių. „12 pianino kompozicijų Nam June Paikui:1. Pianino nešikai įneša pianiną į sceną.2. Suderink pianiną.3. Piešk oranžiniais dažais ant pianino.4. Tiesia klaviatūros ilgio lazda nuspausk visus klavišus.5. Įdėk šunį arba katę (arba abu) į pianino vidų ir grok Chopiną.6. Tempk tris aukščiausias stygas derinimo raktu, kol jos trūks.7. Uždėk vieną pianiną ant kito.8. Apversk pianiną aukštyn kojomis ir uždėk gėlių vazą ant garso dėžės.9. Nupiešk pianiną taip, kad žiūrovai galėtų matyti piešinį.10. Parašyk: „Kompozicija pianinui Nr. 10“ ir parodyk žiūrovams užrašą.11. Nuplauk pianiną, išvaškuok ir gerai išblizgink.12. Pianino nešikai išneša pianiną iš scenos“.Jurgio Mačiūno vardas siejamas ir su dabar labai garsiu Niujorko rajonu Soho. Vyrauja nuomonė, kad daugiausiai menininkai atsikėlė į Soho (tarp Houston ir Canal gatvių) 1966 metais dėka Jurgio Mačiūno ir jo laisvo menininkų judėjimo Fluxus, sukūrusio menininkams priklausančių ir jų prižiūrimų kooperatinių namų sampratą, viziją. Būtent tokį pirmą kooperatyvą ir įsteigė J.Mačiūnas. Menininkai atkreipė miesto valdžios dėmesį ir gavo leidimą gyventi “loftuose”. Šie namai buvo vadinami fluxnamiais.**Įdomu, o kartu ir nenuostabu, kad Mačiūno beveik nesuprato ir nevertino Amerikos lietuvių visuomenė. Tomas Sakalauskas savo knygoje “Žiūrėjimas į ugnį” rašo: “…Tautiečiai, gyvenantys Amerikoje, kur užgimė Fluxus, nelabai vertino jo kūrybą, dažnai pasišaipydavo kaip iš niekais ir beprasmiais žaidimais užsiimančio juokdario. Ir dabar dar pasišaipo. Kitaip į jį žiūri platusis pasaulis”.Tačiau kai Amerikoje 2000 metais vyko paroda “The American Century Art and Culture 1900-2000”, tik vienintelė lietuviška kūrėjo pavardė joje ir puikavosi. Aišku, tai buvo J.Mačiūnas.
Lietuvoje Fluxus idėjos gyvos dar ir dabar. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, bei Kauno paveikslų galerijoje nuolat veikia “Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas”, įvairiose Lietuvos vietose dažnai rengiamos Fluxus parodos.J.Mekas rašo: „Jurgio indėlis į vakarų meno išsivystymą yra lygiai svarbus, kaip Čiurlionio. Bet mano broliai lietuviai sakys, kad aš irgi sukvailėjau. …Jurgis su Čiurlioniu pasitiks mus prie Rojaus vartų ir mus įleis. Su sąlyga, aišku, kad mes dar nebūsim užmiršę savo mažų, nesvarbių dainų… (lietuvių liaudies dainų – red.)”Jurgio mama Leokadija Mačiūnienė po sūnaus mirties sakė: “Jis niekados nieko nenorėjo tik sau – jo visas džiaugsmas ir pasitenkinimas buvo tik dirbti su draugais. Jis neleido pinigų sau, jis gyveno kaip vienuolis. Kai aš jo klausdavau, kodėl jis nenusiperka sau geros lovos, gerų baldų, jis man pasakydavo: “Palauk, palauk, aš per daug užimtas dabar. Dabar man užteks tik muzikos ir gėlių.” Visas jo pasitenkinimas buvo dirbt ir būt su draugais. Dažnai man buvo skaudu matyt, kaip jis save atiduoda kitiems.