SANDORIAI IR SUTARTYS
SANDORIŲ RŪŠYS:(LR CK 1.63 str.)
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
1.Vienašalis sandoris (testamentas, įgaliojimas, kiti).Sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios.
2.Dvišalis sandorisSandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia.
3.Daugiašalis sandorisSandoris, kuriam sudaryti reikalinga trijų ir daugiau šalių suderinta valia.
Dvišalis sandoris ir daugiašalis sandoris – sutartis.
Sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str.).
Atskiros sutarčių rūšys:Rangos, nuomos, pirkimo – pardavimo, mainų, panaudos, paasugos, dovanojimo, pavedimo, franšizės ir kt.
Valios išreiškimo forma sandoriuose (CK 1.64 str.)
Laisva sutarties šalies valia sandoriuose išreiškiama žodžiu, raštu, veiksmu ir kitokia valios išreiškimo forma.
Tylėjimas – laikomas valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.
Valios išreiškimas viešu skelbimu (CK 1.65 str.):
Viešu skelbimu valia išreiškiama:1.įstatymų numatytais atvejais ar2.sutarties numatytais atvejais.
Skelbiama paskutinės gyvenamosios ar verslo vioetos laikraštyje ir pagrindiniame LR dienraštyje.Tinkamu paskelbimu prezumuojama: 14 dienų nuo paskutinio paskelbimo dienos.Viešas skelbimas netaikomas, kai valią išreiškiąs asmuo naetlieka visų įmanomų veiksmų.
Sąlyginis sandoris (CK 1.66 str.), sudarytas priklausomai nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.
Sandoris laikomas sudarytu su;1. atidedamąja sąlyga (CK 1.66 str. 2d.) – teisių ir pareigų atsiradimas priklauso nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas.2. naikinamąja sąlyga (CK 1.66 str. 3d.) – teisių ir pareigų pasibaigimas priklauso nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas.
Praktinėje veikloje sutartis galima klasifikuoti pagal paskirtį:1. skirtas darbo santykiams įforminti ir reguliuoti;2. skirtas komercinei ir finansinei veiklai plėtoti;3. taip pat vidaus ūkio reikmėms užtikrinti.
Apskritai sutartis galima klasifikuoti pagal: 1. jų svarbą ir veikimo sritis, zonas, teritorijas ir rinkas2. galiojimo terminus3. sutarčių dalyvius, jų teises ir įgaliojimus4. objektus5. atsiskaitymo tvarką6. sutarčių formas 7. kitus požymius.
Sutartys pagal tarpusavio atsiskaitymą ir apmokėjimą gali būti:1. atsiskaitomosios2. neatsiskaitomosios.
Atsiskaitomosioms sutartimas būdingas atsiskaitmuas ar kompensacija. Pagal neatsiskaitomąsias sutartis viena šalis kitai šaliai kompensuoja arba apmoka tik tuo atveju, jei tai numatyta sutartyje ar įstatyme. Iš esmės neatsiskaitomosioms sutartims nenumatomas joks apmokėjimas ar kompensacija.
Pagal teisių ir įsipareigojimų pasiskirstymą sutartys gali būti;1. vienašalės, kai viena iš šalių turi teises, o kita tik pareigas2. dvišales, kai teisės ir pareigos numatytos abioems šalims.
Sutartys taip pat skirstomos į;1. konsensualiąsias ir 2. realiąsias.
Konsensualiosios sutartys pradeda galioti nuo jų sudarymo, tai yra nuo šalių susitarimo momento (pvz. Pirkimo – pardavimo, nuomos sutartys).Realiosios sutartys įsigalioja ne tada, kai šalys jas pasirašo, bet kai bent viena šalis padaro kokį nors sutartą veiksmą (pvz. kai perduoda turtą pagal pasaugos ar dovanojimo sutartį).
Sutartys pagal sudarymo būdą skirstomos į:1. abiejų šalių derybomis sudaromas sutartis ir 2. prisijungiant prie sutarties.
Sutartys pagal gaunamos naudos apibrėžtumą skirstomos į:1. rizikos sutartis (jose konkrečiai nenustatytas naudos gavimas ar šalių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio buvimo ar nebuvimo) ir2. ekvivalentines sutartis (jose sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar šalių pareigų dydis).
Gana didelę sutarčių dalį sudaro viešosios sutartys. Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi ( (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos).Teikiantis visiems paslaugas ar parduodantis prekes juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis. Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Komercinės paskirties sutartys gali būti:
1. Vienkartinės2. Periodiško tiekimo: 1.ilgalaikės (5-10m, 15-20m.), 2.neilgos trukmės (iki 1 metų): 1. trumpalaikės (mėn.)2.arba metinės.3. Apmokamos pinigais arba prekėmis, mišriai atsiskaitant4. Apmokamos iš karto arba dalimis5. Apmokamos iš anksto, gaunant produkciją ar paslaugas arba atidedant apmokėjimą.
Aptariant pirkimo – pardavimo sutartis, dera pažymėti, kad pirkimo – pardavimo sutartys gali būti klasifikuojamos pagal:1. pirkimo – pardavimo objektą: 1. prekių ir paslaugų rūšis, savybes, kokybę, kilmę ir t.t2. pirkimo – pradavimo objektų realumą: realiai egzistuojančių prekių, kurios bus pateiktos pirkėjui ateityje, būsimų prekių, kurių rinkos atskirtos nuo egzistuojančių3. prekių pristatymo laiką4. prekių apmokėjimo laiką5. sutarties dalyvio buvimo vietą6. išperkamą produkciją, kai atsiskaitoma pagaminta ar išgauta produkcija7. kliringą, kai pardavėjas (tiekėjas) pirkėjui atidaro trečiojoje šalyje kredito liniją.SANDORIŲ SUDARYMO FORMA (CK 1.71 str.)
ŽODŽIU RAŠTU KONKLIUDENTINIAIS VEIKSMAIS
ŽODŽIU – leidžiama sandorius sudaryti žodžiu, kai įstatymai ar šalių susitarimas nenumato rašytinės formos.
RAŠTU:1. Paprasta rašytine forma2. Notarine forma
Paprasta rašytine forma sudaromi:• Fizinių asmnų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu;• Juridinių asmenų steigimo sandoriai• Prekių pirkimo – pardavomo išsimokėtinai sutartys;• Draudimo sutartys;• Arbitražiniai susitarimai• Kilnojamojo daikto nuomos, ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;• Preliminarinės sutartys; – tai šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Privalomos rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį negaliojančia. Jei šalys per preliminarioje sutartyje nurodytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, tačiau vengianti sudaryti sutartį šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. • Kiti sandoriai, kai įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą (CK 1.73 str.).
Pastaba: kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudroma tiek surašant 1 šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais prduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 6.192 str.).
Notarine forma sudaromi sandoriai:• Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai (CK 1.74 str.)• Kiti sandoriai, kuriems CK numato privalomą notarinę formą, pvz.:– rentos sutartis – dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 litų– vedybų sutartis (ikivedybinė ir povedybinė) ir t.t.
Pastaba: rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl dalies fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas (CK 1.76 str.).
Konkliudentiniai veiksmai – iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį.
Kitokios, negu įstatymo leidžiama, formos sandorių sudarymas:
1. Žodinis sandoris gali būti sudarytas paprastos rašytinės formos arba notarinės formos;2. Paprastos rašytinės formos sandoris gali būti sudaromas notarinės formos.Pastaba: Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. CK 1.93 str. numato, kad sndoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, jei toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.
Užsienyje sudaromų sandorių formai taikomi jų sudarymo vietos įstatymai. Šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokią sandorio formą, jei toks susitarimas neprieštarauja valstybės, kurioje jis sudaromas, įstatymams.
SANDORIŲ REGISTRAVIMAS (CK 1.75 str.):
Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nor sir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai CK nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio įregistravimo. Neįregistavusios sandorio šalys negli panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teise įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo.
SANDORIŲ TEISĖTUMAS
Sandoriai negaliojančiais (visiškai ar iš dalies) pripažįstami, jeigu:
• sandoris prieštarauja viešąjai tvarkai ar gerai moralei;• sandoris prieštarauja privalomoms (imperatyvioms) įstatymo normoms. Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrąjai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką gavusi, natūra, – atlyginti tą vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatyti kitokie sandorio negaliojimo padariniai;
• sandoris, sudarytas turint akivaizdžiai priešingą LR visuomenės interesams tikslą;• sandoris, juridinio asmens vardu sudarytas, prieštarauja jo teisnumui;• sandoris sudarytas nepilnamečio iki 14 m. amžiaus, išskyrus smulkius buitinius ir kai kuriuos kitus su tėvų ar globotinių sutikimu sudarytus sandorius;• sandoris sudarytas fizinio asmens, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės;• sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių;• sandoris sudarytas, siekiant pridengti kitą sandorį, tuomet taikomos taisyklės, susijusios su tuo sandoriu, ,kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje;• sandoris, sudarytas nepilnamečio nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus be savo tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimo, išskyrus sandorius, kuriuos jis pagal įstatymą turėjo teisę sudarinėti savarankiškai, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal tėvų, įtėvių ar rūpintojo ieškinį;• sandoris, sudarytas fizinio asmens, kuris nor sir būdamas veiksnus, jo sudarymo momentu buvo tokios būsenos, kada negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šio piliečio ieškinį;• sandoris turto disponavimo reikalu, sudarytas fizinio asmens, kurio veiksnumas yra apribotas dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo, išskyrus smulkius buitinius sandorius, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal rūpintojo ieškinį;• sandoris, sudarytas dėl suklydimo, turinčio esminę reikšmę, gali būti teismine ar arbitražine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal klaidingai veikusios šalies ieškinį;• sandoris, sudarytas dėl apgaulės, smurto ar grąsinimo arba dėl vienos šaliesatstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat sandoris, kurį fizinis asmuo dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labia nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu;• nesilaikoma įstatymo reikalaujamos sutarties formos. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.Sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalioto sudaryti sandorį asmens arba viršijant įgaliojimą, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai įgaliojimą jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo momento.
Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima tarti, kad sandoris būtų sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies.Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Jei iš sandorio turinio matyti, kad pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik ateityje.
NEGALIOJANTYS SANDORIAI (CK 1.78-1.79 str.)
NIEKINIS SANDORIS NUGINČIJAMAS SANDORIS
Niekinis sandoris – sandoris, kuris vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, t.y. niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymu nustatyti pagrindai. (Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais nereikia kreiptis į teismą pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Ne visada sandoris yra akivaizdžiai niekinis, todėl esant ginčui, tik teismas gali išspręsti sandorio galiojimo klausimą).
Šalys niekinio sandorio negali patvirtinti.
Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.
Niekiniai:• imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 str.)• viešąjai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK 1.181 str.)• tariamasis sandoris (CK 1.86 str.)• Apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.)• Sandoriais, sudaryti nesilaikant įstatymo reiklaujamos formos, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 1d., 3d.).
NUGINČIJAMAS SANDORIS
Nuginčijamas sandoris – sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas.
Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti.
Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys.
Nuginčijami:• Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 str. 1d.)
• Viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams (CK 1.82 str. 2d.)• Įstatymų numatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryti sandoriai (Ck 1.83 str.)• Dėl suklydimo sudarytas sandoris (CK 1.90 str.)• Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimo ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris (CK 1.91 str.)• Asmens atstovo, viršijusio įstatymų ar sutarties numatytus apribojimus, sudarytas sandoris (CK 1.92 str.)• Kiti.SUTARTIES LAISVES PRINCIPAS (CK 6.156 str.)
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija.
IMPERATYVIOS TEISĖS NORMOS IR SUTARTIS (CK 6.157 str.)
Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato.
SUTARTIES ELEMENTAI (CK 6.159 str.)
Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra:1. veiksnių šalių susitarimas, 2. o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma.
SUTARTIES SUDARYMO TVARKA (CK 6.162 str.):
1. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.2. Kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozitiviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
ESMINĖS SANDORIO SĄLYGOS
Sandoriuose nurodomos esminės ir paprastosios (fakultatyvinės) sąlygos. Sandoris įsigalioja ir sutartis laikoma sudaryta, kada šalys (atitinkamais atvejais – reikalaujama forma) tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos sąlygų. Esminės sąlygos yra tos, kurios tokiais laikomos pagal įstatymą arba yra būtinos tos rūšies sutartims, taip pat visos kitos, dėl kurių vienos iš šalių pareiškimu turi būti susitarta. Jei esminės sąlygos nepateiktos, tokie sandoriai yra neteisėti.
Prie esminių sutarties sąlygų galima priskirti:1. sutarties objekto ar dalyko nurodymą ir apibūdinimą. Jei objektas yra daiktas, utartyje turi būti pateikti požymiai, išskiriantys šį daiktą iš kitų (pavadinimas, kokybė, kiekis, paskirtis ir t.t.) ;2. apmokėjimo (atsiskaitymo) dydį (atsiskaitomosioms sutartims) ;3. įsipareigojimų vykdymo terminus ;4. sutarties veikimo trukmę;5. sutarties objekto derinimo ateityje tvarką ;6. kaštų ir išlaidų paskirstymo, papildomos apmokėjimo vykdant sutartį tvarką ir t.t.;7. sutarties subjektų, jų rekvizitų nurodymą.
ŠALIŲ PAREIGOS ESANT IKISUTARTINIAMS SANTYKIAMS
1. Šalys privalo elgtis sąžiiningai ir esant ikisutrtiniams santykiams.2. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas.3. Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padrytus nuostolius. 4. Šalys privalo atskleisti viena kitai jms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.
KONFIDENCIALUMO PAREIGA (CK 6.164 str.)
Jeigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją, tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi tokią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
OFERTA (CK 6.167 str.)
1. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.2. Oferta gali būti adresuojama;2.1. konkrečiam asmeniui arba2.2. nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta).
Oferta gali būti:o atšaukiamao neatšaukiama
OFERTOS GALIOJIMAS (CK 6.168 str.)
1. Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas.2. Ofertą, net ir neatšaukiamą, oferentas gali panaikinti, jeigu pranešimą apie jos panaikinimą adresatas gauna anksčiau negu ofertą arba kartu su ja.
OFERTOS ATŠAUKIMAS (CK 6.169 str.)
1. Kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą.
2. Tačiau oferta negali būti atšaukta, jeigu:2.1. ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama;2.2. akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad oferta yra neatšaukiama ir remdamasis ja, atitinkamai veikė.OFERTOS PABAIGA (CK 6.170 str.)
Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna atsakymo.
Sandorių sudarymo vieta (CK 1.69 str.) laikoma:1. vienašalio sandorio – valios išreiškimo vieta;2. dvišalio ir daugiašalio: 2.1. oferento gyvenamoji r verslo vieta, jeigu įstatymai ar šalių susitarimas nenumato ko kita arba2.2. akceptanto gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu sandoriui sudaryti nebūtina, kad oferentas gautų pranešimą apie akceptą.
OFERENTO AR AKCEPTANTO MIRTIS, BANKROTAS, LIKVIDAVIMAS AR NEVEIKSNUMAS (CK 6.172 str.)
Oferento ar akceptanto mirtis, bankroto bylos iškėlimas, likvidavimas ar neveiksnumas daro pasiūlymą sudaryti sutartį negaliojantį, jeigu šie įvykiai atsirado iki akcepto gavimo.
AKCEPTAS IR JO FORMOS (CK 6.173str.)
1. Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas nelaikomas akceptu.2. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.3. Jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo.
AKCEPTAVIMO TERMINAS (CK 6.174 str.)
1. Oferta turi būti akceptuojama per ofertoje nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų, – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes.2. Žodinė oferta turi būti akceptuojama nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada.
AKCEPTAVIMAS PER NURODYTĄ TERMINĄ (CK 6.175 str.)
1. Oferento telegramoje ar laiške nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo telegramos atidavimo išsiųsti arba nuo laiške nurodytos datos, o kai ši data nenurodyta, – nuo ant voko esančios datos. Telekomunikacijų galiniais įrenginiais oferento nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai oferta pasiekia adresatą.2. Valstybinių švenčių ar ne darbo dienos įskaičiuojamos į nustatytą akceptavimo terminą. Tačiau, jeigu pranešimo apie akceptą negalima įteikti oferentui dėl to, kad paskutinė termino diena yra valstybinė šventė ar ne darbo diena, tai terminas baigiasi pirmą po jos einančią darbo dieną.
PAVĖLUOTAS AKCEPTAS (CK 6.176 str.)
1. Pavėluotas akceptas galioja, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavimą praneša akceptantui arba nusiunčia jam atitinkamą patvirtinimą.2. Kai iš laiško ar kito rašytinio pranešimo, kuriuo atsiunčiamas pavėluotas akceptas, galima nustatyti, jog jis išsiųstas laiku, ir normaliomis aplinkybėmis oferentas jį būtų gavęs laiku, tai pavėluotas akceptas laikomas galiojančiu, jeigu oferentas nedelsdamas nepraneša akceptantui, kad jo oferta neteko galios.
AKCEPTO ATŠAUKIMAS (CK 6.177 str.)
Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie jo atšaukimą oferentas gauna anksčiau arba tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja.
AKCEPTAS SU IŠLYGOMIS (CK 6.178 str.)
Atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta.
SUTARTIES SUDARYMO MOMENTAS IR VIETA (CK 6.181 str.)
1. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyjenenumatyta ko kita. 2. Sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita.3. Jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina.4. Jeigu pagal įstatymus ar sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujam forma.5. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą būtinas turto perdavimas, sutartis laikoma sudaryta nuo atitinkamo turto perdavimo.
SUTARTIES PAKEITIMO IŠLYGA (CK 6.183 str.)
1. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu.2. Notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma.
STANDARTINĖS SUTARČIŲ SĄLYGOS (CK 6.185 str.)
1. Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse.
2. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti.3. Kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad aukščiau paminėta numatyta susipažinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu :3.1. sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo arba ją pasirašant ;3.2. iki sutarties pasirašymo pranešta kitai šaliai kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standrtines sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje;3.3. pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją.SUTARČIŲ GALIA IR FORMA
SUTARTIES GALIA (CK 6.189 str.)
1. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai.2. Šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma ir iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams.3. Sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą.4. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutartiespažeidimą.
SUTARTIES GALIA TRETIESIEMS ASMENIMS (CK 6.190 str.)
1. Kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį.2. Jeigu viena šalis, sudarydama sutartį, pažadėjo, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai, šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis pati privalo įvykdyti preivolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius.
SUTARTIES FORMA (CK 6.192 str.)
Sutarties formai yra taikomos civilinio kodekso 1.71 – 1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą.Sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.
SUTARČIŲ TURINYS (CK 6.196 str.)
1. Sutarties sąlygos gali būti:1.1. aiškiai nurodytos ir 1.2. numanomos.2.Numanomos sutarties sąlygos nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę i tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
SUTARTIES KAINA (CK 6.198 str.)
Kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omeny kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
SUTARTIS NEAPIBRĖŽTAM TERMINUI (CK 6.199 str.)
Neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.
SUTARČIŲ VYKDYMO PRINCIPAI (CK 6.200 str.)
1. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.2. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.3. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.4. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.
SUTARČIŲ NEĮVYKDYMO TEISINĖS PASEKMĖS
SUTARTIES NEĮVYKDYMAS IR NETINKAMAS ĮVYKDYMAS (CK 6.205 str.)
Sutarties neįvykdymu yra laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
KITOS ŠALIES VEIKSMAI (CK 6.206 str.)
Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.
SUTARTIES VYKDYMO SUSTABDYMAS (CK 6.207 str).
1. Jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti.2. Kai šalys savo prievoles turi vykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.3. Šalys privalo nurodytomis teisėmis naudotis protingai ir sąžiningai.
PAPILDOMAS TERMINAS SUTARČIAI ĮVYKDYTI (CK 6.209 str.)
1. Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai.2. Nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimo būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jos pastaroji sutarties neįvykdys ir per protingą terminą, arba pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis galitaikyti kitus savo teisių gynimo būdus.
PALŪKANOS (CK 6.210 str.)
1. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.2. Kai abi sutartis šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
NENUGALIMA JĖGA (FORCE MAJEURE) (CK 6.212 str.)
1. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reiklaingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko konkurentai pažeidžia savo prievoles.2. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos pačios aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.3. Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nenugalimos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.
REIKALAVIMAS ĮVYKDYTI SUTARTĮ (CK 6.213 str.)
1. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra.2. Jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalia gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai :2.1. sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai ;2.2. sutartinės prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininko padėtį arba brangiai kainuotų ;2.3. turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis gali protingai gauti įvykdymą iš kito šaltinio;2.4. turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis nereikalauja įvykdyti prievolės per protingą terminą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie sutarties nevukdymą;2.5. neįvykdyta prievolė yra išimtinai asmeninio pobūdžio.
GYNIMO BŪDŲ PAKEITIMAS (CK 6.216 str.)
Jeigu skolinikas neįvykdo nepiniginės sutartinės prievolės natūra per nustatytą terminą arb kreditorius neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę natūra, tai kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo būdus.
SUTARČIŲ PABAIGA
SUTARTIES NUTRAUKIMAS (CK 6.217 str.)
1. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šlis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.2. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai ;2.1. ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, isšskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato ;2.2. ar pagal sutarties esmę griežtas sutarties prievolės sąlygų laikymasis tur esminės reikšmės ;2.3. ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;2.4. ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;2.5. ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta;3. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.4. Kitais šiame straipsnyje nenustatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.5. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
PRANEŠIMAS APIE SUTARTIES NUTRAUKIMĄ (CK 6.218 str.)
CK 6.217 str. numatytais pagrindais nukentėjusi šalis fgali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų.
PATVIRTINIMAS APIE TINKAMĄ ĮVYKDYMĄ (CK 6.220 str.)
1. Šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gli iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį tikrai įvykdys tinkamai.2. Jeigu aukščiau tokio patvirtinimo šalis negauna per protingą terminą, ji gali sutartį nutraukti.
SUTARTIES NUTRAUKIMO TEISINĖS PASEKMĖS (CK 6.221 str.)
1. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo.
2. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netęsybas.Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastrosios gavusi. Kai grąžinimas neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
SUTARTIES PAKEITIMAS (CK 6.223 str.)
1. Sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu.2. Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu :2.1. kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį;2.2. kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. 3. Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
ATSTOVAVIMAS
Fiziniai asmenys sandorius sudaro:1. patys arba 2. per atstovus (privaloma notarinė forma) (neleidžiama, jei to pobūdžio sandorį kaip šalis gali sudaryti tik asmeniškai pats fizinis asmuo ir įstatymų numatytų kitų sandorių (CK 2.132 str. 1d.)).
Juridiniai asmenys sandorius sudaro:1. steigimo dokumentuose numatyti organai arba2. atstovai.
Atstovais gali būti:
Veiksnūs fiziniai asmenys Juridiniai asmenys
Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nor sir dėl kito asmens interesų (prkybos tarpininkai ir t.t)..
DOKUMANTAI, KURIUOSE ĮTVIRTINTOS ATSTOVŲ TEISĖS:
ĮGALIOJIMAS PROKŪRA
ĮGALIOJIMU laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1d.).
Įgaliojimo patvirtinimas:
Notarine tvarka Supaprastinta tvarka Juridinio asmens įgaliojimas
Notarine tvarka išduodamas:1. įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma (pvz. Fizinio asmens įgaliojimas);2. įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;3. įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Notariniam įgaliojimui prilyginami:1. karių įgaliojimai, patvirtinti jų vadų2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, jų administracijos vadovų3. asmens, esančio tolimojo plaukiojimo metu laivuose su LR vėliava, jūrų laivų kapitono.
Supaprastinta tvarka:
Įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savinikų bendrijos, kurios name gyvena asmuo, pirmininkas arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas.
Juridinio asmens įgaliojimas (išskyrus pelno nesiekiančius komercinius juridinius asmenis CK 2.140 str. 3d., 2.176 str. – 2.185 str. ):
Juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant jo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis privalo turėti antspaudą.
ĮGALIOJIMO TERMINAS:
APIBRĖŽTAS NEAPIBRĖŽTAS
Apibrėžtas terminas – pagal CK 1.117 str. 1-2 dalių nuostatas.
Neapibrėžtas terminas –
1. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai jis galioja vienerius metus nuo sudarymo dienos (CK 2.142 str. 1 d.).2. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo.
Įgaliojimas, kuriame nėra nurodyta sudarymo data, negalioja (CK 2.142 str. 3d.).CK 2.144 str. Numato įgaliotinio pareigą grąžinti įgaliojimą įgaliotojui 😮 Pasibaigus įgaliojimui arbao Panaikinus įgaliojimą prieš terminą.
PROKŪRA yra įgaliojimas, kuriuo privates juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmu, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teismuose (CK 2.176 str. 1-2 d.).
Prokūros forma (CK 2.178 str.):Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą.Prokūra tuir būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Prokūrą turi teisę išduoti:1. atitinkamas privataus juridinio asmens valdymo organas2. juridinio asmens savininkas3. privataus juridinio asmens valdymo organ oar savininko įgaliotas asmuo (1-3 atvejais, juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka)4. verslininkas (t.y. fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine – komercine veikla, neįsteigęs įmonės).
Prokūra gali būti išduodama:• privataus juridinio asmens (verslininko) drabuotojui• kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui
• keliems fiziniams ar juridiniams asmenims (bendroji prokūra)Prokūristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų (CK 2.179 str.).1. perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį2. pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją3. skelbti atstovaujamojo bankrotą4. duoti prokūrą5. priimti į įmonę dalininkus.
Prokūristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.
Veiksmai, kuriems atlikti prokūra nereikalinga (CK 2.185 str.):1. atstovaujamasis gali pavesti savo darbuotojams atlikti veiksmus, kurie tam tikroje verslo srityje yra kasdieniai ir įprastiniai, neišduodamas prokūros;2. preziumuojama, kad parduotuvėje ar sandėlyje dirbantys darbuotojai be specialaus įgaliojimo turi teisę parduoti, išduoti ar priimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės.
CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ
CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA IR RŪŠYS (CK 6.245 str.)
1. CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ YRA 2 RŪŠIŲ:1. SUTARTINĖ ir 2. DELIKTINĖ
SUTARTINĖ CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ – yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
DELIKTINĖ CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS ELEMENTAI CK 6.246 – 6.249 str.):
1. Neteisėti veiksmai. 1.1. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.1.2. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).1.3. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta tik įstatymų nusatytais atvejais.2. Priežastinis ryšys. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.3. Kaltė kaip civilinė satsakomybės sąlyga. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinės atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gli pasireikšti: tyčia arba neatsargumu.4. Žala ir nuostoliai. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala yra turtinė ir neturtinė. NETURTINĖ ŽALA (CK 6.250 str.) – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teisma, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtnės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sažiningumo, teisnigumo ir protingumo kriterijus.
VISIŠKAS NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS (CK 6.251 str.)
Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
PREVENCINIS IEŠKINYS (CK 6.255 str.)
Realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.