Santuokos negaliojimas ir santuokos nutraukimas

KLAIPĖDOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA
VADYBOS KATEDRA
STUDIJŲ PROGRAMA
TARPTAUTINIO VERSLO VADYBA

SANTUOKOS NEGALIOJIMAS IR SANTUOKOS NUTRAUKIMAS
Rašto darbas

1TV KURSO STUDENTAS

VADOVAS

Klaipėda, 2006

TURINYS

Įvadas..............................3
I. Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai..... ...................4

1. Santuokos sudarymo sąlygos..........................4

2. Nepranešimas apie ligą............................6

3. Fiktyvi santuoka..............................6
II. Santuokos nutraukimo pagrindai ir tvarka..........................8
Išvados..............................12 Literatūros sąrašas..............................13

ĮVADAS

Mano rašyo darbo tema yra „Santuokos negaliojimas ir santuokos nutraukimas“.
Ši tema yra aktuali šiandienai, kadangi nutrauktų santuokų skaičius auga, taip pat atsiranda nauji sutuoktinių tarpusavio santykiai, reguliuojami vedybinės sutarties.
Šeima yra didi vertybė. Mūsų valstybės požiūris į ją įtvirtintas pagrindiniame valstybės įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. “Šeima yrra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę”1.
Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.
Santuoką leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. Bet koks grasinimas, prievarta, apgaulė ar kitokie valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia.

1. SANTUOKOS PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIA PAGRINDAI

Santuokos negaliojimas – tai panaikinimas teismine tvarka subjektyvinių šeiminių teisių ir pareigų taarp asmenų, kurių santuoka pripažinta negaliojančia kaip sudaryta nesilaikant įstatymų nuostatų jos sudarymui sąlygų ir tvarkos. Įregistruota santuoka laikoma galiojančia tol, kol teismo tvarka bus pripažinta negaliojančia.
Pagrindus, kuriems esant santuoka pripažįstama negaliojančia, galima skirstyti į tris grupes ( LR CK 3.37str.1d.):
1. santuoka negalioja, je

eigu buvo pažeistos materialiosios jos sudarymo sąlygos (3.12- 3.17str., 3.40str.);
2. vieno sutuoktinio nepranešimas kitam apie tai, jog serga venerine liga / AIDS ( LR CK 3.21str.3d.);
3. fiktyvi santuoka (LR CK 3.39str.).
Taigi santuoka pripažįstama negaliojančia, kai teismas nusprendžia, kad buvo pažeistas vienas iš pagrindų. Tai yra tam tikri principai, kurių reikia laikytis ir moraliniu, ir teisiniu požiūriu. Kai kuriuos iš šių principų reglamentuoja ir Konstitucija – aukščiausią teisinę galią turintis įstatymas. Toliau plačiau aptarsiu minėtuosius pagrindus.

1.Santuokos sudarymo sąlygos
Prieš sudarant santuoką turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos, o esant pažeistoms šioms sąlygoms teismas gali santuoką pripažinti negaliojančia:
– Skirtinga lytis (CK 3.12str). Santuoką leidžiama sudaryti tik skirtingos lyties asmenims, tai yra vyrui ir moteriai. Šis reikalavimas grindžiamas moralinėmis, tradicinėmis pažiūromis į šeimą. Nors kai kuriose valstybėse jau yra leista tuoktis ir skkirtingos lyties asmenims. Tokia santuoka įteisinta Danijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir kai kuriose kitose Vakarų valstybėse. Šiuolaikinės medicinos pagalba galima pakeisti lytį, tačiau pagal LR įstatymus sudarant santuoką reikia vadovautis tuo, kokia lytis buvo žmogui gimus.
– Savanoriškumas (CK 3.13str., 3.40str). Tai vienas iš santuokos minėtų požymių. Santuoka sudaroma tik moters ir vyro laisva valia. Šioje sąlygoje išreiškiamas asmens laisvės principas: “ Žmogaus laisvė neliečiama” , “Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu” , “Santuoka gali būti sudaryta tik laisvu ir visišku besituokiančiųjų sutikimu.” Santuoka ga

ali būti nutraukta, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesuprato savo veiksmų prasmės ir nagalėjo jų valdyti (nors teismo nėra pripažintas neveiksniu). Prie to priskiriamas apsvaigimas nuo alkoholio, nuo narkotikų ar panašiai. Be to ir dėl senatvės asmuo galėjo nesuprasti savo veiksmų – žinoma tokia santuoka taip pat gali būti pripažinta negaliojančia pareiškus ieškinį. CK 3.40str.2dalyje komentuojama, kad santuoka gali būti nutraukta, jei asmuo buvo priverstas (pvz., šantažas) sudaryti santuoką, jam buvo grasinama (fiziškai, psichiškai paveikiamas žmogus) ar apgaulės būdu.

Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta klaida kaip santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindas. Klaida turi būti esminė, tai yra, kad suklysta dėl tokių su kito sutuoktinio asmeniu susijusių faktų, kuriuos žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs santuokos. Klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl: 1) kito sutuoktinio sveikatos būklės ar lytinės anomalijos, dėl kurių normalus šeimos gyvenimas neįmanomas; 2) to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą.
– Santuokinis amžius ( CK 3.14str.). “Vyrai ir moterys, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių ribojimų dėl rasės, tautybės ar religijos sudaryti santuoką ir sukurti šeimą.” Santuokinis amžius yra 18 metų. Šis amžius siejamas su pilnametyste atsižvelgiant į moralinius ir medicininius sumetimus. Teisiniu požiūriu asmuo sulaukęs 18 metų yra pilnametis, o tai reiškia, kad įgyja visišką civilinį veiksnumą (gali pats atsakyti už savo veiksmus) –
gali laisvai sudaryti santuoką. Tačiau esant svarbioms priežastims (pvz.,nėštumas) teismo tvarka santuokinis amžius gali būti sumažintas, bet ne daugiau kaip trejais metais. Tik tokiu atveju leidžiama nepilnamečiams tuoktis. Teismas taip pat išklauso tėvų/globėjų nuomonę – kuri turi didelę reikšmę teismo sprendimui dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Taigi nepilnamečio, kuriam nustatyta tvarka nebuvo sumažintas amžius, sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia.
– Veiksnumas (CK 3.15str.). Asmuo, teismo pripažintas neveiksniu, negali išreikšti savo valios ir jo sudaryta santuoka prieštarautų jau minėtam savanoriškumo principui. Tačiau asmens pripažinimas neveiksniu sudarytos santuokos nedaro negaliojančios, išskyrus atvejus: “Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio ieškinį, jeigu jis įrodo, kad santuokos sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.”
– Draudžiama pažeisti monogamijos principą ( CK 3.16str.). Monogamijos principas yra vienas iš minėtų santuokos požymių. Nenutraukus pirmosios santuokos negalima sudaryti kitos. Vyras ar moteris negali turėti dviejų sutuoktinių.
– Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams. “Draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviamas su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams ir seserims, pusbroliams su puseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais” Šių minėtų sutuoktinių kraujo giminystės santykių, taip pat jų įvaikinimo fakto konstatavimas yra absoliutus santuokos nagaliojimo pagrindas. Ir moraliniu, ir teisiniu požiūriu tokia santuoka negalima.

2. Nepranešimas apie ligą
Sutuoktinių sveikata yra svarbus šeimos sukūrimo veiksnys, re

eikšmingas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų palikuonims. Todėl asmuo kuris serga tam tikra liga, kuri gali pakenkti sutuoktinių asmeniniam gyvenimui turi apie tai pasakyti kitam sutuoktiniui, kad nebūtų pagrindo pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis serga AIDS arba venerine liga ir nepranešė apie tai būsimajam sutuoktiniui prieš sudarant santuoką, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia. Tačiau to reikalauti gali tik sąžiningas sutuoktinis (nuo kurio faktai buvo nuslėpti). Jeigu asmuo įrodo, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, kad serga tokia liga, tokiu atveju teismas santuokos nepripažįsta negaliojančios.

3. Fiktyvi santuoka
Santuoka sudaroma dviejų žmonių, kurių tikslas – sukurti šeimą. Tai yra vienas iš santuokos požymių. O jeigu santuoka sudaroma neturint tikslo ir neketinant sukurti šeimos santykių, tokia santuoka yra fiktyvi. Tai tik išorinė santuokos forma, neturinti turinio – santuokos imitavimas. Šiuo atveju santuoka neišreiškia tikrosios sutuoktinių valios. Tikroji jų valia tokiu atveju susijusi su kitais tikslais. Santuokos institutas naudojamas siekiant tam tikrų neteisėtų tikslų, teisių, kurių be santuokos nebūtų galima turėti, įgyti (pvz., santuoka sudaroma, kad būtų gauta pilietybė). Santuokos imitavimas gali būti abipusis (abu sutuoktiniai neketina kurti šeimos, santuoką sudarė savais tikslais) arba vienpusis (sąžiningojo sutuoktinio tikslas sukurti šeimą, o kito tikslas ne šeimyniniai santykiai – santuoką sudaro apgaudinėdamas).
Jei buvo sudaryta fiktyvi santuoka, tačiau jos metu gimė abiejų sutuoktinių vaikas – vadinasi atsirado šeimyniniai santykiai ir tokios santuokos jau negalima pripažinti fiktyvia.
Taigi esant šiems pagrindams, nesilaikant įstatymų numatytų taisyklių, santuoka gali būti pripažinta negaliojančia. Santuoką pripažinti negaliojančia gali tik teismas. Tokios bylos nagrinėjamos ieškinio teisena. Santuokos negaliojimo pagrindai yra įvairūs – vienais atvejais pažeidžiamas tik privatus, kitais – tik viešasis interesas, tad vienu atveju ginamas privatus, kitu – viešasis interesas. Todėl teisinį interesą reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia gali turėti ne tik sutuoktinis, bet ir kiti privatūs asmenys arba valstybė.

2. SANTUOKOS NUTRAUKIMO PAGRINDAI IR TVARKA

Santuoka yra tradicinis šeimos pagrindas, tad jos nutraukimas dažniausiai reiškia ir šeimos iširimą. Todėl pripažįstamas – tiek viešasis, tiek privatus interesas išsaugoti šeimą, kiek įmanoma. Dėl šios priežasties įstatyme nurodyti išsamūs santuokos pasibaigimo atvejai ir tvarka. Yra du santuokos pabaigos atvejai:
1. Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
2. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių ( sutuoktinio ) kaltės.
CK 3.49 straipsnio pirmoje dalyje numatyti du santuokos pasibaigimo pagrindai:
1) Vieno iš sutuoktinių mirtis. Santuoka pasibaigia ne sutuoktinių valia, o dėl objektyvių priežasčių. Santuokos pasibaigimas šiuo pagrindu detalizuojamas CK 3.50 straipsnyje,
2) Ištuoka tai yra santuokos pasibaigimas abiejų ar vieno sutuoktinio valia. Santuokos pasibaigimas ją nutraukiant, atvejai, tvarka ir teisiniai padariniai reglamentuojami CK 3.51 – 3.72 straipsniuose.
CK 3.49 straipsnio antroje dalyje nurodyti trys galimi ištuokos, tai yra santuokos pasibaigimo ją nutraukiant, atvejai:
1) bendru abiejų sutuoktinių sutikimu;
2) vieno sutuoktinio prašymu;
3) vieno sutuoktinio prašymu, dėl kito sutuoktinio kaltės.
Pirmuoju atveju yra numatoma galimybė nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu arba vieno iš jų prašymu. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ( CK 3.51 – 3.54 str. ) yra pats ekonomiškiausias būdas. Už santuokos nutraukimą neimamas žyminis mokestis, turto padalijimo išlaidų taip pat nėra, nes šalys jį pasidalija geruoju, sutarties nereikia patvirtinti notariškai. Gera sutuoktinių valia išsprendžiami ir vaikų priežiūros, auklėjimo, jų gyvenamosios vietos, išlaikymo klausymais.
Prašymas paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jame turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, santuoka iširo. Kartu su prašymu pateikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jeigu sutuoktiniai buvo sudarę vedybų sutartį, jo ir jos kopiją būtina pridėti prie prašymo nutraukti santuoką. Ji padės teismui greičiau ir geriau išnagrinėti turtinius sutuoktinių reikalus.

Tačiau antruoju santuokos nutraukimo atveju, CK numatytas naujas santuokos nutraukimo pagrindas, kurio nebuvo Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK), o būtent vieno sutuoktinio prašymu dėl kito sutuoktinio kaltės. “Taigi CK skiriama „kalta“ ir „nekalta“ ištuoka, tai yra ištuoka esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo ir ištuoka nesant tokios kaltės, ir atitinkamai nustatomi skirtingi santuokos nutraukimo padariniai, atsižvelgiant į tai, buvo ar ne kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo.” CK 3.53 straipsnyje nurodyta, kad visais atvejais santuoka nutraukiama teisme. Tokia nuostata pasirinkta todėl, kad santuokos nutraukimas sukelia sunkių teisinių padarinių tiek sutuoktiniams, tiek tretiesiems asmenims (sutuoktinių vaikams, kreditoriams), tad jį turi kontroliuoti teismas. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį kiekvienas žmogus turi teisę, kad jo civilinių teisių ir pareigų klausimą spręstų nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Tokį ištuokos būdą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.55 – 3.59 straipsniai. Prašymas nutraukti santuoką paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos teismui.
Santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium daugiau nei vienerius metus (nustatyta separacija);
2) vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo;
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą. Jei nuteistas už tyčinį nusikaltimą šiuo pagrindu reikšti ieškinį negalima (tokiu atveju reiškiamas ieškinys vadovaujantis LR CK 3.60 straipsniu).
Pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas bent vienas paminėtas santuokos nutraukimo pagrindas, taip pat turi būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.
Ištuokos gali pareikalauti vienas iš sutuoktinių, jei mano, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.
Sutuoktiniai turi daug pareigų ir daug galimybių jas pažeisti. Įstatymų leidėjas CK 3.60 straipsnyje gana susiaurina kaltės ribas, preziumuodamas, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.
Galimybę prieštarauti dėl savo kaltės ir kaltinti dėl santuokos iširimo ieškinio pareiškėjo.
Kelia abejonių sutuoktinio padaryto tyčinio nusikaltimo ir kaltės dėl santuokos iširimo ryšys. Yra daug atvejų, kada sunkiai nusikalstama būtent iš meilės šeimai ar sutuoktiniui, dėl jų interesų. Jei jau sieti santuokos nutraukimo sąlygas su kriminaliniu nusikaltimu, tai nebent su sutuoktinio užsidirbtu ilgu realios bausmės terminu, kurį kaip tik laisvėje likusiam sutuoktiniui dažnai būna per sunku ištverti ir jis surenka nemažai savo santuokinės kaltės įrodymų.
CK 3.61 straipsnis suteikia teisę sutuoktiniui, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, nurodyti faktų, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Jeigu teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jiems atsiranda tokios pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu: juos gali būti bandoma sutaikyti, arba jie ištuokiami supaprastinta proceso tvarka.
Jeigu kaltė yra vienpusė, santuoka nutraukiama ieškinio teisenos tvarka.
Pripažįstant sutuoktinių lygiateisiškumo principą CK taip pat neberibojama vyro teisė nutraukti santuoką.
CK numato, kad teisinius padarinius sukelia tik pagal įstatymą įformintas santuokos nutraukimas. Faktinis santuokinių santykių nutraukimas, neįforminus santuokos nutraukimo teismo tvarka, teisinių padarinių nesukelia. Tačiau tam tikrais atvejais į faktinį santuokinių santykių nutrūkimo momentą gali būti atsižvelgiama. Pavyzdžiui, pagal CK 3.127 straipsnio 2 dalį gali būti dalijamas tik turtas, kuris buvo bendrai įgytas gyvenant šeimos gyvenimą. Atitinkamai turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas po to, kai faktiškai, nutrūko jų santuokiniai santykiai, nebus pripažįstamas jų bendrąją jungtine nuosavybe.
CK 3.49 straipsnio pirmoje dalyje numatytas santuokos pasibaigimas dėl sutuoktinio mirties. Santuoka baigiasi mirus vienam arba abiems sutuoktiniams. Kadangi asmens paskelbimas mirusiu teisinių padarinių požiūriu prilygsta jo mirčiai, santuoka taip pat baigiasi, kai vienas sutuoktinis paskelbiamas mirusiu (CK 2.31 str.) Santuoka dėl sutuoktinio mirties ar jo paskelbimo mirusiu baigiasi be jokios specialios procedūros. Pateikus civilinės metrikacijos įstaigai sutuoktinio mirties liudijimą arba teismo sprendimą paskelbti jį mirusiu, santuokos įraše padaromas atitinkamas įrašas, sutuoktiniui mirus, santuoka laikoma pasibaigusia nuo jo mirties momento, nurodyto mirties liudijime.
Santuokos pasibaigimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. Tuo pačiu atsiranda naujų turtinių teisių, pavyzdžiui, pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisė.
CK 3.50 straipsnio antroje dalyje numatoma, paskelbus sutuoktinį mirusiu, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba nuo teismo sprendime nurodytos asmens mirties datos. Tokiu atveju santuokos pasibaigimo momentas priklauso nuo teismo sprendimo turinio. Jeigu sprendime dėl sutuoktinio paskelbimo mirusiu jo mirties data nenurodyta, santuoka baigiasi įsiteisėjus teismo sprendimui. O jeigu sprendime nenurodyta konkreti paskelbto mirusiu sutuoktinio mirties data, santuoka laikoma pasibaigusia nuo teismo sprendime nurodytos paskelbto mirusiu sutuoktinio mirties datos.
Tačiau yra numatoma galimybė atnaujinti dėl sutuoktinio paskelbimo mirusiu pasibaigusią santuoką atsiradus paskelbtam mirusiu sutuoktiniui. Tačiau sutuoktinio atsiradimas automatiškai neatnaujina santuokos. Norint atnaujinti santuoką, reikia, kad:
1. Abu sutuoktiniai paduotų civilinės metrikacijos įstaigai prašymą atnaujinti santuoką. Atnaujinti santuoką tik vieno sutuoktinio prašymu negalima. Jeigu vienas sutuoktinis nenori atnaujinti santuokos, ši laikoma pasibaigusia.
2. Santuoka negali būti atnaujinta, jeigu kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką arba yra kliūčių numatytų CK 3.12 – 3.17 straipsniuose. Pavyzdžiui, vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu.

IŠVADOS

1. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Civilinis kodeksas iš esmės pakeitė socialistinių laikų nustatytas ištuokos taisykles, t.y. iš vieno ištuokos pagrindo įtvirtinti net trys, palengvinantys ištuokos kelią sutuoktiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiradus daugiau ištuokos pagrindų, paspartėjo ištuokos teisminiai procesai, kurie anksčiau tęsdavosi ganėtinai ilgai. Ištuokos įstatyminės bazės praplėtimas palengvino ir teismų darbą, kurie vadovaudamiesi konkrečiomis teisės normomis objektyviau ir greičiau gali išspręsti ištuokos nutraukimo bylas.
2. Žvelgiant į naująsias ištuokos taisykles bendrąja įstatymine prasme, vis dėl to pasakytina, kad pats ištuokos principas liko nepasikeitęs nuo Santuokos ir šeimos kodekse įtvirtinto ištuokos principo. Liko ta pati turtinių klausimų išsprendimo būtinybė (nors anksčiau buvo galima išsituokti ir be turto dalybų, kas dabar teismų praktikoje netaikytina), vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei auklėjimo klausimų išsprendimo būtinybė. Naujovė yra tokia, kad dabar patys sutuoktiniai ištuokos metu gali reikalauti išlaikymo savo asmeniui. Naujovė yra ir separacijos principo įtvirtintas priešištuokiniuose (ir ne tik) santykiuose. Separacijos principo naujumas yra gana reliatyvumas, kadangi separacijos principas jau buvo nustatytas Napoleono laikų kodekse (1804 m.).
3. Įstatyme numatyti trys santuokos nutraukimo atvejai: abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno iš sutuoktinių pareiškimu bei dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoka pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus gali būti nutraukiama tik teismine tvarka ir pasibaigia nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo momento.
4. Įstatymuose yra palikta spraga, kai nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikta galimybė nutraukti santuoką teismo procese dalyvaujant tik vienam sutuoktiniui. Tokiu atveju galima ištuoka priverčiant vieną iš sutuoktinių pasirašyti ant prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir surašyti prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Taip sudaromos sąlygos fiktyvioms ištuokoms.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. LR Konstitucija, Valstybės Žinios, 1992, Nr.33
2. LR civilinis kodeksas, Valstybės Žinios, 2002, Nr.74
3. LR civilinio kodekso komentaras, Trečia knyga, Vilnius, Justitia, 2002
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004 m., bylų kategorija: 69.3.; 69.7.//www.litlex/portal/bylos.lt
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2003 m., bylų kategorija 103.//www.litlex/portal/bylos.lt
6. Andriulis V. Lietuvos statutų šeimos teisė, Vilnius, Teisinės informacijos centras, 2003
7. Namų advokatas, Vilnius, Teisinės informacijos centras, 2002

Leave a Comment